Tarybinis Studentas, 1971 m. sausio 22 d. Nr. 3 (743)

Page 1

Visų šalių proletarai, vienykitės!

CftRVBOS

sccioencas

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Eina nuo 1950 metų

kAS GAUS Itipendiją

1971 m. sausio 22 d.

B KELIONĘ Apie septyniasdešimt Uni­ versiteto mokslo pirmūnų, ak­ tyvistų tuoj po paskutinių eg­ zaminų išvažiuoja į penkis Tarybų šalies miestus — Maskvą, Leningradą, Taliną, Kijevą ir Tbilisį. Jie susi­ pažins su tenykštėmis vieto­ mis, aukštosiomis mokyklo­ mis. Geriausios stovyklos, kuri veikė Kapsuko raj. S. Nėries kolūkyje, stovyklautojai ma­ tematikai žiemos atostogų me­ tu svečiuosis Leningrade. Ši kelionė — premija už gerą darbą. Mūsų inf.

Nr. 3 (743)

TINGAI KOVOTŲ SU NESĄŽININGA PAŽIŪRA Į MOKYMĄSI • TINGINIAMS SUDARYKIME NEPA­ KANTUMO ATMOSFERĄ • DRAUGAMS, KU­ RIEMS NESISEKA STUDIJUOTI, IŠTIESKIME pa­ galbos RANKĄ •

VLKJS CK III plenumas ir LLKJS XVI suvažiavi­ mas nurodė, kad pagrindi­ nis aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų dėmesys turi būti skiria­ mas geresniam žinių įsisa­ vinimui, kad mokymasis studentui komjaunuoliui yra politinis uždavinys. Tai komjaunimo organiza­ cijoms iškėlė aiškius užda­ vinius — aktyviau daly­ vauti mokymo-auklėjimo darbe, tobulinti akademi­ nio jaunimo komunistinio auklėjimo formas. Akademinio darbo „fron­ te" nuveikta nemažai, bet reikia pasakyti, kad ne vi­ sos pirminės komjaunimo organizacijos padarė tai, ką galėjo. Tad norėtųsi tarti keletą žodžių apie

akademinio darbo trūku­ mus, naujoves ir t. t. Kai kurių kursų pirmi­ nės komjaunimo organiza­ cijos prieš sesijos pradžią šaukia pirminės organiza­ cijos susirinkimą, ir kurso biuro narys, atsakingas už akademinį darbą, bend­ rom frazėm pakalba apie artėjančią sesiją, t. y. „nušviečia padėtį kurse". Jei viso semestro metu pirminėje komjaunimo or­ ganizacijoje nebuvo dir­ bamas akademinis darbas, apie tokio susirinkimo naudą ir efektyvumą nėra ko ir kalbėti. Pirminių or­ ganizacijų susirinkimai — skolininkų svarstymai po sesijos — taip pat nėra efektyvi akademinio dar­ bo forma. Šaukštai jau po

pietų... Atėjus į tokį su­ sirinkimą, norisi paklausti: „O ką draugai padarėt, kad šiandien šie žmonės nebūtų svarstomi ir bau­ džiami komjaunuoliškomis bausmėmis? Kodėl vieno ar kito draugo žinios buvo silpnos?" Ne tik svarstyti reikia. Reikia dirbti. Kova už nuo­ seklų .gilų žinių įsisavini­ mą — tai ne vien kalbos ir „paukščiukai" darbo pla­ nuose — tai sunkus kas­ dieninis darbas. Nereikia užmiršti ir to, kad aukštoji mokykla — ne vidurinė mokykla. Mo­ kymasis aukštojoje mo­ kykloje nėra privalomas, ir jeigu studentas nesimo­ ko, tai rodo, kad aukštajai mokyklai jis dar nėra su­ brendęs. Tokiam draugui pirminė komjaunimo orga­ nizacija turi pasakyti: „Mokaisi arba palieki Uni­ versitetą". Deja, dažnai su „gerb. Skolininku" pirmi(Nukelta į 2 psl.)

JHOKSLO ŠVIESOS CENTRAS "“““'„‘S*“ 1941 m. sausio 16 d. buvo įsteigtas respublikos moksli­ nio darbo centras —■ Mokslų Akademija. Respublikoje tada dirbo daugiau kaip 400 žmo­ nių, turinčių pedagoginio ir mokslinio darbo patyrimą, iš jų 175 — profesoriai ir do­ centai. Antrasis pokario dešimtme­ tis plius ką tik pasibaigęs penkmetis į Lietuvos mokslo istoriją įeis, matyti, kaip kad­ rų kokybės gerėjimo metai. 1971-uosius metus pasitikome, subūrę maždaug 8.500 moks­ lininkų kurių gražiausioji gre­ ta — mokslų daktarai — bus

®

Kaina 2 kp

ATNESUSIOS NEMAŽA RŪ­ PESČIŲ, ĮTAMPOS IR, AIŠ­ KU, PUIKIOS NUOTAIKOS PO SĖKMINGAI IŠLAIKYTO EGZAMINO. SESIJA DAR KARTĄ PARODĖ, KAD GE­ RIAUSIO ĮVERTINIMO SUSI­ LAUKIA TIK DARBŠTIEJI.

M. KURAIČIO nuotraukoje: pramonės Įmonių organizavi­ mo ir planavimo egzaminas darbo ekonomikos spec. ketvirtakursiams. Vyr. dėstyto­ jui E. Vabalui atsakinėja P. Būdvytis.

GRUPE TURI TAPTI REIKLESNE

I Neseniai įvykusiame rekto- • SIEKIME, KAD KIEKVIENAS STUDENTAS RYŽ­ ■ato posėdyje buvo kalbėta |pie stipendijų skirstymą. Nujarta mokėti stipendijas vi­ siems studentams, kurie eg­ zaminų sesiją išlaiko be tre­ jetų — ketvertais ir penke­ tais. Studento materialinė pa­ dėtis šiuo atveju neturės jolios įtakos. I Tai paskatinimas visiems lerai besimokantiems studen­ tą ms.

®

EINA PASKUTINES SESIJOS DIENOS,

200 žmonių, o mokslų kandi­ datų — arti 3.000. Tiesa, di­ džioji pusė mokslo darbuoto­ jų telkiasi aukštosiose mokyk­ lose, tačiau ir Akademijos da­ lis — nemaža — daugiau kaip tūkstantis žmonių, 36 mokslų daktarai ir apie 500 mokslų kandidatų. Mokslų Akademija turi da­ bar dešimt mokslinių institu­ tų. Be to, respublikoje yra 78 mokslo įstaigos: 13 aukštųjų mokyklų, 32 mokslinio tyrimo institutai, 7 mokslinio tyrimo institutų filialai, 15 problemi­ nių laboratorijų, 11 ban-

dymo stočių. Čia neįeina įmonių ir fabrikų laboratori­ jos, projektavimo institutai, konstravimo įstaigos, kurie taip pat iš dalies užimti tyri­ mais ir mokslinėmis progno­ zėmis. Dabartinis Lietuvos mokslas yra rūpestingai tarybinės san­ tvarkos išaugintas kūdikis. Trisdešimt metų praėjo nuo LTSR Mokslų Akademijos su­ sikūrimo. Dvidešimt penke­ rius metus jos prezidentas yra prof. dr. Juozas Matulis — TSRS MA narys korespon­ dentas, Socialistinio Darbo Didvyris. J. Matulį ir chemi­

jos m. kand. Z. Alaunę mato­ me nuotraukoje apačioje de­ šinėje. Nuotraukoje kairėje: res­ publikos Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos insti­ tuto direktorius Universiteto profesorius V. Statulevičius. Mokslo centre darbuojasi ne­ mažai Universiteto mokslinin­ kų. Tai LTSR MA akademikai profesoriai J. Kubilius, I. Bud­ rys, A. Jucys, P. Slavėnas, nariai korespondentai profe­ soriai A. Bučas, J. Dagys, K. Dalinkevičius, A. Minkevičius ir kt. A. BRAZAIČIO nuotr.

