Visų Salių proletarai, vienykitės!
c?xrž/bos
scciDencas
vilniaus valstybinio v.
Eina nuo 1950 in.
kapsuko universiteto rektorato, partijos, kom jaunimo ir profsąjungos komitetų laikraštis
1971 m. birželio 25 d.
Nr. 23 (763)
Kaina 2 kp
Greit užversime dar vie ną mūsų trumpos istorijos puslapį — baigiasi mokslo metai, sunkūs ir įtempti, reikšmingi dideliais dar bais ir įvykiais. Dėkojame Tau, mielas, skaitytojau, Tavo tvirtą ranką mes jautėme ištisus metus. Tavo informacijos, laiškai — visad mūsų lau kiami. Tikimės, kad atei nančiais metais mūsų ry šiai bus dar tampresni. Tik pilnai tada galėsime džiaugtis bendro darbo vaisiais. Linkime saulėtos vasamalonaus poilsio. REDAKCIJA
Sveika, studentiška darbo vasara! I Ir vėl tuštėja mūsų senoios Alma Mater auditorijos, ūeni, Universiteto absolvenai, atsisveikina su jomis viam laikui, išsinešdami į neengvą gyvenimo kelią per enketą metų kauptas moks li žinias ir nepakartojamai rąžius studentiškų ,dienų irisiminimus. Kiti, o jų apie su enketas tūkstančių, Jniversitetu atsisveikina tik aikinai. Rugsėjo I-ją jų žvaius jaunatviško klegesio senosios ėl bus sklidinos uditorijos. Ir kiekvienas iš ių studentų per vasarą pa irs daug naujų įspūdžių, ūgtelės bei suvyriškės. Jauystė — toks laikmetis, kuolet nei viena diena nepraeia nepastebimai, be kažko ai naujo, iki šiol nepatirto, dalyt, todėl ir labai brangi isiems ta jaunystė. Tiesa, os vertė, paprastai, pajunama tik tuomet, kai jaunysė praeina, ir kai jau mažai as tave bestebina. Daug peno tavo jaunystei tneša studentiška darbo vaara. Kaip tik čia, studentų larbo ir poilsio stovyklose, artais gal kiek ir sūroka larbo romantika susijungia u jaunatviška, niekada nesi elgiančia išmone. Čia tu andi tai, ko labiausia reiia jaunystei — mokaisi pa lėkti užsibrėžtą tikslą, rem iamasis į draugo petį ir pa imti atlikto darbo džiaugs ią, matydamas jo rezultatą, taip tik darbo ir poilsio tovykloje tu pamatai, jog si kažką tai davęs kitiems r imi suprasti, jog šitai yra ąbai didelis dalykas. ..1957 metų vasarą nedilelis Universiteto istorijosilologijos fakulteto studenIų-entuziastų būrelis atvyko buvusio Daugų rajono Ziinų miestelį, į pirmąją Uni versiteto studentų darbo ir >oilsio stovyklą. Žilinuose ir :imė pirmosios mūsų studeniškos darbo vasaros tradicios. Čia buvo patirti pirmiei stovyklų džiaugsmai ir neekmės. Po to buvo Vievio a jono „Paparčių" kolūkis, ■iaulių rajono „.Raudonosios vaigždės" kolūkis ir daug ftų respublikos, kampelių, '■'e vienas iš pirmųjų stulentiškų vasarų dalyvių iandieną save laiko vyres>ės kartos žmogumi, ne vieias iš jų jau turi mokslo 'ardą ar laipsnį bei užima olidų postą. Bet visiems tudentiškos darbo ir poilsio tovyklos liko šviesiu studeniško gyvenimo prisiminimu. Mes anaiptol nenorime tudentiškų darbo ir poilsio tovyklų idealizuoti, nenori me parodyti, jog ir šianieną nepasitaiko nuobodum, tam tikro pilkumo. Ži’oma, būna visokių stovykT Tačiau mums norisi pa
brėžti tai, kad stovyklose, kaip niekur kitur yra visos sąlygos jaunystės romantikai, studentiškam išradingumui ir išmonei atsiskleisti. Ir todėl viskas čia priklauso nuo ta vo paties noro, studente — komjaunuoli. Jeigu tu panorėsi, stovykloje praleistos dienos bus bene pačiomis smagiausiomis tavo studentiško gyvenimo dienomis, Pavyzdžių šiai minčiai pagrįsti ieškoti toli netenka. Nuva žiavo pernai į periferijos gi lumoje esantį Kėdainių rajo no „Pernaravos" kolūkį fizi kai, vadovaujami stovyklos viršininko penktakursio me diko J. Ciumačenkos. Savo būstinę .pavadino valsčiaus raštine, o viršininką — vir šaičiu. Dirbo kolūkio laukuo se kaip reikiant, studentiško sąmojaus nestokojo. O kad jų gyvenimas būtų dar įdo mesnis •— buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatą prie stovyklos sukūrė. Taisė vis ką: pradedant elektrine lai dyne ir baigiant senu kibi ru. Klientų atsigint negalėjo. O šįmet ir vėl skambina kol ūkio pirmininkas iš „Perna ravos", studentų stovyklos prašo. Sako, labai pagyvėja kaimas, kai studentai atvyks ta, Gaila tik, kad pirmininkas per vėlai susigriebė. Visos būsimų stovyklų vietos jau buvo numatytos. Čia galima būtų paminėti ir tas įdomybes, kurias paty rė pernai Kapsuko rajono S. Nėries kolūkyje stovyklavę mechanikos-matemaikos fa kulteto studentai. Ir Sakių rajono „Paveliuonos" tarybi niame ūkyje stovyklavusius teisininkus, ir daugelį kitų. Bet pavyzdžiai — netinka mas dalykas įrodymui. Ge resniu įrodymu yra daugia metis studentiškų darbo ir poilsio stovyklų patyrimas ir vis didėjantis stovyklų geo grafijos plitimas. Neabejoti na yra tai, jog esant norui bei iniciatyvai, studentiškose darbo ir poilsio stovyklose gimsta daug naujų, gražių tradicijų, naujo polėkio, tol nepatirtos romantikos. Liepos 4-ją tu išvyksti pirmąją darbo ir poilsio sto vyklos pamainą. Gal būt, iš vyksti pirmą kartą. Visai ne svarbu, kur tu važiuoji — į Biržų rajoną ar į Zarasus, į tolimąjį Altajų ar į Kėdai nius, atsimink, jog tu esi di džiulės Universiteto šeimos narys, esi jaunas ir labai daug galįs padaryti, kad sto vyklavimo laikas būtų dar naus darbo ir įdomaus, išra dingo poilsio laikas. Tad būk savo stovyklos šeiminin ku ir patriotu. Gero tau vėjo studentiškose darbo vasaros šeimininke — darbo ir poil sio stovyklos dalyvi!
