Su švente,
TEGYVUOJA DIDYSIS SPAUS!
brangūs
draugai! NUO MASKVOS IKI TO. LIAUSIU SALIES PAKRAS CIŲ, NUO KALNŲ PIETUOSE IKI SIAURĖS JORŲ VERDA DIDELIS KŪRYBINIS DAR BAS. APIE JO MAŠTABUS BYLOJA TARYBINIŲ 2MONIŲ ŠVENTINIAI RAPORTAI. MO. SŲ TĖVYNE PAKILIAI SU TINKA DID2I0J0 SPALIO 54.ĄSIAS METINES. TSKP XXIV SUVAŽIAVI MO DIREKTYVOSE NUMA. VYTOS GAIRĖS TOLIMES NIAM MOŠŲ EKONOMIKOS IR KULTŪROS KLESTĖJIMUI. SĖKMINGAS PARTIJOS PLA. NŲ ĮVYKDYMAS PRIKLAUSO NUO DARBININKŲ MEIS TRIŠKUMO, NUO MOKSLI. MES KVALIFIKACIJOS, NUO SPECIALISTŲ ORGANIZACI NIO TALENTO. ŠTAI KODĖL DIDELI reikalavimai ke. UAMI IR SEPTYNIASDEŠIM TŲJŲ METŲ STUDENTAMS, RYTDIENOS INŽINIERIAMS, GYDYTOJAMS, MOKYTO. JAMS. MOŠŲ PARTIJA, MOŠŲ ŠA LIS PADEDA JUMS MOKY TIS. NESENIAI VISA STU DENTIJA SU DŽIAUGSMU SU TIKO NAUJĄ TSKP CK IR TSRS MINISTRŲ TARYBOS NUTARIMĄ DĖL PRIEMONIŲ TOLIAU GERINTI STUDENTŲ BUITINES IR MATERIALINES SĄLYGAS. BET SVARBIAUSIA PRIKLAUSO NUO JŪSŲ, JAUNIEJI DRAUGAI. TARY BINIS STUDENTAS TURI NE TIK GERAI ĮSISAVINTI SIAN. DIENINES ŽINIAS, BET IR BOTI AKTYVIU VISUOMENINININKU, BE GALO ATSI DAVĘS TĖVYNEI. JOSŲ AT KAKLUMAS, NORAS DAUG DIRBTI ATNEŠ SĖKMĘ. PASITIKDAMI ŠIĄ GRA ZIĄ VISALIAUDINE ŠVENTE, PASIGIRTI GALI MOŠŲ UNI VERSITETO MOKSLININKAI, KURIŲ DARBAI ŽINOMI VI. TOJE SALYJE, YRA ĮVERTIN TI RESPUBLIKINĖMIS PRE MIJOMIS, DIDŽIUOTIS GALI MOŠŲ PEDAGOGAI, KURIE SAVO KOMUNISTINIUS ĮSI TIKINIMUS PERDUODA JAU MAJAI KARTAI. SAVO KAS DIENINIAME GYVENIME MES MATOME TĄ NUOSTA 3Ų PROCESĄ - KARTŲ PEJEINAMUMĄ, ĮSITIKINAME MOŠŲ IŠTIKIMYBE REVOLIU. GIJAI. ŠVENTINĖ DEMONS TRACIJA DAR KARTĄ PARO DYS MŪSŲ SOLIDARUMĄ SU VISO PASAULIO DARBO ŽMONĖMIS. MOŠŲ JĖGAS IR NENUGALIMĄ TIKĖJIMĄ PROGRESU, SIEKIMĄ ĮGY VENDINTI PARTIJOS XXIV SUVAŽIAVIMO ĮSKELTUS UŽ DAVINIUS. PENKIASDEŠIMT KETVIR TĄJĮ KARTĄ ATfJO SPALIS I MOŠŲ ŽEME. SU ŠVENTE, DRANGOS DRAUGAI — BEND RAAMŽIAI IR BENDRAMIN. CIAII
scciDencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V.
Ema nuo 1950 m.
KAPSUKO UNIVERSITETO R EKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS •
1971 m. lapkričio 5 d.
Didžiosios Spalio Socialis tinės revoliucijos metinių šventė yra pati didžiausia tarybinių žmonių šventė. Jai mes ypatingai ruošiamės, jai skiriame savo laimėjimus dar bo ir mokslo srityje. Ją mes norime sutikti švaria sąžine, atlikę sau skirtus uždavinius, prieš laiką įvykdę užsibrėž tus planus. Spalio Revoliucijos šven Rič. MIRONAS
AUKŠTYN
RAUDONĄ VĖLIAVĄ!
•
tė turi ypatingą prasmę. 1917 metų Spalio šturmas pradėjo naują erą žmonijos gyveni me. Gimė naujo tipo valsty bė, kuri globoja ir gina jau nebe parazituojančius dvari ninkus ar kapitalistus, kaip ankstyvesnės valstybės, o dar bo žmones — tuos, kurie sa vo darbu sukuria visas mate rialines ir dvasines vertybes. Pirmą sykį civilizuoto pašau-
Nuoširdžiai sveikiname Jus su Didžiosios Spalio Socialis tinės revoliucijos 54-osiomis metinėmis. Tegu visi Jūsų užmojai, dar bai būna pašvęsti kilniam rei kalui — Partijos XXIV suva
KatM 2 k*.
mūsų idealas. Su nuostaba ir pasigėrėjimu žiūri į mūsų šalį visi geros valios žmonės. Su pavydu ir neapykanta žvelgia į mus senojo pasaulio apolo getai — tie, kurie norėtų sustabdyti žmonijos pažangą, užkonservuoti visiems lai kams darbo žmogaus išnaudo jimą ir garantuoti didžtur čiams jų neteisėtus peimis. (Nukelta į 2 psl.)
žiavimo iškeltų uždavinių ir pirmųjų penkmečio metų pla nų jgvvęndinimui. Linkime Jums naujų darbo pergalių, sėkmės mokslinėje veikloje, kūryboje, asmeninia me gyvenime.
