SESIJOS „DERLIUS“. JEIGU JIS DOSNUS VAISIŲ, VADINASI, RIMTAS BUVO TAVO DARBAS.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
S raRVBOS scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO R EKHJRATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
1971 m. birželio 4 d.
Nr. 20 (760)
Illllllllllllllllllllllliliiillllllllllllllllllllli
TSKP XXIV suvažiavimas ir ideologinio darbo uždaviniai TSKP XXIV suvažiavi mas buvo įžymus įvykis Komunistų partijos ir ta rybinės liaudies gyvenime. Jo nutarimai ir priimtos direktyvos dėl 1971—1975 metų liaudies ūkio ir kul tūros vystymo rado platų atgarsį respublikos aukš tosiose mokyklose. Aka deminis jaunimas, profe soriai ir dėstytojai nuo
TEORIJA IR PRAKTIKA dugniai susipažino su su važiavimo medžiaga, ap tarė savo planus ir užda vinius Denkmečio metams. Suvažiavimo medžiago je ir nutarimuose didelis dėmesys skiriamas ideolo ginio darbo klausimams šiuolaikinėmis sąlygomis. Ideologinio darbo proble mų aptarimui Universite to TSKP istorijos katedros iniciatyva š. m. gegužės 28 dieną įvyko respublikinė aukštųjų mokyklų visuo
meninių disciplinų dėsty tojų konferencija „Ideolo ginio darbo teorija ir praktika komunizmo sta tybos Lietuvoje sąlygo mis". Joje dalyvavo res publikos aukštųjų mokyk lų profesoriai ir dėstytojai, svečiai iš Vokietijos De mokratinės Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respub likos. Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo Universi teto TSKP istorijos kated
ros vedėjas profesorius, is torijos mokslų daktaras K. Navickas. Pranešimą „TSKP XXIV suvažiavimas ir visuome nės mokslų katedrų užda viniai" plenariniame po sėdyje perskaitė Lietuvos TSR aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo mi nistras H. Zabulis. Plenari niame posėdyje konferen cijos dalyviai taip pat iš klausė Graifsvaldo univer siteto Marksizmo-leniniz mo sekcijos dėstytojų, fi lologijos mokslų daktarų (Nukelta į 3 psl.)
LENKIJOS
MINISTRO VIEŠNAGĖ Tarybų Lietuvoje viešė jo kandidatas į Lenkijos Jungtinės darbininkų par tijos CK Politinio biuro narius, LLR švietimo ir aukštojo mokslo ministras H. Jablonskis, atvykęs į Tarybų Sąjungą su oficia liu vizitu. Ministras H. Jablonskis ir jį lydintys LLR švietimo ir aukštojo mokslo ministerijos tarp tautinių ryšių valdybos viršininkas B. Ilečka bei TSRS švietimo ministerijos tarptautinių ryšių valdy bos viršininkas V. Koliužnas gegužio 28 d. pabuvo jo Vilniaus universitete. Juos priėmė rektorius prof. dr. J. Kubilius ir pro rektorius doc. J. Grigonis. Priėmime dalyvavo LKP CK skyriaus vedėjas A. Rimkus, aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, švietimo mi nistras M. Gedvilas. Svečiai susipažino su mūsų aukštąja mokykla, lankėsi Fizikos bei Mate matikos ir mechanikos fa kultetuose, apžiūrėjo pus laidininkių fizikos labora toriją ir skaičiavimo cent rą. Svečiams paaiškinimus davė šių fakultetų deka nai ir prof. J. Viščakas, doc. A. Nagelė. Mūsų inf.
VASARA BUS SMAGI Kiekviena jos diena glosto ir baudžia šimtus studentų. Ir kaip kiekvieno sėkmė yra viso kolektyvo sėkmė, taip ir nesėkmės vieno — bėda visiems. Ne tik egzaminų ži niaraščiai, bet ir tu, studente, šiomis karštomis dienomis renki savo „derlių". Jeigu jis dosnus vaisių, vadinasi, rim tas buvo tavo darbas. Karštas sesijos dienas iš karto pastebėsi pabuvojęs Medicinos fakulteto II kurso studentų tarpe. Jų laukia ke turi egzaminai. Du specialy bės: biochemija, fiziologija. Kiti du — visuomeninių mokslų. Jau dabar, išlaikius pirmuosius egzaminus, ryškė ja ir pažangiausi studentai. Geriausiai sesijai pasiruošė I, II ir V grupės. Geriausi stu dentai — kaip visuomet — kurso pirmūnai J. Rumskas ir A. Vaicekauskaitė. Po įtemp to sesijos darbymečio antra kursių laukia maloni ir ne mažiau karšta vasara Biržų rajono darbo ir poilsio sto vykloje. I. KEIDOŠIŪTĖ -■<* tlt
Bene labiausiai darbymetį pajunta tie, kurie studijuoja dar pirmus metus. Tai patvirina ir Saulius Bučas, Gamtos akulteto I k. geografas, gru pės komjaunimo sekretorius, kurį aš užkalbinau, tiesa, neaiku: auditorijoje kurso Iraugai laikė geologijos egza miną, ir Saulius nerimauda
Rentgeno laboratorija. Ji kaip ir visos: pilna įvairiau sių prietaisų ir ventiliacijos ūžesio. Bet tokio profilio labo ratorijų šalyje yra tik trys: Leningrade, Kijeve ir mūsų universitete. Apie pagrindines darbų kryptis pasakoja vyr. inž. J. Jakimavičius: — Tiriame fotoelektrines puslaidininkių savybes, juos apšviesdami jonizuojančiais spinduliais. Kita kryptis — kieto kūno elektroninių sa vybių tyrimas, naudojant rentgeno difrakcijas. Prie šių darbų kruta diplomantai P. Cibulskis ir R. Purlys. Šiuose tyrimuose reikia daug teori nio darbo, didelių skaičiavi mų.
