Visų Salių proletarai, vienykitės!
C&RVBOS scuoencas
įllMAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO R EKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1971 m. birželio 11d.
5ua nuo 1950 m.
Nr. 21 (761)
•
Kaina 2 kp
TASS-o PRANEŠIMAS
Įsutinkamai su kosminės (dvės aplink Žemę tyrimo (ograma 1971 m. birželio Įd. 7 valandą 55 minutės (askvos laiku Tarybų SąjunLje startavo raketa nešėja su Isminiu laivu „Sojuz-11". [Kosminį laivą pilotuoja įgu[ kurią sudaro laivo vadas [pulkininkis Georgijus Dob[volskis, kaivo inžinierius Lrybų Sąjungos Didvyris KRS lakūnas kosmonautas [adislavas Volkovas ir inžierius bandytojas Viktoras [cajevas. Laivo „Sojuz-ll" skridio tikslas — toliau vykdyti bn:ttieksimus mokslo ir chnikos tyrimus, skriejant
kartu su orbitine moksline stotimi „Saliutas". Pagal ilgalaikių orbitinių stočių kūrimo programą Ta rybų Sąjungoje nuo 1971 me tų birželio 7 d. orbitinė moks linė stotis „Saliutas" ėmė veikti kaip pirmoji pilotuoja ma orbitinė mokslinė stotis. Nuo 10 vai. 45 min. Mask vos laiku, sėkmingai sujun gus transporto kosminį laivą „Sojuz-11" su „Saliuto" moks line stotimi, kuri buvo iš vesta į orbitą 1971 metų ba landžio 19 d., laivo ,,Sojuz-U" įgula perėjo į mokslinę stotį. Pirmą kartą išspręstas inži nerinis techninis uždavinys — nugabenti įgulą transporto laivu į mokslinę stotį — Že mės palydovą.
13 RINKIMAI I
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIĄJĄ
TARYBĄ IR VIETINES DARBO
• •
Pirmoji gyvenama mokslinė stotis
BIRŽELIO
• SESIJA • SESIJA Gėlių kvapas smelkiasi į visas Universiteto patalpas. Argi galima gražiau išreikšti savo dėkingumą dėstytojams, negailėjusiems nei laiko, nei jėgų, kad tik tu būtum ge resnis, daugiau žinotum. Ir dovanoja gėles pirmakursiai, neša glėbius žiedų diploman tai. .. Išmokę studentiškų gudry bių, šimtus dienų zulinę audi torijų suolus, per egzaminų slenksčius ritasi dieninio skyriaus studentai. Neakivaiz dininkai jiems pavydi, sako, lengviau. . . Pavydi, bet ran kų nenuleidžia. Ne vieno už sispyrimas apvainikuojamas sėkme. .. . Užklydome į ekonomi kos fakultetų 29 auditoriją tuo metu, kai diplominį dar-
PENKETAS kuotai. Jame nagrinėjami la bai aktualūs liaudies ūkio vystymosi klausimai. Pateik ti darbe svarbūs pasiūlymai, kurių įgyvendinimas turėtų praktinę reikšmę. VEK pirmininko R. JUODKŪNAIČIO nuomonė: Diplominis darbas parašytas ir apiformintas labai gerai. Reikia atkreipti dėmesį į draugo A. Vaidilausko dip lominio darbo gynimą: gilus keliamų klausimų žinojimas; numatomos priemonės, kaip spręsti aktualias žemės ūkio produktų realizavimo proble mas ir t. t. Sužinome ir rezultatą: dar Doc. D. VEDERAITĖS nuo bas įvertintas labai gerai. monė: Darbas parašytas kvalifiA. DARGUŽIS
bą „Pakruojo rajono žemės ūkio visuomeninio sektoriaus pieno ir mėsos realizavimo organizavimas" baigė ginti neakivaizdinio skyriaus ma terialinio aprūpinimo ekono mikos specialybės diploman tas Alfonsas Vaidilauskas. Jis dirba Pakruojo Žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio direktoriumi. Taigi, pa sirinkta darbo tema tikrai jam „įkandama", gerai žino ma. Bet. . . neužbėkime įvykiams už akių. A. Vaidilauskas bai gė ginti. Paklausykime, ką sako valstybinės egzaminų komisijos nariai:
ŽMONIŲ DEPUTATŲ
TARYBAS. BALSUODAMI UŽ KOMUNISTŲ IR NEPARTINIŲ BLOKO KANDIDATUS, PADEMONSTRUOKI ME SUSITELKIMĄ APIE KOMUNISTŲ PARTIJĄ IR TARYBINĘ VYRIAUSYBĘ!
Visi i
rinkimus!
SESIJA • SESIJA I Medicinos fakulteto I Įjrso 7 gr. pediatrai jau (laikė lotynų kalbos egza miną. Labai gerai įvertin ta L. Budrevičiūtės, S. |liučininkaitės ir M. VitLtės žinios. | SESIJA • SESIJA I Chemijos fakulteto pirmalirsiai laikė fizikos egzamiI Penketus gavo S. AleknaiI L. Balkevičiūtė, A. Barabuskas ir kt. Iš viso grupėje r penketų, 9 ketvertai ir 10 k j etų.
| SESIJA • SESIJA
Į Matematikos ir mechaikos fakultete taip pat karšta vasara". III kurso gr. studentai laikė bmpleksinės kintamojo [akcijos teorijos egzamip. Štai rezultatai: R. Pau[vičius ir St. Rutkauskas pvo penketus, šešiems udentams parašyti ketki tai, keturiems — treje[i. „Seni" skolininkai A. leksandravičiūtė ir J. Pasakoja Studentų profutkevičius vėl neišlai['• IV kurso 3 grupei bu- komiteto narė kultmasinio ■ mokslinio komunizmo sektoriaus vadovė GF III [aminas. 11 gavo ket- k. studentė J. GRAŽYTĖ: prtus, 2 — trejetus. V. [ralikas gavo penketą. 900 Universiteto studen > SESIJA • SESIJA tų įsigijo mūsų profkomi[Filologijos fakulteto pran- teto kelialapius. Kur jie pzų k. ir lit. spec. II kursas galės ilsėtis? >kė specialybės egzaminą. Akademinio irklavimo, 18 laikiusių egzaminą šebaidarių ir kanojų sporto [1 žinios įvertintos „labai geM", dešimties „gerai" ir du sekcijos, MMF estradinis IF kultūros pvo trejetukus. Penketus ga- ansamblis, [' E. Kirlaitienė, R. Ramonai- klubas ir daug kitų kolek f B. Kazėnaitė ir kt. tyvų — iš viso 320 studen Prancūzų k. ir lit. spec. I tų — važiuos į Žydiškes, Ursas laikė kalbotyros įvado į sporto sveikatingumo gzaminą pas prof. J. Palio- stovyklą. i D. Šarkūnaitės žinios įver Tverečiuje, prof. Z. Že tos penketu, o jos kurso mugės R. Vaitonytė ir R. maičio gimtinėje, organi inorytė gavo nepatenkina- zuojame stovyklą, kurioje 'Us pažymius. dirbs ir ilsėsis 40 Univer-
J. MAŽEIKIO nuotraukose: reikli valstybinių egzaminų komisija stebi, kaip diplominį darbą gina A. Vaidilauskas.
KUR VASAROSIME? siteto kraštotyrininkų. Ventės Rage veiks slidi ninkų treniruočių stovyk la. Stovykloje Vilniuje įsi kurs Akademinis choras. Jis ruošis tradicinei Pabal tijo studentų šventei, kuri vyks Rygoje. Studentai, kurie įsigijo turistinius kelialapius, iš vyks į Kaukazą, Pietų Ura lą, į Bulgarijos Liaudies respubliką. Apie 40 studentų gydy sis Druskininkuose, Biršto ne, Likėnuose, Sočyje. Viliojantys ir poilsinių kelialapių maršrutai. Štai 10 studentų ilsėsis Estijo je, 10 — Petrodvorece, 6 — Suchumyje, 250 — Pa langoje, 15 — Anykščių „Šilelio" poilsio namuose, 10 — Lampėdžiuose.