LKP Vilniaus m. Lenino raj. komitetas, Vilniaus m. Lenino raj. D2DT Vykdomasis komitetas *//^//*//+//*//*//*//*//* //k 'f* P
s/*/f*//*//*/,
Abipusė nauda
PARTIJOS VVU KOMITETAS
KOMJAUNIMO KOMITETAS
KOMITETAS
MOKYTIS KOMUNIZMO Mums, Visasąjunginio stu dentų sąskrydžio dalyviams, Kaip ir visam tarybiniam jau nimui, neišdildomą įspūdį pa darė prasminga, gili, nepa prastai nuoširdi TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo kalba. Tai stu dentijos, tarybinio jaunimo, Lenino komjaunimo progra ma rytdienai. Juk kalbėtis su ikademiniu jaunimu, vadina si, kalbėtis su ateitimi — tai konstatavo sąskrydyje ne vie nas vyresniosios kartos at stovas. Tiems, kurie šiandien mokosi universitetuose, insti tutuose, po kelerių metų rei kės aktyviai, kūrybiškai prisi dėti prie gamybos planų vyk dymo, reikės dirbti mokslinio tyrimo institutuose, reikės au ginti gražų ateities sodą, kur ti kultūrines vertybes. Aukštosios mokyklos kom jaunimo organizacijos darbas
lio istorijoje darbas tapo laisvas, o jo perspektyvos atvėrė mums neregėto platu mo užmojus. Visiems yra žinomi socia lizmo laimėjimai. Po 54-erių metų, įvykus Spalio Revoliu cijai, Tarybų Sąjunga ir liau dies demokratijos šalys tvirtai stovi pasaulio pažangos avan garde. Taika ir ramus darbas visos žmonijos labui — štai
•
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOLEKTYVUI
REKTORATAS
PROFSĄJUNGOS
Nr. 34 (774)
Išmintlnųas Lenino priesa kas — mokytis komunizmo — mums skamba kaip aktua. liausiąs, konkretus nurody mas kaip partijos priesakas, kaip svarbiausias, aktualiau, sias gyvenimo Sūkis. Mes dar
labai svarbus ir atsakingas. Aukštoji mokykla reikalau ja iš studento savarankiško mokymosi sistemos, nuolatinio mokomosios tvarkos svarbiau sių reikalavimų vykdymo. Tam reikia stiprios valios, kryptingumo, reiklumo, savi drausmės. Komjaunimas ir tu rėtų skiepyti studentui šiuos bruožus. „O šiuo tikslu, — pa sakė drg. L. Brežnevas, — rei kia kiekvienoje mokykloje sukurti kūrybiškumo, pomė gio, savitarpio pagalbos aplin ką, kuri padeda plačiausiai iš siskleisti ir augti studento ga bumams, skatintų jį ieškoti,
atkakliau įsisavinsime Šiuo laikinius mokslus, juos akty viai taikysime praktinėje veikloje. IS Visasąjunginio studentų sąskrydžio laiško TSKP Centro Komitetui
nuolat žengti į priekį". Kaip matome, ir studentų są skrydyje komjaunimo organi zacijai vėl iškeltas pagrindi nis uždavinys — siekti kuo aukštesnio pažangumo, skie pyti komjaunuoliams pilietinę atsakomybę visuomenei už sa vo žinias, už pažiūrą į moky mąsi. Kova už gilias studentų ži nias — pats svarbiausias visų komjaunimo komitetų, visų komjaunuoliškų grupių, kiek vieno komjaunuolio veiklos baras. Kaip patikrinimas kom jaunimo kolektyvų kovingu mas? Dauguma sąskrydžio da
4 d
i ss t1 LH
’^OCkbA'^1"'
lyvių i šį klausimą atsakė taip: „Kovoje už žinias". Ko voje už žinias jjatikrinamas ir politinis, pilietinis bei morali nis studento brandumas, Džiu gu pažymėti, kad mūsų Alma Mater organizacija kaip tik rūpinasi tuo. Gal būt, ne vi sada sulaukdavom teigiamų rezultatų. Gal ne visada bū davome nuoseklūs šiame dar be, ne viską iki galo „ištemp davome", bet svarbiausia, kad dirbome teisinga kryptimi. Lenino lozungas: „Mokytis, mokytis ir mokytis" — pats svarbiausias aktualiau(Nukelta į 2 psl.)
PASAKOJA MF HIGIENOS Graifsvaldiečiai profeso KATEDROS VEDĖJAS PROF. riai, dėstytojai ir studentai labai domisi mūsų darbais ir DR. V. KVIKLYS jjasiekimais. Kiekvieną ke lionę į Tarybų Sąjungą jie lai Spalio mėnesį dešimt dienų ko didžiausia garbe, o mus, praleidau Demokratinėje Vo atvykusius iš draugystės ry kietijoje. Reikėjo Graifsvaldo šius užmezgusio Vilniaus uni universitete užmegzti peda versiteto -— mieliausiais sve goginius ir mokslinius ryšius čiais. Jie prašė mane perduoti su higienos katedromis ir in mūsų universiteto profeso stitutais. Viešnagės metu su riams, dėstytojams ir studen sipažinau su higienos discip tams geriausius jų sveikini linų dėstymo ir praktikos dar mus ir linkėjimus artėjančių bų programomis Graifsvaldo Didžiosios Sfialio Socialisttuniversiteto Medicinos fakul nės revoliucijos 54-ųjų meti teto studentams, metodika, nių proga. gydytojų higienistų paruoši Profesorių, dėstytojų ir Stu mu, taip pat moksliniais tyri dentų asmeniniai ryšiai su mais, gautų rezultatų įdiegi graifsvaldiečiais kolegomis mu i praktiką. Aš skaičiau vis plečiasi, vis daugiau mū paskaitas IV kurso studentams siškių pabuvoja Graifsvalde, apie higienos dėstymą ir gy o iš ten atvyksta pas mus. dytojų higienistų ruošimą Vil Kad tokie pasikeitimai turėtų niaus universitete, o dėstyto kuo didesnės abipusės naudos, jų susirinkime — apie moks mano įsitikinimu reikėtų: linių darbų planavimą ir Lie 1. Leisti vykti tik tuos, ku tuvos bei VDR higienistams rie nors patenkinamai moka bendras problemas. vokiečių kalbą, nes nemokant Susidariau nuomonę, kad kalbos, per ilgai užsitęsia „su gydytojų higienistų paruoši sipažinimo" periodas. mas yra geresnis mūsų uni 2. Išvykstantysis turėtų bū versitete, o higienos proble ti patikrintas, kaip iš literatū mos tiriamos geriau Graif ros arba iš jau ten buvusių svaldo universiteto higienos asmenų pasakojimų yra susi katedrose. Tam, matyti, daug pažinęs su Graifsvaldo uni padeda tai, kad katedros turi versitetu, fakultetu ar kated mokslinių tyrimų bazes — sa ra, sprendžiamomis problemo vo higienos institutus, o stu mis, vadovaujančiais darbuo dentai mokslinį darbą dirba tojais ir pan. jau nuo III kurso: pradeda ra 3. Kiekvienas vykstantysis šyti diplominius darbus. Žo iš anksto turi susidaryti dar džiu, yra sričių, kuriose pasi bo planą kiekvienai buvimo keitimas darbo patirtimi, o dienai, kad nuvykus į vietą ypač bendras suderintas dar tektų tik jį koreguoti. Graifs bas kai kuria tematika bus valdiečiai dažnai yra pareislabai naudingas vieniems ir kitiems. N *kelta j 4 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
2 Pirmieji Universitete 53-ąsias VLKJS metines pa minėjo Istorijos fakulteto komjaunuoliai. Susirinkime dalyvavo Visos Rusijos Komunistinio Jauni mo Sąjungos III* suvažiavimo delegatas M. Makarovas, LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas V. Sviderskis, fakul teto partinės organizacijos sekretorius prof. dr. J. Barz. daitis. M. Makarovas papasakojo apie istorinį VLKJS suvažia vimą, kuriame V. Leninas pasakė kalbą „Jaunimo są jungų uždaviniai“. Drg. V. Sviderskis pasidalijo įspū džiais iš Visasąjunginio stu dentų sąskrydžio, analizavo eilę komjaunimo klausimų. Susirinkusieji karštais plo jimais sutiko fakulteto kom jaunimo organizacijos laišką TSKP Centro Komitetui, ku riame studentai dėkoja parti jai ir vyriausybei už rūpestį ir pasitikėjimą. J. PASKOCIN'AS R. VILAVICIAUS nuotr.
