canjzeos scuoenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
c
4NDIEN klVERSITETO iAALR
NFERENCIJOS
AKBO DIENA
įtikiname
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG
is DALYVIUS!
Eina nuo 1950 m.
1971 m. spalio 15 d.
G
G
OS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 31 (771)
Kaina 2 kp
f
I TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME l(jž ilgametį vaisingą Lkslinį pedagoginį darLaktyvią visuomeninę įiklą Vilniaus Darbo įudonosios Vėliavos or io V. Kapsuko universiį0 Medicinos fakulteto X
EVIINARASi.ASITARIMAS
I Pirmadienį VVU kaviĮėje susirinko Vilniaus liesto Lenino rajono Lkšlųjų mokyklų parti jų komitetų ir fakultetų lart.nių organizacijų sekItoriai. Įvyko LKP LeniI rajono ir Universiteto lon itetų iniciatyva su pigtas seminaras-pasitaImas aktualiais vidinio Įartinio darbo klausimais. Seminaro dalyviai apta■ ataskaitinių - rinkimi ni susirinkimų rezulta-
Diskusijose kalbėjo LKP [enino RK sekretorė G. ladzevičienė, LKP Vil kaus m. komiteto mokykb skyriaus vedėjas P. Vaitkevičius, LKP Lenino K instruktorius E. Ku priškas. Mintimis apie
TRUMPAI
Lenininė pamoka
Vaikų ligų katedros vedė ja, medicinos mokslų dak tarė doc. Liudmila Stepo naitienė apdovanota Lie Pirminėse komjaunimo tuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo organizacijose vyksta le nininė pamoka „Penkme Garbės raštu. tis — man, aš — penkme čiui". Antradieni Filologijos fakulteto anglų k. ir lit. KOMUNISTŲ DIENOS specialybės studentai su sirinko kolonų salėje. Čia įvyko pirmoji pamokos partinių susirinkimų orga dalis „Penkmetis — man". nizavimo praktiką, apie Daug naujo apie devintądėstytojų ir studentų ruo šimą į partiją dalijosi VVU Medicinos fakulteto partinės organizacijos sekretorius M. Sakalins kas, Filologijos fakulteto partinės organizacijos sekretorius A. Piročkinas, Pramonės ekonomikos fa kulteto partinės organiza cijos sekretorė Z. Gaiga lienė, VVU partinio ko miteto sekretoriaus pava duotojas R. Mironas, kitų aukštųjų mokyklų atsto vai. Diskusiją apibendrino LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto pirmasis sekretorius J. Paugis.
jį penkmetį, apie Tarybų Lietuvos tolesnį klestėji mą, daug pamokančio stu dentai išgirdo iš respubli kos aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministro H. Zabulio. Teisės fakulteto stu dentas A. Vaičiulis mums praneša: III kurse įvyko lenininė pamoka. Dalyvavo LKP
CK atsakingas darbuoto jas K. Lipeika. Svečias kalbėjo apie teisininkams iškilusius reikalavimus, apie nelengvą, bet reika lingą darbą. Pasisakė stu dentai J. Pečkaitis, V. Čiurlionytė, A. Kartočius ir kt., kurso vadovas doc. I. Nekrošius. Priimti indi vidualūs kompleksiniai planai.
Į Kišiniovo V. Lenino universiteto 25-ųjų meti nių jubiliejaus iškilmes išvyko mūsų universiteto studentų profkomiteto de legacija, vadovaujama profkomiteto nario V. Baršio. Delegacijos sudė tyje MMF saviveiklinin kai: vokalinis - instru mentinis ansamblis ir kai mo kapela. E. DARAŠKEVlClCTĖ
Musu inf.
Į MASKVĄ,
Lygiuokimės į pirmūnus!
Į VISASĄJUNGINĮ
STUDENTŲ SĄSKRYDĮ
I Šiandien į šalies sostinę pyksta aspirantas M. pložė. Teisės ir Filologijos Įakultetų komjaunimo or ganizacijų sekretoriai J. Pečkaitis ir G. Marcinke vičiūtė. Universiteto at stovai dalyvaus visasąjun giniame studentų sąskry dyje, kuris prasidės Maskvoje spalio 18 d.
Aleksas PIKTURNA — Matematikos ir mechanikos fakulteto IV k. studentas. Iš pažiūros — neišvaizdus. O kodėl draugai taip pasitiki juo, kodėl nese niai Įvykusioje fakulteto komjaunimo konferencijoje išrinko komiteto sekre toriumi. Matyt, juos pavergia vaikino ištikimybė pareigai-mokytls tik gerai, jo nuoširdumas ir atsakomybės jausmas. Filologijos fakultetas didžiuojasi mokslo pirmūne III k. lituaniste Stase KRINICKAITE (nuotr. apačioje). Sakysite, ne visiems būti pirmūnais? O kodėl gi draugai negalėtų iš jų pa simokytl darbštumo? Žmogus neturi teisės nuleisti rankų kovoje su sunkumals. Jis privalo juos nugalėti.
A. DARGUŽIS
M. KURAIČIO nuotr.
APIE MUS RAŠO
Neseniai atšventėme pir mąsias Įkurtuves VVU stu dentų miestelyje Antakalny je. { naujus rūmus persikėlė leisės ir Prekybos fakultetai. Kaip sekasi naujakuriams datar, kai aptilo šventės triukš mas? Apie tai kalbama J.
v.
Naujakurių rūpesčiai Būraitės straipsnyje „Pir miems zuikiams — visos kulišspausdintas kos", kuris „Komjaunimo tiesoje" 1971. X. 9, Nr. 197. Naujakuriai rupesčių, pasi
rodo, turi nemaža. Iki galo nesutvarkytos audltorijos: trūksta stalų ir len tų. Ar mažai bėdos buvo ir su baldais? Patys krovė j sporto
Šiais metais Žydiškėse ilsėjosi Leningrado uni versiteto studentų. Jiems mūsų sporto - sveikatin gumo stovykloje labai pa tiko. Tai patvirtina ir ži nia, neseniai gauta iš Le ningrado: Vilniaus uni versiteto studentų profsą jungos komitetas už ak tyvią pagalbą, organizuo jant Leningrado Lenino ordino ir Darbo Raudono sios Vėliavos ordino A. Ždanovo universiteto stu dentų poilsį, apdovanotas Garbės raštu.
sales, sandėlius, kur tik lais vas kampas buvo... Po to — į naujuosius rūmus gabe no. Nešė, rinko ir dūsavo. Dedi detalę prie detalės, ban dai įsukti varžtą, ir nors plyšk — neatitinka. Užteko darbo visiems: ir studentams, ir dėstytojams, ir administra cijos darbuotojams. O sta liams, ko gero, ir iki šių die-
nų dar nepasibaigė stalų rin kimo „vajus". Kokius kokius, o jau Panevėžio gamintus, reikėjo dantis sukandus rink ti. Kone visas skyles iš naujo gręžti, — rašoma straipsnyje. Sunku studentams patekti į naujuosius rūmus. Nedaug kuo pasitarnauja tie penki rytiniai „penketuko" (Nukelta Į 2 psl.)
