TALKA
s s s t I
praėjusį savaitgalį didelė upė Istorijos fakulteto pirliursių talkininkavo Gied rų tarybiniame ūkyje jolėtų ra j.). Kaip prisimenate, oras šešLenį, sekmadienį buvo Likus. Kaip tik skirtas. bulLasiui. Pirmąją dieną istoLai ir bibliotekininkai priL net 53 tonas bulvių. įkmadienį laukuose jau jrbo beveik 150 studentų Ridėjo pirmo kurso psicho,gai. Todėl ir prikasta buvo augiau. Tarybinio ūkio vadovai šilii atsiliepė apie šią talką, o iip pat ir apie vasarą Giedličiuose stovyklavusius bei irbusius studentus. Studenii į Vilnių grįžo su gera uotaika (aišku, kas to noėjo), vis tebejausdami plauus kedenantį vėjo gūsį ir udens saulutės šypsnį. Žemdirbiams talkininkavo kitų fakultetų pirmakursiai.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
■ r,c\RVBims scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 ra.
1971 m. rugsėjo 24 d.
Nr. 28 (768)
•
Kaina 2 kp
LABORATORIJA ĮTVIRTINA ŽINIAS
B. STANISLOVAITIS
Viešėjo Uzbekijos mokslininkai Penktadienį Filologijos fa:ultete viešėjo Uzbekijos nokslininkai — Samarkando iniversiteto dėstytojas Džiu•a Chodžimetas ir Namanga10 Pedagoginio instituto dėsytojas Adilas Nasyrovas. Jie atvyko Lietuvių kalbos ir literatūros bei Rusų kalbos ir literatūros katedrų kvietimu. Svečiai papasakojo apie Tarybų Uzbekijos aukštąsias mokyklas, supažindino su klasikine uzbekų literatūra. Nuotraukoje: Kartografijos laboratorijos vyr. inžinie Musų inf. rius P. Gaučas prie fototransformatoriaus.
Besivystantis liaudies ūkis ir kultūra skatino kompleksinį gamtinių są lygų tyrinėjimą, pareika lavo duomenų apie faktinį gamtinių jėgų išsidėstymą, apie jų perspektyvinį iš vystymą. Į tą darbą įsi jungė visos respublikos mokslo ir gamybos orga nizacijos. Jos, kiekviena pagal savo profilį, atliko tyrimus, rinko duomenis, sistemino ir fiksavo juos rašytiniuose veikaluose arba kartoschemose. Ne atsiliko nuo to darbo ir Vilniaus Valstybinis uni versitetas. Tam reikalui respublikos vyriausybė Gamtos fakultete prie Fi zinės geografijos ir karto grafijos katedros įsteigė Kartografijos laboratori ją, kuriai, prof. V. Chomskiui moksliškai ir meto diškai vadovaujant, teko spręsti gamtos sąlygų ir išteklių bei gamybinių jė gų išsidėstymo problemas kartografiniais metodais. Nėra prasmės detaliai ko mentuoti, kas laboratori
joje padaryta, nes ne kar tą spaudoje apie tai buvo rašyta. Noriu kiek sustoti prie laboratorijos vaid mens mokymo procese ir kadrų ruošime. Prieš 8—10 metų Vil niaus universitete buvo keturios geografijos spe cialybės: fizinės geogra fijos, geomorfologijos, hi drologijos ir meteorologi jos. Tačiau anksčiau minėtoji problema ir vis didėjantis kartografinės medžiagos pareiiTalavimas mokslinio tyrimo ir pro jektavimo institutuose vertė ruošti kartografijos specialistus, kurie galėtų kartografiškai pavaizduo ti gamtos ir socialinius bei ekonominius reiški nius. Jeigu stambaus mas telio žemėlapiams suda rinėti specialistus jau seniai ruošė Kauno Že mės ūkio technikumas ir iš dalies Žemės ūkio aka demija, tai smulkaus mas telio žemėlapių sudaryto jų ruošimas atiteko Vil niaus universitetui. Karto
grafijos laboratorija tapo nelyginant materialinė bazė. Tik įsteigus laboratori ją, prof. V. Chomskio ir doc. V. Dvarecko rūpes čiu buvo įsigyti patys būtiniausi kartografijos darbams aparatai ir įran kiai: reprodukcinė kame ra, fototransformatorius. kopijavimo ir braižymo instrumentai. Apsirūpin ta reikiamomis medžiago mis: specialiu braižymui popieriumi, šviesai jaut riomis medžiagomis, che mikalais. Taip jau pirma jai kartografų laidai susidarė sąlygos įtvirtinti teorines žinias praktinia me darbe tik ką gimusioje (1964 m.) Kartografijos laboratorijoje. Dar būda mi studentais (J. Dulevičienė, B. Dubakaitė, V. Jasiūnas, G. Kavaliauskas, A. Kubilienė, L. Kukštienė), jie šioje laboratorijo je pradėjo atakuoti Lietu vos teritorijos kompleksi nio kartografavimo dirvo(Nukelta j 2 psl.)
PRAKTIKA
„Komjaunimo taurės" varžybos Rugsėjo 19 dieną, sek madienį, startavo gražus sportinis renginys — Uni versiteto „Komjaunimo taurės" varžybos. Jų prog ramoje — futbolas, tinkli nis, krepšinis, lengvoji atletika ir krosas. Šiemet, atrodo, vėl bu vo stengtasi senai tradici jai gražinti šventišką nuo
taiką, sportinį azartą. Fa kultetų komjaunimo akty vistai, sporto tarybos turėtų pasirūpinti, kad šios varžybos kaskart su trauktų vis daugiau daly vių ir žiūrovų, džiugintų rekordais, stumtelėtų spor tinį Universiteto gyveni mą į priekį.
„Komjaunimo taurės" var žybų vėliavą pakelia stip riausi Universiteto lengvaat lečiai A. Cerniavskaja ir E. Pocevičlus. Varžybų dalyvius_sveikina VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaltis, dėst. P. Virbickas ir „Mokslo" klubo pirminin kas A. Tarasevičius.