MUSŲ JUBILIATAI
PRAŠAU PRIIMTI Į PARTIJĄ.
DARBŠTUMAS ' Sukako 75-eri dietai Pra monės ekonomikos fakulteto docentui, ek. m. kandidatui, Lietuvos TSR nusipelniusiam ekonomistui M. Ragevičiui. Praeitas ilgas gyvenimo ke lias, kurio žymi dalis buvo atiduota mokslui ir pedagogi niam darbui. Jubiliatas gimė 1896 m spa lio 31 d. Utenos rajono Vy žuonų miestelyje, valstiečio šeimoje. 1915 m. M. Ragevičius pasitraukė į Rusijos gi lumą, kur 1919 m. baigė eva kuotą Panevėžio mokytojų se minariją, tada vadintą Mtislavlio L. Tolstojaus mokytojų seminarija. 1919 m. grįžo pas tėvus į Lietuvą ir kitais me tais buvo pašauktas į armiją. Už komunistinės literatūros platinimą buvo išsiųstas į Varnių drausmės batalijono stovyklą. 1923 m. demobili zuotas iš armijos, iki .1925 m. mokytojavo Kaune, bet už antiklerikalines pažiūras buvo atleistas. Nuo 1923 m. mokėsi Kauno Universiteto Teisių fakulteto Ekonomikos skyriu je, kurį baigė 1927 m. Studi juodamas, o vėliau ir baigęs studijas dirbo Finansų minis terijoje Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcijoje ir kartu 10 metų buvo prie ins pekcijos veikusių kooperaci jos darbuotojų kursų vedėju ir dėstytoju. 1940 m„ atkūrus Tarybų valdžią, buvo paskir tas Prekybos Liaudies komisa riato planavimo ir finansų skyriaus viršininku. Fašistinės okupacijos me tais grįžo į gimtąsias Vyžuo nas ir dirbo ūkyje. Čia jis už mezgė ryšius su partizanų „Audros" būriu ir buvo šio būrio ryšininku. Išvadavus respubliką, M.
Dvi dienas Vilniuje viešė jo Austrijos Komunistinio jaunimo sąjungos delegacija, vadovaujama Centro valdy bos sekretoriato nario Valte rio Challio. Svečiai sužinojo apie mūsų respublikos komjaunimo or ganizacijų darbą, įgyvendi nant TSKP XXIV suvažiavi mo nutarimus. Pirmadienį delegacijos na riai viešėjo Universitete. Jie susipažino su rūmais, biblio teka. Priėmime pas prorekto rių doc. J. Grigonį jie papa sakojo apie Austrijos komu nistinio jaunimo veiklą, susi pažino su mūsų studentų gy venimu. Priėmime dalyvavo LLKJS CK atsakingas darbuo tojas A. Nedzveckas, VVU komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojas J. Gali nantis, Interklubo prezidentas J. Ciumačenka. M. KURAIČIO nuotrauka.
Ragevičiui buvo pavesta Pre kybos Liaudies Komisariate organizuoti ir tvarkyti nor muotą aprūpinimą, vėliau jis paskiriamas Maisto prekybos skyriaus viršininku. Kartu nuo 1945 m. M. Ragevičius dirba Universiteto Ekonomi kos fakultete vyr. dėstytoju. 1958 m. jam suteikiamas mokslinis docento vardas. Kuriame poste bebūtų doc. M. Ragevičius, visada - dirba energingai, tiesioginį darbą derina su plačia visuomenine veikla. Jis buvo renkamas Prekybos darbuotojų respubli kinio komiteto prezidiumo nariu, 1953:—1966 m. buvo kasmet rejikamas Universiteto darbuotojų profsąjungos vie tos komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju. Nuo 1959 m. doc, Ragevičius — TSKP na rys. Jis veiklus „Žinijos" draugijos narys. Ypač daug dėmesio jubiliatas skiria moksliniam - pedagoginiam darbui, studentų auklėjimui, jų materialistinės pasaulėžiū ros ugdymui. Reiklus sau ir kitiems, doc. M. Ragevičius yra paruošęs didelį būrį kva lifikuotų ekonomistų, vado vauja aspirantams. Jis atlieka ir žymų mokslinio tyrimo darbą. Yra paskelbęs moksli nių straipsnių maisto pramo nės ekonomikos klausimais. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą jis apdo vanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės Raštais. Pažymėdami garbingą su kaktį, linkime jubiliatui daug sveikatos, neišsenkančios energijos, ilgų kūrybingo dar bo metų. Doc. P. KIUBERIS
įvyko Istorijos fakulteto partinės organizacijos susirin kimas. Jo metu į TSKP narių eiles buvo priimtas II kurso istorikas V. Kerpšys, kandida tu į partijos narius —- fakul teto komjaunimo organizaci jos sekretorius IV kurso žurnalistas R. Zakševskis. Komunistai išklausė doc. J. Loiko pranešimą apie partijos
eilių augimą fakultete, darbą atskirose partinėse grupėse. Fakulteto partinės organizaci jos sekretorius prof. dr. J. Barzdaitis savo pasisakyme pažymėjo, kad pažangūs moksle, aktyvūs visuomeni niame gyvenime studentai tu rėtų būti ruošiami kandidatais į TSKP narius. J. PASKOCINAS
AUKŠTYN RAUDONĄ VĖLIAVĄ! - Atkelta iš 1 psl.s Tokie žmonės nesustoja prieš nieką: melas, šmeižtai, kontr revoliuciniai sąmokslai ir pučai, genocidas, tautų ne santaikos kurstymas, šlykš čiausi naikinamieji karai — štai kas charakterizuoja jų veiklą. Jie galvoja karo gaisruose ir nekaltųjų žmonių kraujuje paskandinti revoliu cinę mintį, žmogaus siekimą laisvės, taikos ir ramaus dar bo! Tuščios jų niekingos sva jonės! Spalio Revoliucijos vė liava šlama ir šlamės pasaulyje, nuolat ragindama vi sas pasaulio tautas į kovą už darbo išvadavimą. O buvo ir pas mus, Lietu voje, atžagareivių žmopių. Piktai žiūrėjo jie į prisike liančią iš karo- griuvėsių Tė vynę. Jie šmeižė, jie šaipė si iš mūsų ateities, jie kurstė jaunimą neklausyti Tarybų valdžios potvarkių, netikėti savo auklėtojų žodžiais. Ir kokią gilią prasmę turė jo tada drąsių studentų kom jaunuolių veikla, jų džiaugs-
MOKYTIS KOMUNIZMO Atkelta iš 1 psl.