Kaip matome, sąlygos ilsėtis tikrai puikios. Be lieka palinkėti saulėtos vasaros.
Interklubo viceprezidentas V. KVIETKAUSKAS
Buvo kelerių metų per trauka. O šią vasarą Interklubas vėl organizuoja darbo ir poilsio stovyklą. Šį kartą respublikoje — Jonavos rajono „Tautų draugystės" kolūkyje. Interklubiečių būrys susitarė su kolūkio valdyba padir bėti visą liepą. Taigi, atei nančio mėnesio pirmą
sekmadienį mūsų mašina pajudės link Jonavos. Pra sidės darbai kolūkio lau kuose. Į stovyklą ruošiamės pa kviesti ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų interklubiečių. Manome, kad laisvas valandas praleisi me nenuobodžiai. Gaila, kad kai kurie interklubiečiai negali va žiuoti į stovyklą, nes jiems tuo metu praktika. Mūsų stovyklautojų būrys dar kviečia draugėn studen tus. Norinčiuosius prašo me atvykti į WU kom jaunimo komitetą birželio 14 d. 15 valandą. Bendras stovyklautojų susirinki mas įvyks birželio 25 d. 20 vai. Sarbievijaus kie me.
KONFERENCIJA Birželio 10 d. Kolonų sa lėje prasidėjo tarpžinybinė mokslinė konferencija „Pre kybos vystymo devintajame (1971—1975) penkmetyje problemos”. Ją organizavo Universiteto Prekybos fakul teto Prekybos ekonomikos ka tedra bei Prekybos ekonomi kos ir organizavimo laborato rija, Lietuvos TSR Prekybos ministerija ir Visasąjunginio gyventojų paklausos liaudies vartojimo prekėms ir preky bos konjunktūros mokslinio tyrimo instituto Lietuvos fi lialas. Konferenciją atidarė Uni versiteto prorektorius doc. J. Grigonis. Bus perskaityta apie 30 pranešimų, kuriuose svarsto ma, kaip įgyvendinti TSKP XXIV suvažiavimo nutari muose prekybai ir visuomeni niam maitinimui iškeltus už davinius.
Musų inf.
2 psL
TARYBINIŲ RINKIMŲ LIAUDIŠKUMAS LEMIAMAS TARYBINES VISUOMENĖS ATSTOVŲ VAIDMUO PARUOŠIANT IR RENGIANT RINKIMUS
(Austrija, VFR, Prancūzija, Italija). Ten, kur tokie orga nai yra, juose dominuoja valstybės aparato darbuotojai. j Anglijoje rinkiminėse apy Tarybinės rinkimų sistemos gardose balsavimo reikalus demokratizmas ypač išryškė tvarko šerifas (policijos va jo rinkimų kampanijos metu, das) arba meras. kuri, remiantis Rinkimų nuo Tarybinių rinkimų organi statais, yra tvarkoma ir nu zacijos esminis bruožas — kreipiama visuomeninių orga kandidatai į deputatus iškelia nizacijų ir darbo žmonių ko mi kolektyviai, ir jų kandi lektyvų įgaliotų atstovų. Visą datūras svarsto plačioji vi pagrindinį rinkimų darbą at suomenė. Kelti kandidatus į lieka visuomeninės rinkimi Darbo žmonių deputatų tary nės komisijos, kurių sudaro bų deputatus turi teisę res ma: a) po vieną kiekvienai publikiniai darbo žmonių vi Tarybai rinkti, b) kiekvienoje suomeninių organizacijų ir rinkiminėje apygardoje, su draugijų organai, jų rajonų tinkamai su renkamų į atitin ir miestų organai, visuotiniai kamą Tarybą deputatų skai darbininkų ir tarnautojų susi čiumi, c) po vieną balsavimo rinkimai pagal įmones ir įstai apylinkei (arba rinkiminei gas, karių — pagal karines apylinkei), kurios aptarnauja dalis, visuotiniai valstiečių atitinkamo dydžio teritorijos susirinkimai pagal kolūkius ir gyventojus (1000—3000 rin kaimus, tarybinių ūkių dar kėjų) arba specifines rinkėjų bininkų ir tarnautojų — pa susibūrimo vietas (ligoninės, gal tarybinius ūkius. laivai, tolimojo susisiekimo Dalykiškas, išsamus, vi traukiniai). Matome, kad visa siems rinkėjams prieinamas da rinkiminių komisijų skai kandidatų į deputatus svarsty čius viršija renkamų į Tary mas mūsų šalyje virto taip bas deputatų skaičių. Kadan pat principinio partijos ir vy gi rinkiminių komisijų narių riausybės politikos aptarimo skaičius negali būti mažesnis ir įvertinimo periodu. Tokio kaip 3 žmonės, nesunku su svarstymo eigoje liaudies ma prasti, kokia masė kolektyvų sės, tarybiniai rinkėjai duod’ ir visuomeninių organizacijų priesakus kandidatams į de atstovų rinkimų metu orga putatus, nubrėžia pageidau nizuoja, stebi ir kontroliuoja, jamą partijos ir vyriausybės kad aukščiau paminėti tarybi politikos kryptį. Antra ver nės rinkimų sistemos princi tus, atsijojamos ir keičiamos pai būtų nuosekliai įgyvendi kandidatūros, kurios nepaten nami. kina rinkėjų susirinkimų arba Tarybinių valstybinių orga apygardinių rinkėjų aktyvo nų vaidmuo rinkimų metu turi pasitarimų reikalavimų. Pri labiau pagalbinį pobūdį. Jie minsime, kad kandidatais i sudaro ir patvirtina rinkėjų vietinių Tarybų deputatus be sąrašus, tvirtina rinkiminių jokių apribojimų gali būti ke komisijų sudėtį, aprūpina rin liami visi rinkėjai, o į Lietu kiminius organus patalpomis, vos TSR Aukščiausiąją Tary dokumentacija, ryšiais, trans bą — ne jaunesni kaip 21 me portu, apsauga. Savo ruožtu, tų rinkėjai. Visaliaudinis kan rinkiminės komisijos, kurios didatų į deputatus kėlimas r sudaromos atitinkamai Tary svarstymas garantuoja, jog ta bai rinkti, kontroliuoja valsty rybinės atstovaujamų valsty binius organus, kad jie laiku bės organų sistemos sudėt' teiktų pakankamą paramą rin pilnai atitinka socialinę visuo kimų kampanijų metu. menės struktūrą. Darbo žmc Paskaičiuota, kad rinkimi nių deputatų tarybų sudėty) nėse komisijose dirba mi dominuoja darbininkų klasė lijonai darbininkų, kolūkie