S SESIJA • SESIJA k • SESIJA • SESIJA

Savimeile — tai atsakomybe Planai, asmenybės forrnavimo problemos, studijos, atrodo, visur vienodi, Tačiau įsigilinus paaiškėja, kad kiekvienas fakultetas turi susiformavusį savą studento tipą... Chemijos fakultete dekanas doc. E. Ramanauskas varto fakulteto studentų egzaminų suvestines. Paprašiau pasidalyti savo „dekaniškais" rūpėsčiais: — Universitete dirbu jau dvidešimt metų, o rūoesčiai vis nauji, kaip ir nauji žmonės, studentai... Kiekvienais metais fakultetas pasipildo nauju būriu studentų. Jaučiamas ryškus pakitimas. Aukštesnis stojančiųjų žinių lygis leidžia įvairiai kaitalioti mokymo programą. Pavyzdžiui, esant pakankamam kiekiui literatūros, lengvesni skyriai paliekami išstudijuoti, o sunkesnius skyrius išdėsto dėstytojai žymiai plačiau, aiškiau, Pirmakursiai labai nevienodi. Tiesą sakant, truputį nusivylėm. Pavyzdžiui, aukštosios matematikos egzamino neišlaikė 30 žmonių ir 75. Tai nelinksmas signalas. Žinoma, yra ir gerų studentų, tokių,

kaip R. Bernotas, Z. Bliznikas ir kiti .Laikui bėgant apsipras ir, gal būt, suras save ir kiti. Turime gerų studentų aukštesniuose kursuose. Pavyzdžiui, trečiakursė V. Domanskaitė yra aktyvi visuomenininkė, žaidžia stalo tenisą ir gerai mokosi. Ketvirto kurso studentai S. Armalis, O. Drumstaitė, R. Račiukaitytė, L. Margelytė yra aktyvus SMD nariai. Penktakursiai K. Vosylius, D. Baltakytė, E. Linkaitytė, L. Savickaitė — komjaunimo biuro nariai — ir dabar organizuoja meno _ saviveikla, ruošia apžiūras, nepamiršta ir mokslo, SMD veiklai daug laiko skiria ir mūsų dėstytojai docentai G. Dėnys, A. Lelinskas, vyr. dėstytoja L. Bunikienė. Jie artimai bendradarbiauja su studentais, skatina jų iniciatyvą, norą pažinti. Norėčiau pasakyti, kad mūsų jaunimui kartais pritrūksta savimeilės, tokio specifinio atsakomybės jausmo, kuris neleistų blogai mokytis, priverstų pamąstyti ir apie savo moks1° įstaigos, fakulteto garbę, E. STANKUS


2 psl.i

tapti reiklesne (Atkelta iš 1 psl.)

nėse organizacijose dera­ masi. Po kitos sesijos dai­ nelė vėl prasideda iš nau­ jo. .. Sesijos metu įvertinamos studentų žinios. Kartais jos būna iškaltos, negilios. Aišku, kad mokytasi tik per sesiją. Vadinasi, stu­ dentą reikia pratinti dirbti sistemingai. Kaip studen­ tas dirba per visą semestrą — kontroliuoti nelengva. O jo darbo kontrolė reika­ linga — tada ir akademinis darbas daug efektyvesnis.

(TARYBINIS STUDENTAS

Kontrolė ypač reikalinga, kai mokomasi disciplinų, kurios nereikalauja labora­ torinių darbų, kai nedaug yra pratybų arba kontroli­ nių darbų. Kontroliuoti studento darbą viso se­ mestro metu Filologijos fa­ kultete padeda sistema 0-1-2. Kelis kartus per se­ mestrą įvertinamos kiek­ vieno studento žinios. Jei studentas gerai žino išei­ tą medžiagą ir lankė užsi­ ėmimus — 2, jei jo žinios vidutiniškos — 1, jei žinios ir paskaitų lankomumas blogi — 0. Surinkus du ar daugiau įvertinimų „0", nuo ateinančio mėnesio studentas gali netekti tei­ sės gauti stipendiją. Tai — signalas, kad po sesijos studentas gali tapti skob­

ninku. Ir į šį signalą rea­ guoja dekanatas, fakulteto akademinė komisija, kom­ jaunimo komitetas, grupė. Didžiausias darbo krūvis tenka pirminei komjauni­ mo organizacijai, kuri ne tik svarsto ar siūlo nubaus­ ti kandidatą į skolininkus, bet ir padeda jam pasivyti toliau moksle pažengusius draugus. Ir kaip tik nuo pirminės organizacijos principingumo bei reiklu­ mo priklauso tai kiek kur­ so draugų naująjį semestrą pradės be įsiskolinimų, kokiais laimėjimais moksle sutiksime artėjantį TSKP XXIV suvažiavimą. S. KAVALIAUSKAS

Filologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius

APIE MUS RAŠO

Bendradarbiavimo

ir draugystės meridianai Tai buvo Baltijos jūros ša­ lių Taikos savaitės Rostoke metu. Vilniaus V. Kapsuko Universiteto komjaunuoliai susipažino su Vokiečių lais­ vosios jaunimo sąjungos na­ riais iš Graifsvaldo universite­ to. Užsimezgė pokalbiai, draugystė. Ten ir kilo mintis keistis studentų būriais vasa­ rą. Komjaunuolių iniciatyvą palaikė mokslo įstaigų rekto­ ratai. 1967 m. prorektorius J. Grigonis drauge su profeso­ rium H. Horodničium lankėsi Graifsvalde, susipažino su uni­ versitetu, jo darbais. Čia ir

buvo pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo tarp abiejų mokslo įstaigų sutartis, kuri nūnai kasmet pratęsiama spe­ cialiais protokolais. Š. m. sausio 3 d. VDR laik­ raštyje „Nojes Doičland" iš­ spausdinta žinutė, pavadinta „Pasikeitimas patirtimi su Vilniaus universitetu". Joje kalbama apie Graifsvaldo ir Vilniaus universitetų bendra­ darbiavimą. Si žinutė sudomino „Kom­ jaunimo tiesos" redakciją. Laikraščio korespondentas kreipėsi j Universiteto prorek-

torių mokslo reikalams do< J. Grigonį. Prorektorius be k| ta ko, papasakojo štai ką: Draugystė su GraifsvaJdi universitetu nuolat piečiams labai naudinga. Į Vilnių dai nai atvyksta Graifsvaldo uni versiteto studentai rusistaj matematikai, fizikai. Netenki aiškinti, jog čia jie turi gali mybę geriau išmokti rusų kai bą, perimti mūsų matematiko mokyklos pagrindus, dirbti s elektronine skaičiavimo maši na „Minsk-22". Salia studenti (Nukelta j 4 psl.)

