Sveikiname 24-ių darbo ir poilsio stovyklų dalyvius! Kodėl studentai važiuoja tatyti? Sutikim, kad pats lipriausias motyvas — |rayti savo eilutę j penkmečio jetiaštl. Tiesa, tu retai kalbi lpe tai — tiesiog nemėgsti aršiai tariamų aukštų frazių. Studentų vasaros darbo ir oilsio stovyklos neatskiriaios nuo kasdieninio akadeUnio darbo. Juk trečiojo setai ir pirmūnai lestro lokslo pirmūnai. Kur tu bedirbtum, nepa ilršk - tu didelio miesto ulturos ir mokslo atstovas. Šiandienos darbo ir poilsio tovyklų dalyvi! Tu tęsi puiias tarybinių studentų tradiijas. Saugok jas. Būk vertas iv< būrio, savo aukštosios okvklos vardo ir vėliavos!
Visų Salių proletarai, vienykitės!
CAfJVBK11S scciDencas
VILNIAUS VALSTYBINIO X ■ KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
1971 m. rugpiūčio 13 d.
Nr. 24 (764)
Kaina 2 kp
Kaip šeimininkas
Jau antras mėnuo respublikos kolūkių laukuose skamba jaunųjų talkininkų — VVU studentų — dainos. Šiandienos numeryje spausdiname reportažus iš kai ku rių „trečiojo semestro" auditorijų — pasakojame apie vasaros darbus.
LAIŠKAS „T. STUDENTUI IŠ ALTAJAUS
Aitajuje labai trūksta pa bo rankų. Mus pasiti kusieji kiek nuliūdo, kai su i'nojo, jog vietoj 50 zn.onių atvyko tik 35. Na, k> mums beliko pasižadė ti. kad dirbsime už 50. Pirmoji savaitė pati sun kinusia. Daug neišspręstų or janižacinių klausimu, vaikinų ir merginu del nuose atsirado pirmieji darbo požymiai — pūslės ir nuospaudos.
J X.
. Kubiliui 50 metų LIETUVOS TSR
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
Ui nuopelnus, vystant Mokslą, ruošiant aukštos kva lifikacijos specialistus ir ak tyvią visuomenine veikla, ryšium su penkiasdešimtosio mis gimimo metinėmis Vil niaus Valstybinio Darbo Rau donosios Vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto rekto rius, Socialistinio Darbo DidVvris, Lietuvos TSR nusipel nęs mokslo veikėjas, Lietu vos TSR Mokslu Akademijos akademikas, fizikos-matema tikos mokslu daktaras profe sorius Jonas KUBILIUS ndovanotas Lietuvos TSR ' 'ikščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu.
KARSTA ALTAJAUS VASARA Statyti reiks daug. Pra dėjome rajono centre be tonuoti sūrių cecho grin dis, vaiku darželį. Viena brigada, kuriai vadovau ja III kurso matematikas Vincas Česnulevičius, pradėjo dirbti Plotavos tary biniame ūkvie. Jų ranku pagalba turi iškilti 10 ne didelių gyvenamų riam ukų. Iš viso turime atlikti verte pagal sąmatine
darbų tūkst. rublių. Vaikinai merginos dirba noriai. Bet ne visa da darbas pas mus eina, kaip reikia: būna prasto vėjimų dėl mašinų sugedi mų. Būrio štabas kovoja su visomis negerovėmis ir kuo toliau, tuo jų mažė ja. Iškilmingai atidarėme savo stovyklą. Per iškil
mingą liniuote pakėlėme stovyklos vėliavą. Po to įvyko cepelinų balius. Ce pelinai ypač patiko sve čiams. Mergaitės dargi tu rėjo išduoti receptus. Būrio futbolo komanda susitiko su Novosibirsko „Energijos" būrio futboli ninkais. įtempta kova bai gėsi 2:1 „Perkūno" nau(Nukelta i 3 psl.)
I Biržų rajono „Suostų" nos tarėsi, ginčijosi. Žada kolūki atvykome pavaka bendrom jėgom kažkokį re. Aštuonmetėje mokyk pasaulinio lygio festivali loje įsikūrusi VVU Me rengt" — geraširdiškai dicinos fakulteto studentų šypsosi dailininkas. darbo ir poilsio stovykla, Saulutė, visą dieną ne kuriai vadovauja fakulte sirodžiusi, dosniai žeria to ketvirto kurso studen paskutinius vakaro spin tas Eduardas Juras. Rado dulius . Sidabrinės vaivo me besitvarkančia budin rykštės spalvom jie dūžta dažu langu stikluose, atsimuša čiai a ir storoku sluoksniu aplipusi vaiki ir vėl tyliai nušliaužia tar nuką. Pasirodo, tai stovyk tum grąžindami savo ener los dailininkas, Dailės in giją. Nuostabią vakaro stituto antrakursis. „Va idilija sutrikdo pamažu sara praleisiu bevažinėda plaukianti daina. Tai stu mas po studentų darbo ir dentai grįžta. Dar valan poilsio stovyklas" — pa dėlė, ir kiemas pilnas sakoja vaikinukas. „Argi jaunatviško klegesio. neįdomu, padedu „apifor Pagaliau, apžergęs dvi minti" stovyklas, kam ko ratį, pasirodo ir Eduardas. kį stendą, kam plakatą pa „Man ir „Javą" kolūkis darau. nupirko" — patenkintas A, jūs viršininko ieškot. giriasi. „Nepyk, kad teko lauk Teks palaukti. Nesėdi mū sų viršininkas stovykloje. ti" — lyg atsiprašinėdamas Žiūrėk, tai laukuose, tai pradeda. „Šiandiena viso prie dirbtuvių, tai konto kių bėdų pilna. Prie nau roje su ūkio pirmininku jai statomos veršides vy svarbiausius reikalus ap rai vežė žvyrą. Ėmė ir su taria. Visur jo pilna. Vi lūžo po pietų ratai, kad sur jis suspėja. Viskas juos kur galas. O kalvėje jam rūpi. Šiandiena buvo — tuščia, Puse kolūkio apatvykęs jo kolega H. Ra myniau, kol suradau monas iš Černiachovskio meistrą. Dabar sutaisėme, kolūkio. Vos ne puse die(Nukelta j 2 psl.)