KOMJAUNUOLI! TAVO GARBES PAREIGA DALYVAUTI DARBO IR POILSIO STOVYKLOJE!
2 psl.
.TARYBINIS STUDENTAS
PENKIOLIKTOJI DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ VASARA •!/ Šiemet Universiteto dar bo ir poilsio stovyklų štabas organizuoja net 23 darbo ir poilsio stovyklas. Rekordinis skaičius! Jose dirbs virš 2300 studentų. Pirmą kartą į Universi teto darbo ir poilsio stovyk lų istoriją bus įrašytas dar vienas puslapis — šiemet Universiteto vėliava suplevė suos ir CSSR, Prahoje. ŠK VVU darbo ir poilsio stovyklų skaičius: 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1967 1968 1969 1970 1971
m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m. m.
— — — — — — — — — — — — — —
1 4 5 9 6 9 10 9 6 8 21 18 21 23
Darbais papuoškim gimtąjį kraštą Turiningos vasaros! Netrukus užversime 1970/ 71 mokslo metų duris. Prasi dės studentiška vasara. Didžioji mūsų senojo uni versiteto studentų masė pa sklis po respublikos miestus j kaimus, statybas, kolūkius r tarybinius ūkius, kur or ganizuojamos studentų vasa;os darbo ir poilsio stovyklos. Didelis stovyklautojų skaičius švyks į kitus Tarybų šalies ajonus, o taip pat į Lenkiją, Čekoslovakiją, Vokietijos De mokratinę Respubliką, į 23 darbo ir poilsio stovyklas! Apie 2300 jų dalyvių. Dar niekad nebuvo tokia plati Lovyklų geografija ir įvairo vė. Man, kaip vienam pirmųjų stovyklų organizatorių, malo nu prisiminti pirmuosius Universiteto komjaunimo or
ganizacijos žingsnius šioje srityje. Dar 1956 metų vasarą nedidelis 60 komjaunuolių aktyvistų būrys išvyko į toli mąjį Kazachstaną padėti plė šinių nugalėtojams nuimti gausų derlių. Po metų stu dentijos dalyvavimas, tei kiant pagalbą kaimui, tapo masišku. Apie 1300 mūsų studentų išvyko į plėšinius. Tuometinio Istorijos-filologi jos fakulteto komjaunimo or ganizacijos iniciatyva suplevė savo pirmosios Universitete darbo ir poilsio stovyklos vė liava Daugų rajono „Taikos keliu" kolūkyje. Universiteto partijos komi teto vardu norėčiau nuošir džiai pasveikinti 1971-ųjų me tų vasaros darbo ir poilsio stovyklų dalyvius ir palinkėti jiems sėkmingo darbo ir ge ro poilsio. Povilas BERNATAVIČIUS, Universiteto Partijos komiteto sekretorius
TREČIĄJĮ SEMESTRĄ PASITINKANT Musų laukia Per keliolika metų studen tų darbo ir poilsio stovyklos lapo reikšminga studentijos auklėjimo forma, ugdančia studentų savarankiškumą, jų niciatyvą ir atsakomybę už patikėtus barus.
Ne vieną šimtą tūkstančių versiteto studentų rankos.
