ŠIANDIEN
PRA
SIDEDA
NAUJI
MOKSLO
METAI
partinio švieti
mo SISTEMOJE. LINKIME komu
nistams IR KOMJAUNUOL I A M S
SĖKMINGO
DAR
Visų šalių proletarai, vienykitės!
s cam/Bos sucioenuas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
BO! Illlllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
TRUMPAI Rugsėjo 22 dieną, trečia dienį, įvyko Medicinos fakul teto Anatomijos ir histologi jos studentų mokslinio būre lio susirinkimas. Ataskaitinį žodį tarė būre lio pirmininkė Rasa Stuokaitė. Tiesa, ji ir šįmet vienbal siai išrinkta pirmininke. Tartasi, kokį darbą pa siusti į Kaune vyksiančią konferenciją. Nuspręsta, kad mi sų būreliui atstovaus ketvirtakursių V. Kamarausko ir H. Ramono darbas (mokslinė vadovė doc. L. Slavėnienė). ,Du nauji darbai patikėti pirmakursiams. J. STANClKAITE
Eina nuo 1950 m.
Praeitą šeštadienį įvyko Istorijos fakulteto pirmakur sių saviveiklos apžiūros-konkurso pirmasis turas. Sceno je pasirodė žurnalistai: A, Palionio vadovaujamas es tradinis ansamblis, dainavo merginos, pantomimos vaiz delį išraiškingai atliko A. Sa baliauskas ir J. Jakimavičius. C. IŠKAUSKAS 4-
Praėjo metai nuo ramuviečių ekspedicijos, kurioje jie rinko eksponatus Jono Jab lonskio memorialinio muzie jaus Rygiškiuose etnografi niam kambariui. Šią vasarą muziejus atidarytas, VI. BRAZIŪNAS
9
1971 m. spalio 1 d.
pokalbiai kontrpropagandos klausimais. Ją lankė 39 kom jaunuoliai. Mokyklos užda vinys — padėti aktyvui iš nagrinėti svarbiausias ideolo ginės kovos problemas, ug dyti sugebėjimą vertinti vi suomeninius reiškinius bei įvykius iš klasinių pozicijų, pratinti komjaunuolius ginti socialistinės visuomenės prin cipus, juos moksliškai argu mentuojant, ir paneigti jai svetimus. Teisininkui, pasak prof. J. Žėruolio, antroji specialybė yra visuomeninis darbas. Fa kultete 301 VLKJS narys. 240 turėjo nuolatinius komjauni mo įpareigojimus. Absoliuti komjaunuolių vyrų dauguma yra liaudies draugovininkai Dalis studentų — operatyvi nio būrio prie Lenino RK ir Universiteto komjaunimo ko miteto nariai; priklauso Uni versiteto ir fakulteto meno saviveiklos kolektyvams. LLKJS CK biuras 1970 m. lapkričio mėn. 27 d. posėdy je svarstė Universiteto Teisės
Vis daugiau fuksų tampa tikrais studentais. „Krikštynų" vanduo nušvarina sielas, iki šiol skendusias abiturientiško naivumo nuodėmėje, „krikš tynų" duona pratina skran džius prie studentiško režimo. Per fakultetus vilnija juoko, išmonių banga — pirmakur siai tampa pilnateisiais stu-
dentų šeimos nariais. (Apie šią gražią tradiciją pasako jame trečiame puslapyje.) V. MIKLAŠEVICIAUS nuo traukose matome, kaip Zydiškėse buvo „krikštijami" Fi nansų ir apskaitos bei Pramo nės ekonomikos fakultetų fuksai.
•
Kaina 2 kp
----------------------- 9 NAUJIENAS ----------------------- DENTO"
PRANEŠA „TARYBINIO STUSKAITYTOJAI IR KORESPONDENTAI
Vilniaus miesto Tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą „Dėl 1971 metų Vilniaus miesto meno savi veiklos kolektyvų apžiūros rezultatų." Aukštųjų mokyklų katego rijoje antroji vieta atiteko Universiteto saviveiklinin kams.
Šalies
studentų
sąskrydis
♦
Praėjusį šeštadienį ir sek madienį Istorijos fakulteto studentai talkininkavo žem dirbiams. Uždirbti pinigai taps fakulteto biudžeto dali mi, kuri bus skirta saviveik lai vystyti. R. SAVICKO nuotrauka.
Veiklos efektyvumas. Kaip jis pasiekiamas lemažų laimėjimų pasie kė Teisės fakulteto komjau nimo organizacija per ata skaitinį laikotarpį. Komjau nimo biuras pagrindinį dė mesį skyrė studentų' moky muisi, komjaunuolių politi niam švietimui, jų paruoši mui ir įtraukimui j aktyvią visuomeninę veiklą. Nemaža pastangų iš komjaunuolų pa reikalavo lenininė įskaita. Džiugu, kad ji pasiekė" tiks lą. Suaktyvėjo fakulteto vi suomeninis darbas, domėji masis mokslu. Dabar, kai lenininė įskaita yra tęsiama, kiekvienas komjaunuolis tu rčių pagalvoti, kuo jis nau dingas savo organizacijai, ką dirba ir kaip atsiskaitys ko lektyvui, baigiantis įskaitai. Ugdydamas komjaunuolių klasinį sąmoningumą ir siek damas įskiepyti nepakantu mą buržuazinei ideologijai ir moralei, fakulteto komjauni mo organizacijos biuras įkūrė komjaunimo aktyvo mokyk lą „Jaunimas ir idėjų kova". Jos programoje — paskaitos,
Nr. 29 (769)
fakulteto komjaunimo organizacijos darbą, ugdant studentų klasinį sąmoningumą. Šis, galima sakyti, svarbiausias komjaunuoliško darbo baras CK biuro buvo įvertintas teigiamai. Šis nutarimas — ne tik komjaunimo organizacijos darbo įvertinimas, bet ir veiklos programa ateičiai.
me ir mokymusi. Konkrečiai taikomos tokios priemonės: 1) per visus mokslo metus aktyviai dirba akademinės drausmės sektoriai kursuose, studentai, praleidę be pateisinamos priežasties daugiau kaip 8 akademines valandas, svarstomi biuruose, gauna komjaunimo ir administracijos nuobaudas.
