SKRIEJA „SALIUTAS“ Pilotuojama orbitinė „Sa liuto" stotis skrieja toliau. Stoties įgula vykdo techni nius eksperimentus, kurių tikslas ištobulinti naujas ran kinio ir automatinio kosmi nių aparatų judėjimo valdy mo priemones. Kartu buvo tiriama viršutinės atmosferos masės sudėtis radiodažnuminiais masės spektrometrais. Visų įgulos narių savijauta gera. Koordinacinis skaičia vimo centras toliau nagrinėja iš stoties gaunamą plačią mokslinę informaciją.
canvBinis sucioenuas Vlsq Salių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
NAUJI PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ
SEKRETORIAI
Fakultetų partinėse organizacijose jvyko ataskaiti niai susirinkimai. Šiandien supažindiname su naujais partinių organizacijų s — Vyr. dėst. R. Žiliukas Gamtos fak. — doc. A. Piročkinas Filologijos fak. — doc. J. Barzdaitis Istorijos fak. Teisės fak. — doc. S. Vansevičius — doc. A. Bucevičiūtė Prekybos fak. — vyr. dėst. E. Paškevičius Fizinio aukl. k-dra — doc. M. Sakalinskas Medicinos fak. Chemijos fak. — prof. V. Daukšas — doc. A. Vitkūnas Finansų ir apsk. fak. — doc. Z. Gaigalienė Pramonės ekon. fak. Biblioteka — mokslinis sekretorius S. Pupeikis — vyr. moksl. bendr. A. Administracija Trapulionis — vyr. dėst. A. SapožnikoKarinė k-dra vas Matematikos-mech. fak. — vyr. dėst. P. Girdžius Fizikos fak. — doc. V. Mickevičius
„GAUDEAMUS-V“ RYGOJE Liepos mėnesį Rygoje prasi dės Pabaltijo ir kaimyninių respublikų studentų tradicinė dainų šventė „Gaudeamus" — V". Mūsų respublikos akademi nio jaunimo saviveiklinį meną Rygoje reprezentuos maždaug du tūkstančiai muzi kantų, dainininkų, šokėjų. Šventėje dalyvaus Universi teto, Pedagoginio ir Inžineri nio statybos institutų, Konser vatorijos. Kauno politechni kos ir Medicinos institutų, Lietuvos Žemės ūkio ir Ve terinarijos akademijų, Šiau lių pedagoginio instituto, bei Kauno kūno kultūros institu to kolektyvai.
Saviveiklininkai jau pradė jo ruošti šventės programą. Liepos pradžioje įvyks bend ros generalinės repeticijos. Joms ir pačiai šventei vado vaus didelę patirtį turintys specialistai. Vyriausiuoju šventės dirigentu patvirtintas respublikos liaudies artistas K. Kaveckas, ansamblių — nusipelnęs artistas — J. Gu davičius, pučiamųjų orkestrų vadovu — konservatorijos docentas E. Brazauskas. Mūsų studentai pasirodys visuose meniniuose žanruose privalomoje programoje ir koncertuos su savo repertua ru. V. KAVALIAUSKAS
Prieš egzaminą. J. MAŽEIKIO fotoetiudas.
O
1971 m. birželio 18 d.
PIRMŪNAI
Medicinos fak. III kurso studentė, mokslo pirmū nė. Praeitą sesiją Eugenija baigė penketais. Dabar jau išlaikyti trys egzaminai — visi penketai. Mer gina žino, kad jos ateitis — kruopštus darbas, atsidavimas žmogaus sveikatos labui, ieškojimai, ro mantika. .. Eugenija Keršytė neapsiriboja mokslu, ji aktyvi visuomenininke, antrojo bendrabučio tarybos pirmininkė. M. JUOZAIČIO nuotr.
Nr. 22 (762)
Rinkome savo valdžią Studentams šie rinkimai jis papasakojo: — ypatinga diena. Į res — Rinkimai — didžiulė publikos parlamentą, mes šventė mums visiems, mū studentai, pirmąkart rin sų tėvams, vyresniesiems kom savo atstovą kauniš 'broliams ir seserims, visai kį Bronių Ascilą. Tūkstan liaudžiai. Mums ypač čiai studentų kapitalistinė džiugu, kad ir mūsų, stu se šalyse kovoja už taiką dentijos,. atstovas renka ir savo teises. O mes ren mas į valdžios organus. kam studentą į parlamen Tarybinė studentija yra tą! Tegul tai įkvepia už aktyvi naujo šviesesnio sienio studentus, padaro rytojaus kūrėja. Atsidėko juos tvirtesniais kovoje dami Partijai ir Vyriausy už savo teises. bei už nuolatinį rūpinimą Prie rinkiminių urnų si mes pasižadam kuo ge eina Universiteto studen riau pildyti savo pareigą tai, aktyvūs visuomeninin — gerai ir labai gerai mo kai, mokslo pirmūnai. kytis. Aš manau, kad kar Istorijos fakulteto IV k. tu su visais savo balsus istorikas V. Lenino vardo atiduos ir tūkstančiai res stipendininkas Zenonas publikos komjaunuolių, Burnys ką tik atidavė savo kurių atstovų taip pat ne balsą už liaudies iškeltus maža iškelta kandidatais į kandidatus į respublikos vietines, rajono, miesto parlamentą. Užkalbintas, Tarybas.
