» cam/Bos suuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. Eina nuo 1950 m.
KAPSUKO UNIVERSITETO R EKTORATO, PARTIJOS, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1971 m. spalio 8 d.
Nr. 30 (770)
Bendrabuty išrinko tarybą... .igsėjo 6d. Universiteto Irabutyje Nr. 2 įvyko ataskaitinis-rinkiminis susiimas. Bendrabučio gy;■ Ojai išrinko naują tarybą, įai vadovauti ėmėsi ilgas šio bendrabučio gyven: : is K. Rimkus, Prekybos !j ilteto IV kurso studentas. Rimkus jau trečią kartą i i nkamas į bendrabučio ta., todėl žino, nuo ko tėti. Pirmiausia bendrao gyventojai buvo supalinti su taisyklėmis, kurių . alo laikytis, ir paskirstv-1 budėjimas. Už budėjimo n: įėjimo į bendrabutį orrzavimą atsakingi tarybos įai S. Patkauskas (IF II r B. Mikalauskas (MF II seka, kad studentai ne■kaištingai vykdytų šią P= eigą. i 'idelis dėmesys skiriamas ‘ i: kai ir švarai kambariuoTaryba tikrina kamius ir rašo atitinkamus ymius. Artimiausiu metu yi numatyta organizuoti talbendrabučio aplinkai ir pa'alpoms sutvarkyti. aryba žada pasikviesti į • įdrabutį mediką, kuris p skaitytų paskaitą apie šva■ ' ir higieną. Yra rūpesčių dėl patalpų. Štai, kad ir toks klausimas: kur padėti televizorių, kad prie jo galėtų praleisti laisva laikį bendrabučio gyvento jai? Tarybos pirmininkas K. Rimkus mano, kad bendrabu tyje turėtų būti poilsio kam pai ys, kuriame galėtų stovėti televizorius, būtų laikraščių, žurnalų, šachmatai ir pan. Ten Ęalėtume įdomiai ir turinin gai pailsėti. Bendrabučio tarybos dar ką sunkina tai, kad gyvento jai — daugiausia 'Istorijos ir Filologijos fakultetų studen tai labai išsiblaškę. Kai kujie kartais net „pamiršta" žvilgterėti į skelbimų lentą, 0 paklausti, kodėl neatvyko 1 susirinkimą, atsako, nežino ję Taip atsitiko ir su vie nu antro kurso žurnalistu, kuris jau du kartus ne atėjo į susirinkimą, nors ten turėjo būti svarstomas už bendrabučio taisyklių pažei dimą budėjimo metu. Taryba dirba ir kultmasinį darbą. Gauta 70 bilietų į k ilniaus" cirko spektaklį. Numatytas literatūrinis vaka ras Universiteto studentų ka vinėje —. žadama pasikviesti Poetą P. Širvį. V. DAUNORAITĖ
*
Kaina 2 kp
PER ŠALĮ ŽENGIA PIRMŲJŲ DEVINTOJO PENKMEČIO METŲ DIE NOS IR MĖNESIAI. VER DA GYVENIMAS IR SE NAJAME VILNIAUS UNI VERSITETE. TEGUL NAU JI MŪSŲ DARBAI PUO ŠIA ŽEMĘ, TEGUL MŪSŲ MOKYMASIS, MOKSLI NIAI DARBAI, DAINA PATEISINA AUKŠTĄ UNIVERSITETO APDO VANOJIMĄ DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA VOS ORDINU.
Fermentų ieškotojai Kai užsukome į Gam tos fakultete esančią Bio chemijos laboratoriją, bu vo pats darbo įkarštis: vaikinai ir merginos su mėgintuvėliais rankose darė bandymus. Atsiprašę už darbo rimties sutrukdy mą, užkalbinome vyr. dės tytoją Benediktą Juodką. — Pagrindinė mūsų la boratorijos darbo kryptis — kai kurių flavoproteidinių fermentų išskyrimas, valymas ir veikimo me chanizmo tyrimas, — pa pasakojo dėstytojas. Fermentai — tai balty mai, kurie katalizuoja (pa greitina) chemines reakci jas, vykstančias organiz-
Studentų maitinimas gerės Ne paslaptis, kad daugelis, baigdami studijas aukštojoje mokykloje, pradeda skųstis skrandžio negalavimais. Blo gas maitinimasis? Ne visai taip. Nereguliarus? Čia jau visai arti tiesos, arba — tie sa. Pažiūrėkime pietų metu, — prie bet kurios valgyklos, kavinės nusidriekia ilgos ei lės. Taip lėtai jos tirpsta, o kiekvienam brangios minu lės bėga nepalyginamai grei čiau. Tai, aišku, neaplenkia ir studentų. Pertraukos tarp paskaitų labai trumpos (15 min.); gerai, jeigu tvarkaraš tis turi „langą" arba paskai tos vyksta normaliai — pusę dienos; gerai, jeigu dėstyto jas pietų metu paskaitą daro be pertraukos, tuomet jau 30 min., studentas teoriškai jau gali pavalgyti, bet... Teorija ne visada įgyvendi nama praktikoje. Šiuo metu Universiteto val gyklose, bufetuose yra 470 aptarnaujamų vietų. Tai ne patenkina mūsų poreikių. Negalima sakyti, kad stu dentų maitinimu nesidomima. Brangų laiką nagrinėdami studentų maitinimo proble mas, aukoja profesoriai, dės tytojai, įmonių, organizacijų viršininkai. Neseniai šia te
ma rektorate įvyko posėdis, kuriame dalyvavo Universi teto rektorius prof dr. J. Kubilius, aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pavaduotojas V. Pranaitis, Vilniaus miesto valgyklų tresto direktorius M. Saka lauskas, partijos miesto ko miteto mokyklų skyriaus ve dėjas A. Vaitkevičius, parti jos komiteto administracinių, prekybinių ir finansinių orga nizacijų skyriaus vedėja A. Kasnauskaitė, Vilniaus mies to prekybos valdybos vir šininko pavaduotojas A. Prunskus, „Kregždutės" val gyklos direktorė A. Gerasimova (ji vadovaus naujo akademinio miestelio Anta kalnyje studentų maitinimo tinklui) ir Universiteto pro rektoriaus ūkio reikalams pa vaduotojas A. Milaknis. Posėdžio metu buvo kon statuota, kad studentų maiti nimo problema Vilniaus uni versitete yra labai opi. Tai vaizdžiai matome patys: il giausios eilės, patalpos ankštos, aptarnavimo linijos irgi mažos. Auga nauji stu dentų miestelio korpusai, daug vilčių jie teikia ir stu dentų maitinimo pagerinimui. Šiais metais teisininkai ir prekybininkai gaus 24 vietų
bufetą. Atidavus eksploataci jon antrą korpusą, atvers duris dar vienas — 100 vietų — bufetas. 1972 m. prie aukš tuminių bendrabučių bus baigta 150 vietų valgykla su visais paruošimo cechais. Vė liau ten pat bus įrengta krautuvė. Kadangi ji dar ne būtina, jos sąskaita minėtoji valgykla laikinai padidės ir joje vienu metu galės valgy ti daugiau negu 150 žmonių. 1973 m. šalia Teisės ir Preky bos fakultetų rūmų iškilsian čiame auditoriniame korpu se bus įrengtas 100 vietų bu fetas. Apie 1974 m. miestely je bus pastatyta didelė 600 vietų valgykla. Taigi, tuo me tu vien miestelyje veiks 2 valgyklos ir trys bufetai. Istorijos ir Filologijos fa kultetų patalpose kitais moks lo metais galėsime užsukti j 30 vietų bufetą. Dar vieną bufetą numatoma įrengti ir rūmuose Partizanų gatvėje, kur mokosi fizikai, matemati kai ir chemikai. Kaip matome, Universiteto vadovų, valgyklų tresto, pre kybos valdybos, statybininkų rūpinimosi ir darbo dėka ža da žymiai pagerėti studentų visuomeninis maitinimas j M. JUOZAITIS
kurso paskelbimas, parodų trauka „Studentai talkoje". organizavimas, katalogo iš V. SAVICKAS leidimas. J L. MILNERIS Spalio 4 d. Universiteto Praeitą šeštadienį Matema studentų profkomitete įvyko tikos ir mechanikos fakultete susitikimas su Lietuvos TSR 1971 m. rugpjūčio mėnesį įvyko darbo ir poilsio stovyk fotomeno draugijos pirminin Lenkijos Liaudies respublikos lų dalyvių vakaras. Stovyklų ku A. Sutkumi. žurnalas „Fotografija" Nr. 8 plakatais, sienlaikraščiais ir Susirinkimo metu buvo išspausdino Galinos Kriuger fotostendais išpuoštame fakul pasikeista nuomonėmis apie straipsnį „Lietuvos fotogra tete stovyklautojai pasidalijo tolesnį Universiteto foto- fija". Be įžymių Lietuvos vasaros įspūdžiais. Skambė klubo darbą, numatytos kon fotomenininkų A. Sutkaus, V. jo kaimo kapelos atliekamos krečios Lietuvos TSR foto Luckaus, R. Dichavičiaus ir nuotaikingos melodijos, in meno draugijos ir Universite kt„ darbų, čia yra ir mūsų termedijos, kupletai, kuriuos pir vasarą studentai' dainavo to studentų profkomiteto Universiteto fotoklubo bendradarbiavimo gairės: mininko, Fizikos fak. III k. kolūkiečiams. A. VAIVADA meninės fotografijos kon studento Vido Naujiko nuo
TRUMPAI
me. Flavoproteidiniai fer mentai šiuo atžvilgiu už ima ypatingą vietą: jie katalizuoja labai svarbias medžiagų apykaitos stadi jas. Kita nedidelė grupė dir ba nukleino rūgščių che mijos ir biochemijos sri tyje; čia ruošiamasi iš skirti. fermentus, katali zuojančius kai kurias nu kleino rūgščių biosinte zės reakcijas. M. ŽEMAITIS Autoriaus nuotraukoje:
diplomantė Vera Šumulovaitė ir aspirantė Ina Glemžienė (kairėje) nus tato fermentų aktyvumą.