V k. kibernetikai atlie ka gamybinę praktiką, kuri truks pusę metų. Dauguma darbuojasi pla no komisijoje, ministeri jose. Praktikos uždavinys yra supažindinti studen tus, kaip būsimus ekonomistus-matematikus, su pagrindinėmis analitinio pobūdžio ekonominio dar bo kryptimis: Praktiką taip pat atlie ka ir kiti Finansų ir aps kaitos fakulteto penkta kursiai — ekonominės in formacijos spec. studentai. R. KVIETKAUSKAS
KAIP PLATINAME „TARYBINĮ STUDENTĄ?" <
Baigiasi mūsų laikraščio prenumerata paskutiniesiems šių metų mėnesiams (t'X— XII). Pirmauja Matematikos ir mechanikos fakultetas — užsakyta 500 .„Tarybinio stu dento" egzempliorių (platinto jas D. Burbą). Finansininkai išplatino 200 egzempliorių ^platintojas V. PalUionytė). Dėkojame mūsų bičiuliams. Gaila, kad kiti fakultetai dar neišsirango. Primename, kad prenume ratos kaina 3 mėn. — 28 kap. E. DARAŠKEVICIOTE
2
TARYBINE STUDiyj
Ką galvojate, skolininkai? Tiesa, jiems daug ką prarasti nėra — neišlaikei pavasario sesijos, prašau, tau rudenį „Paguodos se sija". Neišlaikei vieną kartą, vėl pratęsia skolos lapelį. Ir taip be galo? Ne! Yra ribos ir pasitikė jimui, ir pasigailėjimui. Universitete, apytikriai suskaičiavus, būtų apie 500 skolininkų. Netikite? Štai praėjusį pirmadienį skambiname į Matemati kos ir mechanikos fakul-
tetą. „Yra apie 130 skoli ninkų" — išgirstame atsa kymą. Nėra abejonės, jų dauguma — užkietėję si muliantai. Juk net antramečiai — trečiakursiai M. Nechajus, A. Semjinas, A. Kūjelis, R. Ramanauskas — turi skolų. Fizikos fakultete — 70 skolininkų. Chemijos fakultete — 30 skolininkų. Filologijos fakultete 30 skolininkų...
Šie skaičiai, žinoma, ne rodo, kad vienur ar kitur nesirūpinama pažangumu, nėra tvarkos ir griežtesnių bausmių. Štai Pramonės ekonomikos fakultete dar likęs 21 skolininkas. Skolų likvidavimo terminas — spalio 1 d. Anot prodekano J. Kunčino, gal bus 8 skolininkai, kurie neišlai kys. Teks jiems atsisvei kinti su Universitetu. To kių saraše — R. Surginevičius, L. Filipavičiūtė, R.
Letkauskas (penktakur sis!), A. Bakutis. Taigi, susimąstyti yra dėl ko. Skaičiai prikišamai ro do, kad skolininkų Uni versitete daugiau, negu mokslo pirmūnų. Tai ne normali padėtis. Matyt, atėjo laikas užsitarnauti teisę ir į „paguodos plau kimą". Yra dar vienas pasiūly mas. Galima suruošti kon kursą „Kas didžiausias tinginys". O ką galvojate jūs, sko lininkai? A. JUODUPIS
ŠALIES Lietuvos TSR Aukštojo specialaus vidurinio mokslo ministerja susumavo naujų studentų priėmimo rezultatus. Šiais mokslo metais į Lietu vos aukštųjų mokyklų sta cionarinius skyrius buvo priimta 7350 studentų, Pareiškimus padavė 12.608 as menys. Į vieną vietą buvo paduota 1,72 pareiškimo (pernai 1,73). Didžiausias konkursas buvo Vilniaus Dailės institute, kur į vieną vietą pretendavo 4,1 stud. Kauno Medicinos insti tute vienam priimtam teko 2,3 pareiškimo, Vilniaus uni versitete 2,2. Mažiausi konkursai buvo: KPI — 1,32 pareiškimo j vie ną vietą, Vilniaus Pedagogi niame institute — 1,5 L Vil niaus Inžineriniame statybos institute — 1,64. Populiariausios buvo eko nomikos, teisės, psichologijos, visuomeninio maitinimo ir kt. specialybės. Trūko pareiškimų j fizikos ir matematikos specialybes pedagoginiuose institutuose. Apie 50 respublikos jau nuolių pasiųsta studijoms į .kitų respublikų aukštąsias mokyklas. Vyrų studentų priimta šim tu daugiau, negu moterų.
Rugsėjo 1 d. pradėjo dar bą dar vienas naujas šalies universitetas. Jis įkurtas vietoj buvusio Kazanės Peda goginio instituto.
• FOTOINFORMACIJA
Pasirašyta bendradarbiavimo tarp Vilniaus universiteto komjaunimo organizacijos ir Graifsvaldo universiteto Laisvojo Vokiečių Jaunimo sąjungos sutartis. Universitete viešėję Graifs valdo universiteto LVJS ko
miteto nariai teigiamai liepė apie tarptautines sto vyklas, pasikeitimą jaunimo organizacijų aktyvo turistinė mis grupėmis. Numatytas bendro darbo formų ir priemonių perspektyvinis planas ateinančių 3—5 metų laiko tarpiui, aptartos galimybės dalyvauti mūsų universiteto
atstovams 1972 m. Graifsvalde įvyksiančioje konfe rencijoje ideologinio auklėji mo klausimais. Vakar svečius priėmė pro rektorius doc. J. Grigonis. Nuotraukoje: svečiai taria si su VVU komjaunimo orga nizacijos vadovais. M. ŽEMAIČIO nuotr.
Sezono atidarymas
Nuotraukoje: Kiemo teat ro tėvas režisierius V. U mantas (kairėje) ir Isterijų fakulteto požemio teatro va dovas V k. žurnalistas J. Po cius.
soriams. Iš tokių absol ventų galima paminėti J. Pečiūrą, dirbantį Žemė tvarkos projektavimo in stitute, L. Gopaitę — Ke lių projektavimo institu te, B. Pleitienę ir G. Kava liauską — Geologijos mokslinio tyrimo institu te. Dideliu sumanumu pasižymi jau nuo studijų laikų iki šios dienos tebe
dirbantieji Kartografija laboratorijoje P. Gaidas, D. Barisauskaitė-Žu'kauskienė ir kiti. Į kartogra fus persikvalifikavo anks čiau baigusios geografės J. Laurinaitytė, S. Mika lauskienė, J. Petrauskai tė, kurios nepriekaištingai susidoroja su kartogiafinėmis problemomis. Taigi, Kartografijos la boratorija be tiesioginių užduočių aktyviai daly vauja kadrų ruošime. A. SAMAS laboratorijos vedėjas
Atkelta iš 1 psl.