DARBAI IR RŪPESČIAI Birželio 8 dieną Prekybos akultete įvyko partinės orga nizacijos ataskaitinis susirin kimas Spausdiname sutrumpintą J. STANKEVIČIAUS ataskaiiinį pranešimą. Praėjęs ataskaitinis laikoarpis buvo ne tik žymus savo lenininių metų tąsa, bet ir naujais įvykiais mūsų ša’ies, mūsų partijos gyvenime. Tai, visų pirma, TSKP XXIV suvažiavimas, susumavęs 1966—1970 metų penkmečio -ezultatus ir nubrėžęs toles nes liaudies ūkio, mokslo ir kultūros vystymo gaires 1971 —1975 metams ir Lietuvos Komunistų Partijos XVI suva’avimas. Suprantama, kad visa tai kėlė ir kelia naujus uždavinius fakulteto partinei organizacijai. Šiais mokslo metais buvo
organizuotas bendras fakulte to teorinis seminaras, apjun gęs tris katedras: prekių mokslo, prekybos ir materia linio aprūpinimo ekonomikos. Jau dabar galima konsta tuoti, kad toks teorinio semi naro pertvarkymas pilnai save pateisino. Atsisakius per nelyg smulkaus susiskaldymo tarp katedrų, seminaro metu buvo pradėtos nagrinėti žy miai aktualesnės šiuolaikinės ekonominės minties proble mos, kaip pvz., šiuolaikinės smulkiaburžuazinės teorijos ir jų kritika, TSKP XXIV suva žiavimo medžiaga. Grupės dydis irgi gana optimalus — 25 žmonės. Lankomumas bu vo geras, seminarai vykdavo gana aktyviai. Tačiau šio seminaro darbe buvo ir kai kurių trūkumų. Vienas iš pa grindinių trūkumų, kad, gerai
pradėjęs mokslo metus, į pa vasarį žymiai susilpnino savo veiklą. Iš planuotų 6 užsi ėmimų faktiškai įvyko tik keturi. Vietoj 3 užsiėmi mų TSKP XXIV suvažiavi mo medžiagai studijuoti — tik vienas. Naujam partiniam biurui reiktų siekti, kad teorinių seminarų užsiėmimai vyktų reguliariai. Partinio biuro nuomone, apie politinio darbo lygį fa kultete dalinai galima spręsti ir iš partijos eilių augimo. Šiandien partinės orga nizacijos įskaitoje yra 19 komunistų ir 8 kandidatai (iš pastarųjų — 5, įskaitant ir šios dienos susirinkimą, jau yra priimti į TSKP narius). Šiuo metu mūsų partinę or ganizaciją sudaro 24 nariai ir 4 kandidatai arba iš viso 28 nariai ir kandidatai. Iš jų 4
TRUMPAI
moksliniai tyrinėjimai. Prof. dr. J. Kubilius Čeko slovakijos aukštosiose mo kyklose skaitys paskaitas apie apie Lietuvos mate matikų mokyklą. D. MARKELYTĖ H***
respublikų — Celiabinsko Pe dagoginio instituto profeso riaus, ekonomikos mokslų daktaro L. Ebšteino, Tartu universiteto docento M. Tituros, filosofijos mokslų dakta ro E. Elizarjevo iš Voronežo — pranešimai. K. ZINKUS
Antradienį Kauno politech nikos institute prasidėjo so ciologų pasitarimas. Dieno tvarkėje — mokymo proceso įtaka, formuojant aukštos kvalifikacijos specialisto as menybę. Per tris dienas Kaune bus perskaityta beveik du šimtai pranešimų. Numatyti sociolo gijos specialistų iš broliškų
Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros vedėjas doc. J. Barzdaitis apgynė filosofi jos mokslų daktaro disertaciją tema „Ateistinė mintis Lietu voje (XIX a. pab. — XX a. pr.)". *** Trečiadienį atvyko Graifsvaldo universiteto prorekto
Antradienį Prahoje pra sidėjo TSRS ir Čekoslova kijos susibičiuliavusių aukštųjų mokyklų rektorių susitikimai. Tarybinėje delegacijoje yra mūsų Universiteto rektorius prof. dr. J. Ku bilius. Jau keli metai mū sų ir Prahos Karlo uni versitetai palaiko draugiš kus ryšius. Abi aukštosios mokyklos keičiasi dėstyto jais, studentų praktikantų grupėmis, kartu atliekami
Kaina 2 kp.
nariai ir 2 kandidatai yra studentai. Dabartiniu metu komunis tai ir kandidatai) be stu« dentų) sudaro apie 70% fakulteto dėstytojų, apie 50%, įskaitant aspirantus, ir apie 40% viso fakulteto dės tytojų ir tarnautojų. Didžiausią priimtų narių dalį sudaro politinės ekono mijos katedros dėstytojai ir studentai. Pvz., Prekybos ka tedroje buvo priimtas tik vie nas žmogus, o prekių mokslo ir materialinio aprūpinimo — nė vieno. Prekybos ir mate rialinio aprūpinimo katedrose komunistai sudaro 50%. Bloga padėtis yra prekių mokslo katedroje, nes iš 8 dėstytojų tik 2 komunistai. Sunku rasti rodiklį, kuriuo galima būtų įvertinti fakulte to partinės organizacijos, jos biuro darbą studentų politi nio ideologinio auklėjimo sri tyje. Šio darbo nepasversi ir (Nukelta į 2 psl.)
rius prof. H. Gertneris su žmona prof. H. Gertner. Jie, kartu su mūsų universiteto atstovais, tarsis dėl tolesnio bendradarbiavimo tarp Vil niaus ir Graifsvaldo univer sitetų.
j»«*
Leningrade atliekantys prak tiką Varšuvos ir Bratislavos universitetų studentai biblio tekininkai atvyks į Vilnių. Viešnagės metu svečiai susi pažins su Universiteto biblio teka. Į musų universitetą gamy binei praktikai atvyko 9 Graifsvaldo universiteto stu dentai slavistai, vadovaujami ponios E. Bart.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
DARBAI IR RŪPESČIAI (Atkelta iš 1 psl.) gai. Antroji — baigiasi resto liaudies ūkio institutu, Lenin rane. Žinoma, galima disku grado Voznesenskio finansipravestų priemonių skaičiu tuoti, kodėl, sakysim, studen niu-ekonominiu institutu, Ry mi. Tai gana sudėtingas pro tai mediumo negali atžymėti gos universitetu ir pan. Tai cesas. Galime tik konstatuoti, teatre ar gerame koncerte, nemaža turi reikšmės visų kad praėjusiais metais fakul muziejuje, turistinėje išvy mūsų studentu internacionali tete nebuvo pastebėta draus koje ir pan. Bet kodėl jiems niam auklėjimui. Tačiau ir mės pažeidimo, išsišokimo nenueiti ir į restoraną? Bet, toliau darbo kokybė išlieka faktų. Žinoma, neteisinga būtų jei jau eina į restoraną, tai aktualiu klausimu. tvirtinti, kad tai buvo pasiek nori nenori — privalo gerti, Vienas iš aktualiausių klau ta geresniu partinės organi nes kitaip jų ten niekas ne zacijos ar komjaunimo darbų, įleis. Kaip teko girdėti, pir simų yra fakulteto katedrų o parodo tik esamą padėtį mas restorano darbuoto jų pasiruošimas persikelti į nau fakultete. Iš tiesų, mūsų aka klausimas tai „kas ir už kiek juosius rūmus. Čia iškyla du deminis jaunimas dideliuose bus geriama". Kaltinti restora klausimai: techninių moko darbuose visada nusipelno nų darbuotojus irgi būtų mųjų kabinetų ir ekono pagyrimo. Pavyzdžiui, kad neteisinga. Jiems reikia vyk mikos profilio mokomųjų ir derliaus nuėmimo talkos, dyti planą. O planas, kaip kabinetų sukomplektavimas. vasaros darbo stovyklos. Ne žino ekonomistai, yra įstaty- Pirmuoju atveju jokių ypa sunkumų nekyla. žiūrint į tai, kad praeitą mas. Suprantama, resto- tingesnių rudenį daugelis grupių buvo rano išlaikymas brangiai Viskas priklauso nuo katedrų išvykusios į kolūkius dirbti be kaštuoja, bet gal tuomet ga rūpestingumo