Visų šalių proletarai, vienykitės!
CftRVBOS
sccioencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
kAS GAUS Itipendiją
1971 m. sausio 22 d.
B KELIONĘ Apie septyniasdešimt Uni versiteto mokslo pirmūnų, ak tyvistų tuoj po paskutinių eg zaminų išvažiuoja į penkis Tarybų šalies miestus — Maskvą, Leningradą, Taliną, Kijevą ir Tbilisį. Jie susi pažins su tenykštėmis vieto mis, aukštosiomis mokyklo mis. Geriausios stovyklos, kuri veikė Kapsuko raj. S. Nėries kolūkyje, stovyklautojai ma tematikai žiemos atostogų me tu svečiuosis Leningrade. Ši kelionė — premija už gerą darbą. Mūsų inf.
Nr. 3 (743)
TINGAI KOVOTŲ SU NESĄŽININGA PAŽIŪRA Į MOKYMĄSI • TINGINIAMS SUDARYKIME NEPA KANTUMO ATMOSFERĄ • DRAUGAMS, KU RIEMS NESISEKA STUDIJUOTI, IŠTIESKIME pa galbos RANKĄ •
VLKJS CK III plenumas ir LLKJS XVI suvažiavi mas nurodė, kad pagrindi nis aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų dėmesys turi būti skiria mas geresniam žinių įsisa vinimui, kad mokymasis studentui komjaunuoliui yra politinis uždavinys. Tai komjaunimo organiza cijoms iškėlė aiškius užda vinius — aktyviau daly vauti mokymo-auklėjimo darbe, tobulinti akademi nio jaunimo komunistinio auklėjimo formas. Akademinio darbo „fron te" nuveikta nemažai, bet reikia pasakyti, kad ne vi sos pirminės komjaunimo organizacijos padarė tai, ką galėjo. Tad norėtųsi tarti keletą žodžių apie
akademinio darbo trūku mus, naujoves ir t. t. Kai kurių kursų pirmi nės komjaunimo organiza cijos prieš sesijos pradžią šaukia pirminės organiza cijos susirinkimą, ir kurso biuro narys, atsakingas už akademinį darbą, bend rom frazėm pakalba apie artėjančią sesiją, t. y. „nušviečia padėtį kurse". Jei viso semestro metu pirminėje komjaunimo or ganizacijoje nebuvo dir bamas akademinis darbas, apie tokio susirinkimo naudą ir efektyvumą nėra ko ir kalbėti. Pirminių or ganizacijų susirinkimai — skolininkų svarstymai po sesijos — taip pat nėra efektyvi akademinio dar bo forma. Šaukštai jau po
pietų... Atėjus į tokį su sirinkimą, norisi paklausti: „O ką draugai padarėt, kad šiandien šie žmonės nebūtų svarstomi ir bau džiami komjaunuoliškomis bausmėmis? Kodėl vieno ar kito draugo žinios buvo silpnos?" Ne tik svarstyti reikia. Reikia dirbti. Kova už nuo seklų .gilų žinių įsisavini mą — tai ne vien kalbos ir „paukščiukai" darbo pla nuose — tai sunkus kas dieninis darbas. Nereikia užmiršti ir to, kad aukštoji mokykla — ne vidurinė mokykla. Mo kymasis aukštojoje mo kykloje nėra privalomas, ir jeigu studentas nesimo ko, tai rodo, kad aukštajai mokyklai jis dar nėra su brendęs. Tokiam draugui pirminė komjaunimo orga nizacija turi pasakyti: „Mokaisi arba palieki Uni versitetą". Deja, dažnai su „gerb. Skolininku" pirmi(Nukelta į 2 psl.)
JHOKSLO ŠVIESOS CENTRAS "“““'„‘S*“ 1941 m. sausio 16 d. buvo įsteigtas respublikos moksli nio darbo centras —■ Mokslų Akademija. Respublikoje tada dirbo daugiau kaip 400 žmo nių, turinčių pedagoginio ir mokslinio darbo patyrimą, iš jų 175 — profesoriai ir do centai. Antrasis pokario dešimtme tis plius ką tik pasibaigęs penkmetis į Lietuvos mokslo istoriją įeis, matyti, kaip kad rų kokybės gerėjimo metai. 1971-uosius metus pasitikome, subūrę maždaug 8.500 moks lininkų kurių gražiausioji gre ta — mokslų daktarai — bus
®
Kaina 2 kp
ATNESUSIOS NEMAŽA RŪ PESČIŲ, ĮTAMPOS IR, AIŠ KU, PUIKIOS NUOTAIKOS PO SĖKMINGAI IŠLAIKYTO EGZAMINO. SESIJA DAR KARTĄ PARODĖ, KAD GE RIAUSIO ĮVERTINIMO SUSI LAUKIA TIK DARBŠTIEJI.
M. KURAIČIO nuotraukoje: pramonės Įmonių organizavi mo ir planavimo egzaminas darbo ekonomikos spec. ketvirtakursiams. Vyr. dėstyto jui E. Vabalui atsakinėja P. Būdvytis.