nūs. Nuo tada laboratori ja tapo pilnai veikiančiu moksliniu Universiteto padaliniu. Čia kartografi jos specializacijos stu dentai pradėjo atlikinėti laboratorinius darbus ir gamybines praktikas. Studentai atlieka visus procesus, būtinus smul kaus mastelio žemėlapio sudarymui nuo pirmosios iki paskutiniosios opera cijos. Gamybinių prakti kų metu jie dirba pagal Kartografijos laboratori-
jos programą. Studentai privalo visiškai savisto viai atlikti užduotis, pa naudodami visus savo kū rybinius sugebėjimus, tiksliai prisilaikydami kar tografijos mokslo bei tech nologinių instrukcijų rei kalavimų. Be to, daugelis aukštesniųjų kursų karto grafijos specialybės stu dentų savo laisvalaikius
Praeitą savaitę ketvirto kur so žurnalistai susitiko su „Vakarinių naujienų" redak toriumi Česlovu Zgirskiu. Busimųjų žurnalistų svečias įdomiai papasakojo apie dar bą Žurnalistų sąjungoje, apie laikraštį, jo darbuotojus. Sve čias pastebėjo, kad „Vakari nių naujienų" redakcijos ko lektyvo dauguma — apie 80 proc. — Universiteto auklė tiniai žurnalistai. Nemaža dalis studentų atlieka prakti ką šiame laikraštyje, dirba gerai. Tai nemažas Žurna listikos katedros nuopelnas. Ateityje šios specialybės studentai susitiks su „Komunisto" redakcijos darbuotojais.
gamybiniam pašvenčia darbui — dirba laboratorijoje. Malonu konstatuoti faktą, kad absolventai buvę Kartografijos labora torijos darbuotojai arba stropiai gilinę joje prakti nes kartografijos žinias — išsiskirstę į mokslinius ir projektavimo institutus, nedaro gėdos savo profe
pę
,
Žmogaus pareiga
Medicinoje didelė reikšmė teikiama (kraujo perpylimui, Beveik nėra susirgimo, kurį gydant nebūtų reikalingas kraujas. Kraują duoda gausus donorų būrys. Tarybinė vyriausybė šiam tikslui skiria dideles lėšas. Donorai — tai didžiulis rezervas! Savo kraują duoda darbininkai, kolūkiečiai, tarnautojai, studentai, — žmonės, suprantantys kilnią savo pareigą Tėvynei ir norintys padėti sergančiam. Kiekvienų mokslo metų pradžioje Universitete organizuojamos Donorų dienos. Medicinos fakultete ši diena buvo rugsėjo 14. Nemokamai kraują davė 183 studentai medikai. Iki šiol tai didžiaunas donorų skaičius mūsų fakultete. Daugiausia kraujo Nuotraukoje: Česlovas davė šių kursų studentai: I — 50 studentų, II — 57, Zgirskis. IV — 41 studentas. Džiugu, kad kiekvienais metais vis M. JUOZAIČIO tekstas ir daugiau studentų tampa donuotr. norais. Per šešerius studijų
jaučiama bus ir šįmet pį mąkart spektakliuose dalyvai LTSR Valstybinės filharnu nijos orkestras, vadovauji mas dirigento LTSR nusipe niusio artisto, Respublikini premijos laureato S. Sondec kio, skaitovas — LTSR Vals tybinio Akademinio d raino teatro aktorius T. Vaisieta Ateityje tai bus studentų, ga ne tik studentų, bet ir Vii niaus miesto visuomenės me no šventės. Tuo pačiu litai metais pažymėsime ir Uni versiteto teatro 400 meti sukaktį. . . .Į Sarbievijaus kiemų at keliauja dekoracijos. Susini pinęs bėgioja režisierius šeš tadienį pirmasis spektakli „Inauguratio“ — teatraiizuo tas koncertas-misterija. Da lyvauja poetai, skaitovai dainininkai, aktoriai, šokėjai konservatorijos studentų sint foninis orkestras. ..
Įdėmi akis, žinoma, paste bėjo pasikeitimus mūsų uni versiteto Sarbievijaus kieme. Svarbiausia, dingo fontanas! Ir ne naktį, kaip būna de tektyvuose, o dienos metu. . . Nepulkit į paniką — „kal tininkai" žinomi. Tai Kiemo teatras. Scenoje, kuri paslė pė fontaną, pradėjo lakstyti ir šūkalioti artistai — vyksta repeticijos. Sarbievijaus kiemas ruošiasi sutikti „Kiemo teatrą-71". Kaip pasiruošė teatro kolektyvas susitikimui su žūrovais? Apie tai paprašė me papasakoti režisierių drg. V. Limantą. — Dejom visas pastangas. Po dvejų metų vėl atnaujinnami seni pastatymai. Visi dirba rimtai. Blogiau, kad studentai, baigdami Univer sitetą, palieka ir mus. Ateina nauji... — Kiek tokių buvo šįmet? —- Į studiją priimti 24 nauji nariai. Tai “ R. Poškaitis, R. Matutytė, A. Tautkus, V. Tarvydaitė ir kiti. — Kokie planai ateičiai? — Iš „Kiemo teatro" turi išaugti meno festivaliai. Tai
metus, Medicinos fakultete didžioji dauguma studentų bent kartą duoda kraują. Gausus yra daugkartinių nemokamų donorų būrys. Tai šeštakursiai: I. Čeponytė, A. Jasulaitis, E. Paražinskas, P. Šukys, penktakursiai: V. Apeikis, L. Bacytė, R. Macutkevičiūtė, D. Paražinskaitė, D. Petrauskaitė, D. Prialgauskaitė; ketvirtakursiai: Z. Baranauškas, N. Baukytė, M. Biliukas, M. Binder, A. Ginkaitė, V. Gritėnas, T. Ivanauskas, V. Kamarauskas, R. Koževnikovaitė, V. Kviklys, R. Masalis, H. Ramonas, A. Rešeliauskas, B. Pliuškys, trečiakursis: A. Gračiovas ir kiti. Ketvirto kurso studentė R. Burbaitė davė kraują nemokamai jau 7 kartus. Nuoširdžiausias ačiū visiems fakulteto donorams, geriausios sveikatos, sėkmės moksle! Gaila, kad padėkot galima ne visiems fakulteto studentams. Dalis net ir labiau-
K. ALEKNI
DONORŲ DIENA
siai norinčių padėti negali donorais dėl persirgtų ligų ar esamos sveikatos būk[gS Tačiau yra ir tokių, kurjų donorų gretose nėra dėl baisiausios ligos — abejingumOj kurių nejaudina paprasčiausia žmogaus pareiga — padėti sergančiam? Ar už|eįs ryžto, kai gyvenimas iškels Jums sudėtingesnius uždavinius? Malonu pažymėti, kad didėlę paramą organizuoji donorų dieną suteikė dekana tas, partinė organizacija, katedrų vedėjai, kursų auklėtoja. Tokios paramos turėti! susilaukti Raudonojo Kryžiaus draugijos komitetai ir kituose fakultetuose. Donorų die nOs Universitete dar tik prasideda. Jų sėkmė priklausys nuo organizuotumo ir paramosi J. BUTKUS Medicinos fakultete Raudonojo Kryžiau5 draugijos pirmininkas