sias kiekvieno komjaunuolio gyvenimo šūkis. Svarbią vietą sąskrydžio darbotvarkėje užėmė komu nistinio studentų auklėjimo, kuris yra sudėtinė tarybinių specialistų paruošimo dalis, problemos. Mes neturime už miršti Lenino raginimo, kad mokymo procesas būtų deri namas su komunistinio auklė jimo procesu. Tuo reikia rū pintis tiek dėstant mokslus, tiek organizuojant aukštosios mokyklos visuomeninį gyve nimą. Didžiulį vaidmenį čia vėl turi atlikti komjaunimo organizacija. Reikia pasakyti, kad ir šiame darbo bare nu veikta nemaža. Praėjusiais mokslo metais LLKJS CK Biu ras svarstė, kaip VVU Teisės fakulteto komjaunimo organi zacija ugdo studentų klasinį sąmoningumą. Nutarime pažy mėta teigiama darbo patirtis. Sis nutarimas buvo ne tik Teisės fakulteto komjaunimo organizacijos darbo įvertini mas, jame nurodytos pagrin dinės ideologinio darbo kryp tys. Daugelyje fakultetų vei kia komjaunimo aktyvo mo
kyklos „Jaunimas ir idėjų ko va". Be abejo, lemiama sąlyga ir besimokančio jaunimo ideo loginio auklėjimo priemonė yra marksistinis - lenininis jo pasaulėžiūros formavimas, pirmiausia — studijuojant vi suomeninius mokslus. Mūsų universiteto komjaunuoliai tu rėtų aktyviai dalyvauti kon kursuose, kuriuose gvildena mos visuomenės mokslų, VLKJS istorijos ir tarptauti nio jaunimo judėjimo proble mos, nes studentų sąskrydyje šiems konkursams buvo skir ta didelė reikšmė. Komjaunimo organizacija turi ir toliau siekti, kad kiek vienas studentas taptų žmogu mi, turinčiu stiprų visuome niškumo jausmą. Jį ugdo tin kamai organizuotas visuome ninis darbas. Daugumoj fakul tetų jis derinamas su profesi niu kryptingumu — tai duoda naudos ir visuomenei, ir pa tiems studentams . Rastos ir tobulinamos visuomeninio darbo formos, kurios įgalina akademinį jaunimą jau studi jų metais išmėginti savo jė gas įvairiose gamybinės ir vi suomeninės politinės veiklos
sferose. Sąskrydyje buvo la bai šiltai atsiliepta apie stu dentus aktyvistus. „Skatinami pomėgio, aistringi, nesava naudiški, — pasakė drg. Brež nevas, — jie visada žengia priekyje: ir geriausiai mokosi, ir sėkmingiausiai dirba mokslinį, visuomeninį darbą". Ateityje komjaunimo organi zacijai reiktų daugiau dėme sio skirti visuomeninių - poli tinių disciplinų studijavimo lygio kėlimui, reiktų maksi maliai išnaudoti galimybes vi suomeniniame darbe. Kiekvie nas komjaunuolis privalo tu rėti pastovių visuomeninių įpareigojimų. To iš jo parei kalavo studentų sąskrydis, to iš jo reikalauja lenininė įskai ta „TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą". „Neatskiriama specialistų ruošimo dalimi, — pasakė TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras V. Jeliutinas, — turi tapti stu dentų veikla laboratorijose, studentų konstruktorių biu ruose ir mokslo būreliuose". Kūrybišką pažiūrą į mokymąsi privalo išsiugdyti kiekvienas
mingos demonstracijos Spa 'Revoliucijos šventėje! jį? buvo lyg galingas švyturys kurs skrodė tamsą. Jų prana šiški šūkiai skelbė tvirtą ti. kėjimą Lenino reikalo perga le, nepalaužiamą atsidavimą Komunistų Partijai. Dabar jie jati seniai nebe komjaunuoliai ir nebe stu. dentai. Daugelis jų užima va dovaujančius postus mūrespublikos tarybinių ir parti nių darbuotojų tarpe, dirt,, pedagoginį, mokslinį ir adnn nistracinį darbą aukštosiose mokyklose ir mokslo įstaigo se. Kiek džiaugsmo patiri, jie, matydami ir savo darbo vaisius! Taip, dabar jau kiti laika, Lietuvos studentija jau s, niai be svyravimų eina K monistų Partijos nurodę keliu. Ir prieš jos akis to. nauji laimėjimai, nauja pa žanga, nauja Lietuvos laimė Išeidami į džiaugsmingą de monstraciją Spalio Revoli cijos šventės proga, mes kiekvieną kartą dar labiau sutvirtiname tikėjimą Savo tautos šviesia ateitimi. Komunizmas jau nebe to . tolimas. Jo švytinčios viršų nės vilioja mus. Ir koku laimė, kad šiame galutinis me žygyje į visų tautų tiksią mus veda toks išmėgintas patyręs vadas ir mokytojas — Komunistų Partija!
studentas. Kiekvienam kori; jaunuoliui reikia skiepyti or ganinį poreikį nuolat šviestis pastoviai papildyti ir atna jinti žinias, kelti savo kva i; fikaciją, o tai padeda dalyv,, vimas SMD veikloje. Ir čia komjaunimo organizacijai pi i klauso nemažas vaidmuo. Šiame straipsnyje neturė jome tikslo apžvelgti vist uždavinius, kuriuos iškeli ■ aukštosios mokyklos komjau nimo organizacijoms studei tų sąskrydis. Paminėjome tik pagrindinius, būtent mokym, si, komunistinį auklėjimo SMD svarbą. Be to, sąskrydy je iškelti klausimai, TSK1’ CK Generalinio sekretoriau L. Brežnevo kalba turi būti apsvarstyta visuose fa kultetuose, kiekvienoje stu dentų grupėje. Kaip tik ten ir bus galima smulkiai išanal zuoti komjaunuoliškos veik los programą, kovinę progra mą rytdienai. J. PECKAITI' Teisės fakultetu komjaunimo organizacijosekretoriu
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PREZIDIUME Už ilgametį vaisingą moks’.inį-pedagoginį darbą ir ak>yvią visuomeninę veiklą, ry šium su penkiasdešimtosio mis gimimo metinėmis Vil niaus Darbo Raudonosios Vė’įąvos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Fi nansų ir apskaitos fakulteto iekanas, Finansų ir kredito katedros vedėjas, ekonomi kos mokslų daktaras, profe sorius Alfonsas Žilėnas apdo vanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezi diumo Garbės raštu.
♦
Už ilgametį vaisingą moks linį pedagoginį darbą ir akty vią visuomeninę veiklą, ry šium su septyniasdešimt penktosiomis gimimo metinė mis Universiteto Pramonės ekonomikos katedros docen tas, ekonomikos mokslų kan didatas, Lietuvos TSR nusi pelnęs ekonomistas drg. My kolas Ragevičius apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. . ELTA
tarybinis studentas
*■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■
3 psl.
SALAM ALEIKUM, TURKMĖNIJA!