GRUPE TURI TAPTI REIKLESNE
I Neseniai įvykusiame rekto- • SIEKIME, KAD KIEKVIENAS STUDENTAS RYŽ ■ato posėdyje buvo kalbėta |pie stipendijų skirstymą. Nujarta mokėti stipendijas vi siems studentams, kurie eg zaminų sesiją išlaiko be tre jetų — ketvertais ir penke tais. Studento materialinė pa dėtis šiuo atveju neturės jolios įtakos. I Tai paskatinimas visiems lerai besimokantiems studen tą ms.
®
EINA PASKUTINES SESIJOS DIENOS,
200 žmonių, o mokslų kandi datų — arti 3.000. Tiesa, di džioji pusė mokslo darbuoto jų telkiasi aukštosiose mokyk lose, tačiau ir Akademijos da lis — nemaža — daugiau kaip tūkstantis žmonių, 36 mokslų daktarai ir apie 500 mokslų kandidatų. Mokslų Akademija turi da bar dešimt mokslinių institu tų. Be to, respublikoje yra 78 mokslo įstaigos: 13 aukštųjų mokyklų, 32 mokslinio tyrimo institutai, 7 mokslinio tyrimo institutų filialai, 15 problemi nių laboratorijų, 11 ban-
dymo stočių. Čia neįeina įmonių ir fabrikų laboratori jos, projektavimo institutai, konstravimo įstaigos, kurie taip pat iš dalies užimti tyri mais ir mokslinėmis progno zėmis. Dabartinis Lietuvos mokslas yra rūpestingai tarybinės san tvarkos išaugintas kūdikis. Trisdešimt metų praėjo nuo LTSR Mokslų Akademijos su sikūrimo. Dvidešimt penke rius metus jos prezidentas yra prof. dr. Juozas Matulis — TSRS MA narys korespon dentas, Socialistinio Darbo Didvyris. J. Matulį ir chemi
jos m. kand. Z. Alaunę mato me nuotraukoje apačioje de šinėje. Nuotraukoje kairėje: res publikos Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos insti tuto direktorius Universiteto profesorius V. Statulevičius. Mokslo centre darbuojasi ne mažai Universiteto mokslinin kų. Tai LTSR MA akademikai profesoriai J. Kubilius, I. Bud rys, A. Jucys, P. Slavėnas, nariai korespondentai profe soriai A. Bučas, J. Dagys, K. Dalinkevičius, A. Minkevičius ir kt. A. BRAZAIČIO nuotr.
S SESIJA • SESIJA k • SESIJA • SESIJA
Savimeile — tai atsakomybe Planai, asmenybės forrnavimo problemos, studijos, atrodo, visur vienodi, Tačiau įsigilinus paaiškėja, kad kiekvienas fakultetas turi susiformavusį savą studento tipą... Chemijos fakultete dekanas doc. E. Ramanauskas varto fakulteto studentų egzaminų suvestines. Paprašiau pasidalyti savo „dekaniškais" rūpėsčiais: — Universitete dirbu jau dvidešimt metų, o rūoesčiai vis nauji, kaip ir nauji žmonės, studentai... Kiekvienais metais fakultetas pasipildo nauju būriu studentų. Jaučiamas ryškus pakitimas. Aukštesnis stojančiųjų žinių lygis leidžia įvairiai kaitalioti mokymo programą. Pavyzdžiui, esant pakankamam kiekiui literatūros, lengvesni skyriai paliekami išstudijuoti, o sunkesnius skyrius išdėsto dėstytojai žymiai plačiau, aiškiau, Pirmakursiai labai nevienodi. Tiesą sakant, truputį nusivylėm. Pavyzdžiui, aukštosios matematikos egzamino neišlaikė 30 žmonių ir 75. Tai nelinksmas signalas. Žinoma, yra ir gerų studentų, tokių,
kaip R. Bernotas, Z. Bliznikas ir kiti .Laikui bėgant apsipras ir, gal būt, suras save ir kiti. Turime gerų studentų aukštesniuose kursuose. Pavyzdžiui, trečiakursė V. Domanskaitė yra aktyvi visuomenininkė, žaidžia stalo tenisą ir gerai mokosi. Ketvirto kurso studentai S. Armalis, O. Drumstaitė, R. Račiukaitytė, L. Margelytė yra aktyvus SMD nariai. Penktakursiai K. Vosylius, D. Baltakytė, E. Linkaitytė, L. Savickaitė — komjaunimo biuro nariai — ir dabar organizuoja meno _ saviveikla, ruošia apžiūras, nepamiršta ir mokslo, SMD veiklai daug laiko skiria ir mūsų dėstytojai docentai G. Dėnys, A. Lelinskas, vyr. dėstytoja L. Bunikienė. Jie artimai bendradarbiauja su studentais, skatina jų iniciatyvą, norą pažinti. Norėčiau pasakyti, kad mūsų jaunimui kartais pritrūksta savimeilės, tokio specifinio atsakomybės jausmo, kuris neleistų blogai mokytis, priverstų pamąstyti ir apie savo moks1° įstaigos, fakulteto garbę, E. STANKUS