GERBIAMAS REKTO RIAU! VISO UNIVERSITETO KOLEKTYVO VARDU NUO ŠIRDŽIAI SVEIKINAME JUS GARBINGO JUBILIEJAUS PROGA! VISA JŪSŲ DIDELE MOKS LINE IR VISUOMENINE VEIKLA SUSIJUSI SU VIL NIAUS DARBO RAUDONO SIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITE TU. IŠ ČIA PASKLIDO GAR SAS APIE JUS, KAIP ŽYMŲ PASAULIO MATEMATIKĄ, ČIA JUS RODOTE PAVYZ DĮ KAIP REIKIA DIRBTI, MO KYTIS, KOVOTI UŽ KOMU NIZMO IDEALUS. TŪKSTAN ČIAI UNIVERSITETO AUK LĖTINIŲ VISADA PRISIME NA JUS KAIP DIDELES ERU DICIJOS ŽMOGŲ, NUOŠIR DŲ VYRESNĮJĮ DRAUGĄ IR REIKLŲ MOKYTOJĄ. GERBIAMAS JUBILIATE! LINKIME JUMS ILGIAUSIŲ, KŪRYBINGŲ, ŠVIESIŲ ME-
REKTORATAS. PARTIJOS KOMITETAS. KOMJAUNIMO KOMITETAS. PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
2 psl.
1971ŲJĮI LIEPA Liepa — karščiausias vasaros mėnuo. Kiekvieni metai turi savo liepą, atrodo, gana vienodoką. Tačiau žmogaus gyvenime kiekvienas mėnuo kažkuo skirtingas, kažkuo panašus. Lygiai kaip ir dienos.
Štai 1971-ųjų liepa gal liūdnoka diplomantams. Jie jau atsisveikina su numylėta Alma Mater. Paskutinė liepa Universitete. O gal ji ir džiaugsminga, juk rankose jau diplomas! Dčjugiasi žurnalistas Kazys Valius, jam atmin tina 1971-ųjų liepa — įteikiamas diplomas.
TARYBINIS STUDENT GRĮŽUS IŠ CSR
Mes buvome pirmosios dar bo ir poilsio stovyklos Pra hoje dalyviai, pirmieji at vežėme skambia lietuviška daina, pirmieji tokiu didelių (20 žmonių) ir šauniu būriu reprezentavome Vilniaus uni versitetą tarptautinėje sto vykloje, i kuria be mūsų bu vo susirinkę studentai iš Le ningrado ir Estijos aukštųjų mokyklų, iš Bulgarijos ir De mokratinės Vokietijos. — Jūs ne tik šauniai dir bote, įdomiai organizavote laisvalaiki, — kalbėjo tarp‘autinės stovyklos uždaryme Čekoslovakijos Socialistinio Jaunimo Sąjungos CK atsto vas. — Savo dalyvavimu jūs padėjote spręsti mūsų proble mas. Jūs parodėte gražų socialistinių šalių jaunimo bendravimo pavyzdi. Ši sto-
Pradžia padaryta vykia bus tiltas i naujas pa žintis, i naujus darbus bendro tikslo — jaunimo auklėjimo komunistinių idealų dvasia — vardan. „Lietuvos" būrys dirbo Pra hoje, ligoninės statyboje. Už gera darbą mūsų studentai apdovanoti statybinės organi zacijos „Armabeton” Garbės raštu. Penkiems geriausiems būrio atstovams — O. Martinkutei, A. Navickaitei, E. Cerškui, V. Kazlauskui ir R. Šarkiūnui — įteiktos tarptau tinės stovyklos dovanos. Nepaprastai greitai prabė go tos keturios savaitės. Štai ką apie jas pasakoja būrio komisaras dėst. S. Imbrasas:
Kaip šeimininkas (Atkelta iš I psl.)