LITERATAI SUSIRINKO Jaunieji poetai, prozinin kai, o taip pat tie, kurie prijaučia literatūrai, susirinko į pirmąjį šiais metais Univer siteto literatų būrelio susi rinkimą. Literatai kalbėjo apie nu veiktus darbus, aptarė naujus renginius. Artimiausiu metu jų laukia susitikimai su J. Avyžiumi ir E. Mieželaičiu, o kiek vėliau, pati didžiausia šventė — tradicinis literatū rinis konkursas. „Atsistatydinus" senajam būrelio pirmininkui V kurso lituanistui P. Skirmantui, te ko išrinkti naują būrelio val džią. Pirmininkaus II kurso lituanistas S. Valentas, o jam padės III kurso lituanis-'
tė Z. Lukošiūtė, Susirinkime dalyvavę svečiai prozininkas, LTSR Rašytojų sąjungos konsultantas R. Kašauskas ir poetas bei literatūros kriti kas A. Masionis kalbėjo apie Vilniaus Jaunųjų rašytojų sekcijos veiklą. Jie taip pat pranešė džiugią naujieną, kad į šią sekciją šiomis die nomis buvo priimtos Univer siteto pirmakursės poetės D. Duobaitė ir 2. Pipinytė, o taip pat viena iš stipriausių būrelio prozininkių I. Gansinauskaitė. Pirmakursiai, o taip pat „senieji" poetai ir prozinin kai paskaitė naujų kūrinėlių. P. PLETAITE
FUKSŲ „KANČIOS“ Sunkus fukso gyvenimė lis, oi sunkus. .. Ko tik ne prasimano tie visi oberfuksai, senjorai ir kitokie, kad tik pasityčiojus iš nelaimin gojo. Tarytum jie nebuvo tokie, o iš kažkur atplasnojo ir nutūpė į antrą ar trečią kursą. Sunku teisybę rast pasauly. Tad gal ir neieško kim, o verčiau patraukime į akivaizdaus pasityčiojimo vietą ir pabūkime jo liudinin kais Gamtos fakultete praeitą šeštadienį. Visi fuksiukai — biologai, geografai ir geologai — su pačių pasigamintomis vėlia vomis bei plakatais, (tai ne dėl grožio ar ko nors kito, o kad galima būtų atskirti, ku riai specialybei žmogus pri klauso) iš savo fakulteto kie mo patraukė link Vingio parko, prie Nėries. Tradicines „krikštynas" atidarė doc. R.. Kazlauskas. Na, o po šito ir prasidėjo.. . Pirmieji „krikšto" skonį pajuto biologai. Sučiupo bude»ii fuksą ir atitempę paklupdė. Pagirdė
„švęstu vandeniu", kuriame kiurksojo kažkokios pabai sos. Vargšeliai ir nenujautė, kad tai varlių būta... Tačiau biologui tai ne naujiena. Fuk są užantspaudavo, o tada liepė pabučiuoti karvės ka nopą. Po to uždėjo nuostabią gamtos dovaną — gilių ka rolius ir galiausiai įteikė „krikšto" liudijimą. Faksas palaimingai atsiduso. .. O sunkiausia per „krikšty nas" buvo geografams. Išsi rikiavo krikštytojai — gero sios ir blogosios dvasios. Vie nos vienoje pusėje, kitos — kitoje, ir abejos vis kviečia pas save, vis save giria. An gelas (gerųjų dvasių vadovas) lenktyniauja su ragana (blo gųjų vadove). Visiškai su painiojo geografus.. . Tokia iškilminga ir reikš minga „krikštynų" proga pir makursius pasveikino jų kur sų vadovai. Sį nevykusį (gamtos atžvilgiu) šeštadienį pirmakursiai dar ilgai, prisi mins. t V. AUKŠTUOLYTĖ
T. pA.
• PATARIAME
TARYBINIS STUDENT.
