Su rugsėjo pirmąja, draugas Universitete! [šiuo Dubysos, nuo Nemuno kranto, iš plačiųjų kolūkio laukų. Mes ateinam statyt ir gyventi, Kurt laimingų, saulėtų dienų.
Būrin, būrin draugai, juk mes — viena šeima, Tenuskamba plačiai Studentiška daina! Auditorijos puikios ir šviesios Mus kas rytą sutinka visus. Čia mums gimsta svajonės ir siekiai, Čia mes ateičiai tiesiam kelius.
Vakarais, kai širdis neberimsta, Nuraminam ją valso aiduos, Kaip studentai, taip niekas nemoka, Džiaugtis laime, mylėt ir dainuot!
Universitetas gyve na susitikimo nuotaika. Iš vasaros kelionių, iš darbo ir poilsio sto vyklų sugrįžo ir vaka rykščiai pirmakursiai, ir „senjorai". Jiems dabar kalbų apie atos togas netruks iki spa lio mėnesio. Senbuviai tai senbuviai, bet jie ir savojoje aukštojoje mokykloje ras daug ką naujo: juk taip ilgai su ja nesimatyta! Štai dar vienas su sitikimo džiaugsmas — pirmąkart j pirmą kur są. Kiek daug naujų veidų, naujų madų! Fuksiukai lyg ir var žos, bet kartu visi — išdidūs. Prisimenant >unkius abiturientų asaros darbus — sto jamuosius egzaminus ir konkursą, tikrai jiems — dabar jau studen tams — galima pavy dėti. Galima ir primin ti: jūs — senojo ir gar bingo Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko uni versiteto, apdovanoto Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu, šei mos nariai. Niekada to nepamirškite, sau gokite garbę iš pirmų dienų. O gal nelaiku ir nevietoj mes įlin dom su įkyriais tokią laimingą akimirką pa mokslavimais? . .
Draugai susitiko se nus draugus, nepažįsta mi tapo savais. Atvers ti vadovėliai ir pirmie ji konspektų lapai. Nušurmuliavo šventi nis juokas. Auditorijo se — paskaitų tyla. Kruopščiai ruoškite at minties dirvą, atidžiai sėkite gerus dėstytojų žodžius. Kad sesijos derlius būtų puikus — penketai. Gero vėjo, kolegos!
ŠVENTĖ KVIEČIA
Į DARBĄ Rugsėjo pirmosios iškilmės, kaip jau įprasta Universitete, prasidėjo pirmakursių ima. kuliacija Filologijos ir Istori jos fakultetų kieme. Šiemet Vilniuje studentiškoje šven tėje matėme ir naujų daly vių — Vilniaus aeroklubo lakūnų, parašiutininkų meist riškumas visus sužavėjo. Vakar Profsąjungų rūmuo se įvyko iškilmingas mokslo metų atidarymas. Man labai malonu Univer siteto profesorių, dėstytojų ir viso personalo vardu sveikin ti studentus su tradicine mū sų švente — pirmąja mokslo metų diena, kuri visiems mums reiškia naują svarbių darbų pradžią. Nuoširdžiai sveikinu Jus, draugai pirma
kursiai, papildžiusius senojo Vilniaus unive siteto studen tų eiles, linkiu Jums atkaklu mo ir ištvermės, siekiant mokslo aukštumų, visokerio pos sėkmės, — kalbėdamas ilškilmėse pasakė Universite to lektorius prof. dr. J. Ku bilius. (Rektoriaus sutrumpin tą kalbą spausdiname 2-ame puslapyje). Vakare dalyvavo LKP CK biuro narys, partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius P. Griškevičius, Lenkijos mokslų akademijos mokslinio sekretoriaus pava duotojas B. Dobža.,skis ir kiti svečiai iš užsienio, da bartiniai studentai ir Univer siteto auklėtiniai. Mūsų inf.
respublikinės tarpžinybi nės bibliotekų tarybos pir mininkas Istorijos fakul Pirmadienį Anglijos teto dekanas doc. K. Sin mieste Liverpulyje prasi kevičius. dėjo tarptautinės bibliote kininkų federacijų sąjun Iš Čekoslovakijos So gos konferencija. Tarybų Sąjungos delegacijos su cialistinės Respublikos į dėtyje — Istorijos fa Vilnių atvyko dr. J. Kokulteto Bibliotekininkys lomy. Svečias keturias tės ir mokslinės informa savaites skaitys matema cijos katedros vedėjas tikos paskaitas mūsų uni doc. L. Vladimirovas ir versitete.
TRUMPAI
Garbingi apdovanojimai TSRS Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo 1971 m. lie pos 20 d. įsaku už sėkmingą aštuntojo penkmečio užduočių ruošiant specialistus liaudies ūkiui įvykdymą Vilniaus uni versiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedros profeso rius Steponas JANKAUSKAS apdovanotas Lenino ordinu.
Iškilmingo naujų mokslo metų atidarymo vakare Prof sąjungų kultūros rūmuose Lietuvos KP CK biuro narys, partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Petras Griškevičius WU stovyklų štabo viršininkui Alek sandrui Dranenkai įteikė „Garbės Ženklo" ordiną. Moks lo draugai pasveikino Aleksandrą su aukštu vyriausybiniu apdovanojimu įteikė gėlių. A. Dranenka padėkojo Partijai ir vyriausybei už aukštą ne tik jo, bet ir visų studentų triūso įvertinimą. D. MARKELYTĖ
Už nuopelnus, vystant geografijos mokslą, ruošiant aukštos kvalifikacijos kadrus ir aktyvią visuomeninę veik Ią, ryšium su septyniasde šimtosiomis gimimo metinė mis Lietuvos TSR Mokslų akademijos Zoologijos ir pa razitologijos instituto direk toriaus pavaduotojas moksli niam darbui, Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos TSR Mokslų akade mijos akademikas, geografijos mokslų daktaras profesorius Kazimieras Bieliukas apdo vanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštu.
K. Bieliukas buvo pirmasis pokario metų Vilniaus Uni versiteto rektorius ir tuo metu vienintelis respublikoje geografijos mokslų daktaras. Dabar akademikas K. Bie liukas dirba LTSR Mokslų akademijoje. Universitete jis dėsto geografijos kursą.
