Visų šalin proletarai, vienykitės!
h r,ARVBir jis
sccioencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m. 1971 m. rugsėjo 17 d. Nr. 27 (767) Kaina 2 kp
Su Rugsėjo pirmąja prasidėjo pasiruošimas sesijai, kurią komjaunuoliai privalo išlaikyti be skolų. Neatidėliokime darbų rytdienai,
jokių nusiraminimo nuotaikų!
miestelyje— įkurtuvės 1968 m. kovo mėn 20 d. „Tarybinis studentas“ rašė: „Žodis suteikiamas statybi ninkams. Jų kalba trumpa drūta: sėda į ekskavatorių ir iškabina pirmuosius kaušus įšalusios žemės. . . Praeis keleri metai, ir čia išaugs studentų miestelis". 1969 metais gegužės mėn. 9 d. „Tarybinis studentas" rašė: „Virš mūsų — krano strėlė. J dangų stiebiasi jau visa „galva" peraugęs me džius daugiaaukštis pasta tas. . 1971 m. rugsėjo mėn. 8 d. Apie ją skaitykite trečiame ANSAMBLIETE puslapyje.
Nuotraukos autorius —
II k. žurnalistas R. SAVICKAS.
Išrinktos bendrabučių tarybos Baigėsi ataskaitiniairinkiminiai susirinkimai bendrabučiuose. Savo veiklą pradėjo naujai iš rinktos tarybos. Bendrabučio Nr. 1 tary bos pirmininku išrinktas IV k. žurnalistas A. Ste ponavičius.
Bendrabučio Nr. 2 — K. Rimkus, PF IV k. Nr. 3 — J. Lisas, TF III k. Nr. 4 — J. Cerkauskas, FAF III k. Nr. 5 — J. Vaišnytė, MF IV k.
Nr. 6 — V. Baltušis, FF IV k. Palinkėsime sėkmingo ir kūrybinio darbo nau joms taryboms, organiza cinės iniciatyvos jų pir mininkams.
GROŽIO
TALKA Grožis pats neateis. Vis dažniau kartojame šiuos žodžius, vis daž niau ir daugiau žmo nių išeina į švaros ir grožio talkas — ir savo namuose, ir savo mies te. Kasmet Universitete ruošiami patalpų šva ros ir apipavidalinimo konkursai. Jie gražiai pritapo prie mūsų dar bų,' jie paskatina ir pri verčia sukrusti, apsi dairyti aplink, šeimi ninkiška galva pagal voti, ką dar galėtume padaryti, kad mūsų Universitete, kurį įpra tome vadinti senuoju, būtų tvarkinga ir bliz gėtų kaip nauja. Šiomis dienomis rek toratas, partijos, kom jaunimo, profsąjungų komitetai nutarė su rengti 1971—-72 m. m. tarpfakultetinę patal pų apipavidalinimo ap žiūrą. Ji vyks trimis etapais — pirmasis baigiasi lapkričio 1 d., antrasis — kovo 1 d. ir trečiasis — gegužės 1 d. Galutiniai apžiūros-konkurso rezulta tai bus suvesti 1972 m. gegužės 1 d. Kaip turėtų tvarky tis kiekvienas fakulte tas? Matyt, sunku nu matyti rekomendaci jas. Tai priklauso ir nuo specifikos, ir savo jėgų. Bet yra keletas dalykų, kurie turėtų rasti vietos kiekvieno fakulteto vaizdinėje agitacijoje. Tai pir miausia pasakytina apie TSKP XXIV su važiavimo medžiagą. Reikėtų paruošti sten dus, fotovitrinas, kur įtaigiai ir meniškai bū tų parodoma TSKP XXIV suvažiavimo nu tarimų jėga, planų rea lumas, jų įgyvendini mas šalyje, respubliko je, mūsų universitete. Artėja TSRS įkūri mo 50-metis.' Būtų ga lima paruošti fotostendų apie tautų draugys tę, jos pasireiškimo for mas mūsų Alma Mater. Šiame darbe daug ga lėtų padėti Interklubas. Rekomenduojami sten dai, pasakojantys apie studentų studijas, darbą ir poilsį, šventes, spor tą, kultūrinius rengi nius ir panašiai. Taigi, prasideda di džioji grožio talka.