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZ ACIJOSE Fakulteto komjaunimo biu ras atliko nemažą darbą, vyk dydamas LLKJS CK biuro posėdžio, įvykusio 1970 m. balandžio 29 d. nutarimą „Dėl aukštųjų mokyklų kom jaunimo organizacijų uždavi nių keliant studentų pažangu mą". Akademinę drausmę ir gerą pažangumą laikydamas politiniu studentų uždaviniu, fakulteto komjaunimo biuras nuolat domisi studentų drausk
2) leidžiamas paskaitų lan komumo grafikas; 3) semestrų rezultatai su vedami tradiciniuose akade miniuose vakaruose. Juose paskatinami pirmūnai, aiški namos trūkumų priežastys. 4) jei komjaunuoliškos bausmės ir administracinės nuobaudos neduoda laukiamų rezultatų, rašomi informaci niai laiškai nepažangių ir ne
drausmingų komjaunuolių tėvams. 5) fakulteto sienlaikrašty je „Mūsų žinios" pastoviai pasirodydavo straipsniai aka deminės drausmės klausimais, minimos pavardės tų studen tų, kurie blogai lankė paskai tas, seminarus bei praktinius užsiėmimus, laiku nelikviduo davo akademinių įsiskolini mų Pagal bendrus fakulteto pa žangumo rodiklius Teisės fa kultetas jau keletą metų — pirmaujančių gretose. Praėju sių mokslo metų pavasario se sijos egzaminus laikė 274 stu dentai, iš jų „labai gerai" — 14, „gerai" — 54. Nepatenki namus pažymius gavo 55 stu dentai. Už nepažangumą iš braukti 6 studentai. Šie paskutinieji skaičiai rodo, kad dar ne viskas padaryta ge resniam pažangumui pasiek ti. Pagrindinė kai kurių stu dentų blogo pažangumo prie žastis yra paskaitų praleidi nėjimas, nesiruošimas semi narams bei praktiniams už siėmimams. Studentas, pralei dęs daugiau paskaitų, visada blogiau laiko egzaminus ir įskaitas. Štai dabartinio ant(Nukelta J 2 psl.)
Baigėsi pirmasis mokslo metų mėnuo. Auditorijose darbinga nuotaika. Milijonai vaikinų ir merginų palinkę prie knygų, įdėmiai stebi prietaisų rodykles, rašo pus lapį po puslapio, ieškodami uždavinio racionaliausio sprendimo. Tęsiasi viena iš įdomiausių kelionių — žinių žygis. TSKP XXIV suvažiavimas iškėlė aukštajai mokyklai uždavinį: ruošti specialistus, atsižvelgiant į mokslinėstechninės revoliucijos reikala vimus. Partija nurodė ge riau apginkluoti jaunuosius specialistus šiuolaikinėmis ži niomis, organizacinio ir visuomeninio-politinio darbo įgūdžiais, mokėjimu įgytas ži nias pritaikyti praktiškai. Išspręsti šiuos uždavinius — tokia aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų, jungiančių daugiau kaip 2 milijonus komjaunuolių, veik los programa. Ryšium su tuo didelę reikšmę įgyja VLKJS CK biuro ir TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kole gijos nutarimas suruošti Vi sasąjunginį studentų sąskry dį, kuris įvyks 1971 m. spalio mėnesį Maskvoje. Ja me bus atstovaujama visa daugianacionalinės tarybinės studentijos šeima. Geriausi jos nariai aptars sąskrydyje daug klausimų, susijusių su tolimesniu studentų komunis tinio auklėjimo tobulinimu, komjaunimo organizacijų vaidmens pakėlimu, ruošiant aukštos kvalifikacijos kad rus. Į Visasąjunginį sąskrydį susirinks mokslo pirmūnai, visuomeninių organizacijų ak tyvai, SMD konkursų nuga lėtojai, statybinių būrių da lyviai, o taip pat gamybos pirmūnai — vakarinių ir ne akivaizdinių skyrių studentai, aspirantai, aukštųjų karo mo kyklų klausytojai. Dabar aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos renka savo atstovus į Visasą junginį studentų sąskrydį.
2
TARYBINIS STUDENTAS
jų betarpiškuose santykiuose, nimo organizacijų susirinki darbe, mokymąsi. muose, padėdavo komjaunimo Partija ir vyriausybė pri biurui spręsti vieną ar kitą ėmė nutarimus, kuriais įparei klausimą. Teisės fakulteto dekanas goja į kovą su nusikaltamu(Atkelta iš 1 psl.) drausmę, buvo pašalintas iš mu įtraukti visuomenę ir pir doc. V. Nekrašas konferenci ro kurso pavyzdys. Čia sko- kurso komjaunimo biuro. miausiai komjaunimo organi- joje nagrinėjo studentų mo liniukų buvo 21, iki šios Labiau turėtų būti kontro zacijas. Teisės fakulteto I ir kymąsi, analizavo ištisų gru dienos išliko dar 13. Studen liuojamas paskaitų lankomu 11 kurso komjaunuoliai keleri pių pabėgimų iš paskaitų prie tas A. Zedelis turi 6 skolas, mas fakultete, akademinių metai iš eilės talkininkauja žastis. Palietė tvarkos klausi nors sesija buvo atidėta iki grupių seniūnų darbas. Dau Vilniaus miesto Lenino raj. mą, kuris dabar ypač aktualus, IX. 15 d. Tai tas pats stu giau turėtų būti rašoma in VRS vaikų kambario darbuo persikėlus į naujas patalpas. dentas, kuris skundžiasi, jog formacinių laiškų blogai besi tojams. Tai naudingas visuo Fakulteto partinio biuro sek jis be reikalo buvo kritikuo mokančių ir paskaitas pralei- meninis darbas ir patiems retorius