Aukso medalio svoris
Šnekuosi su gabiu diplo mantu R. Purliu. — Šiame kolektyve dirbu nuo III kurso. Žinau, paklau sit, kas paskatino ateiti į la boratoriją. Norėjau dirbti. Fizika — tikslus mokslas, viską galima ir reikia „pa čiupinėti" su prietaisais. At radimų džiaugsmų nedaug. Dirbu darbą kurj atlieka vi sas kolektyvas. Mano diplo minis — „Kadmio sulfido atominių išbarstymų funkcijų radimas". Be trijų diplomantų labora torijoje darbuojasi dar 14
MOKSLINĖJE TARYBOJE Gegužės 25 d. posėdyje Ta ryba nutarė suteikti profeso rių vardus H. Zabuliui (Klasi kinės filologijos katedra, A. Bučui (Pedagogikos ir psicho logijos katedros vedėjas), J. Tamošiūnui (Politinės ekono mijos katedra), B. Ignatavičiūtei (Rentgenologijos ir ftiziatrijos katedra); docento var dus — A. Piročkinui (Lietuvių
k. katedra), K. Vaištarienei (Prekių mokslo katedra). Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikė LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos Garbės raštus už mokslinius tyrimus prof. V. Chomskiui, prof. V. Mažiuliui, prof. J. Viščakui, doc. J. Žėruoliui, doc. J. Rugieniui. A. JUODUPI'
Kaina 2 kp
mas laukė savo eilės. Tačiau jis vis dėlto sutiko papasa koti apie savo grupę. Geografai, pasirodo, jau įpusėję se siją: išlaikė 14 įskaitų ir 2 eg zaminus. Liko dar du. — Patys sunkiausi, — atsi dūsta Saulius, — matematika ir geografija, Na, bet tikimės — įveiksime ir juos. Lig šio lei sekėsi visiems neblogai. Egzaminus laikėme sėkmin gai, „aukų“ nėra, iš įskaitų turime tik porą skolininkų, kurie iki sesijos pabaigos ža da pasivyti. — O jūsų vasaros planai? Gal kokios įdomios kelionės ar žygiai laukia? — Ne! — juokiasi dabar visa grupelė geografų. — Jūs perdaug romantiškai įsivaiz duojat šią specialybę. Mūsų planai kuklesni — visi va žiuosime į Kapsuko raj. Liud vinavo apylinkes, kur, vado vaujami doc. L. Krasausko, praktiškai įtvirtinsim tai, ką girdėjom geografijos, geode zijos, geologijos paskaitose. Įdomūs darbai laukia geog rafų, ir norėtųsi paklausinėti jų daugiau, bet... Saulius truputį nerimauja, jaudinasi: geodezija visgi nelengvas da lykas. Atsisveikindami linkime jiems sėkmingai išlaikyti'- eg zaminus, kad pirmoji studen tiška vasara būtų tikrai sma giS. KATKAUSKAITE
prietaisai apdovanoti aukso, sidabro medaliais. Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje Universiteto fizikų sukurtas diferencialinis defektometras buvo apdovano tas aukso medaliu. Šis prie taisas bus gaminamas vieno je Maskvos gamykloje. Rent geno laboratorijos kolektyvas sudaro daug sutarčių, pagal kurias kuria įvairius įrengi mus. R. LAIMIENE
III—IV kurso studentų, penki etatiniai inžinieriai, laboran tai, vyr. moksliniai bendra darbiai. Iš dvidešimt trijų fizikų tik viena mergina — IV k. studentė I. Daukantaitė. Laboratorijos vedėjas doc. A. Širvaitis dirba čia nuo 1952 m. — Ateity darbų padaugės. Daug dėmesio skirsime fiziki niams reiškiniams. Turime gerą aparatūrą. Mūsų darbai sunkūs ir įdomūs. Kartais vieną prietaisą konstruojame 4—5 metus.
Doc. A. Širvaitis prisimena buvusius studentus, kurie pradėjo mokslinį kelią jo va dovaujamoje laboratorijoje: — Nuo II k. mūsų kolek tyve dirbo V. Dienys. Šian dien jis — fizikos-matemati kos mokslų kandidatas, Pus laidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Elektrografijos mokslinio ty rimo institute, sutiksime daug buvusių laboratorijos pagal R. VILAVlClAUS nuotrau bininkų. Gabių studentų buvo koje: diplomantai fizikai Pra tiek daug, jog visų pavardžių nas Cibulskis ir Romas Pur ir neišvardinsi. Laboratorijoje sukonstruoti lys rentgeno laboratorijoje.
BIRŽELIO 5 D. Fizikos fakultete prasideda Pabal tijo, Baltarusijos TSR ir Kaliningrado srities aukš tųjų mokyklų fizikos dės tytojų seminaras. Jame bus perskaityta apie 130 pranešimų. Veiks dvi sek cijos— fizikos specialybės dėstymo ir fizikos dėstymo ne fizikams. Seminare bus nagrinėja-
ŠEŠTADIENĮ, SEKMADIENI mi daugiausia metodiniai fizikos dėstymo klausimai — programų, atskirų sky rių išdėstymo, laboratori nių darbų, programuoto dėstymo ir kt. Taip pat bus kalbama apie studentų sa varankišką darbą.
RESPUBLIKOJE prasidė jo tradicinis Poezijos pa vasaris. Jau septinti metai virš mūsų respublikos šventiniam skrydžiui pa kyla graži gintaro paukštė — Poezija. Birželio 6 d. Universite to Filologijos fakulteto kie me įvyks baigiamasis Po ezijos pavasario literatū ros vakaras.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
AU antra savaitė Uni versitete stažuojasi fizi kas iš Prahos Karlo uni versiteto docentas I. Chudačekas. Vilniuje jis bus 3 mėne sius. Į mokslinę-gamybinę 3. sa vaičių praktiką Fizikos fakul tete atvažiavo devyni Graifsvaldo universiteto studentai fizikai su vadovu.