TRUMPAI
Praėjusį antradienį Vil niuje įvyko respublikos aukštųjų ir spec. vidurinių mokyklų komjaunimo ak tyvistų pasitarimas. Jame buvo suvesti studentų sta tybinių būrių, kurie vasa rą buvo išvažiavę į įvai E. DARAŠKEVICIŪTE rias šalies vietas, darbo
rezultatai. Pasitarime da lyvavo ir Universiteto atstovai — WU darbo ir poilsio stovyklų štabo komisaras M. Bložė, Alta jaus būrio viršininkas V. Baltinas ir Turkmėnijos būrio viršininkas J. Sijavičius.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psL
MEDICINOS FAKULTETE
Pirmą rugsėjo šventiškai sutikti, sveikinti dėstytojų, šefų, draugų, pirmakursiai pasijuto tikrais šeimininkais. Atrodo, ir knygos gali šone palūkėti. Bet ne taip galvoja Medi cinos fakulteto dėstytojų kolektyvas Jr patys pirma kursiai. Didžiausią dėmėsi, kaip ir dera, jie nutarę skirti studijoms. Dažnai studentai, apsvaiginti įstojimo džiaugs mo ir naujos, jiems neįpras tos studentiškos atmosferos, kuri žada tiek „laisvių", už
PIRMAKURSIŲ DIENOS miršta, ko jie atėjo j Universitetą. Todėl, kad nebūtų aptemdytas jaunatviškas džiaugsmas, Medicinos fak.pirmakursiai stropiai lanko paskaitas, seminarus, atlieka laboratorinius darbus. Neužmiršta jie ir visuomeninių reikalų. Sudaryti visuomeni nio darbo planai pirmam se mestrui, ruošiamasi iškilmin gai paminėti fakulteto įkūrimo metines, Siam vakarui pirmakursiai rengia programą. Ir moksle, ir visuomeninė-
prasideda susirinkimai, ku riuose į VLKJS priimami vai kinai ir merginos, norintys susieti geriausius savo gyve nimo metus — jaunystę — su šlovingąja V. Lenino įkurta komunistinio jaunimo sąjun ga, kuriuose sprendžiami nauji partijos ir tarybinės vy riausybės iškelti uždaviniai, įvertinamas atliktas darbas. ISTORIJOS FAKULTETE Taip prasidėjo ir pirmasis Istorijos fakulteto žurnalisti — Draugai komjaunuoliai! kos specialybės I kurso stu Mūsų pirminėje komjaunimo dentų komjaunimo susirinki organizacijoje yra.. . — taip mas. Apsvarstėme ir priėmė
je veikloje pirmakursiams daug padeda kurso vadovė prodekanė doc. R. Mikėnienė, grupių vadovai. Šeštakursiai sušilę ruošia pirmakursių „krikštynas". G. BULOVAITE
me darbo planą pirmajam semestrui. Kurse komjaunuo liai jau senokai ruošėsi šiam svarbiam įvykiui. Tad ir ne nuostabu, kad daugelis akty viai dalyvavo svarstyme, pa teikė pasiūlymų, papildymų. Tiesa, prieš susirinkimą te ko pasitarti su aukštesniųjų kursų žurnalistais, komjauni mo vadovais, kurso kurato riumi dėst. V. Juodakiu. Jų patarimai dabar labai reika lingi, —' ne viskas pirmakur siui iš karto aišku. Į tai atsižvelgdami, busimie ji spaudos darbuotojai, ir sudarė savo pirmąjį darbo planą. Numatyta susipažinti
CENTRINĖS SPAUDOS SKILTYSE
ką, pirmavimo palmę savo rankose laiko Jere vano Politechnikos insti tuto darbuotojai. Ten šis reikalas klestėte klesti. Štai ką apie tai byloja oficialus raštas: „Jereva no Politechnikos institute 1970 metais ir 1971 m. pir mam ketvirty kartoti kur so palikta 418 žmonių, nors daugelis į tai neturė jo teisių. Studentas T. Muradianas be pateisina mos priežasties triskart buvo paliekamas pirma me, antrame ir trečiame kurse. Per penkerius me tus jis sugebėjo baigti institute tik du kursus. Studentas K. Grigorianas 1968 m. liepos mėn. buvo išbrauktas iš pirmo kurso už nepažangumą. Tų pa čių metų spalį vėl priim tas, po to du kartus palik tas antriems metams ant rame kurse". Šiame dokumente pažy mima, kad įsakymai apie palikimą kartoti kurso institute rašomi, kaip taisyklė, iš karto didelėms grupėms studentų, nors ir nėra kokių nors rimtų priežasčių. 1971 m. vasa rio 4 d. instituto rekto riaus įsakyme sakoma: „Žemiau išvardintus Elek trotechnikos fakulteto III kurso studentus, turinčius iš egzaminų sesijos po tris ir daugiau skolų, rek torato nutarimu palikti antriems metams trečiame kurse nuo 1971 m. rugsė-
AR BUVOTE MUZIEJUJE? Šį ketvirtadienį Univer siteto studentų profkomitetas priėmė nutarimą „Dėl muziejų panaudoji mo studentų politiniamidėjiniam ir kultūriniam lygiui kelti". Nutarime pažymima, kad daugelis fakultetų, kursų, grupių profsąjungi nių organizacijų, bendra bučio tarybų, klubų, bū relių nepakankamai stu dentų idėjiniam-politi niam ir kultūriniam auk lėjimui panaudoja muzie jus. Studehtų profkomitetas įpareigojo fakultetų profbiurus, jeigu organizuoja
mos ekskursijos ir turisti niai žygiai, įtraukti į mar šrutus ir muziejų aplanky mą, daugiau naudotis ekskursijų vadovų ir kon sultantų paslaugomis. Mu ziejų ir parodų lankymui, ekskursijų vadovų ir kon sultantų apmokėjimui stu dentų profkomitetas leido panaudoti profsąjungines lėšas. Apmokama fakul teto profbiurui arba ben drabučio tarybai tarpinin kaujant, pateikus aplan kytų muziejų, parodų bilietus, ekskursijų vado vų apmokėjimo kvitus.