ir valstiečių atstovai. čių, inteligentijos atstovų. Kandidatų į deputatus iš 1969 m., renkant vietines Ta kėlimo procedūra ir įregistre rybas, rinkiminėse komisijose vimo sąlygos yra viena i dirbo daugiau kaip 9 milijo tamsiausių buržuazinių šab nai žmonių. Kelis kartus di rinkimų sistemos pusių. Aukš desnį aktyvą sudarė agitato tas amžiaus cenzas, turto, re riai, deputatų patikėtiniai, vi ligiįos, nacionalinės priklauso suomeninių organizacijų iš mybės ir kiti papildomi re skirti žmonės rinkimų kam kalavimai iš esmės apribo' panijai remti. daugumos visuomenės atstc Vadovaujantis vaidmuo vų galimybes. Įvedamas darf rinkimų kampanijos metu rinkiminis užstatas, kuris ne tenka partinėms organizaci grąžinamas, kai kandidate joms ir partiniams organams. nesurenka nustatyto ba's Partija suvienija visų visuo minimumo. Rinkimams į par meninių organizacijų, darbo lamentą kandidato užstate žmonių kolektyvų, valstybinių Anglijoje lygus 150 svar organų veiklą, siekdama vie sterlingų, Japonijoje no tikslo, kad deputatais bū 100.000 jenų, Prancūzijoje tų išrinkti geriausi liaudies 1000 frankų. Todėl daugume atstovai — komunistai ir ne buržuazinių šalių valstybini" partiniai. atstovaujamieji organai suda Buržuazinėse šalyse rinki ryti iš tų visuomenės sluoks mus dažniausiai organizuoja nių, kurie sudaro absoliuči valstybiniai organai. Pavyz mažumą valstybėje. Pavyz džiui, Anglijoje, Prancūzijoje, džiui, paskutinis 92 šaukimItalijoje centrinių rinkiminių JAV kongresas socialiniu po organų funkcijas vykdo vi žiūriu atrodo taip: iš 100 se daus reikalų ministerijos, Va natorių — 92 bankininką karų Vokietijoje, Austrijoje, biznieriai ir teisininkai; iš 43 Meksikoje — kiti centrinio atstovų rūmų deputatų valdymo aparato organai. 381 bankininkas, biznierius JAV aplamai nesudaromi fe- teisininkas. Kiti — stambu deraliniai rinkiminiai organai, fermeriai, žurnalistai, šviet’ o valstijose tuos reikalus mo sistemos atstovai. J At tvarko valdininkai — daž kongrese nėra ir seniai nebe niausiai valstijų sekretoriai. vo nė vieno darbininkų kla Visuomeninių apygardų rin sės atstovo. Beje, moterų se kiminiai organai buržuazinėse nate tik viena, atstovų rūmuo šalyse sudaromi labai retai se — 12, negrų skaičius tok' pat — vienas senate ir 12 at Baigiame „TS“ Nr. 20 stovų rūmuose, nors JA\ pradėtą pašnekesį apie ta (Nukelta į 3 psl.) rybinius rinkimus.
TARYBINIS STUDEM,
SESIJOS „DERLIUS“. JEIGU JIS DOSNUS VAISIŲ VADINASI, RIMTAS BUVO TAVO DARBAS. Prieš egzaminą kieme sėdo III k. germanistės kairės) V. Kilinskaitė, J niukaitytė ir L. Falkauskaitė. Iki šiol sekėsi gerai: išlaikyti nelengvi pedagogikos ir vo kiečių kalbos egzaminai. V. BRAZIŪNO nuotr.
KĄ PASĖJAI, TĄ IR PIAUSI Su kiekvienu pavasariu kartu atkeliauja išbandymų metas studentams, kuris pa reikalauja iš jų ne tik žinių, bet ir ištvermės, atkaklumo. Saulutė vilioja į gamtą, rodos, užmirštum viską ir pasinertum į tą nuostabų, gyvybės pilną pasaulį, bet atsakomy bės jausmas nubloškia pagun dą į. šalį. Vyksta pavasario sesija. Tam, kuris gerokai padirbėjo per visą semestrą, egzaminai nekelia jokios baimės. O tie, kurie nesurado laiko moky muisi, dabar kaip įmanydami mėgina įsikalti į galvą visą semestro paskaitų medžiagą. Sesija Gamtos fakultete jau baigiasi. Nelabai linksmi bendrosios geografijos spec. studentai. Birželio pradžioje daugelis neturėjo chemijos įskaitos Das vyr. dėst. I. Blažį. Nema žai tos pačios įskaitos skolų ir kitose specialybėse. II kur so geografas S. Jarušaitis su-
gebėjo surinkti net keturias skolas. Nedaug nuo jo atsilie ka trečiakursiai D. Misevičiūtė, B. Lapienis ir R. Jacevi čius, turintys po du dvejetus. O ketvirtame kurse — net keturi TSRS fizinės geografi jos dvejetai! Neaišku, ką gi veikė per visą semestrą šie draugai, ir ką jie galvoja? Juk išmokti vis dėlto galima. Tai įrodo tie jų draugai, ku rie egzaminus išlaikė gerai ir labai gerai. Fakulteto kom jaunimo sekretorė E. Budriūtė gavo tik vieną ketvertą, o juk jai visuomeninio darbo tikrai nemažai tenka. Kad ga lima išmokti, patvirtina ir geografijos spec. III kurso studentės P. Valaitė ir B. Na vickaitė, gavusios tik po vie ną ketvertą, bei ketvirtakursė R. Klimaitė, išlaikiusi egzaminus penketais. Nemažai yra ir kitų specia lybių studentų, kurie sesijos metu tvirtai apgynė savo ži nias ir įrodė, kad darbas, ir
tik atkaklus darbas nutiesia kelią į išsvajotas aukštumas. O kas girdėti pas geologus? III k. stud. V. Jankaus kas, paliktas antrus metus, tempia visus kurso draugus atgal. Neatnešė jlžiaugsmo šiam kursui ir Ar Ūsaitė, ga vusi politinės ekonomijos dvejetą. Ir kitus dalykus ji tempė. Tai rodo, kad visą lai ką nepakankamai buvo stu dijuojama, nerūpestingai at liekamos užduotys. Gali pasidžiaugti trečiakur siai savo kurso draugu A. Lebioda, kuris ir šią pavasa rio sesiją neapvylė bendra kursių ir egzaminus išlaikė vien penketais. Labai gerai buvo įvertintos ir IV k. stu dento K. Sustiko žinios iš vi sų dalykų. Jis aktyviai daly vauja ir visuomeniniame gy venime, ketvirtus metus dirba profbiure, nepamiršta ir kur so seniūno pareigų. Daug dar bo, tačiau pirmoji pareiga — mokytis.