Praeitą savaitę Pramo nės ekonomikos fakulteto pramonės planavimo spe cialybės visi antros gru pės pirmakursiai padirbė jo studentų miestelyje. Naujai iškilusiuose rū muose, kurių raktus staty bininkai žada netrukus atiduoti, darbo užteko vi siems: vaikinai ir mergi nos nešiojo plytas, valė aukštus. Visi dirbo su įkarščiu, nes žinojo, kad jie persikels studijuoti į tokias puikias patalpas. Tris dienas prakaitavo pirmakursiai. Šauniai pa dirbėjo A. Melįukštytė, N. Varanauskaitė, A. Miš kinis ir kt. studentai. V. AUKŠTUOLYTE Šiemet III kurso • istori kai komjaunuoliai savo plane numatė nemaža įdo mių pokalbių - renginių. Pradžia jau padaryta. Pra ėjusią savaitę surengtas susitikimas su VVU Kari nės katedros dėstytoju A. Laktionovu. Jis supa žindino su padėtimi Arti muosiuose Rytuose, atsa kė į studentus dominan čius klausimus. L. JANUŠKIS
Filologijos fakulteto profbiuras surengė pirmų jų kursų proforgams eks kursiją autobusu po Vil nių.
TARYBINIS STUDENT.
p«L
MATEMATIKŲ NESEKMES Šįkart mes beldžia mės ne į fakultetų va dovų duris, trukdome juos ne todėl, kad no rime visam Universite tui apskelbti: štai žiū rėkit, tas ir tas fakulte tas atsilieka. Mūsų ap lankytuose (PEF ir FAF) pažangumas ne kelia rūpesčių. Bėda kita — skolininkų už sispyrimas, kietakak tiškumas. Taigi, beldžiamės į jų sąžinę: susigriebkimi Taigi SKOSKOLOS, LOS...
Matematikos ir mecha nikos fakultete mus pasi tinka šviesios auditorijos, erdvūs kabinetai. Sako, pakelia graži aplinka darbo nuotaiką, Pasidomėjome, kaip sekasi čia besimokantiems antrakur siams. Fakulteto prodekanas doc V. Merkys papasako jo, kad dabartiniu metu jau galutinai ryškėja pa vasario sesijos rezultatai. Pirmojoje taikomosios ma tematikos grupėje šalia pavyzdingų studentų G. Valiukevičiaus, D. Buteikytės, išlaikiusių egzami nus vienais penketais, bu vo ir šeši skolininkai. Matematikos I grupėje skolininkų mažiau — pen ki, tačiau šiaip grupė silp noka.
Nors grupėje su dėstomąja rusų kalba praėjusiais metais buvo didelis konkursas (studentais ta po tik trečdalis stojusių jų), tačiau pavasario sesi jos metu net 8 studentai nepajėgė išlaikyti visų eg zaminų ir liko skolinin kais. Šioje grupėje yra pavyzdingų studentų, ku riems matematika nėra jau toks neįkandamas rie šutas, — tai L. Kovarskis, G. Polunskis. Matematikų V grupėje iš 25 įstojusiųjų antrąjį kursą pasiekė tik 16 studentų, tačiau ši grupė ir dabar labai silpna. Net 5 studentai pavasario sesijos metu gavo įsiskolinimus. Ne ką geresnė padėtis ir taikomosios matemati kos II grupėje, kuri turi
Nuo sesijos iki sesijos savaitės, lyvauja meno saviveikloje, diplomantai, tarp kurių nėra Slenka dienos, mėnesiai, Artėja sesijos su bet niekaip neįveikia rimto nė vieno skolininko. O antra įskaitomis, egzaminais ir .. . mokslo — bendrosios statisti kursių tarpe su skolomis net skolomis, Griebia tada stu- kos. L. Filipavičiūtė žiemos 7. Štai P. Banaičiui, B. Grigadentas knygas, konspektus ir sesijos metu iš 5 egzaminų navičiui, D. Kučinskaitei ne kavinuką, užsidaro kambary-., neišlaikė 4, o pavasarį iš 4 leidžiama laikyti egzamino, je, ir, užmiršęs visus žemiš neišlaikė 3. Vis gi po 1 egza nes jie neatliko laboratorinių kus malonumus, mokosi. Pa miną per sesiją mažoka. . . Už darbų. Nors dar gegužės 4 įspėjo dirba parą kitą, ir po „pa V. Klimavičių laidavo visa dieną prodekanas guodos sesijos". Nusišypso darbo ekonomikos specialy „šauniąją trijulę", nors buvo pavargusio, didelį darbą atli bės II grupė. Bet. .. Penkta kalbėta su tėvais, bet studijų kusio, žmogaus šypsena — iš kursis R. Letkauskas visus knygelėse dėstytojo parašo laikė. Atrodo, kad pasitvirti penkerius metus vos-ne-vos vis nėra. Paskaitų praleidinė na studentiška patarlė: „Stu kopdavo iš kurso į kursą. jimas paprastai atsiliepia se dentas gyvena nuo sesijos iki Diplomantas, kaip bebūtų sijos rezultatams. Sportinin sesijos", bet kodėl retėja stu liūdna, atsisveikins su Alma kai V. Papas ir V. Liutkevi dentų gretos dėl nepažangu Mater dar prieš valstybinius čius neperdažniausiai užsuka Prodekanas J. į paskaitas. Tenka jiems po mo? Kodėl lengvabūdiškai egzaminus. švaistomas dėstytojų ir drau Kunčiną mano, kad tose gru sesijos papildomai paprakai gų pasitikėjimas, laikas, ner pėse, kur mokosi nepažangie- tuoti, kol išlaiko egzaminą ji, susiklosčiusi nepakanka Kelis kartus bandė finansų vai? Pramonės ekonomikos bei mai darbinga nuotaika. Dide kredito specialybės studenti Finansų ir apskaitos fakulte lė kaltės dalis tenka komjau L. Šulga „atakuoti" egzami tų studentai geriausiai Uni nimo organizacijai, kuri aka- nūs, bet nesėkmingai — tai] versiteto fakultetų tarpe iš deminiame bare kartais būna ir liko 3 skolos. Filosofiška nusiteikęs dėstytojo atžvilgi: laikė pavasario sesijos egza tolerantiška. Akademinė komisija daug O. Matvijenko — jis negalį: minus: pažangumas atitinka prisidėjo prie to, kad fakulte išmokti pas šitą dėstytoją fi mai 88% ir 85%. Apie tuos, kurie trukdo te —aukščiausias pažangu losofijos. Nepavydėtina padėtis ko fakultetų studentams būti mo lygis Universitete. Apie