VASARA - 71 Šių metų vasarą Universi teto studentai turėjo 24 darbo ir poilsio stovyklas, kuriose padirbėjo 2334 vaikinai ir merginos. Atlikta darbų už 784 000 rb. Per vasarą stovyk lautojai surengė 216 koncertų, organizavo 68 disputus įvai riomis temomis, 308 varžybas, 84 ekskursijas po mūsų res publiką ir už jos ribų, išleido 176 sienlaikraščius ir 41 foto stendą. Praėjusį šeštadienį’ trečio jo semestro darbininkai susi rinko Aktų salėje į stovyklau tojų vakarą. Tarp studentų buvo svečių: respublikos ūkių vadovų/ respublikinio studen tų darbo ir poilsio stovyklų
štabo darbuotojų. Vakare buvo aptarti stovyklų rezulta tai, darbščiausiems įteikti garbės raštai, piniginės pre mijos. Premjera nudžiugino agitmeninė brigada „Faktas", išjuokusi nę mūsų laikų did vyrius — stikliuko mėgėjus. Geriausia 1971 metų Univer siteto darbo ir poilsio stovyk la pripažinta Teisės fakulteto stovykla „Užuovėja" Sakių rajono Paveliuonos tarybi niame ūkyje, (stovyklos virši ninkas J. Skrebutėnas). Sto vyklautojai apdovanoti pini gine premija. Antroje vietoje Medicinos fakulteto stovykla Biržų rajono Suostų kolūkyje (viršininkas E. Juras). Trečio-
o nemunais plaukia — tada ir paprasčiausia lenta šimtą pūdų sveria. Apie trečią va landą popiet prasideda „turkmėniškas lietus". Vėjas iš dy kumos atpučia gyvenvietėn smėlio debesis, kurie sūku riuoja tarp namų, užlipdydami ausis ir akis. Tada jau nedirbsi. Mūsų vyrai atsilaikė ir prieš saulę, ir prieš smėlį. Beje, smėlis ir naktį neduo davo ramybės. Kambarių langai, švelniai išsireiškus, ne visai sandarūs. Vakare pašluoji grindis, o ryte iškeli kojas iš lovos — vėl smėlis po padais girgžda. Grįždami į Lietuvą, vyrai nesigailėjo važiavę Turkmėnijon. Ir dėl pūslių ant delnų niekas neaimanavo. Daug pa matyta, daug naujų pažinčių užmegsta. Jokiuose vadovė GOURDAKO „SMAGUMAI" liuose tiek neparašyta, kiek pamatai. Ką nuveikė mūsų būrys O PROBLEMOS? „Lietuva"? Kalba būtų labai ilga... Nenusiminkite, yra ir jų. Pirmiausia — apie darbą. Lietuviai statė trisdešimt suo Vasara Turkmėnijoje daug ko miškų standartinių namų išmokė. Štai, kad ir būrių komplek Gourdako sieros kombinato darbininkams. Gyvenvietės tavimas. Ne vien geri norai pakrašty, prie plikų kalnų, viską išperka. Jeigu atvažia turėjo išaugti gatvė „Litovs- vus pora savaičių dar reikia kaja". mokytis, kaip teisingai laiky Visų Lietuvos aukštųjų ti mūrininko mentę arba da mokyklų būriai buvo stiprūs žytojo teptuką, gerų rezulta kaip niekada. Nepadarė gėdos tų vargu ar galima tikėtis. Si senajai Alma Mater ir Uni versiteto vyrai (būrio viršinin kas J. Sijavičius). Dirbo — nesidairydami nei į saulę, nei į laikrodį. Prisimenu, rug RAĖJUSĮ penktadienį pjūčio pradžioje, kai reikėjo įvyko Universiteto „pasispausti", dirbo ir naktį, darbuotojų profsąjun prie elektros lempučių švie gos konferencija. Ataskaitinį sos. pranešimą skaitė doc. A. Ši Dirbti nebuvo lengva. Kai leika. Konferencija išrinko termometro gyvsidabrio stul naują vietos komitetą, drau pelis pavėsyje šokteli iki gišką teismą, revizijos komi 45°, o liežuvis prilipęs prie gomurio, prakaitas ne srūva,
Važiavome padirbėti ir pa sižmonėti, važiavome pratęsti šaunios Lietuvos studentų sta tybininkų būrių tradicijos. Mes, universitetiečiai, puose lėjome mintį nepadaryti gė stovykla Lazdijų raj„ Mete dos mūsų Alma Mater. liuose (viršininkas J. Vidū„TURKMENIJA-71" nas). Fakultetu, geriausiai orga Ne tik Lietuvos būrys pir nizavusiu stovyklas, pripažin tas Istorijos fakultetas. Jam mąkart dirbo Turkmėnijoje. Karščiausia Sąjungos respub įteikta pereinamoji taurė. Absoliučiai geriausia Uni lika pirmą vasarą sutiko pus versiteto stovykla — MMF antro tūkstančio studentų iš stovykla „Jaunystė — 71“ — penkių respublikų. Tas „įsiveržimas" į Turk pristatyta apdovanojimui kaip geriausia stovykla res mėniją turėjo savas priežastis. Respublikos ekonomika auga publikoje. labai sparčiais tempais, stato ma daug svarbių objektų, kaip Mari VRES, Gourdako sieros kombinatas, Šagalo naftos, perdirbimo kombina tas. Į talką atėjo studentai.
P
Šių metų vasarą Prahoje, ta ptautinėje stovykloje (iš kair ės): brigadininkas dėdė Jaros lavas, Fil. F stud. L. Servaitė,Nepalo vaikinas, studijuojantis CSSR, Bahaduras, TF stud. L. Šitrisova ir MMF stud. A. Vaivada.
problema kitose respublikose jau sprendžiama. Pavyzdžiui, Rostovo prie Dono aukštosio se mokyklose būriai komplek tuojami dar prieš Naujus Me tus. Paskui jiems rengiami teoriniai bei praktiniai užsi ėmimai. Atvažiavę į darbo vietą, tų būrių studentai jau turi mūrininko, tinkuotojo ar kitą kokią kvalifikaciją. Aiš ku, tada ir darbai labiau kru ta. Reikėtų apie tai pagalvoti ir Universitete. Antra. Baškirų būry buvo suorganizuotas studentiškas racionalizatorinių pasiūlymų ir išradimų biuras. Jo jėgo mis buvo visiškai mechani zuoti darbai betono mazge. Ekonominis efektas — dau giau kaip 18000 rublių! Lietu vos būry tokių dalykų nesi girdėjo. Gaila.-.-. DUNDA RATAI Truputį — ir net daugiau— gaila, kad ši vasara Turkmė nijoje jau baigėsi. Gailą ir tos kepinančios saulės, ir naujų jų draugų. Kitą vasarą nesakysime „Salam aleikum, Turkmėnija". Mat, ateinančiais metais Lie tuvos būriai važiuos į Toms ko kraštą. Bet Turkmėnijoje muš ne greit pamirš. Liko mūsų pa sakojimai, dainos, liko gatvė „Litovskaja". V. KATILIUS
siją ir delegatus į respubliki nę konferenciją — prorekto rių doc. J. Grigonį, doc. V. Staskonį ir doc. A. Šileiką. Plačiau apie praėjusį ata skaitinį laikotarpį papasakosi me kitame numeryje.