mo būdai: 1) mechaninis ir 2) prasminis, loginis. Mecha ninis įsiminimas yra susijęs daugiausia su tuo, kad mes daug kartų ką suvokiame (skaitome, girdime) ir atgami name (tariame, rašome) vie ną ir tą patį. Loginis įsimini mas pagrįstas tuo, kad žmo gus supranta, mato loginį ry šį, t. y., prasmės ryšį tarp
„.. .Tik tas žmogus, — nurodė M. Kalininas, — tetu rės kokią nors reikšmę visuo meniniame ir valstybiniame gyvenime, bet kurioje nau dingoje veikimo dirvoje, ku ris moka dirbti sistemingai, išmoningai". Dirbant su kny ga, kaip ir kiekviename kita me darbe, turi būti laikomasi tam tikros sistemos. Pir miausia — čia būtinas nuo seklumas. Didysis rusų moks lininkas Pavlovas savo gar siajame laiške jaunimui rašė: „Nuoseklumas, nuoseklumas ir nuoseklumas. Nuo pat savo darbo pradžios pripraskite prie griežto nuoseklumo kau piant žinias. Išstudijuokite mokslo pagrindus, mėgindami kopti į jo viršūnes. Niekad nesiimkit tolimesnių dalykų, neįsisavinę tų, kurie buvo anksčiau". Atidus ir apgalvotas skai RAŠĖ PAVLOVAS. PRISI tymas yra labai svarbi sėk MINKIME ŠIUOS ŽODŽIUS, mingo darbo su knyga sąly SAVARANKIŠKAI DIRBDA ga. Norint išugdyti savyje MI SU KNYGA. tokius įgūdžius, reikia skai tyti reguliariai, darbo su kny ga metu neatitraukti minčių į šalutinius klausimus, skai tarp to, ką jis jau žino, ir tyti nieko nepraleidžiant, ne to, ką jis ką tik sužinojo. skubant, sustojant painesnėse Sąmoningai skaitąs žmogus vietose, kartais net jas lėtai atmena perskaitytos medžia ar garsiai pakartojant. Siste gos turinį visų pirma todėl, mingas darbas reikalauja ir kad jis apgalvojo tą medžia teisingo darbo ir poilsio kai gą, suvokė idėjų, įvykių, fak taliojimo. Skaitant rekomen tų prasminį ryšį, suprato au duojama kas valandą daryti toriaus minčių eigą, jo sam 5—10 minučių pertraukas. protavimų logiką. Kaip skaityti ir įsiminti, kas Įsisavinti vieną ar kitą klausimą — reiškia mokėti svarbiausia? Yra keletas bū jame savarankiškai orientuo dų, padedančių įsiminti ir tis, mokėti pagrįsti su juo vėliau panaudoti tai, kas susijusius teorinius teiginius. perskaitytoj medžiagoj buvo Norint įsisavinti studijuo svarbiausia mus dominančiu jamą medžiagą, pirmiausia klausimu: a) citatos. Išrašai iš knygų reikia ją suprasti: suprasti kiekvieną teiginį ir ryšį tarp ar straipsnių gali būti pada jų, o taip pat išsiaiškinti ar ryti citatų forma, t. y. pažo gumentus, kurie tuos teigi džiui užrašant kai kurias nius patvirtina. Kad pritaiky teksto vietas. Jos reikalin tum šias žinias praktikoje, gos, pvz., rašant temą, da reikia teiginius ir argumentus rant išvadas, apibendrinimus. gerai įsiminti. Yra 2 įsimini. Citavimas negali būti atsitik
Pripraskite prie griežto nuoseklumo, -
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS KOMISIJOSE Vilniuje įvyko Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos jaunimo reikalų komisijos posėdis, kuriame buvo svars tyta, kaip geriau organizuoti respublikos jaunimo vasaros darbo ir poilsio stovyklų veiklą. Pranešimą apie respublikos jaunimo vasaros darbo ir poilsio stovyklų veiklą pada rė komisijos pirmininko pa vaduotojas V. Morkūnas. Posėdyje kalbėjo komisi jos narys, Kauno Politechni kos instituto studentas B. Ascila, komisijos pirminin kas A. Balčiūnas, Lietuvos TSR žemės ūkio ministro pa vaduotojas V. Sankauskas, Lietuvos TSR aukštojo ir spe-
tinis, svarbu gerai išnagrinė ti tekstą, išsirinkti, kas reika lingiausia. Po citatos būtina nurodyti jos šaltinį. b) planai. Knygos arba straipsnio planu vadiname kūrinyje nagrinėjamų pa grindinių klausimų išvardiji mą. Planas atskleidžia auto riaus minčių eigą, jų dėstymo tvarką, įgalina pasirinkti medžiagą nagrinėjamai te mai, padeda prisiminti tai, kas anksčiau buvo skaityta, ir susisteminti. Paprastu planu eina knygos turinys. Sudė tingame plane knygos arba straipsnio skyrių antraštės išplečiamos, išvardinant jose nušviestus svarbiausius klau simus. c) tezės. Teze vadinamas trumpas teiginio formulavi mas. Jos padeda trumpai, suglaustai išdėstyti knygos arba straipsnio turinį. Tezių sudarinėjimas taip pat pade da kelti rašytinės ir žodinės kalbos kultūrą, vystyti logiš ką mąstymą. d) konspektai. Konspektas — tai trumpas, nuoseklus kūrinio turinio atpasakojimas ta pačia tvarka, kaip jis buvo išdėstytas. Konspek tuojamą medžiagą reikia ap galvoti, joje orientuotis, pa sižymėti argumentus, faktus bei pavyzdžius, kad būtų ga lima trumpai viską užsirašyti. Jis padeda įsidėmėti tai. kas perskaityta ir vėliau prisi minti. Užrašų forma įvairi. Sąsiu vinius naudojame tik kon spektams. Kitais atvejais praktiškiausia — aštuntadalio lapo dydžio storesnio popie riaus kartelės, nes jas galima pergrupuoti, papildyti, plės ti temas ir pan. Studentams ypač svarbu įprasti studijų metais nuosekliai dirbti su knygomis, kaupti medžiagą, kuri vėliau bus naudinga ir moksliniam, ir praktiniam darbui. E. PETRAITYTĖ VVPI bibliotekos direktorė
BRANDOS PATIKRINIMAS Šie metai, Partijos XXIV suvažiavimo metai, aukštųjų mokyklų jaunimui rimtas eg zaminas. Tikrinamas studen tų politinis subrendimas, vi suomeninis ir darbo aktyvu mas. „Iš aukštosios mokyk los, — pabrėžiama VLKJS CK III Plenumo pranešime, turi išeiti ne tik puikus spe cialistas, bet ir gerai paruoš tas komjaunimo aktyvistas, sugebąs vadovauti komjau nimo kolektyvui, organizuoti įdomų darbą... Aukštųjų mo kyklų absolventai, išėję vi suomeninės ir politinės prak tikos mokyklą, turi padėti gerinti idėjinį, auklėjamąjį, estetinį ir karinį-sportinį dar bą jaunimo tarpe".
♦ Ataskaitinė komjaunimo konferencija — tai metų dar bo apibendrinimas, pasitai kančių trūkumų iškėlimas, tai naujų darbo krypčių nustaty mas, visuomeninės veiklos gerinimas, naujų darbo for mų ieškojimas.
♦
Labai svarbus dalykas yra geras mokymąsis, teorinių ži nių bei praktinių įgūdžių įsisavinimas. Čia vėl nuola tinės bėdos — paskaitų lan komumas, skolininkai — ku rios kelia nerimą dekanatui, komjaunimo komitetui. Po žiemos sesijos fakultete tu rėjome apie 200 skolininkų. Peršasi mintis: kur žiūri ir ką veikia grupės aktyvas? Juk tai jūsų draugai apsikro vė dvejetais, nelanko paskai tų. Reikia perspėti draugą, reikalauti iš jo ir bausti. Klai dingai suprasto draugiškumo principas sudaro galimybes paskaitų nelankymui ir pan.
♦
Kaip niekada gausus fakul teto studentų būrys padirbė jo vasarą respublikos kol ūkiuose, šalyje ir užsienyje. Savo penkmetį atšventė Kap suko rajono S. Nėries kol ūkyje organizuota stovykla „Jaunystė". Rezultatai neblo gi: atliktų darbų sąmatinė vertė 36,5 tūkst. rublių. Sto
vyklos — gera’ auklėjimo forma. Čia kaip niekur kitur stiprėja kolektyvas, paaiškė ja žmonių tarpusavio santy. kiai, kiekvieno pažiūra į darbą, atsiskleidžia organiza. ciniai gabumai.
♦
Tai tik kelios mintys iš atas kaitinio J. Bagdono praneši, mo Matematikos ir mechinikos fakulteto VI komjaunimo konferencijoje. Konferencijo je buvo pareikšta daug įdo mių minčių, pasiūlymų, reik liai vertinta organizacijos veikla. Konferencija išrinko naują komjaunimo komitetą. Sekretorius — A. Pikturna.
♦
Nuotraukose: Registruojami konferencljos delegatai. Prie staliuko VVU komjaunimo komiteto narė V k. matematikė, mokslo pirmūnė Nijolė Bučaitė. Konferencijos darbo prezidiumas. Ataskaitinį praneši mą skaito J. Bagdonas. Konferencijos metu. J. MAŽEIKIO nuotr.