3 P-L
GRYBINIS studentas
pydytojo I metai s dienomis respubli■pje inomas vidaus ligų Kcid'istas docentas med, m. Bįd. Uja Skliutauskas švens; Dingą 75 metų jubilie■ Doc. I. Skliutauskas yra Ko::us ne tik Tarybų SąjunEe Keletas jo mokslinių Erbų yra išspausdinti Aus■n;Ob ir demokratinės Vokie■;>05 medicininiuose žurna■
■ 1920 m. baigęs Charkovo B siteto Medicinos fakulEtą, jaunas specialistas praBeda darbą kaimo ir mokyklų Edyoju Žemaitijoje. Dieną E priiminėja ligonius, o po ■ skaito, mąsto, apiKendrina. B 1923 m. „Medicinos" žurnaBe pasirodo pirmas kaimo gyBytoo darbas apie sunkių Krdies veiklos sutrikimų gyBym 1929 m., jau dirbant Bagarės apylinkėje, kilo poKonuelito epidemija. Gyd. Biją Skliutauskas aktyviai įsi jungė į kovą su epidemija. Buoi: lėtinėje buržuazinėje Jjetvvoje nebuvo nei san. Epideminių stočių, laboratori jų, nei efektyvių kovos prie monių prieš poliomelitą, bet lydytojui pavyksta likviduoti Epidemiją. Jis pirmas LietuEoje aprašo „Medicinoje" poliomelito epidemiją. Kaimo Ealyyomis I. Skliutauskas gyEo raudonąją vilkligę aukso Ipreparatais, o gydymo rezul tatus 1930 m. paskelbia pa kulinėje literatūroje, I 1931 m., persikėlęs į Kau pų, dirba TSRS pasiuntinybės Ir prekybos atstovybės gydy toju, teikia medicininę pagai lę pogrindyje dirbantiems Ikomunistams. I Tarybų valdžios metais ak tyviai padeda kurti tarybinę Imediciną, ieško naujų profillaktikos ir gydymo metodų. I Didžiojo Tėvynės karo mė liais fronte dirba karo lauko [ligoninėje, kur teikia medici[ninę pagalbą ir slaugo sužeis tuosius. Dar karo metu pra deda domėtis žmogaus orga nizmo reaktyvumu. Si svarbi problema medicinoje tampa pagrindine pokario metų jo mokslinio darbo kryptimi. Šiuos ■ klausimus jis kelia daugelyje mokslinių straips nių ir savo disertacijoje. Ty rinėdamas žmogaus organiz mo reaktyvumo problemas, pasiūlo naujus opaligės ir bronchinės astmos etiologijos ir patogenezės mechanizmų aiškinimus. Iš to išplaukia nauji susirgimų gydymo prin-. cipai, paremti poveikiu J simpatinę nervų sutemą Pastarasis docento Skliutausko darbas susilaukė didelio susidomėjimo ne tik mūsų šaiyje, bet ir kitų šalių me dikų tarpe. Nuo 1947 m. rugsėjo mėn. gyd. I. Skliutauskas Vilniaus universiteto Vidaus ligų propedeutikos katedros asisten tas, o vėliau (nuo 1956 m.) — docentas. Jubiliatas su pasišventimu ugdo ir auklėja naują tarybinių medikų kar ta. Jo paskaitos pasižymi originalumu, minties turtin gumu, turi gilų auklėjamąjį poveikį jaunajai auditorijai. Jo buvę auklėtiniai su meile 'r pagarba prisimena savo Principingą, reiklų, bet kartu ir draugišką mokytoją. Minėdami doc. Iljos Skliui-msko 75 metų garbingą su kaktį, Vidaus ligų propedeutik°s katedros darbuotojai karštai sveikina Jubiliatą, linki geros sveikatos, asme ninės laimės, ilgų kūrybingų metų. Med. m. kand. J. PUČINSKAS Vidaus ligų propedeutikos katedros asistentas
ATAKUOJAME
Prasidėjo mokslai ir neaki vaizdininkams. Pirmadienį Pramonės ekonomikos fakul teto neakivaizdinio skyriaus pirmakursiai susirinko kolo nų salėje. Jiems buvo įteik tos studijų knygutės. Nuotraukoje: neakivaizdi ninkus sveikina fakulteto de kanas doc. L. Jasinskas. « M. JUOZAIČIO nuotr'
Dovana bibliotekai Prieš keliolika metų miški ninkas Jonas Gelaževičius, Vilniaus universiteto auklėti nis, gavęs rektoriaus sutiki mą, savo rankomis pasodino raudonąjį ąžuolą Universiteto Sarbievijaus kieme. Dabar J. Gelaževičius — LTSR nusipelnęs mokytojas, miško ūkinės botanikos dės tytojas Kauno A. Kvedaro miškų technikume. Tai dide lis knygos bičiulis. Ilgai kauptą unikalią asmeninę knygų kolekciją jis perdavė Universiteto bibliotekai. Per duota daugiau kaip 3500 vie netų literatūros dešimčia Eu ropos kalbų. Kolekcijoje yra senojo universiteto profeso rių darbų, kaip B. Jundzilo „Lietuvos augalų aprašymas
APIE VVU DARBO IR POILSIO STOVYKLĄ PRAHOJE PASAKOJA BŪRIO SIENLAIKRAŠTIS „GAUDEAMUS"... „Šios mūrininkų grandies „Kalk, trauk, lupk", kuri ži noma visoje CSSR, siela (gran dies vadovo dėdės Jaroslavo tvirtinimu) yra Laima. Ji tu ri nemaža gerų savybių. Darbo pradžioje ji visada atrodo žvaliai. Prieš darbą, o taip pat per visas pertraukas ji privalo suvalgyti papildo mą davinį (ledai, grietinėlė su kremu, šokoladas), kurį pri stato pats dėdė Jaras. Po to jis apdovanoja ją už gerą va karykščios dienos darbą kny gomis arba plokštelėmis. Pa dėkojusi už dovanas, Laima tuoj pat griebiasi darbo — trauko vinis. Jai tik retkar čiais tespėja patalkininkauti Lialia. Baigusi savo darbą, nesėda pailsėsi, bet mielai ir neprašo ma talkininkauja vyrams viena lengvai nešioja pasto lius, kuriuos tie trys vos-nevos pakelia. Pikti liežuviai kalba, kad jai pasiekti tokj lygį padėjo žinutė, jog dėde Jaroslavas nevedusiam savo sūnui nupirko lengvąją auto mašiną. Kiti, kad papildomas davi nys, kurio didesnę dalį suval go brigados nariai. Pati Laimutė, užklausta, kukliai nuleidžia spindinčias akutes: — Dirbu kaip visi, kiek ga liu. .." „Nuo senų laikų ruošėmės Tarybų Lietuvos dienai stu dentų klube — diskotekoje. Bet pasiruošimo darbai užvirė tik porai valandų likus. Vyrai
Pabaiga. Pradžia Nr. 25.