prof. S. Vansevičius jamas „Tarybiniame studen dinėjančių studentų tėvams. studentams, nes jis susijęs su atkreipė dėmesį į tai, kad te" už paskaitų praleidinėji Kaip parodė praktika, tai yra teisininko specialybe. Per žmoguje ypač reikia ugdyti mą. To pačio kurso komjau gera, veiksminga akademinio ataskaitinį laikotarpį vaikų atsakomybės, pareigingumo nuolė A. Kašnickaja turi 2 sektoriaus darbo forma. kambarį pastoviai šefavo 85 jausmą. Į visuomeninę veiklą skolas. Fakulteto komjauni Fakulteto komjaunimo biu studentai. Jie buvo suskirsty reikia įtraukti ir eilinius mo biuras dar 1970. X. 21 d. ras daug dėmesio skyrė ir ti į grupes. Abiejuose kur komjaunuolius. svarstė ją už paskaitų pralei jaunimo kariniam-patrioti- suose išrinkti atsakingi už šį Kalbėtojai keičia vienas ki dinėjimą be pateisinamos niam auklėjimui. Apie kom darbą biurų nariai. Sefavime tą. Sprendžiami rimti, daly priežasties. Iš studentų sąra jaunuolių sąmoningą patrio buvo taikomos dvi darbo for kiški klausimai apie geresnį šo šiame kurse išbraukti 4 tizmą kalba tai, kad fakulteto mos: reidų organizavimas ir akademinio, ideologinio sek studentai. Net pats komjauni komjaunuoliai aktyviai daly individualus įskaitoje esančių toriaus darbą, karinį-patriotimo organizacijos sekretorius vavo įamžinant partizanų ko vaikų lankymas namuose. nį, internacionalinį auklėji A. Sidabras turi įsiskolinimą vų atminimą Švenčionių rajo 1970/71 m. komjaunuoliai mą, sunkiai auklėjamų pa iš politinės ekonomijos. ne. Komjaunuolių iniciatyva pastoviai šefavo 42 nepilna auglių šefavimą, grupių dar bą, sportą. Pastebėta, kad akademinės fakulteto biuras organizavo mečius ir 15 šeimų. Prieš mėnesį pasibaigė se skolos greičiau likviduojamos mitingą, kuriame pasmerkė Nedideliame straipsnelyje žemesniuose kursuose, nors komjaunuolės stiuardesės N. sija žaliojoj auditorijoje. Tei neįmanoma aprėpti visų skolų ten ir daugiau. Kaip Kurčenkos žudikus, Tėvynės sės fakulteto studentų darbo problemų, kurias iškėlė Teisės nekeista, bet vyresnieji kur išdavikus Bražinskus. Teisės ir poilsio stovykla buvo įsi fakulteto komjaunimo organi sai — trečias ir ketvirtas — fakulteto komjaunimo orga kūrusi Trakų raj. Paveliuonos zacijos sekretorius J. Pečkaineskuba, nors puikiai žino, nizacijos sekretoriaus pava tarybiniame ūkyje. Komjau tis, eiliniai komjaunuoliai. kad „sessio pigrorum" tęsiasi duotojas J. Papirtis dalyvavo nuoliai stovykloje atliko dar Tur būt, tai ir nėra būtina. tik iki IX. 15 d. Tai ne tik įteikiant mitingo priimtą nu bų už 14,5 tūkstančio rublių. Svarbiausia, jog šioje atas blogas pavyzdys jaunesnie tarimą Turkijos pasiuntinybei 12 studentų už gerą darbą ir kaitinėje konferencijoje sa siems kursams, bet ir rimtas Maskvoje. Jame reikalaujama aktyvią visuomeninę veiklą vikritiškai išnagrinėti trūku signalas apie tai, kad kursuo atiduoti išdavikus tarybinės apdovanoti rajono komjauni- mai. Tai tiesioginis laidas se blogai dirba akademinės valdžios organams. mo Garbės raštais. dar sėkmingesniam darbui. drausmės sektoriai, kursų Komjaunimo organizaci Per ataskaitinį laikotarpį Išrinktas naujas fakulteto komjaunimo biurai. IV k. ja siekia įvykdyti LLKJS CK žymiai sustiprėjo fakulteto komjaunimo biuras. Sekreto komjaunimo biuro sekretoriui biuro nutarimą, kuriame tarp komjaunimo ryšiai su fakul- riumi — III k. studentas. J. A. Ališauskui už blogą darbą kitko, pabrėžiama, kad pro teto komunistais. Keturi kom Pečkaitis, Pavaduotoju — buvo pareikštas papeikimas, letarinis internacionalizmas jaunuoliai buvo rekomen- bendrakursis R. Juraitis. o biuro narys K. Puidokus, turi tapti moraline įvairių na- duoti į TSKP’ eiles. Komuatsakingas už akademinę ei jų atstovų elgesio norma, nistai dalyvaudavo komjauZ. RAMONAVICIUS 7
Ne pirmi metai nušvinta Kiemo teatro šviesos senaja me Sarbievijaus kieme. O Žiūrovų netrūksta. Ir tai, matyt, ne vien teatro apla mai magnetizmas. Traukia žiūrovus naujas reginys, įdo. mus savo užmojum, savo drąsa, savo ieškojimais. Žiū rėdamas Kiemo teatro spek taklius, nejučiom pagalvoji: reikia jauniesiems teatra lams ir nuoširdaus padėkos žodžio, ir paramos. Tai jie tikrai užsitarnavo. Šiandien, rytoj ir poryt žiūrėsime paskutinius šio se zono spektaklius.
• FOTOINFORMACIJA
• FOTOINFORMACIJA
R. SAVICKO nuotraukoje: scena iš Vydūno „Pasaulio gaisro".
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Kaip dirbti, kad bendrabu- susirinkę į VVU kavinę, čiuose būtų tikrai jauku? — Nuotraukoje: kalba stu. apie tai mintimis jaasidalino dentų profkomiteto pirmi,, m. visų bendrabučių tarybų ko pavaduotojas J. Surblys. nariai, praėjusį jrenktadlenį M. JUOZAIČIO nuotr.