Tobulinti darbo ir poilsio stovyklų veiklą vidurinio mokslo cialiojo pavaduotojas K. ministro Žukauskas, Lietuvos TSR Švietimo ministerijos skyriaus viršininkas A. Mereškevičius, studentų darbo ir poilsio stovyklų respublikinio štabo viršininkas A. Vėgėlė. Komisija pažymėjo, kad respublikoje daug padaryta, organizuojant vasaros metu akademinio jaunimo ir vidu rinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių poilsį ir visuomenei naudingą darbą. Apie 13 tūkstančių studentų pabuvo darbo ir poilsio sto vyklose, 527 studentai sto vyklavo sąjunginėse respubli kose, 275 studentai dalyvavo tarptautinėse akademinio jau-
nimo darbo ir poilsio stovyk lose kitose socialistinėse ša lyse. Užsienio šalių akademi nis jaunimas dirbo ir poil siavo mūsų respublikoje su rengtose penkiose tarptauti nėse studentų darbo ir poilsio stovyklose. Studentai atliko liaudies ūkiui reikalingų darbų dau giau kaip už 4 milijonus rub lių, visuomeniniais pagrindais suremontuotos 35 mokyklos, įrengtos 38 sporto aikštelės, nemaža specialių mokymo kabinetų, pagaminta įvairių mokymo priemonių. (Kartu stovyklautojai akty viai poilsiavo. Stovyklose veikė 92 agitbrigados, vyko sąskrydžiai, sportinės varžy-
bos, koncertai, buvo skaito mos paskaitos. Studentai su sitiko su darbo pirmūnais, užsienio jaunimo delegacijo mis, dalyvavo ekskursijose. Kartu komisija iškėlė kai kuriuos trūkumus, organi zuojant jaunimo aktyvų poil sį. Nebuvo reikiamai pasirū pinta, kad akademinio jauni mo stovyklose būtų sudarytos elementariausios buitinės, sanitarinės sąlygos. Maža dė mesio buvo skiriama stovyk lautojų kultūriniams porei kiams. Atskiri kolūkiai ir ta rybiniai ūkiai, kur dirbo stu dentų darbo ir poilsio būriai, neturėjo pakankamai statybi nių medžiagų ir mechanizmų. Vietinių Tarybų vykdo-
mieji komitetai retai domėjo si, kaip akademinis jaunimas ir moksleiviai dirba ir poil siauja. Komisija rekomendavo stu dentų darbo ir poilsio stovyk štabui lų respublikiniam toliau tobulinti savo organizacinę veiklą. Komisija pasiūlė ministerijoms, žinyboms, organizaci joms, kurioms į pagalbą nu kreipiami studentų darbo ir poilsio būriai, daugiau dėme sio skirti studentų stovyklų darbo organizavimui, laiku pasirūpinti statybinėmis me džiagomis ir techninėmis prie monėmis, kad stovyklų dar bas būtų efektyvus ir našus.
Būtina siekti, kad studentai turiningai organizuotų savo poilsį, plėstų savo akiratį dalyvautų vietos kultūrinia me gyvenime. Labai svarbu padidinti ūkinių vadovų at sakomybę už tinkamą stu dentų ir moksleivių priėmi mą. Komisija nutarė prašyti Lietuvos TSR Ministrų Tary bą išspręsti klausimą, kad darbo ir poilsio stovyklų da lyviai būtų aprūpinti vienoda uniforma. Būtina taip pa1 nustatyti kolūkiams ir tary biniams ūkiams atskaitymus nuo atlyginimo, kurį stovyk lų dalyviai gauna už atliktus žemės ūkio darbus, į šių sto vyklų organizavimo fondą.
YBINIS STUDENTAS
lUeAtfS įtvtnmre
KIEMO m (E ATRAS
iandien, ytoj )AR NESENIAI šios sri, tyrinėtojai manė, kad istemingas alkoholio var mas nesukelia kokių nors lovių pakitimų organizFiziologai buvo įsitikinę, netgi tada, kai saikieji Igiau „įtraukia", jų besivettis liežuvis ir sulėtėjus! Ikcija rodo tik tai, kad oholis laikinai paveikė egeais ir nervų sistemą. Pasirodė pagrįstų įrodymų, į nėra nepavojingo al tai: o vartojimo laipsnio bėra absoliutaus slenksčio, niau kurio alkoholis nesuautų ląstelių grupių smeįyse ir kituose gyvybiškai irbiuose organuose. Nepriklausomai nuo to, ką ogus geria — alų, degtinę, ną ar viski, — jį veikia ina medžiaga — etilo alkolis, puikiai tirpstantis vannyje, kuris savo ruožtu i pagrindinis mūsų kūno dinių komponentas. Kaip nustatė fiziologai, ugelis alkoholio vartojimo sėkmių iš esmės yra jo įveikio žmogaus smegenims raiška. Nustatyta tiesiogipriklausomybė tarp alkoįlio koncentracijos kraujyir smegenų ploto, kurį jis veikia. Jeigu, pavyzdžiui, kilogramų sveriantis vys išgeria du butelius alaus ivalgęs, jo kraujyje ištirpu) alkoholio kiekis pasiekia ::e 0,05 procento. Tokia [mcentracija paveikia galvos Įiegenų žievę, ypač dėmesio savikontrolės centrus. ŽmoJi dirbtinai pakeliama nuoika, kadangi būna paralioti slopinantys centrai, kup paprastai vadovauja jo gesiui. Jeigu jis išgeria tiek, kad firpusio kraujyje alkoholio [gis pakyla iki 0,1 procento, ^slopinama motorinių centp užpakalinėje smegenų plyje veikla, ir žmogus ne‘nka kontrolės raumenims. Pi alkoholio lygis kraujyje asiekia 0,2 procento, pavej ami gilesni smegenų šoksniai, ir žmogus nesulaičmai nori miego. O jeigu J lygis viršys 0,5 procento, us paraližuoti kvėpavimo sutrai apatinėje smegenų alyje, ir žmogus tykiai pesis iš sustingimo būklės į lirties būklę. Visa tai seniai žinoma lokslininkams. Tačiau T_”_ pasiMelavo mįsle alkoholioj poeikio smegenims mechaniz“as. Dabar vis daugiau tyinėtojų prieina nuomonę, ;ad alkoholis veikia įvairius ®egenų plotus, atimdamas iš 4 deguonį, būtiną normaliam otelių funkcionavimui. Bet a‘P tai įvyksta? Štai ką 'arodė bandymai, atlikti pre toriaus Melvino Naislio ir 0 dviejų padėjėjų — Her'erto Moskou ir Raimondo 'Pningtono iš Pietų Karolinos
3 psl.