TARYBINIŲ RINKIMŲ LIAUDIŠKUMAS 1971 metų birželio 13 die ną rinksime Lietuvos TSR Aukščiausios tarybos ir vie tinių Tarybų deputatus. TSRS Konstitucija ir Rinkimų nuo statai garantuoja tarybiniams piliečiams, sulaukusiems rin kimų dieną 18 metų, teisę aktyviai dalyvauti rinkimuo se ir rinkti savo deputatus. Rinkimų kampanija yra ma siškiausia mūsų šalies gyven tojų politinės veiklos forma. Praktika parodė, kad rinkimų nuošalyje nelieka nė viena tarybinė šeima, nė vienas su augęs tarybinis pilietis, rinki mai yra visaliaudinės betar piškos socialistinės demokra tijos pasireiškimo forma. Taigi, kokios yra tarybinių rinkimų liaudiškumo ir demo kratizmo esmės savybės bei principai? t TARYBINĖS RINKIMŲ SISTEMOS PRINCIPAI Tarybinė rinkimų sistema nustato Darbo žmonių depu tatų tarybų pagrindinius or ganizacijos principus ir jų vykdymo sąlygas. Tarybinė Konstitucija nustato šiuos pagrindinius tarybinės rinki mų sistemos principus: 1) rinkimų teisės visuotinumą; 2) rinkimų teisės lygybę; 3) rinkimų tiesioginumą; 4 bal savimų slaptumą. RINKIMŲ TEISĖS VISUO TINUMAS reiškia, kad visi tarybiniai piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę ne mažiau kaip 18 metų, nepai sant rasinio ir tautinio pri klausomumo, lyties, tikėjimo, mokslo cenzo, sėslumo, socia linės kilmės, turtinės padė ties veikimo, turi teisę daly vauti deputatų rinkimuose. Neleidžiama rinkimuose da lyvauti asmenims, kurie įsta tymo nustatyta tvarka yra pripažinti bepročiais. Laikinai rinkimų teisės, kaip ir kitos politinės teisės, apribojamos įkalintiems asmenims. Visuotinis rinkimų teisės įgyvendinimas leidžia tarybi niams žmonėms rinkti savo atstovus į Darbo žmonių de putatų tarybas, atšaukti de putatus, nepateisinusius jiems suteikto pasitikėjimo. Rinkė jų skaičius ir jų aktyvumas nuolatos auga. Pirmaisiais Ta rybų valdžios metais (1917 m. rinkimuose dalyvavo 37 milijonai darbininkų ir val stiečių iš bendro 140 milijonų
gyventojų skaičiaus. 1937 metais — 91 milijonas rinkė jų iš bendro 170 milijonų gy ventojų skaičiaus, o 1970 metais — 153 milijonai iš bendro 241,7 milijono gyven tojų skaičiaus. Pamokantys yra duomenys apie Lietuvos TSR gyventojų dalyvavimą rinkimuose. Paskutiniai rinki mai buržuazijai valdant Lie tuvą vyko 1936 metais ir tada juose dalyvavo 616.446 rinkėjai iš bendro 2,7 milijo no gyventojų skaičiaus. Nu vertus buržuazijos diktatūrą, 1940 metų liepos 14—15 d. Liaudies Seimo rinkimuose (balso teisę turėjo asmenys, sulaukę 21 metų) dalyvavo 1.386.569 rinkėjai iš bendro 3 milijonų gyventojų skai čiaus. 1969 metais Lietuvos TSR Darbo žmonių deputatų tarybų rinkimuose dalyvavo 1.994.350 rinkėjų iš bendro 3,1 milijono skaičiaus. Mes čia pateikėme duomenis apie rinkėjų skaičių, lyginant su bendru gyventojų skaičiumi, nes tai geriausiai parodo, ko kia šalies gyventojų dalis ak tyviai dalyvauja sudarant atstovaujamuosius valstybės organus. Nors kapitalistinėse valsty bėse ir skelbiama visuotinė rinkimų teisė, bet praktiškai ji neįgyvendinama. 1966 me tais renkant JAV kongresą, rinkimuose nedalyvavo 41,6 procento rinkėjų. Dabartinio JAV prezidento R. Niksono rinkimuose 1968 m. dalyvavo 61 procentas rinkėjų,o iš jų tarpo už R. Niksoną balsavo tik 43,3 procento. Panaši pa dėtis yra daugelyje kapitalo šalių. Gyventojai nedalyvauja rinkimuose, nes nemato ga limybės išreikšti savo valią, formuojant buržuazinės val stybės organus, arba įvairių cenzų pagalba jiems apribo jamos rinkimų teisės. RINKIMŲ TEISĖS LYGYBĖS PRINCIPAS pasireiškia tuo. kad tarybiniai piliečiai rin kimuose turi po vieną balsą, rinkimų apygardos, renkant atitinkamų Tarybų deputatus, yra lygios, taigi kiekvieno rinkėjo balsas turi vienodą vertę. Mūsų šalyje rinkimų lygybės principas tapo ne ginčijama ir visuotine norma, daugelis tarybinių žmonių net nežino, kaip gali būti jis pažeidžiamas. Buržuazinė(Nukelta į 3 psl.)
© POEZIJOS PAVASARIS
Just. MARCINKEVIČIUS
KATEDRA IŠTRAUKA IŠ II DALIES ANTROSIOS GIESMĖS
Just. Marcinkevičius skaito „Katedrą" Universitete. M. KURAIČIO nuotr.
J
H. Hasiukas Poznanės uni versitete dėsto bendrąją kal botyrą ir lietuvių kalbą. Šie met jis stažuojasi Tarybų Są jungoje. Po darbo Rygoje dėstytojas M. Hasiukas dviems mėnesiams atvyko į mūsų universitetą. Birželio antroje pusėje į praktiką atvyks dar dvi Graifsvaldo universiteto stu dentų grupės — slavistai ir matematikai.