DARBO PATIRTIS IR DARNUS AKTYVAS Medicinos fakulteto stu dentų profsąjunginė organiza cija — viena didžiausių Uni versitete, vienijanti daugiau kaip tūkstantį narių. Vado vauti tokiam gausiam būriui — nelengvas uždavinys. Tai ne vieno, dviejų žmonių triū sas; gerai privalo dirbti visi profbiuro nariai, kursų proforgai, aktyvas. Tik tada bus galima patenkinti studentų buitinius, kultūrinius porei kius. Jau kelinti metai iš eilės fakulteto profsąjunginiam darbui vadovauja Lenino sti pendininkas, V k. studentas D. Liepas. Darbo patirtis ir darnus aktyvistų kolektyvas — vienas sėkmingo darbo '.aidų. Gal būt, todėl daugu ma profbiuro narių triūsia jau ne pirmus metus. Praėjusią savaitę įvykusio je fakulteto studentų profsą jungos konferencijoje buvo susumuoti rezultatai. Vienas svarbiausių darbo barų yra akademinis sekto rius (vadovė IV k. studentė R. Liekytė). Buvo palaikomas glaudus ryšys su dekanatu, akademinės drausmės komi sija, fakulteto skaitykla. Kartu su visuomeninių orga nizacijų atstovais paskaitų metu buvo organizuojami rei dai į bendrabučius, tikrina mas paskaitų lankomumas. Akademinėse grupėse ir kur suose buvo pravesti gamybi niai susirinkimai. Ypač imponavo kultmasinio sektoriaus darbas, kuriam vadovavo E. Saudargaitė ir T. Ivanauskas. Jų pastangų dėka paskutiniais metais fa kultete labai pagyvėjo meno saviveikla. Nepriekaištingai dirbo ir buitinis sektorius, kuriam va dovavo VI k. studentė O. Tauckaitė. Negalima pamiršti ir polit-
STUDENTIŠKA APLINKA—NUOTRAUKOSE
Jeigu paklaustume šimtą fotografuojančių, kodėl jie žvalgosi pro objektyvą, dides nė pusė atsakytų, jog juos skatina ir vilioja kūryba, traukia tas paslaptingas meno pasaulis, kuriam priklauso ir jauniausias kūdikis — foto grafija. Fotografijoje jie mato tą meno sritį, kurioje jaučiasi galį kažką pasakyti žmonėms. Fotografija jiems — kūrybinis užsiėmimas, prie monė išreikšti save, savo po žiūrį į supančią aplinką, gy venimo įvykius, draugus ir gamtą. Tai jų laisvalaikis ir dažni vakarai iki išnaktų. Vienas tokių — antrakursis
žurnalistas Raimundas Savic kas, kurio darbai neseniai iš sirikiavo centrinių rūmų ko ridoriuje. Ar daug būtų džiaugsmo repetuoti chore ar dramos ra telyje, kurie niekada nekon certuos? Nedaug Tad, šia prasme tikrai nusipelnė ge ro žodžio studentų profkomitetas, radęs ,.koncertinę es tradą" Universiteto fotoklubo nariams. R. Savickas jau antrasis fotosolistas, ryžęsis benefisui. O klubas, kiek ži nia, jau turi nemažą sąrašą sekančių pretendentų. Visa tai labai puiku, malonu ir sveikintina.
Tačiau visai kitas klausi mas — ar kruopščiai autorius pasiruošia viešai parodai, kaip išdėsto ekspoziciją, ko kios tematikos darbus patei kia, kiek reiklus ir savikritiš kas drįsta būti, ką nori savo paroda išsakyti. R. Savickas — busimasis žurnalistas. Jis, tikriausiai, žino, kad rašiniui nekenkia gražus braižas, bendra rank raščio kultūra. Daugelis net nedrįsta pateikti ne mašinraš tį. Tai kodėl gi R. Savickas pateikė studentiškai visuome nei ne itin tvarkingu braižu pasižyminčius kadrus? Įsižiū rėkite kad ir į „Pertraukėlę"
Rugsėjo 23 d. Matematikos ir mechanikos fakultete įvy ko studentų profsąjungos ataskaitinė-rinkiminė konf"rencija. Praėjusiais metais žymiai pagyvėjo profsąjungos veik la. Susikūrė estradinio ąnsamblio ir kapelos kolekty vai. Neblogai ir sportiniai pasiekimai. Bet ne viskas ge rai: fakultete dar daug sko lininkų, yra trūkumų ir buitinio sektoriaus darbe. Konferencijoje kalbėjo fakulteto prodekanas doc. V. Merkys, Universiteto studen tų profkomiteto pirmininkas V. Zeimantas. Pirmininku iš rinktas J. Jokubauskas. J. BAUGIRDAITE H'11111
hiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii ..... III....... llll............ liillllllllllllllllllllinillllllllllllllllllllllll........... iiiiitillllllll...... .........
mcenzuos
masinio sektoriaus darbo, kuriam vadovavo V k. studen tas L. Varnas. Už gerą darbą, prenumeruojant „Tarybinį studentą", jis buvo apdovanotas pinigine premija. Pagirtina šio sektoriaus iniciaty va radiofikuoti bendrabutį Nr. 5. Daug darbo profbiuras turėjo, organizuodamas studen tų poilsį vasarą. 32 fakulteto studentai ilsėjosi studentų viloje Palangoje, keli kelia vo po Kaukazą, gydėsi Drus kininkų ir Birštono sanatorijose. Nemažai studentų pabu vojo Lenkijoje, Vokietijos DR, keliavo po Bulgariją. Daug kalbėjo, ginčijosi patys studentai. Gaila tik, kad į konferenciją neatvyko dekanato, partinės organiza cijos atstovai. Vyresniujų patarimai parama, dirbant visuomeninį darbą, yra labai naudingi. Pirmininku išrinktas V k. -eudentas D. Liepas. St. KERSANSKAS MF III s.
ar „Ansamblietę" — argi nederėjo jas rūpestingai pa retušuoti? (Solistas, žengda mas į sceną, labai rūpestingai apžiūri visas rūbo klosteles). Arba paimkime tokius dar bus kaip „Simetrija", „Vasa ros pasaka", ,Pats didžiausias obuoliukas", „Laisvę", „Čia aš jauna buvau" — jie aiš kiai nekokybiškai atspausti, įkyriai bado akį baltais plėmais, kurie gadina kompozici ją, palaidoja medžiagiškumą ir faktūrą. Nemažos reikšmės turi ir pavadinimai po nuotraukomis. Jie turi būti kuklūs ir taik lūs. Jie tik paryškina nuo
traukos mintį, gal kiek su koncentruoja. O ką duoda tokie pretenzingi pavadinimai kaip „Vasaros pasaka" arba „Čia aš jauna buvau"? Jie tik supainioja mintį, ypač po šiėis kadrais. Pakaks klaustukų, juoba, kad R. Savicko parodoje yra ir tikrai nusisekusių darbų. Man asmeniškai labiausiai patiko nuotrauka „Studentas". Čia matome mąslų žmogų, betarpiškai bendraujantį ir sprendžiantį kažkokią dilemą. Ir pavadinimas — nei pridėsi nei atimsi. Tik, man regis, nuotrauka geriau skambėtų, jeigu spausdindamas autorius
būtų prigesinęs įkyriai baltą dangų. Na, o į klausimą, ką auto rius norėjo išsakyti, koks jo amplua, atsakymą rasti ne sunku — jaunimas, Universi tetas, studentiška aplink.. Tai labai plati tema, turinti tūkstančius aspektų, daugybe variantų. Jos dar niekas neišsėme, o tuo labiau — de biutantas R. Savickas. Jo ši pirmoji (tikėkimės, toli gra žu ne paskutinioji) paroda teikia vilčių, nors kaip mi nėjau, pasitaikė vienas kitas aplaidumo momentas. Brangiausia, manau, yra tai, kad jis, būdamas studen tu, motyvų savo kūrybai ieš ko studentiško gyvenimo at mosferoje. V. JUODAKIS
yhinis studentas
3 pat.