Baigiamasis koncertas pavyko. Aš mačiau besi šypsančius artistų veidus. Po koncerto priėjau prie akademinio dramos teat ro artisto, Donelaičio skai tovų konkurso laureato T. Vaisietos ir paprašiau at sakyti į keletą klausimų. — Man atrodo, kad Kie mo teatras turėtų anksčiau pradėti savo repertuarą. Gerai, kad šiemet tokios dienos pasitaikė, be lie taus. Baigiamajame kon certe buvo daug žiūrovų, jų netrūko ir per spektak lius.Universiteto kiemo teatras jau žinomas, žiūro vai ji pamėgo. Reikėtų pa galvoti apie kiemų panau dojimą ir ateityje. Uni versiteto kiemuose galė tų groti simfoniniai or
kestrai, dainuoti chorai, galėtų vykti dainų kon kursai. Man labai patinka tokia aplinka. Manau, kad ji žiūrovą ir klausyto ją priverčia giliau įsijaus ti į atliekamą kūrinį. Į mano klausimus suti ko atsakyti ir valstybinės filharmonijos dirigentas, respublikos nusipelnęs ar tistas S. Sondeckis: — Visai neseniai grįžau iš Lenkijos, todėl kiemo teatro spektakliuose nebu vau. Bėgimas iš patalpų į gamtą, architektūrinių paminklų priglobstin jau seniai žinomas užsienyje: Čekoslovakijoje, Bulgari joje, Italijoje. Pabaltijo klimatas ne visada būna geras panašiems koncer tams. Vienok puikiai pra
ėjo spektaklis „Aida" Kutuzovo aikštėje ir save pa teisino Universiteto kiemo teatras. Jis jau turi savas tradicijas. Daug triūso įdėjo kiemo teatro vyr. režisierius VI. Limantas. Jo darbu galima didžiuo tis. Aš sutinku su savo ko lektyvu dar ne kartą kon certuoti Universiteto kie meliuose. Savo įspūdžiais dalijasi Jaunimo teatro aktorius L. Ciunls, dirbantis Uni versiteto teatre režisieriu mi: — Mane, kaip aktorių, džiugina tai, kad teatras plečiasi ir tampa žinomas žiūrovams. Spalio mėnuo — tinkamiausias laikas spektakliams. Gegužės
universiteto. Naislis daug metų tyrė kraujo savybes ir ypač keistą reiškinį — rau donųjų kraujo rutulėlių su lipimą. Šiuo metu jis pripa žintas autoritetas šioje srityje. Normalaus sveiko žmogaus širdis varo kraują per vis siaurėjančių arterijų tinklą, priversdama jį pasiekti smul kiausius kapiliarus, kuriais išraizgyti visi kūno audiniai. Kaip tik šiose siaurose krau jagyslėse raudonieji kūneliai atiduoda deguonį, kuris pa
trombus formuojančios me džiagos, kurią būtų galima įvesti į sveiko žmogaus orga nizmą tiksliai nustatytomis dozėmis ir kuri leistų stebėti kūnelių sulipimą ir krauja gyslių užsikimšimą. Medžia ga, kuri idealiai atitiko visus reikalavimus, pasirodė esąs... alkoholis. Naislis įvesdavo jį kontroliuojamomis dozėmis, tiksliai nustatydavo procen tinį alkoholio kiekį kraujyje ir per mikroskopą stebėjo, kaip jis veikia akies krauja
17 milijardų ląstelių, todėl, netgi kelių tūkstančių ląste lių žuvimas nesukelia ypatin gų pakitimų. Bet jeigu žmo gus geria ištisais metais, jis netenka milijonų smegenų ląstelių. Šiems nuostoliams palaips niui kaupiantis, sulėtėja reak cija ir sumenkėja intelektas. Kai geriantis žmogus miršta, skrodimas parodo, kad sme genyse yra nepaprastai daug atrofuotų smegenų plotų. To kiu būdu kiekvieną kartą, kai žmogus išgeria, tegul ne reguliariai, retkarčiais, jo smegenyse įvyksta negrįžta mi pakitimai. Skirtumas tarp alkoholiko ir saikiojo tik toks: daugiau ar mažiau su griauta ląstelių. Naislio ir jo pagalbininkų darbo reikšmė ne tik ta, kad atskleistas alkoholio kenks mingo poveikio smegenims mechanizmas. Iš medicininės praktikos žinoma, kad kepe nų ciroze alkoholikai serga 8 kartus dažniau už negerian čius. Nebuvo aišku, kaip al koholis padeda vystytis šiam dažnai mirtinam susirgimui. Dabar Naislis įrodė, kad al koholis taip pat užkemša kraujagysles kepenyse ir ki tuose organuose, kaip ir sme genyse. Čia įvyksta tas pat: vartojant alkoholinius gėri mus, ląstelės žūsta dėl deguo nies trūkumo (laimei, skirtin gai nuo smegenų, kepenys gali atstatyti savo ląsteles, ir irimas gali būti sustabdytas, jeigu žmogus nustoja gerti). Naislio eksperimentai taip pat parodė, kad alkoholiniai gėrimai (anksčiau juos reko menduodavo vartoti išplėti mui kraujagyslių, maitinančių širdies raumenį), gali suža loti širdies raumenų audinius, lygiai, taip pat užkimšdami kraujagysles, kaip ir smege nyse. Kokias išvadas reikia pada ryti milijonams žmonių, kurie vartoja alkoholį? Išvadas paliekame pasidaryti skaity tojams.
Smegenų lusteliu ------- budelis laiko gyvybę ląstelių, supan čių kapiliarų sieneles. Dar dėl nevisiškai išaiškintų prie žasčių įvairių susirgimų me tu — nuo maliarijos iki šilti nės — gaminama medžiaga, kuri aplimpa raudonuosius kraujo kūnelius ir priverčia juos sulipti j gurvuolėlius. Kai šie gurvuolėliai pasiekia kapiliarus, jie sudaro trombą, galintį visiškai užkimšti krau jagyslę. Kada kūneliai prade da sulipti plačiu mastu ir daugybė kapiliarų užsikemša, ląstelės dideliuose audinių plotuose gali patirti deguo nies badą. Žinoma, daugumoje kūno audinių neįmanoma betarpiš kai stebėti šio proceso. Ta čiau, dar penktojo dešimtme čio pradžioje Naislis ėmėsi tirti akies obuolį, kur gausūs kapiliarai išsidėstę tiesiog po perregimu paviršiumi. Tai leido per mikroskopą stebėti visas kūnelio sulipimo, trom bų susidarymo ir kapiliarų užsikimšimo stadijas, o šie procesai vyksta, sergant dau giau kaip 50 ligų. Tyrimams jam reikėjo
gysles. Eksperimentatorius greitai nustatė, kad kūnelių sulipimą ir kraujagyslių už sikimšimą galima pastebėti, kai tiktai žmogus išgeria alaus bokalą. Buvo nustatyta, kad, didė jant alkoholio dozėms kraujy je, raudonųjų kraujo kūnelių gurvuolėlių skaičius didėja, o kraujo srauto greitis ma žėja. Esant didelei alkoho lio koncentracijai, nemaža kapiliarų trūksta, sudaryda mi mikroskopinius kraujo išsiliejimus gretimuose akies audiniuose. Kadangi mokslininkai nu statė, kad panašų vaizdą ga lima matyti ir kituose kūno audiniuose, jie padarė išvadą, jog atrado alkoholio poveikio ląstelei mechanizmą. Paaiš kėjo, kad alkoholis griauna ląsteles, atimdamas iš jų de guonį — būtiną egzistavimo sąlygą. Girto žmogaus smegenyse įvyksta daugybė smulkių kraujo išsiliejimų ir dar dau giau kraujagyslių užkemšama. Tiesa, paprastos žmogaus smegenys turi daugiau kaip
J
„Za rubežom"