ir aktyvumo. vadovų-dėstytojų ir kai kurios lima būtų įvesti įėjimo mo jų dirbo gana sunkiomis sąly kestį ar pan. Žinoma, mes gomis, darbe jos visos užsi tuo nenorime pasakyti, kad rekomendavo gana gerai, apie mūsų studentai yra girtuok ką byloja ir gauti padėkos liai. Bet tokia tvarka nori — laiškai bei raštai. Absoliuti nenori priverčia žmogų var studentų masė važiavo no toti svaiginamus gėrimus. riai. Kiek blogesnė padėtis Ne paslaptis, kad pastebimas yra, kai reikia suorgani svaiginamųjų gėrimų vartoji zuoti susirinkimą — sakysim, mas ir per vad. krikštynas kad ir komjaunimo ataskaiti ir „ekonomistų" šventę, kurią nį. Tai rodo, kad šiuo atveju geriau būtų pavadinti „pa yra žema drausmė ir su vasarine gegužine". Savaime pratimas ne tik apskritai suprantama, šiuo atveju svai studentų, bet ir komjaunuo ginamųjų gėralų vartojimas lių. Mums atrodo, kad į tai yra visiškai neleistinas. Dėl būtina atkreipti ne tik to, matomai, reikia iš pagrin fakulteto komjaunimo organi dų pergalvoti jų pravedimo zacijos dėmesį, bet tai rei tvarką. Partinio biuro pagal kalinga turėti galvoje ir ba čia bus taip pa būtina. Į naujam partiniam biurui. tai negalima neatkreipti ir Ugdant studentų iniciatyvą, studentų visuomeninių organi savarankiškumą bei atsako zacijų ir visų pirma, komjau mybę, svarbią reikšmę įgau nimo dėmesio. na partinis vadovavimas ir Ataskaitiniame susirinkime kontrolė visuomeninėms orga buvo numatyta toliau tobu nizacijoms. Ir šioje srityje linti mokymo procesą, sunor biuro darbe buvo rimtų spra minti studentų auditorinį gų. Ataskaitiniu laikotarpiu krūvį (iki 6 vai. per dieną nebuvo domėtasi visuome pagal visas mokymo normas), ninių organizacijų darbu. racionaliau naudoti studentų Tai yra nė vienas visuomeni laiką. Sis klausimas taip pat nės organizacijos darbas, iš buvo svarstymas atvirame skyrus jų darbo planus, ne partiniame susirinkime. Reikia buvo svarstytas partiniame pažymėti, kad jis yra tik biure. Mums atrodo, kad išspręstas, Krūvis ateityje į tai reikia atsižvelgti. dalinai buvo sunormintas. Bet mes Kol kas iš dienotvarkės negalima išbraukti ir masinių dar nepasiekiame to, kad priemonių efektyvumo klau būtų racionaliai sudaromi už simo. Jis vaidina. svarbų siėmimų tvarkaraščiai. Žino vaidmenį studentų auklėjime. ma, tai dalinai apsprendžia ir Nors šiuo klausimu ir jau čiamas žymus pagerėjimas patalpų stoka. Ateinančiais ratas, S. m. birželio 5—8 d. vy grinėtinų klausimų fakultete, tačiau vra ir nema mokslo metais padėtis turėtų ko Ill-asis Pabaltijo res didėja pranešimų ir dalyvių ža trūkumų. Dar pasitaiko iš esmės keistis. Dienotvarkė publikų, Baltarusijos ir Ka skaičius. Paskutinis seminaskubotumo, neapgalvotumo, je iškyla kitas klausimas — liningrado srities aukštųjų ras, galima sakyti, jau išėjo bet tai lengvai pataisomas mokyklų fizikos dėstytojų iš minėto regionalinio pasi studentų savistovaus darbo dalykas. Blogiausia, kad kai mokslinis-metodinis semina- tarimo ribų. Jei ankstyves Kuriuose mūsų fakultetuose sunorminimas ir organizavi ras. Jau tapo tradicija kas niuose seminaruose dalyvavo yra įsigalėjusi nelabai gera mas. Pradėtą darbą reikėtų met aptarti fizikos dėstymo tik kviestiniai žinomi šalies „tradicija" — svaiginamų gė tęsti ir toliau. klausimus aukštosiose mo mokslininkai, tai šiais metais rimų vartojimas. Šią tradiciją SMD darbo kiekybinė pusė kyklose. Pirmasis toks semi atvyko ir visos eilės kitų mes paveldėjome iš anksčiau mus lyg ir patenkintų. SMD naras įvyko Rygoje, antrasis respublikų fizikai iš Novosi ir laikas būtų ja atsikratyti. linija taip pat užmegzti ryšiai — Tartu ir štai šiemet — birsko, Uralsko, Volgogrado, Paimkime, kad ir mūsų stu su kitomis aukštosiomis mo Vilniuje. Organizavo jį mūsų Maskvos II Medicinos insti pvz., Maskvos universitetas. Šie seminarai tuto, viso 8 žmonės. Konfe dentų mediumus. Oficialioji kyklomis, liaudies ūkio kasmet darosi vis populia rencijoje dalyvavo virš 150 dalis, dekanato dėka, organi Plechanovo zuojama tikrai nepriekaištin- institutu, Minsko Kuibyševo resni — kasmet platėja na- žmonių: iš Baltarusijos —
Geri chemikų sesijos rezultatai Kur tik pažvelgsi — au ditorijose, skaityklose, ža liame Sarbievijaus kieme lyje — visur pilna stu dentų. Apsikrovę knygo mis, užrašais. Suprantama, pats darbymetis — sesija jau įpusėjo. Užsukame pas chemikus. Čia irgi judru: pati „karš čiausia" diena pasitaikė, labai daug grupių laiko egzaminus. Trečio kurso biochemikams jau baigiasi politinės ekonomijos eg zaminas. Doc. D. Vederaitė pasa koja: „Trečiakursiams skaičiau politinės ekono mijos paskaitas ir vedžiau seminarus. Grupę, atrodo, pažįstu neblogai. Geri stu dentai, stropiai lankė pas kaitas. Seminarų metu la bai gerai užsirekomendavo G. Balaišytė, I. Bieliaus-
FIZIKŲ TREČIASIS
PREKYBININKŲ MOKSLINĖ KONFERENCIJA TSKP XXIV suvažiavimo direktyvose dėl TSRS liau dies ūkio išvystymo 1971— 1975 metais nurodoma, kad būtina toliau vystyti ir ge rinti tarybinę prekybą. Tolesniam prekybos vysty mui, jos darbo gerinimui nemažą reikšmę turi darbo organizavimo, pirkėjų aptar navimo formų, o taip pat kitų klausimų, susietų su tolesniu prekybos darbo geri nimu, dalykiškas įvertinimas. Prekybos fakultetas, preky bos ekonomikos katedra, no rėdami prisidėti prie šių klausimų sprendimo, orga nizavo mokslinę konferenci ją „Prekybos vystymo devin tajame penkmetyje (1971—
1975 m.) problemos". Pranešimą apie Pabaltijo respublikų mažmeninės pre kių apyvartos išvystymą skai tė ek. mok. kand. G. Buslavičius. Drg. G. Buslavičiaus prane šimą papildė LTSR Mokslų akademijos jaunesnysis moks linis bendradarbis J. Samulevičius, pasisakydamas mažme ninės prekių apyvartos pla navimo klausimu. Drg. Samulevičius savo pranešime daug dėmesio skyrė prekių pasiū los bei paklausos klausimams. Konferencijoje daug dėme sio buvo skirta pažangių prekiavimo formų įvertinimo klausimams. Doc. A. Pajuo dis skaitė pranešimą apie
savitarną bei darbo našumą, aspirantė G. Burneckytė — apie prekybos efektyvumą ir savitarną. Abu pranešėjai kalbėjo apie teigiamas . savi tarnos puses, apie jos vaid menį, taupant pirkėjų laiką. Buvo atskleisti ir savitarnos parduotuvių darbo trūkumai. Nemaža pranešimų konfe rencijoje skaitė ir visuomeni nio maitinimo klausimu. As pirantė D. Ivanauskienė kon ferencijos dalyvius supažindi no su visuomeninio maitini mo tinklo vystymo metodolo giniais klausimais. Pranešimą apie mechani nių ir šildymo įrengimų pa naudojimą visuomeninio mai tinimo įmonėse, padarė asp.