Nikodemo kaltė
EN, KUR EIMENA EŠKENA •••
ra, kumpiu su oberfuksais, senjorais ir tikraisiais stu dentais nesidalinęs, daug ke fyro per stojamuosius išgė ręs, špargalkomis naudojęsis. Pasitaikius progai ir eksper tas Knisius bandė ant „ne krikšto" galvos daug bėdų suversti. Tuo tarpu Fuksas Nikode mas ir virvę timpčiojo, ir į draugus žvalgėsi, žvilgsniu pagalbos prašėsi. Tačiau kur jiems! Visi į būrelį susimetę, virpa, dreba, nuosprendžio laukia. Juos gelbėti griebėsi advokatas Ciulbuonėlis. Ilgai dar posėdžiavo teis mas, pagaliau išėjo tartis dėl nuosprendžio. O advokatas Ciulbuonėlis nepamiršo gina mųjų ir pertraukos metu. — Kaip nors ištrauksim jus iš tos balos, — kalbėjo reikš mingai žvilgčiodamas į eže rą. .. Ilgai laukę ir kentėję, „ne krikštai" išgirdo tokį nuo sprendį: — Teismas pripažino fuksus ir jiems atstovaujantį Niko demą kaltais paįal daugelį Alma Mater straipsnių. Nu tarta juos apkrikštyti ir nu teisti penkeriems metams laisvės atėmimu, atliekant bausmę Alma Mater audito rijose Teisės fakulteto deka nato priežiūroje. O ežere, netoli nuo suklu pusių fuksų, valtyje jau su posi Temidė. .. Bet pirmajam „krikštą" teko priimti. .. fa kulteto dekanui. Matyt, ne veltui tai „kriminalistų" fa kultetas. Tur būt, ne be eks perto Knislaus pagalbos, tikrieji studentai sužinojo, kad jų dekanas pats dar nebuvo studentų „krikšty tas". .. Paskiau jau teko ir fuksui Nikodemui, nusiėmus nuo kaklo kilpą ir nusiren gus nerti į ežerą. . . Tvirti budeliai vedė vandenin vie ną „nekrikštą" po kito. Pa galiau buvusių „nekrikštų" --------------------- 4. rankose atsidūrė liudijimas, bylojantis, kad „fuksas, išlai kęs visus ketvirtakursių stu P. SURBLIO nuotraukose: dentiško krikšto išbandymus, priimtas į Teisės fakulte tikrų studentų teismas, fuk yra to studentų šeimą." sas Nikodemas, Temidės pa tepimas. G. VINICKAS
įjaplėšusi apniukusio danis skliautą, suspindo ru, saulutė ir nustebo: toi studentų voros nė karto eko regėti. Traukė klege ni: dalinosi vasaros žygių jtaikomis, dainavo išmok damas, barškino katiliu-
i. i.
■ r.
Ramią paežerės tylą nu traukė žodžiai: — Stot! Teismas eina! Rodos, virptelėjo pušų ša kos, o fuksų širdys ėmė plak ti dar stipriau. „Teismas eina, teismas eina", — niūriai kartojo nekrikštų būrelį ap supę budeliai. Taip praėjusį sekmadienį Žydiškėse prasidėjo Teisės fakulteto pirmakursių „krikš tynos". Sekretorė Peckelytė skelbia teismo sudėtį: — Tikrų studentų teismas, susidedantis iš pirmininkau jančio Justicijaus Teisingojo, tarėjų Klemenso Neklystančiojo, Teresės Papliauškienės, dalyvaujant prokurorui Pranciškui Siaubui ir advoka tui Mataušui Ciulbuonėliui, nagrinės baudžiamąją bylą, kurioje naujųjų mokslo me tų Teisės fakulteto fuksas Nikodemas kaltinamas tuo, kad būdamas nekrikštas, per žengė šventą Alma Mater slenkstį! Budelių sugautas vargšas fuksas Nikodemas, kuris ats tovavo visiems Teisės fakul teto „nekrikštams", pririštas prie teismo stalo kojos, vir pėdamas klausėsi sekretorės žodžių. — Kur ir kada gimęs, »uo dabar užsiimi? — pirmasis užduoda klausimą prokuroras Siaubas. — Gimiau 1971 m. rugsėjo 1 d. Universitete, gyvenu Čiurlionio g. bendrabutyje po draugo lova. O kad pradė jau studijuoti teisę, nedrįstu garsiai sakyti, nes esu dar nekrikštas, — tyliai baigia savo kalbą fuksas. Bematant prie teismo stalo atsirado liudytojai Žlibaitė ir Melagis Cierkelė. Ir vis prieš Nikodemą kalbėjo. Kaltino vargšą, kad jis, atvykdamas stoti į Universitetą, nemokė jęs už bagažo pervežimą, deš-
-liūs iš karto pažinsi:
■