Daugelis paliko Universitetą, jų vieton taiko tūkstsnčiai. Liepą kaip iš gausybės rago pabiro abiturientų pareiškimai j Universitetą. Šie jaunuoliai trokšta studijuotit teisę. Kuriems pasiseks Įveikti didelį konkursą — parodys ne tolima ateitis.
ratai, kaip naujutėliai. At rodo menkniekis, o be ra tų neišsiversi. Eduardas Juras ne nau jokas. Teko pačiam daug prakaito išlieti stovyklose, teko ir vadovauti. Ir gy venimo praktika, atrodo, nemaža. Vaikinui nuo mažens teko dirbti. Bet ži nių troškimas darė savo: didžiule trumpo laisvalai kio dalį praleido Klaipė dos vakarinėje mokyklo je. Paskui Tarybinė Armi ja, vėl mokslas vienuolik toje klasėje. Eduardas nuo mažens svajojo apie kilnią mediko profesiją. „Bet kaip įstoti", — šis klausimas nedavė ramy bės. I mediciną konkur sai nemaži, o ir žinios *iš vakarinės ne tokios jau
Vaikinukas ką tik gavo penketą. Tai — J. Grigonis, LTSR tinklinio rinktinės žaidėjas, atstovavęs respublikai TSRS V Tautų spartakiadoje. Jis studijuos ekonomiką.
Garbės ženklo ordinas
„kietos". Teko daug pa čiam mokytis. Bet šis bar jeras atkakliam vaikinui nesutrukdė. Dar ilgai mojo draugai iš Klaipėdos „Granito" Eduardui, iš vykstančiam studijuoti. Einame Apaščios pa krante ir šnekučiuojamės. Šykštus Eduardas, nelabai jau nori pasakoti apie sa ve. Aišku, tegu jo dar bai pasakoja apie žmogų, jaunuoli, kuriam apie dar tik dvidešimt' septvneri. Atrodo, biografija dar trumpoką, tačiau jau nemaža šaunių puslapiu joje įrašyta. Pernai Eduardas vado vavo VVU darbo ir poil sio stovyklai Palangoje. Dirbti teko daug. Preky boje darbas ne išlengvuiu. Buvo dienu, kai dirbti rei kėjo po 12 valandų. Bet
— Nepasakyčiau, kad tos dienos buvo lengvos. Darbas pareikalavo namaža fizinių ir dvasinių jėgų. Tad tuo maloniau jas prisiminti. Šian dien noriu tik pasakyti, jog pradžia padaryta gera. Ligo ninės statybos vadovybė pa tenkinta mūsų būrio darbu. Malonu prisiminti daugvbe šeimininkų suvenyru ir tresto valdytojo drg. Karelo atsi sveikinimo žodžius: „Atva žiuokite pas mus kitąmet! Tokių darbininkų niekuomet neatsisakysime". Būrio veikla Čekoslovaki jos žemėje neapsiribojo vien tik darbu. Laisvalaikiu buvo užmezgamos naujos pažintys, ruošiami susitikimai, kurių
metu supažindinome su mūsų respublikos pasiekimais eko. nomikoje, kultūroje bei moksle. Ypač glaudūs kontaktai užsimezgė tarp mūsų ir Karlo universiteteo Teisės fakulteto studentų. Malonu pažymėti, jog visos viešnagės metu mes jautėme tvirtą jų paramu ir nuolatinį šefavimą. Priėmimo pas fakulteto dekaną metu teisingai buvo pastebėta, įog šiuos rvšius būtina toliau plėsti ir vystyti,. Tad išvyk dami iš svetingos Prahos, mes kartu su čeku studentais ta. rėme: „Iki greito susitikimo vėl Prahoje!" A. KUSTA
niekas nepabūgo, niekas nepasakė „sunku". Visi ži nojo, jei viršininkas lie pia, vadinasi reikia. — Atvažiavome i „Suostus", kolūkio jauni mas mums suruošė didžiu lį koncertą. — pasakoja Eduardas. — Pradžioje atlikau lyg stebėtojo vaidmenį. Žiūriu, beregint susidraugavo studentai su (kolūkiečiais. Kiek dar bu vo bendrų vakarų, gegu žinių, draugiškos atkak lios kovos tinklinio aikš telėse. O kiek dar bus! Tiek daug šaunių studentų dirba pamainoje. Kurių gi nepaminėti? Gal. R. Norkūno, V. Radvilavičiūtės, V. Cesaitės, G. Stonytės, gal sienlaikraš čio redaktorių Z. Rasiulytės ir R. Kiuberio? Neliko skolingi ir stu dentai žemdirbiams. Pa skubomis buvo sukalta scena, paskubomis repe-
tuota. Į koncertą susiri ko vos ne visas kolūkis. Labai daug prisidėjo p ie koncerto paruošimo „ba letmeisteris" Arūnas Stankūnas. Beje, jam ne seniai sukako dvideši nt metų. Ilgai Arūnui išliks atmintyje gimimo die.ia, kurią šventė visa stovyk la. O man mažai ir bei e-’ ka,juk viską taip puikiai organizuoja pątys stu dentai. Labai gerai apie sto vyklos viršininką Eduardą Jurą atsiliepia ir kolūkio pirmininkas Jonas Bilta kas. — Pirmą kartą regiu okį studentą, — pasak: ja pirmininkas. — Kaip šei mininkas, viską jis pats sutvarko. Kuklus, reiklus, su kiekvienu kolūkiečiu randa bendrą kalbą. Stu dentu darbu labai paten kintas. Norėčiau, kad ir kitais metais Universitetas atsiustu pas mus patalki ninkauti studentu ir kad stovyklai vadovautų tok e, kaip Eduardas Juras. Juozas MAŽEIKIS Biržų rajonas, Suostų" kolūkis
Aleksandrui
TARPTAUTINĖSE STOVYKLOSE
Dranenkai Liepa — studentiško darbo ir poilsio vasaros pradžia. Po visą Sąjungą išsibarsto studentai padėti statybose, neap rėpiamuose kolūkių ir tarybinių ūkių plotuose, Įdegti pietų saule, gerai pailsėti. Prieš išvykstant svarbus ir Universiteto partijos komi teto sekretoriaus P. Bernatavičiaus žodis.