Daugelis biologijos specJ lybės antrakursių, kai 1 šėme straipsnį, dar neturej žemės ūkio pagrindų įskaitj o štai ketvirto kurso studenJ D. Bagdonaitė susirinko tris skolas, R. Viteikytė ga-J mokslinio komunizmo dveji tą. Tai nedaro garbės kuJ draugams. Šias tamsias :J mes kurse praskaidrina sea jos penketukininkės — V. P. leckaitė, F. Ževžikova. Y.j kurse ir daugiau tokių, kun egzaminus išlaikė gerais pa žymiais, kaip antai: B. Tunai tytė bei kurso seniūnė j Skuodytė. (Kaip matome, kiekviena įvertintas pagal darbą. Tiems studentams, kurt egzaminus išlaikė gerai ir la bai gerai, norėtųsi palinkiu linksmų ir turiningų atostora kad gerai pailsėję, su nau; energija vėl kibtų į moks) lūs. O ką gi palinkėti dvejetu kininkams? Kad jie nelauki malonės iš dėstytojų ir drai gų, nelietų ašarų po egzamį nų, o pagaliau atsibustų i rimtai susirūpintų. E. REMEIKME
As kaip istorikė ,Mamyte Levuliene, aš dar labai blogai rašau eiles. Kad būčiau tiek matęs ir išgyvenęs, kiek Jūs, aš daug geres nių eilių parašyčiau. Su pa garba — A. Baltakis".
Būtų labai įdomu, bet vis neprisiruošiu aplankyti savo pažįstamos, apžiūrėti jos bibliotekos. Daug, sako, turi kny gų, bet brangiausios tai tos, kur su parašais, linkėjimais. Kas ketvirta para budi Uni versiteto centriniuose rūmuo se Albina Levulienė. Ištisas 24 valandas. Rugsėjo pirmąją jau bus devyniolika metų. Tik užlipu laiptais, ir pasitinka maloni šypsena: — Na, tai kas naujo? Greit rytas, langas po tru putį šviesėja. Duris jau atra kino, pasirodys pirmosios bibliotekininkės. Subildėjo laiptai. Lipa kažkas ir švil pauja. „Bet kokia čia mote riškė švilpt mokėtų? Gąsdinasi?" Pažiūri — toks bernio kas. Pusę kepalo duonos neša ir kažkokius sąsiuvinius. — Labas vakaras! — Tai tu, šėtone, iš mergų parėjai, kad „labas vakaras"? — Pažįstat laisvą meninin— Kad mes dabar visi lais-
— Gal turit peilį? Išėmė iš kašės, duoda: — Tik nelabai aštrus — gaIi in Varšuvą nujot.
Ii
Atnešė dar vandens, cul raus įdėjo, duoną suraikė. i prašnekėjo abu keturiasdeširt minučių. Vyrukas išsipasako jo. Studijuoja Dailės institute antram ar trečiam "kurse. Po darė kažkokį paminklą, p» ėmė už tai „į rankas" ar ne i šimtus. Ir išgėrė. Tėvas ko mandiruotėj. Kai parėjo namo motina sako „lauk!". Jau tie čia naktis. Miegoti neturi kui — Tai nesąmonė, kad i-1 taip! . . Eik greičiau namo, ai siprašyk mamos, ir bus gerai Žinau. — O mergaitę turi? — Yra viena dailininkė,« sų gražiausia ir protingiausi — Velnias tave! Visai kai ta mano daina: „Mano mergužėlė Iš visų gražiausia, O jos razumėlis Iš visų didžiausias". Prisiminiau vieną V. R. lasijo posakį: „Įsimylėjęs ratas pirmąkart pasijuto esą poetas". Ką pajuto „laisva menininkas" — jam viena: žinoti. Paklausė, kada močio tė budės kitą kartą, ir prizo dėjo tada būtinai ateiti su so vo mergina. Nepasirodė. O mamos tikra atsiprašė. Močiutė žino. Jau nedaug mūsų žemele vietų, kur visas sodžius šauk tusi tik dviem trim pavardės O Levulienės gimtinėj, prl Veisiejų, Radvilonyse, buv (Nukelta į 3 psl.)
3 psl
BENDRABUČIUOSE
Artėja semestro pabai ga. Pasipils j stovyklas stu dentų būriai, užmiršę vi sus rūpesčius. Dabar gi — pats darbymetis bendrabu čiuose. Studentai laukia vietų bendrabutyje kitiems metams, o komendantai „iš devynių kailių" neria si. Jiems pats sunkiausias laikas — vasara. Paklau siau bendrabučio Nr. 2 komendantę, kokios bėdos
TARYBINIS STUDENTAS
TERŠĖJAI spaudžia, o ji tik mostelė jo ranka — negi visas iš vardinsi. Žiūrėk, kas virtu vę pamiršo išplauti, kas kėdę sulaužytą atnešė, nors visai tvirtą buvo pa ėmę. Kas kaltas? Abejin gumas. Abejingumas vi suomeniniam turtui, abe jingumas draugams ir pa čiam sau. Daug kas nepastebi smulkmenų. Rodos, kas
čia tokio, jeigu valysiu batus, koją užkėlęs ant kė dės. Batai bus gražūs, bliz gės, o kad ant kėdės go beleno liks juoda batų te palo dėmė, nepagalvoja. Arba — atsineša gyven tojai karštą keptuvę ar virdulį garuojančio viralo iš virtuvės ir deda tiesiog ant naujos spintelės, nie ko nepakloję apačioje. Ant kai kurių spintelių
išbraižyti visokie ženklai, meilės inicialai. Daugelis studentų, jausdami, jog kambario bendrabutyje nebegaus, visiškai netau soja visuomeninio turto, tampa nedrausmingi. Išva žiuoja neatsiskaitę su ko mendante, o kai' trūksta ko nors (kėdė sulūžusi — reikia sumokėti), likę kam bario gyventojai bėdą verčia išvažiavusiam. — Ar galima išvengti visų šitų trūkumų, kurie pasitaiko kiekvienais me
tais? — paklausiau komendentę. — Galima, jeigu gyven tojai į bendrabučio turtą žiūrėtų kaip į savo. Be to, dekanatai galėtų daugiau padėti. Mat, jie atsiskaity mo lapelių reikalauja tik iš tų, kurie gauna stipen dijas, o bendrabučio turtą daugiausia gadina tie, ku rie jų negauna, ir kurie kitais metais jau nebegy vens bendrabutyje.