V. Vengrauskas. Problemas, susijusias su pusfabrikačių gamyba bei platesniu jų pa naudojimu savo pranešime nagrinėjo ek. mok. kand. B. Cereška. Su dideliu susidomėjimu konerencijos dalyviai išklau sė Vilniaus universalinės par duotuvės vyr. prekių žino vės G. Kisielienės praneši mą apie prekybos konjunktū ros tyrimą Vilniaus universa linėje parduotuvėje. Konferencijos metu buvo perskaityti 24 pranešimai, turintieji mokslinės bei prak tinės reikšmės. Norėtųsi, kad konferencijoje keliamos min tys ir pasiūlymai būtų Įdieg ti praktikoje.
Doc. L. BUTKEVIČIUS, Prekybos fak. dekanas
50, Latvijos — 11, Estijos — 23, Kaliningrado — 11, Lie tuvos — virš 50. Pranešimų buvo 132. Suprantama, visus perskaityti nebuvo įmanoma, (nors seminare veikė dvi sek cijos — fizikos dėstymas specialistams ir fizikos dėsty mas nespecialistams — inži nierinėms, medicinos, biologi jos, matematikos, chemijos ir kt. specialybėms), todėl dalis pranešimų buvo apjungta ir daromi tik reporteriniai pra nešimai. Tokių pranešimų buvo 18, kurie aprėpė 94 autorių darbus. Reporterinius pranešimus pagrindinai darė mūsų respublikos arba tiks liau Vilniaus fizikai: prof. V. Sugurovas, docentai — H. Jonaitis, H. Horodničius, E. Žurauskienė, V. Norkūnas, A. V. Kybartas, v. d. Juodviršis (visi WU). Kon ferencijoje pranešimus skai tė ir kviestiniai svečiai — Maskvos Universiteto profe sorius Lenino premijos lau„Apie reatas A. Vlasovas. reiškinius ir metodus, suriŠančius atskiras fizikos mokslo sritis", ir prof. L. Sena (Leningrado kalnų institutas) „Dimensiniai ir bedimensiniai dydžiai". Visus klausimus, kurie buvo paliesti seminare, išvardinti sunku. Daugelyje aukštųjų mokyklų atliekami eksperi mentai naujai išdėstant fizi kos kursą, bandoma visą fizikos dėstymą padaryti vientisu, t. y. neskirti, kaip
kaitė, V. Gulbinaitė, todėl jos pelnytai gavo penke tus. Dar keturis grupės studentus įvertinau ketver tais, septynis trejetais ir su dviem dar teks susitikti" Kitoje auditorijoje besi dalijančius įspūdžiais ra dau tris vyrukus, (nuotr. viršuje). Chemijos specia lybės antrakursis R. Saka vičius, atrodo, patenkintas sesijos rezultatais. Išlai kyti keturi egzaminai — 2 ketvertai, 2 penketai. Antrakursiams busimajam technologui R. Mikučioniui ir M. Vienožinskiui sekasi irgi gerai. R. Mikučionis laikė keturis egzaminus — visi penketai. M. JUOZAITIS Nuotr. (dešinėje) doc. D. Vederaitė L. Antonenkovos po litinės ekonomijos egzamino žinias Įvertino ketvertu.
kad yra įprasta, fizikos kurse į dvi savotiškas dalis — bend rąją fiziką ir teorinę fiziką, jas apjungti. Teorinė fizika, kuri paprastai pradedama nuo II kurso, dažnai pakartoja bendrojoje fizikoje girdėtus reiškinius, duodama jiems bendresni matematinį pavida lą. Reikia pasakyti, kad šis klausimas buvo plačiausiai diskutuojamas. Teorinė fizi ka remiasi aukštąja matemati ka, o aukštoji matematika paprastai pradedama kartu su bendrąją fizika. Ir studentai neturi iš pradžių tiek matema tinių žinių, kad galėtų iš kar to formuluoti ir suprasti bend rus fizikos dėsnius, todėl teo rinė fizika pradedama skaityti po to, kai jie įgyja atitinka mas matematines žinias. Aštrios diskusijos vyko energijos ir masės sąryšio, kino ir diafilmų vaizdumo priemonių panaudojimo ir kt. klausimais. Seminaras priėmė plačią rezoliuciją, kurioj nubrėžtos gairės toliau gerinti mokymo darbą. Konferencija buvo tikrai naudinga visiems jos daly viams. Ne tik pasidalinta pa tyrimu, susipažinta su naujais eksperimentais dėstant fizi kos kursą, susipažinta su naujais moderniais laboratori niais darbais, bet atsiskleidė ir eilė trūkumų, kurie dar pasitaiko vienoj ar kitoj aukštojoje mokykloje. Seminaro dalyviai susipaži no su mūsų sostinės istori niais ir kultūriniais pamink lais, su Trakais ir Kaunu. Doc. V. KYBARTAS Fizikos fakulteto dekanas
TARYBINIS STUDENTAS
3 psl.i
NE VIEN MADOS DALYKAS Sitokie žodžiai praskam bėjo vienoje iš pedagogikos mokslų daktaro prof. Tichonovo paskaitų, skaitytų š. m. sausio mėnesį Kaune įvyku sioje Maskvos programuoto mokymo fakulteto išvažiuoja moje sesijoje. Kauno Medici nos instituto ir KPI pakviesti mokslininkai — programuoto mokymo specialistai perskaitė paskaitų ciklą. Be to, klausy tojams buvo suruoštas semi naras, kuriame aiškinta, kaip naudotis programuotomis ma šinomis (demonstruotos įvai rių tipų mašinos), kaip suda rinėti programas, pritaikytas programuoto mokymo metodi kai ir kt. Savaitę trukusios sesijos metu dalyvavo gausus aukš tųjų mokyklų dėstytojų bū rys. Dalyvauti sesijos darbe buvo pakviesti ir mūsų uni versiteto atstovai. Paskaitų ciklas apie prog ramuotą mokymą buvo su planuotas taip, kad jų turi nys galėjo būti įdomus ir liems, kurie maža tegirdėję lapie šią metodiką, ir tiems, kurie jau turi patyrimo šio je srityje. Ypač įdomūs buvo jprof. Tichonovo ir doc. Danilovo paskaitose iškelti psi chologiniai, pedagoginiai bei Metodiniai motyvai, sudarą
programuoto mokymo meto dikos privalumus. Mūsų universitete kai ku rios katedros nemaža dirba šioje srityje. Taip, pavyz džiui, yra įvestas programuo to mokymo speckursas sta cionaro ir neakivaizdinio sky riaus studentams-rusistams (V k.). Reikia pabrėžti, kad ypač gerai dirba šioje srityje neaki vaizdininkai, t. y. mokytojaipraktikai, kurie speckurso medžiagą panaudoja savo dar be. Apie tai liudija kai kurių mokytojų laiškai bei pasisa kymai. Programuoto mokymo me todikos klausimais praneši mai skaityti ne tik mūsų respublikoje ruošiamose kon ferencijose (Vilniuje, Kaune, Alytuje), bet ir kitur — Maskvoje, Tartu, Baku. Mū sų straipsniai bei praneši mų šiais klausimais tezės spausdintos respublikinėje ir sąjunginėje spaudoje. Straips nis „Egzaminas iš rusų kalbos su programavimo elementais" patraukė net Prahos Mokyk lų mokslinio tyrimo instituto dėmesį. Kai kurie jo darbuo tojai pareiškė norą užmegzti su straipsnio autoriumi ryšius programuoto mokymo proble moms spręsti. Nemažu Rusų kalbos kated-