TAI jau treti metai mūKk sų universitete dirba dėstytojas iš Paryžiaus M. Tusenas (M. Toussaint). Prancūzų kalbos ir literatūros katedra turi kuo pasididžiuoti. Tai geras savo specialybės žinovas. Mes, studentai, jį ypač pamėgome už įdomias paskaitas, jo linksmą būdą ir nuoširdumą. Kaip šiandien prisimenu šio dėstytojo pirmąją paskai tą. Susirinkome tada visi kuklūs, nedrąsūs ir laukiam. Kiekvienas galvoja, kaip čia kalbėti: juk klausys tikras prancūzas. Bet pamažu ta baimė praėjo. Jau kitose pa skaitose mes ne tiktai pašnibž domis kalbėdavomės, bet ir garsiai išsakydavome savo nuomonę. Kartais visa paskaita arba
Draugystės meridianai jos dalis būdavo skiriama po kalbiui. Tada mes klausinėdavome M. Tuseną, prašydavo me papasakoti apie patį Pary žių, Prancūzijos jaunimo, stu dentijos problemas, mokymo sistemą (pasirodo, ten ji kur kas sudėtingesnė), prancūzų papročius, jų šventes ir kas dienybę. Dėstytojas prisipaži no, kad mūsuose galima prie visko priprasti, bet jokiu bū du ne prie to, kad lietuviai geria baltą vyną valgydami šašlyką, o raudoną — valgy dami sūrį. Ir štai praėjusią savaitę mes turėjome atsisveikinti su mū sų dėstytoju. M. Tusenas iš
važiuoja į savo gimtą šalį. Mes, studentai, norėtume pa linkėti mūsų mylimam dėsty tojui kuo geresnės kloties kūrybiniame darbe, laimės asmeniniame gyvenime. No rėtume, kad mūsų suvenyras — paprastas lietuviškas šiau dinis namelis — visuomet primintų mažąjį gintaro kraš tą, kad M. Tuseno išsivežami prisiminimai apie Universite tą, studentus ir mūsų kraštą būtų kuo gražesni. G. ŽILINSKAS II k. romanistas J. MAŽEIKIO nuotraukoje: atsisveikinant su M. Tusenu (viduryje).
SUSITIKIMAS SU GYVENIMU Atrodo, dar visai nese niai jas sutikdavau Anykš čiuose, kartu spręsdavo me nesudėtingas mokslei viškas problemas. Svajo nės, planai, perspekty vos... O šiemet jos jau baigia mūsų universitetą, šį pavasarį gauna diplo•mą-kelialapį į savarankiš ką gyvenimą. Dažnai jas galima pamatyti kartu. Ir Universitete, ir I bendra butyje, kur jos gyvena, ir teatre, nors studijuoja merginos skirtingus daly kus — Nijolė rusų kalbą ir literatūrą, Danguolė —
lietuvių. Dar besimokydamos Anykščių J. Biliūno vidurinėje mokykloje, ku rią baigė 1966 metais, abi pamėgo literatūrą. Ir kai reikėjo pasirinkti tolesnį kelią, jos nedvejodamos stojo į Universiteto Filolo gijos fakultetą. Penkeri metai prabėgo nuo tų die nų. Daug sužinota, daug įvairiausių ir įdomių įspū džių, susitikimų būta, naujų pažinčių. Ir vis vien su neblėstančia pagarba prisimenami Anykščių vi durinės mokyklos mokyto jai J. Marciukienė, V. Bra
žėnas. „Sakytum, išsiskir ta tik vakar. Tur būt, visi žmonės, skleidžiantys ap link save meilę ir šilumą, išlieka kitų atmintyje, jų nepaliečia laikas, neatski ria nuotolis. Taip pat su pagarba ilgai prisiminsiu iš Universiteto studijų lai kų rusų literatūros dėsty toją E. Cervinskienę, lie tuvių literatūros — P. Čes nulevičiūtę ir kt. Žinoma, Vilniuje kai kuriais atžvil giais įdomiau, bet baigusi Universitetą su džiaugsmu grįšiu į Anykščius. Trau kia ir prisiminimai, ir
Katedros rūsyje. Žmogus, Laurynas, jo draugai: Povilas, Stanislovas, Steponas, Kazimieras. Jie ruošiasi 1794 metų sukilimui. , LAURYNAS: Ir aš svajojau, vyrai! A, tiek to. .. Jūs manot — Katedra. O, koks tai svoris! O kur tie pamatai, kur tos kolonos, Kurios ją laiko ir į dangų kelia? Nėra kolonų. Tuštuma ir melas. Aš išdidus buvau. Galvojau — vienas Iškėlęs, nešiu savo idealą. Paminklą pastatysiu žmogui. Žmogui, Ne dievui ir ne vyskupui. Deja! Tikėjimas, ištikimybė, meilė, Tiesa ir grožis — visos tos chimeros Dabar man spjaudo ugnimi į širdį. Ne veltui jas Paryžiuje užkėlė Meistrai ant dievo Motinos bažnyčios! Tiktai reikėjo padaryti jas Su dviem galvom — tada visiem būt aišku, Kad melas ir tiesa, blogumas ir gerumas — Tai ta pati dvigalvė chimera, Sudeginanti žmogų ligi galo. Kas aš dabar esu? Krūva griuvėsių.. . KAZIMIERAS: Mes čia neturim laiko užsiimti Griuvėsiais ir statybomis! POVILAS: Privalom, Privalom užsiimti, jeigu norim Pažadint žmogų ir prikelt tėvynę!
Neseniai 25 Universiteto dėstytojai viešėjo kaimyninė je Lenkijoje. Liepos mėnesį mes pasitiksime lenkų dėsty tojų turistinę grupę. Birželio 28 d. žada atvykti Prahos Karlo universiteto studentų — fizikų ir matema tikų — grupė. Liepos ir rugpiūčio mėne siai irgi nepašykštės svečių — bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus, Prahos ir Kro kuvos universitetų numato daug pasikeitimų dėstytojų ir studentų grupėmis.
gamta, ir darbas", — lyg svajoja, lyg svarsto Dan guolė Dundulytė. Ji rudenį pradės dirbti Anykščių A. Vienuolio-Žukausko me morialiniame muziejuje moksline bendradarbe. Ži noma, su Anykščiais, su A. Vienuolio kūryba ir gyvenimu ji buvo neblo gai susipažinusi ir anks čiau. Bet Universitetas žy miai praplėtė akiratį, .iš mokė atidžiau ir giliau žiū rėti į save, į kitus žmones, į meną. Į klausimą, kokį žmogų ji įsivaizduoja tik ru, pilnaverčiu mūsų vi suomenės nariu, Danguolė atsakė, jog jai nepatinka menki, smulkmeniški žmo nės. Kasdienybė ir gyve(Nukelta į 4 psl.)