PRAMONĖS EKONOMIKOS EGZAMINAS PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETE

teorija, praktika Medicinos fakulteto deka­ ki kursai skiriami bendram nas prof. S. Pavilonis, užklaus­ medicinos gydytojo paruošitas, ar galima suderinti studi­ mui, VI ir VII kursai — spejas su aktyviu visuomeniniu cializacija. Mes turim visas darbu, minutėlei susimąstė. Po galimybes išleisti gerai pato geraširdiškai nusišypsojo: ruoštus specialistus. Didelę reikšmę turi SMD — Aš manau, kad galima. būreliai. Pavyzdžiui, chirurgi­ Bet visa tai priklauso nuo pa­ jos būrelis. Čia studentai kar­ čio žmogaus ir nuo jo darbo. tu su dėstytojais atlieka eks­ Žinoma, kad nedaug yra žmo­ darbus, išmoks­ nių, kurie apsiribotų vien kaž­ perimentinius ta technikos, padeda mokslo kokia siaura gyvenimo sriti­ darbuotojams. Buvęs būrelio mi. Žmogus tuo ir ypatingas, narys B. Dainys jau apgynė Kad visuomet jį traukia tas, disertaciją. Aktyvi veikla bū­ ko jis dar nežino... Gal tik relyje padėjo jam paruošti rezultatai skiriasi... Mūsų fa­ disertaciją per dvejus metus. kultete tokių studentų aišku, Labai aktyviai veikia šeštayra. Pavyzdžiui, komjaunimo kursiai E. Janušauskas, M. sekretorius gydomosios medi­ Sučyla, S. Bumelytė. Tai tik­ cinos spec. penktakursis E. rai neramios sielos, dirba be Paražinskas. Man rodos, tik jokio raginimo, ieško, nerims­ 'ta aplinka, visuomeninis gy- ta. venimas, komjaunimas ir pa­ Dar vienas Universiteto pri­ dėjo jam susiformuoti, tapti valumas: čia būdami studen­ aktyvistu. Jis ir gerai moko­ tai išauga kaip žmonės. Atro­ si, ir gerai organizuoja viso dytų menkas dalykas — pir­ fakulteto . komjaunimo darbą. makursiai pasižymi savo ne­ Būdinga jo savybė ta, kad jis moka įjungti į darbą visus. O tvarkingumu, šiukšlina audi­ paprastai, žiūrėk, fakultete torijas. O jau ketvirtame kur­ vienas darbštuolis velka di­ se tokių dalykų nepastebėsi. džiausią naštą, o jo nebėra... Dar pirmame ir antrame kur­ ir darbas stovi. Arba D. Mor­ kūnas, sanitarijos-higienos suose pasitaiko žmonių, kurie specialybės VI kurso studen­ nesugeba studijuoti, yra nesu­ tas. Mėgsta sportą, buvo fa­ brendę, jiems trūksta išradin­ kulteto sporto tarybos pirmi­ ninku. Būdingas vaikino bruo­ gumo. Maždaug iki III—IV žas — tvarkingumas. Jo kam­ kurso kontingentas atsisijoja barys bendrabutyje — vienas subręsta, įgyja daugiau kultū­ iš geriausių. Tiesiog preciziš­ ros. ka tvarka, švara, tikrai vyrų Jei jau pradėjau kalbėti tarpe* retas atvejis. Mokosi taip pat tvarkingai — be tre­ apie pirmakursius, tai norė­ jetų. Jo bendrakursė mokslo čiau pridurti, kad man jų ir pirmūnė sanitarijos-higienos būrelio pirmininkė G. Lukšytė gaila. Jau labai sunku jiems nepagailėjo laiko ir energijos adaptuotis Universitete, Prieš būrelio veiklai pagyvinti. stojamuosius egzaminus jie Šie pavyzdžiai rodo, kad, tris mėnesius įtemptai turi gerai pakreipus studento ini­ dirbti. Čia abitūros egzaminai, Protas — tai ne indas, ciatyvą; galima susilaukti ge­ Kurį reikia pripildyti, čia stojamieji... Toks nervinis rų rezultatų. Universitete aš Tai židinys, dirbu jau trisdešimti metai. krūvis neigiamai veikia jau­ Kur| reikia įžiebti. Žinote, per tą laiką įsitikinau ną organizmą. Paskui žmonės — jei studentui leisi daugiau protiškai nusilpsta ir aukšto­ Sausis visiems mums, stupačiam pasukti galvą, pasamp­ lentams, kontrastingas mėnuo. joje iš pradžių neranda savęs, rotauti, paplanuoti — rezulta­ Ramu, tylu — ir į kiną gali­ blaškosi... Apie tai plačiai dis­ ma nueiti, ir pamiegoti. Tik tai visuomet džiugūs. Dabartinė sesijos sistema, kutuojama visose aukštosiose oagalvojęs apie egzaminą sa­ rhanau, save pateisina. Aiš­ Tarybų Sąjungos mokyklose. votiškai pasitempi — reikės ku, sustabarėti nevertėtų. Pa­ Kokie šiemet pirmakursiai? r paskaityti, ir pagalvoti, ir vyzdžiui, pažangiems studen­ Norėčiau pažymėti J. Kaliba- siminti... Egzamino pažymis... Ką jis tams galima leisti egzaminus išlaikyti anksčiau laiko. Ver­ tą, R. Mažiulį, brolius dvynu­ oasako? Tiek ir tiek penketų, ta propaguoti individualų mo­ kus A. ir J. Kibarskius, kurie uiek ir tiek ketvertų, trejetų kymosi būdą. Tai lavina, for­ gerai ruošiasi ir pirmuosius ir, žinoma, dvejetų — tai tik muoją asmenybę. Mūsų fa­ egzaminus išlaikė labai gerai. rormali statistika. Už šių skai­ čių slepiasi žmonių pergyve­ kultete nusistovėjusi nebloga Taigi, rezultatai gali džiu­ nimai, abejonės, džiaugsmai, darbo forma: nuo teorijos prie praktinių įgūdžių. Maž­ ginti. Reikia tik daugiau dar­ nepasitenkinimas. Būna kad gavęs ir gerą pažymį pats nesi daug nuo III kurso studentai bo. patenkintas savo atsakinėjimu medikai jau dirba klinikose gydytojais-ordinatoriais. Pen- Kalbėjosi E. STANKEVIČIUS — tikrai kažko trūksta.