J. BĖRUS
„Aš kaip istorikė“ (Atkelta iš 2 psl.) tik Bižai ir Dzamidai. Kitų ne tik vardai, bet ir tėvavardžiai sutapdavo. Sadžiūnuose, kur nutekėjo, vėl vieni Levuliai ir Savukynai. Žinia, čia, to kiam uždarume, ir tradicijos savitos, ir išmintis. Tik vargas visur tas pats. — Augau — keturioliktų metų karas buvo. Net malūnan nevažiavo iki devyniolik tų: vokiečiai atimdavo grū dus. Tai užtaisydavom langus kamaroj ir maldavom, ba vo kiečiai ir girnas atimdavo. O duoną iškepam —■ ant aukšto po spaliais pakišam. Muilo nebuvo. O dabar — vokiškus miltelius kažkokius duoda, tai didžiausia eilė! Turėjo Albina ir pamo tę, ir patėvį, ir anytą, „ir vi sus visus šventus". Vis prisimena savo vaikys tės draugę Rožę Matulevičie nę, arba, kaip sodžiuj vadino, Aleksandrienę. Nors abiejų amžius skyrėsi ne vienu de šimtmečiu. Aleksandrienė šimtą penkiolika metų gyve no. — Mano mama kai mirė, buvo man keturiolikti metai. Tai niekur nėjau, vis su ta savo drauge. Tiek dainų iš mokau! Ir dabar neužmiršo. Dažnai piktinasi, kad per radiją dai nuoja ne taip, kaip reikia. Daugiausia moka vestuvinių. Etnografinio ansamblio vado vė A. Ragevičienė ne vieną įsirašė į magnetofono juostą. Septyniolikoje vestuvių Al bina pamerge buvo. Paskui šešiose su vyru svotais, dar kiek taip prašyta... — O kiek pridainuota, kiek prišokta — neklausk! Kvaraba jį žino! .. Vilniaus miesto kraštotyri ninkų- vakare dainuojančią močiutę pamatė Konservatorijos Liaudies muzikos kabineto iarbuotoja D. Krištopaitė. Ir nebepaleido, pas save pasi kvietė. Įdainavo trisdešimt
(Atkelta iš 2 psl.) negrai sudaro daugiau kaip 10 procentų visų gyventojų. įlinkimų kampanija kapitalo šalyse yra triukšminga, ta niau triukšmo tikslas, kaip matėme iš pateikto pavyzdžio, nėra susijęs su liaudies inte resų gynimu. Rinkimų kam panijos metu kapitalo pagalba Einami to paties kapitalo inteesai. RINKĖJŲ PRIESAKAI — IŠRINKTŲJŲ DEPUTATŲ VEIKLOS PROGRAMA Tarybiniai rinkimai yra leputato ir rinkėjų bendro larbo ir nuolatinio ryšio pra šia Rinkiminės kampanijos netu kandidatas į deputatus Jauna ne tik atvirai išreikštą inkėjų paramą ir pažadus jį ’aremti slapto balsavimo meu rinkimų dieną, bet ir, o tai 'ta svarbiausia, įvairius paleidavimus bei pasiūlymus *ėl tolesnio Tarybos darbo
su viršum, ir tai ne visas. Vis sakė moterys, kad jom negirdėtos. Dar užprašė. Buvo 1945-ųjų gruodžio vi durys. Karas baigtas, bet... Ir Levulių sodybos neaplenkė nekviesti miško svečiai. Šau dydami padegė namą. Vyras bandė bėgti. Kulka greitesnė. Namo vietoj pelenai. Atva žiavo su vaiku pažiūrėt, ga kas liko. Tik keli skudurą rūsyje. O vaikas! Vaikas ran kioja iš degėsių krūvos parų. davusias popieriaus skiauteles deda vieną prie kitos, bando įžiūrėti žodžius. Knygos. Jų knygos! .. Su tėvu lentynas kamaroj buvo sukalę, ten su dėję, surikiavę visas. . . Buvau užsiminęs apie mo čiutės biblioteką. Didžiulė ir įvairi ji, priglaudžianti ir gro žinę literatūrą, ir rimčiausių lituanistikos mokslų veikalus Tik tų, sudegintų — nebesu rinksi, nebesudėliosi... — Tai tu žurnalistiką? Ge rai. Jei taip galėčiau dabar, studijuočiau arba istoriją, ar ba literatūrą. Teisybė, dar geografiją. Ot tai man patin ka! .. Aš ir dabar kaip istori kė. Nesigiria močiutė. Knygos lentynoj neužsiguli. O paban dykit pasakyt jai naujieną perskaitę, pavyzdžiui „Litera tūrą ir meną" ar „Gimtą j kraštą",— nusijuoks! Ir „Ne munu" nenustebinsit. Vakare, kai rečiau bekaukši žvalūs studentų žingsniai, Albina Levulienė užsideda akinius, įsisupa į apsiaustą ir pasine ria j savo pamėgtą knygų pasaulį. Naktis ilga ilga. O rytą, tokia pat žvali, pa klaus: — Na, tai kas naujo? Ir, nelaukusi atsakymo, pra dės pasakoti: — Turėjau vakar budėt, bet va gavau bilietą į „Švent ežerį" — pasikeitėm. Teisybė žiūrėjau šitą „Motinos lau ką". .. Aš visur apeinu. VI. BRAZIŪNAS
Praėjusį sekmadienį Filologijos fakul teto kieme baigėsi Poezijos pavasario šventė. Literatūros vakare dalyvavo Ta rybų Lietuvos poetai, kritikai, svečia: iš broliškųjų respublikų, LTSR Moks lų akademijos choras. V. BRAZIONO nuotraukose: baigia mojo literatūros vakaro vaizdai. Universitetiečiai sveikina baltarusių poetą A. Grečenikovą (viršuje). Savo eiles skaito jaunoji Universite to literatė A. Jankauskytė (kairėje). Šnekasi Alf. Bieliauskas ir vertėjas bei poetas iš Turkmėnijos S. Ovezberdijevas (apačioje).
TARYBINIŲ RINKIMŲ LIAUDIŠKUMAS ir deputato pareigų — ginti savo rinkėjų interesus. Rinkėjų priesakais vadina mi tokie pageidavimai ir pa siūlymai, kurie pateikiami su sirinkusiųjų daugumos nuo mone ir kurie išreiškia bend rus interesus. Pavyzdžiui, 1969 metų vietinių Tarybų rinkimų kampanijos metu Vilniaus mieste kandidatai į miesto Tarybos deputatus gavo 442 rinkėjų priesakus. Daugumas jų buvo dėl komunalinio ūkio (157), keleivių transporto (73), butų ūkio (60), prekybos (54), liaudies švietimo (34). Tų priesakų vykdymas tapo es mine Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos ir jos vykdomojo-tvarkomojo aparato darbo dalimi.