LAURYNAS: Girdžiu — tėvynė! Aš remiuos dabar J ją — kaip į vienintelę koloną. Į ją, nes nieko neturiu daugiau. Tegu aš būsiu silpnas kaip vijoklis, Tačiau vyniodamasis apie ją, Gal būt, pakilsiu. Čia, šiame rūsy, Turėtų būt ir mano šaknys. Šičia Aš prieinu prie Katedros esmės, Prie jos idėjos: Katedra — Tėvynė, Kuri kiekvieną priima, priglaudžia, Pažadindama darbui ir kančioms, Prikeldama palūžusią svajonę, Tikėjimą ir viltį. Ir tegu Joje gyvena teisingumo dievas. .. ŽMOGUS: O jeigu ir tėvynė — chimera? LAURYNAS: Tada jau viskas. Taip, tada jau galas. Tada ir aš, ir jūs — nereikalingi, Betiksliai ir beprasmiai. Tik dulkelės, Kurios nežino net, kodėl gyvena. Tada ir Katedra nereikalinga, Ir šitas mauzoliejus, kuriame Tarp kunigaikščių, vyskupų, didikų Vaikelis mažas guli. Kitados Jį Katedra užgriuvo. Tas vaikelis... Jis čia yra. Jį reikia tik prikelti, Kad jis į naują Katedrą įeitų, Ir kad stovėtų po aukštais jos skliautais Lyg po geros tėvynės dangumi...
3 psl.
GRYBINIS studentas
• POEZIJOS PAVASARIS
O gal dangus — tai mudviejų akys, susilieję į žydra liepsną, ir todėl taip gera gulėt po aukštais rugiais ir žiūrėt į pulsuojančią gelmę? . .
RIMANTAS VANAGAS diplomantas lituanistas džiuginta
(iš ciklo)
Tavo plaukai lengvi ir švelnūs, it pasakų paukščio plunksnos, ir man nebereikia nei paukščio, nei pasakos.
Tu nelauki manęs, mergaite, su kuria šokau visą vakarą, tik palauki manęs, mergaite, kurios nė sykį nepakviečiau.
Jeigu tavo juokas upeliu čiurlentų, išgerčiau jį ligi paskutinio lašo, o jeigu paukšte plasnotų, pagaučiau melsvam danguj ir glostyčiau plunksnų šilumą. Bet tavo juokas nei upė, nei paukštė, ir aš bučiuoju linksmai besišypsančias tavo lūpas.
Užrakinau kad ilgiau ir išgirstų apie mano
duris, belstum visi kaimynai laimę.
Gal tavo žingsnius sugėrė atvėsę žolynų saulės, kad nieko neliko žemėj, tik virpantis mano rūpestis?
Kol tavęs nemačiau — nemačiau žvaigždžių ir auksu nušvintančio ryto; kol tavęs nemačiau, nemačiau savęs — išaugusio, gero, lengvo.
Nupiešiau vardą ir užbraukiau. Matau tavo šypseną, girdžiu tavo juoką, — kaip man juos užbraukti? Aš nueisiu į tolimą vakarą, kuriame lyg žibintas siūbuoja šiltas ir geras mėnuo. Kam dabar jis šviečia ir šildo, jeigu tu po kitu mėnuliu stovi?..
Man dabar net pušų tyla sukarpyta į mėlynus meilės laiškus.
Jau žolėm apaugo mūsų dangus,
V
ir geriau, bet. . . Pertraukėlės metu prieinu prie vyt, dėstytojos R. Ramūnienės: — Šios, antrosios, grupės žiniomis e-r nepatenkinta. Nors g: upe ilgą laiką buvo pedagoginėje praktikoje, bet tai, mano nuomone, neturėtų atsiliepti prancūzų kalbos žinioms. Prieš praktiką grupė gavo užduotį — skaityti Flo bero kūrinį „Salambo". Po praktikos mes nagrinėjome šį darbą paskaitų metu. Studen tai turėjo išanalizuoti kūrinio kalbą, stilių, aptarti veikėjų charakterius. Norėčiau pridurti, kad už sienio kalbos studijoms ne užtenka vien formalių gabu mų. Reikia turėti ir literatūri-
nių gabumų, fantazijos, kia mėgti literatūrą, daug skaityti. IV kursas labai apkrautas. Iš viso per semestrą dirbom apie pusant ro mėnesio. Taigi ir rezultatai nekokie. Be to, grupė gero kai pritingi, nedarbšti. Norėčiau pagirti Danutę Viluckytę, kuri labai daug dirbo ir padarė didelę pažan gą. Jos žinios įvertintos gerai. L. Pociūtė — atvirkščiai: „studentauja". Ir rezultatas:
Pagal ūkiskaitinę sutartį su kngvosios pramonės ministeIja Universiteto sociologinių Irimų laboratorija atlieka P" ją darbą tema „Darbo sąp i ir gamybinės buities pa darbininkų požiūriui į prbą ir jų gamybiniam akrvumui". Sociologiniai tyrip: atliekami respublikos Ingvosios pramonės įmonėį S. ATSTOPAITYTt
"itadienio vakarą respub!'S nusipelnęs kolektyvas persiteto akademinis cho■oncertavo Aktų salėje. J. NAUJOKAITIS
Aš tikiu — pabusiu iš miego, kai suabejosi manim. Aš tikiu — suvirpėsiu drebule, kai skausmas tave palies. Aš tikiu — nušvisiu tą pat sekundę, kai išeisi manęs ieškot.