— Laimingos kelionės, saulėtos vasaros! — linki Alta jaus būriui prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius.
Antradieni, rugpiūčio 10 d., i Vilnių grižo mūsų studertu būriai, dirbę tarptautinėse stovyklose VDR, CSSR, LLK
Nuotraukoje: VVU darbo ir poilsio stovyklų štabo vir šininkas A. Dranenka (dešikomjaunimo nėję) ir VVU komiteto sekretoriaus pavaduotoj as J. Galinaitis.
Dar Pabradės vidurinė je mokykloje Aleksandras Dranenka rūpestinga pa žiūra i mokslą, drausmin gumu išsiskyrė iš kitu tarpo. Buvo moksleiviu komjaunuolis, aktyvus Baigės vidurine, Aleksandras pasirinko huma niškiausią profesiją — mediko. Bėgo sesija po sesijos. Studijų knygute puošė ge ri ir labai geri pažymiai. Nelieka nuošalyje ir vi suomeninė veikla. Alek sandras — fakulteto kom jaunimo komiteto narvs, sekretoriaus pavaduotojas,
Universiteto operatyvi nės grupės narys. Visur, kiur tik reikėjo principineo, rūpestingo komjaunuolio — ten buvo siunčiamas Aleksandras. Nuo 1970 metu A. Dranenka pradėjo vadovauti Universiteto darbo ir po ilsio stovyklų štabui. Pra eitą vasarą Universi teto darbo ir poilsio sto vyklos iškovojo pirmąją vietą respublikoje ir gavo Statybos Ministerijos per einamąją raudonąją vėlia vą. Tai nemažas ir štabo viršininko A. Dranenkos nuopelnas.
Partija vyriausybe aukštai vertina studentu vasaros darbo ir poilsio stovyklų veiklą. Prasidėjus trečiajam semestrui, ma loni žinia pasiekė mus — TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas už vai singą darbą organizuojant studentu vasaros darbo ir poilsio stovyklas apdova nojo Aleksandrą Dranenka Garbės Ženklo ordinu. Nuoširdžiai sveikiname Aleksandrą su aukštu vy riausybiniu apdovanoji mu, linkime tolesnės vi sokeriopos sėkmės.
sios savaitės vidury ie Lazdijų raj. „Metelių" ir tarptautine Druskininku stovyklos :susilaukė gar bingų svečiu: jas aplan kė Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, komjau nimo komiteto sekretorius] J. Karosas ir stovyklų štabo viršininkas A. Dra nenka. Svečiai apžiūrėjo stovyklas, kalbėjosi su studentais. Druskininku tarptautinėje stovykloje ypač šiltai buvo sutiktas Rektorius. Ji pasveikino lenkų, čeku ir mūsų stu dentai, įteikė gėlių, apjuo sė tautine juosta. Svečiai stebėjo draugiškas tinkli nio rungtynes tarp Lenki jos ir mūsų universiteto studentu. D. MARKELYTĖ
grybinis studentas
3 psl.
MŪSŲ DARBU ŪKIS PATENKINTAS
Ne alum lijo Trečiojo semestro marštai mus atvedė į Biržų joną, i aludariu krašta. st septyniuose rajono juose įsikūrusios stu mtu darbo ir poilsio sto vios. Ne salyklą daig.ina ne apyniu spurgus ren. studentai. Nauju staty[ pastoliai, šieno paruonas ir kiti objektai — ks studentų darbu diaKomjaunimo komitete tikau komjaunimo rajokomiteto pirmąjį sek torių Vidmantą Ciesiū— Studentu darbo ir poio stovyklos mūsų rajo— naujovė, — pasak osekretorius. — Jau mepradžioje daugelis koliu pirmininkų pasiūlė iuose organizuoti stoklas. Iniciatyvą palaikė rtijos komiteto sekreta is Kazimieras Bitinas, vasari buvome nuvykę Vilniaus Valstybinį uni-rsitetą ir Kauno Poliihnikos institutą. Atvaivo pas mus šių respubos aukštu j u mokyklų lovai, apžiūrėjo stovvkvietas, pasirašėme su-
tartis ir jau liepos pradžioje susilaukėme gau saus burio talkininku, Penkiuose mūsų rajono ūkiuose šeimininkauja V VU studentai ir dviejuo se — KPI. Nei ūkių vado vai talkininkais, nei talki ninkai vadovais nesiskun džia. Visur sudarytos są lygos dirbti ir ilsėtis. No riu paminėti „Suostu" kol ūkio pirmininką Joną Biliaką, kuris labai daug triūso įdėjo, kad studen tai pasijustų tikrais šeimi ninkais. Per Didžiąją Biržų girią mašina rieda į „Auksinės varpos" kolūkį. Sis ūkis yra prie pat Lat vijos sienos. Tačiau ne išsigando VVU chemikai „užkampio", O, pažiūrėkit tik, koks čia „užkampis" visai rimtai pasakoja merginos, to kių knygų, kaip čia, retoje Vilniaus biblioteko je terasi. Mums ir kiną at veža, jau aplankėme Ry gą, Siguldą. O sekmadieni bendromis ūkio ir Nemu nėlio Radviliškio komjau nuolių pastangomis orga nizuojame jaunimo švente.