.LEninmt M
ĮSKAITA
RUGSĖJO 1-ĄJĄ, „ŽINIŲ DIENA“, PRASIDĖJO 1971—72 M. LENININĖ ĮSKAITA
TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS—Į GYVENIMĄ! Norėdamas toliau gerinti komjaunuolių ir jaunimo ko munistinį auklėjimą, sėk mingai išspręsti svarbiausią partijos komjaunimui nubrėž tą uždavinį, VLKJS CK Biu ras nutarė surengti visasąjun ginę lenininę įskaitą „TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus — 1 gyvenimą!" Svarbiausi lenininės įskai tos uždaviniai: — sustiprinti jaunimo auk lėjimą komunistinio idėjišku mo, ištikimybės tarybinei Tėvynei, internacionalizmo dvasia, aktyviai propaguoti tarybinės visuomenės dvasi
nes vertybes ir normas; — kelti jaunimo bendrąjį ir politinį išsilavinimą, kom jaunuoliams, komjaunimo darbuotojams ir aktyvistams, vaikinams ir merginoms gi liai ir kūrybiškai nagrinėti marksistinę-lenininę teoriją, TSKP CK Generalinio sekre toriaus draugo L. Brežnevo’ ataskaitinį pranešimą, TSKPXXIV suvažiavimo dokumen tus ir nutarimus; — didinti jaunimo darbinį aktyvumą, skiepyti naują, komunistinę pažiūrą į darbą, aktyviai dalyvauti visos Nukelta j 3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
GARBINGI apdovanojimai TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo 1971 m. liepos 20 d. įsaku už sėkmin gą aštuntojo penkmečio už duočių ruošiant specialistus liaudies ūkiui įvykdymą gru pė Vilniaus universiteto dės tytojų apdovanota TSRS ordi nais ir medaliais.
Filologijos fakulteto Lietu vių kalbos katedros profeso rius Zigmas ZINKEVIČIUS apdovanotas medaliu „Už dar bo šaunumą".
Partijos Universiteto komi teto sekretorius, Mokslinio komunizmo katedros docentas Povilas BERNATAVIČIUS ap dovanotas „Garbės ženklo" ordinu.
Istorijos fakulteto Bibliote kininkystės ir mokslinės in formacijos katedros vedėjas docentas Levas VLADIMIROVAS apdovanotas Darbo Rau donosios Vėliavos ordinu.
Medicinos fakulteto Fakultetinės chirurgijos katedros docentė Marija HORODMClENĖ apdovanota medaliu „Už pasižymėjimą darbe'
Finansų ir apskaitos fakul teto Finansų ir kredito ka tedros docentas Antanas DAUKŠA apdovanotas „Gar bės ženklo" ordinu.
Jau studijuodami Jūs turė ARYBŲ sąjungos Ko vyrų, rašytojų, kultūros vei senesnė už patį Universitetą, mokslo metais .Universiteto laidžiaujama. Iki šiol mes ne munistų partija ir Ta kėjų vardai. kurios 400 metų jubiliejų dieniniame skyriuje studijuos retai per lengva ranka leisda site galimybę pradėti dirbti rybinė vyriausybė daug ligoje Universiteto istorijo minėjome pernai. Tai seniau 7,5 tūkst. studentų, o kartu su vome kartoti kursą antrus mokslinį darbą — Universite dėmesio skiria jaunimo jemobuvo visko — klestėjimo sia Lietuvoje ir šalyje biblio vakariniu ir neakivaizdiniu metus, nors tai reikėtų daryti te veikia studentų moksiinė kymui bei auklėjimui, nuolat laikotarpius pakeisdavo stag teka, kuri pradėjo kurtis XVI skyriais 16 tūkstančių. tik išimtinais atvejais, gana draugija, kurioje apie 1500 rūpinasi aukštosiomis mokyk nacija, progresyviai minčiai amžiuje. Dabar būsų bibliote Universitetas tęsia interna lengvai leisdavome pereidinė- narių. Reikės rasti laiko ir lomis. Didingas gaires aukš pastodavo kelią konservaty ka turi turtingiausius respub cionalines savo tradicijas. Čia ti iš vienos specialybės į ki kitiems svarbiems dalykams. tosioms mokykloms numatė vumas ir reakcija. likoje senų leidinių fondus, šiais metais mokysis 15 tau tą. Praktika parodė, kad nepa- Jūsų laukia Universiteto vi TSKP XXIV ir LKP XVI su žangūs, tingintys mokytis suomeninės organizacijos, sa Kelis kartus Universitetas rankraštyną, iš viso apie 2,8 tų atstovai. važiavimai. To rūpesčio dėka buvo visai uždarytas. Taip milijono tomų knygų. sportiniu .ai. .Populiariausios šiais metais studentai piktnaudžiauja šio viveiklininkai, ir mūsų universitetas pasiekė 1831 m., po nesėkmingo len Universitetas, būdamas buvo taikomosios matemati mis galimybėmis. Todėl da Universitete yra liaudies teat gražių laimėjimų ir šiais me kų ir lietuvių sukilimo, caro stambiu mokslo centru, nuo kos, psichologijos, teisės, gy bar mes ryžomės užkirsti ke ras, agitmeninė brigada „Fak tais už sėkmingą kvalifikuotų vyriausybė ilgam paliko Lie lat plečia ryšius su TSRS bei domosios medicinos, anglų lią šios rūšies studentams. Ne tas", nusipelnę kolektyvai — kadrų rengimą bei mokslo tuvą be mokslo židinio — užsienio aukštosiomis mokyk kalbos, prekybos specialybės. pažangiems — ne vieta Uni liaudies dainų ir šokių an vystymą buvo apdovanotas Universitetas buvo atgaivin lomis, samblis ir akademinis choras, mokslo įstaigomis. J šias specialybes buvo priim versitete. Darbo Raudonosios Vėliavos tas tik 1919 m., nugalėjus Glaudžiausiai bendradarbiau ti tik labai gerai ir gerai iš etnografinis ansamblis, dūdų ordinu. Apdovanota ir grupė Lietuvoje pirmajai proletari jame su Greifsvaldo (VDR), laikę stojamuosius egzaminus UMS, draugai studen orkestras. Sportuoti kviečia Universiteto darbuotojų. tai, suteikiama teisė