P. VALIUKONIS
jo 1 d." Ir pridėtas 14 žmonių sąrašas. Panaši praktika ir kitose aukštosiose mokyklose. Pavyzdžiui, iš 77 studen tų, kurie buvo palikti ant riems metams Vilniaus universitete, 65 turėjo būti pašalinti už nepažan gumą. Tačiau jų nepaša lino. Studentai — dykaduo niai, kitaip jų nepavadin si, atneša šaliai didelę žalą. Kaip žinoma, stu dento mokymas dieninia me skyriuje atsieina per metus maždaug pusantro tūkstančio rublių. Antramečių ir tretimečių šalyje — ne vienas tūkstantis. Vadinasi, valstybė išmeta į balą mili jonus rublių. Apsileidėliams ne vie ta aukštosiose mokyklose. Reikia mokyti tą, kuris nori mokytis, kas ne pažy mėjimais ar telefonų skambučiais išsikovoja vietą Alma Mater, o savo darbu, sugebėjimais. A. FROLOVAS Redakcija, perspaus dindama šią kritinę me džiagą iš „Izvestijų", yra tos nuomonės, kad apie antramečiavimą iki šiol buvo mažai rašyta ir kal bėta mūsų Universitete, tuo labiau — kai kuriuose fakultetuose buvo nuolai džiaujama tikriesiems tin giniams. Matyt, atėjo laikas būti griežtesniems ir principingesniems. Laukiame laiškų iš fa kultetų, pirminių komjau nimo organizacijų, kaip kovojama su nepažangu mu.
J. PASKOClNAS
NAUJI MOKSLŲ DAKTARAI
Mama, rektorius ir antrametis į Maskvos Inžinerinį geležinkelių transporto institutą V. Lykovas įsto jo, kaip byloja dokumen tai, 1967 metais. Mokslais jis savęs per daug nevar gino, ir todėl nepatenki nami pažymiai pilte py lėsi į jo įskaitų knygutę. Pagal kursinių egzaminų ir įskaitų Nuostatus V. Ly kovas turėjo būti pašalin tas už nepažangumą. Bet jo nepašalino: įsikišo my linti mama, gavo polikli nikoje, kur ji dirba, reika lingą pažymėjimą, ir jos vaikis liko vadintis stu dentu. Kijevo Politechnikos instituto studentas V. Šamšutdinovas akademines atostogas gavo dėl kitos priežasties. Jis praleido daugybę paskaitų, bemušdamas kamuolį per tinklą. Finalas — keletas nepa tenkinamų pažymių įskai tų knygutėje. Paprašė akademinių atostogų. Ir ką jūs galvojate — V. Šamšutdinovui jas davė. Kaip-ne-kaip, jis instituto tinklinio rinktinės narys. Kijevo Inžinerinio sta tybos instituto studentui M. Michailenkai atsitiko bėda — susirgo apendici tu. Dėl šios ligos, kaip rodo pažymėjimas, M. Michailenka buvo pri verstas išbūti ligoninėje šešias dienas. Jis šį pa žymėjimą pristatė rekto riui, ir tas paskubėjo su teikti akademines atosto gas nepažangiam studen tui. Na, o pažeidinėjant akademinių atostogų su teikimo studentams tvar-
su įvairiais klubais ir būre liais, veikiančiais Universite te: tai padės greičiau suartėti su studentų gyvenimu ir vi suomenine veikla. Užplanuoti įdomūs susitikimai, pokalbiai apie lankomumą, mokymąsi Neliko nuošalyje ir saviveik la. Didžiausias entuziastas šioje srityje — komjaunuolis A. Palionis. Viso kurso komjaunuolių veikla neliks tik protokoluo. se. Bus vedamas fotoarchyvas, kuriame paliks įamžint jų darbai, gyvenimas, moks, las, džiaugsmai ir rūpesčiai.