Sausas vynas - ne vanduo... . . .Bendrabučio Nr. 6 113 kambario gyventojos ir vie nas svetelis bernužėlis jau buvo pradėję linksmintis, kai išmušė laikrodžiai 23 valan dą. Į duris pasibeldė. Mer ginos, jau ne fuksiukės, greit sumetė, kad gali kokią bėdą užnešti tie, kur už durų. Gai džiai dar irgi toli, nelabųjų nenuvysi. Puolė slėpti sauso vyno butelius. Į kambarį įėjo operatyvi nės grupės nariai. Jie paste bėjo ant stalo paruoštą už
kandą ir paprašė ištraukti gėrimus. Mergužėlės viliokės nekaltai mirksėjo. „Ką jūs, sausas vynas — iš vandens... Operatyvininkai apsižvalgė: iš po čiužinio išdavikiškai kyšojo vieno butelio žalsvas kakliukas... 113 kambario gyventojos — MMF III k. studentės D. Šlėgaitė, V. Krikščiūnaitė ir D. Parakininkaitė iš gėdos net pavardes pamiršo. O gal iš baimės? Nesibaido alkoholio kvapo
ir bendrabučio Nr, 3 65 kam bario gyventojos ChF IV k. stud. R. Vainoraitė, II k. stud. G. Jurgaitytė ir R. Berankytė. Įdomus sutapimas: kamš čiams ištraukti jos irgi pasi kvietė stipresnės lyties atsto vą. .. Tiek merginos, tiek vaiki nai, gyvenantieji bendrabu čiuose, turi žinoti jo vidaus taisykles. Ir žino, tik nesilai ko. Negi galvoja, kad už savo „darbelius" — triukšmavimą, girtuokliavimą —
mėnesį negalime — sesi ja. O po vasaros atostogų anksčiau nesuspėtume pa siruošti. Abejojate dėl Vydūno? Taip, jį stato tik Universiteto kiemo teat ras. Daugiau niekas. Vy dūnas primena Čiurlionį. Jis nagrinėja žmogaus gy venimo prasmę, todėl jo veikalus vaidinti sunku: reikia gero pasiruošimo. Bet mes vaidinsime. Šie met visi parodyti spektak liai puikūs. Gerai vaidino aktoriai. — Pirmus metus vaidi nu. Manau, kad Vydūno „Pasaulio gaisro" keisti nereikėtų. Žinoma, į re pertuarą galima būtų įtraukti ir naujų veikalų. Aš patenkintas spektak liais —■ sako jaunasis ar
tistas A. Kubilius. — Prisimenu, kiemo te atras žengė pirmuosius žingsnius, — pasakoja Vi. Limantas. — Sunku buvo dirbti: ar lyja, ar šalta, o mes repetuojame. Vaikš čiodavo senukai ir žiūrė davo j mus tokiomis gero mis akimis. Jie tikėjo mu mis. Dabar mūsų teatras turi savo žiūrovą, jis su pranta mus. Šio sezono spektakliai nuteikia optimistiškai. Lauksime naujų, lauksime kiemo teatro — 72. Planai ateičiai, anot režisieriaus V. Limanto, dideli, kad „tik juos {vykdytumėme". Ką gi, matyt, su visų pa dėjimu pasiseks juos įvyk dyti. Kalbėjosi J. KOJELIS
• KVIEČIAME POKALBIUI
IŠGERTUVĖS. KAS „PRIEŠ“? Ar pasitaiko girtuokliavimo Doc. Marijonas KRIKŠTOfaktų Universitete? Taip. Ne PAITIS: daug, bet yra. Kaip taisyk'ė, Jei visų pripažinta kalbos šeštadieniais ir sekmadieniais ar kitokios kultūros problema prieš šokius kaupiama „drą nekelia abejonių, nuolat apie sa" bendrabučiuose, po to — ją rašoma, tai pasilinksmini šokiuose. Gimimo dienos ir mų kultūros klausimas visuo įvairios šventės irgi kartais menėje retai tegvildenamas. paverčiamos ne kuo kitu, kaip Atrodo, jog ir mokytojams girtuokliavimu. Tai nedaro tai mažai rūpi, o ekonomistai garbės Universitetui, jo stu visiškai užmiršta žmonių ne dentams ir dėstytojams. Siū laimes, kylančias dėl alkoho lyčiau griežtesnes administra Negalima lio. Šias problemas privalo cines bausmes. spręsti ne vien milicija, teisė ignoruoti ir visuomeninių or jai ir gydytojai, bet ir visos ganizacijų auklėjimo priemo visuomeninės organizacijos, nių. Verta pagalvoti apie visi kultūros fronto darbuo studentų laisvalaikio užimtu tojai, įstaigos. Tik tada jų mą. Matyt, visuomeninių or pasilinksminimai taps kultū ganizacijų veiklos stoką turi ringesni, išnyks alkoholizmo papildyti ir administraciniai organai. problema. WU komjaunimo komiteto SMD tarybos pirmininkas, pavaduotojas, tei gydytojas Antanas ADOMAI sekretoriaus sininkas Juozas GALINAITIS: TIS: Nors kiekvieną dieną girtų Girtuokliauja ir mūsų stu studentų ir nematome, vienok dentai. Pretekstų irgi randa tenka pripažinti, kad išgertu ma: gimimo dienos ir pan. vės studentų tarpe gana daž Geria ir bendrabučiuose. Jei nas reiškinys. Tai galime gu nutveria, baudžia. Kartais vakarais pavaikš ir nekalti pakliūva. Sakykim, pastebėti, po mūsų bendrabučius. komisija rado kambary be čioję nesakau, jog nereikia at geriančius tris vaikinus. O Aš žymėti draugo gimimo dieną, atsakyti turėjo ne tik šie, bet tačiau apie tai turėtų žinoti ir ketvirtas kambario gyven bendrabučio taryba ir komen tojas. Pažįstu vieną tokį, per dantas, o pati šventė turėtų klaidą nubaustą, — jis įžeis apsieiti be nusigėrimo. tas. O tikrieji „išgėrimų" holis, mano supratimu,Alko la organizatoriai kartais per švelniai „mušami". Reikia biausiai kenkia bendrai tvar griežčiau tokius bausti, rei kai, o kartu ir Universiteto kia juos smerkti. prestižui. Taip manau todėl, Universiteto draugovės vir jog, kai iškyla kokie nors šininkas, MMF IV k. studentas inicidentai (muštynės ar pan.), Jonas JANKAUSKAS: šių scenų „herojai" dažniau sia būna girti arba apygirčiai. Kad ir kokios moralinio nesusilauks atpildo? Argi poveikio priemonės būtų, ta gėda akių neėda: jaunas, sveikas žmogus ieško netikrų čiau man atrodo, kad „mate džiaugsmų, gesina šviesą kam rialinis skatinimas" pats efek baryje, lenda į užkampius, tyviausias. Panašiems atve kad tik išgėrus kelis lašus jams „skatinti" turėtų pasi „degančio skysčio" ir pabu vus kelias valandas nenorma tarnauti stipendijos nubrau kimas arba pašalinimas iš liam? Argi dabar, išsipagiriojus, bendrabučio. Garantuoju, kad negėda Pramonės ekonomikos tie, kurie norės stipendijos fakulteto pirmakursiui A. ir bendrabučio (o jų nori Vaznoniui, kuris vidurnaktį neblaivus klaidžiojo po bend beveik visi), nebegers. Be to, rabutį Nr. 3? Ką ten neblai sukeltas pasigėrusių studen vus, net „ožius lupo"! Še tų muštynes turėtų atitinka tau, ir fuksas. Taigi, pavyzdžiai rodo, kad mai bausti draugiškas teis ne visada sausas vynas iš mas. Šiuo metu jis tokių vandens. A. DARGUŽIS priemonių netaiko.
1,111111.... .......................................................................................................................................................................................................................................... . ■mini
irkluotojų!
