Visų šalių proletarai, vienykitės!
Lndien — pMJAUNIMO
sucioenuas
mimo IENA. TIKINAME
ŠVENTE!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1971 m. spalio 29 d.
Eina nuo 1950 m.
NUTARIMAS, TSKP CK ir TSRS Ministrų Taryba sutinkamai su TSKP XXIV suvažiavimo nutarimais apsvarstė klausimą, kaip to liau gerinti aukštųjų mokyk lų studentų ir specialiųjų vi durinių mokyklų moksleivių materialines ir butų bei buiti nes sąlygas. Šiuo klausimu priimtame nutarime numatoma nuo 1972 metų rugsėjo 1 d. padidinti aukštųjų mokyklų studentams stipendijas vidutiniškai 25 procentais. Stipendijos nusta tomos tokių dydžių: aukštųjų mokyklų studentams priklau somai nuo specialybių ir mo kymo kurso — nuo 40 iki 60 rublių per mėnesį. Nutarime numatoma plėsti stipendininkų ratą. Stipendi jos studentams bus mokamos, atsižvelgiant į jų pažangumą ir dalyvavimą visuomeninia me gyvenime. Aukštųjų mokyklų studen
Nr. 33 (773)
Kaina 2 k.p
UŽ KURĮ STUDENTAI MUSŲ PARTIJAI IR VYRIAUSYBEI TARIA AČIŪ
tams, pagal egzaminų sesijos rezultatus turintiems labai ge rus pažymius iš visų dalykų ir pasireiškusiems visuomeni niame ir moksliniame darbe, nustatytos stipendijos padidi namos 25 procentais. Padidinamos stipendijos aukštųjų mokyklų ir moksli nio tyrimo įstaigų aspiran tams. Padidinamos vardinės stipendijos aukštųjų mokyklų studentams, taip pat aspiran tams. Vien tik stipendijų padidi nimui ir stipendininkų skai čiaus išplėtimui valstybė pa pildomai skiria šį penkmetį 1,5 milijardo rublių. Sąjunginių respublikų Mi nistrų Taryboms, atitinka moms TSRS ministerijoms ir žinyboms pavesta šį penkme tį pastatyti 5,7 milijono kvad ratinių metrų bendro ploto bendrabučius.
Nutarime numatytos prie monės studentų ir moksleivių visuomeninio maitinimo orga nizavimui, medicininiam ap tarnavimui žymiai pagerinti. Sąjunginių respublikų Minist rų Taryboms, TSRS ministeri joms ir žinyboms pasiūlyta iš plėsti valgyklų ir bufetų prie mokyklų ir bendrabučių tink lą; aprūpinti visuomeninio maitinimo įmones reikiamais įrengimais; geriau aprūpinti jas maisto produktais. Sąjunginių respublikų Mi nistrų Tarybos ir TSRS Svei katos apsaugos ministerija turi išplėsti sveikatos punktų tinklą mokyklose ir jų bend rabučiuose; imtis priemonių, kad 1971 —1975 metais didelių studentų miestelių teritorijo je arba netoli jų būtų organi zuotos savarankiškos polikli nikos arba ligoninių poliklini kos skyriai aukštųjų mokyk lų studentams aptarnauti, kad
būtų sukomplektuotas medi cinos personalas gydymo pro filaktikos įstaigose, teikian čiose medicinos pagalbą aukš tųjų mokyklų studentams ir technikumų moksleiviams. Sąjunginių respublikų Mi nistrų Taryboms, atitinka moms TSRS ministerijoms ir žinyboms kartu su VPSCT ir VLKJS CK pavesta parengti ir įvykdyti priemones, įgali nančias toliau gerinti sveika tingumo ir sportinį darbą aukštosiose mokyklose ir spe cialiosiose vidurinėse mokyk lose, plėsti profilaktoriumų ir sveikatingumo bei sporto stovyklų tinklą. Visasąjung. nei profesinių sąjungų Centro tarybai rekomenduota geriau aprūpinti aukštųjų mokyklų studentus ir specialiųjų vidu rinių mokyklų moksleivius kelialapiais į sanatorijas ir po ilsio namus iš valstybinio so cialinio draudimo lėšų.
IV kurso matematikas AI- tų fakultetų aptars praėjusios
į Kutka ne tik gerai moko- vasaros rezultatus, pasvarstys,
I pavasario sesiją baigė kokias stovyklas norėtų maty fn penketais). Jis jau tre- ti ateityje. Šeštadienį — f metus dirbo pamainos virlinku matematikų darbo ir ilsio stovykloje Kapsuko [one, S. Nėries kolūkyje, [šeštadienį Aktų salėje Al fe kartu su kolegomis iš ki-
Stovyklautojų vakaras
*•••••••••••£••••••••
Praėjusį penktadienį
įvyko
studentų
profsąjungos KOMJAUNUOLIAI,
ERGINOS!
UOLIAI
VAIKINAI
ĮSISAVINKITE
ARKSIZMO-LENINIZMO
OKSLO
IR
TEORIJĄ,
TECHNIKOS IR KULTŪROS
l'KŠTUMAS!
[OVOTOJŲ
BŪKITE
UŽ
PIRMOSIOSE
SĖKMINGĄ
TSKP
XIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮVYK DYMĄ GRETOSE! Iš TSKP CK Sūkių Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 54-osioms metinėms
>••••••••••••••••••••• LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME Už nuopelnus liaudies 'ietimo srityje ir aktyvią suomeninę veiklą LTSR ukščiausiosios Tarybos Kzidiumo įsaku Vilniaus
konfereneija
universiteto vyresniajam dėstytojui Petrui RUMŠUI suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas.
'^ccooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooootg
PRANEŠIMAS Pranešame, kad lapkričio 7—9 d. paskaitų Uni- 8 versltete nebus. Lapkričio 9 dienos paskaitos per- g keliamos j lapkričio 14 dieną, sekmadienį. Rektoratas § -OCOCOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOCN
NUOTRAUKOSE: Ataskaitinį pranešimą skaito studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas. Registruojasi 22-osios studentų profsąjungos konferencijos delegatai. Ir trumpos pertraukėlės metu yra apie ką pa kalbėti rimtiems vyrams. Iš kairės j dešinę: 3-čio bendrabučio tarybos pirmininkas J. Lisas, MMF profbiuro pirmininkas J. Jakubauskas ir FAF profbluro pirmininkas J. Jarmala.
Konferencijos dalyviai išklausė studentų prof komiteto ataskaitą. Pranešimą skaitė komiteto pirmi ninkas V. Žeimantas. Diskusijose kalbėjo prorektorius doc. B. Sudavičius, WU komjauni mo komiteto sekretorius pavaduo tojas J. Galinaitis, LTSR Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstai gų darbuotojų respublikinio komi teto atstovė A. Karosaitė, GF III k. studentė J. Gražytė, TF III k. stud. J. Lisas, IF V k. stud. R. Suopytė, IF III k. stud. E. Stankevičius, FF k. stud. V. Naujikas ir kt. Konferencijoje dalyvavo Kauno Politechnikos instituto, Krymo Pe dagoginio instituto, Lietuvos Že mės ūkio akademijos, Veterinarijos akademijos atstovai. Konferencija išrinko naują stu dentų profsąjungos komitetą ir de legatus į LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuo tojų respublikinę profsąjungos konferenciją. Musų inf.