Naujas vietos komitetas
Trečiojo semestro darbininkai Graži iniciatyva organizuo ti darbo ir poilsio stovyklas vasaros atostogų metu per 15 metų mūsų Universitete ta po puikia tradicija. Vykdyda mi partijos XXiIV suvažiavimo nutarimus, WU studentaikomjaunuoliai tinkamai ruo šėsi ir padirbėjo 1971 m. tre čiojo semestro metu. Stovyklų rezultatai daug priklauso nuo paruošiamojo laikotarpio. Fakultetų darbas tuo laikotarpiu galutinai iš ryškėjo susumuojant stovyk lų darbo rezultatus. Geriau siai paruošiamuoju laikotar piu padirbėjo Matematikosmechanikos fakultetas ir jo sekretorius J. Bagdonas. Jis buvo Kapsuko raj. „Salomėjos Nėries" kolūky organizuotoje stovykloje „Jaunystė" virši ninku. Buvo sudarytos pa mainos su reikiamu rezervu. Pats sekretorius pravedė su stovyklautojais ne vieną su sirinkimą, pakalbėjo vos ne su kiekvienu studentu atski rai, todėl ir rezultatai buvo tikrai geri. Pirma vieta paruo šiamuoju laikotarpiu, tik jau iš kito galo, teko Finansų ir apskaitos fakultetui, kuris tu rėjo daugiausia nesklandumų ir nemalonumų. Viršininkais buvo parinkti net tokie žmo nės, kurie aplamai nėra buvę stovykloje kaip eiliniai sto vyklautojai. Fakultetas turi teisę iš savo studentų tarpo parinkti stovyklai viršininką, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, ar jis sugebės dirbti tą darbą.
Ne ką geresnė padėtis buvo ir Filologijos fakultete. Jų sto vykla Biržų rajone Kirdonių kolūkyje buvo tikrai prasta palyginus su kitomis tame ra jone veikusiomis stovyklo mis. Padėtį šiame fakultete dar kiek kompensavo Vilniuje dirbę Filologijos fakulteto studentai, vadovaujami V. Laurinavičiaus. Studentai ir viršininkas sugebėjo gerai or ganizuoti darbą ir poilsį. Tenka pareikšti priekaištą Matematikos ir mechanikos fakulteto vyrams, kurie kate goriškai atsisakydavo vykti į kito fakulteto stovyklą, kur dirbdavo 2—3 vyrai pamaino je. Tuo tarpu matematikai pa mainose turėdavo po 15—20 vyrų. Suprantama, kad kiek vienam smagiau dirbti su sa vo grupės, fakulteto draugais. Tačiau ką daryti, jei Fil. F., PEF mokosi beveik vienos merginos. Ateityje, matyt, reikėtų tokius fakultetus kaip nors apjungti, kad išlaikytu me vyrų ir merginų propor cijas stovyklose. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet vėl sunku buvo tartis su statybininkais. Kodėl studentai privalo būti „kamš čiais" , kuriais užkemšamos „skylės" ir tokios „skylės", kurių neįmanoma užkimšti. Kuo vadovaujantis buvo duo tas griežtas nurodymas orga nizuoti darbo ir poilsio sto vyklą Zarasų KMK žinioje Dusetose? Teko kalbėti su Utenoje esančio mechanizuo
tų kolonų tresto vadovais, ku rie patys pripažįsta, kad toje organizacijoje bloga darbo drausmė, įsigalėjęs girtuok liavimas, netikusiai tvarko mas darbas. Norint padėtį pa taisyti, anot jų, ten būtinai reikia nusiųsti studentų, kaip pigią darbo jėgą. Iki šiol studentų darbo ir poilsio stovyklos rėmėsi jau natvišku entuziazmu, tam tik ra romantika, o ne rubliu. Mums atrodo, kad kaip tik to kios jos ir reikalingos aukšta jai mokyklai. Universitetas ruošia ne mūrininkus ar daili des, o kūrybinę inteligentiją. Norėtųsi pakalbėti apie bu vusias stovyklas Turkmėnijos TSR ir Altajaus krašte. Turk mėnijos būriui „Vilnius" va dovavo Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo sekre torius J. Sijavičius, kuris pa dėjo tikrai daug energijos ir sveikatos komplektuodamas ir vadovaudamas būriui. Todėl ir rezultatai geri. Būrys, dirb damas sunkiomis, neįprasto mis sąlygomis, užėmė pirmą vietą tarp Lietuvos išvažiuo jamųjų būrių, dirbusių Turk mėnijoje. Ne blogiau pasiro dė ir Altajuje dirbęs „Perkū no" būrys, vadovaujamas Isto rijos fakulteto studento. V. Baltino. Ten taip pat užimta pirmoji vieta. Dėkojame šių būrių dalyviams ir jų vado vams už gerą drausmę ir nuo širdų darbą, už tai, kad jie, būdami už respublikos ribų, pateisino garbingą Universi teto vardą.
Gerai dirbo mūsų studen tai ir užsienyje. Apie tai kal ba iš ten parvežti organizaci jų, kuriose jie dirbo, bei juos priėmusių jaunimo sąjungų padėkos raštai ir suvenyrai. Pirmą kartą šiais metais bu vo organizuotos net 5 stovyk los Biržų rajone. Mums ma lonu, kad beveik visos jos buvo produktyvios ir naudin gos tiek mums, tiek tiems ūkiams, kuriuose dirbo 'mūsų studentai. Malonu, kad šiomis stovyklomis rūpinosi ir rajo no vadovai. Mes dėkingi Bir žų rajono komjaunimo ko miteto pirmajam sekretoriui drg. V. Ciesiūnui, kuris tikrai daug prisidėjo prie gero mūsų stovyklų organizavimo. Šauniai padirbėjo mūsų stu dentai šią vasarą. Čia galima paminėti teisininkus B. Taneiką, J. Uscilaitę, FAF studen tes N. Garlaitę ir O. Mekionytę; medikus V. Guduką. P. Cibulską; filologes R. Bankauskaitę, R. Bloškytę, fizi kus B. Kasputytę, B. Kaulakį, L. Buiką ir daugelį kitų. Palyginus su praėjusiais me tais, matyti, kad žengtas di džiulis žingsnis į priekį. Dau gelis fakultetų jau kelinti me tai organizuoja stovyklas tuo se pačiuose ūkiuose, šefuoja juos ne tik vasarą, bet ir mokslo metais. Toks bendra vimas duoda gerą „derlių". A. DRANENKA WU darbo ir poilsio stovyklų štabo viršininkas
Doc. V. STASKONIS (TF) — pirmininkas Doc. V. DVARECKAS (GF) — pirmininko pavaduotojas Vyr. dėst. A. ALIŠAUSKAS (FF) — spaudos platinimo sektorius J. AKROMAS (Planavimo-finansų skyriaus viršininkas) — Palangos poilsio namų komisijos pirmininkas Vyr. dėst. V. KINDURIS (PF) — komisijos pirminin ko pavaduotojas Doc. A. BITE (MF) — darbo apsaugos ir saugumo tech nikos sektorius į į ) Dėst. E. BODENDORFAS (Fizinio auklėjimo katedra) — sporto sektorius Vyr. dėst. B. CEREŠKA (PF) — buities sektorius Doc. H. JASlONAS (MMF) — gamybinis sektorius Doc. V. KABAILA (MMF) — gamybinis sektorius Vyr. dėst. V. KONSTANTINAVlClUS (FAF) — iždinin kas Vyr. dėst. P. KIRVELIS (GF) — turizmo sektorius Doc. B. KRIŠCIONIENĖ (FF) — darbo su vaikais sektorius D. KUDABIENĖ (Mokslinė biblioteka) — sekretorė Vyr. dėst. M. KAZLAUSKAS (TF) — butų sektorius Doc. A. SVIKLIUS (MF) — socialinio draudimo sektorius B. ŠAKALYS (Mokymo skyrius) — organizacinis sekto rius Doc. A. ŠIRVAITIS (FF) — šefavimo sektorius V. TAVORAS (Mokslinė biblioteka) — kultmasinio dar bo sektoriaus pirmininkas Doc. P. KADZIAUSKAS (ChF) — kultmasinio darbo sek torius
DRAUGIŠKAS TEISMAS Doc. J. Miškinis (FAF), doc. J-
Tijūnejytė
(Fil,.