Universiteto sporto klubas nei revoliucijai. Tada laikino Krokuvos (LLR) ir Prahos (tiesa, į teisės ir žurnalistikos Mokslo pažanga, kultūros ji revoliucinė vyriausybė, va (CSSR) universitetais. Kasmet specialybes pirmenybė buvo naudotis milžiniškais „Mokslas", į turistinius žy daugiau Universiteto teikiama turintiems dvejų me suklestėjimas, komunistinis dovaujama V. Mickevičiaus- vis Universiteto bibliotekos gius fon — turistų klubas. Jums žmogaus auklėjimas žymiai Kapsuko, kurio vardu 1955 m. dais, sudėtinga moksline apa atviri sostinės teatrai, koncer spartina mūsų šalies žengimą buvo pavadintas Universite IIIIIIIIIII1III1IIIII1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1IIIIII1IIIIIIIIIIIII ratūra aprūpintomis laborato tų salės ir pan. Žodžiu, pirma komunizmo kūrimo keliu. To tas, priėmė istorinį dekretą rijomis. Nemokėdami jokio kursių visur laukia. Žinoma, dėl partija ir vyriausybė — „Dėl darbo universiteto mokesčio už mokslą, daugu negalima užmiršti pagrindinės daug dėmesio ir lėšų skiria Vilniuje atidarymo", ir pra ma jūsų, žinoma, pažangūs, savo pareigos, ko įstojote i šiems reikalams. Aukštosios dėjo orgahizuoti Universitetą. gaus stipendijas. Jums skai Universitetą. Savo laiką eimokyklos turi ruošti vis dau Tarybų < valdžia tada egzista tys paskaitas, vadovaus semi kia paskirstyti taip, kad dar giau aukštos kvalifikacijos vo neilgai, darbo nespėjo už narams ir praktikos darbams, bas poilsį darytų malonų, o specialistų, sugebančių pritai baigti. 1939 m. Tarybų Są dalinsis su jumis žiniomis ir poilsis teiktų jėgų darbui. kyti šiuolaikinio mokslo ir jungai grąžinus Vilnių patyrimu 70 profesorių ir Taigi, Universitete reikia technikos pasiekimus. Mūsų Lietuvai, pradėjo dirbti lietu mokslo daktarų, 400 docentų rimtai studijuoti. Tai prime ruošiami specialistai turi būti viškas Vilniaus Universite ir mokslo kandidatų, iš viso nu todėl, kad dar pasitaiko giliai įsisąmoninę marksistinę- tas. 900 Universiteto dėstytojų. mėgėjų „studentauti", pasiten lenininę teoriją, jų žinios tu Skaudus smūgis ištiko kinti paviršutiniškomis žinio Jūs, pasirinkę studijuoti ri aprėpti naujausius mokslo mūsų Alma Mater 1943 m., matematiką ar fiziką, istoriją mis, pramiegoti paskaitas, laimėjimus, jie privalo mo kai fašistiniai okupantai, ker ar filosofiją, teisę ar kitas „poilsiauti" prie taurelės bei kėti kvalifikuotai spręsti šydami lietuvių tautai už pa specialybes, turite žinoti, kad kortų. Tinginiams nesiruošia mokslo bei techninės pažan sipriešinimo judėjimą, uždarė respublikos liaudies ūkiui, me daryti nuolaidų. Neuž gos, darbo mokslinio organi visas aukštąsias mokyklas. REKTORIAUS PROF. DR. J. KUBILIAUS KALBA kultūrai ir švietimui reikalin mirškite, kad norinčių moky zavimo, gamybos valdymo ir PROFSĄJUNGŲ ROMUOSE 1971. IX. 1. Atgimė Universitetas jau gi geri specialistai, kad prieš tis daug, tad branginkite ir kitus svarbius uždavinius. pirmaisiais pokario metais. jus, baigus aukštąjį mokslą, pateisinkite studento vardą Mes dėkingi respublikos Taikaus kūrybinio darbo lai Illllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinilll iškils dideli, atsakingi užda Intensyviai dirbant, greit vyriausybei už nuolatinį rū kotarpiu mūsų universitetas viniai. Todėl svarbiausias prabėgs mokslo metai. Tada pinimąsi senuoju Vilniaus metai iš metų auga, plečiasi, Jūsų uždavinys dabar, — mo Jus pakvies darbo ir poi’sio universitetu, už kylančius didėja studentų skaičius, to mokslininkų vyksta užsienin tų darbo stažą). Pvz., į taiko kytis, tapti visapusiškai išsi stovyklos. Nuo 1957 metų naujus šviesius mokomuosius bulėja mokymo procesas, ky skaityti paskaitų, gilinti žinių, mosios matematikos specialy lavinusiais specialistais. Universiteto studentai talki o užsienio mokslininkai lan bę pateko ne visi, surinkę 14 korpusus, šiuolaikinę moksli la dėstytojų kvalifikacija, ple ninkauja kolūkiuose, tarybi Mokymasis aukštojoje mo niuose ūkiuose, statybose. nę aparatūrą, gerėjančias dar čiasi mokslo tiriamieji darbai, kosi ir dirba mūsų universi balų iš profilinių disciplinų, tete. Plečiasi Universiteto t. y. du egzaminus išlaikę kykloje daug kuo skiriasi Stovyklos rengiamos ir kitose bo sąlygas, Universiteto bib tvirtėja ir gerėja mūsų mate liotekai, jos 400 metų jubilie rialinė bazė. Per šiuos metus kultūriniai ryšiai su šalies ir penketais ir vieną ketvertu. nuo mokymosi vidurinėje mo respublikose bei užsienyje užsienio universitetais. Visa Kai kurios specialybės buvo kykloje. Jeigu vidurinėje mo Gražių rezultatų praėjusiais jaus proga, buvo pastatyta Universitete aukštąjį mokslą moderniška knygų saugykla, įgijo arti 18 tūkstančių absol tai padeda mums sekti moks mažiau populiarios. Pvz., j fi kykloje pakakdavo išmokti metais pasiekė Universiteto kapitališkai tvarkomi senieji ventų. Lietuvos mokslas Tary linės ir pedagoginės minties zikos specialybę buvo priimti tai, kas parašyta vadovėliuo stovyklos. Tarp Lietuvos Universiteto, rūmai, statomas