h canvsos Visg Salių proletarai, vienykitės!
scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
1971 m. rugsėjo 10 d.
Nr. 26 (766)
KAIP SUTINKAME PIRMAKURSIUS? Pro mūsų Alma Mater du ris j naujuosius mokslo me tus atėjo daugiau kaip 7 tūkstančiai studentų. Kartu su vakariniu ir neakivaizdi niu skyriais Universitete gi lins žinias 16 tūkstančių žmonių. Mūsų gretas papildė gau sus būrys vakarykščių abi turientų. Žengti pirmąjį žingsnį visada sunkiausia. Koks gi tas pirmasis „fukso" žingsnis aukštojoje mokyk loje? Galima drąsiai pasakyti — lengviausia bus pirmakur
siams filologams. Fakulteto komjaunimo komiteto narė ketvirto kurso germanistė Grasilda Marcinkevičiūtė ne gaili nei laiko, nei jėgų, kad pirmakursiai pasijustų tikrai kaip namuose. Filologai pir mieji Universitete baigė įsi rašyti į komjaunimo įskaitą. Parodytas didelis susitelki mas ir organizuotumas. „Ir čia nemažas G. Marcinkevi čiūtės nuopelnas , — pasako ja WU komjaunimo įskaitos skyriaus vedėja V. Kamarauskaitė. — Beveik kas va landą į komitetą užsuka
Grasilda. Atrodo, pirmakursių komjaunuolių reikalais ji ir gyvena". Filologijos fakultetas tėviš kai rūpinasi pirmakursiais. Dekanate lankėsi grupės se niūnai, pirmakursiai dalyva vo stipendijų, bendrabučių skirstyme, buvo supažindinti su Universitetu, skaitytos paskaitos apie mokymąsi, poilsį. Gal senam studentui tie faktai ir nepadarys stul binančio įspūdžio, bet kiek daug jie reiškia jaunuoliams, ką tik peržengusiems aukšto sios mokyklos slenkstį! Tai
MŪSŲ TEISĖ
Baigusi Šiaulių 7-tą vidu rinę mokyklą, galvojo studijuoti buhalterinę ap skaitą, o kartais net apie kulinarijos technologiją užsisvajodavo. Ir štai pa sirinko statistiką. Šiais metais abiturientai dar mažai žinojo apie šią naują specialybę. Vieni laikraščiuose užtiko, ki tiems draugai pasakė, kad
[R PREKYBA
GAVO RŪMĄ TARSI GRYBĄ Trečiadienį į naująjį stu dentų miestelį persikėlė Tei sės ir Prekybos fakultetai. (Rūmus matome nuotrauko je). Į įkurtuves atvyko drg. A. Barkauskas. P. Griškevi čius, J. Maniušis, respublikos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė, aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, kiti atsakingi partiniai ir tarybiniai darbuotojai, Uni versiteto profesoriai, dėsty tojai, studentai. Universiteto kolektyvo vardu už naujus rūmus padė kojo rektorius prof dr. J. Kubilius. Studentus pasveiki no LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas J. Maniušis.
Nelengva, bet įdomu priimama į statistiką. Gal todėl ir konkursas Univer sitete buvo kiek nelygus. Iš karto ant priėmimo ko misijos stalo gulėjo tik vienas kitas pareiškimas, o prieš pat egzaminus su plaukė kelios dešimtys. — Naujas mokslas, gal įdomu bus, — prasitarė Violeta Puzaraitė. — Įdomu, ot neišlaikysi kaip to... kolekviumo ir važiuosi namo, — prana šauja Rūtos Neironytės balsas. — Koliokviumo, — čia pat ištaiso draugės žo džius Virginija Nausėdai tė. Virginijai metus laiko teko padirbėti buhaltere. Tai artima statistikai spe cialybė. O prieš akis penkeri metai kruopščių stu dijų. Sesijos, koliokviu mai, seminarai. Statistikas turi daug žinoti. Tai juk ir ekonomistas, ir buhal teris, ir matematikas, vien tik skaičiais viską pasa kantis. Sutikim, kad tai sunkus, bet įdomus moks las.
jos. Nebereikia pirmakursiui klaidžioti koridorių labirin tais, nebegaištamas brangus laikas. Kaip asfalto juosta bėga į priekį pirmosios studijų dienos. Pirmakursius jau kviečia Universiteto centri niai kolektyvai, sporto aikš telės. Atėjo daug puikių šo kėjų, dailininkų, gabių spor tininkų, kurie įsilies į darnią Universiteto saviveiklininkų, sportininkų šeimą.
pagrindų pagrindai. Pirma kursis iš karto pajunta tvirtą vyresniojo draugo ranką, pasiryžusią jam padėti. Tai labai daug reiškia ir tolimes niam sėkmingam darbui. ■ O kaip kituose fakulte tuose? Ne visur taip gerai. Štai vėlavo Prekybos, Me dicinos fakultetai įsirašyti komjaunimo įskaitom Pirma kursius kaltinti ankstoka: vie Bet* neužmiršk, pirmakursi, niems gal reikia paprasčiau kad tiesioginė tavo pareiga sio patarimo, kitiems — pa — mokytis. Tavo žinių ir jė rodyti, kur įskaitos skyrius. .. gų laukia tėvynė. Malonu, kad šiemet visur tinkamai nurodytos auditori M. JUOZAITIS
FINANSŲ IR APSKAITOS gė Aldona, irgi ilgai rin FAKULTETE — NAUJA SPE kosi būsimą profesiją. CIALYBE
Į rugsėjo pirmosios šventę Universitete kartu su tūkstančiais pirmakur sių susirinko ir 25 statisti kai. Tai merginos ir vaiki nai iš įvairių Lietuvos miestų ir kaimų, pasirinkę naują „skaičių" specialy bę. — Nespėjau po egzami nų sugrįžti į namus, tuoj pažįstami klausia, kur įstojau. Sakau į statisti ką. „Kas per specialybė?" — nustemba kiekvienas, — pasakoja kalvarijietė Aldona Gibaitė. — Tik klasės vadovė sako, paga liau įdomią specialybę iš sirinkai. Taigi, įdomus mokslas ar ne? Trumpiausiai atsa ko tarptautinių žodžių žo dynas: „Mokslas, kuris tiria kiekybinius pakiti mus žmonių visuomenės, liaudies ūkio vystymesi ir apdoroja tuos skaičių duomenis mokslo ir prak tikos tikslams". — Būsime savotiški ekonomistai, — sako Bi rutė Karlinskaitė. — Pir mieji viską sužinosime. .. Birutė, kaip ir jos drau-
Kaina 2 kp
Fotoreportažą apie naujųjų rūmų atidarymą skaitykite kitame numeryje.