Už auditorijos durų neri mauja draugai. Vieni varb užrašus ir vadovėlius, kiti jau dinimąsi bando nustumti pokš tais. Bet ir vieniems, ir k tiems virš galvos kabo Da moklo kardas — egzaminas Irena Dokuko baigė atšaki nėti (nuotr. viršuje). Docen tas J\. Taunys pasirašė studi jų knygelėje, ir užvertęs grą žino. Širdis dar negrįžo į sa vo ankstesnę vietą, nors min tys jau linksmai šuoliuoja „Išlaikyta, išlaikyta..." Iren matė, kad dėstytojas paraše ketvertą, bet ji niekaip negal patikėti, kad jau viskas. Ne ji dar kartą atsiverčia studi jų knygelę čia pat, Vėliau draugai kyštels nosį („Kiek?“), o namie ir vėl pažiūrės — be galo jau brangus tas ,,au tografas"... O pusei grupės dar tebegrą so Damoklo kardas. Kaip j< išvengti? Nieko kito nebelie ka daryti kaip peržengti audi torijos slenkstį. Kęstutis Gla veckas ištraukia bilietą. „Ke lintas?" — įdomų ir docentu (nuotr. apačioje). O tuo tarpi Danutė Bernotaitė jau baigė . atsakinėti. Netrukus į studijų knygelę „įšoks" ketvertas Tiesa, pirmą egzaminą — pra monės statistiką — ji išlaikė „labai gerai", ir šis ketvertas, matyt, ne pats didžiausias džiaugsmas jai. Bet nieko ne padarysi.... Veriasi auditorijos durys, po vieną įeina pramonės pla navimo specialybės ketvirtakuršiai. Kelintas bilietas?.. M. KURAITIS

Savarankiško darbo peripetijos IV kurso istorikai šią sesi­ ją laiko pakiliai. Dauguma studentų, kurie anksčiau mo­ kėsi vidutiniškai, gauna pen­ ketus, sugeba suderinti mo­ kymąsi su darbu. Gerais pa­ žymiais laiko sesijos egzami­ nus T. Bairaševskaitė, A. Soliūnas, P. Austys, K. Stankevi­ čius, K. Jasiukaitė, D. Tama­ šauskienė ir kiti. Noriu palin­ kėti jiems sėkmingai baigti šią sesiją. Praėjo jau du semestrai, kai aš dirbu pagal individualų planą. Norėčiau pasidalyti keliomis mintimis apie jo privalumus bei trūkumus. Pirmiausia, kalbėti apie in­ dividualų planą galima dviem aspektais. Galima mokytis pa­ gal individualų planą, jeigu nori nuodugniai išstudijuoti reikiamą dalyką. Antra, indi­

vidualus planas yra naudin­ gas, kai nori sutaupyti laiko, domėtis tais dalykais, kurie arčiau prie širdies, lavintis savarankiškai. Tačiau egzaminas lieka eg­ zaminu ir jį išlaikyti reikia, nesvarbu, ar jis tau patinka ar ne. Juk egzaminai — pagrin­ dinė žinių patikrinimo forma, Svarbu ir psichologinis mo­ mentas — ne kiekvienas su­ geba laikyti egzaminą užsitik­ rinęs, kad jis gaus penketą. Gerus studentus dirbti sa­ varankiškai skatina dekanatas, jam pritaria ir katedros. Ta­ čiau konkretesnės metodikos nėra .Gali atsitikti ir taip, kad dirbąs pagal individualų planą atsakinėja trejetui. Tai dide­ lis trūkumas, kurį reikia būti­ nai ištaisyti. Reikėtų daugiau

s

APIE INDIVIDUALŲ PLANĄ pasidalyti praktika, patyrimu 1970 m. gruodžio mėn. įvy­ kęs I Respublikinis aukštųjų mokyklų pirmūnų sąskrydis priėmė kreipimąsi. Jame kvie­ čiama skleisti pirmūnų paty­ rimą, siekti, kad sumažėtų skolininkų bei silpnai besimo­ kančių. Mes gyvename moks­ linės-techninės revoliucijos epochoje, o jai reikia ne vi­ dutinio, bet gerai pasiruošusio, sugebančio dirbti kūry­ binį darbą specialisto. Tuo ak­ tyviau turėtų susidomėti kom­ jaunimo organizacijos. Kodėl nesuruošus pirmūnų susitiki­ mo su pirmo kurso studentais? Man atrodo, kad toks rengi­ nys būtų labai naudingas ir daug padėtų jiems ateityje. Z. BURNYS IV k. istorikas, Lenino stipendininkas


3 psl.

’ARYBINIS STUDENTAS

VIRTI PARNAI I Vaikinas įdėmiai žiuri Iro lengvai siūbuojančio lagono langą. Vis traukia įimtasis lizdas. „Nepakar■ojama mano Kulautuva, 1 dažnai sako jis. — Kaip lia gražu vasarą. Pro šalį Išdidžiai savo vandenis feša Nemunas. Į aukštį f auna lieknos pušys. . I Kulautuvoje prabėgo Buozo Paleckio vaikystės ii IlienoSs Išaugo Juozas, iš­ augo ir... išskrido, kaip lie rudens paukščiai. I Ne, paukščiai išskren­ •i da ir sugrįžta tik kartą per įlietus o' Juozas dažnai I k ubo į vaikystės dienų liiestelį... I Prabėgo jau nemažai lai­ to Vilniuje, ne viena ir lesija išlaikyta. Istorijos fakulteto istorijos specia­ lybės II kurso studentas, kodėl istorikas? Juozo klintys vėl skuba į praei­ ti, nors mes, dvidešimtme1 i ai, tikrosios praeities dar |7 neturime. I Meilę istorijai išugdė Kulautuvos vidurinės mo­ kyklos mokytoja M. Karbuškienė. Tiesa, dar būdahias Juozuku, kaip ir dau­ gelis berniūkščių, su pavylu žiūrėdavo} lakūno uni­ i kumą, iš pat mažens pa­ milo techniką — mokyklo­ i je viliojo gokartai. Na, o t pamuš gyvenimo skry­ džiui sutvirtino brangiausi i įmonės — tėvai. Šiaip ar taip, mažasis Juozukas ne­ buvo „lepinamas". Vaiki­ nukas noriai visiems padė­ davo, nuo mažų dienų pa­ klego darbą, sportą, moksk Štai viena jo charakte­ rio savybių: atkaklumas. Nenusivilti, nenuleisti ran­ tų, kartą nepasiekus tiks-

Kada ateina sėkmė Iš pradžių vieni kitų nepa­ žinom. Žiūrėjom ir stengėmės itspėti, kas kur pasireikš, ką ’ero duos kolektyvui. Po mėtesio jau atsirado grupelės. Per pertraukas jos užimdavo ■kiekviena savo kampą, kad ten aptartų savo, tik savo rei­ kalus. Spalio mėnesį mes išvy­ kome į kolūkį bulvių kasti. Vieni tai sutiko su entuziaziu, kiti ėmė dairytis, kaip ia „nusiėmus". Bet pirmųjų buvo dauguma, ir grupę kol­ ūkyje vėliau gyrė už darbštuną. Darbas mus labai suartino, I sadėjo augti kolektyviškumui | r draugiškumui. Atėjo pirmoji sesija. Rezulatai tiesiog proporcingi dar-

K

ZOOLOGŲ BŪRELIS — vieI įas veikliausių fakultete. Jo j įrašuose priskaičiuojame ne■oli penkiasdešimties narių, •kasmet į būrelį ateina gana |!aug pirmo kurso studentų. O ■ ai rodo, kad jie domisi sava, ■oologo, specialybe. Į Būrelyje veikia ornitologų, ■ chtiologų, hidrobiologų ir Būtos sekcijos. Pernai aktyW'iausiai dirbo ornitologai. Aiš |u> jie ir šiais mokslo metais ftengsis neužleisti savo pir■naujančių pozicijų. Į Susirinkimai vyksta regulia■ iai: kas dvi savaites. Kiau­

