SESIJOS „DERLIUS“. JEIGU JIS DOSNUS VAISIŲ, VADINASI, RIMTAS BUVO TAVO DARBAS.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
S raRVBOS scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO R EKHJRATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
1971 m. birželio 4 d.
Nr. 20 (760)
Illllllllllllllllllllllliliiillllllllllllllllllllli
TSKP XXIV suvažiavimas ir ideologinio darbo uždaviniai TSKP XXIV suvažiavi mas buvo įžymus įvykis Komunistų partijos ir ta rybinės liaudies gyvenime. Jo nutarimai ir priimtos direktyvos dėl 1971—1975 metų liaudies ūkio ir kul tūros vystymo rado platų atgarsį respublikos aukš tosiose mokyklose. Aka deminis jaunimas, profe soriai ir dėstytojai nuo
TEORIJA IR PRAKTIKA dugniai susipažino su su važiavimo medžiaga, ap tarė savo planus ir užda vinius Denkmečio metams. Suvažiavimo medžiago je ir nutarimuose didelis dėmesys skiriamas ideolo ginio darbo klausimams šiuolaikinėmis sąlygomis. Ideologinio darbo proble mų aptarimui Universite to TSKP istorijos katedros iniciatyva š. m. gegužės 28 dieną įvyko respublikinė aukštųjų mokyklų visuo
meninių disciplinų dėsty tojų konferencija „Ideolo ginio darbo teorija ir praktika komunizmo sta tybos Lietuvoje sąlygo mis". Joje dalyvavo res publikos aukštųjų mokyk lų profesoriai ir dėstytojai, svečiai iš Vokietijos De mokratinės Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respub likos. Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo Universi teto TSKP istorijos kated
ros vedėjas profesorius, is torijos mokslų daktaras K. Navickas. Pranešimą „TSKP XXIV suvažiavimas ir visuome nės mokslų katedrų užda viniai" plenariniame po sėdyje perskaitė Lietuvos TSR aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo mi nistras H. Zabulis. Plenari niame posėdyje konferen cijos dalyviai taip pat iš klausė Graifsvaldo univer siteto Marksizmo-leniniz mo sekcijos dėstytojų, fi lologijos mokslų daktarų (Nukelta į 3 psl.)
LENKIJOS
MINISTRO VIEŠNAGĖ Tarybų Lietuvoje viešė jo kandidatas į Lenkijos Jungtinės darbininkų par tijos CK Politinio biuro narius, LLR švietimo ir aukštojo mokslo ministras H. Jablonskis, atvykęs į Tarybų Sąjungą su oficia liu vizitu. Ministras H. Jablonskis ir jį lydintys LLR švietimo ir aukštojo mokslo ministerijos tarp tautinių ryšių valdybos viršininkas B. Ilečka bei TSRS švietimo ministerijos tarptautinių ryšių valdy bos viršininkas V. Koliužnas gegužio 28 d. pabuvo jo Vilniaus universitete. Juos priėmė rektorius prof. dr. J. Kubilius ir pro rektorius doc. J. Grigonis. Priėmime dalyvavo LKP CK skyriaus vedėjas A. Rimkus, aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, švietimo mi nistras M. Gedvilas. Svečiai susipažino su mūsų aukštąja mokykla, lankėsi Fizikos bei Mate matikos ir mechanikos fa kultetuose, apžiūrėjo pus laidininkių fizikos labora toriją ir skaičiavimo cent rą. Svečiams paaiškinimus davė šių fakultetų deka nai ir prof. J. Viščakas, doc. A. Nagelė. Mūsų inf.
VASARA BUS SMAGI Kiekviena jos diena glosto ir baudžia šimtus studentų. Ir kaip kiekvieno sėkmė yra viso kolektyvo sėkmė, taip ir nesėkmės vieno — bėda visiems. Ne tik egzaminų ži niaraščiai, bet ir tu, studente, šiomis karštomis dienomis renki savo „derlių". Jeigu jis dosnus vaisių, vadinasi, rim tas buvo tavo darbas. Karštas sesijos dienas iš karto pastebėsi pabuvojęs Medicinos fakulteto II kurso studentų tarpe. Jų laukia ke turi egzaminai. Du specialy bės: biochemija, fiziologija. Kiti du — visuomeninių mokslų. Jau dabar, išlaikius pirmuosius egzaminus, ryškė ja ir pažangiausi studentai. Geriausiai sesijai pasiruošė I, II ir V grupės. Geriausi stu dentai — kaip visuomet — kurso pirmūnai J. Rumskas ir A. Vaicekauskaitė. Po įtemp to sesijos darbymečio antra kursių laukia maloni ir ne mažiau karšta vasara Biržų rajono darbo ir poilsio sto vykloje. I. KEIDOŠIŪTĖ -■<* tlt
Bene labiausiai darbymetį pajunta tie, kurie studijuoja dar pirmus metus. Tai patvirina ir Saulius Bučas, Gamtos akulteto I k. geografas, gru pės komjaunimo sekretorius, kurį aš užkalbinau, tiesa, neaiku: auditorijoje kurso Iraugai laikė geologijos egza miną, ir Saulius nerimauda
Rentgeno laboratorija. Ji kaip ir visos: pilna įvairiau sių prietaisų ir ventiliacijos ūžesio. Bet tokio profilio labo ratorijų šalyje yra tik trys: Leningrade, Kijeve ir mūsų universitete. Apie pagrindines darbų kryptis pasakoja vyr. inž. J. Jakimavičius: — Tiriame fotoelektrines puslaidininkių savybes, juos apšviesdami jonizuojančiais spinduliais. Kita kryptis — kieto kūno elektroninių sa vybių tyrimas, naudojant rentgeno difrakcijas. Prie šių darbų kruta diplomantai P. Cibulskis ir R. Purlys. Šiuose tyrimuose reikia daug teori nio darbo, didelių skaičiavi mų.