pažangiems 100%, paprašiau kiekvieną komisijos posėdį kas finansų-kredito specialy papasakoti PER prodekaną (paskutinis įvyko spalio 6 d.) bėję. Čia iš 170 studentų til geografijos m. kand. J. Kun praneša sienlaikraštis, nepa- 7 baigė sesiją be trejetų (fa činą ir FAF prodekaną eko žangių studentų tėvai infor- kultete — 102), net 23% stu laiškais. Sunkiau dentų neišlaikė pavasario se muojami nomikos m. kand. B. Kilių. sekėsi antrakur- sijos, kai tuo tarpu buhalteri Pramonės ekonomikos fa pavasarį kultete dar yra 11 skolininkų siams laikyti bendrosios sta nės apskaitos specialybėje sesijos tik 10% Nė vieno studento su įsi tistikos, o trečiakursiams — neišlaikė skolinimais neliko II kurse, o ekonominės statistikos egza Prodekano B. Kiliaus nuomo štai IV — net 5. Pramonės minus. Šių disciplinų dėsty ne, finansų-kredito specialy planavimo specialybės trečia mas bus analizuojamas spalio bės kontingentas yra netg kursis P. Šimkus kiekvieną 19 d. įvyksiančiame fakulteto stipresnis už buhalterinės ap skaitos, bet neigiama yra tai semestrą turi užsienio kalbos tarybos posėdyje. kad anoje specialybėje dau įsiskolinimus. Kaltas, tur būt, Finansų ir apskaitos fakul guma studentų — miestiečiai stikliukas, nuo kurio Pranas niekada nebėga. R. Surginevi- tete šiuo metu yra 16 skoli Vaikinai ir merginos, kilę iš yra darbštesni čius turi humoro gyslelę, da- ninkų. Pavyzdingai mokosi kaimo,
10 skolininkų. Nors į pir mą kursą buvo priimti pa tys geriausi, išlaikę egza minus labai gerais pažy miais, tačiau dabartiniu metu, matyt, aptingo. Pag rindinė blogo mokymosi priežastis — paskaitų pra leidinėjimas, gal būt, savo sugebėjimų pervertini mas. Egzaminai kaip tik išryškino spragas, atsira dusias semestro metu. Rimtai turėtų susirūpin ti tie draugai, kurie pajė gia išlaikyti matematikos egzaminus, tačiau suklum pa prie užsienio kalbos ar net fizinio lavinimo Įs kaitų. Reikia patiems su siprasti, kad visi dėstomi dalykai reikalingi. Jeigu iš antrakursių dar galima tikėtis, kad jie pa sistengs ir ištaisys savo
klaidas, tai ko reikia lauk ti iš penktakursių? (Dabar jie išvykę į gamybinę praktiką, tačiau po keleto mėnesių rašys diplominius darbus ir pradės savaran kišką gyvenimą.) Ką da rys tokie, kaip matemati kų IV grupės studentė T. Martinaitytė, turinti įsi skolinimus už 3 egzaminus ir 2 įskaitas, L. Škuratova —- už 3 egzaminus ir 3 įs kaitas? Ne kažin kiek save pa guosti gali penktos grupės studentai Z. Berzak ir V. Semionovas, kurie turi įsiskolinimus už 2 įskai tas. Diplomantai, o galvoj — vėjai. Būtų labai gaila, jeigu penkeri sunkių stu dijų metai nueitų veltui. Ir taip gali atsitikti, jeigu šie draugai laiku rimtai nesusimąstys.
V. DAUNORAITE
Po žiemos sesijos FAF bu vo priešpaskutinėje vietoje pagal savo pažangumo rodik lius. Bet, įdiegus gerai orga nizuotą kolokviumų sistemą, ir griežtą savarankiško darbo kontrolę semestro metu, pa dėtis pasikeitė. Neišlaikius kelių kolokviumų, braukiama stipendija. Dukart per se mestrą dėstytojai referavo apie blogai besimokančius studentus. PEF ir FAF — kaimynai. Greta jie stovi ir pažangumo rodiklių lentelėje. Skaityklose įtemptai dirba abiejų fakulte tų studentai. Baigiasi geltonlapis ruduo, artėja sesija. . .
Šeštadienio vakarą į Aktų salę rinkosi visi, kas myli dainą, trankų šokį. Čia juos sukvietė praeitų metų tarpfakultetinės me no saviveiklos apžiūrosMė konkurso laureatai sa vidicinos fakulteto veiklininkai. Koncerto metu grojo kaimo kapela, šokėjus keitė dainininkai: vyrų ansambliukas, merginų kvartetas. Žiūrovai liko patenkinti ir visai dar jauno mūsų estradinio ansamblio pasirodymu.
V. VASEIKIS
P. KIRDEIKIS, MF III k. A. MONTVILOS nuotr.
Naujakurių rūpesčiai Atkelta iš 1 psl.) maršrutai, tegu ir po 7:’ daugiau žmonių gabenant] ir keturiolikto, aštucį j maršruto autobusai, važij jantys naujųjų rūmų lįl Atveža jie sušilusius, I išrengtus studentus, ir U iš mtrtšo papila. Todėl J dėstytojai ir dauguma studd tų pėsti lapnoja nuo troleiU sų žiedo. — Kiti studentai, kad J reikėtų grūstis, surado se] atvažiuoja į rūmus 8-tą J landą, — sako Teisės fakuli to prodekanas St. Stačok] į— Kalbėti apie koki] nors realias transporto pap dymo galimybes dabai ! nėra kaip, — dėstė savo mi tis Vilniaus miesto vykdom] jo komiteto keleivių trampd to skyriaus vedėjas J. M) kus. — Vien dėl to, kad inur] vairuotojų vis trūksta. SpaJ šventėms bus įrengtas jas troleibusų žiedas, esan] žymiai arčiau busimojo .na telio. Ir vis dėlto dar ar reiks peržiūrėti autobu] maršruto grafiką į naujuusi] rūmus, gal būt, ką nors b] galima padaryti... Gal tikrųjų, „penktukas" t re] kursuoti ne tik rytais, bet visą dieną. . . Straipsnyje minima ir da] giau opių problemų. Visi tie „gal“, „gal )ūt „kada nors" padėties, žinomi nepataiso. Reikėtų imtis oJ krečių priemonių ir jau „ak čiau apie viską rimtai p] galvoti. Su laiku gal ir pag] rėš Vilniaus studentų mi :st] lio buitinės sąlygos. O k] kas, kaip sakoma, pirmiem zuikiams — visos kulkos.. — baigia J. Būraitė.
niiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiitiiiiii......