bų valdžios metais iškopė į raidą, propaguoja išaugusią ir ne taip gerai išlaikę stoja se ir išaiškinta pamokoje, tai aukštųjų mokyklų Universite lietuvių socialistinę kultūrą, muosius. Universitete to visiškai nepa naujas studentų miestelis An dideles aukštumas ir jame tas užėmė pirmąją Vietą ir Taigi, norinčių studijuoti kanka. Atidžiai klausyti pa buvo apdovanotas Statybos takalnyje. Džiugu, kad šiuos garbingą vietą užima mūsų artina tautas. Universitete ir šiais metais skaitų, skaityti vadovėlius — mokslo metus Teisės ir Pre universitetas. ASMET vis daugiau buvo daug, tačiau ne visi šią tai tik viena darbo dalis. ministerijos pereinamąja Rau kybos fakultetai pradeda nau donąja vėliava, o stovyklų abiturientų ir jaunuo teisę įgijo. Jūs esate tie lai Šiuolaikinės mokslo šakos yra štabo viršininkas, studentas juose rūmuose, dar šiais me ABAR Universite yra lių, turinčių darbo sta sukaupusios tiek daug žinių mingieji, įgiję šią teisę darbš tais j studentų miestelį išsi 12 fakultetų, 90 kated medikas A. Dranenka buvo žą, nori tapti Vilniaus uni kels Pramonės ekonomikos rų, keliasdešimt mokslo versiteto studentais. Šiemet tumu, geresnėmis žiniomis. ir taip sparčiai vystosi, kad ir apdovanotas „Garbės ženklo Egzaminatoriai kruopščiai tik tobuliausi dėstytojai negali ordinu. Ir šią vasarą daugelis bei Finansų ir apskaitos fa laboratorijų, dirba iš Universitetas viso gavo net 3380 kultetai. Sį penkmetį numato 2000 darbuotojų. Daug mūsų pareiškimų j dieninį sky rino žinias, priėmimo ko paskaitų metu visko aprėpti, Universiteto studentų dirbo ir misijos atidžiai susipažino su perduoti visas mokslo naujie mas pastatyti dar vienas mo profesorių ir dėstytojų — rių. Nors priėmimo kon kiekvienu pretendentu į stu-‘ nas. Paskaitose nubrėžiamos ilsėjosi stovyklose. žymūs mokslininkai, nusipelnę tingentai nuolat didėja, jie Jūsų, pirmakursiai, laukia komasis korpusas, auditorinis pedagogai. Universitete susi dentus, svėrė visus „už" ir tik pagrindinės disciplinos buvo padidinti ir šiais metais, dideli darbai, kurie pareika gairės, nurodoma bendroji da „prieš". Manome, kad neapsi korpusas, valgykla, sporto sa formavo ir sėkmingai vysto bet visų priimti negalime. Pri rikome, kad Jūs, atrinktieji, lyko mokymosi kryptis, iške laus daug atkaklumo ir ener lė ir 1800 vietų bendrabutis. mos įvairių mokslo šakų mo imti galėjome tik 1595. pateisinsite mūsų lūkesčius — liamos problemos, į kurias gijos. Jeigu iš pirmųjų dienų kyklos. Plačiai žinomi mūsų būsite stropūs, pavyzdingi reikia labiausiai atkreipti dė kibsite į mokslą, jeigu nesiĮ Matematikos ir mechani matematikų darbai. Sėkmingai ILNIAUS universitetas studentai. Įgyję teisę vadintis mesį. Įsigilinti į studijuoja blaškysite ir netinginiausite kos fakultetą priimta 200 stu dirba fizikų kolektyvai, vado yra seniausia Tarybų studentais, saugokite ją, nuo mą dalyką, susirinkti kitas ži patikėkite, rezultatai bus geri dentų (stojo 320), į Fizikos — prof. A. Jucio ir Sąjungos teritorijoje vaujami Nuo šiol Jūs Vilniaus uni esanti aukštoji mokykla. prof. Ilga J. Viščako daug nuo 125 (stojo 178), į Chemijos — sekliai ir sistemingai mokyki nias turi pats studentas. Stu ir sudėtinga jo istorija. Įkur pelnų turi chirurgai, vadovau 75 (stojo 112), į Gamtos — tės, studijuokite savarankiš dentui būtina išmokti sava versiteto studentai. Tikiuosi tas 16-amžiuje, Vilniaus uni jami prof. M. Marcinkevičiaus 110 (stojo 209), į Medicinos kai. Grūdinkite savo valią, rankiškai analizuoti, savaran kad geru mokymusi, pavyz versitetas ilgus amžius buvo ir prof. P. Norkūno. Lietuvių 155 (stojo 390), į Istorijos — charakterį, užsispyrę siekite kiškai daryti išvadas. Sparčiai vienas iš nedaugelio aukštojo kalbos katedra, kurioje dirba 170 (stojo 449), į Filologijos tikslo, visada jauskite pilieti besivystantis mokslas, techni dingu elgesiu, politiniu sąmo mokslo-’ ir kultūros židinių profesoriai V. Mažiulis, J. Pa — 225 (stojo 535), į Pramo nę atsakomybę visuomenei. ka, ekonomika ir kultūra, rei ningumu ir pilietiniu aktyvu Rytų Europoje. Vilniaus uni- lionis, Z. Zinkevičius, tapo nės ekonomikos — 100 (stojo Reikia atsiminti, kad reikala kalauja specialistų-kūrėjų, tu mu Jūs pateisinsite partijos ir veršitetės visada buvo inter plačiai žinomu baltistikos 201), į Prekybos — 75 (stojo vimai aukštosiose mokyklose rinčių ne tik savo specialy vyriausybės rūpinimąsi k 271), į Finansų ir apskaitos — nuolat auga ir nepažangiems, bės žinių, bet ir tyrinėtojo nacionalinė aukštoji mokykla, centru. sugebančių plačiai Universiteto viltis. Universiteto pasididžiavi 285 (stojo 372) ir į Teisės — nenorintiems intensyviai mo įgūdžių, šu ’fūd artimai siejasi įvaiLinkiu Jums ger kloties. ■fitį kaimyninių tautų mokslo mas — mokslinė biblioteka, 75 (stojo 341). Iš viso šiais kytis, Universitete nebus nuo mąstyti, savarankiškai spręsti.
T
J
SIEKITE TIKSLO, jauskite pilietinę atsakomybę visuomenei
D
V
K
į-ARYBINIS STUDENTAS
3 psl.
TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO ♦
NUTARIMUS—Į GYVENIMĄ! FILOLOGAI PRIE
kyta, įtraukiamas į VLKJS nario įskaitos kortelę (sky liaudies socialistiniame lenk rius — apdovanojimai ir pa tyniavime už sėkmingą TSKP skatinimai). NekomjaunuoXXIV suvažiavimo nutarimų liai vaikinai ir merginos, įgyvendinimą, už devintojo sėkmingai išlaikę lenininę penkmečio planų įvykdymą įskaitą, gauna pažymėjimą. pirma laiko; Komjaunuoliai, pasižymėję apdovanojami — didinti komjaunuolių, per įskaitą, jaunimo vaidmenį, sparti VLKJS CK ženkleliu „Leni nant mokslo ir technikos pa ninė įskaita", atminimo kny žangą, visaip kelti darbo gomis: K. Marksas, F. Engel našumą, visuomeninės gamy sas — „Apie jaunimą", A. bos efektyvumą, žemės ūkį, Fadejevas — „Jaunoji gvar skiepyti ekonomiją ir taupu dija". Komjaunuoliai, pasiekę gemą; . • — ugdyti tikro tarybinio riaušių rezultatų darbe, moks žmogaus moralines politines le bei visuomeninėje veiksavybes, gerinti jaunimo es loję 1971 metais ir iki Ta tetinį, moralinį ir teisinį rybinio jaunimo dienos, pri auklėjimą, kovoti su tarybi statomi apdovanoti VLKJS nių įstatymų, komunistinės CK Garbės raštais, ženklu moralės normų ir principų „Darbo šaunumas", siūlom: pažeidimais, jaunimo girtuok įrašyti į „Komjaunimo šio vės metraštį" ir į VLKJS CK liavimu ir chuliganizmu; Garbės knygą. Respublikų — gerinti jaunimo fizinį ir kraštų, sričių, apygardų karinį patriotinį auklėjimą, miestų, rajonų, pirminės ruošti jį tarnybai Tarybinėje komjaunimo organizacijos Armijoje, didinti jaunų karių komjaunimo grupės, komatsakomybę už karinės pa jaunimo jaunimo kolektyvai reigos atlikimą be priekaiš pasiekę geriausių rezultatų tų; kovoje už TSKP XXIV šuva — stiprinti komjaunimo žiavimo nutarimų įgyvendi pagalbą mokyklai, ypač kai nimą, bus apdovanoti perei mo garbingai pasitikti Visa namosiomis Raudonosiomis sąjunginės V. Lenino pionie vėliavomis, VLKJS CK gaire rių organizacijos 50-metį; lėmis, įrašyti. į VLKJS CK — organizaciniu politiniu „Komjaunimo šlovės metras atžvilgiu stiprinti pirmines tį" ir Garbės knygą. Sąjunginių respublikų komjaunimo organizacijas, komjaunimo grupes, didinti LKJS CK, komjaunimo kraš NETRUKUS RINKSIME jų kovingumą, visų VLKJS tų, sričių, apygardų, miestų narių visuomeninį politinį ak ir rajonų komitetai, pirminės tyvumą, sugebėjimą paveikti komjaunimo organizacijos BENDRABUČIŲ TARYBAS kiekvieną komjaunuolį, vai turi nuveikti atitinkamą po kiną ir merginą, padėti jiems Po neseniai nutilusio sto rasti savo vietą kovoje už litinį ir organizacinį darbą, TSKP XXIV suvažiavimo užtikrinti, kad visi komjau jančiųjų klegesio Universiteto putarimų įvykdymą. nuoliai, komjaunimo darbuo bendrabučiuose vėl suskambo VLKJS CK rekomenduoja tojai ir aktyvistai, nekomjau- jaunatviški balsai. Vėl vienus Organizuoti lenininę įskaitą nuoliai aktyviai dalyvautų mokslo metus šiuose namuose Čiurlionio ir Liepos 21-osios ąsose komjaunimo organizalenininėje įskaitoje. Pasiekti, gatvėse beveik du tūkstančiai ijose trim etapais. kad ji taptų veiksminga jau studentų gyvens, dalinsis stu Pirmasis etapas — iki 1971 nimo mobilizavimo įgyven dijų rūpesčiais ir džiaugs netų spalio 29 dienos. mais. Mokslo metų pradžioje dinti didingus partijos XXIV ir vėliau Rektoratas bei vi Vidurinių, aukštųjų ir irofesinių technikos mokyk- suvažiavimo iškeltus uždavi suomeninės organizacijos turi ų, technikumų komjaunimo nius forma, svarbia VLKJS daug rūpesčių, kad ši didžiu rganizacijos turi numatyti ir vaidmens komunizmo staty lė bendrabutiečių šeima būtų kaskart gerėtų gyvendinti priemones, ku- boje stiprinimo, jaunimo ko darni, kad buitinės bei kultūrinės gyveios padėtų vaikinams ir įerginoms mokytis gerai ir munistinio auklėjimo gerini įbai gerai, įtrauktų juos j mo, naujo viso komjaunimo isuomeninį politinį gyveni- darbo kėlimo priemone. ią, į darbą Tėvynės gerovei. Lenininė įskaita turi tapti Antrasis etapas — iki atmintinu, džiugiu įvykiu 972 metų vasario 1 dienos. kiekvienam komjaunuoliui Jau antrus metus iš eilės Trečiasis etapas — iki vaikinui ir merginai, didelio, Šakių rajono Paveliuonos ta 972 metų vasario 1 dienos. įtempto, kūrybinio darbo re rybiniame ūkyje įsikuria Tei Visose šalies, pirminėse zultatu. sės fakulteto studentų darbo omjaunimo organizacijose VLKJS CK kreipiasi į visus ir poilsio stovykla. įrengti komjaunuolių visuoPirmą kartą atvykusius ma leninį politinį atestavimą, šalies komjaunuolius, vaiki utarimą laikyti lenininę nus bei merginas ir ragina loniai nuteikia stovyklos ap kaitą priima komjaunimo visus kaip vienas aktyviai linka: geltonos palapinės pui prie tamsaus įsirinkimai, atsižvelgdami į įsijungti į visasąjunginę le kiai derinasi miško, prie žilojo Nemuno. jaunuolių ir jaunimo ėjinį teorinį pasiruošimą, nininę įskaitą „TSKP XXIV Po darbo puikių apylinkių irbinį ir visuomeninį politi- suvažiavimo nutarimus — į vaizdai sumažina nuovargį, atkuria pakilią nuotaiką. oktyvumą, elgesį. gyvenimą!", kad