2 pat
TARYBINIS STUDENt
SMD: kuo susirūpinę renkamės į konferenciją
ma, vyksta 3 etapais aukštoji mokykla, resp Sąjunga. Respublikinei ; žiūrai pateiksim 50 su \ Šiandien Studentų Moksli mųjų kursų studentų. Gal pirmuosius mėginimus. Svajo apžiūrai skirtus darbus ruoš- rektorato posėdyje, kuriame šum darbų. Geriausiai ruoš nės Draugijos ataskaitinė- ateity sulauksim ir permainų jame, kad ten dirbą moksli tų kuo kruopščiau, nes iki dalyvavo visuomeninių moks si FAF Politinės ekonomj rinkiminė konferencija. Apie — numatoma, kad studentai, niai darbuotojai turėtų po ke šiol pateikdavo blogai apifor lų katedrų vedėjai, fakultetų būrelis — 8 darbai, F i lošt aktualias darbo problemas kurie dalyvaus moksliniame lis studentus. Dažniau spau- mintus. Apie kokybę jau SMD moksliniai vadovai ir jos istorijos — pateikti 6, ( kalbamės su SMD centrinės darbe, gaus didesnes stipen doj turėtų rodytis darbai, nekalbu. pirmininkai, Centrinės SMD ruošiama 10, tarpfaku lieti: tarybos pirmininku A. ADO dijas. Tai jau nemažas paska parašyti dėstytojo ir studenNemaža nuveikta propa tarybos nariai ir Komjaunimo politinės ekonomijos būre MAIČIU. tinimas. to kartu. guojant konkursą visuomenės komiteto atstovai, apsvarsty — 7 darbai. Gaila, kad lUniversitetee yra daug Dar vis nedaug dėstytojų Kokie artimiausi darbai? mokslų tematika. SMD būre tas pasiruošimo šiam konkur šiol nesigirdi jokių žinių SMD narių ir būrelių. Gausu — 36% — vadovauja stu Lapkričio vidury ruošiama lių nariai buvo supažindinti sui klausimas. Visuomeninių Filosofijos katedros. mas nuteikia džiugiai. Kartu dentų moksliniam darbui, SMD respublikinė apžiūra. su konkurso nuostatais ir mokslų katedrų vedėjai buvo Taigi, su tokiais rūpestį iškyla klausimas ir dėl koky ypač pasigendam profesorių, Pernai panašiai apžiūrai pa- reikšme. Visuomeninių moks įpareigoti iki š. m. rugsėjo (geri darbai tegul kalba į bės. O čia reikalai ne visada daktarų. teikėme apie 340 darbų, šie lų dėstytojai pateikė studen 15 d. pateikti rektoratui kon tys už save) renkamės į sa malonūs. Numatome į probleminių met žadam 400. Norėčiau tams temas. Apie konkurso kursinių studentų darbų tema konferenciją. Būtų maloi Vis dar akcentuojam tą laboratorijų tiriamuosius dar atkreipti Filologijos ir eko organizavimą buvo rašyta tiką. jeigu joje kartu su studi faktą, kad mažai mūsų drau- bus įtraukti ir studentus. Kol nomikos fakultetų SMD būre Universiteto spaudoje. Konkursai visuomenės tais kaip bendraautoriai c gijos veikloje dalyvauja pir- kas galima kalbėti tik apie lių dėmesį į tai, kad jie šiai Gegužės mėn. išplėstiniame mokslų tematika, kaip žino- lyvautų ir jauni dėstytoj tiniiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiuuiiuiiiiiiiiiiitiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiitiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiininniiiiiii MUSŲ
JUBILIATAI
Kilnaus tikslo keliu
Žmonių gyvenimo keliai susiklosto skirtingai. Vienų vingiuoti, sudėtingi ir net prieštaringi, kol atrandamas tikras, gyvenimo įprasmintas, iš sielos gelmių padiktuotas pašaukimo tikslas. Kiti iš karto suranda ir pasirenka savo mėgstamą žmogiškosios veiklos sritį. Toks yra mūsų jubiliatas, švenčiantis 50-metį, ekonomi kos mokslų daktaras, profeso rius Alfonsas Žilėnas — vie nas iš žymiausių Tarybų Lie tuvos ekonomistų. Dažnai mėgstama sakyti, kad mylėti gyvenimą ir dar bą išmoko pats gyvenimas. A. Žilėnas, valstiečio sūnus, anksti patyrė nelengvą gyve nimo dalią. Kai mokėsi gim nazijoje, teko uždarbiauti, nes, kaip jis pats pažymi viename dokumente, „tėvų ūkį piovė skolos ir mokesšiai". Nelengvos buvo ir stu dijos Universitete karo ir pirmaisiais pokario metais. Tik savo atkaklumu, darbštu mu ir veržlumu gabus jau nuolis A. Žilėnas tiesiai kopė į mokslo aukštumas.
Profesoriaus A. Žilėno pe dagoginės, mokslinės ir vi suomeninės veiklos diapazo nas labai platus. Jis ne tik puikus ir studentų mėgsta mas pedagogas, kurio paskai tos klausomos su dideliu susi domėjimu. Jis Finansų ir ap skaitos fakulteto dekanas, Finansų ir kredito- katedros vedėjas, daugelio Universite to mokslinių tarybų narys, Lietuvos TSR Mokslų akade instituto mijos Istorijos moksliniams laipsniams teikti, Baltarusijos Liaudies ūkio instituto moksliniams laipsniams teikti tarybos narys, SMD respublikinės tarybos Lietuviškosios pirmininkas, tarybinės enciklopedijos re dakcijos konsultantas, „Žini jos" draugijos aktyvistas, ko munistas su komunisto įpareigojimais. Profesorius, geros ir jautrios širdies žmogus, mato žmonėse gėrį ir grožį. Tai plačios erudicijos asmenybė, žmogus, kuris myli darbą, myli ir gerbia žmones, su jais mėgsta bendrauti, kiekvienam randa gerą žodį, niekada ne-
atsisako padėti. Todėl myli ir gerbia studentai visi, kam tenka turėti su pro fesorium reikalų. Būdamas nepaprastai darbš tus, pareigingas ir atkaklus, profesorius A. Žilėnas ypač domisi mokslo naujienomis, randa laiko moksliniam dar bui. Jo paskelbtų darbų bib liografiniame sąraše yra dau giau kaip 50 mokslinių darbų. Su mokslininko meistrišku mu jo darbuose išnarpliota buržuazinės mokestinės siste mos ir politikos prigimtis ir esmė. O juk dėl to anuo metu daugelis negalėjo moky tis, siekti mokslo aukštumų, ir šių darbų autorius „tik nemažų pastangų dėka galė jo tęsti mokslą..Jo darbai turi didelę teorinę ir prakti nę reikšmę, pasižymi aukštu teoriniu, moksliniu ir idėjiniu lygiu. Prof. A. Žilėnas, be to yra kai kurių mokymo prie monių, kurios taip reikalin gos mūsų studijuojančiam jaunimui, autorius. Ypatingas prof. A. Žilėno rūpestis yra jaunųjų aukš tos kvalifikacijos mokslinių
MUSŲ VEIKLOS PROGRAMA
kadrų ugdymas. Profesorius nuolatos turi savo mokinių. Jubiliatas eina plačiu moks lininko ir pedagogo kūrybiniu keliu, ugdant ir puoselėjant mokslą, ruošiant jaunųjų spe cialistų ir mokslininkų kad rus. Jauti, kad tai yra šio mokslininko aukščiausias tiks las. Norėtųsi jubiliatui palin kėti visokeriopos sėkmės dar buojantis šio kilnaus tikslo kelyje. Doc. B. KILIUS
TRUMPAI Antradienį įvyko Universi teto tarybos posėdis. Susirinkusieji išklausė Ka rinės katedros viršininko V. Vilenskio pranešimą apie stu dentų mokymąsi katedroje. Dail. A. Každailis kalbėjo apie tarpfakultetinio patalpų apipavidalinimo konkurso ei gą. Pirmasis šio konkurso etapas baigiasi lapkričio 1 d. Mūsų inf. O Spalio 25 dieną įvyko ant rasis šiais metais žurnalistų klubo susirinkimas. Žurnalistų klubas svarbiau siu uždaviniu laiko padėti pirmųjų ir antrųjų kursų studeniams surasti savo veiklos sritį. Buvo išrinkta taryba, nuKatedros darbuotojai matyti darbo planai. Artimiausiu metu bus paskelbtas žurnalisto klubo ženkliuko konkursas, Įdomus susitikimas laukia 'klubo narių su žurnalistu R. Sadausku. N. KONCiUtF O Pirmadienį į Lenkijos Liau dies Respubliką išvyko mūsų ansambliečiai. Savo ruožtu lapkričio 2 d. svečiuosna at vyksta Krokuvos Jogailos universiteto studentų ansamb lis „Slavianka". Tai dar vie nas gražus studentų draugys tės ir dviejų Universitetų bendradarbiavimo pavyzdys. A. DARGUŽIS r Įvyko Turistų klubo: ata skaitinis susirinkimas. Klubo pirmininku .išrinktas III kžurnalistas E. Stankevičius. Katedros Įsteigėjas J. Volf Mūsų inf. gangas.