ros darbu tenka laikyti rusų k. rašybos pratimų rinkinį, sudarytą programuoto moky mo metodikos principais. Iš leistas šio rinkino pirmas lei dinys, paruoštas spaudai ant ras Programuotų pratimų rin kinys (I leid.) sudarytas trijų darbo formų principas; bū tent: savarankiškas darbas (tu rėta galvoje neakivaizdininkai-studentai), darbas su ma šina, darbas su perfokortomis bei perfoplokštelėmis. Ekspe rimentinis darbas su progra muotų rašybos pratimų rinki niu davė ypač gerų rezultatų dirbant su programuotomis mašinomis: užfiksuoti aukš tesni rašybos taisyklių įsimi nimo rodikliai, įsiminimo tvir tumo be trukmės atžvilgiais, išryškėjo teigiamas studentų aktyvumas darbo metu, jų pastangos siekti geresnių sa vo darbo rezultatų. Tad, mū sų nuomone, programuotos mašinos yra viena iš efekty viausių bei rezultatyviausių metodinių priemonių moky mo procese; aišku, turint gal voje, kad mokomoji mašina yra ne pagrindinė, o pagalbi nė mokymo priemonė. Tiki mės, kad mūsų universiteto vadovybė sudarys sąlygas mums dirbti panaudojant au tomatizuotas mokymo prie-
mones. Nemažą metodini efektą duoda ir perfokortos, ir ypač perfoplokštelės, kurios irgi reikalauja atitinkamai paruoštų programų. Yra žinoma, jog programuoto mokymo sėkmė nepaprastai priklauso nuo programos. Todėl programų ruošimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Mūsų ma nymu, dėstytojams, ruošian tiems tokias programas, turė tų būti mažinamas darbo krū vis. Be to, reikėtų sudaryti sąlygas, kad tokios progra mos būtų spausdinamos ne rotoprintu, kaip iki šiol, o spaustuvėje, nes išorinė prog ramos kokybė turi tam tikrą psichologinį poveikį mokymo darbe. Taikyti pedagoginiame dar be programuoto mokymo me todiką — tai tobulinti moky mo procesą. Spartus dėstomų jų disciplinų apimties didėji mas, iš vienos pusės, ir jau nimo apmokymo laiko stabi lumas, iš kitos, kelia švietimo sistemai vis didesnius reika lavimus. Siekimas padidinti mokymo efektyvumą iškėlė programuoto mokymo idėją, kuri yra pagrįsta kibernetikos principais. , Mes, pedagogai, neturime atsilikti nuo mūsų amžiaus kibernetikos, techni kos pažangos. V. STASAITIENĖ Rusų kalbos katedros docentė, filologijos mokslų kandidatė
PROGRAMUOTAS MOKYMAS — TAI MOKYMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS
• 200 ŽMONIŲ IŠEGZA MINUOJAMI PER 10 VALANDŲ @ PERFORUOTOS KORTELĖS TINKA NE TIK KONTROLEI, BET IR MOKYMUI, ŽINIŲ ĮTVIRTINIMUI • RUSŲ KALBOS KATEDROS PATIRTIS
Matematika ir programavimas Pda tematikos fakulteto vyr K P. Rumšui pritariant ir hsultuojant, keliame čia p išimą, ar galima, ar racio nu stojamuosius egzaminus [matematikos pravesti progpuotu būdu. Pasaulyje paplitusi prograpoto mokymo metodika, Patingų privalumų turi ma ltinių disciplinų srityje, [nų pagrinde glūdi logikos į Normalizacijos principai. F?viau programuoti mergą, kuri pasižymi turinio » tymo lakoniškumu bei l'seklumu. Įdūsų manymu, itin tikslinProgramavimas yra mastojamuosiuose egdėl šių motyvų: ekonomija ir stojančiųjų įvertinimo objektyvuGerai žinoma, kiek laiko stojamasis egzaminas, grupei iš 25 žmonių
išegzaminuoti reikia maždaug 8—9 valandų. Vien j matematikos specialybę stojančiųjų paprastai būna 200 su viršum žmonių, t. y. 8 ir daugiau grupių, kurioms išegzaminuoti sugaištama apie 70 valandų. Tuo tarpu egzaminuojant (žo džiu), programuotu būdu, tuT būt, bus sugaišta apie 10 va landų (tam pačiam žmonių skaičiui). Programuotas mo kymas visiškai panaikina ži nių įvertinimo subjektyvu mą, nes įvertinimas arba pa žymys išvedamas automatiš kai. Mūsų sąlygomis (tuo tarpu Universitete nėra progra muotų mašinų) stojamuosius matematikos egzaminus gali ma būtų atlikti perfokortų bei perfoplokštelių pagalba. Perfokortelės egzaminams tinka labiau negu perfoplokštelės, nes jos gali likti stojančiojo
asmens byloje kaip doku mentas, be to, paaiškinti sto jantiesiems darbą su perfo kortomis yra mažiau sudėtin ga, negu su perfoplokštelėmis. Antra vertus, perfoplokš telės turi savo privalumų: jas galima naudoti ne vieną kar tą ir suprogramuoti medžia gą didesniu variantų skaičiu mi. Kompromisinė išvada bū tų: sudėtingesnei medžiagai naudoti perfoplokšteles, pa prastesnei — perfokorteles. Programuotai egzaminuo jant, atsakymų tikrinimas yra labai paprastas ir užima mi nimalų laiką: pagal iš anksto paruoštą trafaretą atsakymus galėtų tikrinti ne tik dėstyto jai, bet ir laborantai, o kai kuriais atvejais net pats eg zaminuojamasis gali patikrinti savo darbą. Įvertinimas pri klauso nuo klaidų skaičiaus. Kartais pasitaiko, kad dės
tytojas, ypač jeigu jam tenka egzaminuoti daug žmonių, ■kartoja tuos pačius klausimus arba jo klausimai priklauso nuo jo paties „arkliuko". Tuo pasinaudodami stojantieji kartais „nepelnytai" išlaiko egzaminą, ko negali būti ati tinkamai suprogramavus eg zaminų medžiagą. Ypač neigiamą poveikį turi egzaminas žodžiu tiems jau nuoliams, kurie pasižymi lėtu galvojimu arba ima jaudintis. Atsakinėjant programuotu bū du, lėtas galvojimas netrukdo, mažiau tenka ir jaudintis, nes kontaktas su dėstytoju netie sioginis. Yra žinoma, kad stojamie ji egzaminai programuota me todika yra kai kuriose aukš tosiose mokyklose tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje.