įteikti apdovanojimai
TSRS Aukščiausios Ta rybos Prezidiumas už di delius nuopelnus, ugdant tarybinį mokslą ir techni ką, sėkmingą penkmečio plano užduočių įvykdymą, ruošiant liaudies ūkiui specialistus, TSRS ordi nais ir medaliais apdova R. BALTUŠNIKAS nojo mokslo, aukštųjų ir
spec. vidurinių mokyklų darbuotojus. Kaip žino me, apdovanotųjų tarpe ir še.ši Universiteto dėsty tojai — prof. S. Jankaus kas, doc. L. Vladimiriovas, doc. P. Bernatavi čius, doc. A. Daukša, prof. Z. Zinkevičius ir doc. M. Horodničienė.
Rugsėjo 7 d. LTSR Aukščiausios Tarybos Pre zidiumo rūmuose LTRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas M. Sumauskas įteikė ap dovanotiesiems TSRS or dinus bei medalius ir juos pasveikino.
Praktinio veiklumo apžiūra Prasidėjo ataskaitos ir rinkimai komjaunimo or ganizacijose. Susirinkimai ir konfe rencijos apžvelgs tai, kaip VLKJS komitetai, pirminės organizacijos įgyvendina TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, kaip komjaunimas daly vauja komunistiniame jau nimo auklėjime, mūsų visuomenės ekonominio ir socialinio vystymosi aktualių problemų spren dime. Ataskaitinė - rinkiminė kampanija komjaunimo komitetams — tai jų dar bo apžiūra. VLKJS CK rekomen duoja visuose komjauni mo susirinkimuose ir konferencijose išklausyti ir apsvarsyti komjaunimo komitetų ataskaitas apie TSKP XXIV suvažiavimo nutarimų įgyvendinimą, numatyti jaunimo komu nistinio auklėjimo toli mesnio gerinimo priemo nes. Būtina atidžiai išana lizuoti, kaip komjaunimo organizacijos formuoja marksistinę-lenininę pa saulėžiūrą, klasinį kom jaunuolių sąmoningumą, kolektyvo įtaką kiekvie nam jo nariui. Kiekvie nas komjaunimo komite tas privalo kritiškai ir reikliai išnagrinėti auklė jamojo darbo formas — ar jos aktualios, neatitrūkę nuo gyvenimo, diferen cijuotos pagal jaunimo grupes, kokią įtaką jos turi jaunimo darbui ir poilsiui. Svarbu giliai ir visapusiškai išnagrinėti masinio politinio, sporti nio ir gynybinio darbo klausimus. Numatant jaunimo ko munistinio auklėjimo prie mones, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad organi zuotai vyktų lenininė įskaita „TSKP XXIV suva žiavimo nutarimus — į gyvenimą!", į pasiruoši mą TSRS įkūrimo 50-mečiui. Būtina, kad susirinki muose komjaunuoliai at siskaitytų, kaip jie studi juoja, dalyvauja visuo meninėje veikloje. Ataskaitų ir rinkimų dienomis reikia numatyti pirminių organizacijų politinio-organizacinio stip rėjimo kelius, išnagrinė ti darbo stiliaus ir meto dų, sąmoningos VLKJS narių disciplinos klausi mus. Kiekvienas komjau nuolis turi gauti konkre tų darbą. Didesnį dėmesį skirkime pirmakursiams. Jiems šie rinkimai ir ataskaitos — pirmasis kolektyvinis svarstymas problemų, ku rios jaudina mūsų organi zaciją. Grupėse jau prasidėjo susirinkimai. Rugsėjo ir spalio mėnesiais vyks fakultetų ataskaitinės-rinkiminės konferencijos.
2 psL
TARYBINIS STUDENTAS
Studentas ir biblioteka
KARDIOLOGŲ IŠRADIMAS Dabar įvairios įgimtos širdies ydos jau sėkmingai gydomos chirurginiu būdu. Chirurginio gydymo sėkmę žymiu mastu nulemia tiksli ir savalaikė šių ydų diagnosti ka. Tačiau esami diagnosti niai metodai nėra tobuli. Medikai kartu su įvairių mokslo šakų atstovais — che mikais, fizikais, matematikais ir kt. — ieško naujų, tobu lesnių būdų širdies ydoms nustatyti. Daug šioje srityje yra nu veikęs Vilniaus universiteto Hospitalinės terapijos kated ros docentas, medicinos m. dr. Juozas Rugienius. Moksli ninkas, bendradarbiaudamas su inžinieriais, LTSR Mokslų akademijos chemijos ir che minės technologijos instituto elektrochemikais, Universi teto matematikais, sukūrė originalų širdies mikrozondą ir pasiūlė naują širdies zon davimo būdą įgimtų širdies
ydų diagnozavimui platinosvandenilio metodu. 5io tipo zondu galima gauti informaci ją iš trijų širdies ertmių. Pagal sudarytas formules ją operatyviai apdorojus, gau namas atsakymas apie ligo nio būklę, operacijos tikslin gumą, o po operacijos — įvertinami jos rezultatai. Zonduojant širdį naujuoju metodu, nevarginamas ligo nis, nebūna komplikacijų, gaunama daug tikslesnė diag nozė. Šiuo būdu jau sėkmin gai ištirta daugiau kaip 1300 ligonių. Neseniai sukonstruotas pa tobulintas šio zondo varian tas — plonas tuščiaviduris zondas, kuriuo galima ma tuoti spaudimus širdies ert mėse, imti kraują tyrimams, arba sušvirkšti medikamen tus į širdies ertmes. Daktaro Juozo Rugieniaus sukonstruoti zondai į širdies ertmes įvedami per plonos
punkcinės adatos spindį. juo domisi kitų respublikų ir Lietuvos mokslininko ir jo užsienio kardiologai. A. BRAZAITIS bendradarbių išradimas turi Autoriaus nuotraukoje: dr. didelę teorinę ir praktinę reikšmę. Jį aukštai vertina ir J. Rugienius.