Studentų darbo ir poilsio stovyklos tvirtai įaugo į mū sų studentijos gyvenimą. Tai liudija ir praėjusių, jubilieinių metų rezultatai. Pernai mūsų universiteto 2028 stu dentai talkininkavo 21 ūkye, kur surengė net 140 konertų, organizavo 42 dispuus, rungėsi 208 sportinėse varžybose, dalyvavo 64 eks kursijose, išleido 148 sienaikraščius ir 42 foto stenlus. Nereikia užmiršti ir ekonominės darbo ir poilsio stovyklų reikšmės. Pernai nęr du vasaros mėnesius mūsų studentų atliktų darbų sąmatinė vertė viršijo 60 000 rublių. Nemažesni uždaviniai tre čiajam semestrui iškyla ir šiais metais. Universiteto komjaunimo komitetas bei darbo ir poilsio stovyklų štabas organizuoja šiais me'ais rekordinį stovyklų skai čių. Vien mūsų respublikoje ų bus net 20. Išaugo ir stu plytų sukrovė darbščios Uni dentų skaičius vienoje sto vykloje. Įprastinės mūsų sto
Greit susitiksime, Altajau! Baigiasi birželis, laikomi paskutiniai egzaminai. O sesi jai pasibaigus, prasidės trečia sis darbo semestras. Greit geležinkelių stotyse vėl pamatysime jaunuolius ir merginas su kuprinėmis ir krepšiais, vėl per peroną nu banguos jaunystės palydovė — daina, lydinti į darbo ir poilsio stovyklas. Tarp išvykstančiųjų bus ir Universiteto studentų — sta tybininkų būrys „Perkūnas". „Kaip pasiklosi, taip išsi miegosi" — sako liaudies pa tarlė. O, kad nebūtų perdaug kieta miegoti, reikia gerai pa sikloti. Todėl jau iš anksto buvo pradėta ruoštis, mokan tis iš praeitų metų klaidų. Rūpesčių buvo daug. Pirmasis — būrio komplektavimas. Te ko paimti daug merginų, nes, kaip nekeista, merginos pasi rodė esančios sveikesnės. Iš tisą būrį vaikinų sulaikė me
dicininė komisija. O kiti dėl vienų ar kitų priežasčių atsi sakė vykti. Gal išsigando, o gal... „Perkūnas" labai jaunas, daugiausia pirmo ir antro kurso studentai. Iš pernai bu vusių Altajuje važiuoja tik trys. Mūsų būryje nėra nė vieno atstovo iš Chemijos, Teisės, Medicinos, Fizikos fa kultetų. Plėšiniai — tai ne tik duona. Plėšiniuose rūksta fab rikų kaminai, vyksta statybos. Bajevo gyvenvietėje mūsų būrys statys pieninę ir karvi dę. Teks patiems mūryti, be tonuoti, bus sunku. Plėšiniuo se ne tik sunku, bet ir links ma, nes mes — jauni! Dar ir dabar prisimenu kaip sunku buvo praeitą vasarą Kalnų Altajuje. Trūko žvyro, ce mento, kasėme trijų metrų gylio duobes... Bet ateina vasara ir mes vėl kraunamės kuprines, žiū
rime į žemėlapius, tiksliname maršrutus. Gaila, kad iš pernykščio būrio dauguma šiais metais važiuoja į Turkmėniją. O taip susigyvenę buvom. Gal būt, juos patraukė romantika, Turkmėnija labai nepana ši į Altajų. Sunku bus dirbti, bet ateis vakaras, pasigirs akordeono garsai, prie laužo vyks impro vizuoti poezijos vakarai, bus daug juoko, dainų. Būryje sudarytas politbiuras. Jam daugiausia reiks rūpintis bū rio ideologiniu darbu. Būrio komjaunimo organizacijos sekretorius, antro kurso rusistas A. Bočiarovas jau pa ruošė paskaitų ciklą apie Lie tuvą, Universitetą ir kt. Lie pos 21 d. numatome atžymėti 31-ąsias Tarybų valdžios įkū rimo metines Lietuvoje. Baje vo kultūros namuose sureng sime Lietuvos dieną, veiks fo
vyklos susidėdavo iš 25—30. Šiemet matematikai Kapsuko raj. „S. Nėries“ kolūkyje or ganizuoja 60 žmonių būrį, istorikai virš 50. Labai išsi plėtė ir stovyklų išsidėstymo geografija. Tikraisiais šeimininkais Kap suko rajono S. Nėries kol ūkyje galima laikyti mate matikus. Jau penkeri metai iš eilės jie vasaroja ir tal kininkauja šiame ūkyje. Tu ri ką parodyti vyresnių kur sų matematikai pirmakur siams. Jų rankomis čia sta tytos ir gyvulininkystės fer mos, ir gyvenamieji namai. Matematikų pėdomis žengia ir kiti fakultetai. Ilgalaikė draugystė, atrodo, užsimezgė tarp istorikų ir Molėtų rajo no Giedraičių tarybinio ūkio darbininkų. Pernykščiu Isto rijos fakulteto studentų dar bu tarybinis ūkis buvo la bai patenkintas. Tai rodo is torikų parsivežti Garbės ir Pagyrimo raštai bei pinigi nės premijos. Patenkinti liko ir fakulteto studentai, todėl šiais metais stovyklautojų būrys Giedraičių tarybinia me ūkyje labai išaugo. Ant rus metus tame pačiame Sa kių rajono Paveliuonos ta rybiniame ūkyje Įsikurs tei sininkai. Jau daugelį metų Universitetas talkininkauja
Kėdainių rajono „Rytų auš ros" kolūkyje. Mūsų studentai neapsiribo ja stovyklomis vien savo respublikoje. Šiais metais tu rėsime 5 stovyklas už res publikos ribų. Darbo ir po ilsio stovyklos su Universite to emblema įsikurs Tolimojo je Turkmėnijoje bei Altaju je. Čia dirbs 80 mūsų uni versiteto pasiuntinių. Nema žiau mūsų studentų dirbs ir Liaudies Demokratinėse šaly se — Vokietijos Demokrati nės Respublikos Graifsvaldo mieste, Lenkijos Liaudies Respublikoje, Krokuvoje. Pirmą kartą mūsų universite to studentai dirbs ir ilsėsis Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos sostinėje Praho je. Savo ruožtu mūsų res publikoje talkininkaus šių šalių studentai. Jie drauge su mūsiškiais dirbs Druski ninkų tarptautinėje stovyk loje. Greit senasis Universiteto kiemas išlydės pirmąją pa mainą į trečiąjį semestrą. Tad palinkėkime sėkmės bai giant sesiją ir saulėtos vasa ros darbo ir poilsio stovyklo se. M. BLOŽE VVU darbo ir poilsio stovyklų štabo komisaras
to paroda apie Lietuvą, suruo šime draugystės vakarą su vietiniais gyventojais, mūsų agitbrigada parodys meninę programą. Numatyta daug, viską išvardinti sunku. Bus siurprizų ir būrio nariams. Baigiasi sesija. Išlaikyk pa skutinius egzaminus ir — va žiuojam! Nesigailėsi. Na. o.