Šiais, 1971-aisiais me tais daktaro disertacijas apgynė šeši Universiteto mokslininkai. Šiandien trumpai supažindiname su docentu Vincu Urbučiu.
Baigiantis 1970-71 moks lo metams, filologijos mokslų daktaro disertaci ją tema „Dabartinės lie tuvių kalbos daiktavar džių daryba" apgynė Lie tuvių kalbos katedros docentas Vincas Urbutis.
V. UrDuus lūoi m. Dai ge lietuvių kalbos ir lite ratūros studijas Universi tete, 1954 m. — aspiran tūrą, ir buvo paliktas katedroje dėstytoju. 1956 m. apgynė kandidatinę disertaciją. 1963 m. V.
Urbučiui buvo suteiktas mokslinis docento vardas Tarp baltų kalbotyros specialistų doc. V. Urbu tis žinomas kaip etimolcgas. Ne mažiau novatoriš ki jo darbai ir sinchroni nės žodžių darybos srityje. Doc. V. Urbutis yra Filologijos fakulteto SMD mokslinis vadovas, žurna lo „Baltistica" redkolegi jos narys.
Užsienio k. skaitykloje gaištamas laikas
Jaukiame Istorijos fa kulteto požemio teatre Varšuvos universiteto do centas Tadeušas Kupis įdomiai ir maloniai atsa kinėjo į Universiteto žur nalistų klausimus apie Jau prabėgo pirmosios studentai, po keletą va žurnalistų ruošimą Lenki naujųjų mokslo metų sa landų stovėdami eilėje. joje. vaitės. Pirmakursiams tai Tūlas pasakys, kad galima Svečias yra Žurnalisti buvo įdomios, pilnos rū vėliau ateiti pasiimti va kos studijos vedėjas, žur pesčių dienos. Savo drau dovėlio ar reikiamos kny nalistikos klausimais atli gų, dėstytojų pamokyti, gos. Taip, bet jos (ypač jie, bene pirmiausia, „ata — vadovėliai) reikalingos kęs sociologinių bei psi kuoja" skaityklas. Kai jau pirmosiomis mokslo chologinių tyrinėjimų ir kur tenka ir truputį pa metų dienomis. Tai kur gi išeitis? Gal išleidęs mokslo darbų. vargti. . . Užsienio kalbų dėstyto darbuotojoms galėtų pa Ant. STANEVIČIAUS jai reikalauja nedelsiant talkininkauti biblioteki nuotr. įsigyti iš bibliotekų vado ninkystės specialybės stu Nemanau, kad vėlius. Pernai, kiek pame dentai? nu, eilėje prie Istorijos jiems pakenktų iš arčiau fakultete esančios Užsie susipažinti ir su tokiu bib nio kalbų katedros skai liotekininkų darbu. tyklos teko stovėti ar ne Pažiūrėkite, kaip susi dvi valandas, kol gavau tvarkė centrinės bibliote pageidaujamą vadovėlį. kos abonemento darbuo Šiemet jau pustrečios. tojos. Daugiausia laiko Vėl eilutė, vėl veltui bėga užima naujų pažymėjimų laikas. Jeigu tokia pro išdavimas. Čia jie išduo gresija bus ir toliau... dami iki 18 valandos. Ir Kodėl taip yra? Kodėl tuo metu niekas neina metai iš metų susidaro pasiimti užsisakytų kny „piko" dienos prie Už gų. O nuo 18 valandos sienio kalbų katedros skai išpildomi užsakymai. Tie tyklos? Kiek teko matyti, sa, ir čia susidaro eilutė, čia dirba dvi darbuotojos bet ji tirpsta daug grei pamainomis). Ar dėl jų čiau. kaltės susidaro eilės? Ne, Nebūtina Užsienio kal negalima sakyti, kad jos bų katedros skaityklai dirbtų blogai. Paprasčiau daryti taip, kaip daro siai — nespėjama! Toje centrinės bibliotekos dar pačioje eilėje stovi ir pir buotojos. Gal būt, galima makursis, kuriam reikia sugalvoti ką nors kitaip. paruošti skaitytojo korte Gal šie pasiūlymai paspar lę ir išduoti vadovėlį, ir tinti Užsienio kalbų ka kitų kursų studentai, ku tedros skaityklos darbuo riems pakanka pratęsti tojų darbą ne visai teisin pažymėjimą. Pavargsta gi, bet aptarnavimus tik bibliotekininkės, bėgio- rai reikia paspartinti. Su damos nuo kartotekos prie taupytume daug brangaus lentynų su knygomis, pa laiko. vargsta ir gaišta laiką G. SINICKAS
TARYBINIS STUDENTAS!