„TRECIOJO
SEMESTRO" MARŠRUTAI
ĮRAŠAS BETONE
SVEIKINAME JUBILIATĄ
Sukako 60 metų docen tui Povilui Tamošaičiui — įžymiam respublikos te rapeutui, Medicinos fa kulteto, Fakultetinės tera pijos katedros bendradar biui. Malonu pasveikinti ju biliatą pačiame jo kūrybi nių jėgų žydėjime, 32 metus dirbantį sunkų gy dytojo darbą ir 26 metus atidavusį pedagoginiam darbui mūsų universitete. Visuomet žvalus, spor tiškos išvaizdos, jaunuo liškai judrus, kiekvienam jaunesniam draugui bei studentui pasiryžęs padė ti įvaldant specialybę ar dirbant mokslinį tiriamą jį darbą, docentas P. Ta mošaitis yra gerai žino mas ir respublikos medi cininei visuomenei. Daug metų organizuodamas stu dentų medikų gamybinę praktiką doc. P. Tamošai tis palaiko ir įtvirtina glaudžius ryšius su viso mis respublikos gydymo profilaktikos įstaigomis. Ilgą laiką dirbęs Vil niaus zonos rajonų vyr. terapeutu, ėjęs kurį laiką respublikos vyr. tera peuto pareigas, nuolat konsultuoja respublikos gydymo įstaigose. Šimtus kartų jo žinios, šaltakraujiškumas bei at sidavimas savo profesijai yra išgelbėjęs žmogaus gyvybę ir sveikatą. Linkime dar ilgų darbo metų! V. CAPKEVICIUS
Greit prabėgo neramus se prie kurio vyksta didžiulė sijos laikas, ištuštėjo audito statyba. Tai „Kamazas", čia rijos, išsiskirstė studentai. mes dirbsime. Bet neilgam. Netrukus vėl Sutemo, nustebę žiūrėjom galima buvo matyti studentų į laikrodžius, juk dar tik 21 būrelius: nerimstanti jaunys vai. Autobusas šliaužė į prie tė traukė į kolūkius, j sta kį, sunkiai įveikdamas glitų tybas. Po daugybės valandų, molį, kol neišlaikė — sustojo. prabėgusių prie knygų, kiek Stovyklą pasiekėm, šokinėda vienam norėjosi pailsėti. O mi per balutes, stebėdamiesi, kurgi rasi geresnį poilsį, jei kodėl taip šlapia. Pačioje sto ne linksmam studentų būry? vykloje teko dar labiau nu Pasiilgusios darbo rankos rei stebti: kaip čia puiku! Bal kalavo kastuvo, norėjosi pa tuoja palapinės, aplinkui be rodyti, kaip moka dirbti jau toniniai takai, palapinėse ni, eiti ten, kur esi labiausiai gražiai užklotos lovos, stalai, reikalingas. Gal ir dėl to kėdės, elektra. Pasirodo, čia džiaugiasi akys, žiūrėdamos mes turėsime netgi savo val į studentų rankų iškeltus gyklą, medpunktą, raudonąjį pastolius, gal dėl to šyposi kampelį! kolūkio pirmininkas.. . Pirmosios dienos, aišku, Didžiausi romantikos mėgė su aplinka, jai traukia toliau: norisi pa susipažinimui statyba ir jos žmonėmis. Mū keliauti, pamatyti naujus merginoms parūpo virtuvė, nepažįstamus kraštus. Malo sų katilai. Netrukus nu, kad šiemet studentams elektriniai gėrėm karš buvo sudarytos sąlygos va pasigardžiuodami žiuoti į Altajų, Turkmėniją, tą arbatą. „Kamazas" — Karnos auto Totoriją. .. .Peronas. Studentų būrys mobilių gamykla — bus š Lietuvos vyksta į Totori pastatyta 1974 m. Tai bus jos ATSR, į didžiausios pa didiulis 6 gamyklų komplek saulyje automobilių gamyk sas. O mes matėm dar tik los statybą. Atsisveikinimai, duobes, pamajus. Pati statyba inkėjimai. Ką nuveiks 100 užima 600 km2 stepės. Mes žmonių per tokį neilgą lai ir gyvename pačioje statybos kotarpį — 2 mėnesius? Iš teritorijoje. Dirbome trimis pamaino vykstančiųjų akyse skaitei: mis. Daugiausia įspūdžių tei abai daug. Įspūdinga kelionė pro kė naktinė pamaina. Aplinkui ramybę Maskvą. Aplankyti šio mies žiburiai, nakties to įžymybes sustojome visai drumsčia galingos mašinos, dienai. Štai Kremlius, Raudo traktoriai, kranai. Prožekto noji Aikštė, senoji ir naujoji rių nušviestas, pluša jauni Maskva, M. Lomonosovo uni mas: štai nusitiesė beveik versitetas. Vilniaus universi iki horizonto plati betoninio tetas ir Maskvos universite- kelio linija, guli sukalti pa as... Abu jie išsiskiria savo matams skydai. Palieki beto ne įrašą „Lietuva". Taip, čia grožiu. Pasiekėm Kazanę, senąją mūsų darbas! Ir padarėme ne totorių sostinę. Toliau sekė taip jau mažai. „Kamaze" dirbo 2300 stu domi kelionė Volgos ir Ka rnos upėmis. Ir štai pagaliau dentų, deja, išsimėtę po sto gyveno Naberežnyje Celny, miestas, vyklas. Su mumis
94 iževskiečiai. Mūsų būrio pagrindą sudaTė KPI, SPI ir Šiaulių politechnikumo stu dentai. Greit užsimezgė pažintys, atsirado daugybė draugų. Vyko palapinių saviveiklos konkursai, čia pasižymėjo jaunieji talentai, o tokiais buvome visi. Nepamiršome ir sporto: futbolas, tinklinis ta po populiariausiais žaidimais. Svečiavomės kitose stovyk lose. O kas gi nenori pake liauti? ’ Tad sekmadieniais autobusuose netilo dainos, juokas. Aplankėme Almetjevską, Nižnekamską. Pasiro do, čia ne vien stepė, yra ir aukštų kalvų, vaizdingų slė nių. Totorija duoda Tarybų Sąjungai beveik trečdalį naf tos. Gaila, matėme tik nedi delius naftos siurblius. Siek tiek susipažinom ir su toto riais, jų gyvenimu ir papro čiais. Dar norisi paminėti puikią stovyklos buitį. Nemažai esame dėkingi mūsų gerajai komendantei Marijai Ivanovnai. Ji nuoširdžiai rūpinosi mūsų poilsiu, švara. Turėjom radijo aparatą, televizorių, gaudavom lietuviškos spau dos. Kaip malonu čia imti į rankas „Tarybinį studentą"! Tai nustebs draugai, jei par važiavę papasakosim, ką rašo „Nemunas", „Švyturys“! Tie keli mėnesiai netTuko prabėgti. Vėl kelionė, sku bame į namus, pasiilgę senų draugų, gimtojo krašto, kny gų. Dabar, gerai pailsėję, tiek naujo pamatę, kibsime su nauja energija į mokslą. Ar gailisi studentai, pabuvoję Ka maze? Pasižiūrėkite į grįžusių jų šypsenas. Ne vienas jų kitąmet vėl ruošiasi keliauti.