sau takeliu, ant kupvisą savo turtą tempdaI atgalia ranka prakaitą lakdami.. . Pirmas išbanmas — linguojantis lieptas t Žeimeną. Oi, buvo kinkų įbėjimo! _ Matau palapines! — ipigo labiausiai nusiplūkęs ■dikas. Po kerotu ąžuolu ius pasitiko ir pasveikino ^iversiteto turistų klubo įbėjas S. Timonovas. Kada naktis į samanotą lau mę pabėrė žvaigždes, visi skubėjo prie laužo. Praši lo .krikštynos". Tie, kuišlaikė egzaminą, atsigėstiprybės eleksyro. Iškil ioje tyloje aidi priesaika: ristas — gamtos draugas, jyji privalai dalintis su lugu viskuo, alkoholiui įprinėje — ne vieta ir t. t. Prasidėjo šokiai, žaidimai, mietijų saviveiklos konkurs. Pasirodė, kad plaukuots ruks iš pa Utenas gerą žuvį turįs! Taigi, aukštaiii ii nusinešė laurus. Iššuoivęs į aikštelę „stumtrau>“ išrėžė fuksams kalbą, šku tai viduriečių išmonė, ims atiteko antroji vieta, šmižinėdami Žeimenos pa tiltėmis ir bežarstydami Isvus medžių lapus, kietuoli žemaičiai taip susigraudii kad pusę vakaro laistė uvinas ašaras — godojo ie nenusisekusią meilę. ii tyli, tai tyli žemaituks, o b kai įsivarys — nesustabsi! Garbingai „iškovojo" I vietą. 'Nuo ankstyvo ryto pukšėjo miliukuose bulvės, garavo teta. Žemietijos ruošėsi nografinių valgių konkurAukštaičiai nusmaugė paįmeny antelę, prigrūdo akinių obuolių ir šypsosi lenkinti. Viduriečiai tokią Ivienę išvirė, kad komisivisą išragavo. Dzūkai vaišino cibuline, o suval dai — suvalkietiškai: tyro jndenėlio ir duonos žiaube(skūpumas neišpasakytas!). Po didelių ginčų nugalėta is buvo pripažinti visi, o irnisija taip išseko, kad privisiems neužteko. Džiugu, kad j Universiteto ristų šeimą įsijungė nemas būrys entuziastų. Norėsi. kad šis pirmas žygis ‘■anoje šeimoje nebūtų skirtinis. Visus, kurie myli ‘ntš, dainą, kuriuos sieja '’giuoti takeliai, kviečiame ''auti kartu! R. JAKUCIŪNAITE
Gūdi Gudų giria Mes laukėm svetelių tris nedi zėlėlas, tris nedzėlėlas, Mes turim sveteliams tai zapostėlio, tai zapostel, —
I gieda suėję daiktan slauniojo Žiūrų sodžiaus moteros, — Džiovytų varlalių... •— Mažu nereikia: dar pa pyks, — pertaria viena. Bet kur jau mes čia pyksim! Varalės tai varlalės (iš dainos žodžio neišmesi), ant stalo grybai, lašinaičiai, dzūkiškos bandos — tik iš pečiaus trauktos, nuo kopūstlapio im tos. Patalkiai. Per dieną, mat, seniai ramuviečiai visuos pieskynėliuos — Žiūrų, Tra kiškių, Bižų — bulbelas ran kiojo. Fuksiukai naujokėliai gi pavakary iš traukinio Zervynose paleisti, skubėjo, baukščiai žvilgčiodami šonuos, kad, gink dieve, kelio nepametus, kur tamsoj nenublūdinus. Tamsi tamsi, gūdi gūdi ta Gudų giria. Nei kelio ma tyti, nei medžio, tik kažikas ūžia aplink, juodais skvernais pudalojasi. Neramu įbaugin tai fuksiuko širdelei. Lyg
ką negero nujaustų. Virsta griūva pušys, kelią pastodamos. Atlekia atidar da brička plėšikai, čiumpa vargšus „ramuviečius — ma mos vaikelius", traukia, tem pia, stumia, ragina. Gūdi gū di Gudų giria. Paklaidina joj pirmokėlius. Mėtos tie, kelio neranda. Tik užeina raudan čią drebulėlę, tik pakliūva į raganų puotą, velniai nosis nuteplioja. Gerai, kad gaidys. Pabaido šiuos nežemiškus ne naudėlius. \Miško daina. Tai medkir čiai. — Jūs ramuviečiai? Neti kiu. Kaip galėjo ramuviečiai paklysti? y— Paklaidino mus. Plėši kai paklaidino, raganos. — Ramuviečių jokie plė šikai, jokios raganos neliečia. Nes ramuviečiai dainuoja. •Fuksiukui lyg akyse švie siau pasidarė: mat, kiek ne daug reikia — tik dainuoti. Ir pamėgino taksiukas balse lį. Visai nieko. Pabandė pol ką, kadrylių patrepsėt — kuogi blogi? Įsidrąsino. Trypė
paskum visą vakarą, kojas mindžiojo. Tikras ramuvietis. Rytą, grįždamas tuo pačiu keliu į Zervynas, pagalvojo, kad. .. visai negūdi ta Gudų giria. Smėlelis — padraiko mas, skujom sudygsniuotas. Jan tvirti pušų drūtgaliai įsta tyti. Bet tokie regis, leng vučiai, apvalaini, tokie vis aukštyn, aukštyn nuplaukian tys, dangaus properšosna akis paskandinantys. Sukas siū buoja liaunos viršūnės. Visai ne skarotos, ne rimtos, ne senos. Pasitinka kuždėdamos ir palydi kuždėdamos. Vis viena kitai j ausį. Prisimena, tur būt, išdykėlės, kaip va kar taksiukas nežinojo, kad ramuvietis turi dainuoti. VI. BRAZIŪNAS
A. STANEVIČIAUS nuo traukose: ramuviečiai „krikštija" naujuosius savo klubo narius.
Ne taip seniai Pskove, Velikaja upėje, pasibaigė TSRS profsąjungų akademinio irk lavimo pirmenybės, kuriose startavo ir mūsų Universite to studentai. Finansų ir apskaitos fakulteto studen to J. Zaso yrininkaujama dvivietė su vairininku užėmė trečiąją vietą. Ji pralaimė jo tik pajėgioms „Trudo" ir „Vodniko" draugijų įguloms. Pagirtinai distancijoje kovo jo dvivietė be vairininko (K. Adomaitis ir V. Antana vičius). Ji iškovojo garbin gą antrą vietą.