Priesakai įgyja privalomą formą, kai juos priima ir pa tvirtina vietinės Tarybos arba respublikos aukščiausieji vals tybinės valdžios organai. Tais atvejais, kai priesaką įgyven dinti nėra tikslinga arba ne realu, deputatas arba Tarybos atstovas privalo paaiškinti rin kėjams tas aplinkybes, dėl kurių priesakas nebus vykdo mas. Tarybinis deputatas yra liaudies tarnas. Kalbant įsta tymo žodžiais, tarybinis depu tatas, nepateisinęs savo rinkė jų pasitikėjimo, gali būti bet kuriuo metu rinkėjų daugu mos sprendimu atšauktas įsta tymo nustatyta tvarka. Taigi, deputatas privalo tarnauti liaudžiai, savo rinkėjams, sis
temingai atsiskaityti jiems iš savo veikimo ir iš Darbo žmo nių deputatų tarybos veikimo. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, 1971 m. sausio 27 d. apsvarstęs vieti nių Tarybų organizacinio dar bo 1970 metais rezultatus, pa brėžė, kad beveik visi vieti nių Tarybų deputatai atsiskai tė savo rinkėjams. Deputatų atšaukimo princi pas buržuazinėse valstybėse nepripažįstamas. Laikoma, jog išrinktas deputatas atstovauja ne konkrečios apygardos rin kėjams, bet visi liaudžiai, to dėl jis negali būti rinkėjų at šauktas. JAV, Vakarų Vo kietijos, Anglijos ir kai kurių kitų kapitalo šalių parlamentų ir vietos municipalitetų depu
tatai dažnai pabrėžia savo ry šį su apygardos rinkėjais. Ta čiau tai daroma, nesiejant to ryšio su atsiskaitomybe, bet tik su būsimais rinkimais. At skiruose Šveicarijos kantonuo se bei kai kuriose kitose bur žuazinėse šalyse teoretiškai ir teisiškai deputatus atšaukti galima, tačiau tai nepraktikuo jama. Buržuazinė rinkimų praktika nieko bendro neturi su liaudies valios pasireiški mu ir jos vykdymo garantijo mis, todėl buržuazinės rinki mų sistemos neigia deputatų atšaukimo galimybę. TSKP CK nutarimas „Dėl priemonių, padedančių gerinti rajonų ir miestų Darbo žmo nių deputatų tarybų darbą" nubrėžė gaires, kaip toliau
REPUKĄ
Skubėjau... Kas nežino, kad dauge lis autoavarijų įvyksta dėl pėsčiųjų kaltės? Net pėstieji. Tiesa, ne visi mo kosi iš nukentėjusiųjų „kartaus patyrimo". Saky kim, jie tiki nemirtingu mu. Na, tada reikėtų pa galvoti bent apie kitus — tuos, kurie sėdi už vairo. Saugus eismas — ne tik vairuotojų ir milicijos dar buotojų reikalas. Būtume rūpestingesni, ir tvarkos daugiau būtų. Mes, stu dentai, galėtume netgi pa tys patvarkyti. Juokiatės? O ko gi? Turite priešingai bylojančių pavyzdžių, ku rie griauna mūsų idealisti nes svajones, pamatyti studentą, pereinantį gatvę nustatytoje vietoje? ... Milicijos pareigūnai Komjaunimo gatvėje su stabdė Fizikos fakulteto II k. studentą C. Šimkevičių. Jis perėjo gatvę nenu rodytoje vietoje, priešais važiuojančias automaši nas, ir tuo sudarė grėsmę saugiam eismui. ... Istorijos fak. psicho logijos spec. II k. studen tė G. Maniukaitė — vil nietė. Kas kas, o ji tai jau tikrai žino, kur galima pereiti gatvę, gal ne kar tą ir matė, kad eismo pa žeidėjai yra baudžiami. O pereina vis tiek kur įsi geidžia. Net į milicijos darbuotojo pastabas ne kreipia dėmesio. Kodėl toks neatsargumas, eismo taisyklių niekinimas? štai ką mergužėlė rašo pasiaiš kinime: „Buvau labai pavargu si. Be to, skubėjau grei čiau pereiti gatvę, nes ki toje pusėje stovėjo mano troleibusas. Kad pažeidžiu eismo taisykles, ne atėjo man į galvą". Štai tau, boba, devintinės! Rašyk (ir „T. studento" Nr. 7 buvome išspausdinę repliką „Pėstieji, saugoki te. .. pėsčiuosius"), aiš kink, kad pusė autoavari jų įvyksta dėl pėsčiųjų kaltės, o kai kas, lyg ožys užsispyrėlis daro savo! Kol nelaimė dar neatėjo, gal pravers Rektoriaus įspėjimas aukščiau minė tiems studentams. A. JUODUPIS
plėsti ir vystyti Tarybų ir jų deputatų ryšius su plačiosio mis liaudies masėmis. Buvo paskelbti TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo įsa kai dėl rajonų, miestų ir miestų rajonų Darbo žmonių deputatų tarybų pagrindinių teisių ir pareigų. Svarbus tų dokumentų bruožas — vieti nių Tarybų vaidmens ir tei sių plėtimas. Artėjančių rinkimų paruoši mas ir vykdymas turi tvirtą ir aiškią socialinę-politinę ir teisinę bazę. TSKP ir tarybi nės valstybės kursas į tolesnį visuomeninio ir valstybinio gyvenimo demokratizavimą užtikrina tarybinei liaudžiai realias galimybes rinkti, kont roliuoti ir nukreipti Darbo žmonių deputatų tarybas — politinį socialistinės valstybės pagrindą. V. BURKAUSKAS Teisės mokslų kandidatas
Naujas mados idealas Mada tapo moteriška. Ji daro įtaką ir jaunimo apdarui. Sportinis stilius netoks griež tas, mažiau racionalus, spor tinės detalės — ne mados akcentas. „Mini" mada aiškiai praėjo. Įsigali prailginti drabužiai, bet madingi net keli ilgiai: uždengia kelius, žemiau kelių 10—15 cm, 10— 15 cm nuo žemės. Drabužiai formuojami pagal tris siluetus. Pirmasis pusiau prigulęs, ištemptas išilgintos proporcijos, su nežy miu akcentu talijoje, kuri yra įprastoje vietoje, Pagal siluetą platėjimas į apačią labai nedidelis. Apačia padidėl uždedamų klosčių ir kirpimo priemonių. Lieakcentuojamas diržu. Antras — „pieštuko" si luetas. Pabrėžtos kirptos ver-
tikalios linijos bei detalės, platėjimas apačioje — dėl neužsegtų sagų, kurios skiriasi judant. Suknelių ar kostiumėlių sijonai gali būti kirpti priekyje ar šone. Trečiasis siluetas pereina nuo pusiau prigulusio beveik į trapeciją. Talijos linija na tūralioje vietoje, pažymima tik kirpimu. Pavasariui būdingi kostiu mėliai patogūs, universalūs, leidžia daug kombinacijų variantų. Švarkai, dažniausia, neilgi, apykaklės angliškos, tik minkštesnės formos. Sijo nai užsegami per priekį ar šoną. Madingos lystelės, iš tęstos uždėtinės kišenės, ku rios dedamos krūtinės linijo je ar ant sijono. Kostiumai ir kelnės, kaip ir anksčiau, populiarūs, ypač jaunimo tarpe. Madingos suknelės susega mos ištisai per priekį. Vilki mos liemenės ir bolero. Vakarinės suknelės daro-
Respublikos aukštosiose • KPI PASIEKIMŲ APŽIŪRA MASKVOJE Visą savaitę Visasąjunginė je liaudies ūkio pasiekimų parodoje vyko instituto pa siekimų apžiūra, kurioje da lyvavo dvidešimt penki insti tuto mokslininkai, vadovau jami rektoriaus M. Martynaičio. Didelį susidomėjimą sukėlė Ultragarso laboratorijos se minaras, mokslininkų praneši mai. Seminaro dalyviams buvo parodytas instituto laboratori joje sukurtas filmas apie fasavimo-įpakavimo automatus, kurie jau naudojami šalies įmonėse. Viešėdami Maskvoje, insti tuto atstovai užmezgė naujus ryšius su sostinės mokslinin kais.