NETVARKĄ
KARTUS MEDUS..:
pagal Linėjaus sistemą", J. Jundzilo „Augalų aprašymas Lietuvoje, Volynėje, Podolė je ir Ukrainoje”, S. Jundzilo „Botanikos pagrindai" ir dau gelis kitų vertingų leidinių. Dovanotoje kolekcijoje yra leidinių, kurių Universiteto biblioteka iki šiol neturėjo. Vienas iš jų Harvardo uni versiteto išleista knyga — A. Rederio „Medžių ir krūmų vėsiuosiuose vidutinio klima to Siaurės Hempširo rajonuo se bibliografija" — 1949 m.; Čikagoje 1914 m. išleista L. Vailionio knyga „Materijos keitimasis organizmuose"; 1909 m. Leipcige išleista F. Roseno knyga „Įvadas auga lų pasauliui stebėti". Naujoji kolekcija Univer siteto bibliotekoje dabar tvarkoma. Ji bus saugoma atskiru fondu, bus sudaryta atskira kartoteka.
Sgjg
Į Universiteto Interklubą atėjo nemažas būrys fuksų. Šeštadienį jie tapo pilnatei siais klubo nariais. Vakare dalyvavęs Lenkijos lietuvis A. Andriuškevičius, šiuo me tu studijuojąs Universitete lie tuvių kalbą, papasakojo apie Lenkijos studentų gyvenimą. O pirmadienį interklubiečiai turėjo dar vieną susitiki mą, šį kartą su Kanados lie tuve, Toronto universiteto studente biochemike Laima Gustainyte. Ji papasakojo apie Amerikos lietuvių jauni mų, studentų gyvenimą, ak tualią darbo problemą, pasi dalino savo įspūdžiais apie i J. JUKNIENE Lietuvą. („TIESA") P. KRUPENKAITĖ
bandė balsus, merginos lygino solistų marškinius. .. Į bendrą lietuvių—estų va karą atvykome beveik pirmi. Gausią auditoriją (čekus, es tus, rusus, vokiečius, bulga rus) sveikina „Lietuvos" būrio viršininkas doc. K. Lapinskas. Kalba būrio komisaras S. Imbrasas. Jis pamini svarbiau sius Lietuvos istorijos momen tus, pasakoja apie jos pramo nės, ekonomikos ir kultūros suklestėjimą tarybų valdžios metais. Po analogiškos estų įžangos pakaitom skamba lie tuviškos ir estiškos dainos. Nuo galingų lietuviškų bosų, kui pagrindinis krūvis tenka komisarui, Eugenijui ir Rimui, klūpčioja lempos. „Sakalėlio" priedainį traukia visa salė. Tylūs ir pavergti salę palie ka vokiečiai, leningradiečiai (jie dirbo 12 vai. ir, bijodami praleisti mūsų koncertą, atbė go net nesiprausę), estai. Pas tarųjų viršininkas pasiguodė, kad darbe jiems tenka per daug varginančių saulės spin dulių. Į tai mūsų viršininkas su pasididžiavimu atsakė, kad jo būrys „nebijo jokio karš čio". Išėjom paskutiniai". „Liepos 18-osios rytas. Kar tu su Leningrado studentais aplankėm Lidicės kaimą, ap žiūrėjom muziejų ir paminklą žuvusiems. Padėjome puokštę gėlių. Popietė. Sausu vynu aplais tėme liūdną faktą> kad mūsų draugė Kamelija užbaigė ant rą savo gyvenimo dekadą. Palinkėjome jai ilgiausių me tų. Vakaras. TSRS, BLR ir CSSR studentai plaukė gar laiviu Vltavos upe. Čia įvyku siame Tarptautiniame Tango (pramoginių šokių kategorija) džiuginančią pergalę pasiekė Lialia ir Eugenijus: iškopė į
piimą trejetą! Šiek tiek bio grafinių duomenų: abu jie — busimieji VVU IV k. juristai, tarpusavy nesusituokę, kartu šoko vieną vakarą. Sėkmingai pasirodė konkurse ir jaunos daug žadančios lietuvių šokė jų poros: komisaras su Onute,
Žiūriu į Čeko slovakiją Erdvilas su Danute ir Alfonsas su Kamelija. Deja, dėl prizi nių vietų stokos jie liko ne atžymėti. Ir vėl 5 vai. ryto. Durys linksta, eižėja ir skyla nuo galingų Albino smūgių. Į daaarbą...