Prieš ketverius metus baigęs aukso medaliu Rokiškio E. Tičkaus vidurinę mokyklą, V. Baltu šis atėjo j mūsų Universitetą. Fuksas atkakliai kibo į fizikos studijas. Neliko nuošaly je ir visuomeninė veikla. Valentinas jau antrus metus sėkmingai vado vauja 6-to bendra bučio tarybai, vie nas aktyviausių miesto aviacijos klubo narių. Vasarą kartu su geriausiais fakulte to studentais Va lentinas atliko praktiką CSSR.
PRAKTIKA KARLO UNIVERSITETE Fizikos fakulteto dekanas doc. V. Kybartas dar kartą atidžiai peržvelgia sąrašą, minutėlei sustodamas prie kiekvienos pavardės, kažką pasižymėdamas. „Kas tai per sąrašas?" — susidomės smal sus skaitytojas. Sąraše pui kuojasi septyniolikos geriau sių ketvirto kurso fizikų pa vardės. Už gerą mokymąsi, aktyvią visuomeninę veiklą fakulteto vadovybė sudarė galimybę šiems septyniolikai fizikų atlikti gamybinę prak tiką Čekoslovakijos Socia listinėje Respublikoje, Pra hos Karlo universitete. Kartu su mumis važiavo ir devyni Matematikos ir mechanikos
fakulteto studentai. Praktika prasidėjo oficialiu priėmimu Karlo universiteto Fizikos-matematikos fakulte te. Dr. Chudačekas papasa kojo apie fakulteto praeitį, apie jo šiandieninį gyvenimą. Prieš pradedant kalbėti apie universitetą, reikėtų po ra žodžių pasakyti apie švie timo sistemą Čekoslovakijos Socialistinėje Respublikoje. Čia ji truputį skiriasi nuo mūsiškės: pas mus yra aš tuonmetės bei vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos, o tenai vietoje mūsų aštuon mečių — devynmetės, ku rioms mokytojus ruošia peda goginiai institutai, o taip pat
ir universitetas. Dešimtoje ir aukštesnėse klasėse pamo kas veda docentai, profeso riai. Konkursai stojantiems į Universitetą maždaug tokie pat, kaip ir pas mus. Pažintį su Karlo Universite tu pradėsime nuo mums ge riausiai pažįstamo Fizikosmatematikos fakulteto. Jame mokosi apie 1100 studentų. Dalis fizikų įuošiami tiesio giai gamybai (įvairiems moks linio tyrimo institutams, ga mykloms ir pan.). Kita jų dalis — busimieji fizikos mo kytojai devynmetėms mokyk loms. Pedagoginio profilio studentai turi atskirą moko mąją laboratoriją su visais
prietaisais bei įrengimais, ku rie naudojami mokyki1^ kaip vaizdinės priemonės fi zikos dėsniams išaiškinti pailiustruoti. Busimieji S-1 mybininkai dirba moderni o? laboratorijose. (Mūsų fak'11 teto laboratorijos niekuo ne nusileidžia joms). Ne tikta studentai atlieka įvairius la boratorinius darbus, bet fakulteto mokslininkai čij skverbiasi į fizikos paslaptį kuria naujus prietaisus, tikri na jau žinomų mums gamto dėsnių galiojimą vienais J kitais atvejais, įvairiomis sa lygomis, ir vis nenurimsta ieško naujų. Fizikos fakulte te garsėja laboratorija, kurio je tiriami reiškiniai, susiję S1 iškrova dujose. Šioje srityj] čekų fizikai-mokslininkai yrĮ (Nukelta į 4 psl.)
3 psl.
jRYBINIS studentas
I |r nežinojau savęs, ir nejįjau visai, o juk tik tam ir t kad sulaukčiau, kad EjU sulaukti. ■get ne tu vienas juk lauI ne tu vienas, daugybė, — L kaip į grindinį kaukši, |jp baisiai, jie irgi laukia, | irgi- • Iv čia ir prasideda novelė, Liras nežinojo, jis sėdėjo |t savo trumputės sofos, [vo gal šiek tiek „apsineL bet ką čia žmogus gali tinešti nuo alaus butelio Lėkis toks butelys stovėjo L grindų), ir Liūnas prie L) to nežinojimo stipriai Lsižiovavo į delną. „Sėdėsiu [ kol sėdėsiu", — nusižioLęs pašnibždėjo sau Liūnas | nusišypsojo, — be abejoL jis buvo didelis sofistas, [gal dėl to toks ir apsiLusęs. Bet užtat savo minįLūnas visada suvokdavo [iki ai, ne tik suvokdavo, o kibdavo į kokią ir ištemp to iki pat galo, kaip ilgį Eiid kol tas pavargęs nu[ūkdavo. Tačiau ir po to s i bai nenusimindavo, guIda', o aukštielninkas ir kažL skaičiuodavo. Bet dabar Įbmc'.s (tiesa, jo vardas buvo tanas) visai nesirengė išsi ųsti ant nugaros, nors jo Įėjai kažkas nutiko. Nutrū-
• NOVELE • DANIELIUS MUSINSKAS
Nijolė Miliauskaitė
LITERATAI ŠIE5KO& ĮKELTOS
ŽVIRBLIUKAS
Užmeski apsiaustą, sudriskusį, šiltą ir šiurkštų kaip gervuogių virkščios. Galvutė išlindusi kyšo tarp pirštų ir virpa pašiurpęs kūnelis — sulyto žvirbliuko. Užmik, užsimirški, prie saugančio delno prigludus.