T. TAMOSIUNAS MMF II k. studentas
Universiteto Mokslinė Bib- centrinėse skaityklose. Be. ioteka yra mokslinė, moko- veik kiekvienam studentui moji-auklėjamoji ir kultūros- tenka naudotis Bendrąja skai. švietimo įstaiga. Pagrindinis tykia, kurioje anksčiau buvo jos uždavinys — padėti Uni- galima gauti visus vadovėlius /ersiteto katedroms ir dėka- vietoje. Dabar čia tik enci. aatams ruošti aukštos kvali- klojaedijos, žodynai ir marki'kacijos, visapusiškai išsila- sizmo-leninizmo klasikų vei. vinusius specialistus liaudies kalai. Nereikia jų net paimti ūkiui, gerai įsisavinusius į rankas:, iš karto matosi, eorines žinias ir komunizmo kodėl paliktos tik reikalin. kūrimo epochos reikalavimus, giausios knygos. Vargu ar Per penkerius studijų metus pavadintų kas nauja knygą, studentas turi sukaupti tam nors savaitę pabuvusią šioje ikras žinias, ir nuo to, kaip skaitykloje. Šių knygų nespejis sugebės išnaudoti kiek- jama įrišti ir restauruoti: vieną valandą, priklausys tų daugumai trūksta lapų (kam žinių kiekis ir kokybė. konspektuoti, jeigu ir be to Paskutiniaisiais metais vis galima apsieiti!), kiekviena, iidesnis dėmesys kreipiamas me puslapyje pripiešta gely. Į savarankišką studento dar- čių, įvairiaspalviais pieštubą su knyga. Jis privalo kais ir rašalu pabraukta ar gerai orientuotis vis gausė- perbraukta tekstas. Mūsų stu. jančioje spaudos produkcijo- dentas dar, matyt, nesupranj e, mokėti naudotis bibliotekų ta, kad ši knyga bus reikacatalogais ir kartotekomis, linga ir jo kolegoms, kad bibliografiniais ir informaci- ji gali ir turi tarnauti ne niais leidiniais. Siekdami su- vienai studentų kartai. Varoažindinti studentus su bib- gu, ar turėtų biblioteka M. iografine paieška, darbo su Mažvydo „Katekizmą" ir P. knyga metodika, Universiteto Skorinos „Apaštalą", jeigu Mokslinės bibliotekos dar- juos būtų skaitę tokie skai. buotojai visų fakultetų pir- tytojai. mųjų kursų studentams dėsto Labai apsunkina biblio. bibliotekinių-bibliografinių ži- tekos ir pačių skaitytojų dar nių minimumo kursą. Visiems bą tai, kad studentai savavastudentams išaiškinamos ele- liškai užlaiko knygas, nors, mentarios žinios apie biblio- užsirašydami į biblioteką, satekas. vo parašu patvirtino pasi. Dėl bibliografijos reikalin- žadėjimą laikytis jos nustagumo įvairių specialybių tytų taisyklių. Vadovėlių vis darbuotojams jau niekam dar trūksta, nors biblioteka ir nekyla abejonių. Geras spe- stengiasi jų nupirkti kiek zialistas turi gerai žinoti galima daugiau. Todėl į nanaujausius mokslo ir techni- mus išduodama tik pagalbinė kos pasiekimus. O spaudos literatūra, tačiau ir jos eg□rodukcija .vis didėja. Vien zemplioriškumas nedidelis (2 ik per 1970 m. TSRS išleista —3 egz.). Taip dėl netvarkin'8.875 pavadinimų knygų ir gų studentų kaltės nukenčia brošiūrų bendru 139,6 mln. jų kolegos. Siekiam to ištiražu. Vien tik, pavyzdžiui, vengti: pavėlavusiems grątnedicinos klausimais per žinti laiku knygą tenka atliknraėjusius metus išleista ti bibliotekinį praktikumą 3.314 pavadinimų knygų. O bibliotekinėms - bibliografikur dar periodika, mokslo nėms žinioms pagilinti. Ne darbu serijos, užsienio šalių atlikus nustatytos bausmės, spauda! Akademikas A. Ne- studentams neleidžiama nausmejanovas paskaičiavo, jei- dotis bibliotekos paslaugomis, gu chemikas, laisvai skaitan- laikyti sesijos. Už knygų ga iš 30 kalbų (I), nuo sausio dinimą ir savavališką išsine1 d. skaitytų visą pasaulinę šimą į namus siūloma rektoliteratūrą chemijos klausi- ratui prašalinti nedrausmingą mais, išeinančią šiomis kalbo- studentą iš Universiteto. Daug mis, tai iki paskutinės metų knygų studentai pameta. Todienos suspėtų perskaityti (4 kiu atveju bibliotekai reikia publikacijos per valandą — grąžinti lygiai tokią pačią maksimaliausias greitis) tik knygą arba sumokėti dešimvieną dvidešimtąją dalį visų teriopą jos kainą (retoms knypublikacijų. O dar didelę goms — antikvarinę kainą), laiko dalį reikia skirti paieš- Tokių priemonių biblioteka kai! yra priversta imtis tik dėl to, Suprantama, kad specia- kad būtų galima išsaugoti listui nėra reikalo skaityti reikalingiausią literatūrą. Gaivisą jo specialybės literatūrą. 1a, kad kursų komjaunuoliai, Ir akad. S. Vavilovo žodžiais seniūnai ir kuratoriai taip tariant, dabartinis žmogus mažai dėmesio kreipia į stuatsiduria prieš bibliotekų dentų ir bibliotekos santyHimalajus aukso ieškotojo kius. padėtyje: jam didžiulėje smėMes tikimės, kad skaityto jo masėje reikia rasti kruo- jai, kurie naudojasi turtinoelytę aukso. Čia ir ateina į gaiš seniausios šalies bibliopagalbą bibliotekininkai ir tekos fondais, supras, kad bibliografai. Deja, ne visi knygos leidžiamos ne vienai studentai atkreipia reikiamą dienai ir ne vienam žmogui dėmesį ir šias taip reikalin- Mes visada mielai išklausys:gas žinias įsisavina tik „tam me visas pastabas mūsų adkartui", net, baigę Universi- resu, stengsimės ištaisyti dartetą, nemoka dirbti su knyga, be pasitaikančius trūkumus, netausoja jos. .. Tačiau norėtume, kad ir skaiPirmomis naujųjų mokslo tytojai suprastų tą žalą, metų dienomis prie studento kurią jie daro savo kolegom, oažymėjimo, studijų knyge- kad jie nepriekaištingai laiės prisideda dar vienas — kytųsi naudojimosi biblioteka skaitytojo bilietas, duodantis taisyklių. teisę naudotis beveik 3 miV. GUDAITIS ’.ijonų tomų knygų fondais, Metodinio kabineto visų fakultetų, katedrų ir vedėjas
lėktuvas, iš kurio sugebėjimo reikia turėti at vyrų po lygiai. Dabar belieka sparnais, sargumo, nuojautos, grynas susigyventi. Kažkam iš mūsų tikimasi triuko, [domumo. Iš pastabumas čia niekuo dė reikės pabūti cementuojan didelio aukščio šokantis žmo Rūmai seni, didingi, bau tas, grynos gyvenimiškų čia medžiaga, kažkas Į kursą gus. Danguje vėjo audra, bet Vieni rašo eilėraščius, kiti kopijos neįtaigios. nei geras ir sveikas nuotai drąsus parašiutininkas patai apsakymus, treti kuria savas giną mus, pirmo kurso žur reiškinių infor kas, kitas — tylės, bus teorijas, mąsto apie didelius nalistus. Verdantis Ir mįslin Intonaciją kiekvienai ge ko tiesiai 1 mažyti Universi gyvenimas. Gatvės, macijai! — visur reikia ma ras, bet visi — rąžys.. . teto kiemą. Ar lems likimas gyvenimo žygius ir kitką. gas širdelės, Mes visi žiūrėjome J dan pataikyti ten, kur taip vilioja Tik dabar slėptis nėra ko. ginčai, naujos pažintys, am žytės žurnalistinės iš gų ir kažko tikėjomės pirmą mūsų širdys? .. Noras suprantamas — būti žinas nerimas... Mums pri plakančios didele meile , žurnalistu! Kūrybinis ir mo minė, kad žurnalisto gyveni rankiam mūsų dienų skaity rugsėjo dieną. Visi iki vieno J. PAČEPAVICIUS pastebėjo tą neišvengiamą kymosi kelias prasideda čia, mas — trumpas ir kankinan tojui. tis, jis rašąs nervais; be Likome 25: merginų ir ryži- Lėktuvas, krypuojantis I k. studentas Universitete.