jei dabar negalėjai, stenkis patekti į Altajų kitais metais. Tik sunkumuose gali save išbandyti ir įvertinti. Taigi, neužmiršk išlydėti savo drau gų: „Perkūnas" išvyksta bir želio 29 d. 19 vai. 28 min. V. BALTINAS, Altajaus būrio viršininkas
Gourdak
Šiemet Lietuvos darbo ir po ilsio stovyklų veuava piuM kartą suplevėsuos ir saulėtoje; Turkmėnijoje. VLKJS CK nu-! tarimu į Rytinę Turkmėniją, išvyks 200 studentų būrys. Lietuvos studentai talkinin-| kaus įsisavinant naujai atras tus sieros klodus. Būryje dirbs ir 35 mūsų universiteto stu dentai. Tai įvairių fakultetą! vaikinai ir merginos. Visi jie mėgsta romantiką, keliones ir,j aišku, nebijo sūraus prakaito.! Paprakaituoti teks iš tikro; nemažai. Lietuvos būrys pagal sutartį turės pastatyti 30 namelių, kuriuose įsikurs sieros perdirbimo kombi nato darbininkai. Miestelis, kuriame dirbsime —- GourdakĮ turkmeniškai — sieros kal nas), — turi 15 tūkstančių gy ventojų. Gyvensime vidurinė je mokykloje. Darbo sąlygos iš tikro sun kios. Jau dabar kepina 45 C saulutė. Sunkiom darbo sąly gom ruošiamės iš anksto: □ravėdami instruktažai, busi mieji statybininkai supažindi nami su saugumo technikos) ‘aisyklėmis. Būryje turime nemaža vete ranų. Tai J. Albertavičius, A Lapackas, A. Kartočius, JGenytė ir kiti, pernai dirbę Altajuje, o J. Grudzinskas dir bo laive. Jų patyrimas būry-j je pravers visiems. Įvyko ke letas susirinkimų organizaci niais klausimais. Būrio komitarų vieningai išrinktas Vaentinas Gucalo. Be gamybi nio darbo numatoma plati kultūrinės-politinės veiklos programa. Vietinius gyven oj us supažindinsime su Lietuzos ekonominiu-kultūnni'J gyvenimu, istorija, senuoju Vilniumi. Su Universiteto studentų gyvenimu supažin dins foto paroda. Mokyklai kurioje gyvensime, padovano sime lietuvių rašytojų biblioekėlę rusų kalba. Planuojami meninės saviveiklos konkur sai, sportinės varžybos tarp atskirų būrių. Nemažą vaid menį stovyklos gyvenime su vaidins komjaunimo prožekto rius. Kartu mes geriau su sipažinsime su Turkmėn:iaJ jos istorija, kultūra. Numatyti susitikimai su vietiniais gy ventojais, disputai. Kiekvie nam būriui užplanuotos eks kursijos. Mūsų laukia įdomi turininga ir sunki vasara. J. SIJAVlCH' Turkmėnijos būrio viršininkas
3 psl.
grybinis studentas
Laiškai iš kolūkių
Stovyklų nuostatai I
Kiekvieno komjau nuolio garbės pareiga — dalyvauti bent vie noje darbo ir poilsio stovykloje.
II Darbo ir poilsio sto vykloms vadovauja VVU komjaunimo ko mitetas ir prie jo suda rytas stovyklų štabas.
III Visa iniciatyva, orga nizuojant darbo ir poil sio stovyklas, palieka ma fakultetų komjauni mo biurams ir stovyklų viršininkams, kurie ski riami darbui visai vasa rai. Fakultetų komjauni mo biurai kartu su sto vyklų viršininkais at lieka visą parengiamąjį-organizacinį darbą, rūpinasi stovyklautojų buitimi, maitinimu ir sveikata. Fakultetų komjauni mo biurai ir jų sekreto riai atsako už visą fa kulteto stovyklų veiklą.
IV Darbo ir poilsio sto vyklai vadovauja kom jaunimo komiteto pa tvirtintas viršininkas. Jis veikia vienvaldiškumo principu, pagrin dinius klausimus derin damas su pirminių komjaunimo organiza cijų sekretoriais. Viršininkas atsako už gamybinį - organizacinį pamainos darbą, tvarką stovykloje, už darbo saugumo taisyklių lai kymąsi, už vica inven torių, gautą iš Univer siteto.
noje sudaroma laikina pirminė komjaunimo organizacija, kuri nau dojasi visomis VLKJS įstatuose nurodytomis teisėmis. Pamainos pirminės komjaunimo organiza cijos sekretorius (biu ras) vadovauja visam politiniam - ideologi niam ir kultūriniam darbui, rūpinasi gamy bine pamainos veikla.