ko. Ne, negali būti — susi jaudino Tomas. Tai tik pra džia, pats gimimas, o jis vi sada skausmingas, aš jaučiu — čia, štai čia skauda, — ir jis iš lėto pridėjo ranką ties ta vieta, kur būna skrandis. Pasiklausė — jau! Dar minu tė ir gims, tik didelės ramy bės, susikaupimo, svarbiausia, susikaupimo, ir Tomas Liūnas vėl pasilenkė ties popieriaus lapu, skaitė: Pigus žaidimas. Novelė. (Po tuo žodžiu jis pajuto kažkokį didelį, netgi saldų pasitenkinimą). „Ir nežinojau savęs, ir ne žinojau visai, o juk tik tam ir esu, kad sulaukčiau, kad noriu sulaukti. Bet ne tu vienas juk lauki, ne tu vienas, daugybė, — girdi, kaip kaukši į grindinį, kaįp baisiai, jie irgi laukia, jie irgi. .Čia reikėjo kažką pridurti ir Tomas paskubėjo: „Ir jie ko gero sulauks, ir nutils tas užkulnių kaukšėji mas, bus tokia tyla, kaip jū roj, ne, Tomas nubraukė, kaip po vandeniu, kada guli ant žalių dugno žolių ir matai žvaigždes. Jų tiek daug, bet iš kur jos, jei pats vidurdie nis, šviečia saulė, kažkas čia keista, bet taip gali būti, taip gali, svarbu, kad parašyta ir kad kas nors perskaitys, ir
tavo mintys užvaldys visų galvas, visų visų, ir jie su pras, ką tu pats ką tik su pratai". Tada Liūnas sustojo ir atsikvėpė, jis jau buvo pasakęs tiek daug, jog ne vi si gal norės ir suprasti, gal atsiras tokių, kurie pasijuoks, bet mintys tik tam ir yra, kad iš jų būtų galima juoktis, — Tomas atsiminė, kad jis vi sada buvo sofistas. Bet kūry ba to nemėgsta, ji myli atvi rumą, begalinį, meilės išpa žintį, ir Tomas pajuto tokį širdies skausmą, ne, tokį di delį liūdesį, kad jis štai čia, jis sėdi vienas, tik alaus bu telys ant grindų ir tas tuš čias, ir daugiau nieko nieko, svetimų kulniukų kaukšėji mas kažkur už lango, kitoj erdvėj. „Aš išeinu iš čia, prasiveria langas ir tas van duo, virš kurio tokios žvaigž dės, viskas palieka anapus, ten, kur daugiau nebus mano žingsnių. Ir aš nemeluoju, nes kūryba nemėgsta melo, ii myli tik atvirumą ir todėl, ką pasakiau, tuo ir tikėkit." Čia Tomas padėjo tašką ir pasijuto viską padaręs, dargi net daugiau, ir išsitiesė ant savo sofos, užsimerkė. Pas kui juto, kaip atverčia žurna lą, tokį bejėgiškai storą, dažais kvepiantį ir pirmam
Taip skaudžiai kerta kūną — lig saldumo ir gludina, ir lygina, ir užneša, užpusto kaip statulą, ir namus, ir šulinį. Lyg burė grįžtanti jos balzganas drabužis plazda ir spurda šiugždančiais sparnais, o, kiek džiaugsmingos baimės tavo žingsniuos, sužieduotine! Jau vėliavas regi, užsižiūrėjusi į smėlį, ir džiugesį vaikų su verbomis. . . Ir giesmę sapniškoj nerealybėj, smėlio užmaršties balse: tu tavęs tau tave tavimi tavyje.
konkurentė A
APIE RŪKYMĄ Jūs labai daug rūkote. Argi bėda? z Rūkymas trumpina gyĮemmą. Senovės — Kvailystės, [raikai visai nerūkė, ir tai risi :ki vieno išmirė.
SUSIORIENTAVO
Motina su suaugusia dukUim įeina pas gydytoją. Prašau nusirengti, — reipiasi gydytojas į mergiBet sirguliuoja ne ji, o k — paaiškina motina. - Ach, jūs! Tada parody me liežuvį.
PRANEŠIMAS Alio, tai ponas Novakas? rukdo gimdymo namai. Prieš elias minutes jūs tapote gra lio sūnaus tėvu. O, ačiū. Ar negalite Mokytį šios laimingos motios pavardę? J
Sparčiai auga taikomosios dailės populiarumas. Griežtą konstruktyvinį visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų sprendimą „sušvelnina" teks tilės bei keramikos kūriniai. Jie paslankūs formų bei dy džių atžvilgiu, palyginti pi gūs, lengvai pritaikomi. Nebuvo žemėje kultūros be savitos keramikos. Išimtį sudaro tolimosios šiaurės tau telės. Keramikinius indus pa gimdė žmonių poreikiai, jų forma aiškiai išreiškė konkre čią paskirtį: ar jie buvo pri taikyti maistui laikyti, ar mi rusiųjų palaikų laidojimui. Tik aukštesnėje civilizaci joje (pvz., senovės Graikijo je) dėmesys kreipiamas ir į indo estetines savybes, jis įgauna ir dekoratyvinę pa skirtį. Pradedant renesansu, kai amatai atsiskyrė nuo grynųjų menų, taikomoji dailė merdė jo. Į keramiką žiūrima kaip į nedarantį garbės amatą. Ta čiau 19 a. jis vėl užima gar bingą vietą. Daugelis garsių dailininkų, kaip antai: Pika so, Leže, pabando jėgas kera mikoj. Dabar kūrinyje išreiš kiama dailininko individualy bė, meninių nuotaikų niuan
sai, o paskirtis tampa tik pretekstu, dažnai ir nuo jos atsisakoma. Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 keramikų. Apie jų pasiekimus byloja Visasąjun ginio keramikų simpoziumo atidarymas Vilniuje, visasą junginė keramikos paroda. Nors Lietuvos ekspozicija formomis ir technika labai marga, tačiau daugeliui darbų būdingas santūrumas, nesi vaikoma išorinio efekto, gi liai suprantama forma ir me džiaga. Kūriniai dažnai ramių duslokų spalvų, nevengiama natūralios molio. Formos, ypač stambesnėje plastikoje, sulygsvarintos ir monumenta lios. Naujų formų ieško Luckutė - Jasionienė, Adomonis ir kt. Savotiškas grįžimas prie archaikos pastebimas Cieškaitės - Brėdikienės didelių ga baritų vazoj. Senovinius dirbinius imituoja ir Degutytė-Svažienė, tačiau kita kryp timi. Tai metalui būdingų for mų indaL labai plonų siene lių, reikalaujantys aukštos at likimo technikos. Molis, kaip medžiaga ignoruojamas,jo sa vybės slepiamos. Nuo daili ninko požiūrio į medžiagą
TIKSLIAI TUO PAČIU LAIKU O miltelius, kuriuos aš >rns išrašiau, priiminėkite ’stiai penkiolika minučių ■> galvos skausmų.
VĖLU įsivaizduokite, mano drauižis Rimas išlošė loterijoje ilstantį rublių. Ir tai savaiE1 praėjus nuo vestuvių! Vargšas. Jam niekada ®sisekė.