Šalies

VISI GYVENA DARBUI

O Lenta ir kreida, tarna­ vę ne vienai studentų kartai, baigia atgyventi savo amžių. Nauji laikai — naujas žinių ygis — naujas techninis ap­ rūpinimas. Leningrado tikslio­ sios mechanikos ir optikos nstitute baigiamos įrengti dvi srautinės auditorijos kiekvie­ na 100 vietų. Čia bus moko­ Reikia sudaryti tokias ma kinoprojektorių, grįžtamo­ sąlygas, kad darbas būtų jo ryšio sistemos „studentasneišvengiamas. Be darbo dėstytojas", šešių teleimtuvų negali būti doro, laimingo ekrano įstrižainė 65 cm), kogyvenimo. toskopų (prietaisų projektuo­ a. Čechovas ti paskaitos užrašams) pagal­ ba. Jei iš viso yra pašauki­ • Rygos medicinos institu­ mas ,tai švenčiausias pa­ tas atšventė savo gyvavimo šaukimas darbas. dvidešimtmetį. Institute yra Just. MARCINKEVIČIUS oenki fakultetai, 43 katedros, Niekada negalvokite, jame dirba 41 mokslų daktaras r 211 mokslų kandidatų, stu­ kad jūs jau viską žinote. dijuoja 2285 studentai. I. PAVLOVAS ® Naujųjų metų išvakarėse Labai gerai kai žmogus Kauno Politechnikos instituto pats sau stato didelius rei­ Mašinų gamybos ir Mechani­ kalavimus, tai žmogų auk­ kos fakultetų mokslinėje tary­ lėja. boje buvo apgintos dvi tech­ A. MAKARENKA nikos mokslų disertacijos. Jas apgynė vibrotechnikos labo­ Labai blogas žmogus, ratorijos aspirantai Aldona kuris nieko nežino ir ne­ Vitkutė ir Ignas Skučas. Tai sistengia ką nors žinoti: oaskutiniai 1970-ųjų metų di­ juk jis turi dvi ydas. sertantai. A. Vitkutės diser­ PLATONAS taciją labai gerai įvertino

1

Moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo spindinčias vir­ šūnes, kuris nebodamas nuovargio, kopia jo akme­ nuotais takais. K. MARKSAS

to. Juozas į Universitetą pirmaisiais metais neįstojo. Svajonę metams teko atidėti — vėl prie technikos — dirbo vairuotoju. O po metų, 1969-aisiais fakulteto dekanas įteikė jam mėlyną studijų knygelę, Joje — jau daug gerų ir labai gerų pažymių. Juozą dažnai pamatysi susimąsčiusį — rūpesčių nestinga. O paklaustumėte, kokia Juozo veido išraiška labiausiai įsimenanti, aš jums nupasakočiau besišypsančio vaikino veidą. Dažnai pamtysi fakultete gyvai besišnekučiuojantį Juozą — ar per pertrauką tarp paskaitų, ar prieš eilinį komjaunimo aktyvo susirinkimą. Jūsų žvilgsnį tuoj prikausto jo šypsena, giedra, draugiška. Tokį mes ir mylime Juozą.

bui. Daug kas pajuto didelį skirtumą tarp stojamųjų ir pirmosios sesijos egzaminų pažymių. Visiems kėlė nusi­ stebėjimą kandidačių stropu­ mas — jos egzaminus laikė penketais. Taigi, tik darbas atneša sėkmę. Grupėje visi komjaunuoliai. Gerai, kad dauguma jų jau­ čia atsakomybę, stengiasi de­ rinti mokslą su visuomenine veikla .Ką visuomenei duoda toks studentas, kuris, išskyrus savo penketą, nieko nemato. Gal kas pasakys — išeis geras specialistas. Gal ir išeis. Bet man atrodo, kad ir baigęs toks žmogus žiūrės tik savo ge­ rovės, jis nesugebės pilnai pritaikyti savo žinių, duoti tai, ko visi iš jo tikėjosi. O dabar, kai tokiam žmogui pa­ siūlai kokį nors komjaunuo-

O rūpesčių rūpestėlių tikrai netrūksta, tačiau Juozo jie nebaugina. Mūsų Juozas nuo pat mažens įpratęs prie jų. Kulautuvoje trejus metus • vidurinės mokyklos komjaunimo organizacijos sekretorius. Netrūksta jam energijos ir Vilniuje. Kam kam, bet pernykščiams pirmakursiams istorikams tikrai ne­ teko gailėtis — Juozo vadovaujami kurso komjaunuoliai pripažinti geriausiais fakultete. Šiuo metu Juozas Paleckis vadovauja atsakingiausiam fakulteto komjaunuoliško darbo barui — akademiniam sektoriui, ... Svarbiausia gyveni me — turėti tvirtus sparnūs. S. BUCHAVECKAS

FAKULTETE lišką įpareigojimą, jis tuoj ima verkšlenti, kad reikia mokytis, koliokviumas arti, esąs. O kitiems, nejaugi ki­ tiems toliau? Tiesa, tokių yra vienas kitas. Nagrinėjom mokslo metų rezultatus: keli suklupo ties matematikos slenksčiu, kai kas ties chemijos, bet gerai nors tiek, kad jie dabar jau „pasi­ kėlę". Lankomumas buvo ge­ riausias fakultete, pažangumas irgi neblogas. Lenininėje Įskaitoje būtume geriausia grupė,

Susirinkimai, darbai, kelionės sytojų niekada netrūksta. Zoo­ logai išgirsta praktikos įspū­ džių, išklauso darbo ataskaitą. Susirinkimuose gali pamatyti surinktus eksponatus. Tačiau vien praktika zoologai nepa­ sitenkina. Kai baigiasi moko­ moji praktika, kraunamės kuprines tolimai kelionei į įvairias šalies vietas. Vien praėjusią vasarą zoologai pa­ buvojo Sajanų kalnuose, Bal­ tarusijoje, Pietų Urale. Išvy­ kų metu zoologai susipažįsta

Sesija... Fizikos fakulteto skaitykloje.

su tų kraštų gyvūnija, pamato ir sužino daug ką įdomaus. O kiek daug šnekų, ginčų būna po to susirinkimuose. Siais mokslo metais klausėmės pranešimų apie kelionę po Užpoliarės ratą, Tuvos auto­ nominę respubliką ir kt. Susi­ rinkimus pagyvina rodomi diapozityvai, kino juostos, nufilmuotos praktikos bei kelionių metų. Rodomi ne tik studentų gamybos filmai, bet ir mokslo populiarinimo.

jei ne drausmės pažeidimai, Ir tie pažeidimai buvo dar ta­ da, kai nebuvo tvirto kolekty­ vo. Dabar, atrodo, viskas ki­ taip. Tai gali patvirtinti prak­ tikos rezultatai. Patenkinti praktika ir studentai, ir dės­ tytojai. Svarbiausia, studentais patenkinti vietiniai gyvento­ jai, studento vardą grupė gar­ bingai pateisino. Išmokom, kiek reikėjo. Ypač geri pažy­ miai, už geografinę praktiką. J. MOCKEVIČIUS geografijos spec. II k. gruporgas

Zoologų būrelis nepamiršta ir spaudos. Išspausdinti keli straipsniai žurnale „Mūsų gamta". Zoologų būrelis lei­ džia sienlaikraštį „Zoologas". Išleidome stendą, skirtą prof. T. Ivanausko atminimui pa­ gerbti. Ši diena buvo paminė­ ta ir pačių zoologų. Ant prof. T. Ivanausko kapo padėjome gėlių. Bėga dienos, savaitės, metai. Zoologų laukia nauji susirin­ kimai, darbai, kelionės... A. JOVAIŠA biologijos spec. II k.