galima būtų Dirba studentai įvairiuose Kiekvienas VLKJS narys dar kartą pademonstruoti kasa griovius, pade ri duoti ataskaitą kaip jis komjaunimo, viso tarybinio baruose; da žemdirbiams ruošti grūdų ykdė asmeninį kompleksinį aną, kaip įgyvendina TSKP jaunimo ištikimybę V. Lenino atsargas, dirba sode. Kur be XIV ir VLKJS XVI suva- priesakams, Komunistų par dirbtų, visur studentai jaučia tvirtą tarybinio ūkio darbuo avimų nutarimus, kaip tijos idealams. tojų paramą. Taip bendradar 'grinėja revoliucinę teoriVLKJS CK tvirtai įsitiki biaujant pasiekiami iš tiesų (vidurinėse, aukštosio- nęs, kad komjaunuoliai, tary profesinėse technikos binis jaunimas atkakliai mo puikūs rezultatai. okyklose, technikumuose, kysis, sparčiai dirbs, giliai ir Stovykloje studentai ne tik ’mjaunimo politinio švie kūrybiškai nagrinės revoliu dirba, bet ir aktyviai bei tu žo sistemoje, savaran- cinę teoriją, žengs pirmosiose, riningai poilsiauja. Poilsio skai), kaip dirba, mokosi, kovotojų už mokslo ir tech dienomis studentai apžiūrėjo 'P dalyvauja visuomeninia- nikos pažangą, už didesnį Veliuoną, Raudonę. Didelį su e darbe, techninėje ir me darbo našumą ir kultūrą sidomėjimą Veliuonoje suke nėje kūryboje, kaip ruo- gretose, atiduos visą savo lia P. Cvirkos memorialinis tst Tėvynės gynybai, spor- entuziazmą, darbą ir talentą muziejus, piliakalnis. Susiti oja. istorinių TSKP XXIV suva kom su Didžiojo Tėvynės ka Komjaunimo susirinkimo žiavimo nutarimų įgyvendi ro dalyviais, su vietiniu jau tarimas, jog Įskaita išlai nimui. nimu.
Atkelta iš 1 psl.
FILOLOGŲ
BERŽELIO
Užvakar jie pirmą kartą užsidėjo studen tiškas kepuraites. Jie — Filologijos fakulteto pirmakursiai, lituanis tai. Violeta Rickevičiūtė iš Kauno 13-osios, Al dona Dapkutė iš Vil niaus 7-osios ir Juozas Erlickas iš Akmenės rajono Viekšnių viduri nės mokyklos stojamuosiuš egzaminus iš laikė labai gerai. Pra džia gera. Matyt, jie dar atkakliau studij uos. J. MAŽEIKIO nuotr.
♦
Šeimos nimo sąlygos. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo pačių studentų, ypač nuo šios dide lės šeimos galvos — bendra bučio tarybos.
Bendrabučio taryba... Tai visuomeninis organas, renka mas bendrame bendrabučio gyventojų susirinkime. Tary ba betarpiškai kontroliuoja visą bendrabučio veiklą, re guliuoja jo normalų pulsą. Svarbiausi tarybos uždaviniai — organizuoti auklėjamąjį ir kultūrinį darbą bendrabutyje,
„galva" padėti administracijai (ko mendantui) palaikyti švarą ir tvarką .Universiteto administ racijos rūpesčiu kasmet gerė ja buitinės sąlygos; paskuti niu metu visi bendrabučiai buvo atremontuoti, iš dalies aprūpinti nauju inventoriumi. Netrukus padaugės ir vietų: sekantiems mokslo metams ruošiamasi atiduoti eksploata cijon du naujus bendrabučius po du šimtus vietų Olandų gatvėje. Reikalavimų netrūksta ir ta ryboms: turi būti dirbama
Baigėsi „trečiasis semestras“ Nepamiršta studentai ir sporto; stovykloje gera tinkli nio aikštelė, kamuoliai, šach matai. Taigi, nuotaika ir dirbant, ir poilsiaujant — puiki! A. JARUŠAUSKAS
Redakcija gauna nemaža laiškų, kuriuose pasakojama apie prabėgusią vasarą. Dau geliui Universiteto studentų ji ilgam išliks atminty — iš darbo ir poilsio stovyklų par sivežta daina, nuospaudos
taip, kad į bendrabutį atėjęs gyventi studentas tikrai čia surastų antruosius namus. Praėjusiais mokslo metais geriausiai dirbo bendrabučių Nr. 5 ir Nr. 2 tarybos, ku rioms vadovavo medikės J. Vaišnytė ir E. Keršytė. Bend rabutis Nr. 5 dalyvavo res publikos aukštųjų mokyklų bendrabučių konkurse; jam pripažinta trečioji vieta. Šiame bendrabutyje visada pavyzdinga švara ir tvarka, atėjusį visada sudomina ant sienos kabantys turiningi, gražiai apipavidalinti sienlaik raščiai. Gerai tarybai vadovavo ir bendrabučio Nr. 6 pirmininNukelta į 4 psl.
delne, draugystė greit nepa mirštamos. Ši nuotrauka užfiksavo vie ną Druskininkų tarptautinės stovyklos akimirką. Tą dieną stovykloje viešėjo rektorius prof. dr. J. Kubilius. Jj mes ir matome besišnekučiuojantį su čekų studentais.
Studentų gretos 1946, m. rugpiūčio 26 die ną pirmajame pasauliniame studentų kongrese Prahoje buvo įkurta Tarptautinė stu dentų sąjunga (TSS). Nors susivienijo daugelio pasaulio šalių su skirtinga valstybine santvarka studen tai, bet sąjungos tikslai ir už daviniai buvo vieningi: orga nizuoti studentijos kovą už taiką, prieš imperializmą, už nacionalinę nepriklausomybę, ginti jaunimo teises. Per praėjusį ketvirtį am žiaus 86 nacionalinės pažan gios studentų organizacijos, dabar įeinančios į TSS, tapo tvirta visos liaudies kovos su imperializmu grandimi, kovos, kurioje dalyvauja visų šalių darbo žmonės, vadovaujami Komunistų partijų. Pasaulinė je arenoje TSS iniciatyva ir jai remiant nusistovėję tarp tautiniai studentų ryšiai dabar pasiekė neregėtą užmojį. Pa žangios studentų organizaci jos gali padėti savo bendra amžiams kovoti su reakcija, diktatoriais ir antiliaudiniais režimais. Didžiulė studentų organiza-
F į L
I.-
i W .