A. STAŠAITIS
Perforuota plokštelė verta ( ėmesio Tikras programuotas moky mas, kaip jį šiandien teoriš kai ir praktiškai supranta jo žinovai ir specialistai, atlie kamas įvairiomis mašinomis. Paprasčiausia tokio mokymo mašina — tai perforuota plokštelė. Mūsų respublikoje perforuotos plokštelės — la biausiai paplitusios progra muoto mokymo mašinos: jo mis šiuo metu aprūpinta di džioji dalis vidurinių mokyk lų; išdalinta daugiau kaip 150 000 plokštelių. Universi teto dėstytojai, jei tik nori su jomis dirbti, taip pat ne sunkiai gali jas įsigyti. Plokštelių panaudojimo me todais pradėjau domėtis prieš kelerius metus, o konkrečiai ėmiau dirbti su studentais, dėstydamas praktinį lietuvių kalbos kultūros kursą anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų specialybių studentams, taip pat pereito rudens semestre skaitydamas IV kurso litua nistams lietuvių kalbos dėsty mo metodikos paskaitas. Ko kie įspūdžiai, rezultatai, per spektyvos? Kadangi mano patirtis ne didelė, tai ką nors tvirto pa sakyti dar sunku. Vis dėlto aš manau, kad perforuota plokštelė verta didžiausio dė mesio, lygiai kaip ir visa programuoto mokymo siste ma. Kokia nauda? Štai: 1) Tai, ką mes vieną ar du kartus per semestrą atliekame kolokviumuose (patikriname studentų žinias, studijų siste mingumą), sugaišdami nema ža savo ir studentų laiko, ga lima be jokių sunkumų atlik ti su perforuotomis plokštelė mis kiekvienoje paskaitoje, skiriant tam tikslui maždaug po 20 min. Taigi, ne vieną, du kartus per semestrą, bet kiekvieno užsiėmimo metu galima susi pažinti su studentų žiniomis, jei auditorijoje yra ligi 25 studentų (kai didesnis skai čius, sunkiau). Kiekvienas studentas atsako į 10 klausi mų. Dešimt klausimų jau su teikia šiokį tokį studento pa sirengimo, žinių vaizdą; už atsakymus rašomas pažymys. Įvertinimą dėstytojas čia pat pasižymi sąraše ir paskelbia studentams. Be to, tokios ap klausos metu kiekvienas stu dentas konkrečiai sužino ir savo klaidas. Visa ši procedū ra (patikrinimas ir įvertini mas) apytiksliai pareikalauja tik apie 20 min. Šitaip tikri nant, ir labiausiai abejingi studentai priverčiami mokytis viso semestro eigoje, o egza mino pažymį galima išvesti iš semestro eigoj gautų pažymių (jų esti daug). 2) Atėjo įskaita, egzami nas. Perforuotų plokštelių pa galba 25 studentai gali išlai kyti įskaitą ar egzaminą grei čiau kaip per valandą, atsa kę j 20—30 klausimų. 3) Perforuotos kortelės tin ka ne tik kontrolei, bet ir mo kymui, patikrinamų žinių įtvirtinimui. Kaip? Studentas, atlikdamas pratimą su plokš tele, visuomet gauna į savo sprendžiamą klausimą tikslų atsakymą — „gerai", „blogai". Taigi, plokštelė ir moko. Kaip pastebėjau praktikoje, studen tai mokymosi pratimus su plokštele atlieka noromis: kad paties darbo metu (jo at likimo momentu) pats prie taisas įspėja — taiso, pata ria: tradiciniuose pratimuose to nėra. O kokie trūkumai, sunku mai? Pagrindinis sunkumas yra tas, kad perforuota plokš-
telė, kaip ir sudėtingesnės mašinos, veikia tik tada, kai jai paduodama „įrašyti" tam tikru būdu parengta nepro gramuota medžiaga. Pavyz džiui, norime, kad studentas su plokštele atsakytų į tokį klausimą: „Kas yra žodžio priesaga? Atsakymą studentas turi įspausti („įrašyti") į plokš telę. To padaryti negalima, nes klausimas neprogramuo tas. Pamėginkime suprogra muoti: „Kas yra žodžio prie saga? — (Tai žodžio dalis prieš šaknį — 3; tai žodžio dalis tarp šaknies ir galūnės — 5). Šitaip parengus klausi mą (po klausimo būtini ne mažiau kaip du galimi atsa kymai, kurių tik vienas teisin gas, o kiti neteisingi, bet ne absurdiški), į plokštelę para šomas galimas, gaunant ir plokštelės atsakymą — „ge rai", „negerai", „įrašoma" ko dais (3,4). Daug kam, gal būt, atrodo, kad klausimų programavimo darbas — nepakeliama našta. Kaip iš tikrųjų? Ką rodo prak tika? Įsigijus kiek įgūdžių, vi sai lengvai programuojami rašybos, kirčiavimo, skyrybos, morfologijos, sintaksės klausi mai. Sunkiau programuoti lie tuvių kalbos dėstymo metodi kos klausimus. Galima prog ramuoti literatūros, istorijos, geografijos, nekalbant jau apie tiksliuosius mokslus, klausimus. Bet kurioje dis ciplinoje yra lengvai ir labai sunkiai programuojamų klau simų. Atrodo, kad būtų vi siškai įmanoma suprogramuo ti stojamųjų egzaminų į Uni versitetą iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino žodžiu bilietų klausimus; egzaminuo ti su plokštelėmis. Tuo atveju vieną grupę, susidedančią iš 25 stojančiųjų, būtų galima išegzaminuoti per 1,5 vai. (ne ilgiau), pateikiant kiekvienam žmogui po 40 klausimų — 20 klausimų iš kalbos ir 20 klau simų iš literatūros. Ar never tėtų šiuo klausimu atskiroms katedroms susidomėti? Bent jau paeksperimentuoti. Perforuota plokštelė kai kuriais atžvilgiais pralenkia sudėtingas programuoto mo kymo mašinas: ji pigi, papras ta, negendanti; darbui su plokštelėmis nereikia specia liai įrengtos auditorijos. Kaip sakėme, jau šiandien didžioji dalis respublikos vidurinių mokyklų turi perforuotas plokšteles, o sudėtingomis mašinomis jos bus aprūpintos tolimoje ateityje. Tai saky damas, anaiptol nenoriu būti suprastas klaidingai: aš už tikrąsias geras programuoto mokymo mašinas. Jų reikia, jos, aišku, naudingesnės už perforuotas plokšteles. Bet kol turėsime auditorijas su atitinkamomis mašinomis, la bai praverstų ir perforuotos plokštelės; darbas su jomis išmokytų parengti programas, kurios iš esmės nesiskiria nuo sudėtingų mašinų programų. Straipsnyje apie perforuotas plokšteles pateikėme tik in formacijos minimumą, apie darbą su jomis, apie progra mavimą reikėtų kalbėti ir aiškintis, turint rankose plokš teles, programų pavyzdžius — seminare, praktikume, pasita rime. Labai apsirinka tie dėstyto jai, kurie mano, kad plokšte lės — tai žaisliukas. Ne. Per foruotos plokštelės išmanan čiose rankose tampa naudin ga mokymo priemone. Doc. P. GAILIŪNAS