VI Darbo ir poilsio sto vyklose dirbama pagal kolūkio (statybinės or ganizacijos) darbo re žimą. Esant ypač svar biems ir neatidėlioti niems darbams, darbo diena gali būti pratęsia ma pačių stovyklautojų pageidavimu, komjau nimo organizacijos nu tarimu arba viršininko įsakymu. i
VII Už darbo ir poilsio stovyklų drausmės lau žymą taikomos baus mės — įspėjimas, pa peikimas. Aukščiausia bausmė — pašalinimas iš stovyklos. Komjaunuoliams, be to, taikomos visos VLKJS įstatuose numa tytos bausmės. VIII Pasibaigus pamainos darbui, viršininkas ir komjaunimo organiza cijos sekretorius parašo smulkią ataskaitą apie atliktą darbą. Ataskai ta, patvirtinta kolūkio valdybos, pristatoma į VVU komjaunimo ko mitetą sugrįžimo dieną.
i
v Kiekvienoje
pamai
Pamainos keičiasi Pirma pamaina į visas stovyklas (išskyrus Drus kininkų tarptautinę sto vyklą) išvyksta liepos 4 d. 12 vai. 30 min. antra — liepos 25 d. 12 vai. 30 mln.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
trečia — rugplūčio 8 d. 12 vai. 30 min. Druskininkų tarptauti nėje stovykloje Pirma pamaina išvyksta — liepos 1 d. 12 vai. 30 min. antra — liepos 11 d. 12 vai. 30 mln.
KUR DIRBSIME Šiemet veiks šios stovyklos: 1. Šakių raj. Paveliuonos tarybinis ūkis — T. F. (vir šininkas J. Skrebutėnas (TF) 2. Kapsuko raj. S. Neries kolūkis — MMF viršininkas J. Bagdonas (MMF). 3. Dotnuvos žemdirbystės institutas — PEF viršininkas K. Marcinkonis (PEF). 4. Zarasų raj. M. Melnikaitės kolūkis — PEF viršininkas P. Valiukonis (PEF). 5. Molėtų raj. Giedraičių tarybinis ūkis — l'F viršinin kas J. Paleckis (IF). 6. Kapsuko raj. Sangrūdos kolūkis — MMF viršininkas J. Jakubauskas (MMF). 7. Lazdijų raj. Meteliai, viršininkas J. Vidunas (IF) dėst. 8. Biržų raj. Luošių kolūkis — MF viršininkas E. Juras (MF). 9. Biržų raj. Černiachovskio kolūkis — MF viršininkas H. Ramonas (MF). 10. Biržų raj. Kirdonių kolūkis — Fil. F. viršininkas P. Kančius (Fil. F.).
TRUMPAI Šią savaitę mūsų universi tete viešėjo svečias iš Vo kietijos Demokratinės Res publikos Graifsvaldo Ernsto Morico Arndto univer siteto, mums gerai pažįsta mas Jensas Lanhameris. J. Lanhameris kalbėjosi su VVU komjaunimo ko miteto sekretoriumi Justi nu Karosu, Fizikos fakul teto dėstytoju, atsakingu už ryšius su užsieniu, An tanu Urbeliu ir kitais. Buvo smulkiai aptarti sto vyklų organizavimo klau simai. M. JUOZAITIS
trečia — rugplūčio 1 d. 12 vai. 30 min. Visos pamainos išvyksta nuo centrinių Universiteto rūmų. Renkamės 12 vai. Pamainos grįžta į Vilnių nurodytomis keitimosi dienomis ne vėliau kaip iki 12 vai.
Daug metų studentai dirbo kolūkyje, statė mokyklą, kul tūros namus ir kitus pasta tus. Mes labai patenkinti jų darbu ir visuomenine veikla. Kėdainių rajono „Rytų auš ros" kolūkio valdyba prašo organizuoti studentų darbo ir poilsio stovyklą mūsų kol ūkyje ir šiais metais. Kolūkio pirmininkas S. KRETAVICIUS
statyti 8 butų gyvenamąjį na mą. Maitinsitės moksleivių ben drabučio arba miestelio val gyklose, gyvensit bendrabuty arba palapinėse, maudysitės ežere. Norėsit karščio — suo miška pirtis. Šaukėnų vid. mokyklos mokytojai
*** Daug šiltų žodžių girdėjome apie Universiteto studentų darbus vasaros darbo ir poil sio stovyklose. Mes, Kelmės rajono Šaukė nų vidurinės mokyklos moky tojai, prašome organizuoti pas mus studentų darbo ir po ilsio stovyklą ir padėti pa
Mieli studentai, Visur Jūs dirbate vasaros metu, visur skamba Jūsų dai nos, juokas. Visur Jūs mokate užmegzti tampriausius ryšius su vietos jaunimu. Šią vasarą labai laukiame Jūsų. Biržų raj. Kirdonių kol. pirmininkas Br. VISOCKAS
11. Biržų raj. Vienybės kolūkis — FF viršininkas V. Ivaš ka (FF). dėst. 12. Pasvalio raj. Pavasario kolūkis — FAF viršininkas G. Vasaris (FAF). 13. Kelmės raj. Šaukėnų tarybinis ūkis — FAF viršinin kas N. Dudėnas (FAF). 14. Zarasų raj. KMK — FAF viršininkas P. Stulpinas (FAF). 15. Trakai (Paminklų restauravimo valdyba) — Fil. F viršininkas V. Laurinavičius (Fil. F). 16. Kėdainių raj. ..Rytų aušros“ kolūkis — PF viršinin kas C. Bauža (IF dėst.). 17. Biržų raj. „Auksinus varpos“ kolūkis — ChF virši ninkas A. Jurgutis (ChF). 18. Druskininkai (tarptautinė stovykla) — MF, FF, Fil. F viršininkas A. Urbelis (FF) dėst., pavaduotojas A. Gra bauskas (PF). 19. Stepių Altajus — viršininkas V. Baltinas (IF). 20. Turkmėnijos TSR — viršininkas J. Sijavičius (FAF). 21. LLR Krokuva — viršininkas E. Meškauskas (FF dėst.), komisaras S. Venskevičius (IF dėst.) 22. VDR Graifsvaldas — viršininkas e. doc. p. L. Butke vičius, PF komisaras J. Baltrušaitis (MMF.) 23. CSSR Praha — viršininkas doc. P. Lapinskas, (TF), komisaras S. Imbrasas (PEF dėst.).