Vilniuje lankėsi 140 viet namiečių, studijuojančių Minsko aukštosiose mokyklo se, grupė. Svečiai susipažino su Lietuvos sostine, naujomis
Tėvas aiškina savo penkiamečiui sūnui: — Tu jau pakankamai di delis, todėl turi žinoti, kad jokio dėdės Šalčio nėra. Tai buvau aš. — Žinau, žinau. . . Gandras taip pat — tu. ..
cijų įtaka ir autoritetas socia listinėse šalyse, kur jaunimui sudarytos visos sąlygos vai singai mokytis ir įdomiai il sėtis. Savo šalių komunistų ir darbininkų partijų vadovau jamas, jaunimas aktyviai da lyvauja visuomeniniame gy venime, kūrybiškai dirba įvai riausiuose liaudies ūkio ba ruose. Kapitalistinių šalių studen tai visą laiką jaučia moralinę ir materialinę TSS paramą imperializmą, kovoje prieš kolonializmą, ineokolonializmą ir aparteidą. 1960 metais, atsakydama į represyvias JAV policijos priemones prieš studentus ir negrų gyventojus, dalyvavu sius kovoje už lygiateisišku mą, pilietines, socialines ir politines teises, TSS paskelbė protesto pareiškimą. Kilus ka rui Indokinijoje, kurį sukėlė militaristiniai JAV sluoksniai, TSS vykdomojo komiteto se sijoje buvo priimtas nutari mas įkurti tarptautinį solida rumo su Pietų Vietnamo liau dies ir studentų kova komite tą. 1965 metais sąjunga para
Žiūriu j Čekoslovakiją gino paremti Ispanijos stu dentus, kovojančius prieš val džios steigiamą fašistinį „uni versiteto sindikatą" ir už tei sę įkurti tikrai demokratinę studentų organizaciją. Solidarumo ir bendros kovos pavyzdžius galima vardinti ir vardinti. TSS padėjo ir padeda studentijai materialiai. 1963 me tais buvo įkurtas pagalbos Afrikos šalių studentams fon das. 1965 metais TSS atidavė Vietnamo liaudžiai 100 tūks tančių kronų ir tūkstantį do lerių medikamentams pirkti. Vienas svarbiausių sąjun gos, vienijančios tiek socialis tinių, tiek ir kapitalistinių ša lių studentus, uždavinys yra kovoti už tai, kad visi jau nieji Žemės piliečiai, nepai sant jų odos spalvos, kalbos, socialinės padėties, galėtų įsi gyti išsilavinimą. Nuo pirmųjų Tarptautinės studentų sąjungos įsikūrimo dienų vienas aktyviausių jos būrių buvo tarybiniai studen-
__.fi dK
< ' 1
v
i 1J i||lp* ar ♦ —sriT F
. ..
f
g
C
Aš žiūriu į ją lyg Čiurlio nio karaliai į delnuose spin dinčią pasaką. O gal kaip Sent-Egziuperi pro lėktuvo kabinos stiklą į melsvumoje dūluojančią žalią, išraižytą upių ir kelių, pilną gyvybės žemę. Iš prisiminimų tolu mos aš žvelgiu į Čekoslova kiją, kurioje kartu su WU studentų būriu teko dirbti tarptautinėje darbo ir poilsio stovykloje. Žemiau — kelios turistinės kelionės įspūdžių nuotrupos.
TRYLIKA KARLOVY VARŲ ŠALTINIŲ 1358 m. čekų karaliaus ir Romos imperatoriaus Karlo IV įsakymu čia buvo pastaty ta medžioklės pilis. Legenda byloja, kad vienos elnio medžioklės metu karalius apti ko „Šaltinį"... Mineralinio vandens šalti nių temperatūra svyruoja nuo 42° iki 72°. Vanduo kyla iš 2000—2500 m gylio. Pats didžiausias ir karščiausias — „Šaltinis”. Jis trykšta fontanu iki 12 m aukščio ir kas mi. nutę tiekia 2000 ltr mine: iii. nio vandens. Dalis kurorto mineral ,io vandens keliauja į gamyklą, kur išgarinamas. Tokiu bodu gaunama mineralinė druska, kuri eksportuojama į visas pasaulio šalis. Į Karlovy Varus renkasi turistai. Čia suvažiuoja sergautieji kepenimis, cukralige. Kiekvieną dieną prie Cekos. lovakijos — Tarybų Sąjun. gos draugystės kolonados su tiksi daugybę žmonių su puo dukais rankose. Jie geria čia trykštantį mineralinį vandenį, kurio gydomosios savybės, sako, beveik stebuklingos Į Karlovy Varus kartą per dvejus metus susirenka ir kino žvaigždės: čia vyksta tarptautiniai kino festivaliai. Kurorto vardas įrašytas ir ii Lietuvos kino istoriją: viešiems dydvyriams" čia buvo įteiktas festivalio prizas. Tai pirmasis pasaulinis mūsų kinematografijos pripa žinimas. . . .Karlovy Varuose priskai čiuojama 12 mineralinio van-Į dens šaltinių. Tiesa, yra iri tryliktas, ne mažiau garsus „Karlovarska Becherovka I Tai firminė 38° degtinė, kurią1 XIX a. pradėjo čia gaminti, A. Becheris pagal anglų dak-i taro- Frebingo receptą. Nežinau, ar gydytojai pa taria negaluojantiems paraJ gauti ir iš to trylikto šaltinio Bet vis dėlto. . . Bus daugiau A. KUŠTI
požemines upes
1950 m. rudenį akmens skaldyklos „Auksinis arklys" darbininkai sprogdinimo me tu aptiko angą, kuri vedė į didelį grotą — į pirmuosius koridorius ir sales, dabar žinomus PROSŲ ARKLIO sistemos vardu. Palaipsniui buvo ištirta vi sa trijų aukštų sistema. Į po žeminius koridorius leidosi geologai, archeologai, pa leontologai, istorikai ir net numizmatai. Jų laukė įdomūs ir vertingi radiniai — prieš 200.000 metų gyvenusių ra ganosio, vilko, arklio, kiškio, elnio kaulai. Pats vertingiau sias — pirmykščio žmogaus kaukolės liekanos. Viršutiniame groto aukšte padirbinėtojų rasta pinigų dirbtuvėlė. XV a. čia rinkdavosi žmonės ir iš vakuriais t'uo rio lakštų, namus, bei metu dengė Iš sidabro amalgamos kaldin davo vadinamus „husitų gra šius". Tamsūs jų darbai tikrai buvo „tamsūs" — paslaptis paaiškėjo tik po 500 metų. Falsifikatoriai paliko čia in strumentus, vario gabalų. Dabar toje vietoje, už tvore lės, stovi puodynėlė. Anot gidės, tam, kuris j ją įmes monetą, seksis meilėje ir lo terijoje. Kas gi nebandys to kios progos praturtėti. Meta šimtai, įmeta. .. vos vienas komj aunimo komiteto sekre kitas. Ach ta loterija, ach ta torius J. Karosas. meilė, kokios jos aikštingos! J. MAŽEIKIO nuotraukoje: Bet labiausiai grote žavi vietnamiečių grupė Kutuzovo požeminis fantastinis pasau lis — stalaktitiniai ir stalagaikštėje.