Pakvietėme ir kaimynus, jaunimo atstovus iš Lat vijos TSR. Stovyklos viršininkas Arūnas Jurgutis ir kolūkio pirmininkas Petras Kalkvs pasakoja apie studentu darbus. O jie ne tokie jau maži: vaikinai triūsia prie statomos kiaulių vasaros stovyklos, o merginos — prie dobilu. Ūkyje daug darbų mechanizuota. — Dirbame neblogai, o kaip maitina, skanumėlis! — sako A. Jurgulis. Rajono komjaunimo ko miteto sekretorius V. Ciesiūnas palinki sėkmės tal kininkams, ir mes vėl rie damo dulkėtais kaimo ke liukais. Sekantis musu maršrutas — Kirdoniu kolūkis, kur žemdirbiams talkininkauja filologai. Stovyklos viršininką V kurso lituanistą Petrą Kančių radome prie šūs nies dokumentų. — Tvarkau stovyklos einamuosius reikalus, atraportavo Petras. — O kaip sekasi? Reikia pasakyti, kad ir čia tvarkomasi labai ge rai. Kolūkio pirmininkas
Bronius Visockas pasirūpi no, kad studentai ne tik padirbėtu, bet ir gerai pail sėtu. Stovykla įsikūrusi Kirdoniu aštuonmetėje mokykloje. — Stovykloje vyru deficitas, tačiau ir merginos pilnai susitvarko su sunkiu statybininko darbu, — pasakoja stovyklos viršininkas P. Kančius. — Aldona Žily tė ir Dana Rūtytė nenusileidžia net prityrusiems statybininkams, (žiūr. nuotr. apačioje). Kitos merginos ravi bul ves (nuotr. viršuje), veža dobilus. Žodžiu, pa deda kolūkiečiams visuose svarbiausiuose darbuose. Stovyklautojai aplan kė rajono revoliucines vietoves, ilgam išliks at mintyje dėstytojo Ambra so pasakojimai apie aplan kytas Čekoslovakijos, Len kijos, Vengrijos, Bulgari jos, Rumunijos šalis. Ir vėl i kelionę. Prieš akis „Vienybės" kolūkis. Stovyklai vadovauja Fizi kos fakulteto dėstytojas, vienybiečių žemietis Vla das Ivaška. Traukia dėsty toją gimtoji žemė. Rudenį
jis buvo atvykęs su gau siu studentu būriu padėti kolūkiečiams nuimti der liaus. O dabar — vado vauja stovyklai, kasdiena dirba laukuose. V. Ivaškos stovykloje neradome. — Veža dobilus trečio je brigadoje, — paaiškino budintieji. Išradingi fizikai ir bib liotekininkės, dirbantieji „Vienybėje", savo stovyk lą pavadino „Uzbonu", sumaniai papuošė aplinką (nuotr. viršuje), kas va karą visi susirinkę įdomiai užpildo dienorašti. Ir darbuose niekam ne nusileidžia studentai. La bai palankiai apie juos at siliepia rajoninis laikraš tis „Biržiečių žodis". Įspūdžiai labai geri. Baigsis studentiško darbo vasara, grįš stovyklautojai i namus ir kiekvienas pa sakys: „Biržuose ne alum lijo, gal tik dulkė sūroku studentišku prakaitu". M. ŽEMAITIS Vilnius — Biržai — „Auksinė varpa"— Kirdonys — Buginiai — Vilnius
Istoriku draugystei su Molėtų rajono Giedraičiu tarybinio ūkio žemdirbiais pamatas padėtas buvo jau pernai. Žemdirbiai buvo labai patenkinti studentu pagalba. Stovyklos virši ninkas Zenonas Burnys ta da užtikrino, kad ir kitais metais istorikai nepamirš Giedraičiu. Pažadas ištesėtas. Jau dvi pamainas talkininkavo Giedraičiuose studentai, o dabar ūkio laukuose, fer■nr ose triūsia trečia pa maina. Vyrai kartu su ūkio statybininkais baigja statyt 800 vietų karvide. Darbai iš tiesų milžiniški — tokio dydžio karvidė, kaip Giedraičiuose, bus tik antroji Pabalti i vi e. Mergi nos darbuojasi sandėlyje, padeda valyti ir džiovinti nauju metų derliu. Ūkio vadovai mūsų darbu la bai patenkinti, tikriausiai, ir kitais metais pakvies mus. O mes, žinoma, mie lai padėsime žemdirbiams. Laisvalaikis bėga irgi turiningai. Aplankėme vaizdinguosius Dubingius, Kernave, kartu su ūkio įaunimu ruošiame geguži nes ežero saloje, kolūkis mums nupirko motorine valtį. Malonu, kad mes paten kinti savo stovykla, o ūkis — mūsų darbu.