Autorės nuotraukose: ke ramikos parodos, kuri veikia Parodų rūmuose, vaizdai.
priklauso formos ir dekoro pasirinkimas. Adomonis vy kusiai (keramikinė žvakidė) naudoja spalvotą stiklą. Stik lo, metalo, tekstilės panaudo jimas dabartinėj kerami koj — dažnas reiškinys. Nemaža bendrų bruožų tu ri latvių darbai. Jie gausiau naudoja glazūrą, mėgsta asi metriją, kitų medžiagų imita ciją. Savita, smarkiai besiski rianti estų ekspozicija. Įdo mu, kad estai liaudies kera mikos tradicijų neturi. Kūri niams būdingos ramios, daž niausiai kampuoto silueto formos, nesugriaunama si metrija, šviesios pastelinės glazūros. Dekoras saikingas, preciziškas, aiški grafikos įtaka. Estai — puikūs meta listai, ar ne iš čia jų kerami kos kietumas ir rafinuotu mas? Lenkas Roguščakas ekspo nuoja 5 keramikines lėkštes. Autorius, operuodamas gla zūruotam keramikinėm plokš
tumom, kuria abstraktų orna mentą. Daug ginčų sukelia dabartinė lenkų keramika, labai ginčytinos vertės ir šio autoriaus kūriniai. Čekija — senų keramikos tradicijų šalis. Gal todėl Svobodos darbuose pastebimas tvirtas liaudies tradicijų pa grindas. Nedideli kresnų pro porcijų indai, maža puošybinių elementų, pagrindinis dė mesys sutelktas į formos minkštumo ir plastiškumo iš raišką. Šalia rumunų, jugo slavų šie darbai nuteikia ma loniai, akis pailsi nuo perdė tų įmantrybių. Keramikos paroda — neei linis reiškinys respublikos dailės gyvenime. Aukštas eksponuojamų darbų meninis lygis rodo, kad keramika pui ki medžiaga dailininko indi vidualybei išreikšti. Kerami ka toli pažengė ir gali konku ruoti su grynaisiais menais. A. MAČIULYTE VDI meno istorijos spec. III k. studentė
puslapy skaito: Tomas Liū nas. Pigus žaidimas. Novelė. „Ir nežinojau savęs, ir ne žinojau visai, o juk tik tam ir esu, kad sulaukčiau, kad noriu sulaukti. Bet ne tu vienas juk lauki, ne tu vienas, daugybė, girdi, kaip kaukši į grindinį, kaip baisiai, jie irgi laukia, jie irgi... Ir jie ko gero sulauks, ir nutils tas užkulnių kaukšė jimas, bus tokia tyla, kaip jūroj, ne, kaip po vandeniu, kada guli ant žalių dugno žo lių ir matai žvaigždes. Jų tiek daug, bet iš kur jos, jei pats vidurdienis, šviečia sau lė, kažkas čia keista, bet taip gali būti, taip gali, svarbu, kad parašyta, ir kad kas nors perskaitys, ir tavo mintys už valdys visų galvas, visų visų, ir jie supras, ką tu pats ką tik supratai. . . O aš išeinu iš čia, prasiveria langas ir tas vanduo, virš kurio tokios žvaigždės, viskas palieka anapus, ten, kur daugiau ne bus mano žingsnių. Ir aš nemeluoju, nes kūryba ne mėgsta melo, ji myli tik at virumą ir todėl, ką pasakiau, tuo ir tikėkit." Tada Tomas Liūnas atsibu do ir nubėgo tiesiai į redak ciją honoraro.
Keletas minučių
LŽŪA miestelyje Aplinkos sužavėtas ne iš karto pastebi pro medžius baltutėlaičių pastatų fasadus. Pagaliau autobusas sustoja. Išvystame ratu išsirikiavu sius pastatus. Štai centriniai rūmai... „Lietuvos Žemės ūkio akademija". Tai štai ko kia ji, tarsi didmiesčio kvar talas. Prieš dešimtį metų čia bu vo laukas ir pora sodybų. Palyginti per trumpą laiką išaugo keturi daugiaaukščiai bendrabučiai, valgykla, cent riniai akademijos rūmai, me chanizacijos fakulteto kor pusas. 1964 metais akademija pakeitė savo adresą. Iš Kauno ji persikėluė į Noreikiškes. Erdviuose bendrabučiuose ap sigyveno 1600 studentų. Akademijos miestelis vis auga ir puošiasi. Pirmieji jo šeimininkai pasodino daug medžių, dekoratyvinių krū mokšnių ir gėlių. Plušo stu dentai stadiono statyboje, to liau tvarkė aplinką. Į miestelio ansamblį, neil gai trukus, įsirašė dar keletas pastatų: penktasis studentų bendrabutis, pagalbiniai kor pusai, keli daugiaaukščiai na mai dėstytojų ir tarnautojų gyvenvietėje. Netolimoje ateityje mies telis ant stataus Nemuno kranto dar labiau išaugs. Šia me penkmetyje bus pastaty tas mokomasis korpusas, pu santro karto didesnis už da bartinius centrinius rūmus, iškils du studentų bendrabu čiai ir gyvenamasis namas dėstytojams. .. .Tuoj nuaidės skardus elektrinis skambutis. Atsidarys auditorijų durys, ir koridorius užtvindys studentai. Dabar jų dieniniame ir neakivaizdi niame skyriuje — 5491. Ne mažas skaičius. Bet miestelis vis auga, vadinasi, didėja stu dentų šeima. Spalio pirmąją, vėl atsivėrė priėmimo komi sijos durys. Priimami pareiš kimai iš norinčiųjų mokytis neatsitraukiant nuo gamybos. .. .Vėl grįžtame į Kauną. Kelyje iš akademijos į mies to centrą sugaištame tik pen kiolika minučių. P. ROGOŽIS („Žemės ūkio specialistas")
Kiekvienas studentų sam būris — gyvas sutvėrimas. Snaudžiantis ar darbais apsi vertęs, pasitikinčiai besijuo kiąs ar klaidžiojęs ieškoji muose, biurokratas ar atlapa širdis. Kiekvienas toks sutvė rimas stebi ir klausosi, kiek
r-< ih »ktrTBSa
KĄ VEIKSIM
Istorijos fakultete, siaurame koridoriuje prie 104-os audi torijos, pasirodė jos bendra vardis — sienlaikraštis „Ra muva". Pernai išėjo keletas sien laikraščio numerių. Ramuviečių rašinukai, nuotraukos pa sakoja apie kraštotyrininkų
sambūrio kasdienos darbus, ATĖJOM IR šventes ir pasilinksminimus. Etnografinių ekspedicijų NEAPSIRIKOM vasara, pirmos rudens darbo savaitės — apie tai pir masis šių mokslo metų „RaFuksui gyventi sunkiaj muvos" numeris, išdrįsęs pa sibelsti ir į „Tarybinio stu šia. Mainos, keičias skeį bimai, vis į naują būre dento" duris.