Aukso medalio svoris
Šnekuosi su gabiu diplo mantu R. Purliu. — Šiame kolektyve dirbu nuo III kurso. Žinau, paklau sit, kas paskatino ateiti į la boratoriją. Norėjau dirbti. Fizika — tikslus mokslas, viską galima ir reikia „pa čiupinėti" su prietaisais. At radimų džiaugsmų nedaug. Dirbu darbą kurj atlieka vi sas kolektyvas. Mano diplo minis — „Kadmio sulfido atominių išbarstymų funkcijų radimas". Be trijų diplomantų labora torijoje darbuojasi dar 14
MOKSLINĖJE TARYBOJE Gegužės 25 d. posėdyje Ta ryba nutarė suteikti profeso rių vardus H. Zabuliui (Klasi kinės filologijos katedra, A. Bučui (Pedagogikos ir psicho logijos katedros vedėjas), J. Tamošiūnui (Politinės ekono mijos katedra), B. Ignatavičiūtei (Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedra); docento var dus — A. Piročkinui (Lietuvių
k. katedra), K. Vaištarienei (Prekių mokslo katedra). Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikė LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos Garbės raštus už mokslinius tyrimus prof. V. Chomskiui, prof. V. Mažiuliui, prof. J. Viščakui, doc. J. Žėruoliui, doc. J. Rugieniui. A. JUODUPI'
Kaina 2 kp
mas laukė savo eilės. Tačiau jis vis dėlto sutiko papasa koti apie savo grupę. Geografai, pasirodo, jau įpusėję se siją: išlaikė 14 įskaitų ir 2 eg zaminus. Liko dar du. — Patys sunkiausi, — atsi dūsta Saulius, — matematika ir geografija, Na, bet tikimės — įveiksime ir juos. Lig šio lei sekėsi visiems neblogai. Egzaminus laikėme sėkmin gai, „aukų“ nėra, iš įskaitų turime tik porą skolininkų, kurie iki sesijos pabaigos ža da pasivyti. — O jūsų vasaros planai? Gal kokios įdomios kelionės ar žygiai laukia? — Ne! — juokiasi dabar visa grupelė geografų. — Jūs perdaug romantiškai įsivaiz duojat šią specialybę. Mūsų planai kuklesni — visi va žiuosime į Kapsuko raj. Liud vinavo apylinkes, kur, vado vaujami doc. L. Krasausko, praktiškai įtvirtinsim tai, ką girdėjom geografijos, geode zijos, geologijos paskaitose. Įdomūs darbai laukia geog rafų, ir norėtųsi paklausinėti jų daugiau, bet... Saulius truputį nerimauja, jaudinasi: geodezija visgi nelengvas da lykas. Atsisveikindami linkime jiems sėkmingai išlaikyti'- eg zaminus, kad pirmoji studen tiška vasara būtų tikrai sma giS. KATKAUSKAITE
prietaisai apdovanoti aukso, sidabro medaliais. Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje Universiteto fizikų sukurtas diferencialinis defektometras buvo apdovano tas aukso medaliu. Šis prie taisas bus gaminamas vieno je Maskvos gamykloje. Rent geno laboratorijos kolektyvas sudaro daug sutarčių, pagal kurias kuria įvairius įrengi mus. R. LAIMIENE
III—IV kurso studentų, penki etatiniai inžinieriai, laboran tai, vyr. moksliniai bendra darbiai. Iš dvidešimt trijų fizikų tik viena mergina — IV k. studentė I. Daukantaitė. Laboratorijos vedėjas doc. A. Širvaitis dirba čia nuo 1952 m. — Ateity darbų padaugės. Daug dėmesio skirsime fiziki niams reiškiniams. Turime gerą aparatūrą. Mūsų darbai sunkūs ir įdomūs. Kartais vieną prietaisą konstruojame 4—5 metus.
Doc. A. Širvaitis prisimena buvusius studentus, kurie pradėjo mokslinį kelią jo va dovaujamoje laboratorijoje: — Nuo II k. mūsų kolek tyve dirbo V. Dienys. Šian dien jis — fizikos-matemati kos mokslų kandidatas, Pus laidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Elektrografijos mokslinio ty rimo institute, sutiksime daug buvusių laboratorijos pagal R. VILAVlClAUS nuotrau bininkų. Gabių studentų buvo koje: diplomantai fizikai Pra tiek daug, jog visų pavardžių nas Cibulskis ir Romas Pur ir neišvardinsi. Laboratorijoje sukonstruoti lys rentgeno laboratorijoje.
BIRŽELIO 5 D. Fizikos fakultete prasideda Pabal tijo, Baltarusijos TSR ir Kaliningrado srities aukš tųjų mokyklų fizikos dės tytojų seminaras. Jame bus perskaityta apie 130 pranešimų. Veiks dvi sek cijos— fizikos specialybės dėstymo ir fizikos dėstymo ne fizikams. Seminare bus nagrinėja-
ŠEŠTADIENĮ, SEKMADIENI mi daugiausia metodiniai fizikos dėstymo klausimai — programų, atskirų sky rių išdėstymo, laboratori nių darbų, programuoto dėstymo ir kt. Taip pat bus kalbama apie studentų sa varankišką darbą.
RESPUBLIKOJE prasidė jo tradicinis Poezijos pa vasaris. Jau septinti metai virš mūsų respublikos šventiniam skrydžiui pa kyla graži gintaro paukštė — Poezija. Birželio 6 d. Universite to Filologijos fakulteto kie me įvyks baigiamasis Po ezijos pavasario literatū ros vakaras.