KONKURSAS
„GERIAUSIA STOVYKEA“ VVU komjaunimo komite tas skelbia konkursą geriau siai darbo ir poilsio stovyk lai išaiškinti. Bus premijuojamos trys ge riausiai dirbusios stovyklos.
KONKURSO REIKALAVIMAI Darbo ir poilsio stovykla, dalyvaujanti konkurse, vado vaujasi stovyklų nuostatais. Jos pagrindinis uždavinys — gerai organizuoti gamybinį darbą, laiku įvykdyti pamai nos užduotį bei sutarties rei kalavimus, dirbti masinį poliinį ir kultūrinį darbą kol ūkiečių tarpe tiek kolūkio, dek rajono mastu. Bendradarbiavimas su kol ūkio komjaunimo organizaci ja ir pagalba jai — pagrin dinė masinio politinio darbo kryptis. Stovyklai rekomenduojama: 1. Kartu su vietos komjau nimo organizacijos sekreto riumi sudaryti pamainų dar bo planus. 2. Įsteigti konsultacinius sunktus stojantiems į Univer sitetą. 3. Ruošti tematinius vaka rus. 4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkiečių bei statybininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi aktualūs ideologi niai, moralės bei etikos klau simai. 5. Organizuoti bendras komjaunuoliškas talkas der’.iui prižiūrėti, nuimti ir kiiems darbams. 6. Kartu su kolūkio kom jaunuoliais kovoti prieš ne ūkiškumą, tinginius ir simuiantus, naminės degtinės ga mintojus. 7. Šefuoti kolūkio, statybi ninkus, saviveiklininkus, sporininkus, „prožektorininkus", draugovininkus. Įrengti sporto rikšteles, organizuoti sporto varžybas. 8. Leisti sienlaikraščius, žai-
bo lapelius stovykloje ir kol ūkyje, rašyti stovyklos dieno raštį. 9. Ruošti stendus, fotovitrinas įvairia stovyklos gyveni mo, bendro darbo tematika. Propaguoti stovyklą Universi teto, rajoninėje ir respubliki nėje spaudoje, per radiją ir televiziją. 10. Tobulinti komjaunuoliš kas tradicijas. Iškilmingai pa žymėti pamainos atidarymą, vėliavos pakėlimą, komjau nuoliško stažo penkmetį, de šimtmetį, komjaunuolių gimi mo dienas ir pan. Kurti ko lektyvines pamainų dainas. 11. Kartu su vietiniu jauni mu ruošti koncertus, poilsio vakarus ir pan. 12. Ruošti renginius tema „Jaunimas smerkia imperia lizmą". 113. Rinkti ateistinę me džiagą, o taip pat medžiagą apie buržuazinių nacionalistų piktadarybes pokario metais. 14. Tinkamai sutvarkyti stovyklos aplinką. 15. Palaikyti ryšius su rajo no komjaunimo komitetu, ak tyviai dalyvauti rajono ren giniuose. Pamainų ir visos stovyklos atliktas darbas įvertinamas pi nigais. Apskaičiavimus tvirti na kolūkio valdyba (statybinė organizacija). Trys geriausios stovyklos bus premijuojamos. Pirmoji premija — kelionė į Leningradą. Antroji — kelionė Į Taliną. Trečioji — išvyka Į Panevė žio dramos teatro spektaklį. VVU Komjaunimo komiteto Pereinamoji taurė fakultetui, geriausiai organizavusiam dar bo vasarą, įteikiama, su vedus visų stovyklų, kurios dalyvavo konkurse, rezulta tus. Fakultetui, trejus metus iš eilės geriausiai organiza vusiam vasaros darbo ir po ilsio stovyklas, Pereinamoji taurė paliekama visam laikui.
įsikūrėme.
..