Susidomėję sekėme Visasą junginio studentų sąskrydžio eigą, jo dalyvių pasisakymus, susidomėjimo priežastis aiški: juk tai pirmasis toks forumas šalyje, be to, jame išgirdome naujienų apie tolimesnį stu dentų buitinių ir materiali nių sąlygų gerinimą. Pastarą ją žinią studentai sutinka la bai džiaugsmingai ir taria stu dentišką ačiū partijai ir vy riausybei. Dabar plačiai komentuoja ma drg. L. Brežnevo kalba, pasakyta sąskrydyje. Norė čiau atkreipti dėmesį į vieną jos vietą: „Kūrybiškai išmok ti specialybę, tapti aktyviu mūsų komunizmo kūrimo dayviu, partijos politikos skel bėju masėse galima tik Įsisą moninus marksizmo - leniniz mo teoriją. Marksizmo - leni nizmo mokymas yra bet ku rio profilio specialistų žinių pagrindas, neatskiriama jų su dėtinė dalis". Iki šiol mes lygia greta su bendru studentų mokymusi domėjomės ir visuomeninių mokslų studijavimu. Fakulte te pažangumas iš šių discipinų po pavasario sesijos 93,8 proc. Ateityje Medicinos fakulteto komjaunimo komi tetas visuomeninių disciplinų studijavimu, politiniu stu dentų švietimu stengsis dar daugiau rūpintis. Mūsų manymu, komitetas
ją ir auditorijas. J. Volfgan gas farmakologijos ir farmaci jos kursą skaitė iki 1831 m., t. y. iki Universiteto uždary mo. Jis buvo geras savo da lyko žinovas, stropiai sekė naujus farmakologijos moks lo pasiekimus, intensyviai dir bo mokslinio tyrimo darbą.
Šventė Farmakologijos katedroje Iki XIX šimtmečio pradžios farmakologija, kaip atskira disciplina, daugelyje Europos universitetų nebuvo dėstoma. Mokslas apie vaistines me džiagas, jų gamybą, paruoši mą ir veikimą į organizmą įvairių susirgimų atvejais bu vo vadinamas vaistinių me džiagų (materia medica) kur su. Studentams buvo dėstomi farmakognozijos, farmacinės technologijos, farmakologijos ir receptūros pagrindai. 1781 m. įkurtame universi teto Medicinos fakultete ma teria medica kursą pradėjo skaityti prof. E. Žiliberas, ku ris į Lietuvą atvyko iš Pran cūzijos 1776 m. ir buvo Gar dino medicinos mokyklos va-
dovu. Jam išvykus, kursą ku rį laiką skaitė A. Sniadeckis, Įžymaus astronomo ir ilgalai kio Vilniaus universiteto rek toriaus J. Sniadeckio brolis. 1807 m. į Medicinos fakul tetą farmakologijos ir farma cijos kursui skaityti pakvie čiamas Johanas Volfgangas, gimęs Vilniaus krašte ir 1801 m. baigęs mūsų universitetą. 1810 m„ daugiausia J. Volf gango iniciatyva, įsteigiama Farmakologijos ir farmacijos katedra, kurios vedėju buvo paskirtas J. Volfgangas. Ka tedrai buvo išskirtos atskiros patalpos, kuriose J. Volfgan gas su savo bendradarbiais organizavo farmakologinį ka binetą, farmacijos laboratori-
Be to, jis buvo aktyvus visuo menininkas, vienas iš energin giausių Vilniaus Medicinos draugijos kūrėjų. Jo iniciaty va Vilniaus Medicinos drau gija 1819 m. pradėjo leisti pirmąjį Rusijoje periodinį leidinį — Vilniaus farmacinį metraštį, kuriame buvo spaus dinama nemažai darbų aktua liais farmakologijos ir farma cijos klausimais. Uždarius Vilniaus universi tetą ir reorganizavus Medi cinos fakultetą į Vilniaus Medicinos - chirurgijos aka demiją, farmakologijos kursą joje dėstė J. Volfgango mo kinys ir bendradarbis A. Vel kas. Tačiau šioji akademija 1842 m. irgi buvo uždaryta ir
4,°CKBA'91'1
ir kursų biurai šioje veiki srityje galėtų turėti nema įtakos. Pavyzdžiui, labai ve tingos šiuo atžvilgiu būna di kusijos, kurios kyla, pe,- p litvalandėles svarstant poli nius įvykius. Naudos dua paskaitos tarptautinėmis t momis lektoriume. Komjaui mo komitetas tai nuolat a centuoja ir per aktyvo mok mą, ir svarstydamas pirmin organizacijų darbą. Galvojame grupėms rėk menduoti daugiau mokslo p puliarinimo renginių, kur priverstų studentus gilinti i suomeninių mokslų — mar sistinės filosofijos ir kt. žinias. Sieksime, kad ki daugiau SMD narių ruoš teorinius - mokslinius pran Šimus, liečiančius metodol ginęs problemas. Viskas, ką minėjau, tiesi giai ar netiesiogiai veikia i suomeninių disciplinų stuc javimą. Aišku, mes nepairi: Šime nepažangių studenl blogai studijuojančių ši disciplinas. Su jais bus grie ta kalba. H. RAMONE MF komjaunimo komite sekretorii
Lietuva liko be aukštosv medicinos mokyklos. Kaip žinoma, Vilniaus ui versitetas atkurtas tik 19191 Potvarkis dėl jo atkūrimo b vo vienas iš pirmųjų jaun sios Tarybų Lietuvos vyria sybės, vadovaujamos V. Ka suko, dekretų. Tačiau tais p metais Vilnių okupavo ge Želigovskio legionai. Lenkų organizuotame S. B toro vardo universitete F‘ makologijos katedrai n' 1922 m. vadovavo pro! Tračevskis, o nuo 1937 m prof. E. Leiko. Dėl pokarin sunkumų ir mažo persona skaičiaus mokslo darbas šio katedroje nebuvo intensvvi Tarybinės vyriausybės na jai organizuotame Vilnia universitete nuo 1944 Farmakologijos katedros v' dėju buvo paskirtas i’r J. Kairiūkštis, kuris iki » vadovavo Kauno universitl Farmakologijos katedrai > žiūrint pokarinių sunkus jam greitai pavyko subu darbuotojų kolektyvą na joms nespecifinio dirgini! terapijos priemonėms tirti tobulinti. Jis pasiūlė nau originalų preparatą neoben: (Nukelta Į 4 psl.)