Suremsime „špagas“ su medikais „Išdykėlė beždžionė, ožys mekionė ir asilas paikys..."

Žodžiu, visi geidė sugrot kvartetą. Tačiau nieko neišė­ jo, nes jie „nežinojo, kaip su­ sėsti". Panašiai ir mūsų fakul­ tete. Turime daug gabių žmo­ nių, bet nemokame jų su­ burti. Šiemet nauja „valdžia" savo darbą pradėjo taip: „kaip suburti žmonės?" Jau nuo senų laikų links­ miausi ir jautriausi žmonės yra tie, kurie turi daugiausia ryšių su žeme, gamta. Tokie jie — mūsų skardžiabalsiai. Penkto kurso dainininkės jau ruošiasi palikti Universitetą, bet nepamirš, kaip dainuoja studentai, kaip šiandien dai­ nuoja zoologe R. Katkevičiūtė biofizikė N. Urbšaitytė, II kur­ so geografės. Yra mūsuose daug žmonių, kurie linksmina giliu sąmoju, taiklia replika, netgi linksma, turtinga tar­ miška kalba. Toks ir A. Bra­ zauskas, ir J. Andriušis. Kai

: technikos mokslų daktaras M. Kozlovskis ir mokslinės tary­ bos nariai. Naujoji mokslų kandidatė — matematikė, bai­ gusi Vilniaus universitetą ir kelis metus dirbusi mokslinio tyrimo įstaigose. Iš viso 1970 metais Kauno politechnikos instituto moks­ linėse tarybose apgintos dvi mokslų daktaro ir 102 mokslų kandidato disertacijos. Tai re­ kordiniai metai. Pirmą kartą instituto disertantų skaičius viršijo šimtą žmonių. ® Leningrado P. Leshafto fizkultūros institutui — 75-eri metai. ... 1896 metų pradžia atne­ šė P. Leshaftui džiugią žinią: pagaliau švietimo ministerija leido atidaryti aukštąją moky­ mo įstaigą, kurioje būtų ruo­ šiamos fizinio auklėjimo dės­ tytojos. Po Didžiosios Spalio socia­ listinės revoliucijos Aukštieji kursai buvo perorganizuoti į pirmąjį šalyje Valstybinį fiz­ kultūros institutą. Institutas apdovanotas Leni­ no ir Raudonosios vėliavos ordinais. Didžiausias jubiliato nuopelnas — 20.000 fizinės kultūros specialistų, kurie paruošti Tarybų valdžios me­ tais.

I. FIŠERIO nuotr.

nesinori kalbėti, trūksta žo­ džių dainai, A. Kupšys ima akordeoną. Nei R. Šlepavičiūtė, nei St. Černiauskaitė nesiprašo raginamos — kur jos, ten ir muzika, savos kūrybos kupletai. Prisiminus pavasarinį tarpkursinį konkursą, norisi pagir­ ti dabar jau II k. biologus. Dainavo ,šoko, grojo, skaitė ir vaidino visi. O juk tą vakarą-konkursą buvo labai sunku suruošti. Tuometinės profbiuro pirmi­ ninkės J. Gražytės pastangų dėka konkurse dalyvavo trys kursai. O šitiek žmonių, no­ rinčių parodyti save, savo su­ gebėjimus, liko tylėti ir pa­ vydėti laimingiesiems. Didelė ir jų kaltė — argi būtina laukti organizatorių iš vir­ šaus? Šiemet šią problemą bandė­ me judinti. Tai jaučiama. Pra­ dėta ruoštis naujiems metų „mūšiams", nors sesija ir ne­ leidžia atsipūsti. Aišku, čia ne kliūtis. Kas mėgsta dainuo­ ti — dainuos ir prieš, ir po egzamino, šoks, vaidins. Ir mo­ kytis bus lengviau, ir širdyje drąsiau. Ir ateis tokie laikai, kai gamtininkai nesigėdys su me­ dikais „ginklų" suremti. O kol kas mes dirbame, linksminamės, kuriame (dar tik sau), kartais pasvajojame. Kantrybės ir laiko! Ir darbo! I. VITKEVIČIŪTE geografijos spec. I k.


Bendradarbiavimo ir draugystės meridianai

TOKSAI SPORTINIS GYVENIMAS

Ėjiko duona

(Atkelta iš 2 psl.) dažnai keičiamasi ir mokslo darbuotojais. Šiemet ir vėl Vilnius pri­ ims grupę VDR studentų, Vyks ir mūsiškiai. Kaip pa­ prastai, germanistai, bet pir­ mą kartą — ir medikai. Graifsvaldo miesto klinikos yra universiteto žinioje, ir prakti­ kai atlikti ten geros galimi bės. — Savaime suprantama, kari šalia šio keitimosi plečiasi studentų komjaunuolių benrl radarbiavimas. Turiu galvoje vasaros darbo ir poilsio sto vykias. Doc. J. Grigonis kalbėjo apie Vilniaus ir Krokuvos LLR) universitetų bendradar­ biavimą, užsiminė apie mūsų ryšius su kolegomis Prahoje! (CSR): Mūsų jaunimo organizac jos bendradarbiauja jau se niai. Pastaruoju metu pradėjo ’ankytis vieni pas kitus ir dėstytojai. Bet draugystės ir bendradarbiavimo sutarties su Prahos universitetu dar netu rime. Vasario mėnesį į CSR turi vykti Vilniaus universite­ to rektorius, Socialistinio Dar bo Didvyris prof. J. Kubilius ir Medicinos fakulteto dėka j nas prof. S. Pavilonis. Jie skaitys paskaitas, užmegs as meniškus kontaktus. Po tol lauksime Vilniuje Prahos uni­ versiteto rektoriaus. Tuomet ir tikimės pasirašyti draugys­ tės ir bendradarbiavimo su tartį su Prahos universitetu. Baigdamas pasakojimą, pro rektorius pažymėjo, kad Uni versitetas palaiko plačius ry­ šius ir su kitų šalių mokslo staigomis, atskirais specialisais. Dėstytojai, aspirantai, stu lentai vyksta stažuotis į už i sienio valstybes, dalyvauja mokslinėse konferencijose skaito paskaitas. Tai aukštas mūsų universiteto veiklos Įvertinimas ir tuo pat metu didelis įpareigojimas plėsti ir vystyti mokslinį darbą, dai 'abiau išgarsinti Nemuno kraštą, socialistinę Tėvynę, atvėrusią neribotas galimybes liaudies talentams ruošti ii ugdyti. „Komjaunimo tiesos" ko­ respondento pokalbis su Wl prorektoriumi pavadintas. „Vilnius — Gralfsvaldas — Krokuva — Praha". Jis iš spausdintas sausio 19 d. nu­ meryje.