SĄMYSIS ARBITRŲ STOVYKLOJE
VANDENYS I
Baigėsi rankinio kovos (7 tšk.). Trečios, pralai nebuvo tik dėl pirmos vie pogrupiuose. Vakar jau mėjusios GF (7:10), Pre tos. Teisininkai pasiekė paaiškėjo merginų ko kybos fak. sportininkės (6 dar dvi pergales (prieš GF manda čempionė. tšk.). — 24:8, PF — 25:17) ir, I merginų pogrupyje už Pirmame vyrų pogru surinkę 8 taškus, toliau savo varžoves žymiai pra pyje chemikai, pralaimėję kovos dėl nugalėtojo var našesnės buvo matemati pirmąjį susitikimą, kitų do. kės. Joms dvi pergalės ati varžovų pabūgo ir... neAntrosios vietos laimė teko be kovos (neatvyko bežaidė. tojas paaiškėjo tik trečia chemikės ir teisininkės), Pergalėmis savo kelią dienį, nors paskutinis su įveikė medikes (12:6) ir nuklojo matematikai: lai sitikimas sužaistas jau fizikes (10:1). Fizikių „krai mėjo prieš Pramonės eko šeštadienį. „Kalti" po tis“ mažesnis. Jos pralai nomikos fak. (21:15) ir TF dviejų pralaimėjimų „atsi mėjo ne tik MMF, bet ir (23:19) komandas. Su jais gavę" medikai ir nesude TF (2:10) komandoms. lygiavosi FAF vyrai. Jie rinti teisėjo ir sekretoria Chemikės nežaidė nė iki kovos su MMF irgi tu to veiksmai. Mat, istorikų vienerių rungtynių. rėjo 6 taškus. Sis susitiki ir medikų dvikova baigėsi Komandos šiame pogru mas lėmė I vietą pogrupy lygiosiomis. Tai lėmė is pyje pasiskirstė taip: 1. je. Po pirmojo kėlinio pro torikams II vietą. Medikai MMF — 8 tšk; 2. FF — 6 tokole rikiavosoi skaičiai pasijuto „nuskriausti" ir tšk; 3. MF — 6 tšk; 4. TF 6:6. Antrajame mate parašė protestą. „Mokslo" — 5 tšk. matikai, suderinę savo valdyba jį patenkino. Te Kitame pogrupyje „boi stygas, visą laiką turėjo ko peržaisti. kotavo" istorikės ir filolo kelių įvarčių persvarą ir Laimėjo istorikai re gės. Tad tarpusavyje ko pelnytai nugalėjo rezulta zultatu 12:11 ir apgynė vojo trys komandos. Sėk tu 14:12. Tai nenuostabu, antrąją vietą. Treti — me mė lydėjo PEF rankinin nes MMF komanda turi dikai. Ketvirtą vietą už kes — nugalėjo ir preky keletą pajėgių VVU ėmė prekybininkai, penkti bininkes (6:3), ir gamtinin- „Mokslo“ žaidėjų, o liku — gamtininkai. kes (7:6). Jos pirmos 8 sieji irgi „nepėsti". S. BUCHAVECKAS tšk. Antros — gamtininkas II pogrupyje abejonių
omunistų partija ir skaitos fak. vyrai bei Medi
K
Vyriausybė didžiulį dė cinos fak. moterys. Tarpfakultetinėje įskaitoje mesį skiria fizinės nugalėjo Matematikos ir me kultūros ir sporto vystymui šalyje, sveikų, fiziškai užsi chanikos fakulteto atstovai, grūdinusių specialistų ruoši darniai ir organizuotai star mui. VLKJS CK yra pabrė tavę šiose varžybose (Sporto pirmininkas J. žęs, kad kiekvienas komjau kolektyvo nuolis turi būti fizkultūri- Eltermanas, atsakingas už fa fizkultūrinį-sportinį ninkas, aktyvus kūno kultū kulteto ros ir sporto propagandinin darbą Fizinio auklėjimo ka kas, įvairių varžybų dalyvis. tedros dėstytojas H. Staselis). Deja, faktai apie Universiteto Jiems ir atiteko VVU kom kai kurių fakultetų komjauni jaunimo komiteto pereinamo mo organizacijų bei komjau ji taurė. Antri — medikai, nuolių dalyvavimą Universi treti — finansininkai. Vertas pagyrimo šių fa teto sportiniame darbe kalba kultetų sporto kolektyvų ge visai ką kita. organizuojant Kaip pavyzdį paimkime po ras darbas, kelerių metų pertraukos at rinktines „Komjaunimo tau gaivintas WU „Komjaunimo rės" varžyboms. Sporto tary taurės" kompleksines varžy bų pirmininkai — matemati bas. Šių varžybų programoje kas J. Eltermanas, medikas buvo penkios sporto šakos: V. Misiūnas ir finansininkas krepšinis, tinklinis, futbolas, A. Purauskas — rimtai pažiū rėjo į savo pareigas. Jiems lengvoji atletika ir krosas. Atsirų sporto šakų nugalė tariame didelį ačiū, Deja, to pasakyti negalima tojais tapo: krepšinio — Chemijos fak. vyrai bei Ma apie kai kurių kitų fakulte tematikos ir mechanikos fak. tų pasirodymą pirmose šių moterys, tinklinio — Fizikos metų kompleksinėse varžy fak. vyrai bei Matematikos ir bose. 'Nusistebėjimą kelia Filolo mechanikos fak. moterys, futbolo — Finansų ir apskai gijos fakultetas,kurio atsto tos fak. komanda, lengvosios vai visai nedalyvavo šiame atletikos — Matematikos ir renginyje. Kuo galima pa mechanikos fak. vyrų ir mo teisinti šitokią filologų pažiū terų rinktinės, kroso varžy rą į komjaunuoliškas varžy bas laimėjo Finansų ir ap bas?! Didžiausias Universite-
KAUNO STUDENTŲ ŠVENTE Viena ryškiausių Kauno Po litechnikos instituto tradici jų — studentų festivaliai. Štai ir šiemet į gelstantį miestą Nemuno ir Neries santakoje susirinko 18-os ša lies aukštųjų mokyklų pa siuntiniai. Jie atvyko į KPI 8-ąjį festivalį, skirtą TSRS įkūrimo 50-mečiui. Dvi die nas senojo Kauno gatvėse, parkuose ir stadionuose siautė jaunystė. Spalvinga šventės progra ma, atrodo, turėjo nuvargint mokslų prikimštą studento galvą. Bet, atsigaivinęs alu dėje bokalu „Studentiškojo“, jis vėl dingsta margaspalvia me festivalio verpete. Kunkuliuoja aistros. Ąžuo lyne — merginų futbolas. Tiesa, labiausiai jaudinosi ne futbolistės, o vyriškosios ly ties „sirgaliai“. Daugybė iš vaizdžių vyrukų sugūžėjo ir į kitą patrauklų renginį — „Mis KPI“ rinkimą. Daug buvo simpatiškų merginų, bet visų meiiiausa pripažinta
trečiakursė Dalia Rakauskai tė iš Inžinerinės ekonomikos fakulteto. Ekonomistai nu galėjo ir tarpfakuitetinėse meno saviveiklos kolektyvų varžybose. Iš gausių svečių kauniečiams labiausiai patiko kirgizų programa. Buvo festivalyje ir užsie niečių — Prahos krepšinin kai dviejose karštose, bet draugiškose dvikovose pra laimėjo KPI rinktinei. Tik rąja to žodžio prasme braš kėjo sporto halė, kai vyko estradinių ansamblių kon kursas. Busimųjų mašinų gamintojų „Vaizbūnai“ užka riavo 4 tūkstančių klausytojų širdis. Originalumas ir fan tastika vyravo karnavalinė je fakultetų eisenoje. Atro dė, nėra nei galo nei krašto studentiškai išmonei. Bet šventės triukšme pritilo ir nulinko jaunos galvos — bu vo pagerbtas Lenino ir žu vusių Lietuvos komjaunuo lių atminimas. Be nuobodulio prabėgo sa vaitgalis. Didžiausios Lie tuvos aukštosios mokyklos studentai vėl užimti kasdie niniais rūpesčiais. Bet ar už mirši tokį šaunų festivalį? . . V. VAŠEIKIS
Priekaištai
adresas 1971 M. RUGSĖJO MĖN. SPORTO KLUBAS ATGAIVINO VVU „KOMJAUNIMO TAU RĖS“ VARŽYBAS. BUVO IŠ NUOMOTOS SPORTINĖS BA ZĖS, SUKOMPLEKTUOTA TEI SĖJŲ KOLEGIJA, PARUOSTI IR IŠPLATINTI NUOSTATAI, PRAVESTAS PASITARIMAS SU FAKULTETŲ SPORTO TA RYBŲ PIRMININKAIS, SUDE RINTA SU VVU KOMJAUNI MO KOMITETO ATSTOVAIS, BET VARŽYBOS BUVO PRAS TOS. KODĖL?