-i
»-
statybomis, Trakais, lankėsi Universiteto bibliotekoje, kal bėjosi su studentais. Kolonų salėje (vyko solida rumo su didvyriška
Vietnamo liaudimi mitingas. Jį atidarė Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius. Kalbėjo doc. L. Vladimirovas, dėst. V. Juodakis, VVU
Traukinio vagone senukas iš kišenės išsitraukė pypkę. — Jūs neprieštarausite, jei aš užsirūkysiu? — Jauskitės kaip namie, — atsakė keleiviai. ---- Gerai, — atsiduso se nukas ir paslėpė pypkę kiše nėje.
Atkelta iš 3 psl.
Įkas fizikas V. Baltušis. Čia viena iš sėkmės paslapčių yra ir ta, kad buvo kompaktiškai dirbama su komendantu S. Skuodžiu. Už kelių dienų vėl rinksi me naujas tarybas. Norėtųsi, kad į jas būtų pasiūlomi to kie žmonės, kurie tikrai suge STOJAMŲJŲ METU Dėstytojas: Prašom paro bėtų vadovauti tai didžiulei šeimai. dyti Madagaskarą. Reikia pasakyti, kad mūsų Studentas: Dėstytojau! La tarybos dar neišnaudoja visų bai tamsus žemėlapis. organizacinių galimybių. Silp V. MATULEVIČIAUS pieš. na leidimų kontrolė bendra bučiuose Nr. 1 ir Nr. 3. Šiuo se bendrabučiuose nepakan-
GERBIAMAS PROFESORIAU,
DĖSTYTOJAU,
mitiniai dariniai („Vargo, nai", „Nykštukai", „Rožės”), požeminiai ežerai, baugina bedugnės, kurių viena siekia 27 m gylio.
/ko .ją llll
z^5”' i
i
tai. Daugybę renginių, riuos per šiuos metus organi zavo Sąjunga, pasiūlė TSRS studentai. Tai tarybiniai stu dentai pasiūlė organizuoti pa saulinę kampaniją su šūkiu „Jaunimas smerkia imperia lizmą". Daugiau kaip šimtas užsienio studentų organizaci jų atstovų dalyvauja TSRS studentų sąjungos organizacituose penktuosiuose tarptauti niuos vasaros kursuose Mask voje tema „Mokslo ir techni kos revoliucija, studehtai ir visuomenė". TSS kaip reikiant įvertino tarybinės studentijos nuopel nus. Telegramoje, kurią TSS atsiuntė TSRS studentų sąjun gai V. Lenino gimimo šimtųjų metinių proga, buvo sakoma: „Teisėtai galima pasakyti, jog tarybiniai studentai ir jauni mas, būdami tiesioginiai di džiojo Lenino reikalo įpėdi niai ir tęsėjai garbingai neša pirmyn pergalingą leninizmo vėliavą — pažangos, taikos ir laimės žemėje simbolį!
Pasaulis visada vieno das ir nusisukęs nuo mū sų. Mūsų laimė — pa žvelgti jam | veidą. M. PRISVINAS
STUDENTE!
NEPAMIRŠAI
SAVO
DRAUGO — UNIVERSITETO LAIKRAŠČIO?
„Tarybinj studentą" galima užsiprenumeruoti VVU stu dentų profsąjungos komitete. Prenumeratos kaina 3 mėn. — 28 kp.
siais mokslo metais į Univer siteto studentų profkomiteti nesikreipė nė viena tarvba O suorganizuoti vieną ar kiti renginį profkomitetas visad kultūrinio-auklėjamojo darbo -pajės stoka. Suprantama, kai nėra Už kelių dienų vairą į savi specialių patalpų ir kitų są rankas paims naujai išrinkta lygų, verstis sunkiau. Bet dar blogiau, kai nėra noro ir ini tarybos. Kaip jos dirbs, kaiĮ ciatyvos. O dirbti būtina ir organizuos bendrabučių gf įmanoma. Dar labai blogi venimą, priklausys nuo jų P® sienlaikraščiai ir vaizdinė agi lėkio, nuo iniciatyvos. Pasi tacija. Pamirštama, kad ir čia tikėjimą reikia pateisinti Ta — vienas iš svarbiausių darbo būtina. barų. Galima organizuoti su J. SURBLYS sitikimus, išvykas. Bet praėju-
Šeimos „galva karnai pareigingi tie tarybų nariai, kurie atsakingi už draugovės darbą. Tipinėse aukštųjų mokyklų bendrabu čių vidaus taisyklėse pasaky ta, kad tarybos turi organi zuoti draugovininkų grupes, kurios panaudojamos prieš chuliganizmo ir kitus antivi suomeninius pasireiškimus bendrabutyje ir jo teritorijo je. Ypač tarybose jaučiama
u
GERBIAMAS PROFESORIAU,
DĖSTYTOJAU,
STUDENTE!
AR NEPAMIRŠAI
SAVO
REDAKTORIUS A. KUSTA
DRAUGO — UNIVERSITETO REDAKCIJOS ADRES. Vilnius, Universiteto 3. Ti „Tarybinį studentą" gali tonas 2-58-84, ketvirtadlen ma užsiprenumeruoti VVU spaustuvėje 2-08-15. studentų profsąjungos komi Rinko ir spaudė LKP tete. leidykloa spaustuvė Prenumeratos kaina 3 mėn. — 28 kp. | Užs. Nr. 3544 LV 13803
LAIKRAŠČIO?