GILIOS MINTIES ŽMONĖS Toli garsėja instituto išra dėjai. Vien praeitais melais išradimų ir atradimų komite tui jie pateikė 370 paraiškų ir gavo 162 autorinius liudi jimus. Daug pasiūlymų dar neperžiūrėta. Per pirmą šių metų ketvirtį dar išsiųsta 15 paraiškų ir pripažinti 32 išra dimai. Ypač daug išradimų padarė Vibrotechnikos laboratorijos kolektyvas, kuriam vadovau ja profesorius K. Ragulskis. Nemaža šių išradimų pritaikė pas save Maskvos, Leningra do, Kijevo ir kitų šalies mies tų įmonės bei mokslinio ty rimo institutai.
mos su smulkiomis sagutėmis ir kilputėmis, kuriomis suse gami aukšti rankogaliai ar net ištisai visas suknelės prie kis, paliekant neužsegtą iki kelių, net ir aukščiau. Lengvų medžiagų vakarinės suknelės daromos net su ke liais kliošiniais apsiuvais. Madingos medžiagos — languotos arba juostele. Va karinėms suknelėms — įvai rūs krepai, aksomas, gipiūras, brokatas, lengvi šifono tipo šilkai. Margintos medžiagos — augalinio rašto, bet šalia jų išlieka klasikiniai žirneliai. Madingi deriniai — mėlynabalta, dramblio kaulo spalva ir geltona. Įėjo į madą spal vos: rožinė, raudona, rūdžių ruda, vyšninė, melsvai žalia, tamsiai žalia, balta. Rankinukai keturkampiai, vertikaliai ištiesti. Vakariniai rankinukai siuvinėjami sida briniu siūlu. Batai išlieka bukesnėmis
nosimis, tik aukštesniu kul niuku, iki 8 cm. Vakarinavalynė — lengvesnė, plo nesnis kulnas, sukryžiuojami dirželiai, juostelės. Skrybėlės su plačiais bry liais arba beretės formos. Prie paltų ar kostiumų nešio jami medžiaginiai ir megzti šaliai. Madingos skarelės, ku rios sulankstomos ir užsirišamos kaip šalis. Papuošalai dvejopi, Karoliai nešiojami nepaprastai ilgi, o metaliniai papuošalai — atkaklės tipo, ant kurio kabo medalionas. Madingos aksominės juostelės aplink kaklą. Prie jų segama arba gėlytė, arba juvelyrinis pa puošalas. Šukuosenos — mažesnės, be didelių kuodų. Plaukai ar ba visiškai trumpai nukirpti, arba ilgesni, laisvai krintan tys. O. VINCEVlClENT Dailininkė
Viskas už jenas Pedagoginiame institute. Stu dentai susitiko su kandi datu į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi nistru H. Zabuliu ir kandida tu j Vilniaus miesto tarybos deputatus partijos miesto ko miteto II sekretoriumi V. Kojala.
. » f.
fakultetai. Bibliotekose kopijavimo įrengimai. Esant reikalui, vietoje galima pasidaryti straipsnio atspau dą. Universitetai leidžia infor macinę literatūrą. Labai pa rankus kasmetinis, apie 200 psl. apimties studento žinynas, kuriame spausdinama visa in formacija, reikalinga stu dentams (mokymo planai, programos ir pan.). Mokslo metai prasideda balandžio 1 d. Studentams po Vasaros atostogų reikia laikyti egzaminus už praeitą semestrą. Paskutinio kurso stu dentai vasaros atostogų visai neturi. Dėstytojams ne ge riau. Nors pagal įstatymą pri klauso mėnuo atostogų, bet jis dažnai išnaudojamas po keletą dienų per metus, todėl praktiškai pedagoginis per sonalas užimtas ištisus metus. Japonijoje labai sparčiai vystosi pramonė, todėl aukš tos kvalifikacijos specialistų pareikalavimas didelis. Ta čiau įstoti į universitetą nėra lengva. Į valstybinius univer sitetus pretendentų būna 2— 4 į vieną vietą, o medicinos fakultetuose dar daugiau. Studentų gyvenimo sąlygos sunkios: stipendijų mažai, o ir tos pačios nedidelės (apie 8—12 rub. už mėnesį), bendra bučių taip pat mažai ir tie patys blogai sutvarkyti. Uni versitetuose yra kooperaty vai, turintieji parduotuves, kuriose galima pigiau pirkti prekes, remonto dirbtuvės, pi gios valgyklos, bet maistas jose prastas. Techniškų fakultetų studen tai privalo atlikti gamybinę praktiką įmonėse, bet turi patys jas susirasti, Praktiką atlieka savo atostogų sąskaita. Apie 20 proc. visų šalies studentų — merginos, Techniškuose fakultetuose merginų retai sutiksi, Daugiausia merginų studijuoja pedagogi ką, humanitarinius mokslus, farmaciją.
Be japoniškų vadovėlių, studentai naudojasi ir užsienyje išleistomis mokymo prie monėmis, daugiausia ameri koniškomis. Yra net specialūs perspausdinti vadovėliai, ku rie kainuoja 3—4 kartus pi giau, negu išleisti JAV. Ta čiau perspausdinamos ne pa čios naujausios knygos. Japonų studentai dažnai naudojasi užsienyje literatūra, bet svetimas kalbas mcka vargu ar geriau už mūsų stu dentus. Universitetuose užsie nio kalbos dėstomos visų spe Popucialybių studentams, liariausios — anglų ir vokiečių kalbos. Pastaruoju metu plinta ir rusų kalbos dėstymas, bet dar trūksta dėstyto jų. Susidomėjimas rusų kalba paaiškinamas tuo, kad TSRS atliekamais moksliniais tyri mais čia labai domimasi. Pastaraisiais metais univer-1 sitetai pergyvena krizę. Dau gelis žymiausių universitetų Tokijuje, Osakoje ir mažes niuose miestuose negalėjo normaliai dirbti dėl studentų bruzdėjimų. Studentų brūzdė-] jimų priežastis — politiniai] reikalavimai ir nepasitenkin;-] mas pasenusiais mokymo bei] administravimo metodais it | struktūra. Jie nusistovėjo be-1 veik prieš šimtmetį ir todėl I neatitinka šiandieninių reisą-1 lavimų. Ši problema Japone I joje labai aštri, todėl visos I politinės partijos ją buvol įtraukusios į savo rinkimines I platformas. Vyriausybė yra I numačiusi per artimiausius 201 metų įkurti 20 naujų pavvnl dinių universitetų, kuriuose! mokymo procesas bus organe I zuotas naujoviškai. Pirmas I toks universitetas turėtų būt i atidarytas „EKSPO-70" vie-l toje. I Sunku pasakyti kaip pa-| vyks modernizuoti universi-l tetus, nes universitetų kor.-l servatizmas tam tikra prasffi-1 paaiškinamas jų baime pat- I finansinių-pramoninių sluc.-ū-i nių priklausomybėn. f
DĖSTYTOJAI — KŪRYBINIŲ SĄJUNGŲ NARIAI Neseniai Filosofijos ka tedros asistentė Nijolė Tu mėnienė priimta į Lietuvos TSR dailininkų sąjungą. Dau gelis skaitytojų ją pažįsta iš straipsnių ir recenzijų, iš spausdintų miesto ir respubli kos spaudoje apie meną. Šiais metais baigusi aspirantū rą, menotyrininkė N. Tumė nienė ruošia disertaciją apie šiuolaikinį lietuvių teminį pa veikslą. Instituto studentams ji skaito marksistinės filo sofijos ir estetikos disciplinas. Dabar Filosofijos katedroje darbuojasi rašytojų, žurnalis tų ir dailininkų sąjungos na riai.