... IR AUTORIUS
— Vyrai gerai dirba, entu ziastai, — vis dar nebaigia šnekos Eugenijus Čerškus. Rankinis jo aistra, jis VVU rankinio rinktinės kapitonas. — Žinai mūsų trenerį... Mes patys... Alpulys siaučia visoje dau boje, kur statom moderniausią Čekoslovakijos ligoninę. Pusė jau baigta, anam korpuse jau vaikučius gydo, o čia, šiauri nėj daly, dar tik betonuojami rūsiai. Lietingiausias Čekoslovaki jos mėnuo slenka be lašelio
Malonu užsukti į Gamtos fakultetą: koridoriai, laiptų aikštelės skoningai papuošti stendais, žydi gėlės. Patalpos senos, kaip ir Fi lologijos, Istorijos fakultetų, tačiau koks tarp jų skirtumas! Čia koridoriai prirūkyti, pri šiukšlinti, juoduojančiais taš kais sienose nuo gesinamų cigarečių. O juk čia šeimi ninkauja merginos! Gamti ninkai tvarkingesni. Kaip jau minėjau, patalpos tikrai puikiai sutvarkytos. Fakulteto koridorius puošia meniškai apipavidalinti fotostendai „Respublika per penkmetį", „Fakultetas per penkmetį", kurie pasakoja apie svar biausius įvykius ne tik fakul tete, bet ir visoje respubliko je. Čia pamatysime ir Lenino ordininką prof. S. Jankauską, kelininkų dovaną — automa gistralę Vilnius—Kaunas, Eu ropos čempioną K. Sapką, ir daugelį kitų. 1921 metų rugsėjo 16 die ną Leninas pasirašė dekretą „Dėl gamtos paminklų ap saugos". Ta proga, praėjus nuo žymaus įvykio 50-čiai metų, gamtininkai išleido puikų fotostendą. Nemažai
valandų A. Levickas ir R. Baleišis su „fotošautuvu” praleido miško tankmėje, kol į fotojuostą pateko girių karalius briedis, stipruolis stumbras, ar ančių porelė. Nuotraukos meniškos, gera darbo technika, todėl sten das patraukia visų akį. „Kietas" ir „Neuronas" — fakulteto satyrinis sienlaik raštis. Šį kartą jo špaga nu kreipta į fuksus. Jeigu šiuo metu suvestume tarpfakultetinio patalpų api pavidalinimo konkurso re zultatus, neabejoju, Gamtos fakultetas būtų rimčiausias pretendentas į nugalėtojus, jeigu. .. Jeigu viso puošnumo netemdytų mažytis krislelis. Gamtininkai leidžia sielaikraštį „Savaitės naujienos". At rodo, būtų labai puiku: pra bėgo savaitė, atėjai į fakul tetą ir sužinai viską, kas aktualiausia. Tačiau „Savai tės naujienos" kviečia skai tyti J. Tupčiauskaitės straips nelį „Kai į žemę Gegužis ateina". Tebekabo visas nu meris, paskirtas tai datai. Nieko sau „Naujienosl" D. MARKELYTĖ
„Čia (ne)rūkoma" Prieš keletą metų centrinių Universiteto rūmų koridoriuose buvo išklijuoti popieriaus lapeliai su užrašu „Rūkyti draudžiama". Vėliau juos pakeitė plastmasiniais. Tik nepasikeitė rūkoriai —
jie tebedūmija koridoriuose. Matyt, užrašai, draudžiantieji rūkyti koridoriuje, kabo per aukštai. O gal jie pakabinti tik dėl grožio?!
lietaus. O marškiniai vis vien šlapi: pavėsy — 40°. Keturias dešimt su pliusu. — O argi blogai žaidžiam? — klausia Eugenijus. Užlindom už metalinių kon strukcijų trumpai minutei ir plepam. Bėgius, kuriais anks čiau šliaužiojo kranas, ardo kita pamaina — viršininkas su komisaru. Misteris (taip čekiškai vadi nami meistrai) Nemecas papsi pypkę. Jis ištisą dieną jos ne išleidžia iš burnos, visą darbo laiką — tegu būna karščiau sia — vaikšto įsikandęs ją, užsidėjęs skrybėlę ir apsiavęs storapadžials batais. Tik pusę keturių, kai baigiam darbą ir įsėdam j tramvajų, misteris Nemecas pasikeičia — dingsta visi tie atributai, be kurių jis — jau nebe misteris, o eilinis Prahos gyventojas. Papsi pypkę ir žiūri. Žiūri lyg niekur nieko, net žodžio netaria. „Miegat?" Tai klausia jo akys. Nuo to žvilgsnio ne išsisuksi, nepabėgsi kaip ir nuo nežmoniško karščio. — Karšta, — rodom į kak tas ir į saulę. Misteris sutin ka. Darbininkai, seni vilkai, ir tie dažniau lenda į pavėsį. Misteris Nemecas linkteli: „Karšta", o žvilgsnis nuolaidų nedaro. — Nebegaliu, — sako Eu genijus. — Mesiu viską ir ei siu namo. Jis jau kelintą kartą šian dien taip sako. Nemes, žinau. Jis juokauja. Matau, kaip jis, Eugenijus, krauna plytas, ka sa betoną, ir žinau: nemes. Sukas dantis, bet padarys, kas nurodyta. Jis dirba už du, o valgo už vieną. Nė velnio, Eugenijus dar ištvers. Arba Juozas su Rimu. Du ekonomistai studentai. O kai kasė tunelį (I), stebėtis vaikš
čiojo visa statybininkų armija, kaišiojo ir kaišiojo į juodą kiaurymę nosis. Kai kas sako, kad taip ir prabadė kalną. Bet aš netikiu, nes mačiau, kaip šluostėsi prakaitą Juozas (čekiškai Jozefas), mačiau, kaip pneumatinį kūjį dvi ilgas savaites kilojo tvirtos biržie čio Rimo rankos. Net meistrą, tą titnagą, jie užhipnotizavo. Kai tunelis per uolas buvo iškirstas, iš anos pusės du vy rus — Juozą su Rimu — pa sitiko ne tik saulės šviesa, bet ir besišypsantis meistro Kare lo veidas. Cha, rankose jis laikė RUM butelį! ... Žiūriu, kaip kapliu švys čioja viršininkas, kasa žemes komisaras. Vadovai, o dirba lygiai su visais. Nei privilegi jų, nei pavėsio ieško. Ketvir tam aukšte girdžiu mūsų mer ginų balsus — jos tvarko len tas. Prie betono maišytuvo lyg automatas žarsto žvyrą Albinas, visas mūsų būrys dirba, kartu su čekų (iarbininkais stato. Nors sunku, oi kaip sunku prisiversti, kai liko tik trys dienos.., O vėliau buvo rugpiūčio 7-oji, priešpaskutinė viešnagės Čekoslovakijoje diena. Grįžo me iš kelionės po šalį. Auto busas pasuko tuo keliu, kuris bėga pro ligoninės statybą Prahos priemiestyje — Moto je. Aš pamačiau, kaip iš vie tos pašoko Lialia ir sušuko: „Žiūrėkite, mūsų ligoninė!" ir tada pašokom mes visi — pu sė autobuso, ir ėmėm vienas kitą perrėkdami aiškinti ant rai autobuso daliai — kartu su mumis keliavusiems Bulga rijos studentams — kad čia mes dirbom, kad čia MŪSŲ ligoninė.