J. PALECKIS „Komentos" stovyklos viršininkas
Kraštotyrininkų dienos Tverečiuje
ARSTA ALTAJAUS VASARA (Atkelta iš 1 psl.) Žiūrovams labiausiai pa Atlikome daugiausia mūsų r O vakare rajoniniai tiko mūsų jauniausias me liaudies dainų oranžuotes.
Ntūros namai negalėjo [talpinti visų norinčiu [tekti į mūsų suorgani°tą draugystės vakarą, [dovanojome partijos ko letui suvenyrą — knvapie Universitetą, pa sakojome apie save.
ninis kolektyvas, kurjam tą vakarą sukako keturios dienos — vokalinis-instrumentinis ansamblis „Gele žiniai vilkai". Joniką gro ja G. Brazauskas, elektrogitara V. Trofimovas, mu šamaisiais — V. Šleinota.
Koncertas vietinams pa tiko, o tai padėjo dar la biau susidraugauti. Ir vėl darbas. Žvyras. Betonas. Smėlis. V. BALTINAS „Perkūno" būrio viršininkas
Baigė darbą Universite nimo aspektus. Kraštas senas ir įdomusto studentų kraštotyros ekspedicija. Ekspedicija- Medžiagos surinkta daug. stovykla buvo įdomi vi Studentai, grįžę namo iš sais atžvilgiais. Pernai to ekspedicijos, sutvarkys už kia stovykla buvo organi rašytus duomenis, paruoš zuota Vilniaus rajone medžiagą studentiškai mo Dūkštu apylinkėje. Šiemet nografijai apie Tverečių. kraštotyrininkai stovykla Žiemos savaitgaliais ramuvo Ignalinos rajono Tve viečiai tyrinėjo Dzūkijos rečiaus krašte. Tai buvo Žiūrų kaimą. Dabar galima ne tik kompleksinė kraš bus daug ką palyginti su totyros ekspedicija, bet ir Tverečiaus kraštu. vien universali įaunimo sto Neapsiribojom Ekspedicijos vykla. Pirma stovyklos už kraštotyra. duotis — kraštotyra. Stu metu kolūkio laukuose bu dentai tyrinėjo savo aukš vo karštas darbymetis — tosios mokyklos įžymaus ^ienapiūtė, ravėjimas. Ke profesoriaus Zigmo Žemai letą dienu kasdien talkon čio tėviškės istoriją ir da išeidavo po penkiolika bartį, skirdami šią ekspe studentu. Vaikštinėdami po kai diciją jo garbei. Stovyklo je dirbo apie 70 įvairiau mus, rinkdami medžiaga, siu specialybių studentu. kiekviena proga studentai Ekonomistai tyrinėjo kai padėdavo žmonėm prie mo buiti, praeities ir da darbų. Didžiausią pasisekimą barties ekonomini ir kul tūrini gyvenimą. Psicholo visame Tverečiaus krašte gai, žurnalistai, lituanistai turėjo ramuviečiu organi — kiekvienas žvelgė sa zuojamos vakaronės. Se vaip i kaimą, stengėsi už niai, tur būt, šis kraštas fiksuoti atitinkamus gyve taip skambėjo nuo jaunat-
viškos dainos ir šokio. Guntaumirkuose prie laužo susirinko beveik vi sas kaimas — ir seni, ir jauni. Pradžioje studentai padainavo ekspedicijų metu išmoktas dainas. To liau Guntaumirkų vyrai ir moterys stengėsi parodvti, kuo turtingas jų kraštas. Dainavo, šoko ratelius ir. mokino jaunimą savo me no. Džiaugėsi visi — ir jau ni, ir seni, radę bendrą kalbą, bendrą džiaugsmą. Tai buvo tikras kaimo su judimas, tikra vakaronė, pavyzdys, kaip žmonės turi bendrauti, pras mingai linksmintis. Gandas apie vakarones pasklido po kitus kaimus ir kiek vieną kartą vis kitame kaime jaunuosius krašto tyrininkus sutikdavo kaip labai laukiamus svečius. Atgydavo seni muzikan tai, vėl suskambėdavo tik rosios tverečėnu dainos. (Nukelta j 4 psl.)