Ą POPIETĘ Antakalnio link skubėjo lengvo sios, perpildyti auto busai, būriai pėsčiųjų. Į mūsų Alma Mater šventę rinkosi ne tik studentai, gal visas Vilnius gyveno ta džiugia nuotaika. Universitetui ati duotas naujas astuonių aukš tų pastatas — pirmoji WU studentų miestelio Antakal nyje žibutė. . .Virš nikeliu ir langų akimis blizgančio pasta to plaukia juodi debesys. Atrodo, ims ir prapliups liū tis. Bet čia jau nieko nebe laukęs „Faktas" pradeda iškilmingąją šventės dalį. Mikaldiški pranašavimai, pane girikos statybininkams, — ,,Fakto" sąmojus visus nutei kia kuo linksmiausiai... Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius dėkoja parti jai ir vyriausybei už rūpini mąsi studentija, statybinin kams — už puikų rūmą. „Naujuose rūmuose ir dirbsi me naujai". Pirmojo statybos tresto antros statybos valdybos vir šininkas V. Stulpinas įteikia Teisės ir Prekybos fakultetų dekanams V. Nekrašui ir L. naujųjų rūmų Butkevičiui raktus. Rektorius prof. J. Kubiliūs pakviečia Ministrų Tarybos pirmininką J. Maniusį pabūti šių rūmų „krikštatėviu". Drg. J. Maniušiš perkerpa juostą. Skamba „Gaudeamus", balkonuose plazda vėliavos... . . .Atveriame paradines du ris. Didžiuliai, erdvūs korido riai, puošnios auditorijos dar kvepia laku. Grindys išklo tos triukšmą slopinančia teracine danga. Palangės apdai lintos juodomis keraminėmis plytelėmis ir užpiltos specia liu skiediniu, kad nesibraižytų. Skambia daina ir putojančiu alučiu pasitinkami svečiai. Įkurtuvės! Langų stiklais bėga upeliukai. Tačiau lietus jau nebaisus. Virš musų naujų rūmu stogas.
T
3 psi. •N
U-'•>-•
-
-
■
aS
m.
J. MAŽEIKIO fotoreportažas
Nuotraukose kairėje: „Faktas" šiand'en irgi ge raširdiškai nusiteikęs... Kalba LTSR Ministrų Ta rybos pirmininkas J. Manlušis, Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Ehe, visai kas kita tokioje auditorijoje... Nuotraukose dešinėje: Štai jis, puošnusis „nauja gimis"! Prekybos fak. dekanas e. doc. p. L. Butkevičius ir Tei sės fak. dekanas doc. V. Nekrašas iš V. Sulpino rankų perima labai brangų turtą — naujų rūmų raktus. Netrukus ši juosta bus perkirpta. Į šviesias auditori jas, į laboratorijas pasipils jaunys’ė.. .
ė
Visi žino, kad kiekviena paskaita vienaip ar kitaip svarbi. Sužinai ką nors naujo, geriau suvoki išei tą medžiagą. Gal paskai tos metu gimsta ir naujo mokslinio darbo apmatai. Teoriją reikia išbandyti praktikos žaizdre. Tada pasukama į laboratoriją...