AR PATAIKYSIM?.
fBlNIS STUDENTAS PRAKTIKA
3 pei.
MES ŠIEMET BUVOM ARCHEOLOGAIS A
bėjusią vasarą trečiakurL istorikams teko susipaį su archeologijos pagrin[ $į kartą ne iš vadovė[ o praktiškai. Buvo tyriL įvairiausios Lietuvos į-. s ir įvairiausio arLtoginio amžiaus gyvenL, Docento P. Kulikaus[radovaujama grupė kasiL Varnupių piliakalnį įsuko raj.), antra grupė
darbavosi Maišiagaloje ir ne didelė grupelė — Šventojoje. Archeologiniams tyrinė jimams Šventojoje vadovavo istorijos mokslų kandidatė R. Rimantienė. Grupė buvo gana marga: čia galėjai su tikti Šiaulių pedagoginio instituto, Vilniaus politech nikumo ir WU atstovų. Kasinėjama Šventojoje jau nebe pirmi metai. Ir po kiek-
vienos vasaros plečiasi ištir tų plotų dydis. Teko nemažai išlieti prakaito ir šiemet. Juk tyrinėjamos gyvenvietės datuojamos 2—1 tūkstantme čiu prieš mūsų erą. Šią va sarą buvo rasta įvairių ginta rinių dirbinių, puodų šukių, pasvarų, titnago skilčių, gin taro ruošinių ir kitų senovės žvejų, gyvenusių apie dabar tinę Šventąją, pėdsakų. Ty
Ramuviečiai keliauja ” į malūną. ktpažino miškas studentus,garsųjį " Karmazinų kngai sušnarėjo medžių Greit " ■ suliepsnoja laužas, ima I atgijo skardžiabalsis virti arbata, kvepianti mėto kitos upelis. Ramuvie- mis ir dūmais. (Kas negėrėte, Apie [?.. Taip, tai jie trikdobūtinai pabandykite). Liejančio miško karaliją. degantį laužą žaidžiame Tve Anąjį rugsėjo šeštadienį, rečiuje išmoktus žaidimus, įstabiame gamtos kampe- dainuojame liaudies dainas. Įe vėl sugūžėjo Tverečiu- Kalbininkas K. Eigminas, III buvusios vasaros ekspedi- k. lituanistas R. Kasparas, L dalyviai bei nauji ra- kaip visada išradingumo ir išmonės kupini, iki vidurnak kviečiai. vingiuotam miško takely čio linksmina įvairiais pasa įsoje šmėsčioja figūros: jų kojimais, kelionių prisimini įąsdina nei vis dažnėjan- mais. Sekmadienį išsimaudę po [ lietaus lašai, nei tirštėiti vakarė sutema, Nors Dūkštos kriokliu, leidžiamės tus smarkėja, bet dainos stačiais upeliuko šlaitais žeėja. Prieiname buvusį myn. Įkopiame į kalną, kur
buvo filmuojamas „Herkus Mantas". O šalimais ošia šimtamečių ąžuolų giria — didžiausias Lietuvos ąžuoly nas. Ruduo, rusvaplaukis ber niukas, kai kuriuos lapus jau nudažo, beria juos žemėn. Netikėtai užklumpa lietus — visi bėga po „kartuvėmis". (Jos buvo pastatytos filmavi mo metu). Pila kaip iš kibiro, ir pro „kartuvių" rąstus upe liukais ant mūsų bėga pur vas bei vanduo, bet mes nenusimename. Ramuviečių vadovas J. Trinkūnas juo kauja: •— Įsivaizduokite, čia buvo
rinėjome ir užtvanką, prie kurios buvo rasta šukių, žu vų kaulų, žvejojimo įrankių liekanų. Šiemet Šventojoje kasinėjo net trys pamainos. Trečiojo je, „šalčiausioje", irgi netrū ko karštos saulės ir įkaitusio smėlio. O čia dar vasaros romantika — guli palapinėje ir girdi, kaip šniokščia Balti ja. Kartais tekdavo ir kiek
supykti ant gamtos. Dangus aptrauktas debesų kamuoliais, saulė nesirodo visą dieną, jūros bangos šoka pasiutusį šokį, O vieną naktį jūra ir visai įsisiautėjo. Bangos griūna į krantą, plauna smėlį, pila lietus, o dangumi tarytum tuzinas Perkūnų va žinėtų ir svaidytų ugnines strėles. Žemėje siaučia vėjas, draskydamas medžių šakas.
linksmi ir sveiki, ir ant mū sų tik lyja. Dūkštos pakrantėmis ke liaujame toliau. O kokie įspūdingi apylinkių vaizdail Ištisi ąžuolynai, riešutynai. O čia, žiūrėk, beržas šlaitan įsikopęs rymo... Pasukame Neries krantais. Už kokių 12 km pasiekiame Sudervę. Jau iš tolo matosi apvalus bažnyčios bokštas, iškilęs viršum medžių. Tai — graži neoklasicistinio stiliaus bažnyčia, pastatyta dar XVIII a. pabaigoje. Savo iš ore bei vidumi labai išsiski ria iš kitų mūsų krašto baž nyčių. Grįždami į namus, dar aplankome netoli Vilniaus esančia Pilaitę. Įkopiam kal no viršūnėn, vaikštome kadais buvusio dvaro takeliais.