3 psl.
GRYBINIS STUDENTAS
oriniuose TSKP XXIV važiavimo nutarimuose nuėžti mūsų Tėvynės tolesnio atėjimo keliai. Tarybiniai ionės įžvelgia juose naujų Lnunizmo statybos pergalių jdą ir kupini ryžto įgyvenįit partijos planus. Didžiujs socialistinės visuomenės [jbd laimėjimus, partijos ir mausybės rūpinimąsi žmo>mis šiandieną mes akivaiz•iai matome kiekviename ugnyje. Štai naujas TSKP K ir TSRS Ministrų Tatos nutarimas „Dėl prie ionių, padedančių toliau ge[nti aukštųjų mokyklų stuentų ir specialiųjų vidurinių lokyklų moksleivių materianes ir butų bei buities sąlyas“. Studentai, jaunimas — bū tieji marksistinės pasaulėūros gynėjai. Studijų mė lis jie privalo ne tik įgyti nias, bet ir tapti tvirtais kolunistinės moralės žmonė mis. idėjiškai užgrūdintais, iktyviais visuomenininkais, estetiškai išlavintais, fiziškai į dvasiškai sveikais, sugejaučiais vaisingai dirbti, nėgstančiais savo profesiją ipecialistais. Prie šių svarbių uždavinių iykdymo prisideda ir mūsų .'niversiteto studentų profsąunginė organizacija, šiandien lurinti 6450 narių. Panagrinėkime kiekvieno aktoriaus darbą atskirai. Akademinis sektorius — ūpmosi studentų mokslo, paangumo, lankomumo klausi mais. Siame bare reikia ieškoti įaujų darbo formų, atgaivini senas, dėl subjektyvių prieiasčių dabar nevartojamas, .'iena iš jų: grupės nario itsakomybė prieš grupę. Rei ną sudaryti . nepakantumo biosferą blogai besimokaniems studentams. Reikia ;riežtai kovoti su tokiomis įuomonėmis, kad netikslinga rūpėję svarstyti skolininkus, varstyti reikia. Ir, kad svarsym.as duotų rezultatus, tui tarti svarų žodį grupės va lomas, grupės aktyvas, to liuose grupės susirinkimuose lun būtinai dalyvauti fakulleto akademinės komisijos narys. Reikia ieškoti blogo mokymosi priežasčių ir, jas išaiškinus, stengtis šalinti, MMF profbiuras organizuoja reidus : bendrabutį. Tikslas kontroliuoti paskaitų lankopumą. MF profbiuras pasirū pino, kad, kai egzaminų sesi os metu fakulteto skaityklo je trūksta vietų, būtų išskir ta auditorija skaityklai išplės ti Teisės fakultete skolinin kų pavardės pastoviai „pui kuojasi" sienlaikraštyje. Pra monės ekonomikos, Prekybos fakultetuose rašomi laiškai nepažangių studentų tėvams. Priemonės geros. Mes siūlo|tne taikyti jas visuose fakul tetuose.
Negailėti vietos skoli ninkams „pagerbti" ir Uni versiteto spaudoje. Akademi nis darbas Universitete bus veiksmingas tik tuo atveju, jei visos visuomeninės orga nizacijos dirbs ne lygiagre čiai, šalia viena kitos, o kar tu, panaudodamos visas turi mas kiekvienos organizacijos skatinimo ir baudimo priemones. Masinio-kultūrinio darbo sektoriaus pagrindinė veiklos kryptis — kultūrinis-auklėiarnasis darbas, kultūringo stu dentų laisvalaikio organizavi mas. Didelę reikšmę, ugdant ta rybinio patriotizmo, proleta rinio internacionalizmo ir tautų draugystės jausmus studentų tarpe, turi pašneke siai ir susitikimai su komu nistinio judėjimo veteranais, Didžiojo tėvynės karo bei partizaninio judėjimo daly viais. Tokiems renginiams mes visuomet pritardavome, tiek organizuodami, tiek ir finansuodami juos.
tis. Nuo tokios saviveiklos kenčia mokslas, o dar labiau kenčia pats meno saviveiklos judėjimas. Mums nereikia meno saviveiklos dėl apžiū ros. Mums reikalingi pasto viai veikiantys kolektyvai. O apžiūros nuostatus reikia tobulinti. Ir čia nieko smerk tino nėra. Keičiasi sąlygos, keičiasi meno saviveiklos stovis. Turi keistis ir nuosta tai. Reikia pagalvoti apie apžiūras pagal atskirus žan rus. Tik tokiu būdu mes ga lutinai išvengsime subjek tyvaus kolektyvų vertinimo. Trečioji problema — tai koncertinis — šefavimo dar bas. 1969—71 m. m. surengtas 121 vakaras-koncertas. Tai nemaža. Daug koncertavo MMF, TF, FAF saviveikli ninkai. Studentų profkomitetas ma žai prisidėjo prie koncertų organizavimo. Naujas profkoraitetas turėtų kontroliuoti koncertinį — šefavimo darbą, Tada fakultetų saviveiklininkams atsivertų galimybės
apsauga, kraštotyra. Turistų klubo veikloje yra ir trūkumų. Klubo nariai — beveik tik GF, ChF, turinčių senas turizmo tradicijas, stu dentai. Kartais studentai žygiuose dainuoja abejotino turinio dainuškas, dažnai prie mūsų turistų žygiuose prisiplaka pašaliniai žmonės. Tai prasto turistų klubo organizuotumo pasekmė. Reikia griežčiau kontroliuoti žygių maršrutus, turėti tikslius klubo narių są rašus. Buities-bendrabučių sek toriaus darbo baras — 6 mūsų universiteto bendrabu čiai Studentų profkomitetas, norėdamas išaiškinti geriau siai dirbančią tarybą ir ge riausius bendrabučio kamba rius, kasmet organizuoja konkursus. Jau septinti metai iš eilės geriausiai dir bančia taryba pripažinta bendrabučio Nr. 5 taryba. Įvykusiame Respublikiniame bendrabučių konkurse jis iš-
ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETO PIRMININKO V. ŽEI MANTO ATASKAITINIS PRANEŠIMAS (spausdiname sut rumpintą)