POLIGLOTAI Šiuo metu Paryžiuje gyvena Greguaras Kolpatčis, kuris kalba prancūzų, anglų, norve gų, turkų, rusų, serbų, nauiaia graikų, berberų ir bantr; kalbomis; be žodyno pagal bos skaito visomis Europos kalbomis, o taip pat lotvnų graikų, kinų, japonų, persų, arabų, siriiečių ir senaia egiptiečių kalba. Kolpatčis sako: „Negaliu netgi tiksliai pasakyti, kiek žinau kalbų — septyniasdešimt ar aštuonias dešimt." Suvienytųjų Nacijų Orga nizacijos sekretoriate terminologu dirba prancūzas Džor džas Smidtas, mokantis 69 kalbas, jų tarpe ir lietuvių. D. Smidtui šiuo metu 56 me tai. Baigdamas Strasburgo li cėjų, jis jau mokėjo lotvnų, graikų, italų ir anglų kalbas, žinoma, neskaitant savo tėvų kalbų, kadangi tėvas buvo vokietis, o motina — prancū zė. Vėliau jis, baigęs Nacio naline rytų kalbų mokykla Paryžiuje, dirbo Frans Pres agentūroje ir drauge studija vo universitete, mokydamasis slavų kalbų: čekų, lenkų, serbochorvatų, o taip pat sa
varankiškai mokėsi japonų senosios siriiiečiu, senosios egiptiečių etiopų kalbų. Paklaustas, kokiu būdu iš mokės tiek daug kalbu. D Smidtas atsakė: „Negalėčiau pasakvti jokios paslapties Nebent tik kai ka apie „tech nologiją". Nuo ko pra dedu mokytis? Nuo žinomo nuo to kas yra bendra su ki tomis kalbomis, kurias aš mo ku. {dėmiai mokausi lygina mosios etimologijos, grama tikos. Žinoma, kalbą galimišmokti palyginti per neilgą laiką, tačiau svarbu ir jos nepamiršti. Istorija žino daug genialiu poliglotų. Danas Rasmusas Christianas Raskas (1787— 1832) mokėjo 230 kalbų ir buvo 28 žodynų autorius. J: pralenkė vokietis L. G. Šutcas, kuris ligi antrojo pasau linio karo gyveno Frankfurte prie Maino. Jis kalbėjo 270 kalbų. Kardinolas Mecafantis (1771—1848) mokėjo 8C kalbų ir 72 dialektus. Amži ninkų liudijimu, kardinolas absoliučiai laisvai kalbėjo 5? kalbom.
PILZENAS
ja jam skiriami medaliai įvai riose parodose ir mugėse. 1970 m. gegužės mėnesį Ro moje už alaus kokybę ir sėkmingą veiklą Europos rin kose gamykla apdovanota „Auksiniu Merkurijumi". Tai Europos prekybos Oskaras. „Prazdrojaus" sėkmė — ne tik jo maloniame skonyje. Jis susideda iš gamtinių me džiagų — salyklo, apynių, mielių, kurios stimuliuoja virškinimą. Puikias alaus sa vybes nulemia tradicinė tech nologija ir gamtinės sąlygos (vanduo, klimatas, alus sau gomas ilguose, 9 km, rūsiuo se, iškirstuose olose). Visa tai garantuoja, kad „antrą" Pilzeno alų sukurti nepavyks. Dabar „Prazdrojus" ekspor tuojamas į 80 pasaulio šalių, į visus 5 kontinentus. Viena me iš tų kontinentų yra ir Lietuva. .. Tai paskutinis mūsų turis tinės kelionės miestas. Šian dien grįžtame į Prahą, grįžta me atsisveikinti. Gal būt, ilgam, gal visam laikui, gal būt, iki kitų metų... < Šiandien čia, Pilzene, mūsų ir šeimininkų norai sutampa: keliame aprasojusius bokalus už tai, kad jie, pripildyti „PrazdTOjumi", visame pasau lyje būtų keliami tik už tai, kas atneša žmonijai gerovę, taiką, džiaugsmą.
Miestas 1995 metais švęs savo septynišimtmetį. Seno vėje Pilzenas, būdamas laisvu karališkuoju miestu, gavo iš karaliaus, kaip tuo metu bu vo įprasta, privilegijas, kurių vertingiausia — išskirtinė teisė virti alų. 1842 m. čia buvo pastatyta alaus gamykla. Prasidėjo per galingas Pilzeno alaus žygis per pasaulį. Po Čekoslovaki jos sekė Viena, Berlynas. 1862 m. Paryžius ir septynias dešimtųjų metų pradžioje — JAV. (Kaip matome, Čekoslova kija du kartus buvo „užka riavusi" pasaulį — alumi ir Šveiku). Iš pradžių jis vadinosi „Pilzenu". Tačiau, kai dau gelis užsienio bravorų pradė jo savo alų pardavinėti už Pilzeno tipo, Pilzeno alaus gamyklos vadovybė nutarė „Pilzeną" pavadinti naujai — „Pilzeno Prazdrojumi". Taip tikrasis buvo atskirtas nuo jam panašaus. Antrojo pasaulinio karo metu gamykla buvo sugriau ta. Tačiau bombardavimo pa dariniai greitai buvo likvi duoti, ir gamykla pradėjo dirbti. „Prazdrojus" vėl garsė(Tęsinys. Pradžia Nr. 25)
Šypsenos
>0000000000000000000000000000000000000000 „Fuksė": — Ar Stepas Batoras nieko
nesakys? St. Batoras: — Rūkyk, vaikeli, tokia jau mano dalia. „Senjorė": — Rūkyk, aš čia rūkiau dar prieš bibliotekos gaisrą!
Nuotraukoje: chemikai laboratorinių darbų metu.