Rugpiūčio 11 d. 12 vai. 30 min. mūsų ekonomistų trečioji pamaina jau sėdėjo „gružo taksi" prie Universi teto centrinių rūmų. Laukė me porą valandų, nežinodafni patys, ko laukiame. Bet po trijų valandų mes buvo me vietoje. Įsikūrėme mo kykloje-internate. Čia pui kios patalpos, daug oro, sau lės ir jaukumo, kurį susikū rėme patys. ' DIRBAME... Pirmadienio rytas. Kelia mės 8.00 vai. Čia tai jau tau ne atostogauti! Režimas pir moje vietoje! Dirbame įvai riausius darbus. Darbas prie bulvių — visų geriausias. Čia mes patys vir šininkai. Niekas neragina, nekontroliuoja. Ravime bul ves, o jau beveik ruduo — tai koks čia gali būti bulvių ravėjimas. Jas gi kasti grei tai reiks. Bet mes paklūsta me vadovų valiai... ...NA, IR ILSIMĖS. Kaip gera, stipriai padir bėjus, puikiai pailsėti. Pra mogų čia patiems tenka pa siieškoti. Aplankome kol ūkio „kino teatrą". Čia tau ne „Lietuva", atsisėdai ir žiū rėk į priekyje sėdinčio pa kaušį, o išėjęs dalinkis įspū džiais kaip patiko filmas. Vėlai vakare patys susiorganizuojam šokius. Pirmąsias dvi valandas mes, panelės, prasnaudžiame ant kėdžių, klausomės muzikos, kai kas bando pritarti. Pagaliau pa sirodo ir mūsų „pliancai". Nu žvelgia visas kritišku žvilgs niu, išsrenka „pačias geriau sias". Įpusėjus šokiams, pasi girsta kėdžių bildesys ir mū sų partneriai išsekę krinta ant žemės... Linksmybės baigtos... A. VARNELĖ
UNIVERSITETAS PER SAVAITĘ Dėstytojos jubiliejus
Pasirašyta sutartis Praeitą savaitę buvo pa sirašyta penkerių metų tarpusavio bendradarbia vimo sutartis tarp Graifsvaldo Ernsto Morico Arndto ir mūsų universitetų. Sutartyje numatyta da lintis patyrimu, studijuo jant germanistikos, medi cinos, fizikos ir kitus mokslus, keistis dėstytojų ir studentų grupėmis, glaudžiau bendradarbiauti komunistiškai auklėjant jaunąją kartą. Sutartį pasirašė prorek torius mokslo reikalams doc. J. Grigonis ir Graifsvaldo Ernsto Morico Arndto universiteto prof. H. Gertneris. Sutartį pasira šant dalyvavo svečio žmo na prof. H. Gertner, prorektorius mokymo rei kalams doc. B. Sudavičius, Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas, aspirantūros sky riaus vedėjas A. Pulkauninkas.
f
■
Universiteto Kolonų salė pilna įprasto posėdžių šurmu lio. šį kartą į antrąją savo konferenciją susirinko Tary bų Sąjungos lošėjai teoretikai. Konferenciją atidarė Fizikos ir matematikos istituto direk torius prof. dr. V. Statulevičius. Sveikinimo žodį daly viams tarė Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo mokslo ministras prof. H. Zabulis. Lošimų teorija — matema tikos taikymas ekonomikoje, medicinoje, sociologijoje, psi chologijoje, sporte ir kt. mokslo šakose, kur tyrinėja mos praktinės situacijos — labai netolygios ir sudėtln-
Trumpai Birželio 28 dieną iš CSSR Prahos Karlo uni versiteto atvyksta trisde šimties studentų grupė, kurios sudėtyje dvidešimt fizikų ir dešimt matemati kų.
RYŠKI POŽEMIO RAMPA gijos raštas Vilniaus univer sitetui. Ryški, dinamiška mi zanscena puikiai sukuria spektaklio nuotaiką. Antroji „Siluetų" dalis tik tai muzikinė. Premjeriniame spektaklyje grojo Valstybi nės Konservatorijos studentų styginis kvartetas. Praėjusį
■ ■
Lošėjai
Nuotraukose: bendras pasitarimo vaizdas (viršuje). Sutartis pasirašyta (dešinė je).
Visai neseniai svetingai atvėrė duris Istorijos fak. studentų požemio teatras. „Siluetai" — taip pavadi no istorikai savo pirmąjį spektaklį, režisuotą V kurso žurnalisto Juozo Pociaus. Tai lyrinis, teatralizuotas pasiro dymas su pantomima, M. Sarbievijaus lyrikos ir žodžių fragmentais. Pirmąjį spektak lį gal būtų tikslingiau pava dinti savotiška „inauguratio", įžanga į būsimą savi veiklinio studentų teatro re pertuarą. .. .Tyliai sklinda seno klavesino garsai, jau mato me lėtai ryškėjančius iš tam sos karalystės • keturis artistų siluetus. Iš tiesų, tai savotiška asociacija su mūsų universi teto keturių šimtmečių praei ties epocha. Epocha, kuri ži losios Alma Mater globoje buvo garsi teatro tradicijo mis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Trijų prožektorių šviesos sukūrė pagalba studentai įdomią, išraiškingą, ir nuotaikingą „Siluetų" scenografiją. Čia pat perskaitomas kara liaus Stepono Batoro privile-