• VVPI PIRMASIS TURAS Vilniaus Valstybinio peda goginio instituto studentai dalyvauja IV visasąjunginia me studentų darbų konkurse, skirtame auksiniam mūsų ša lies jubiliejui. Darbai rašomi visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo klausimais. Studentų uždavi nys — studijuoti tarybinės liaudies pergalių kelią, leni ninės nacionalinės politikos teiginius. I turas, vykstantis institute, tęsiasi nuo 1971 m. balandžio iki 1972 m. vasario. II turą organizuoja respubli kinis komitetas. O III turas vyks Maskvoje, kur susirinks II turo nugalėtojai. SUSITIKIMAS SU KANDIDATAIS Birželio tryliktą — rinki mai. O šiuo metu siūlomi kandidatai į deputatus, vyks ta susitikimai su jais. Toks susitikimas įvyko ir Vilniaus
STOVYKLAUS IR DĖSTYTOJAI Vilniaus Pedagoginio insti tuto dėstytojų bei tarnautojų taip pat laukia įdomi ir tu rininga vasara. Juos kviečia sveikatingumo stovykla Pa langoje, Kunigiškėse. Šią sto vyklą organizuoja instituto vietos komitetas liepos 20 — rugpiūčio 1 dienomis. G. PAMERNECKAITĖ
Vilniaus centriniame „Žal girio" stadione „karaliauja" lengvaatlečiai: čia vyksta miesto lengvosios atletikos pirmenybės. Jose dalyvauja ir
būrys mūsų universiteto spor tininkų. Be abejo, visus la biausiai domina FF studento šuolininko K. Šapkos startai. Šįkart Kęstutis iššoko 2.13 m. Jam vos nepakluso ir 2.18 m. Ketvirtąją vietą šuolyje į aukštį merginų tarpe iškovojo WU studentė T. Baltrimaitė, iššokusi 1.55 m.
VPI bėgikė V. Augustinavičiūtė ir Universiteto atsto vė R. Grigaliūnaitė 100 m. bė gime pasidalino antra-trečia vietomis. Jų laikas vienodas — 12.3 sek. Antrąją vietą iškovojo ir V. Liutkevičius 1500 m. bėgi me (3:56,2). M. JUOZAITIS
Japonijos aukštosios mo kyklos paprastai vadinamos universitetais. 1969 m. 379 u n i v e r s i tetuose mokėsi 1.350.000 studentų, iš kurių 76 proc. studijavo privačiuo se universitetuose. Valstybi niuose universitetuose už mokymą reikia mokėti apie 12.000 jenų už metus (30 rub.), o privačiuose mokestis 7—8 kartus didesnis ir mo kymosi sąlygos blogesnės. Mokymosi laikas techniš kuose universitetuose — ketveri metai. Pirmi 1,5—2 me tai (priklausomai nuo univer siteto) skiriami bendram lavinimui, o likusieji — specialiam. Japonijos aukštosios mokyklos neturi vieningų moky mo planų ir programų. Valstybiniams universite tams ministerija reglamen tuoja^ studentų kontingentą, dėstytojų etatus ir juos fi nansuoja. Japonijos universi tetai — pirmiausia, mokslinio tyrimo centrai. Dėstytojai į juos priimami konkurso keliu, atsižvelgiant į mokslinius darbus ir mokslinių-techninių draugijų rekomendacijas. Peratestavimo nėra, ir dėstyto jas dirba, kol nori arba pri valo išeiti į pensiją. Pensijinis amžius svyruoja nuo 60 iki 65 metų. Privačiuose uni versitetuose amžius neribo jamas. Dėstytojų atlyginimas pri klauso ne nuo kvalifikacijos, o nuo einamų pareigų ir sta žo. Papildomo atlyginimo už ūkiskaitinius darbus dėstyto jas negauna. Universitetuose gana gerai sutvarkyta mokslinė-techninė informacija. Be centrinių bib liotekų, savo atskirus fondus
parduota ir t. t. Studentai savo akimis matė, kaip buvo parduotas pilnas pa dėklas kiaušinienės. Reikėtų nesąžiningumui užkirsti kelią. i Studentai: S. BACEVIČIUS, P. JASKONIS, S. KIZELIS, R. RĖKSNYS
PROFSĄJUNGOS NARIŲ REDAKTORIUS DĖMESIUI A. KUSTA Nesumokėjusiems profsą jungos nario mokesčio iki š. m. liepos mėn. 1 d. nebus pa REDAKCIJOS ADRESAS ALTAJAUS BŪRIO NARIŲ sirašomi atsiskaitymo lapeliai. Pasirašoma VVU Studentų Vilnius, Universiteto 3. TeR DEMESIUII Renkamės birželio 15 d. 17 profkomitete darbo dienomis fonas 2-58-84, kefvtrtadleru spaustuvėje 2-98-15. vai. WU komjaunimo ko nuo 15 iki 17 vai. Rinko Ir spaudė LKP O mitete pasitarti dėl kelionės. Studentų Profkomitete dar leidyklos spaustuvė Visų narių dalyvavimas bū galima įsigyti kelialapių j tinas. Darbo ir poilsio Lampėdžių ir „Šilelio" poilsio LV O9?7; Užs. Nr. 2672 stovyklų štabas namus.
NESĄŽININGUMAS! Birželio 7 d. atėjome pusryčiauti į šešto ben drabučio valgyklą. Meniu perskaitėme: „Kiaušinienė su kumpiu — 35 kp". Iš tikrųjų kiaušinienė buvo pardavinėjama be kumpio. Paprašėme skundų kny-
gos. Kasininkė atsisakė duoti, taip pat nepasisakė savo pavardės. Tuoj supuolęs visas valgyklos personalas ėmė ginčytis. Jie įrodinėjo, jog čia atsi tiktinė klaida, pinigai bū sią grąžinti, dar nedaug
BUSIMŲJŲ PEDAGOGŲ VASARA Pamažu artėja „tiečiasis semestras". Kur jį praleis studentai, kokie įspūdžiai jų laukia? Pora studentų būrių vyks į Turkmėniją ir Vokie tijos Demokratinę Respubli ką. Kiti dirbs Druskininkuose, pionierių stovyklose ir kt. Merginas kviečia padirbėti vaikų darželiai Nr. 46, 61. Taigi, busimieji pedagogai į naujus mokslo metus atsineš nemaža gerų įspūdžių iš 1970ųjų vasaros.
Skelbimai