Meno saviveikla fakulte tuose plečiasi, auga studen tų saviveiklininkų būrys, tvir tėja saviveiklos materialinė bazė. Studentų profkomite tas per ataskaitinį laikotarpį skyrė fakultetų meno savi veiklai vystyti, t. y. muzikos instrumentams pirkti, 7100 rb. Kelia rūpestį saviveiklos meninis lygis: jis auga per lėtai, ir tai tik kai kuriuose fakultetuose. GF kiekvienoje apžiūroje rodo vidurinės mo kyklos blogos meno saviveik los lygio programą. TF ir FAF jau prieš trejus metus sukū rę gerus instrumentiniusvokalinius ansamblius, toliau neauga, tūpčioja vietoje. Pa naši padėtis ir FF. Matyt, ne visada miegas ant laurų eina į sveikatą. Auga naujos jė gos MMF, Fil. F, PEF, IF, ku riuose kuriasi ne bet kokie, o darbštūs kolektyvai. Antroji problema: ar reikalinga tarpfakultetinė meno saviveiklos apžiūra, ar teisin gi jos nuostatai? Mūsų nuo mone, apžiūra reikalinga. Jos tikslas yra skatinti ir vystyti meno saviveiklą, puoselėti žmogaus dvasinį grožį. Kokiu būdu siekiama šio tikslo? Yra fakultetų, kur meno saviveik los kolektyvų nėra. Jie „surenčiami" tik tada, kai pas kelbiama apžiūra. Tai GF, PF, iš dalies FAF.ChF. Tada ir puola — pradedant deka natu, baigiant eiliniu studentu — visi karštligiškai jai ruoš-
koncertuoti ir kituose fakul tetuose, Aktų salėje, Univer siteto kavinėje, įvairiuose bendrabučių tarybų, klubų, studentų profkomiteto rengi niuose, darbo ir poilsio sto vyklose, kolūkiuose ir Vilniaus gamyklose. Daugelis fakultetų, kursų, grupių profsąjunginių organizacijų, bendrabučių tarybų, ■klubų, būrelių silpnai panaudoja studentų idėjiniam-poli tiniam ir kultūriniam auklė jimui muziejus. Studentų profkomitetas šąvo 1971 m. rugsėjo 9 d. nutarime „Dėl muziejų panaudojimo studentų politi niam idėjiniam ir kultūriniam lygiui kelti" įpareigoja vi sus dažniau organizuoti ekskursijas į muziejus ir pa rodas. Jų lankymui, vadovų ir konsultantų apmokėjimui leidžiama panaudoti studentų Dabar profkomiteto lėšas, fakultetų reikalinga tiktai iniciatyva. Fil. F ir IF tuo nutarimu jau spėjo pasinaudoti. Universiteto turistų klubas jungia savo gretose 800 stu dentų. 1970 metais buvo su organizuota 30 daugiadienių žygių, kuriuose dalyvavo 260 studentų, 1971 m. 32 žygiai, 225 studentai. Kiekvieną sekmadienį buvo organizuo jami poilsio dienos žygiai. Žygiuota tarybinės liaudies šlovės keliais. Turistai rūpinosi ir gamtos
kovojo 3 vietą. Tai bendrabu čio tarybos pirmininkų R. Kriūkos, J. Vaišnytės, komen danto V. Alkausko nuošir daus darbo vaisius. Geriausiu kambariu pripažintas bendra bučio Nr. 3 97 kambarys, ku riame gyvena TF studentai A. Ablingis, K. Jukna ir Z. Levickas. (Įspėjimo skambutis merginoms: vyrai tvarkėsi geriau). Šio kambario gyven tojai pagal konkurso nuostatus liko gyventi ten pat be skirstymo. Mūsų nuomone, taryba turi būti ne vien tik buitinis organas, ji turi atlikti bendrabutyje gyvenančių studenkultūtų politinio-idėjinio, rinio, estetinio, buitinio auk lėjimo organo funkcijas. Reikia paieškoti naujų dar bo formų,sudaryti su visomis tarybomis bendrą studentų politinio-auklėjamojo, kultūrinio, buitinio darbo planą. Mūsų nuomone, reikia išskirti konkrečias pinigines lėšas metams bendrabučio tarybų priemonėms finansuoti. Kad mes pilnai neišnaudojame visų auklėjimo priemo nių, akivaizdžiai ir pastoviai mums primena Įvairūs bend rabučių gyventojų vidaus taisyklių pažeidimai, elgesio nesuderinamo su tarybinio studento vardu, atvejai. Nors profkomiteto, tarybų komendantų pastangų dėka bendras prasižengimų skai čius mažėja, nusiraminti
DĖKOJAME UŽ RŪPESTĮ Su džiaugsmu studentai su mi šias liaudies gėrybes, pri valome rimtai susimąstyti, kaip mes už tai atsidėkosime tiems, kurie kuria materiali nes vertybes? Jaunos dienos negali būti moksleivių materialines bei bespalvės, rūškanos. Jos pri buitines sąlygas. Štai ką ta valo būti pilnakraujės, kupi proga respublikinių laikraš nos studentiško optimizmo. čiu korespondentams, be kita Tokio, kuriuo garsėjo poka no, papasakojo mūsų studen rio metų studentai, atstatydatai. mi sugriautus miestus, ant Z. MAŽEIKAITE, VVU Fi pelenų kurdami naujus švie lologijos fak. II k. studentė. sos rūmus. Mūsų kūrybingu Kiekvienas jaučiame didelį mas, pavyzdingas mokymasis Partijos ir vyriausybės rūpes bus geriausia padėka partijai ti netgi ypatingą globą. Šio ir vyriausybei už nuoširdų rū nutarimo reikšmė nepaprastai pinimąsi studentų buitimi. A. ANTANAVIČIŪTE, didelė — puikios sąlygos stu'iijoms padės geriau ruoštis VVU Finansų ir apskaitos fak. būsimajai profesijai. Priimda- III k. studentė: liko TSKP CK ir TSRS Mi nistrų Tarybos nutarimą apie lai. kaip toliau gerinti aukštų jų mokyklų studentų ir spe cialiųjų vidurinių mokyklų
Mane labai sujaudino vy riausybės nutarimas dar la biau pagerinti mūsų buitines sąlygas, padidinti stipendijas. Tai mus įpareigoja dar atkak liau mokytis, siekti gilesnių būsimos specialybės žinių, plėsti akiratį. Dar kartą norėčiau visų Lietuvos studentų vardu pa dėkoti TSKP Centro komite tui ir TSRS Ministrų Tarybai už tą didelį rūpestį mumis ir pažadėti stropiai mokytis, aktyviai dalyvauti visuomeni nėje veikloje ir tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, vi sas jėgas atiduoti tolesniam tarybinio žmogaus gerovės kėlimui.
Mūsų universitete viešėjo žymus lingvistas, Prancūzijos Sorbonos universiteto profe sorius A. J. Greimas. Profe soriaus paskaitų („Bendrosios semiotikos problemos", „Iš lietuvių mitologijos"), kurias ils praeitą savaitę skaitė lie tuvių kalba Kolonų salėje, klausėsi gausi auditorija. M. ŽEMAIČIO nuotrauko je prof. A. J. Greimas skaito pirmąją paskaitą Kolonų sa lėje.