Saviveiklininkų festivaliui
KITOSE AUKŠTOSIOSE
Įtemptos dienos respublikos nusipelniusiam kolekty vui Politechnikos instituto liaudies dainų ir šokių an■ambliui „Nemunas", Stukonkursinę dentai ruošia rrogramą šalies politechni kos institutų meno saviveik los kolektyvų festivaliui Tautų draugystė". 17 geriau sių sąjunginių respublikų politechnikos institutų me-
no kolektyvų rugsėjo 19— 27 dienomis susirinks j vieną gražiausių Uzbekistano miestų — jo sostinę Taškentą. Jame ir įvyks Taškento politechni kos instituto iniciatyva su rengtas festivalis. Saulėtasis Taškentas, nukentėjęs nuo 1966 metų že mės drebėjimo, pilnai atstaty tas. Tai padarė iš tolimiausių šalies kampelių suvažiavę
įvairių tautybių ir profesijų žmonės. Šiam ryškiam tautų draugystės pavyzdžiui ir žyg darbiui skiriamas ir festivalis. Tokios priemonės sustiprina studentų draugystę, pakelia idėjinį-meninį kolektyvų ly gį, auklėja jaunimą komunis tinės moralės principais, formuoja estetines pažiūras ir propaguoja naujus kūrinius. „Už tarybinį mokslą".
KIEK BOKŠTŲ PRAHOJE?
akmeninis tanko postamentas. Matėme dar vieną savo ne mirtingo žygdarbio didybe prilygstantį aukščiausiems Prahos bokštams kuilių obe liską tarybinių karių kapuo se. .. .Jais rūpinasi pagyvenusi moteris. Kaip simboliška — jos tėvas buvo rusas, motina — čekė. Ji žino kiekvieno jų vardą („Ten Alioša, jis buvo jauniausias, mirė nuo žaizdų ligoninėje..."), gimi mo datas. Tie penki šimtai jai visi gyvi. Visi kalba su ja. Moteris aprauda kiekvie ną, bet jos akys sausos, o skausmas šerkšnu pražilo plaukuose. Čia penki šimtai negyvų širdžių („Štai čia kasmet ateina gruzinų, pernai jo draugai atvežė šitą statuJėlę, sako, karalienė, gėlių visada atneša"), tik žaiža ruoja ant paminklų raudoni gvazdikai. Penki šimtai kapų. Juos glaudžia Prahos molinga žemė, saugo juos savo at mintim. .. Neša Vltava vandenis į Elbę. Neša vandenis ir me tus. Abiejuose jos krantuose augo žmonių namai, rūmai, gatvės ir didžiulės aikštės. Visur praėjo istorija, visur paliko savo žymes, garsūs ir tragiški įvykiai sukūrė istori nį miesto monumentalumą ir ypatingą lyriškumą.
Mes buvom Prahoje. Kiek kartų ėjome Vadavo aikšte, žvelgėm nuo Prahos Hrado (čia dirba ir respublikos pre zidentas) į didelį ir gražų miestą, kuris, sako, panašus į Vilnių ar atvirkščiai. Buvome „Laternoje Magikoje" — toje kino ir teatro sintezėje, kino automate, kur patys žiūrovai balsų daugu ma pasirenka situacijos tęsi nio variantą. Buvom Paveiks lų galerijoje ir ilgai nepa miršim čekų dailininkų spal vų, prancūzų įvairiausių sro vių atstovų darbų („Goge nas. .. Kokiu karščiu alsuoja tas jo paveikslas, „Haitietė..."). Mes buvome Praho je, kurios su niekuo nepaly ginsi ir nesumaišysi. Prahoje nėra tokio fonta no, kokiu garsėja Roma — nėra di Trevi, j kurį užsie niečiai meta monetas, tikėda mi, kad dar kartą sugrįš. Ir vis dėlto jie sugrįžta į Prahą vėl ir vėl. Mes grįžom į tėviškę, ku rios, keista, per vieną mėnesį taip išsiilgom. Pamiršom alaus skonį, gatvių pavadinimus, pamiršom nacionalinę čekų virtuvę (kartais gana įkyrėju sius pyrago knedlikus), o kažkas liko. Tai noras grįžti į Prahą. Jis auga iš prisimi nimų ir darosi vis stipresnis. A. KUSTA
.. .Mes sėdim Strahovo kalno papėdėje, gražiame skvere, Petrinske sady vardu pavadintame. Čia ant akme ninio postamento stovi neby