P,
Vyr dėst. R. Greičius (TF), vyr. dėst. P. Vitkevičius (TF).
Šių metų lapkričio 11 d. sukanka
160 metų, kai gimė rusų rašytojas F. DOSTOJEVSKIS
Rašytojo mintys: Į.. . Įbūti žmogumi tarp žmonių ir likti juo visuomet, nenusiminti ir nepulti, nors ir kokia nelaimė ištiktų — štai kokia gyvenimo esmė, kokia jo užduotis. Aš tai su pratau. Si idėja tapo mano kūnu ir krauju.
|š juoko galima pažinti žmogų, ir jeigu jums iš pirmo susitikimo kieno nors iš visiškai nepažįstamų žmonių juokas malonus, tai drąsiai sakykite, kad tas žmogus ge ras. [.. .Jjei kas panorėtų visiškai sutrėkšti, sunaikinti žmo gų [...), tai reikėtų tik padaryti taip, kad darbas būtų visiškai, pilnų pilniausiai bergždžias ir beprasmis. Be gėrio ir grožio daigų negalima žmogui iš vaikystės žengti gyveniman, be gėrio ir grožio užuomazgų negali ma išleisti kartos į kelią.
Būkite gera ir tegu Jūsų vaikas supranta, kad Jūs ge ra (pats, be nurodymo) ir tegu atmena, kad Jūs buvot gera, tai, patikėkite, Jūs išpildysite Jūsų pareigą jam visam gyvenimui, todėl, kad Jūs betarpiškai įtikin site jį, kad gerumas yra gėris.
Apie F. Dostojevskį: „Užmojų gilumu, jo spren. ūžiamų dorovinių žmonijos uždavinių platumu Sis rašyto jas mūsų Salyje užima išskir tinę vieta. Jis ne tik pripažįs ta, kad tie interesai, kurie jaudina šių dienų visuomenę, yra dėsningi, bet žengia net toliau, pasiekia sfera prana. šysčių ir nujautimų, kurie yra ne tik natūraliųjų, bet ir pačių tolimiausių žmonijos ieškojimų tikslas“. M. SALTYKOVAS SCEDRINAS
Tolstojus ir Dostojevskis — du didžiausi genijai, savo ta lentų jėga Jie sukrėtė visą pasaulį, jie atkreipė visos Eu ropos įstabų dėmesį ir abu atsistojo, kaip lygūs į didžią sias eiles žmonių, kurių var. dai — Šekspyras, Dantė, Ser vantesas, Ruso ir Gėtė. M. GORKIS Mūsų nuomone, svarbiau sias viso vidinio Dostojevskio pasaulio akordas buvo būtent kova tarp tariamo religinio blogio problemos išsprendi mo, kuriuo Jis pats netikėjo, ir tos problemos sprendimo revoliucijos keliu, su kuria jis bergždžiai ir piktai kovojo. A. LUNACARSKIS Eschilo tragedijos ir Šeks
Šauliai — šventėms Jvyko tarpfakultetinės šau dymo pirmenybės, skirtos Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 54-osioms meti nėms pažymėti. Mažojo kalibro šautuvu pratime po 10 šūvių iš trijų padėčių VVU čempionu tapo Medicinos fak. trečiakursis kandidatas į sporto meistrus V. Beiša (269 tšk). Kurso draugui, pirmaatskyrininkui V. Misevičiui, surinkusiam tiek pat taškų, atiteko antro ji vieta. Trečias — pirmakur sis pirmaatskyrininkis V. Morozovas (MMF, 265 tšk.). Merginų grupėje šiame pratime šaudžiusi TSRS čem pionė, kandidatė j sporto
pyro dramos negalėjo su krėsti savo amžininkų sielų giliau, negu mus išjudino „Idiotas“, „Broliai Karama. zovai“, „Ana Karenina“ ir di džioji epopėja... „Karas ir talka“. R. ROLANAS
Kas kartą pajuto jo Raskol nikovą, Mitios Karamazovo tardymą naktį po jo tėvo užmušimo, kas išgyveno „Užrašus iš Mirusiųjų namų“, tas niekuomet nebegalės pa sislėpti, kaip sraigė į savo kriauklę į mieščioniškumo ir savimi patenkinto egoizmo kiautą“. R. LIUKSEMBURG Mes visi, arba beveik visi paženklinti qiliu Dostojevs kio atspaudu . F. MORIAK I Dostojevskis — didžiausias pasaulinės literatūros psicho logas. T. MANAS Jis — nepalyginamas vaizdakalys neįprasto, didžiau sias sužalotos sielos anato mas, kokį bet kada žinojo menas. S. CVEIGAS
Parinko E. SAFR0N0VA
meistrus R. Komsa (ChF II k.) išmušė 252 taškus. Bet VVU čempione netapo. Ją nugalė jo Universitete išugdyta pirmaatskyrininkė Fizikos fak. IV k. studentė D. Januševičiūtė (258 tšk.). Trečioji vie ta atiteko Z. Semaškaitei (MMF, 209 tšk.). Komandomis šiame pratime nugalėjo me dikai ir fizikės. Mažojo kalibro pistoletu po 10 šūvių iš 25 m čempionu tapo, kaip ir buvo tikėtasi, diplomantas I. Šapiro (MMF), išmušęs 93 taškus. Antrą vie tą iškovojo antrakursis, pir maatskyrininkis A. Dubaus kas (MMF, 88 tšk.). Nuo jo tašku atsiliko fizikas A. Bar kauskas. Merginų grupėje pirmąją vietą iškovojo antrakursė,
Be aukšėiausios idėjos negali gyventi nei žmogus, nei tauta. Mokslas be grožio neišsilaikys nė valandėlės.
Kuo daugiau mumyse pačiuose dvasios ir vidinio tu rinio, tuo gražesnis mūsų kampas ir. gyvenimas. Kas iš kito reikalauja visko, o pats kratosi visų prie volių, tas niekuomet neras laimės.
Nėra pasitenkinimo be pareigos ir prievolės atlikimo. Laimės negalima įsigyti piktadarybe. Komforte nėra laimės, laimė pasiekiama per kančią. . . Žmogus nusipelno savo laimės, ir visada kentėdamas. Aš niekuomet negalėjau suprasti minties, kad tik vie na dešimtoji žmonių dalis turi gauti aukštąjį išsimoksli nimą, o likusios devynios dešimtosios turi tam tikslui būti tik medžiaga ir priemone, o patys likti tamsoje.