negalima. Dar pasitaiko la bai grubių pažeidimų. Pava sarį atsiranda mėgėjų rengti naktį „kultūrinius" vakarus — šokius bendrabučių terito rijoje. Šiuos triukšmadarius, iškrypusios „romantikos" ieškotojus mes griežtai baudėme ir bausime. Bendrabučių gyventojai dažnai nusiskundžia, kad trūksta įvairaus inventoriaus. Štai skaičiai: per ataskaitinį laikotarpį kieto ir minkšto in ventoriaus bendrabučiams buvo nupirkta už 84 tūkst. rb. Vien tik šiemet nupirkta kėdžių — 400, lovatiesių — 700, paklodžių — 3300 ir t. t. Mums inventoriaus netrūktų, jeigu mes tausotume jį. Atsi randa studentų, kurie neger bia visuomeninio turto, są moningai *jį gadina. Reikia užkirsti kelią tokiems reiški niams. Tai turi būti bendra bučio tarybos kasdieninis rū pestis. Savotiška problema — bendrabučio tarybos komp lektavimas. Bendrabučio tary ba dirba nuo rugsėjo mėn. iki kitų metų rugsėjo. Ben drabučiai skirstomi pavasarį. Studentai, gerai dirbantys ta ryboje, nėra įsitikinę, kad jie gaus bendrabutį, nes fakulte tų dekanatai darbą taryboje laiko nesvarbiu, darbu ne fakulteto naudai. Taigi, kai ateina laikas atsiskaityti už atliktą darbą, taryboje lieka tik keli žmonės, kiti arba visai negavę bendrabučio, arba gavę, bet kituose bend rabučiuose. Rekomenduojant tarybos narius, visų pirma reikėtų at sižvelgti į jų mokymąsi, ir darbą taryboje. Tokiu būdu mes subursime bendrabučiuo se stiprias tarybas, turėsime aktyvių, jau apmokytų ir pa tyrusių tarybos narių bran duolį. Studentų profsąjungos ko mitetas nemažą dėmesį • skyrė studentų sveikatingumo klau simams, kuriuos sprendė šiomis formomis: sporto — sveikatingumo stovyklų or ganizavimas, poilsinių, sana torinių, turistinių ir dietinio maitinimo kelialapių platini mas ir valgyklų bei bufetų, aptarnaujančių mūsų Univer siteto studentus, tikrinimas. Sporto-sveikatingumo sto vyklas profkomitetas organi zuodavo per žiemos ir vasa ros atostogas. Veikė stovyk los Žydiškėse, Ventės Rage, Druskininkuose, Birštone, Tverečiuje. Per 1970 ir 1971 metus šiose stovyklose pail sėjo 1000 su viršum studen tų. Šiemet pirmą kartą profko mitetas pabandė pasikeisti studentais su kitomis aukš tosiomis mokyklomis, sportosveikatingumo stovyklomis. Buvo organizuota poilsio stovykla apibrėžto polinkio studentams. Turiu omenyje Tverečiaus kraštotyrininkų stovyklą. Mūsų nuomone, panašias stovyklas reikia ska
tinti ir plėsti. Jos gali būti įvairaus profilio, kaip antai: žurnalistų, meno saviveikli ninkų, profsąjunginio akty vo mokymo, kalbančių tik tai anglų kalba, kraštotyrinin kų ir kitos. Mes turime nuostabią poil sio vietą — Žydiškes. Tačiau materialinė bazė joje silpna. Šiuo metu viloje gali gy venti 80 studentų. Mūsų Uni versiteto mastu tai labai ma žai. Pastačius papildomai pa lapines, susiduriame su val gyklos problema. Reikėtų statyti papildomus gyvenamuosius vasarinio tipo namukus, geriau įrengti spor to aikšteles, išplėsti virtuvę, ateityje galvoti apie klubo pastatą. Gal tai ir utopinės mintys. Bet žiūrėkim -— Skaisčio ežero pakrantėje kasmet didėja stovyklų skai čius, vis daugiau ir daugiau organizacijų „atranda" šią nuostabią pakrantę. Ir jie visi naudojasi mūsų neveik lumu. Ta pakrantė galėtų būti mūsų Universiteto poil sio zona. Jei ne šiemet, tai po 5—10 metų mums vis tiek tokia zona bus reikalinga. Tik vargu ar jinai bus tada laisva. Studentų profkomitetas pla tina kelialapius į kitas poilsio ir gydymo vietas, tiek mūsų respublikoje tiek ir už jos ribų. Per ataskaitinį laikotarpį sanatoriniais kelialapiais, ku rių visų bendra kaina 8920 rb., pasinaudojo 78 studen tai. Jų tarpe 16 —• nemoka mai. Poilsiniais ir turistiniais ke lialapiais, kurių bendra suma 7053 rb., pasinaudojo 186 studentai, jų tarpe 19 — ne mokamai. Kiekvieną vasarą Universi teto viloje Palangoje ilsėjosi po 200 mūsų studentų. Studentai, sergantys įvai riomis skrandžio, žarnyno ir kitomis ligomis būdavo aprū pinami dietinio maitinimo ke lialapiais. Jais pasinaudojo 80 studentų (14 nemokamai). Studentų profkomitetas rū pinosi ir studentų maitinimu. Prie profkomiteto veikė vi suomenių kontrolierių grupė. Grupė dirbo gerai. Kartą per mėnesį būdavo patikrinami visi maitinimosi taškai. Baigdamas norėčiau pakar toti draugo L. Brežnevo žo džius pasakytus visasąjungi niame studentų sąskrydyje: „Vis didesnį vaidmenį studen to gyvenime turi vaidinti aukštųjų mokyklų profsąjungų organizacijos. Deramai orga nizuoti mokymo procesą, gamybinę praktiką, studen tų poilsį, ugdyti meno savi veiklą, kūno kultūrą ir sportą, rūpintis geromis gyvenimo są lygomis bendrabutyje, mate rialiai padėti studentams, su kurti jiems gerą darbo nuo taiką — visa tai, draugai, ne smulkmenos, o svarbi sąlyga, įgalinanti sėkmingai formuoti ir auklėti labai kvalifikuotus specialistus".
Šventė katedroje
KELIONĖ
Į„AKTUS“
(Atkelta iš 2 psl.) originalių junginių sinteze fiziologinio aktyvumo tyr Ir patvino Čiurlionio gatvė nolį kuris ir dabar vartojamas mas. Per dešimtmetį susint, šeštadienį. Mergelės, žemę kai kuriems alerginiams su zuota ir ištirta daugiau kd skvernais šluodamos, jauni sirgimams gydyti. Jau nuo 1000 naujų junginių, kur kaičiai kaustytais batais ki 1945 m. Farmakologijos ka tarpe surasti labai aktyvi, birkštis skeldami, tik traukia tedroje pradėta tirti prepara- vietiniai anestetikai ir adrel ir traukia į garsiuosius „Ak :o neobenzinolio ir į jo sudė noblokatoriai. Du iš jų, J tų" šokius. Niekas nesibaido tį įeinančių alifatinių anglia detalaus ištyrimo, TSRS Svei aristokratiškos bilietų kainos. vandenilių farmakologija ir katos apsaugos ministerijų E, žmonių tai galybė! Bet oksikologija, šio preparato aprobuoti klinikiniam pat:-, visi kantriai eilutėse stovi, vi poveikis kraujodarai ir audi nimui. Pradėti darbai imuno, si geručiai ir kuklučiai. Mat, nių regeneracijai bei uždegi farmakologijos srityje, o taip draugovininkai rimtį saugo. minio proceso eigai. pat naujų priešuždegimini Žiūri, ir negali atsidžiaugti Žymiai suintensyvėjo moks-' vaistų paieškos