lus 1945 m. gegužės devinto sios didvyris — pirmasis tankas, įsiveržęs į Prahą. Penkiakampės formos gėlyne žydi čekiškos gėlės, virš Prahos šviečia rugpiūčio sau lė, krykštauja maži vaikai. Palaiminta vasaros diena! Prahą vadina šimtabokšte. Pirmieji tekančios saulės spinduliai paliečia bažnyčių varį ir auksą. Bet Čekoslova kijos atminty nė kiek ne žemesnis už bokštus ir tas
Iki šiol respublikinės kom. jaunimo premijos buvo įtei kiamos poetams, dailinin kams, muzikams, aktoriams, fotomeistrams. Lietuvos LKJS CK biuras nutarė įsteigti respublikines komjaunimo premijas ir jau niesiems mokslininkams. Premijos bus skiriamos kas dveji metai (pradedant 1973-aisiais) tiksliųjų, gam tos ir visuomeninių mokslų srityje po 500 rb kiekviena. Mokslo darbai premijoms gauti pateikiami kas antri metai nuo rugsėjo 1 iki lap. kričio 1 dienos Lietuvos LKJS CK Respublikinių komjauni mo premijų mokslo srityje komisijai, kuriai vadovauja chemijos mokslų kandidatas, LLKJS CK Jaunųjų moksli ninkų tarybos pirmininkas R. Šarmaitis. Sudarytos trys sekcijos. Tiksliųjų mokslų sekcijai va dovauja fizikos matematikos mokslų daktaras B. Grigelio nis, visuomeninių mokslų ekonomikos mokslų kandida tas A. Buračas ir gamtos — medicinos mokslų daktaras V. Astrauskas. Konkursui priimami gilūs teoriniai tyrimai, darbai, su siję su naujų mašinų, me chanizmų, medžiagų, progre syvių technologinių procesų kūrimu ir įdiegimu į liaudies ūkį. Konkursuose gali dalyvauti jaunieji moksliniai darbuoto jai, aspirantai, dėstytojai, liaudies ūkio specialistai, ne vyresni kaip 33 metų, ak tyvūs visuomenininkai. Konkursui priimami tik spaudoje paskelbti moksliniai darbai, išradimai, naujos ma šinos, medžiagos, technologi niai procesai — tik įdiegti gamyboje (po gamybinių ban dymų). Apie tai būtina pris tatyti atitinkamus dokumen tus.
SVEČIAI IS VDR Rugsėjo 19 d. j Vilnių atvyksta Laisvojo Vokie čių Jaunimo sąjungos Graifsvaldo universiteto komiteto pirmasis sekre torius M. Hercigas, komi teto nariai J. Langhameris ir H. Hora. Svečiai su mūsų universiteto kom jaunimo organizacijos va dovais aptars bendradar biavimo rezultatus, numa tys planus šiems mokslo metams.
*
SKAITYTOJAU! „TARYBINIS STUDEN TAS" — TAVO LAIKRAŠTIS. Kuo aktyviau talkininkausi jame, tuo jis bus įdomesnis Tau ir Tavo kolegoms kituo se fakultetuose. Laukiame Jūsų laiškų — informacijų, probleminių straipsnių, fotonuotraukų, kū rybinių bandymų. Klauskite,
KOMJAUNIMO PREMIJOS — JAUNIESIEMS MOKSLININKAMS
' T'
PROFESORIAU,
DĖSTYTOJAU, STUDENTE!
siūlykite, ginčykitės, — tik netylėkite. Pirmadieniais, antradie niais, trečiadieniais ir penk tadieniais nuo 9.30 iki 17 vai. laukiame Jūsų redakcijoje (Centriniai rūmai, antras aukštas, 32 kamb, telef. 2-58-84).
Ar nepamiršai užsipre numeruoti Universiteto laikraštį? Prenumerata priimama VVU studentų profsąjun gos komitete. Kaina 3 mėn. — 28 kap.
J. KUNCIAUS pieš.
V. MATULEVIČIAUS piešų
WU komjaunimo ko miteto operatyvinės gru pės nariai (su pažymėji mais) kviečiami į komjauAteinantįtrečiadienį, nimo komitetą rugsėjo rugsėjo 22 d. 16 vai. įvyks 24 d lg yal VVU komjaunimo komite to posėdis. Narių ir fakul tetų sekretorių dalyvaviVVU komjaunimo mas būtinas. komitetas
Skelbimai
REDAKTORIUS Nuoširdžiai užjaučiame FAF ekonominės informa cijos spcialybės III kurso studentę Vidą NAGELYTĘ dėl jos tėvelio mirties
Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinės bib liotekos kolektyvas nuo širdžiai užjaučia bendra darbę Fridą ŽURINAMAS dėl jos motinos mirties
A. KUSTA REDAKCIJOS ADRESAS Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas 2-58-84, ketvirtadieniai1 spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 3691 LV 13824