ERAI prisimenu tą die­ stalą, penkias aplūžusias kė­ Visai nebandau teisinti sa­ ną, kai mes, pirmakur­ dės, dvi tokias pat spintas ir siai, tarsi nedrąsių pasi­ didžiulę šiukšlių krūvą už jų. vęs ir kitų. Aišku, kalti mes. šiaušusių žvirblių būrys, su­ Prisimenu, kaip Henrikas ant Čia šventės, čia paskaitos, čia sirinkome vijokliais apkibu­ palangės rado mūsų vyresnių­ trys valandos, praleistos eilėje siame, niūriame, pilkame jų draugų testamentą. Geras prie sąsiuvinių. Laikas taip mums tada taip atrodė) Sar- tas testamentas — ,,35-ojo greit bėgo, kai susigriebėme, kambario duona" — apybraiža buvo vėlu. Mes, pirmakursiai, oievijaus kieme. Ryt didelė šventė — Rug­ ,,Nemune". Su didžiausiu už­ tada dar nežinojome, kur neš­ sėjo Pirmoji, pirmoji diena sidegimu klausėme, kai Henri­ ti šiukšles. Naivus pasiaiški­ Universitete. Rodos, visą gy­ kas ją skaitė. Šaunių draugų nimas? Teisingai. Bet, deja, venimą laukiau tos dienos, gyventa! Prisiekėme — būsi­ taip buvo... Laimei, viskas baigėsi „ge­ laukiau net neįtardamas, kad me verti jų vardo! rai". Profkomitete mums „da­ vėliau ateis dar labiau kanki­ vė po žodinį įspėjimą". Išėjom nantis laukimas. . . nosis nukabinę, bet jau daug — Jums gerai, — pasiskun­ gudresni. Susimetėm po rub­ dė Algis, — gavote bendra­ lį: nusipirkom užuolaidas, vibučius. O kur man dingti? Če­ nių kėdėms ir spintoms remodaną palikau stotyje. Ne­ montuoti... turiu nei pažįstamų, nei gi­ Ir gyvenom. O komisijos, minių. .. reidai ir visi kiti panašaus po­ — Ką jūs čia, vyrai! Šitiek būdžio renginiai retino mūsų kursiokų, o vieno negalite gretas. priglausti? — įsiterpė „senjo­ Sekančiais metais tik keli iš ras", mano pažįstamas Rimas. mūsų susigyvenusio būrelio Mačiau, kaip vilties kibirkš­ gavo bendrabutį. Bet, tur būt, tėlėm nušvito Algio akys. jau ne taip džiaugėsi, Tikrai, tą akimirką mes visi pirmaisiais metais. . . buvome pasiryžę žūt būt Algį tiesa, nebeliūdėjo. priglausti. Bet čia Nijolė: -f— Aš jau girdėjau, kad už Iškilmingai nugriaudėjo Kiekvieną pavasarį, prieš „pašalinių" asmenų laikymą bendrabutyje meta lauk. K I„O - Rugsėjo pirmoji jau visai ne prasidedant sesijai, matau tai gero taip galima ir su Univer­ niūriai atrodančiame, o jau­ auditorijose, tai Sarbievijaus sitetu atsisveikinti! — net ne­ nyste alsuojančiame, nuo juo­ kiemelyje susirinkusius ir be­ ko ir dainų skambančiame siginčijančius kursus. Seniū­ mirktelėjusi išpyškino. nai, kaip visada, su popieriaus Ilga, slegianti pauzė. Tik Sarbievijaus kieme. Algio cigaretė vienu patrauki­ Gal trečią dieną, vos grįžus lapu. Neretai iki pykčių pri­ mu, rodos, per pusę sutrumpė­ iš paskaitų, į mūsų 35-ąjj pa­ eina: kam dėti kryželį, o kam sibeldė grupė vyrukų. Prisista­ ne. Atseit, kam duoti bendra­ jo. butį, o kas ir be jo gali išsi­ — Baikit krėst „ba jer„s", tė — mes iš profkomiteto. versti. Vieniems tai didžiausia — nepatenkintas mūsų kalbo — Kodėl nėra staltiesės? mis nusisuko senjoras. O mes — Kodėl užuolaidų nepasi­ problema, o kiti tik atlaidžiai šypteli, praeidami pro šalį. — susimąstėm. Kažkaip ne­ kabinote? — Kodėl kėdės tik 5 (gyve- Bendrabutis gerai, bet, tur drąsu tapo. Nijolė, kaip van­ dens į bumą prisiėmusi, tylė­ nome dešimtyje), o ir tos iš- būt, ne visiems jis antrieji na­ mai. Nuolatinės komisijos, klibusios? jo. Tą popietę taip ir išsisky­ Ir dar daugelis tų, naiviam operatyvininkų reidai, vargi­ rėm. Aš, Kazys, Vilius, Henri­ pirmakursiui baisių, „kodėl?”. na studentus. Bet jų reikia — kas, Gintas, Stasys — nuėjome Landūs vyrukai pastebėjo ir pasakysite. Reikia. Manau, į bendrabutį, o Algis, tur būt, „palikimą" — tą šiukšlių krū­ jeigu kiekvienas studentas Kitas laikraščio numeris jaustų didesnę atsakomybę į stotį... vą už spintos. — E, vyručiai, čia jau de- pats už save, tie reidai būtų išeis 1971 m. vasario 12 d. i Nedrąsiai pravėrėme antro­ jo duris. Trečias aukštas, tris­ gat. Studentų liudijimus. Pir­ nereikalingi. Tada gal galėtu­ dešimt penktas kambarys. Pri­ madienį 19 vai. į studentų me pasakyti: „Bendrabutis — simenu didžiules klibančias, profkomitetą. O dabar — vi­ mūsų antrieji namai". REDAKTORIUS be jokio užrakto duris, didelį so gero! M. ŽEMAITIS A. KUSTA