Po ilgai trukusios rimties Alma Mater koridoriuose vėl suklego jauni balsai, Jau intra savaitė studentai kas ytą užpildo senuosius kiesielius, auditorijas. Na, o perraukų metu dar gyvi darbo ir poilsio vasaros įspūdžiai, •Irdisl naujų draugų vardai, Įdomių kelionių nuotrupos. Kartu su visais naujuosius nokslo metus pradėjo ir fizikai studentai, Susitiko seni draugai, vėl palinko prie 'aboratorinių, kursinių... III k. fizikus V. Balevičių (kalėję) ir R. Katiną nufotogra favome dar birželio mėnesį kai jie tebuvo išlaikę po vie šą pavasario sesijos egzamirą. Vytautui praėjusi sesija buvo itin sėkminga — visi egzaminai išlaikyti vien pen ketais. Pirmosios dienos ir jau apie mokymąsi, darbą? — paklauiite. Tik kruopštus, atkaklus larbas atneša sėkmę. Tik po istemlngo darbo nebaugios sesijos. M. ŽEMAIČIO nuotr.
Naujos dienos Į naujas keliones šaukia ir Universiteto kino mėgėjų klubo narius.
žmones, kurie žuvo.
ŽMONĖS, KURIE GYVI
[14 milijonų. Tiek, gal kiek [ viršum, gyvena dabar so fistinėje Cekoslovakijoje. fen jos sostinėje — milijoKasmet vienas šalies gy[žiojas išgeria 149 litrus aus. T. y. tiek, anot statis[os, turėtų tekti kiekviep. Bet juk kai kurie vai ri geria tik pieną... Čia, tur būt, kasdien kiekenas žmogus pasodina plių — tiek daug matai kur žiedų, gražiausių gėly-
[Jeigu sankryžoje dega rau tas šviesa, nė vienas pėsty» nebandys bėgti skersai atvę. Nė vienas... Tiesa, ilzene pabandėme mažytį “perimentą. Mažytėje, tuš°je gatvėje užsidegė šviefore raudona šviesa. Stebė te, lauks žmonės užsideūiėio žalio žmogeliuko. Ne, -aukė. Matyt, reikia išimyinys. Pradžia Nr. 25)
čių, kad jos patvirtintų tai syklę. . . Autobusuose, tram vajuose niekas nesigrūda — visi žino, kur išėjimas, kur įėjimas. .. Kartą manęs pa klausė: „Ar jie tokie pat žmonės kaip mes?" Ne, atsa kiau, jie čekai. Dabar galvo ju — ar gerai aš pasakiau? . . .Vartau 1942 m. išleistą Kaune „Europos geografiją". Joje nėra Čekoslovakijos. „Vokietija paėmė 1939 m. savo globon (mano pabrauk ta. — A. K.) čekų tautą su darydama vadinamąjį Čeki jos—Moravijos Protektora tą", — pataikaudamas „nau jajai tvarkai", rašo autorius. Galima vietoje vienų žo džių pavartoti kitus. Bet tei sybės nepakeisi kita. Nes ji tik viena. Kas nežino 1938 m. gėdin go Miuncheno suokalbio?! Nuolaidžiaujant Anglijai ir Prancūzijai, fašistinė Vokie tija tų metų spalį okupavo Sudetų sritį ir kitus Čekoslo vakijos pasienio rajonus. Se kančių metų kovo mėn. Čekoslovakijos respublika visai nustojo egzistavusi Eu ropos politiniame žemėlapy je. Hitlerininkai okupavo šalį.
Slovakiją Čekoslovakija buvo viena pirmųjų fašistinės agresijos aukų. Šešerius metus „globė jai" — hitlerininkai plėšė šalį, masiškai žudė patriotus, ištisų kaimų gyventojus. .. Šimtus Lidicės kaimo vyrų fašistai nužudė, moteris ir vaikus išvežė į koncentraci jos stovyklą, kaimą sudegino ir sulygino su žeme. Šaudė ne tik vyrus — kaimo mu ziejuje matėme peršautą mo kinio pažymėjimą. „Lidicė gyvensi" — prisie kė Čekoslovakijos liaudis. Tai buvo priesaika ne tik pastatyti naują kaimą, nau jam gyvenimui prikelti šalį,
Ir staiga plyšta palapinės kampas, griūna kuolai ir. .. mes nuogi ant plyno lauko. Atrodo, reikėtų susigraudinti. Bet kam? Palapinę pasistatysime, dangus ryt vėl bus giedras, o panašių naktų gal daugiau nebebus... O dabar jau rugsėjis. Sku bėkime pasakoti savo įspū džius draugams. .. Vėl rei kia įeiti į studentiško gy venimo ritmą ir taupiai pa naudoti per vasarą sukauptas jėgas. S. BUCHAVECKAS
tai buvo priesakas saugoti taiką. Naujosios Lidicės gatvėse kvepia šienu ir rožėmis. Ro žės žydi kiekviename kieme, jos, atvežtos iš viso pasaulio, auga dideliu sodu ten, kur buvo kaimas. Ir tyla, tyla... Aukštai danguje gaudžia link Prahos lėktuvas, laukais bėga nebylus jo šešėlis. O gal tai ne šešėlis, gal siel varto tyla sklendžia?! Karo metais didelių nuos tolių patyrė ir Čekoslovaki jos Kompartija. 25000 ge riausių jos narių žuvo gestapo kalėjimuose ir koncentraci jos stovyklose, jų tarpe buvo ir tautos nacionalinis didvyris Julijus Fučikas. Jis kalėjime rašė „Reportažus su kilpa ant kaklo", kuriuose yra ir šios eilutės: „Įsidėmė kite: nebuvo bevardžių did vyrių. Buvo žmonės, kiekvie nas turėjo savo vardą, savo bruožus, savo lūkesčius ir viltis, ir kapčios paties ma žiausio iš jų nebuvo mažes nės už kančias to, kurio var das Įeis į istoriją“. 1944 m. rugpjūty sukilo Slovakija. Net 8 rinktinės Hitlerio divizijos buvo pa