reumatiniamjų kruopštumu: kelnėtas da o darbas katedroje, įkūrus susirgimams gydyti. mas ir ilgaplaukius džentel 1960 m. tarpfakultetinę vaistų Š. m. spalio mėn.21—22 menus šalin vaiko, kartais sintezės ir tyrimo laboratori Medicinos fakultete įvvxo net studentų pažymėjimo pa ją, į kurios mokslinę temati respublikinė mokslinė konfe prašo. Tiesa, būna ir nekaltų ką įsijungė ir katedros dar rencija fiziologiškai aktyvių ašarėlių. Štai vaikinas pui buotojai. Pradėta intensyviai medžiagų sintezės ir tyrimą kuolėms visą dieną baltą gol tirti adrenerginės mediacijos klausimu. Ja pažymimas ka fą lygino, savo laibam kak farmakologija, buvo susinte tedros 160 metų jubiliejus lui taikė (mergaičiukės kaip tinti pagrindiniai adrenalino ir Konferencijos darbe dalyvui bitutės lips, paikas galvojo). noradrenalino antagonistai. ne tik mūsų respublik, Bet dabar orus draugovinin Tirta jų poveikis angliavande mokslo įstaigų, besidominčių kas jam sako: „Neleisim! nių apykaitai, kraujotakai šia problema, darbuotojai, bet Antiestetiška!" O vaikiai, dry VVU sporto klubo „Mokslas" Garbės raštą už puikius rezultatus sportinėje veikloje Isto (M. Repšytė), katecholaminų taip pat gausios delegacijų, žuotais ir dėmėtais, plautais apykaitai (D. Lauciuvienė), iš Latvijos ir Estijos. Konfeir neplautais marškiniais apsi rijos fakulteto studentei J. Šležaitei įteikia klubo pirmininkas A. Tarasevičius. trakto funkcijoms 'rencijos dalyviai apsvarstė ir siautę, tik eina ir eina pro Tolimos egzotiškos šalys, naujos pažintys, praėjusių metų startai Europos čempionui šuo. virškinimo (J. Palaima) ir kt. numatė priemones darbam. šalį. lininkui Kęstučiui Šapkai jau toli praeityje. Apie tai, apie naujus planus Jis pasakojo ko Nuo 1961 m. laboratorijoje toliau vystyti. Viršuje tai gražumėlis — J. MAŽEIKIO nuotr. ir katedroje pradėta naujų Prof. H. POLUKORDAS studentiškai kepurei nukristi legoms sporto vakare, kuris įvyko spalio 24 d. nėra kur. Visi kaklus ištempę, ausis pastatę laukia, kada tie muzikantai pasirodys. Ir, o džiaugsme, taip greitai — po valandos kitos — pasirodo vaikis su gitara, po to antras. Praėjo dar valandėlė ir visi džiaugsmingai įkvėpė ir iš kvėpė: teikėsi atvykti pats Neseniai LTSR geografinė rankiškai gilintis į geografiją. kraštą. Rankraštyje iš tų lai institute. Konkurso keliu visą svarbiausias — būgnininkas! Tada kaip užgiedojo tie vai draugija paminėjo žinomo Studijavo bendromis pastan kų liko stambios geografinės laiką buvo išrenkamas Uni kiai, nesikirpę ir nesiskutę, — geografo P. Šinkūno 80-ąsias gomis, kartu mokėsi kalbų: monografijos apie Lietuvą, versiteto dėstytoju ir dirbo prancūzų, apie Belovežo girią, mono šį darbą iki pensijos (1960). klausyk ir verk. Nors žmonių gimimo metines. Ta proga į rusų, vokiečių, kaip maiše — visi mandagūs, Gamtos fakultetą, kur P. Šin anglų. Tuo pačiu metu pradė grafinis straipsnis apie A. 1953 m. jam buvo suteiktas tik girdėti: „Prašome, atsipra kūnas dirbo (mirė 1970 m) jo versti iš kitų kalbų ir Vireliūną, apie kalbininkus Respublikos nusipelniusio mo susirinko Vilniaus aukštųjų rašyti geografijos metodikos brolius Juškas ir kt. kytojo garbės vardas. P. Šin šome". mokyklų geografai, mokyto klausimais, leisti geografijos P. Šinkūnas aktyviai įsijun kūnas buvo apdovanotas Gar Bet negirk, prieteliau, die jai, jo mokiniai, studentai. Į vadovėlius. Taip savarankiš- gė į tarybinį Lietuvos gyve bės raštais ir medaliu „Už nos be vakaro. Baigėsi šokiai, minėjimą atvyko P. Šinkūno kai P. Šinkūnas tapo žymiu nimą. 1940 m. jis paskiriamas šaunų darbą Didžiajame Tė tada ir prasidėjo tikros links bendraamžiai iš Kupiškio ir Lietuvos geografu — mokyk Lietuvos TSR Švietimo liau vynės kare". Dirbdamas pedagoginį dar mybės. Dairaisi prie rūbinės, Vilniuje gyvenantys. Ta pro linės geografijos mūsų krašte dies komisariato inspektoriu ga Fizinės geografijos ir kūrėju ir vystytojų, geografi mi, aktyviai prisidėjo prie bą pokario metais P. Šinkū spūsties valandoj pasimetęs, kartografijos katedroje su- nės literatūros vertėju į lietu suaugusiųjų švietimo įstaigų nas taip pat nemažai parašė ir klausi: „Kur tie kuklūs rengta P. Šinkūnui skirta pa- vių kalbą. kūrimo. P. Šinkūnas buvo ir išleido. 1955 m. išėjo jo P. Šinkūnas pradėjo ‘-dirbti pakviestas dėstyti geografiją knyga „Arktika ir jos užka Tiems jaunystės pasiryži studentėliai pasidėjo?" Jauni rodėlė. P. Šinkūnas gimė 1891 ui. tuo metu labai reikalingą Vilniaus universitete. Tuo riavimas". 1958 m. išėjo iš mams liko ištikimas visa kaičiai alkūnėmis, pečiais ir rugpiūčio 13 d. Kupiškio ra- švietimui darbą, ėmė rašyti metu jis išleido jau anksčiau spaudos jo sudarytas ir sure amžių. Buržuazijos valdymo kojomis rūbinę atakuoja; jone, Iciūnų km., valstiečio originalius geografijos vado parašytus geografijos vado daguotas labai stambus metais jis matė sunkią mu mergelėsi irgi nenusileidžia, šeimoje. Mokėsi Kupiškio pra vėlius. 1926 m. pasirodė pir vėlius: Lietuvos geografiją (667 psl.) originalus metodi sų mokyklos dalią, originalių tik jos daugiau nagais ir dinėje, po to baigė Kupiškio masis su A. Vireliūnu pradė lenkų kalba ir „SSSR geogra nis veikalas „Vadovas mo spausdinių badą. Į tą sunkų kyklos geografinei aplinkai pedagoginio darbo barą sto klyksmais darbuojasi. Veltui dviklasę mokyklą. Vėliau sa tas, po jo mirties P. Šinkūno fija" Lietuvos mokykloms. užbaigtas „Krašto mokslo Vokiečių okupacijos me tirti". 