Grybų parodoje . . .Pūpso storapilvis bara vykas, samanose susigūžusi ūmėdė, o šalia — pasipūtusi musmirė. Ne, tai ne „Anykš čių šilelio" vaizdai. Tik ne jučiomis juos prisimeni, ap silankęs Gamtos fakultete veikusioje grybų parodoje. Kiekvienais metais ją ruo šia biologų būrelis. Tai jau tapo tradicija. Tačiau ne kiekvienais metais vienodai pavyksta — viskas priklauso nuo gamtos, o ji visada mėgsta pokštus. Štai šiemet nelijo visą vasarą ir tik ru denį lietus atgaivino žemę. Tuo tarpu grybų sezonas jau ėjo į pabaigą. Apie dvidešimt būrelio na rių išvyko į Valkininkus gry bauti. Nepataikė: nedaug grybų, tiksliau, rūšių rado. Vis dėlto parodoje grybų pasirinkimas labai platus. Net
Rugsėjo 25—26 d. c! J ve vykusiose TSRS aukšl mokyklų akademinio irįl mo pirmenybėse Lieti atstovavo VVU—VISI stul tų jungtinė grupė ir 1 BAIGĖSI UNIVERSITETO RANKINIO PIRMENYBIŲ sportininkai. Geriausiai I sirodė KKI vienvietininkj KOVOS POGRUPIUOSE r. komsa — Šalies Čempionė Butkus, tapęs varžybų J pionu ir to paties instil vienvietininkė L. Karninsl tė, užėmusi trečią vietą. \| —VISI jungtinė aštūonl tė (yr. R. Rekštys) finale I vo šešta. Vienvietininkasl Suslavičius — penktas J vilniečių valtys j didįjį fl lą nepateko. Spalio 3 d. universitetiel (dalyvavo Trakuose vyk įsil „Žalgirio" draugijos pirmel bėse. Sidabro medaliai | dovanoti dvivietės s/r į J (yr. J. Zasas) ir vienv.til kas V. Suslavičius. Bonl apdovanojimus iškovoji | turvietė b/v (yr. V. Urboj ir dvivietė b/v (yr. R ] kas). Moterų tarpe gerai pasi| dė vienvietininkė V. Eidul nytė, užėmusi II vie | dvivietė porinė (yr. | kaitytė), finišavusi treč | DVIKOVA. M. ŽEMAIČIO nuotr. B. BUNGARD.J
to fakultetas (sporto kolekty vo pirmininkė R. Likaitė, atsakingas už fakulteto fiz kultūrinį-sportinį darbą Fi zinio auklėjimo katedros dės tytojas A. Rudzinskas) parodė visišką aplaidumą. Nedaug kuo nuo filologų skiriasi ir Chemijos fakulteto fizkultūrininkų veikla (Sporto kolektyvo pirmininkas A. Budraitis, atsakinga už fakulteto sportinę-fizkultūrinę veiklą Fizinio auklė jimo katedros dėstytoja R. Karpickaitė). Nepasižymėjo darnumu, ak tyvumu ir Istorijos. Pramo nės ekonomikos, Prekybos bei Gamtos fakultetai. Jų sąskaitoje taip pat nemaža „riestainių". Laukiame, kad minėtų fa kultetų komjaunimo biurai, dekanatai atitinkamai įver tintų atsakingų už fizkultūrinę veiklą asmenų darbą ir imtųsi priemonių pašalinti šias negeroves. Reikia papriekaištauti ir minėtų fakultetų komjauni mo organizacijoms, kurios per mažai domisi fizkultūriniu sąjūdžiu, nepadeda fakultetų sporto taryboms,- nekontro liuoja jų veiklos. Komjauni mo įstatų paragrafas, kuria me rašoma, kad kiekvienas komjaunuolis turi būti fizkul-
trisdešimt dvi rūšys apibū dintos, o kiek neapibūdintų, menkaverčių (juk ir juos reikia žinoti!). Čia randame ir vaistingų, ir valgomųjų, ir nuodingųjų pavyzdžių. llr lankytojų, grybų mėgė jų (tik šį kart nevalgytojų), pasirodo, gana daug yra. Tai ne tik studentai, bet ir dėsty tojai, moksleiviai, kitų įstai gų darbuotojai. Jie turėjo progos susipažinti su grybų įvairove ne vien praktiškai; o kartu ir teoriškai: parodoje buvo surinkta nemaža litera tūros apie grybus. Parodos iniciatorės bei or ganizatorės — trečiakursės biologės K. Balnytė, L. Oženeckytė, J. Tųpčiauskaitė, penktakursė S. Bagdonaitė. Labai daug padėjo studen tams būrelio vadovas prof. A. Minkevičius.
tūrininkas, matyt, iškritęs iš jų veiklos akiračio. Tą pa tvirtina faktai. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad abejingumo požy miai ima reikštis ir Universi teto tarpfakuitetinėse varžy bose. Pirmose šios spartakia dos rankinio varžybose nedalyvauja Chemijos, Filologijos, Istorijos fakultetų mote rys, o chemikai vyrai iškrito iš varžybų, nes du kartus iš eilės neatvyko į jas. Tarpfakultetinė spartakia da tik ką prasidėjo. Reikalus pataisyti dar galima, Reikia tik daugiau dėmesio ir organizuotumo. Fizinio auklėjimo kated-ra, sporto klubas dės visas pastangas, kad pagrindinis Universiteto renginys — VVU vidaus spartakiada — vyktų organizuotai, be sutri kimų, kad šios mūsų varžy bos taptų švente studentijos fizkultūriniame gyvenime, kad abejingumui, netvarkai nebūtų vietos jose. Tikimės, kad ir Universite to komjaunimo organizacija padės mums vykdyti tuos fizkultūrinio sąjūdžio uždavi nius, kurie keliami aukštajai mokyklai. P. VIRBICKAS Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojas
BIOCHEMIKE J
TSRS ČEMPIONĖ
Mūsų Chemijos fauill to II kurso biochemike j gina Komsa Odeso je v j sąjunginėse jaunių Į dymo pirmenybėse pasiel labai gražią ir svarią pa galę. Aštuoniolikma gimtadienį labai sėkmi gai atliko paskutinę rel motę. Sekančią - dieį nors lijo ir stiprūs va gūsiai šauliams labai J dė, Regina pneumatin šautuvu pratime 40 ,-iiil stačiomis iš 10 m nuoto] išmušė 360 taškų, pa j naują LTSR rekordą ir I kovojo TSRS čempkilį vardą. Kukli ir valiu mūsų kandidatė į spon meistrus nugalėjo Mas vos, Leningrado, Ukrain ir kitas prityrusias spon meistres ir čempiones. I Gyd. I. VOROBIEJLS
Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas
REDAKTORIUS A. KUSTA
^kelbirnaį
Filologijos fakultete anglų k. ir lit. spec. IV kurso studentai nuošir* džiai užjaučia Olgą GARI NĄ dėl jos mylimos mamos mirties. Nuoširdžiai užjaučiama Studentų profkomitete
Visus, kas myli nuotaikingą darbuotoją, Universitete teatro režisierę Nijold muziką, dainą ir šokį ir mėgs KURKLIETYTĘ LlMANj ta muzikuoti, kviečiame Į TIENĘ dėl motinos mirties! Universitete organizuojamą Studentų profkomiteM studentų kaimo kapelą. Kviečiame studentus, mo Vilniaus Universiteto kančius groti vienu iš šių ins vyr. režisierei Nijo trumentų: smuiku, kontrabo teatro lei KU RKLI ETYTEI-LI su, triūba, klarnetu, akordeo MANTIENEI. Jeigu nuoširdus užuo nu ir mušamaisiais instrumen jautos žodžiai bent kiek tais. gali palengvinti Jūsų siel Norintieji registruojami vartą, netekus brangiau studentų profkomitete. Pri sio žmogaus — mamos juos iš mūsų. | ėmimas — patikrinimas vyks priimkiteUniversiteto teatro ta C. R. Aktų salėje pir aktorių kolektyvą^ madieniais, antradieniais, tre čiadieniais, ketvirtadieniais Rinko ir spaudė LKP C V. AUKŠTUOLYTĖ nuo 19 vai. iki 20 vai. leldyklos spaustuvė Studentų profkomitetas Užs. Nr. 3909 I k. žurnalistė LV 105!