siųstos malšinti to ginkluoto sukilimo. 1945 m. gegužės 5 d. suki lo Praha. Hitlerininkai nutarė nušluoti miestą nuo žemės paviršiaus. Tačiau Praha bu vo išgelbėta. 9 dieną į miestą įžygiavo dvi tarybinės tankų armijos. Bet tu pakilsi vėl skaisti, laiminga Iš skausmo Lidicės, iš pelenų. Ne vienas jau plėšrus siaubūnas dingo Amžiname riedėjime dienų. Hradčanų bokštai spindulius tau ties Šviesioj aušroj išlaisvintos šalies, — karui baigiantis išpranaša vo A. Venclova. 14 milijonų žmonių gyvena Cekoslovakijoje. *...................... . Ne su visais mes susitikome, ne visiems sutiktiems spėjome padėkoti už nuoširdumą, ne visiems spėjome pasakyti: „Gražiai jūs gyvenate. Ir jūsų šiandieninė šalis graži. Laimingai dirbkite I“ Šviesioj aušroj dunda miestai, žydi gėlės, mylisi žmonės. A. KUSTA
UŽ SAUGŲ EISMĄ Valstybinė autoinspekcija, remiama organizacijų, visuomenininkų, stengiasi užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. 1971 m. gegu žės 25 d. Respublikinės Prof sąjungų Tarybos Prezidiumo, LLKJS CK Biuro, Valstybinio radijo ir televizijos komiteto, Vidaus reikalų bei Automobilių transporto ir kelių ministerijos nutarimu paskelbtas respublikinis „Saugaus eismo" konkursas. Jo tikslas — paskatinti šoferius-profesionalus, autOmėgėjus, motociklininkus, dviratininkus ir pėsčiuosius geriau išmokti eismo taisyk les ir griežtai jų laikytis. Štai ką apie šį konkursą sako Vilniaus miesto Vykdo mojo komiteto Vidaus reika lų valdybos Valstybinės au toinspekcijos viršininkas A. Kačerauskas: — Pirmasis konkurso eta pas jau prasidėjo. Antrojo etapo klausimai bus paskelbti per respublikinį radiją ir te leviziją rugsėjo 18 dieną programoje numatytu laiku. Abiejuose etapuose gali da lyvauti visi vairuotojai ir pėstieji. Pirmasis etapas — tai pasiruošimas konkursui. Šio periodo metu visi turi gerai išmokti eismo taisyk les, o vairuotojai dar ir •— eksplotacijos taisykles, kel ti vairavimo meistriškumą. Sėkmingai pasiruošti antra jam etapui neįmanoma be įstaigų organizacinių komisi jų, kurių uždavinys aiškinti eismo taisykles. Tam galima panaudoti vietinį radiją, sie ninę spaudą, stendus, pokal bius. Rugsėjo 18 d. būtina su kviesti visus prie televizorių ir radijo aparatų , išklausyti antrojo etapo klausimų. Kon kurso dalyviai atsakymus paruošti turi dalyvaujant įs taigos organizacinei vertinimo komisijai. Protokolas apie konkurso pirmo ir antro eta po rezultatus pristatomas Vilniaus m. Vykdomojo ko miteto organizacinei komisi jai per 5 dienas nuo klausi mų paskelbimo. Kviečiame aktyviai daly vauti „Saugaus eismo" kon kurse.
Rugsėjo 6 d. mirė AlfSnsas Žiurlys — Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto Tei sės fakulteto docentas, teisės mokslų kandidatas. A. Žiurlys gimė 1911 m. rugpjūčio 10 d. Kupiškio ra jone, Vėžionių km., darbinin kų šeimoje. Baigė Kauno universiteto Teisės fakultetą Atkūrus 1940 m. Tarybų valdžią Lietuvoje, A. Žiurlys dirbo Kauno apygardos teis mo prokuroro padėjėju, vė liau — Teisingumo liaudies komisariato skyriaus vedėju. Demobilizavęsls iš Tarybinės
Kur skrenda drugiai
Armijos, nuo 1945 m. pradė jo dirbti Teisės fakulteto vyresniuoju dėstytoju, o vė liau — docentu, buvo ren kamas Teisės fakulteto deka nu. Nemažą Indėlį A. Žiurlys yra įnešęs į tarybinės teisės mokslą. Jo plunksnai į klauso daugiau kaip mokslo darbų, kurių tarpe monografijos, moksliniai straipsniai, vadovėliai, recen zijos. Jis taip pat didelį dar. bą atliko, versdamas teisine literatūrą iš rusų kalbos ir redaguodamas monografijas bei mokslinius darbus. A. Žiurlys daug nuveikė įstatymų kodifikacijos srityje. Jis buvo respublikos kodek sams ruošti komisijos narys Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo mokslinės-metodinės tarybos narys. Būdamas Vil niaus miesto Tarybos depu, tatu, aktyviai dirbo socialis tinio teisėtumo komisijoje. A. Žiurlys buvo žymus teisės žinių propaguotojas. Netekome gero draugo, nuoširdaus žmogaus, pedago go, mokslininko, principingo ir darbštaus teisininko. Šviesus Alfonso Žiurlio atminimas ilgai liks jį paži nojusių širdyse.
MAŽA
A. DARGUŽIS
Ąš stoviu pačioj viršūnėj — jausmų, minčių ir gamtos pilnaties. ‘Iš čia matau, kaip žydi baltos vandens le lijos, kaip į mokyklą skuba kaimo vaikiščiai, kaip kyla rūkas ir sklendžia drugelis. Seku jo kelią ir didžiai nu stembu, išvydusi pasaulio gaisrą — ten, kur trumpėja dienos, kur kaupiasi darga nos, ant kažkokios nemato mos, bet juntamos ribos liepsnoja vasara. Ir bėga dienos į tą pusę, ir lekia į pragaištį drugeliai, ir voratinkliai į tą pusę, vė jo pučiami, draikosi. Ir ma tau, kaip didžiuoju gamtos keliu, genamas didžiojo dės nio, kyla dulkių stulpas. Jis įgauna formą ir matau rudenį. ..