Ž 0 A
Nuo šių mokslo u.l akademijoje steigia] gamtos apsaugos univ] tetas. • Universiteto užsiėmil programa įvairi. g1 sytojai susipažins su kr| to urbanizacija ir landi tu, vandens atsargoj žemėje ir jo apsauga J užteršimo,, nagrinės mi] ir žmogaus santykius, J siausvvrą gamtoje, iri] mo įtaką žmogaus dar] J. SUBAČIUS V. MIKLASEVlClAUS nuotraukoje matome vaikinų aštuonvietę, kuri gins VVU garbę artėjančiose LTSR gurnui ir kitus klausi] FAF III k. stud. aukštųjų mokyklų pirmenybėse. bei problemas. Paskaitas skaitys žinol respublikos moksliniu] B. Styra, doc. C. Rudai • PRANEŠAME APIE PRASIDĖJUSIAS VVU RANKI prof. L. Kairiūkštis ir ] NIO PIRMENYBES Numatoma rengti ir s] tikimus su rašytojais, g] • KLAUSIAME, KODĖL BLANKIOS BUVO „KOMJAU tos mylėtojais ir krašto! NIMO TAURĖS" VARŽYBOS rininkais. Universi] klausytojams bus dem] struojami dokumentini Praėjusį šeštadienį finiša Vyrų pusfinaliai: FAF—IF ir meniniai kino filmai. 1 vo „Komjaunimo taurės" 2:0. FF—MF 2:0. me kėlinyje žaidėjai jau varžybos. Sis žaibo sportinis Finale fizikai, kurių greto Spalio mėnesį prasidl nebesuvaldė aistrų (ypač tei turnyras galėjo virsti tikra se žaidė ir Europos čempio sininkai), ir prasižengusius studentiško gyvenimo puoš nas šuoliuose į aukštį K. užsiėmimai visuomenini teko šalinti iš aikštės. Ilgą mena rugsėjo mėnesį, ta Sapka, iš karto paėmė ini profesijų fakultete 1 laiką rezultatas buvo ly čiau... ciatyvą į savo rankas ir pel pats jauniausias fakultetl gus, bet ir vėl sėkmė teisi Pirmiausia apie rezultatus. nytai tapo nugalėtojais (aiš akademijoje. Jis įsteigti ninkų pusėje — 8:7. Kroso takeliuose rungty kia persvara laimėjo abi 1966 metais. Per tą lai! Po dviejų pralaimėjimų, Sekmadienio kovos koman Prasidėjo VVU rankinio VPF išleido keturias laidj niavo vos pusė VVU fakulte partijas). pirmenybės. das suskirstė jau į lyderius pergalę pagaliau pasiek? ir tų. Merginos „Komjaunimo taurės" var visuomeninio darbo entl bėgo 800 met medikai. Pirmadienį jie nu Teisės fak. vyrai įveikė ir autsaiderius. žybose, susumavus visų šakų fakulteto rų nuotolį. Laimėjo prekybi rezultatus, nugalėjo Matema ziastų. istorikus 11:10, nors rung I vyrų pogrupyje FAF galėjo Prekybos ninkė A. Paškauskaitė, paro Busimųjų žemės ūki vyrus — 15:9. tynių pabaigoje istorikai studentai po dramatiškos ko tikos Ir mechanikos fakulte Matematikės nugalėjo me džiusi 2 min. 40,5 sek. lai tas (22,5 tšk.). Matematikai specialistų programose I pirmavo dviem įvarčiais. vos 17:16 (10:9) nugalėjo ką. Vyrų grupėje (3000 m) Tame pačiame pogrupyje fizikus. Prie pergalės daug dikes rezultatu 12:6. buvo pajėgiausi lengvojoje kių dalykų, kurių mokol O chemikės ir antrą kar greičiausias buvo to paties atletikoje, o jų merginos — VPF, nėra. Todėl fakuill gamtininkai netikėtai laimė prisidėjo žaidimo dirigentas fakulteto atstovas A. Kontajo prieš medikus — 22:19. A. Tarasevičius, pats pasie tą neatvyko. Jos pasekė isto kevičius — 9 min. 7 sek... tinklinio ir krepšinio aikšte tas didžia dalimi prisidėt! I vyrų pogrupyje nugalė kęs nemaža įvarčių. Chemi rikių pavyzdžiu. lėse. prie studentų organizaJ Be žaidimo taškus įsirašė Visgi Prekybos fakt. neužė tojai pasiekė įtikinančias kai nesusirinko kovai su Gerokai atsiliko busimieji nių, meniniu gabumą ui mė net prizinės bendrakogamtininkės (net 2 kartus) pergales: FAF—PEF 20:11, MMF. medikai (33,5) ir FAF II pogrupyje istorikai ga fizikės, teisininkės, matema mandinės vietos, kadangi (52,5). Paskutinėje vietoje dymo. Kiekvienas, kl FF—ChF 17:10. neturėjo visų trijų įskaiti nori tapti aukštos kulti tikės, medikės ir Pramonės Merginų startas nepavydė na lengvai pasiekė pergalę nių dalyvių. Nugalėjo me liko Filologijos fakultetas, ros, plačios erudicijos, d| tinas. Jvyko vienerios rung prieš prekybininkus — 19:12 fakulteto rankininkės. surinkęs taškų „maksimumą" Rankinio varžybos jau įpu dikės ir FAF vyrai. tynės: fizikės po atkaklios (11:4). TF—MF susitikimas 99. Fakultetas nedalyvavo delio intelekto speciali! Aštrios kovos vyko krep — kovos 4:3 laimėjo prieš me buvo labai permainingas. 1 sėjo. Sekmadienį įvyks pas varžybose. Panaši chemikų tu, negali likti abejingi susitikimai pogru šinio aikštelėje. Merginų nu padėtis. Dalyvavo dikes. Pirmas kėlinys •— kėlinyje medikų vartinin kutiniai tik krep VPF auditorijai. Fakultel galėtoją jau skelbėme, o piuose. 