SKINSIU RAUDONĄ ROŽĘ
’
Jis nedidukas. Prisiglau dęs Vingio pašonėje, ant Neries terasos. Universite to botanikos sodas užima 7,5 ha plotą. (Sodą įkūrė prancūzų mokslininkaš E. Žiliberas). Jame vienuoli ka skyrių: augalų siste matikos, vaistinės, techni nis, biologinis, dekoratyvi nių gėlių, dendrologijos ir kiti. Prižiūrima 4000 rūšių augalų. 800 *— oranžerijo je, kiti — lauke, atvirame grunte. Labai gausūs gi minių komplektai: gladio lių — 150 veislių, tulpių — 130< jurginų — 120, visų ir neišvardinsi. Neišvardinsi ir visų pa dėkos žodžių, įrašytų sve čių knygoje, už žiedus, šiltą priėmimą, už meilę savo darbui. Botanikos sode — 16 darbuotojų. — Sukamės kaip vove rės rate, — sako vedėjos pavaduotoja Angelė Lazdauskaitė. — Pavasarį sė jant, sodinant, rudenį der lių nuimam. Ir žiemą dar bo nesumažėja. Iki Naujų metų valome sėklas, ku-
rias siunčiame į užsienį. Bendradarbiaujame su 35 užsienio šalių sodais: Bel gijos, Argentinos, Brazili jos, Anglijos, Prancūzijos, Indijos, Italijos, Kanados ir kitais. Keičiamės su jais katalogais. Išsirašę naujus augalus, bandom, kaip jie prigys mūsų žemėje. Bepasakodama Angelė nusiveda j oranžeriją. O čia — miško tankme kve pia paparčiai, egzotiškų kraštų augmeniją primena Amazonės lelija, bambu kas, palmės ir daugelis ki tų augalų su man nieko nesakančiais lotyniškais užrašais. Akių negali ati traukti nuo papurusių gvazdikų, baltų kaip jau namartės kalijų. Kiek rankų puoselėjo šiuos žiedus, kiek žmonių jais grožėjosi... — Žada per dešimt me tų perkelti prie naujojo studentų miestelio, — pro kamanių dūzgesį girdžiu Angelės balsą. Per dešimt metų. Vadi nasi 1981 m. Universiteto botanikos sodo istorijoje
bus įrašytas naujas pusla pis, o kartu ir jubiliejinis — 200 metų. O per tą laiką daug dar nužaliuos pavasarių, ne matytom spalvom pražys nauji augalai, šimtai Gam tos fakulteto studentų at liks botanikos sode prakti ką, remdamasis čia atlik tais tyrimais, ne vienas parašys mokslinį darbą... Aplink oranžeriją — alpinariumai, botanikos so do vedėjos A. Lučinskienės disertacinis darbas. Vienišos ilsisi eglės, švel nieji maumedžiai, ant kal no dūmoja ąžuolai... Sutūpusios moterys sėja ar sodina. Nepatogu dyki nėti ten, kur žmonės puo selėja neįkainojamą grožį — gėles. A. ŠUKYTĖ
MOKSLUI BRONZA
Šimtai tūkstančių turistų ap lanko mažytį gintaro kraštą — Lietuvą. Kiekviena ekskursija užsuka ir į senąją mūsų Alma Mater. J. MAŽEIKIO nuotr. turistai prie A. Mickevičio buto, dabar memorialinio muziejaus.
brasam LAISVALAIKIO VARGAI Taip jau nutiko, kad aš pradėjau studentišką gyveni mą. Nutvėręs laisvą valandėlę nuo paskaitų, ėmiau sukti galvą, kur ir kaip praleisti laisvalaikį, išlieti savo jau natvišką energiją. Galvojau galvojau ir pradėjau visur bė gioti, prakaito gausybę nu varvinau. Nutariau susipažin ti su Vilniaus kultūrinėmis įžymybėmis. Kaip sekėsi, spręskite patys: jei paklausit, kur koks alaus baras, klosiu kaip iš rašto. Per klaidą net buvau patekęs į operą ir į blaivyklą. Bet aš neblogas ar tistas: ėmiau žliumbti, pasa kiau, jog mama laukia, kada pareisiu košės valgyti. Parei gūnai irgi širdį turi, paleido. Guliu kartą bendrabutyje ir laužau smegeninę: ką čia man dar prasimanius? Ausyse su skambo įkvėptos poeto eilu tės: Guliu aš atsilošęs visą dieną, Ir spraudau į lubas statmenai. Kai atsibosta, pradedu į sieną Ir taikau, kad priliptų būtinai. Deja, bendrabutyje sienos ir lubos valstybės, taigi toks užsiėmimas man galėjo baig tis labai liūdnai. Prisiminiau, kad jaunystėj spardžiau ka muolį. Vienose rungtynėse net lemiamą įvarti pasiekiau (į savo vartus). Sakau, gal čia, Universitete, tokių asų kaip aš trūkumas? O ką, jei į fut bolo komandą užsirašius? Šiaip ar taip, ir merginos da bar ne tik džinsus nešioja (mano senelis tuoj ima spiaudytiš tai pamatęs), bet ir futbolą žaidžia. Tačiau, kad ir kiek bėgiojau, šios sporto šakos nei vyrų, nei moterų komandos nesuradau. Būčiau pradėjęs lankyti akademinį
irklavimą, bet plaukiu kaip kirvis, kas būtų, jei kartais išsiverstumėm? Juk sporte visko pasitaiko... Galėjau būti priimtas į aka deminį chorą, tačiau pats ne panorėjau. Na ir kam plėšyti gerklę, vis tiek j „La Skalą“ stažuotis nepasiųs. Taigi, nu ėjęs į klausos patikrinimą, taip „užsolavau", kad klausy tojai užsikimšo ausis. . . Praėjusį šeštadienį draugas išsitempė mane į šokius Ak tų salėje. Net apsidžiaugiau: štai, kur kultūringai praleisiu laisvalaikį! Tiesa, į mano džiaugsmą buvo pasikėsinta: rūbinėje man nemokamai at liko tokį šonkaulių masažą, kad dingo ir noras linksmin tis. Tačiau aš ne iš tokių, ku rie greitai apleidžia kovos lau ką. Įėjom su draugu į salę. Šo kėjų daugybė pristoję, mažy tis plotelis bepalikęs. Tam plotely, griaudžiant gitaroms, pašėlusiai kratėsi poros. Sce noje solistas, šokinėdamas į taktą, iš lapelio peršalusiu balsu traukė anglišką dainą „Sušalęs kalakutas". Šokėjai jau buvo ekstazėje, kai kažkas išjungė šviesą. Ach! — nuplaukė per salę, pasigirdo griūvančių kūnų bildesys. Vėliau įjungus švie są, pasigirdo keistas garsas: čirrr.. ! Tai vieno vaikino kišenėje čirpė prisuktas ža dintuvas. Vyrukas išsitraukė jį, šypsodamasis iki ausų, kad yra dėmesio centre, ir visiems parodė. Po to dar kelis sykius pakartojo savo numerį. Štai kaip paprastai išsprendžiama laisvalaikio problema. Rytoi aš vėl ateisiu j Aktus. Kišenėj atsinešiu ašarinę granatą. Prie laikrodžio čirškimo jau pri prato. A. KAZLAUSKAS I k. žurnalistas
PROFESORIUS: „Kurio periodo Ir koks tai gyvūnas?" FUKSAS: „XX amžiaus. 1971 metų pavasario sesija". Studento galvos papuošalai: I per krikštynas, II egzaminų metu. J- DANILIAUSKO pieš.