Vasara Zydiškėse Universiteto sportinin lų studentai. Svečių atvy kų rezidencija jau seniai ko iš Leningrado Zdanokaimas. vo universiteto, Krasnotapo Zydiškių Šią vasarą čia, Zydiškėse, daro Politechnikos insti Universiteto viloje ant tuto, Kišiniovo universite Skaisčio ežero kranto vėl to, Talino Politechnikos stovyklavo akademinio ir instituto, Kijevo Radio baidarių-kanojų irklavi elektronikos instituto. Mū mo sekcijų nariai. Tiesa, sų studentai, savo ruožtu, šią vasarą pirmą kartą gavo poilsinius keliala stovyklos istorijoje Zydiš- pius į minėtų aukštųjų kės *buvo atviros ne tik mokyklų stovyklas: Tali sporto ar meno kolekty no Politechnikos institu vams, bet ir „paprastiems" to stovyklą Kliogorande studentams. Po vieną pa prie Baltijos jūros, Lenin mainą čia ilsėjosi Istori grado Zdanovo universi jos fakulteto kultūros klu teto stovyklas Suchumyje bo nariai, Matematikos ir ir Peterhofe, Krasnodaro mechanikos fakulteto es Politechnikos instituto sto tradinio ansamblio muzi vyklą prip Juodosios jū kantai, kurie ne tik grojo ros. stovyklautojams, bet ir „Patyrimo priiminėti ruošėsi į nedidelę koncer svečius neturime, tačiau tinę kelionę po darbo ir stengiamės padaryti vis poilsio stovyklas Kapsuko ką, kas nuo mūsų pri rajone. Taigi, per tris pa klauso, kad Lietuva jiems mainas čia pabuvojo dau paliktų kuo geriausius giau kaip 300 universite- įspūdžius", — pasakė sto tiečių. Ilsėjosi ir kitų res vyklos viršininkas P. Ur publikų aukštųjų mokyk- bonas. Svečiai ne tik gė-
FOTONOVELE APIE DIDELI METŲ LAIKĄ
rėjosi Trakų apylinkėmis, bet ir buvo išvykę į ek skursijas, organizuotas studentų profkomiteto, po Kauną ir Vilnių. Man teko pasikalbėti su trimis Kijevo Radioelek tronikos instituto studen tėmis Svetlana Zachožaja, Irina Kuzmina ir Larisa Plotkina. Merginos sužavėtos priėmimu ir ta atmosfera, kuri vyravo Zydiškėse. „Per porą savaičių, praleistų Žydiškėse, mes puikiai pailsėjome. Gamta čia nuostabi, lietuviai studentai malonūs ir draugiški, Jūsų stovykla turi įdomių tra dicijų. Labiausiai patiko naujų stovyklautojų „krikštynos", — dalijosi jos įspūdžiais. Joms juok damiesi pritaria leningra diečiai ir kišinioviečiai: „Taip, ilgiausiai prisimin sime, kain mus Lietuvoje „krikštijo". Mūsų stovyk los taip pat turi įdomių
tradicijų, bet nieko pana šaus dar neteko matyti". Taigi, pradžia yra. Stu dentų profsąjungos komi tetas numato, kad kitą met į Zydiškes svečių at vyks dar daugiau, tuo pačiu daugiau mūsų uni versiteto studentų ilsėsis kitose respublikose. Na, o irkluotojai? Jiems liepa, rugpiūtis — pats sezono įkarštis, Dienos režimas, intensyvios treni ruotės daugeliui padėjo pagerinti savo sportinę formą, todėl ir varžybose startuota gerai. Dalis Uni versiteto irkluotojų buvo pakviesti į Vilniaus m. rinktinę dalyvauti LTSR jaunimo akademinio irkla vimo pirmenybėse. Mergi nų keturvietė s/v (yrininkė I. Cerkauskaitė) tapo pirmenybių nugalėtoja. V. Eidukonytė, irklavusi po rinėje dvivietėje su VISI studente L. Demid, taip pat iškovojo aukso meda lius. Antra finišavo Uni versiteto keturvietė b/v (yr. V. Urbonas). Sidabro medalius gavo ir vaikinų aštuonvietė, sudaryta iš
Universiteto ir VISI stu dentų. Bronzinėmis pri zininkėmis tapo merginų porinė keturvietė, debiuta vusi šiose varybose (yr. A. Bičkauskaitė). Kitų varžybų — tarp Tartu ir Vilniaus universitetų — irkluotojai laukė su dide liu nekantrumu. Ar pa vyks nors iš dalies atsire vanšuoti už pralaimėjimą, kurį patyrė šį pavasarį Tartu? Taigi, į startą val tys plaukė kovingai nusi teikusios. „Savas" vanduo padėjo laimėti vienvietininkams V. Eidukonytei ir
Suslavičiui, mergini keturvietei s/v (yr. R Zaksaitė), vaikinų ketui vietei b/v (yr. V. Urbo nas) ir aštuonvietei (yi Rekštys). Revanšines vai žybas čia, Zydiškėse, lai mėjo Vilniaus universite to irkluotojai, tačiai dviejų varžybų rezultati suma kol kas Tartu irk luotojų naudai. Po siti varžybų įvyko iškilmin gas stovyklos uždarymas Žydiškės atsisveikino si studentais iki kitos sporti nės vasaros. B. BUNGARDAIT1
„KOMJAUNIMO TAURES“ VARŽYBOS Siekdami populiarinti spor tą studentų tarpe, VVU Kom jaunimo komitetas ir Sporto klubas organizuoja tarpfakultetines „Komjaunimo tau rės“ varžybas. Varžybų programoje 5 sporto šakos: futbolas, leng voji atletika, krepšinis, tinkljnis, krosas. Visų sporto šakų, išskyrus lengvąją atletiką ir krosą, varžybos vyks vieno minuso sistema. Varžybos numatomos Š. m. rugsėjo 15 — 30 d. d. „Darbo rezervų“ stadione ir VVU žaidimų aikštyne. Fakultetas-nugalėtojas ap-
dovanojamas VVU Komjauni mo komiteto pereinamąjį taure ir diplomais, o fakulte to-nuqalėtojo sporto tarybo: pirmininkas — VVU sporti klubo diplomu ir dovana. I ir III vietų laimėtojai apdo vanojami diplomais. Paraiškos atskirų sporti šakų varžyboms pristatomo j VVU Sporto klubą ne « liau š. m. rugsėjo 14 d. Kviečiame visų fakulteti sportininkus aktyviai daly vauti varžybose. VVU Komjauriimi komitetas ir Sporti klubas „Mokslas
1
Bnauveini; sctioenud' STOVYKLŲ VIRŠININKŲ DOMESIUI
YRA KELIALAPIŲ PALANGĄ
Studentų profkomitete ga Rugsėjo 15 dieną 17 vai. lima įsigyti poilsinių kelialaj VVU komjaunimo komite pių į Palangą: tą kviečiaini respublikoje nuo rugsėjo 18 d. (poilsio veikusių darbo ir poilsio stonamai „Gintaras"), vykių viršininkai. nuo rugsėjo 19 d. (poilsio namai „Neringa"),
KOLEGA,
jei nori turėti daug draugų mūsų šalyje ir užsienyje, jei nori susipažinti su Vilniaus, mūsų senojo Univerieto pra eitimi, dabartimi ir ateitimi, jei nori studentiškam būryje nuo rugsėjo 30 d. (poilsio dirbti ir linksmintis, ateik į namai „Gintaras"). Kelialapio kaina 40 rub. INTERKLUBĄ Studentų profsąjungos nariai UNIVERSITETO ŽENKLIUKŲ moka tik 7 rub. 20 kap. Pirmasis susirinkimas rug i galima įsigyti Studentų Studentų profsąjungos sėjo 14 d. 20 vai. centrinių profsąjungos komitete. komitetas rūmų Kolonų salėje.
REDAKTORIUS A. KUSTA
REDAKCIJOS ADRES4 Vilnius, Universiteto 3. Te fonas 2-58-84, ketvirtadieni spaustuvėje 2-98-15.
Rinko Ir spaudė LKP leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 3617 LV 10532