V. JANULIONIS
A. KUSTA
Spėrioj KAM ATITEKS „KOMJAUNIMO TAURĖ"? Pirmosios futbolo rungty nės buvo sužaistos dar už praeitą trečiadieni. Nuo pat pietų dulkė smulkus lietutis. Istorikams ir matematikams teko kovoti ir su kamuoliu, ir su įmirkusia aikšte. Visgi aštrios kovos netrūko — ji užvirė tuoj po vyr. teisėjo S. Šeiboko švilpuko. 2:1 lai mėjo matematikai. Kitos ketvirtfinalio pasek mės: PEF—TF 3:1; MF—TF 2:1; FAF—FIL. F — be žaidi mo laimėjo ekonomistai. Pusfinaliai: FAF—PEF 4:2, MF—MMF 2:1 Nemažą būrelį sirgalių su traukė finalinės futbolo rung tynės tarp Finansų ir apskai tos bei Medicinos fakultetų vienuolikių. Dar prieš gerą pusvalandį aikštėje švietė žydri ir raudoni futbolininkų marškinėliai — komandos ruošėsi finalinei kovai. Jau pirmoji busimųjų eko nomistų ataka atnešė jiems sėkmę. Po kampinio kamuo lys buvo permestas per išbė gusį vartininką, ir FAF fut bolininkų gretose nuvilnijo pirmoji džiaugsmo banga. Nelauktas „šaltas dušas" neigiamai paveikė medikus. Kol gynėjai „susitarė" su var tininku, vartininkas su gy nėjais, medikų vartai buvo nuginkluoti dar tris kartus. Po pertraukos medikai pa siekė garbės įvartį, bet ne trukus ir ekonomistai atsakė tuo pačiu. Aukštu rezultatu 5:1 nuga lėjo Finansų ir apskaitos fa kulteto futbolininkai. Lengvosios atletikos var žybos nepasižymėjo kiek di desniu masiškumu. Startavo tik 4 vyrų ir 7 merginų fa kultetų komandos. Rezultatai irgi gana kuklūs. Simtametrinę atkarpą grei čiausiai įveikė PEF studentas G. Rūkas — 12,2 sek. Tokį pat laiką parodė ir matemati
kas V. Storoženko. Merginų tarpe nugalėjo teisininkė A. Cerniavskaja — 13,5 sek. 1000 m nuotolyje vyrų gru pėje nugalėjo E. Pocevičius (PF) 2:36,3 min. A. Bagdo naitė (GF) laimėjo 500 m bėgimą. Neblogai rungtyniavo šuo lininkai. Nugalėjo medikė A Veinšreiderytė. — 4 m 50 cm ir matematikas R. Snicorius — 6m 54 cm. Rutulio stūmimo sektoriuje geriausiai pasirodė matemati kė B. Domašauskaitė ir teisi ninkas A. Opulskis. Aukščio „šturme" dalyva vo tik merginos — nugalėjo medikė S. Trimbelytė — 1,45 m. .Granatą toliausiai sviedė B. Domašauskaitė — 30,5 m ir V. Arbačiauskas — 54 m. Labai greitai paaiškėjo merginų grupės nugalėtojos krepšinio aikštelėje. Buvo sužaistos ves vienerios rung tynės — matematikės įveikė gamtininkes 26:2 (2 kėliniai Finansų ir apskaitos fakul po 10 minučių). Kitos koman teto futbolo komanda — dos nepanoro žaisti, nors pa varžybų nugalėtoja. Pirmoje gal paraiškas turėjo startuo eilėje: (iš kairės į dešinę) V. ti net 8. Vyrų dvikovos buvo aš tresnės. Dalyvavo beveik visi fakultetai, išskyrus prekybi ninkus. Kai kurioms koman doms teko pradėti nuo aštuntfinalio. Istorikų rungty nės su Finansų ir apskaitos komanda baigėsi lygiomis — 25:25. Viską lėmė baudų me timas — čia finansininkai buvo taiklesni ir iškopė į sekantį varžybų etapą. Fizi kai įveikė gamtininkus — 38:16. Tokia buvo pradžia. Apie likusių rungčių nuga lėtojus papasakosime kitame numeryje.
Voveris, S. Kazilionis, Z. Mažeika, A. Baranauskas, (komandos kapitonas) K. Kolgovas, V. Aleksandravičius
Stovi; A. Jurgelevičius, A. Rajeckas, A. Tarasevičius, A. Labutis, R. Domeika, A. Pečiulis.
Tikslas — rankinio vartai Tebetęsiamos „Komjaunimo taurės" varžybos, o į startą jau stoja rankinin kai. Vakar sužaisti pirmieji susitikimai. Rankinis — viena svarbiausių 1971—1972 m. m. VVU tarpfakultetinės spartakiados šakų.
Varžybų atidarymas — šeštadienį, t. y. rytoj,
Dalyvauja 10 merginų ir tiek pat vyrų komandų. Jos suskirstytos pogrupiais — po 5 kiekviename. A. DARGUŽIS
S. BUCHAVECKO ir J. MAŽEIKIO fotoreDortažas
Šoka R. Snicorius (MMF). Jis laimėjo trišuolio (13,10 cm) ir šuolio į tolį (6,54 cm.) rungtis. 100 m. bėgimo prizininkai G. Rūkas (PEF) ir V. Storo ženko (MMF). Abiejų laikas vienodas — 12,2 sek. Krūti ne pirmas finišavo G. Rūkas. Momentas iš tinkiininkų kovų.
Mes demografiniame Kiek gi žųjonių yra pasau lyje? Neseniai išleistame kas metiniame „SNO demografi niame leidinyje" rašoma, kad 1969 metais Žemėje gyveno apytikriai 3552 milijonai žmo nių. Mūsų šaliai teko 6,7 proc. Per paskutiniuosius trejus metus Žemės gyventojų Skai čius padidėjo 1,9 proc. kas met; 1650—1930 m. laikotar py — 0,5 proc. Jeigu žmonių skaičius pa siekė milijardą tik 1830 m., tai antrąjį milijardą jie per žengė 1930 m. 1962 metais jau buvo 3 milijardai! Žimonių biomasės svoris viršijo 180 mln. tonų. Kokios demografinės per spektyvos? Prieaugis 1,9 proc. reiškia pirminio skaičiaus padvigubėjimą per 37 metus. Taigi, 2006 metais Žemėje turėtų gyventi du kartus daugiau žmonių, negu jų gy veno iki šiol per visą žmoni jos istoriją. Pagal SNO prog
veidrodyje
nozes 2000 metais Žemės gy ventojų būsią 6493 mln. Daugelyje šalių moterų daugiau negu vyrų. Nors mergaičių gimsta mažiau negu berniukų, berniukai ir vyrai miršta anksčiau. Būdamos fi ziologiškai stipresne lytimi, moterys gyvena ilgiau. JAV moterų yra 2,7 mln. daugiau
negu vyrų, VFR — 3 mln., Anglijoje — 2 mln., Japoni joje — 1,6 mln. daugiau. Pats didžiausias pasaulio miestas (jei skaičiuosime miesto ribose, be priemiesčių) yra Tokijas. Čia daugiau kaip 9 mln. gyventojų. Toliau seka Niujorkas (8 mln.), Lon donas (7,8 mln.), Maskva (7 mln.)