ragina. Ir susigaudyk, ka gudrus, jei ir šokt, ir da nuot, ir vaidint noris O mes atėjom į ramuvJ Jau anksčiau girdėjoj apie tuos, kurie myli šen lietuvišką dainą, nori PJ žinti senąjį mūsų sodžil Ir neapsirikom atėję: pJ tekom j draugišką koleM tyvą, kuriame gyventi hil įdomu ir linksma. Pris] pažinsim, iš pradžių nustJ bom: dainą, kurią na močiutė retai teniūni' J ramuviečiai traukia is balsu. Tų dainų daineli ir per dieną neišdaįnuos Apmaudu mums, gai! savęs, kad težinom „Šve nūs pūkeli". Bet labai na sigraužiam: juk ir atėjoJ išmokt, sužinot. Jau teko dalyvauti i] vykoj į Dūkštas. Ilgai na užmigo miškas. Dainą <e tė lietuviškas senas žaid mas, jį — sodrus pas kd jimas, linksma istorija Įspūdžių kiek — neišvai dinsi. Be abejo, fuksas visu liks fuksas. Ir prie beridn stalo paskutiniai prisi irt nam, ir dainai baisoka pr tart, ir į šokio taktą n pJ taisyt. Bet ne bėda: pa ūgėsim" — apsiprasiiJ Mums, mažai pažįsian tiems tautosaką, senova papročius, ramuva — lil| ras lobis.
RUDENĮ
mūsų ekspedicijos. Nors labai gaila, bet reikės baigti Žiūrų krašto tyrinė jimus. Tyrinėti juos gali ma dar dešimtmetį, bet mūsų laukia ir kiti kraš tai, be to, norisi pamatyti jau ir darbo rezultatus — Žiūrų monografiją. Kvie čiame visus norinčius pri sidėti prie ekspedicijos. Laisvų temų dar yra vi sais klausimais, kokiais tik kas domisi (tai kom pleksinė ekspedicija!). Monografijai straipsnius rašys patys studentai. Turime sutvarkyti šios vasaros ekspedicijos Tve rečiuje medžiagą. Pradė sime ruoštis ateinančios vasaros ekspedicijai, kuri, atrodo, įvyks kaimyninia
Kaip visuomet, rinksi mės trečiadieniais 20.30 vai. Filologijos ir Istorijos fakultetų 92 auditorijoje. Dainuosime ekspedicijose užrašytas dainas, mokysi mės žaidimų, šokių. Juk tikrai, šitų dalykų jauni mas beveik nemoka! O po to bet kokioje vakaronėje ar šiaip jaunimo sambūry je parodysime, kaip gali ma sumaniai ir smagiai linksmintis. Tokių vaka ronių turėsime net kelias. Kaime — mūsų Žiūruose, mūsų Tverečiuje, gal dar Nedzinėje, mieste — Ak tų salėje su Tverečium, Pedagoginiame institute su Žiūrais ir pan. Turėsime ir rimtesnių darbų. Pirmiausia — tai
vienas kalba pats (jei, žino ma, turi apie ką. ..). Universiteto klubų, būielių šeimynoje Kraštotyrininkų ramuvą pavadintume jaunyle: neturi nė pilnų poros metų. Pirmus žodžius ištarusi „Ta rybiniame studente", po metų ramuva prakalbo visa burna:
me Švenčionių rajone. Tai taip pat įdomus kraš totyriniu požiūriu kraš tas. Trečiadieniais, be to, dar rengsime paskaitas įvairiais kraštotyros klau simais. Turėsime įdomių susitikimų su įžymiais žmonėmis ir specialistais, kurių metu daugiau suži nosime apie Universiteto praeitį, apie ateities per spektyvas. Norėtųsi, kad į mūsų darbą įsijungtų įvairių specialybių studentai taip masiškai, kaip tai daro lituanistai ir ekonomistai.
J. TRINKŪNAS aspirantas
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Įvyko Teisės fakulteto profsąjungos ataskaitinėrinkiminė konferencija. Profbiuro pirmininku išrinktas III k. studentas R. Juraitis. Istorijos fakulteto profsą jungos ataskaitinėje rin kiminėje konferencijoje profbiuro pirmininku iš rinktas II k. psichologijos spec studentas J. Vyš niauskas. S. VALAITIS
Tverečiaus apylinkėse, kur veikė ramuviečių rinė ekspedicija.
(Atkelta iš 2 psl.) nemažai pasiekę. Kitoje la boratorijoje gaminami prie taisai, kuriuos naudoja įvai riems matavimams kosmi niuose laivuose. Po savaitės fakulteto vado vybė pakvietė mus j univer siteto centrinių rūmų iškil mių salę, kurioje turėjo įvyk ti tradicinės diplomantų iš leistuvės. Lygiai vienuolikta valanda. Salėje susirinko diplomantų artimieji, svečiai. Staiga, sudrumsdami tylą, galingai sugaudžia vargonai, ir tuo pat metu lėtai atsive ria plačios durys — taip prasideda diplomantų paly dos. Į salę įžengia šios iš kilmingos valandėlės kaltinin kai ir išsirikiuoja j dvi eiles visų priekyje. Vargonams grojant lėtą melodiją, duryse pasirodo togomis apsirengę dėstytojai, iš paskos žengia fakulteto dekanas, o pats paskutinis — universiteto rektorius. Įėjusieji užima sa vo vietas (dėstytojai vidury je, dekanas kairėje ir rėkto-
A'THutns C ATSAKO Praėjusiam^ „T S" nu meryje, straipsnyje „Sau sas vynas — ne van duo. .buvo rašoma apie girtuokliavimo atvejus bendrabučiuose. Studentų profkomitetas praneša, kad straipsnyje minimi studentai PEF I k.
kraštoty
PRAKTIKA KARLO UNIVERSITETE rius dešinėje). Trumpas kal bas sako dekanas, rektorius, vėliau — dėstytojai, linki diplomantams sėkmės. Aidint studentų himnui „Gaudeamus igitur", absolventams įtei kiami didžiulio formato diplo mai. Po pietų, lygiai 13 valandą, susitikome su vienu iš Pra hos Karlo universiteto vado vų — universiteto prorekto riumi. „Prahos Karlo Universite tas, — pasakoja prorektorius, —yra vienas iš seniausių Eu ropoje (įkurtas 1348 m.). Iš pradžių jame buvo tik keturi fakultetai: Filosofijos, Tei sės, Filologijos ir Medicinos. 1946 metais universitete dirbo tiktai šeši profesoriai ir asistentai. Dabar veikia try lika fakultetų, juose dėsto apie 300 profesorių ir asisten tų. Universitete mokosi 20 tūkstančių studentų".