Imtynių treneris— mokslų kandidatas Vilniaus universiteto pro rektoriaus administracijos ir ūkio reikalams Prano Eigmino pavardė gerai žinoma mūsų respublikos sporto mėgėjams. Laisvųjų ir savigynos imtynių sporto meistrai eilę metų sėk mingai rungtyniavo ant kili mo, surinko gražią respubli kos čempionatų aukso meda lių kolekciją. P. Eigminas, pradėjęs lais valaikiu dirbti treneriu, per trumpą laiką sugebėjo pa ruošti nemaža gabių imtyni ninkų — Lietuvos bei TSRS čempionų. Pastaruoju metu puikiai pasirodė jo auklėti nis V. Kairys, kuris du kartus laimėjo šalies jaunimo savi gynos čempiono vardą ir tapo
Europos jaunimo dziudo pir menybių prizininku. Vis tik LTSR nusipelnęs treneris, visasąjunginės kate gorijos teisėjas nepasitenkino sportiniais laimėjimais bei sa vo auklėtinių pasiekimais.
Liepos mėn. P. Eigminas Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institute apgynė ekono mikos mokslų kandidato di sertaciją tema „LTSR aprūpi nimo juodaisiais metalais to bulinimo klausimai". Kandi dato mokslinis darbas, kurį jis ruošė septynerius metus, buvo įvertintas labai gerai ir turi didelę praktinę ekonominę reikšmę, aprūpinant mūsų res publiką juodaisiais metalais. „Sportas"
Seniai visiems žinoma, jog triukšmauti viešoje vietoje, juo labiau po 24 vai., yra griežtai draudžiama. Nekalbėsime apie pernykš viešosios tvarkos taisykles). tes „triukšmo“ pamokas. Šių Jie ne tik kelia triukšmą, metų vidurvasarį vėl prasi bet nesiklausę įeina į stojan dėjo panašūs nuotykiai prie čiųjų kambarius ir dedasi III bendrabučio, kurių auto ,,ponais šeimininkais“. Stojantieji irgi neatsilieka. riai — grįžę iš praktikos gamtininkai bei chemikai Su savo tranzistoriais ir ki muzikos priemonėmis (jie jau trečiakursiai ir turi tomis linksmina susirinkusius žinoti visas bendrabučio ir je
KRAŠTOTYRININKŲ DIENOS TVEREČIUJE (Atkelta iš 3 psl.)
įdomu pamatyti Erzveto pogrindinės spaustuvės nameli, ir paklausyti jos darbuotojo A. Sieliuko įdomiu prisiminimu. O su buvusiu revoliucijos daly viu Leonu Bieliniu galėtum
sėdėti prie laužo iki ryto. Jo pasakojimai labai vaiz dingi ir gyvi. Pakeliui, rinkdami me džiaga, studentai parneš davo i stovyklą įvairiu eksponatu, — tai išdroži nėta rankšluostine, sena
neseniai iš III bendrabučio dingo keletas laikrodžių, as meninių daiktų bei kambarių raktų. triukšmo mėgėjus. (Tai pra Rektoratas bei komjauni sideda nuo 24 vai.!) Teko im mo komitetas griežtai kovos tis griežtesnių priemonių — su triukšmautojais. Stojan atimti muzikos priemones, tiesiems, kurie nesilaikys kad šokiai baigtųsi. viešosios tvarkos ir bendra Be to, panašūs „poilsio“ bučio vidaus taisyklių, nebus vakarai sutraukia miesto chuliganus, kurie, žinoma, leidžiama toliau laikyti egza su niekuo nesiskaito. Taip minus.
NE VISADA TRIUKŠMAS — MUZIKA
dokumentą ar fotografiją Visa tai mes perdavėme Tverečiaus mokyklos kraš totyros muziejui. Gaila buvo skirtis su pa miltu kraštu, su nau i ais pažįstamais — mielais tverečėnais. Bet draugystė bus pratęsta. Tverečėnai rudeni apsilankys Univer sitete, kur susitiks su ge rais draugais linksrr oje vakaronėje.
J. TRINKŪNAS Tverečiaus kraštotyrinės ekspedic jos viršinin as
K. SIDERAVIČIUS
J- MAŽEIKIO nuotr.
PIRMĄKART UNIVERSITE TE
Apskritai, siurprizu nė ra. Gal tik tai, kad sto jančiųjų i teise konkursas šiemet didesnis, negu per kurso specializuosis filo nai i medicina. sofijos srity. Ar daug stojančiuiu su darbo stažu? Daugumai stojančiuiu aktualus klausimas — Turinčiu darbo stažą pa konkursas. Gal čia vra reiškimu skaičius sudaro kokiu netikėtumu? tik apie 8,5%. Daugiausia Didžiausią „paklausa" stoja su stažu i teise. Ju turi teisės mokslai. Čia i skaičius net prašoka esa vieną vietą pretenduoja mu vietų skaičių. 4—5 žmonės. Prekybos fa Negausu įmonių ir or kultete — 3—4 . Medici ganizacijų siustu būsinos fakultete populiariau muiu studentusia gydomoji medicina. Ačiū už pokalbį. Čia taip pat beveik po 3 Kalbėjosi pretendentus i viena vie R. STATULEVlClŪTĖ tą.