(Atkelta iš 2 psl.) se šalyse rinkimų lygybė pa žeidžiama dažnai. Naujojoje Zelandijoje vietinių organų rinkimuose turtingieji žem valdžiai turi po kelis balsus, priklausomai nuo turimų gy vulių skaičiaus. Vakarų Euro pos šalyse rinkimų lygybės principas plačiausiai pažei džiamas, sudarant nelygias rinkimines apygardas, kurio se tačiau renkamas tas pats deputatų skaičius. Valdanti partija, panaudodama tokią „rinkimų geografiją", gali užtikrinti, kad daugiau jos šalininkų būtų išrinkta ma žesnėse rinkimų apygardose. RINKIMŲ TIESIOGINUMAS mūsų šalyje pasireiškia tuo, kad piliečiai visus atstovauja mus organus, pradedant nuo apylinkės tarybos iki pat TSRS Aukščiausiosios Tary bos, renka betarpiškai. Kiek vienas rinkėjas savo balsą už tą ar kitą kandidatą į depu tatus atiduoda pats, o ne per atstovus. Tokia tvarka stiprina rinkėjų ryšius su deputatais, rinkėjų kontrolę deputatų veiklai, nes tiesioginiai rinkimai mūsų šalyje yra susiję su rinkėjų galimy be atšaukti išrinktus deputa tus. Netiesioginiai rinkimai — dažnas reiškinys buržuazinėse šalyse. JAV, Suomijos, Indi jos, Italijos ir daugelio-kitų
Universiteto teatrų spektak liai tapo įprasti, jais nieko nenustebinsi. Praeitą penkta dienį Universitete įvyko dar vieno teatro debiutas. Univer siteto rūsyje įsikūrė teatro meno entuziastai, ir, VadovauĮami IV kurso žurnalisto J. Pociaus, parodė įdomią prem jerą „Siluetai". Spektaklio programą suda ro Mykolo Kazimiero Sarbie vijaus kūryba. Ne atsitfktinai studentai savo premjerai pa sirinko šį XVII a. poetą. Juk jis su tokia meile rašė apie Lietuvą, jos gamtą, apdaina vo Vilnių. Jo vardu pava dintas vienas gražiausių Uni versiteto kiemų. Spektaklyje dalyvauja ne daug aktorių — keturi Istori jos fakulteto studentai D. Ulinskaitė, V. Juras, A. Stasiulevičius, A. Siautkulis. Jie deklamavo M. K. Sarbie vijaus odes ir panegirikas. Skambius, didingus Sarbie ® SESIJA ® SESIJA vijaus posmus pakeičia Mo carto muzika. Skaitovai va Penktakursiai — jau be ke landėlei virsta mimais. Antroje vaidinimo dalyje lių minučių diplomuoti medi grojo Vilniaus Valstybinės kai. ..Tams dabar viena atsa konservatorijos studentų sty kingiausių sesijų, lyg pasi ginis kvartetas. ruošimas valstybiniams egza I. KEIDOSlUTE minams. Keturi egzaminai ir
Praėjusią savaitę FiElogijos r Istorijos fakultetų studenbi atliko instruktyvinę prakką pionierių stovykloje Griiškėse. Čia studentai laikėsi ionierių stovyklos tvarkos, Įlausėsi pedagogų paskaitų, tautos žinios labai , padės Įudentams šią vasarą dirbti raitose mūsų respublikos ionierių stovyklose. R PAŠKEVIČIAUS nuo lankoje — III k. lituanistė Iena Adomaitytė stovykloje.
ftudentų profkomitetas išr|o „Grupės proforgo atmin‘ Šio leidinio tikslas — rėti proforgams jų prakti ke veikloje. L. MILNERIS
egzaminas neišlaikytas. Sunku objektyviai įvertinti studento žinias, esant dabartinei pen kių balų sistemai: Pavyz džiui V. Ramanauskaitei para šiau trejetą, tačiau jis yra tvirtas. Kitos studentės ži nias teko įvertinti trejetuku, nors palyginus su V. Rama nauskaite, jos žinių lygis že mesnis. Taigi, lyg ir skriau da. Trejetas trejetui nelygus, bet suvestinėje jie vienodi. .. E. STANKEVIČIUS
GIMĖ TEATRAS!
TRUMPAI
Paug dėstytojų, studentų pinko pasiklausyti doc. ervinskienės kelionės įspdžių. Pabuvojusi pusę metų pV, docentė turėjo ką pa tykoti susirinkusiems apie [s šalies gyvenimą, jos p rieš. Visus labiausiai su kino pasakojimas apie įsitikimus su kai kurių r universitetų dėstytojais, Kesonais. E. REMEIKAITE
Susiręsiu žalią trobelę vidur visų kryžkelių, kad kiekvienas paukštelis žinotų kur aš, kad greičiau pas mane ateitum.
TARYBINIŲ RINKIMŲ LIAUDIŠKUMAS
KOKIA PRADŽIA? Šiandien Filologijos fakul teto prancūzų k. ii lit. spec. y Kurso studentai laiko pirkąj egzaminą. Nuo jo rezulktų priklauso ir visos sesijos tekinė. Žmonės sako: gera raožia — pusė darbo! 135 auditorijoje vyrauja ari o nuotaika. Atsakinėja Į amanauskaitė. Jai teko agrinėti Flobero „Salambo" kilių ir kalbą. Pagaliau egzaminas baig as! V. Ramanauskaitės žinias ėstytoja įvertina trejetuku. Pati Valė po egzamino paakė: Egzaminas, apskritai, ėr< sunkus. Vis dėlto trupubijojau. Kai ištraukiau biet< baimė išnyko ir aš nura.iinau. Galėjau atsakyti
jau nuskrido paleistas takas, o aš vis laukiu, kada vieversys pabels j ilgesio langą, vėl beribėn gelmėn pakvies.
(Atkelta iš 1 psl.)
E. Ay ir H. Vyderhiofto pranešimą apie politinio ideologinio darbo proble mas, ruošiant ir auklėjant akademinį jaunimą Vokie tijos Demokratinėje Res publikoje. Apie studentų judėjimą 1918—1939 me tais Lenkijos aukštosiose
TEORIJA IR PRAKTIKA mokyklose ir Vilniaus universitete papasakojo Krokuvos Jogailos uni versiteto Istorijos fakulte to prodekanas, humanita rinių mokslų daktaras A. Pilchas.
Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose. Iš klausyta 30 pranešimų, iš kurių 13 paruošė Univer siteto dėstytojai. Iš pranešimų, skaitytų
sekcijose, atkreipia dėme sį tie, kurie nagrinėja ideologinio darbo proble mas aukštosiose mokyklo se. Universiteto pranešėjai doc. O. Klimkevičiūtė ir dėstytojas J. Aleksandra vičius apibendrino studen tų apklausos, kuri buvo pravesta praėjusiais moks lo metais, rezultatus.
valstybių prezidentai renkami netiesioginių arba daugia laipsnių rinkimų keliu. BALSAVIMO SLAPTUMAS — toks balsavimo būdas, kai rinkėjas savo nuomonę iš reiškia, niekam nekontroliuo jant užpildydamas rinkimi nius biuletenius. Balsavimo apylinkėse sudaromos sąly gos (kabinos, atskiri kamba riai), kad rinkėjai galėtų laisvai apsispręsti, už ką balsuoti ir už ką nebalsuoti. Be to, tarybiniai įstatymai rinkimų dieną draudžia vesti rinkiminę agitaciją patalpo se, kur vyksta balsavimas. Rinkimų slaptumas eilėje kapitalo šalių pažeidžiamos tuo būdu, kad rinkiminio biuletenio šaknelėje, kuri turi tą patį numerį kaip ir biuletenis, įrašoma rinkėjo pavardė (Anglija), arba iš rinkėjo reikalaujama pasaky ti, už kurią partiją jis nori balsuoti (Indija, kai kurios Amerikos Valstijos). Tarybinės rinkimų siste mos principai užtikrina vi siems rinkėjams palankias sąlygas išreikšti savo valią, jie skatina plačiąsias liaudies mases vis aktyviau dalyvauti formuojant renkamuosius valstybės valdžios organus. A. BURKAUSKAS ' Teisės mokslų kandidatas
kelios diferencijuotos įskaitos laukia penkto kurso pediatrų. Jie laikys teismo medicinos, akių ligų, psichiatrijos egza minus, o Įskaitų metu kalbės apie vaikų ligas ir vaikų chi rurgiją. Daugelis jau išlaikė ir pirmąjį valstybinį U Vasaros metu busimieji vai kų gydytojai atliks praktiką daugelyje poliklinikų. Kele tas dirbs savarankiškai gydy tojais pionierių stovykloje.
Įvykusi konferencija pa dėjo visuomeninių mokslų dėstytojams dar giliau iš nagrinėti ideologinio dar bo problema-?, pasidalinti patyrimu, kurį jie sukaupė šioje darbo srityje. VI. GOBIS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas
Praėjusį penktadienį Universiteto kavinėje susi rinko pirmojo estradinės muzi. os lestivalio dalyviai. Jiems buvo įteikti prizai. Kavinėje pirmą kartą viešai pasirodė Pramonės ekonomikos fakulteto pi lietinės dainos ansamblis. Nuotraukoje dešinėje — Fizikos fak. estradinio an samblio da’yvlai su stu dentų profkomiteto prizu geriausiam kolektyvui.
N. MILIAUSKAITE
• POEZIJOS PAVASARIS LAUKO TYLOJ Tavo balsas — antkapio, vyturio balsas. Tavo šešėlis — virš žemės, virš mano galvos ramus. Tavo delną jaučiu ant kaktos ir saugu: našlaitę priglobs nepažįstami, prie manęs pasilenks ,,Ar nešalta, vaikeli?"
Spausdiname III k. lituanistės N. Miliaus kaitės ir pirmakursių žurnalistų — Z. Kvedaraitės, R. Kiškytės, J. Kojelio ir R. Lalmienės kūrybinių bandy mų pluoštelį.
M. JUOZAITIS
Apglėbki mėlynu sparnu, kad vėl gulėčiau kaip gintarėlis šiltas ant jūros kranto. Paslėpki nuo baisaus žaidimo: Vaikas sėdi ir smiltis žarsto. Smėlio verksmas, aidas jūros keistas mumyse — taip dieviškas. Ir lūpų ženklas liūdnas kaktoje — lyg amžinatvė. Z. KVEDARAITE
Plaštakės negrįžta į vestuvinę naktį. Lapai — medus į žydinčių viržių kalvą. Anapus lango, anapus juoko Stovi balta mergaitė. Kairėje — 1 k. matematikas R. Pustelninkas (jam, kaip geriausiam dainininkui, įteiktas ,T. Studento" prizas), MF pirmakursis G. Kėkštas (ap dovanotas Istorijos fak. Kultūros klubo prizu ui geriausiai atliktą savos kūrybos dainą) ir FAF uIialterlnčs apskaitos spec. II k. stud. V. Gliožeris (pripažintas geriausiu instrumentalistu, jam įteiktas FAF profbiuro p rizas).
Bėga per vakarą žąsys, Ajerai iš vidurdienio grįžta. Teka į saulę iš juodo šulinio Sviesiapirštė vaikystė.
Suka plaštakės ratą. Miške sapnuoja mergaitė. Skuba negimusį šauksmą Upės negyvos prigirdyt. R. KIŠKYTE
SUSITIKIMAS...
***
Žalia gyvybe sprogsta pumpurai Girdi jų dainą? Po pernykščiu lapu melsva versmė žibuoklėmis ištryško. Ar ją matai? Sena drevė dar saugo žaibo ugnį, O piemenų dainelėmis kvatojasi lazdynai.
(Atkelta iš 2 psl.)
Kas busi tu manoj gegužio pasakoj — Gaivus lietus ar pikta lemianti ugnis. . . ***
Nešu tau miško laukinį obuolį, kad, nevaikiškom rankom paėmęs, pasakytum: — Ačiū už pasaulio pradžią.. .
R, LAIMIENfi LAUKIMAS
Pabodo būti pušimi, Sutikti svetimus laivus Ir palikai tų krantą. . . Užkeikė širdį jūra Kietu gintaro lašu Už tą mergaitišką skubėjimą. Išleisiu žirgus į lankas — Lai lekia nešini dienom. Pagirdysiu jaunystę upėj, Visas aušras uždegsiu, Lai loja šunys sodžiuj, Aš vėju šiaušiu pamary, O jei laivus skandinsiu — mane kaip raganą Ant degutuoto žirgo Išginkit už devynių upių, Už devynių kalnų.