stud. A. Vaznonis, MMF III k. studentės D. Šlėgaitė, V. Krikščiūnaitė ir D. Parakininkaitė bei ChF IV k. stud. R. Vainoraitė, II k. stud. G. Jurgaitytė ir R. Berankytė apsvarstyti profkomiteto prezidiumo posėdyje ir nutarta už bendrabučio vidaus tai syklių pažeidimus prašyti Rektoriaus pareikšti pa peikimus. Rektoriaus įsakymu minėtiems studentams pa reikšti papeikimai.
studijuoja beveik vien vai kinai, merginų nedaug. Mūsų gamybinė praktika vyko ne tik Karlo universite te. Aplankėme keletą didžiau sių Čekoslovakijos mokslinio tyrimo institutų, susipažino me su kiekvieną iš jų domi nančiomis mokslo problemo mis, su tais tiriamaisiais dar bais, kurie atliekami labora torijose. Galima paminėti koncerno „Tešla" Popovo ryšių institutą, kuris garsė ja savo darbais daugelyje už sienio šalių. Ir Lietuvos sportininkams-aviatoriams gerai žinomos radijo stotys „Tešla“, naudojamos sklandytuvuose ryšiui su žeme palaikyti. Po povo ryšių institutas yra vie nas iš didžiausių šio koncer no narių. Šiuo metu institu te dirba 1500 žmonių, iš ku rių 300 su aukštuoju išsila vinimu. Didžiausią susidomė jimą mums, fizikams, sukėlė integralinių schemų bei liuminescensinių diodų labora torija. Praktika Čekoslovakijoje buvo labai įdomi ir turininga.
Stipendiją gauna 60—70% visų studentų (tas, kuris ak tyviai dalyvauja saviveikloje arba sportinėje universiteto veikloje, gauna didesnę sti pendiją, negu tas, kuris neda lyvauja). Stipendijos dydis nuo 150 iki 600 kronų (1 rb. atitinka dešimt kronų). Per savaitę universiteto studentas turi vidutiniškai dvidešimt šešias — dvidešimt aštuonias valandas paskaitų. Tas nedidelis studentų ap krovimas paskaitomis sutei kia jiems plačias galimybes užsiimti moksliniu tiriamuoju darbu, savarankiškai domėtis tos ar kitos mokslo srities problemomis. „Ar Jūsų universitete stu dentams privaloma lankyti visas paskaitas?" — paklau sė kažkuris iš grupės. „Mano nuomone, — sako prorektorius, — visas paskai
tas lankyti nėra būtina. Jei gu studentas sugeba dėstomą dalyką savarankiškai išnagri nėti ir įsisavinti, aš manau, kad tai geras studentas. Bu vo tokių atvejų: ateina stu dentas j katedrą ir klausia manęs, kur čia būtų galima surasti tokį ir tokį docentą. Sakau, kad aš ir būsiu tas jo ieškomas docentas. „Noriu filosofijos egzaminą išsilaiky ti", — suglumęs sako studen tas. Mat, per visą semestrą jis nebuvo nė vienoje mano paskaitoje. Aš leidau laikyti egzaminą, nereikšdamas jam jokių pretenzijų. Ir buvau la bai patenkintas, kad jo žinias galėjau įvertinti geru pažy miu. Panašių atvejų buvo ir daugiau. Jei paskaitos įdo mios, suprantamos — nerei kia raginti studentų, kad jas lankytų". Kaip ir mūsų, taip ir Pra hos Karlo universitete, fiziką
Skelbimai
Kviečiame mokyklos klausytojus ir kitus orato rinio meno mylėtojus. VVU JLM taryba
Aleksą BRUŽĄ dėl tra giškos brolio Liudo mir ties nuoširdžiai užjaučia Filologijos fakulteto III k. rusistai.
1971 m. spalio 22 d. 15 vai. Aktų salėje (Čiur lionio 21) įvyks Universi teto studentų profsąjun gos XXII konferencija.
Universiteto Mokslines bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Zitą ŽIŽIENĘ dėl jos motinos mir ties.
VYGANTAI, jei qali žodžiai padėti Tau šią sun kią valandą, priimk iš mū sų pačią nuoširdžiausią užuojautą. V kurso lituanistai
Hidrogeologijos ir inži nerinės geologijos kated ros kolektyvas nuošir džiai užjaučia bendradar bį Česlovą GOPĖNĄ dėl jo tėvo mirties.
VVU Jaunojo lekto riaus mokykla pradeda naujus mokslo metus. III semestro pirmasis užsiėmimas įvyks š. m. spalio mėn. 20 d. Auloje (Kolonų salėje) 19 vai. Tema: „Tarties ir kir čiavimo klaidos orato riaus kalboje" Skaito fil. m. kand. A. Pupkis.
B. KATILEVlClUT I k. lituanisl
Be tiesioginės naudos, kun gavome lankydamiesi fi/iki fakultete bei mokslinio tyi mo institutų laboratorijos atlikdami laboratorinius <lal bus, ne mažiau svarbią ie užima ir susipažinimas su C SociaJistil koslovakijos Respublika, jos žmon n papročiais, kultūra, g„ml liaudies ūkiu. Niekad r.ed miršime tų dienų. Tegul ir toliau tvirtėja m] sų ir Prahos Karlo univers tetų dėstytojų ir stutlen] draugystė, duodanti abipul naudą. Naudodamasis proga, j sos mūsų studentų grupj vardu norėčiau padėkoti l’iĮ versiteto vadovybei, su* J šiai mums galimybę pahu^ ti užsienyje, o taip pat mul grupės vadovui Fizikos fakd teto dekanui doc. V. K\ba tui, doc. J. Kriščiūnui, M>| dekanui doc. A. Raudeliam] kurie padėjo daug pastaba ir energijos, kad mūsų prJ tika būtų itin įdomi. V. BALTIS] FF IV k. student]
REDAKTORIUS A. KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS VILNIUS, 232600, MTP ’ UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTĄ' TELEFONAI: REDAKCIJA 2-58-84; SPAUSTUVĖJE (KETVIRTADIENIAIS] 2-98-15. Rinko ir spaudi LKP leidyklos spaustuvė
Užs. Nr. 3967
LV 123'