Birželio 22 d. iškilminga me Filologijos fakulteto Ta rybos posėdyje buvo pami nėtas rusų literatūros kated ros vedėjos doc. Ninos Konstantinovnos Mitropolskajos 50 ir 20 metų darbo Universitete jubiliejus. N. K. Mitropolskaja — kil nios širdies, gilios kultūros ir □lataus akiračio žmogus. Tai žinoma rusų tautosakos specialistė rusų klasikinės literatūros žinovė, talentinga pedagogė ir organizatorė. Jos plunksnai priklauso svarbūs darbai apie rusų epą — by linas (teorija, poetika, nauji užrašymai), rusų tautosaką LTSR teritorijoje, daug straipsnių apie rusų ir tary polskaja vadovauja rusų li binius rašytojus — Puškiną, teratūros katedrai, yra Uni Gri-bojedovą, Lermontovą, versiteto ir Filologijos moks Čechovą, Džambulą, Franko, lų tarybos narys, redaguoja Maršaką, Jeseniną ir dauge „Mokslo darbų" seriją, atlie lį kitų. Per pastaruosius 20 ka reikšmingą visuomeninį metų N. K. Mitropolskaja darbą. Visus mažus ir dide paruošė didelį būtį specialis lius mokslo, studentų auklė tų, kurie sėkmingai dirba jimo, kultūros klausimus ji kultūros ir švietimo baruose sprendžia giliai, konkrečiai, mūsų respublikoje ir už jos komunistinio partiškumo dva ribų. sia. Už didelį triūsą jubi Jau 12 metų N. K. Mitro liatė nusipelnė studentijos,
trečiadienį — Valstybinės filharmonijos voltornų kvar tetas. Įdomu pažymėti požemio teatre surengtus kūrybinių susitikimų vakarus su Mask vos Jarmolovos dramos teat ro aktoriais. Šeštadienį teat ro aktorė Ariadna Ardašni-
teoretikai gos, kur į kiekvieną veiksmo dalyvį ar dalyvių grupę ga lima žiūrėti, kaip į lošėją. Teoretikai ieško optimalių va riantų —■ kada išlošimai ga rantuoti, kada negalimi, kada lieka neapibrėžti. Mūsų universitete jau 1830 m. prof. Z. Revkovskis skaitė tikimybių teorijos ir operacijų tyrimo kursą. Nau joji lošimų teorija pas mus pradėta dėstyti 1957 m. Da bar Vilniuje lošimų teoriją tyrinėja Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos ir mate matikos instituto operacijų tyrimo sektorius, vadovauja mas fizikos ir matematikos
kolegų pagarbą ir meilę, Doc. N. K. Mitropolskajos nuopelnai ne kartą pažymėli respublikos vyriaus-, bės, LTSR Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos, rėkto riaus, partijos ir visuonenj. nių organizacijų. Ji apdova nota LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Gerbės .raštu. Doc. P. IVINSKIS, v. d. R. SIDERAVlCll S
Vilniuje mokslų kandidato Eduardo Vilko. svečias ii Konferencijos Morgenšternas JAV Oskaras — vienas iš šiuolaikinės loŠimų teorijos pradininkų. Jis iš pagrindinių skaitė vieną pranešimų konferencijoje. Yra svečių iš VDR. Tarybų . . Sąjungoje lošimų teoriją pradėjo vystyti lenin gradietis profesorius N. Vo robjovas. Konferencija užtruks visą savaitę. Darbas vyksta sekci jomis ir užsibaigs pirmadie-' nį plenariniu posėdžiu.
D. MARKELYTE
D. Amendolos viešnagė
Į Vilnių atvyko Italijos Vilnių su savo sūnumi komunistų partijos Poli Pietru, kuris čia dvejus tinio biuro ir Vadovybės metus dėstė italų kalbą. — Tokiu būdu, — pasa narys drg. Džordžas Amendola, viešintis Tary kė drg. Amendola, — niū-l bų Sąjungoje kartu su sų viešnagė Vilniuje šie-1 žmona TSKP CK kvietimu. jasi taip pat su mano prisiminimais. Svečiai atsilankė ir į artimųjų kova skaitė M. Cvetajevos mūsų senąją Alma Mater. Todėl apsilankymas Lietu j eiles, o pirmadienį maskvie D. Amendola kalbėjosi su voje mums dvigubai ma čiai _parodė -- Edvardo Olbio Universiteto prorektoriu lonus. Aš pasivaikščiojau pjesę „Kas atsitiko zoologi mi doc; B. Sudavičiumi, Liudo Giros gatve, kurioje, jos sode?" partinio biurio sekreto kaip pasakojo motina, ji M. ŽEMAITIS riaus pavaduotoju doc. R. gyveno su mano broliu Mironu. Draugai iš Italijos 1934—1935 metais. Grįžęs susidomėję klausėsi pasa į savo tėvynę, papasako kojimo apie seniausią Ta siu, kokia graži Lietuvos NUOTRAUKOJE: scena iš sostinė, kaip laisvai ir tu „Siluetų", akt. II kurso psi rybų Sąjungos aukštąją chologai A. Siautkulis ir A. mokyklą, mūsų universite riningai gyvena jos jauni tą. Drg. Amendola ir jo mas. Stasiulevičius. Svečiai apžiūrėjo Uni žmona domėjosi mokymo ir moksliniu darbu, stu versiteto sales ir auditori dentų visuomeniniu ir kul jas, pabuvojo bibliotekoje, tūriniu gyvenimu. Svečias kurioje saugomi reti rank papasakojo apie aukštojo raščiai ir unikalios kny mokslo padėtį Italijoje, gos. Brangiam svečiui stu apie didelį Italijos komu nistų darbą studentų tar dentai įteikė pavasarinių gėlių puokštę, prorekto pe. Į Lietuvą svečiai atvyko rius doc. B. Sudavičius neatsitiktinai. Drg. Amen apjuosė D. Amendolą lie dolos motina gimusi Vil- tuviška tautine juosta. Mūsų inf. niuje, ji — vienos Vilniaus gimnazijos direktoREDAKTORIUS riaus duktė. 1905 metų JUOZAS MAŽEIKIS revoliucijos išvakarėse už dalyvavimą jaunimo revo REDAKCIJOS ADRESAS: liuciniame sąjūdyje jai teko palikti Vilnių. Itali Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas 2-58-84, ketvirtadieniai’ joje ji susipažino su Džor spaustuvėje 2-98-15. džo Amendolos tėvu, bū Rinko Ir spaudė LKP CK simu aktyviu antifašistu. leidyklos spaustuvė 1934 metais, ji grįžo į Užs. Nr. 2804 LV 09796