1964 m. pasirodė dar jęs nesitraukė, nors ir sunku varankiškai pasiruošė iš sep šauktumeisi draugovininkų: tynių gimnazijos klasių kurso. vadovėlis" — savotiškas tais P. Šinkūnas buvo iš Uni viena originali P. Šinkūno buvo, padarė stebėtinai daug. jų ir pėdos ataušo. Ką gi, Kilus karui, 1914 m. buvo originalus Lietuvos geografi versiteto atleistas, turėjo knyga „Didžiosios kelionės ir Per uolų savarankišką darbą mobilizuotas. Atsidūręs Mask jos ir istorijos pradžiamokslis, slapstytis provincijoje. Pažan atradimai". Iki pat mirties išsiveržti į priekį, tapti sa tenka pasikliauti savimi, Vis dėlto, ne visi tokie pa- voje, karo pabaigoje mokėsi susilaukęs, rodos, 3-jų laidų, gi kupiškėnų Šinkūnų šeima P. Šinkūnas dirbo, rašė geo vos srities specialistu, sukur trakę. Vienas kitas atokiau mokytojų kursuose ir 1918 ilki pat antrojo pasaulinio ka visą laiką buvo persekiojama. grafijos istorijos vadovėlio ti dvidešimt originalių knygų stovi ir stebi „Aktų" batali m. gavo pradinės mokyklos ro šį vadovėlį, nuolat P. Šin Dar prieš karą, miręs jų bro aukštosioms mokykloms ant mokyklai — vadinasi, vykdy vartojo lis Vladas dėl pažangių revo rąją dalį, kurio užbaigti ti didelę pedagoginę misija jas. Kartais ir jiems nusišyp mokytojo kvalifikaciją. Be to kūno tobulinamą, P. Šinkūnas buvo labai re: so laimė: žiūrėk rūbinės žeto 1917—19 m. Maskvos A. Ša- Lietuvos mokyklos. Be to, P. liucingų pažiūrų nebuvo pri nespėjo. P. Šinkūnas buvo buvo la lūs sau, jautrus bet kokioje nas kišenėje, o paltas pats niavsko universitete studija Šinkūnas parašė keletą geo imtas į kapus. Vokiečių oku atkeliauja į rankas. „Aktų" vo istorijos visuomeninius grafinių chrestomatijų, išvertė pacijos metais brolis Petras bai šviesios, pažangių pažiūrų aplinkoje gimtai kalbai. Iš knygų buvo Kupiškyje sušaudytas, ir gražios liaudiškos (kupiš- raštų galima semtis kalbos stebuklas! Būna ir blogiau: mokslus. Grįžęs 1919 m. į panašaus pobūdžio drebančiose rankose numerė Lietuvą, mokytojavo Kupiš apie kitus kraštus ir geografi paieškomas buvo ir P. Šinkū kietiškos) inteligencijos žmo kultūros dalykų ir šiandiena. lį laikai, o palto rūbinėje nė kio apskrityje. A. Vireliūno nes keliones, išleido mokykli nas. Okupacijos metais jis gus. Jis buvo didžiųjų Spalio Prieš karą ir dabar buvo im niekur netarnavo, nieko ne dienų liudininkas, kurias su giamas rašytojų tarpe. p. ra. Ėmė ir išgaravo! Rūbinin pakviestas, 1923 m. persikėlė nį geografinį atlasą. Pasakojo Cvirka, K. Boruta, K. Kielei P. Šinkūnas aktyviai ir pla spausdino, gyveno pusiau tiko Maskvoje. kės gražiom akelėm mirksi, į Kauną. Čia 1923—28 m. pardavinėdamas apie tai su užsidegimu. Anom Jonas Marcinkevičius, K kolegos vyrai ūsus' kraipo ir buvo to paties A. Vireliūno čiai dalyvavo geografinėje nelegaliai, guodžia: „Nešalta, kam to vedamuose lietuvių kalbos spaudoje. 1930—41 m. buvo savo daiktus, remiamas gi- dienom rašytame laiške iš Jakubėnas buvo jo geri dra Maskvos skaitome: „Kuomet gai ir bičiuliai. Lietuviškosios enciklopedijos minių. palto?" Ir juokiasi nukentė kursuose mokytoju. Pasibaigus karui P. Šinkū pernai griuvo caro sostas, vi Patekęs į Kauną P. Šinkū geografijos skyriaus bendra Apie savo darbus net ne jęs pro ašaras. Bet yra teisy bė net „Aktuose!" Štai vieną nas rengėsi studijuoti geo darbiu, rašė enciklopedijai nas aktyviai įsijungė į atku sų. džiaugsmui nebuvo galo. mėgo kalbėti, o didžiavosi sa pirštinę nelaimingasis rado, grafiją aukštojoje mokykloje, _ geografinius straipsnius, skel- riamąjį krašto darbą Švietimo Šventė visi didžiausią išsiliuo- vo krašto žmonėmis. joje monografinius straips baruose. Nuo 1944 m. jis savimo šventę. Tuomet per I Buvę P. Šinkūno mokiniai štai antrą; pagaliau šiukšlių bet besikuriančiame Lietu-*bė dėžėje šaliką aptiko, tuale vos universitete geografijos nius apie Alytų, Belovežo vadovauja švietimo liaudies gyvenau laimingiausias savo turėjo laimės mokytis iš te — paltas begulįs! Ir eina studijų ilgai nebuvo. Tada P. girią, Biržus, dalyvavo pažan komisariato Suaugusių švieti gyvenimo dienas, kurių nė daug ko — mylėti tėviškę, jos pilietis laimingas namo, pilną Šinkūnas kartu su progresy gioje periodinėje spaudoje mo Valdybai, dėsto Lietuvos pirma nebuvau jautęs, ma žemę ir žmones, savo profe-, viu lietuvių geografu, krašto („Kultūra", „Švietimo dar geografijos, TSRS geografi nau ir toliau neteks jausti ją. Rodos, be tyčinių pasta komplektą surinkęs. istorijos (. ..). Revoliucija — tai di gų, o labai įtaigiai jis ve<l< Linksma mūsų „Aktuose"! tyrininku, taip pat kupiškėnu bas", „Mokykla ir gyveni jos, geografijos A. Vireliūnu, kuris turėjo mas", „Mokykla ir visuome kursus, veda lauko praktikos džiausia gyvenimo mokykla. tuo keliu savo mokinius. Ateikit, pamatysit! turtingą geografinės literatū nė"). P. Šinkūnas daug kelia darbus Vilniaus universitete Ir aš visuomet buvau jos Doc. C. KUDABA V. VASILIAUSKAS ros biblioteką, pradėjo sava- vo po Lietuvą, rašė apie savo ir Vilniaus Pedagoginiame mokiniu ir dabar juomi esu".
Lietuviškų geografinių vadovėlių kūrėjas
’iteratūros katedrai iki lap gatus ir SMD mokslinius va dovus. kričio 15 d. SMD taryba Numatomos tokios premi jos: dvi pirmosios — po 35 rb., dvi antrosios — po 25 rb., trys trečiosios — po 15 rb. Studentų profkomiteto Universiteto literatų būre lis skelbia tradicinį LITERA TŪRINĮ KONKURSĄ — 71. Konkurso žiuri: M. Martinai tis (pirmininkas), A. Masio nis, A. Sprindis, R. Kašauskas, V. Areška, D. Sauka.
Konkurse gali dalyvauti vi si Universiteto studentai su visų žanrų kūriniais. Pageidaujama, kad kūriniai išreikštų idėjas, iškeltas Par tijos XXIV suvažiavime. Kūrybą pristatyti Lietuvių
narių dėmesiui! SMD ataskaitinė - rinkimi nė konferencija vyks š. m. spalio mėn. 29 d. 17 vai. Rek torato posėdžių salėje (13 au ditorija). Kviečiame dalyvauti dele
Naujai išrinkto Universite to Studentų profsąjungos ko miteto ir revizinės komisijos posėdis įvyks š. m. lapkričio 4 d. 19 vai. Profkomiteto pirmininkas
GF IV kurso studen‘a nuoširdžiai užjaučia dės tytoją Bronę USINIENĘ dėl jos mylimo tėvelio mir ties.
REDAKTORIUS A. KUSTA REDAKCIJOS ADRESAS
Nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime kartu su tavi, mi, BRONIAU, dėl tavo mylimo tėvelio mirties. Teisės fak. penktakursia'
VILNIUS, 232600, MTP UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTAS TELEFONAI: REDAKCIJOS
Universiteto vyr. ener. getikui Baliui VALATKAI dėl motinos mirties reiš kia užuojautą admlnlstra cijos darbuotojai.
2-58-84; SPAUSTUVĖJE (KETVIRTADIENIAIS) 2-98-15. Užs. Nr. 4152 LV 1384'