Tik abiturientui Birželio 21 d. Į Universitetų bus atneštas pirmasis šiemet abituriento pareiškimas. Tai pirmas žingsnis link stojamų jų egzaminų. Perskaitę spausdinamą iš trauką iš Universiteto satyros teatro spektaklio ,,O tempora, o mores!", sužinosite, kaip reikia laikyti stojamuosius egzaminus.
(Mama su biuleteniu rankoj) — Dėstytoją! Egzamina torių! Duokite šen dėsty toją! (pamato Juokdarį). Sakykite ar tik ne jūs eg zaminavote mano Žozefinečką, kuri stojo j teisę, ir parašėte jai 1? — Ne aš, o ką? — Kaip tai ką? Parašė kuolą ir dar akis plėšo! Juk jinai viską mokėjo! Kokią jūs turėjote teisę. .. — Matote, aš visai ne egzaminatorius... — Žinoma ne egzamina torius! Gestapas! Krauge rys!
Štai, pasigrožėkite savo aukai (atkiša jam biulete nį) — Poliklinika. Biulete nis. Diagnozė: akmenys ant kepenų. Ant kieno kepenų? — Suprantama ne ant jūsų, o ant mano vargšės Zozefinečkos.
Ištaisykite vienetą! — Ir jai čia nuo stoja mųjų egzaminų? — O jūs nuo ko manė te? Ach, aš vargšė naš laitė! Vargšė mano Žozefinečka! Suėdė kūdikį! (tyliai) Nesiduoda. Prie agresyvumo, matyt, jie pripratę, mėginsiu jausmingumu, (ant kelių). Aš jus maldauju! Gelbė kit! — Ir jūs tikra, kad aš galiu? — Galite!
— Kaip? — Parašykite Žozefinai 4. Tai taip lengva iš vieno padaryti. Cik, čirik, argi ne? — Na, žinoma, grybo vietoj. Tik ar jūs žinote, mamyte, kas aš esu? — Juokdarys! Nejaugi jūs manote, kad aš tokia varna ir gaiščiau laiką kal bėdama nežinia su kuo. Taip kad, mano mielas, neatsišaudykite. Ištaisykite tą savo nupiepusį vienetą ir aš ne tik užmiršiu šitą jūsų išsišokimą, bet dargi atsilyginsiu. — Gerbiamoji, bet tai jau kriminalas! — Ha! O akmenys ant kepenų — tai ne krimina las!? Jūs tik taisykite pa žymį, kol dar aš nepersi galvojau ir nepatraukiau jūsų teisman. O! Nutilo! Pataikiau, vadinasi. Dabar maladiec. Na, tai sutarta! Rytoj ryte aš atbėgsiu su egzaminų lapeliu. (Žiūrovui). Štai kaip su jais reikia! Nieko nepada rysi — kova už būvį (Išle kia).
Baigėsi respublikos „Žalgį. rio" draugijos rankinio pirme nybės. Įdomu, kaip sekėsi mūsiškiams. Šiuo klausimu kreipėmės į komandos kapito ną E. Čerškų. Kokios komandos nuolai kos, pasibaigus pirmenybėmsĮ E. Čerškus: Trečiąja vieta patenkinti. Komanda visą lai. ką buvo lyderių grupėje ir pa gal prarastus taškus dalijosi 2—3 vietomis su Kauno „Per galės" komanda. Tačiau tar. pusavio Įvarčių santykis lėmė mums trečią vietą. Kaip sekėsi praėjusį sezo ną? Kokie pakitimai koman. dos sudėtyje? E. Čerškus: Pernai žaidėm gana nestabiliai, „Žalgirio" pirmenybėse užėmėm tik’ penktą vietą. Dažnai, laimėda mi prieš stipresnius, prarasdavom taškus, pralaimėję šilp-l nesnei komandai. Šiais me tais turim nemaža naujų žaidejų. Vartininką A. Kolesnikovą, žaidėjus R. Kasperavi čių, J. Vyšniauską, A. BimberjArgi geresnis komandos žaidimas šiais metais yra tik naujų žaidėjų nuopelnas? Kį galėtumėt paminėti iš stipres niųjų? Kapitonas: Žinoma, ne vieni nauji žaidėjai skina mūra pergales. Nors jie gražiai įsiieja į bendrą komandos žai-] dimą, tačiau dar turėtų pasi mokyti iš vyresniųjų. O šiais metais žaidėm geriau , todėl, kad daugiau dėmesio skyrei treniruotėms, bendram fizi niam ir techniniam pasiruoši-, mui. Norėtųsi komandoje matyti naujų veidų, nes, kol kas, ant atsarginio suolelio sėdi va vienas kitas žaidėjas. Patiems vertinti sunku, bet turnyrai! uarodė, kad vieni geriausiJ komandoje A. Semėnas, S. Mi leris, J. Vyšniauskas, V. LeH DUS. O dabar tradicinis klausi mas: kokie planai ateičiai? Kapitonas: Stengsimės dau giau dirbti treniruotėse. Žino ma, gerai pailsėti vasarą. Vilniaus miesto pirmenybė se buvom treti. Įdomu, kad s Šviesos" komanda, laimėj šia turnyrą, mūsiškiai sužaic lygiomis. Kalbėjosi D. JŪRAIT1EN
REDAKTORIUS JUOZAS MAŽEIKIS
FA F ekonominės infor-i macijos spec. III k. stu-| dentai nuoširdžiai užjau čia Viktorą BASOKĄ, joj tėveliui tragiškai žuvus. 1 Kurso draugu
Nuoširdžiai užjaučia™ grupės draugę Ireną ASj MONAITĘ, mirus jos mylf mai mamytei. IV kurso II grupk fizikai
0 uaiivBiii sctiDenci REDAKCIJOS ADRIįl /linius, Universiteto 3. T] onas 2-58-84, ketvlrtadl<! | paustuvėje 2-98-15. I Rinko ir spaudė LKP j eidyklos spaustuvė į
Užs. Nr. 2736
LV UI