nimo proza nuvainikuoja kai kuriuos idealus, bet, Danguolės nuomone, šiais laikais kiekvienas gali įgy vendinti savo svajones, būti ir geru savo srities specialistu, ir plačios eru dicijos žmogumi. Viskas priklauso nuo paties žmo gaus. Norisi tikėti, jog D. Dundulytė visada bus išti kima šioms mintims ir sa vo pačios, ir kitų atžvil giu. Nijolės Kaušpėdaitės balse lyg ir girdžiu liūde sio gaidelę. Ji prisimena paskutiniuosius įspūdžius iš mokyklos ir ypač išleis tuvių naktį, kai jie — visa klasė — ėjo prie J. Biliūno paminklo — Laimės žibu rio. Nesunku nujausti, kad tą, tikros, nuoširdžios, žmogiškos laimės suprati mą, kurį Nijolė susidarė dar mokykloje, ji išsau gojo ir sustiprino. „Vai kystėje svajojau būti geologe. Pirmiausia todėl, kad traukė nežinomi kraš tai, kelionės, nauji žmo nės. O dabar būsiu moky toja. Iš pirmo žvilgsnio tai visai skirtingos profesijos. Bet galima pasiginčyti — kas labiau įdomu ir neiš
tirta gyvenime — žmogus, jo brendimas ar kelionių ir naujų tolių pažinimas, — susimąsto N. Kaušpėdaitė. — Žinoma, studijos Uni versitete davė labai daug. Bene labiausiai patikdavo dėstytojos L. Zakarian pa skaitos — ji dėstė dabarti nę rusų kalbą. Dar gyvas atmintyje mediumas, pa skutinė paskaita, studen tiško gyvenimo nuotru pos. .." Štai tokią — nuo lat susimąsčiusią, nuošir džią, jautrią Nijolę pažįsta studijų draugai. Tokia ji ir pradės savo pedagogo gyvenimą. Tiesa, ją pasky rė dirbti į Kauną, bet ti kiu, kad anykštietišką ly riškumą, rimtumą Nijolė nusiveš į bet kurią tėviš kės vietą. Tai tik keletas įspūdžių apie Danguolę ir Nijolę. Gerai, kai kitame mieste ar krašte sutinki puikius, pro tingus, nuoširdžius savo gimtinės žmones. Norisi tik palinkėti joms sėkmin gai išlaikyti valstybinius egzaminus ir pradėti nau ją, patį įdomiausią gyveni mo etapą — mokykloje ir Universitete gautų žinių pritaikymą veikloje, dar be. A. GOGELYTE
REPLIKA
Universitete yra paruoš ta rengipių kovai prieš gir tuokliavimą sustiprinti planas. Tai ne tik gražūs žodžiai. Jis -7- vykdomas. Apmaudu, kad atsiranda studentų, kuriems kažko dėl nebrangus mūsų aukš tosios mokyklos prestižas, kurie pamiršta elementa riausią etiką. Žmonės, pa matę girtą studentą, kar čius žodžius taria ne vien tik jo adresu, bet ir visam kolektyvui. ... .IV k. žurnalistai, iš laikę egzaminą, neišsivertė be „aplaistymo". Vingis suskambėjo nuo jų girtų
garbė dainų. III k. istorikai net neieškojo nuošalesnės viej tos: jie suruošė išgertu ves instruktyvinėje stu vykioje Grigiškėse! Arba diplomantai... Blogiausia, kad jie ran] da net užtarėjų. Ir ka kurios komjaunimo orgaJ nizacijos abejingai žiūri | amoralų jaunuolių elgesį Aukščiau minėti stikliuką mėgėjai nubausti. Jie rpirmutiniai. Kas ir kadi bus paskutiniai?! į
I. MYKOLĄ; rii
KlSHO TžZTPAs?
J. RUNGIAUS pieų
J. KOJELIS '
Sugrįžta jausmas į tave — pavasario karšti žiedai. Sugrįžta šauksmas j tave — rudens šalti aidai. Sugrįžta viltys į tave — prie upės vasara nuoga. Sugrįžta dainos į tave — gal būt, žiemos pirma pūga.
Posūkis. Dar posūkis.. . Jau saulę mes dalinsim: mažiems vaikams, motinoms geraširdėms, baltiems seneliams ir likusiems visiems!
Skelbimai BIRŽELIO 10 D. 17 VAL. Į VVU KOMJAUNIMO KOMI TETĄ KVIEČIAMI VISŲ DARBO IR POILSIO STOVYK LŲ VIRŠININKAI. BIRŽELIO 7 D. 17 VAL. WU KOMJAUNIMO KOMI TETE RENKASI LAIVO BŪ RIO NARIAI. INFORMACIJOS IR ĮDARBINIMO BIURAS Duonos ir bulkučių kepimui reikalingos moterys. Viengungės apgyvendina mos bendrabutyje.
KREIPTIS: Vilnius, Kom „Šilelis" (Anykščiai) — VII. jaunimo g. 60 darbo dienomis 3, VII. 15, VIII. 8, VIII. 28 (išskyrus penktadienius) nuo IX. 5, IX. 5. REDAKTORIUS Palanga — VII. 1, VII. 13, 10 iki 16 vai. A. KUSTA VII. 25, VIII. 6, VIII. 16, VIII. 18, IX. 7, IX. 18, IX. 19, IX. VVU STUDENTŲ PROFSĄ 30. Palanga (motinos ir vaiko JUNGOS KOMITETE GALI MA ĮSIGYTI ŠIUOS KELIA poilsio namai) — VII. 14, VII. 30, LAPIUS: Kliogaranda (40 km nuo SANATORINIAI: Birštonas — VII. 17, VIII, Talino, prie Baltijos jūros) -— VII. 15. 15, IX. 5. Suchumi — VII. 22, VIII. REDAKCIJOS ADRESE Likėnai — IX. 13 Vilnius, Universiteto 3. Druskininkai — VII. 12, 12. Petrodvorecas (prie Lenin- onas 2-58-84, ketvirtadlenli VII. 13. VII. 14, VII. 15, VU. .paustuvėje 2-98-15. 16 VIII. 3, VIII. 5, VIII. 24. grado) — VIII. 6. TURISTINIAI: Rinko ir spaudė LKP IX. 5, IX. 29. Kaukazas — VII. 18, VIII. eidyktos spaustuvė Soči — VIII. 23. 16. POILSINIAI: Pietų Uralas (kelionė Baltą Lampėdžiai — VII. 10, VIII. LV 094 Užs. Nr. 2587 ja upe) — VII. 9. 9, IX. 8, IX. 24.
B UDJ1VBIIĮ
SCČIDeiJCr