MARGAS
tad rasti auksinę pasagą tikrųjų buvo laimė.
PASAULIS Kaustyti arklius buvo pra dėta dar prieš mūsų erą. Iš pradžių juos kaustydavo dėl gražumo, ir turtuolių arklių pasagos būdavo auksinės ar ba sidabrinės. Pasagos greitai nukrisdavo nuo arklio kojos,
iš
Neseniai Vengrijos mieste Nirodchaze kažkuris iš atvy kusių į turgų valstiečių įsi gudrino pamiršti kiaulę. <Ji buvo nugabenta į pamirštų daiktų skyrių prie miesto tarybos. Po kelių dienų kiaulė atsivedė septynis paršelius. Miesto tarybos darbuotojai rūpestingai prižiūri juos, nes savininkas taip ir neatsirado.
KVIEČIA VILNIAUS UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS — 71
Vaidinimai vyksta Univer siteto Sarbievijaus kieme IX. 25 — „INAUGURATIO" (Teatralizuotas koncertas — misterija). IX. 26—27 — Vvdūnas „PA SAULIO GAISRAS"
X. 1—2 — A. Liobytė „KUR SO BĖBLYS" X. 3 — Baigiamasis koncer tas „RUDENS ŠEŠĖLIAI" Bilietai parduodami VVU Studentų profsąjungos komi tete nuo 11 iki 17 vai. Pri imamos kolektyvinės paraiš kos telefonu 3-30-11 nuo 15 iki 19 vai. Vaidinimų pradžia 20 vai.
Gydimo laikas 26 d. Kelia Studentų profkomitete ga lima įsigyti sanatorinius ke lapio kaina 115 rub. Studen tų profsąjungos nariai moka lialapius 30% kelialapio vertės. Į DRUSKININKUS: STUDENTŲ Sanatorija „Tėvynė" — PROFKOM1TETAS nuo lapkričio 26 d. Sanatarija „Pušynas" — Prekybos fakulteto Ma nuo gruodžio 7 d. terialinio aprūpinimo eko Sanatorija „Pušynas" — nomikos katedros kolek nuo gruodžio 8 d. tyvas nuoširdžiai užjaučia bendradarbe Elvyrą TRAĮ BIRŠTONĄ: KIMAVICIOTĘ, netekusią Sanatorija „Spalis" — nuo mylimo brolio. spalio 24 d.
Kino filmų konkursas Vilniaus Valstybiniame į* dagoginiame institute 1971 n spalio 26—28 d. d. Mokshn metodikos kabinetas organ zuoja respublikinę aukštų ir specialiųjų vidurinių ma kyklų saviveiklinių mokomų jų kino filmų, diafiltnų be diapozityvų apžiūrą-konkur 34Respublikinėje apžiūroje konkurse gali dalyvauti visi aukštųjų ir specvidurinm mo kyklų saviveiklinės kine studijos, kino-fotobūreliai individualūs kino ir fotome, gėjai, studentai, moksleiviai ir dėstytojai. Konkursui pateikiami kin< 'ilmai, diafilmai bei diapozi. tyvų serijos, nedalyvavę r> kiuose ankstyvesniuose res. publikiniuose konkursuose. Apžiūrai-konkursui gali būti pateikti mokomieji dia. filmai bei diapozityvų serijos ir visų žanrų saviveikliniai kino filmai, atitinkantieji šiuos reikalavimus: 1. Diafilmai bei diapozity. vų serijos skirtos mokomųjų disciplinų atskirų temų liūstravimui dėstant naują me.< džiagą, apžvalginiam atskiJ rų skyrių kartojimui, varankiškam moksleivių be studentų darbui ir pan. 2. Mokomieji kino filmail kuriuose vaizduojami gamtos reiškiniai, iliustruojami moks lo dėsniai, atskiri eksperimentai, praktinio darbo ele mentai ir pan. 3. Mokslo-populiarinimo ki no filmai. • 4. Kino apybraižos, skirtos vidurinių mokyklų mokinių it visuomenės supažindinimui s, specialistų ruošimu ir atskiro mis profesijomis. 5. Turistiniai, sportiniai ir vaizdeliniai kino filmai, pasakojantieji apie Tarybų Lietuvos, visos mūsų šalies bei užsienio kraštų žmones gamtą, liaudies gyvenimų, Dapročius ir pan. 6. Meniniai kino filmai mokyklų gyvenimo problemo mis. Apžiūrai-konkursui priima mi: 1. Spalvoti ir nespalvoti diafilmai bei diapozityvų se rijos, atlikti negatyvinėje arba pozityvinėje juostoje, kadro dydis 24X36 mm. 2. Kino filmai spalvoti ir nespalvoti, nebylūs ir garsi niai, su optiniu ar magneti nu garso taku, atlikti 8 mm, 16 mm, 35 mm juostoje. Pagrindiniais vertinimo kri terijais laikomi turinio it 'emos konkretumas ir užbaig tumas, operatoriaus darbas, meninis lygis ir techninė ko kybė. Kino filmai, diafilmai bei diapozityvų serijos, laimei il sieji I, II, III, vietas, atžymi mi diplomais. Autoriai apdo vanojami LTSR aukštojo 11 spec. vidurinio mokslo mi nisterijos Pagyrimo raštais. Mokykloms, pristačiusioms geriausius kino filmus, diafilmus bei diapozityvų serijas, skiriami prizai. Geriausi kino mėgėjų darbai bus dauginami ir platinami. Universiteto studentai, dės tytojai, norintieji dalyvauji apžiūroje-konkurse, praneša ’lki spalio 10 d. į mokym0 skyrių (7 kam.).
REDAKTORIUS A. KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas 2-58-84, ketvirtadieni’" spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP y leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 3751 LV 10562