Stojamųjų karuselė Kiekvienais metais rug pjūčio pradžioje senasis Universitetas atįaunėja kaip niekad. Skamba va karykščiu abiturientu juo kas sėkmingai išlaikius stojamąjį egzaminą, byra silpniau pasiruošusiu i u graudžios ašaros. Jiems dvejetukas jau užtvėrė ke lią į Alma Mater studentu buri. Apie stojančiuosius i stacionarą kalbuosi su Universiteto priėmimo ko misijos atsakinguoju sek retoriumi vyr. dėstytoju St. VELYVIU.
Prašau pasakyti, koks studentai kibs i naujas šiemet pareiškimu derlius? Universitete statistikos Klek stojančiųjų įsijungs studijas. Tiesa, čia pareiš j universitetiečiu gretas? kimu gauta tik 27, tad be Paskutine pareiškimu, veik visi, jei bus tinkamai priėmimo dieną turėjome pasiruošė, istos. Taip pat 3380 pareiškimu. Pernai daugiau studentu priims buvo šiek tiek mažesnis Teisės, Finansų ir apskai skaičius — 3140. Bet per tos fakultetai. Čia bus nai ir vietų buvo mažiau. grupės, kurioms paskaitas — 1525, o šiemet — 1595. skaitys rusu kalba. Iš vi so šiemet šešios gru Kas apsprendė didesni pės Universistete klausys vietų skaičių? Gal pagau paskaitų rusu kalba. Žino sėjo specialybių? ma, neskaitant rasistu... Naujiena — 5 studentai Pirmiausia — padidėjo specialybių skaičius, 25 iš busimojo psichologu
Rugplūčio 10 d. staiga mi rė Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas, žurnalistas ir istorikas, revoliucinio ju dėjimo dalyvis, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko uni versiteto bibliotekos direkto riaus pavaduotojas, TSKP na rys Kazys Slderavičius. K. Sideravičius gimė 1907 m. spalio 8 d. Kudirkos Nau miestyje, amatininko šeimo je. Baigęs Marijampolės (da bar Kapsuko) mokytojų semi nariją, 1926—1940 m. moky tojavo jvairiose Žemaitijos mokyklose. K. Sideravičius aktyviai da lyvavo visuomeniniame gy venime, skleidė tarp valstie čių ir mokytojų ateistines ir antifašistines pažiūras, dėl to buržuazinės valdžios buvo kilnojamas iš vietos i vietą. 1936—1940 m. dirbo Lietuvos Raudonosios pagalbos orga nizacijos Betygalos būrelyje, platino komunistinę literatū ra, rinko aukas politiniams kaliniams, Ispanijos antifašis tams. Bendradarbiavo laik raščiuose „Šešupės bangos", „Žemaitis", „Darbo žemai tis", „Žibintas". Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, K. Sideravičius paskirtas Telšių apskrities viršininku, o kiek vėliau — Lietuvos TSR Liaudies Komi saru Tarybos pirmininko pa dėjėju. Didžiojo Tėvynės ka ro metais kovojo Tarybinės Armijos 16-osios Lietuviško sios divizijos gretose. Fronte (1943 m.) buvo priimtas j TSKP eiles. Vėliau iki 1946 m.| dirbo Lietuvos TSR Llau-
dies Komisaru Taryboje sky riaus viršininku. Baigęs res publikinę partinę mokvkk iki 1957 m. dirbo Lietuve TSR Ministrų Tarybos pirmi ninko sekretoriato vedėju, kartu dėstė marksizmą-lėni nizmą ir istoriją VHi''au Valstybiniame uni versi tėti konservatorijoje, respubliki nėję partinėje mokykloje Įkūrus „Mokslo ir gyrenl mo" žurnalą, buvo paskirta redaktoriaus pavaduotoji Šiose pareigose išdirbo II metų. Pastaruoju metu dirb Vilniaus universiteto moksli nės bibliotekos direktoriau pavaduotoju. Jis vra paskel bęs mokslinių studijų moks lo populiarizacijos straipsnii Kazys Sideravičius tuvi nuoširdus žmogus, geras rl au gas, atsidavęs darbuotojas komunistas.. Jis aktyviai da lyvavo visuomeninėje veik loję, buvo Žurnalistu sąjun gos ir „Žinijos" draugijos na rys, kraštotyrininkas. Per vi są gyvenimą tyrinėjo Lietu vos istoriją, rinko jai me džiagą, prie šio darbo ji ii ištiko netikėta mirtis. Šviesus K. Sideravičiaui atminimas liks širdyse visu su kuo jis bendradarbiavo kas jj pažinojo. Vilniaus Valstybini! V. Kapsuko universi et! mokslinė blblioteki „Mokslo ir gyvenimo’ žurnalo redak iji Lietuvos TSR Žurnallsti sąjungi Lietuvos TSR „Žinios draugia’ Nuoširdžiaį užjaučiame Rusų literatūros katedros vyr. dėstytoją Rimą Sideravičių dėl jo tėvelio mir ties. Filologijos fakulteto Rusų kalbos kateda
Rusų kalbos ir litera tūros specialybės II kur so studentai giliai užjau čia vyr. dėstytoją Rimą Sideravičių dėl jo tėvelioj mirties.
REDAKTORIUS A. KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS Vilnius, Universiteto 3. Td fonas 2-58-84, ketvirtadienio spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP C leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 3323 LV 10191