G

Snaigės pamažu sukasi ore. dų, kurių dauguma ir šiandien Prakaitas, susimaišęs su snie­ gyvuoja! Tokias aukštumas gu, žliaugte žliaugia kakta, svajoja pasiekti daugelis iš 1 treningas garuoja, o dar du mūsų Svajoja.. . O kol kas tenka daug ko atsisakyti. ilgi ratai... — Patempk koją! Koją pa­ Kurso draugai ruošiasi i tempk! — atneša vėjas trene­ kiną, teatrą, ruošia įdomų va­ rio balsą. karą. O tu... Paslapčia susi­ Ir vėl viskas pranyksta. meti į krepšį prakaitu atsi­ Priekyje ritmingai juda Vyto duodančius rūbus ir išsmunki siluetas. Jam irgi nelengva. O į treniruotę. Na, o jeigu jau gal lengviau? .. kartais ir ištempia į kavinę, Kojos švininės, rankų jude­ tai pilstant sausvynį kukliai siai sunkūs, širdis daužosi. pridengi savo taurę delnu ir Stebiuosi, kaip neplyšta krū­ šypteli: tinė. Kokie ilgi metrai. .. Kad — Man sulčių geriau. tik neatsilikus. Įveikiame tie­ Sultys geriau. Geriau tosiąją, po to kalniuką, leidžia­ mės nuokalne žemyn ir vėl dėl, kad treniruotėje bus leng­ sukame į tiesiąją. Ten laukia viau. Ėjikas viską grynu pra­ treneris. Nedidukas, bet kres­ kaitu perka. Ir vėl veda mūsų „šefas" nas, geros nuotaikos, su chro­ nometru rankose, jis susirūpi­ nedidelę grupę ėjikų, traukia Vingio parko alėja. Reikia. nusiu žvilgsniu palydi mus. — Gerai. Tik neatsilik! — Tačiau kas verčia? Atsimenu, atėjo kartą vienas toks treni­ suspėja pasakyti. Ratas! Dar vienas ratas. ruotis. Po kelių treniruočių Stengiuosi negalvoti apie jį. metė: — Tegul kvailiai plūkiasi, Kojos šlapios: daug prisni­ — ir išėjo. go... Išėjo kur lengviau. Gal ki­ Nepajutau, kad užsisvajo­ jau. Ritmingai dirbu rankom tur ir lengva... ir kojom, dingo pragaras krū­ — Vyrai, svarbiausia valia tinėje. Prabėga pusvalandis. ir ištvermė, — nebe pirmą Finišuojame be aplodismentų, kartą „kala" treneris. Mes su­ sirgalių minios .Sausai sprag­ prantam. Ir vėl gąsdiname teli chronometro galvutė. Tre­ poreles staiga išnirdami iš neris tyli. Nei giria, nei pei­ tamsos ir vėl pranykdami jo­ kia. Tačiau aišku: patenkin­ je. Jauni, mūsų amžiaus jau­ tas. nuoliai šypsenomis palydi. Ži­ — Sunku buvo? — klausiu noma, kas nenori su mergina Vyto. pasivaikščioti, tačiau.. . — Acha, — neaiškiai numy­ — Algi, tu ir vėl nebuvai kia. . . treniruotėje, — ramiai paste­ — Dar porą kartų ir bėgte bi treneris. j salę. 'Dažniausiai to ir užtenka. Stanga, krepšinis, skersinis... Ir kiekvieną pratimą paro­ Kas neišlaiko — nebegrįžta. do treneris. Nebejaunas am­ Kiek jau tokių „sportininkų" žiumi (tik amžiumi!), jis gali perėjo per trenerio rankas! suraityti bet kokį savo auklė­ Lieka stipriausi, ištvermintinį. Pabandyk pasirungti su giausi. Užtat pas jį nieko pijuo ant skersinio arba su giai ir nepirksi. Gal ir geštanga! O jau greit „šefui" rai. .. Ėjikui amžinai trūksta laiko, (taip mes jį už akių vadina­ tačiau retas šios sporto šakos me) penkiasdešimt. Po trijų valandų viskas atstovas blogai mokosi. Jam baigėsi. Dabar kuo greičiau para susideda iš 25 valan­ j dušus ir namo... į lovą, dų. .. Ir visur jį lydi tėviška 9 Pats sunkiausias naujagi­ Antano Mikėno mis gimė 1961 m. Turkijoje. Nieko nebesinori, tik miego. dėstytojo akis. O kai sunku, kai velniš ­ Juk rytoj vėl treniruotė. Jis svėrė 10,88 kg. O pats Namo grįžtame kartu su kai sunku, išgirsti paprastus, engviausias kūdikis buvo bet labai artimus ir supranta ­ treneriu. Antanas Mikėnas — mergaitė, gimusi 1932 m., — ryški žvaigždė LTSR lengvo-, mus trenerio žodžius: 283 gr. sies atletikos istorijoje. Kas — Tokia jau ėjiko duona... 9 Patys mažiausi žmonės neatsimena jo pergalių Mel­ — genties onga, gyvenančios R. TARAILA Mažojo Antamano saloje, burno olimpiadoje, jo rekor-

Indijos vandenyne, atstovai. Jų ūgis — 1,22 m. Patys ma­ žiausi europiečiai — vidutinis ūgis 1,58 m — gyvena pieti­ nėje Italijoje. • Moterys-milžinai sutinka­ mos rečiau, negu vyrai. Pačia aukščiausia buvo Mariana Vede — 2,55 m. ® Pats sunkiausias žmogus buvo, matyt, amerikietis Jun­ gas. 32 metų jis svėrė 484,7 kg. Pats lengviausias buvo septyniolikmetis anglas Choukinskas — 5,44 kg.

Dėstytojas ilgai žiūri į jo pur­ vinus batus, pagaliau pasirau­ sia portfelyje ir ištraukia laik­ raštį: — Pasidėkite po kojomis. — Nieko, aš ir taip pasiek­ jAuditorijoje netikėtai užge­ siu, — atsako studentas. so šviesa. Studentas labiau nu­ simanantis, užšoko ant stalo, Prancūzų filosofas Ipolitas už kurio sėdi dėstytojas, ir Tenas aiškino vienai Napoleo­ krapšto palubėje lemputę. no III dvaro damai kai ku-

kitus savo kolegas turėti ka­ raliaus sosto kalbą, pats ją parašė ir davė spaudai. Kara­ lius pasišaukė teisingumo mi­ nistrą ir liepė nebausti žurna­ listo. Jis tarė: — Man rodos, tas žurnalis­ tas ne per daug nusikalto. Ly­ ginau jo kalbą su manąja ir pastebėjau, kad jo yra daug geresnė.

MARGAS PASAULIS

riuos filosofinius klausimus. I— Kaip tamsta apibrėžtumėtė „meilės erdvėje" sąvoką? — Na, pavyzdžiui, meilė hamake, — atsakė ji.

Anglijos karalius Jurgis II sužinojo, kad turi būti griežtai nubaustas vienas žurnalistas, kuris norėdamas anksčiau už

Ar čia mano namai?

SKELBIMAS

KLAIDOS IŠTAISYMAS

Studentų žiemos atostogų metu LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija organizuoja turistinę išvyką į Užkarpatę (Jaremča, Rachovas). Išvykstama iš Kauno ir Vilniaus š. m. sausio 24 d., grįžtame sausio 30 d. Keliala­ pio kaina — 68 rb„ į ją įeina kelionės išlaidos, maitinimas, nakvynė, kultūrinis aptarnavi­ mas, ekskursijos. Pageidauti­ na, kad vykstantieji turėtų slides ir batus, nors tai bus galima ir išsinuomoti. Kelialapius galima įsigyti įmokant ar persiunčiant minė­ tą sumą į Kauno ekskursijų biurą (Donelaičio 13, tel. 27151, 26973). Vilniuje teirau­ tis — tel. 54130.

„Tarybinio studento“ Nr 2 išspausdintame doc. C. Kada bos straipsnyje „Mokslo Ir Į patyrimo išminties vedamas' dėl redakcijos kaltės Įsibrovė klaida. Pirmą sakini reikia skaityti taip: „ŽemaitijoĮe Lenkimų apylinkėse. . ." To liau kaip tekste. Atsiprašome | autorių ir skaitytojus.

V k. lituanistę Aldoną BUTRIMAITĘ dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia kurso draugai ir vadovė.

Giliai užjaučiame kurso draugą Vytautą PORĄ dėl mylimo tėvo mirties. IV k. biologai

Prekybos fak. III k. stud. Stasiui KIZELIUI Stasy, tegul užuojautos žodžiai palengvina Tavo skausmą, mirus mylimai mamytei. VI bendrabučio taryba

REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, Universiteto 3, telef. 2-58-84. Užs. Nr. 331 LV 07432


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.