3:3. Kitos komandos neatvy kas „nepramušamas" — tei šininkai vyrai, tapę čempio sudarytos visos saly?! vyrams dar teko išlieti ne sininkai pralaimi 2:6. Antra ■B STANISLOVAITIS ko. nais. Vadinasi, fakultetas tu maža prakaito. J finalą iško ri potencines galimybes už visapusiškai studente a! menybei tobulinti, gilini pė chemikai, sunkioje kovo imti aukštas vietas bet ko žinias iš daugelio gyveni je įveikę Pramonės fakulte kioje šakoje, tačiau... O ką mo sričių. tą (32:28). Antra komanda — Teisės fakulteto. Jos kelias galvoja Chemijos fakulteto Šiais metais klausyto;! į finalą buvo dar sunkesnis. komjaunimo organizacija? priimami į šias spėriai! Varžybos baigėsi. Sporto Teisininkai tik po baudų me bes: lektoriaus propaga! klubas „Mokslas" ir Fizinio timų įveikė FAF — 27:24 lavinimo katedra padarė vis disto, žurnalisto, fotoka (rungtynės baigėsi 24:24) ir ką, kad šis po kelerių metų respondento, kraštotyrl minimaliu rezultatu — 21:20 pertraukos atgaivintas tur nio darbo instruktoriai! — matematikus. nyras vyktų sklandžiai. Vien dailininko - apipavidalia Finale kovojo Teisės ir to neužteko. Nebe pirmą tojo, dramos kolektyvi Chemijos fakultetų krepši kartą tenka klausti: „Ar ninkai. Lauktos įtampos ne mėgsta komjaunuoliai spor vadovo, šokių kolektyvi ' buvo — praeitų metų Uni tą?" Matyt, trūksta komjau vadovo, muzikinio buitį! versiteto čempionai buvo nuoliškos drausmės, mažai samblio vadovo, instruktoriau! aiškiai pranašesni. Rezultatas domisi sportu pirminių kom kultūros 25:10. Rimčiau teisininkai jaunimo organizacijų vado sporto instruktoriaus. pasipriešino tik pirmąjį kė vai fakultetuose. linį — 8:11 (kėlinio trukmė Merginų krepšinio nugalė — 10 min). tojos paaiškėjo po vieninte REDAKTORIUS „Komjaunimo taurės" var lės kovos, tinklininkės ne A. KUSTA ateina net į finalą, krose da žybos baigėsi tinkliniu. Ir vėl neatsakingumas. Gamti lyvauja pusė fakultetų. Kaip Eugeniją ALEKSAITĘ, my ninkės nesusirinko finalinei jums tai patinka, komjaulimos sesutės netekusią, Istorijos ir Prekybos fakul tetų rankininkų susitikimo m omentas dvikovai, ir nugalėtojų var nuoliai-sportininkai? nuoširdžiai užjaučia MF J. MAŽEIKIO nuotr. dai atiteko matematikėms. S. BUCHAVECKAS IV k. I qr. studentai
BLAUSUS TAURĖS $P@rEš SPINDESYS
ĮVARČIŲ LIETUS IR .... SAUSRA“
Mirus qrupės
APIE MUS RAŠO Praėjusiais metais Universi teto mokslinei bibliotekai sukako 400 metų. Sis jubilie jus buvo iškilmingai paminė tas ne tik Tarybų Lietuvoje, bet pagerbtas ir visoje šalyje, užsienyje. Šios sukakties ne užmiršo ir užsienyje gyvenan tys lietuviai. Tautiečiai su rinko ir atsiuntė apie 600 knygų siuntą. Tai pati di džiausia knygų kolekcija, gauta iš užsienio. Apie ją „Gimtojo krašto" bendradar biui papasakojo Mokslinės bibliotekos direktorius J. Tornau: Didesnė dalis knygų
mokslinės. Jas laikysime kaip atskirą kolekciją. Išeivių siuntoje išsiskiria labai vertingi naujausi anglų kalbos žodynai: „The Random House Dictionary of the Englich Language", „A Dictiona ry of Slang and Unconventional English". Ištisa serija vadinamųjų „Harvardo klasi kų" knygų sudomins ir stu dentus, ir dėstytojus. Tai ir amerikiečių, ir anglų klasikų kūriniai, romėnų bei graikų istorikų ir literatų veikalai. Turtingas ir kitas daugiato mis leidinys — serija „Pasau lio klasikai". Tai, pavyzdžiui,
Archimedo, šv. Augustino, Dostojevskio, Lukrecijaus, Markso, Tolstojaus raštai. Įvairių pasaulio rašytojų interviu rinkinys „Writers at Work" supažindina su dauge liu rašytojų darbo paslapčių, atskleidžia jų pasaulėžiūrą. Tarp atsiųstųjų knygų daug veikalų iš ekonomikos, socia linių ir tiksliųjų mokslų, filo sofijos, kultūros istorijos, šiek tiek grožinės literatūros. Čia norėčiau paminėti tokius ver tingus leidinius, kaip „Sources of Information in the Sočiai Sciences", „Annual review of biochemistry".
Gauta ir puošnių meno lei dinių. Tai ir monografijos apie žymius pasaulio meni ninkus, ir jų darbų reproduk cijos, ir studijos apie praei ties bei šių dienų meno sro ves, architektūrą. Gavome kai kurių žurnalų, pavyzdžiui, „National Geographic Magazine", „The school review", komplektus. Be knygų anglų kalba, yra veikalų prancūzų, ispanų, vo kiečių kalbomis. Iš darbų ispanų kalba paminėtinas „EI Periodismo teoria y* practica", kuris bus įdomus žur
drauge*1
Irenai ALEKSAITEI, nuo nalistams ir kitiems kultūros širdžiai užjaučiame j°s darbuotojams. tėvelius ir artimuosius. Universiteto rektorius gavo IF psichologijos spec. II1 k. studentai ir vadovas aktą, kuriame rašoma: „Sveikiname Vilniaus uni versiteto biblioteką 400 metų Teisės fakulteto- deka jubiliejaus proga ir džiau natas dėl vakarinio sky giamės, galėdami prisidėti riaus VI kurso studento Edvardo JURGELEVI prie bibliotekos praturtini ČIAUS mirties reiškia gi mo bei praplėtimo knygų lią užuojautą velionio šei rinkiniu, padovanotu Ameri mai ir artimiesiems. koje gyvenančių lietuvių. Didžiuojamės Vilniaus uni versiteto bibliotekos ilga ir Dėl Teisės fakulteto va garbinga praeitimi ir nuošir karinio skyriaus VI kur so studento Edvardo JUR džiai linkime dar ilgai dar GELEVIČIAUS ankstyvos buotis šviesiai Lietuvos atei mirties šeimą ir artimuo čiai. sius užjaučia kurso drau gai Čikaga, 1971 m. liepos 14 d." Pasakojimas „Tautiečiai pagerbė jubiliejų" buvo iš Rinko ir spaudė LKP spausdintas „Gimtojo krašto" eidyklos spaustuvė laikraštyje rugsėjo 23 d. Užs. Nr. 3839 L V 11351