Pinigai ne viskas: tai antraeilis dalykas.. . Bet būti ne mokša, sąmoningai, savo valia atsilikti nuo savo kartos, būti žemesniam ir blogesniam už kitus ir, vadinasi, ne turint išsimokslinimo, nesuprasti viso to, kas aplinkui dedasi — ir nuolat tai jausti, — štai kas bloga ir bai suj. . .Įmoksiąs sunkus dalykas, nes reikalauja didžiulės, ištvermingos kantrybės, o kai nuo jaunų dienų prie te neįprasi — vėliau niekada neįgusi. Reikia nuolatos klausti savęs: ar teisingi mano įsiti kinimai.
Moralinė moters įtaka net ir stipriausios dvasios vy rui ne tik naudinga, ne tik visuomet būtina, bet ir visiš kai natūrali. Tai antrinis ir galutinis žmogaus auklėji mas.
• PRAMONES EKONO Rankinis MIKOS FAKULTETO RAN Merginų finaline dvikova KININKES — UNIVERSITE baigėsi VVU pirmenybės. TO Čempiones Čempionių vardus iškovojo • tarpfakultetinese Pramonės ekonomikos fakul teto rankininkės, nugalėjusios ŠAUDYMO PIRMENYBĖSE Matematikos ir mechanikos fakulteto komandą. Rezulta tas 7 : 4. Sveikiname čempio kandidatė į sporto meistrus nes! R. Chaimovičiūtė (IF), išmu S. BUCHAVECKAS šusi 92 tšk. Komandos drau gei, „fuksei“, pirmaatskyrininkei, būsimai psichologei L. I. Vorobiejus — Ostrauskaitei atiteko antro ji vieta (86 tšk.). Trečia A. Romanovą (CHF) — 81 tšk. LTSR Komandomis šiame pratime nugalėjo matematikai ir isto treneris rikės. Šiomis dienomis LTSR Res Bendrakomandinės fakul publikinis Kūno kultūros ir tetų vietos: Vyrų grupėje — 1. MF, 2 sporto komitetas už aktyvią MMF, 3. FF, 4. TF, 5. ChF, 6. veiklą šaudymo sporte, aukš FAF 7. IF, 8. GF, 9. PEF, 10 tos kvalifikacijos sportininkų ruošimą apdovanojo Lietuvos PF, 11. Fil. F. TSR trenerio ženklu mūsų Fi Moterų grupėje 1. MMF, 2. zinio auklėjimo katedros dės IF, 3. FF, 4. ChF, 5. MF, 6. tytoją, TSRS sporto meistrą, GF, 7. TF, 8. PEF, 9. Fil. F, 10 visasąjunginės kategorijos PF, 11. FAF. teisėją, gydytoją I. Vorobiejų. I. VOROBIEJUS Varžybų vyr. teisėjas Mūsų inf.
Šokis — tai beveik prisijjažinimas meilėje.
Šeima juk taip pat kuriama, neatsiranda gatava, ir jokių teisių, ir jokių pareigų nėra čia paruoštų, o vi sos jos savaime viena iš kitos išplaukia. Tiktai tuomet ir tvirta tai, tiktai tuomet tai ir šventa. Kuriama gi šeima nenuilstamu meilės triūsu. Kiekvienas organizmas egzistuoja žemėje, kad gyven tų, o ne kad naikintų save.
Minties originalumas, nacionalinis charakteris glūdi gimtojoje kalboje. O ji gyva lieka tokiam žmogui, kuris ja iš vaikystės kalbėjo. Literatūra yra vienas tautos gyvenimo reiškinių, yra visuomenės veidrodis.
Kas gi naujas idėjas suformuluoja taip .kad žmonės jas suprastų, — kas gi, jei ne literatūra! Rašytojas be talento — šlubas kareivis. Realizmas, apsiribojantis savo nosies galiuku, pavo jingesnis už patį beprotiškiausią fantastiškumą todėl, kad aklas.
Iš tiesų imkite kokį nors, net ne visiškai jau tokį ryš kų iš pirmo žvilgsnio gyvenimo faktą, — ir jeigu jūs tik sugebate ir esate įžvalgus, tai pamatysite jo tokią gilumą, kurios nėra ir Šekspyro kūriniuose. Bet juk čia ir visas klausimas: kas įžvalgus ir kas sugeba! Juk ne tik kurti ir rašyti meno kūrinius, bet ir stebėti faktą rei kia jau savotiško menininko. Mūsų menininkai, kaip ir kiekviena vidutinybė, pra deda pastebėti [.. ,| reiškinius ir tipus, kai jie praeina ir pradeda nykti [...] tik genialus rašytojas arba jau labai stiprus talentas suranda šiuolaikinį tipą ir laiku jį paro do.
Visada sakoma, kad tikrovė nuobodi, vienoda. . . Man atvirkščiai: kas gali būti fantastiškesnio ir netikėtesnio už tikrovę? Į...] Niekuomet romanistas neįsivaizduos tokių negalimų dalykų, kaip tie, kurių tūkstančius tikro vė mums pateikia kasdien kaip pačius paprasčiausius dalykus.
Gyvenimas kur kas turiningesnis, negu visi mūsų pra simanymai! Jokia vaizduotė nesukurs jums to, ką kar tais duoda pats paprasčiausias, kasdieninis gyvenimas! Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narp liosi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui praleidai laiką; aš spėjau tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi.
Mane vadina psichologu: netiesa, aš tik realistas gi liausia prasme, tai yra vaizduoju visas žmogaus sielos gelmes. Tikslumas ir atitikimas reikalingi, elementariai būti ni, bet jų per maža, tikslumas ir atitikimas dar tik me džiaga, iš kurios vėliau sukuriamas meno kūrinys; tai kūrybos ginklas.
Rašytojo pašaukimas man visada naudingiausias pašaukimas.
buvo
kilniausias,
Parinko ir išvertė E. CERVINSKIENĖ
Abipusė nauda Atkelta Iš 1 psl.
dezinfekcijos srityje, apie oi ganizmo imunologines ypaty bes (eksperimentiniuose dai buose). Galutinai suderinsimi Graifsvalde paruoštą mūši tarpfakultetinio bendradar biavimo plano projektą.
kę, kad jie norėtų taupyti sa vo ir mūsų laiką, bendradar biauti pagal iš anksto suderin tą, konkretų planą. Pirmajam vizitui pilnai pa kanka 10 dienų, jeigu kiękviena diena gerai suplanuota. Aš per tą laiką galėjau tiek REDAKTORIUS susipažinti, kad paruošėme ir pateikėme konkretų mūsų A. KUSTA bendradarbiavimo 1972—1975 metams projektą. Lapkričio antroje pusėje iš Graifsvaldo su atsakomuoju vizitu atvyks REDAKCIJOS ADRESAS Higienos instituto direktorius ir Bendrosios bei komunalinės VILNIUS, 232600, MTP-3 higienos katedros vedėjas UNIVERSITETO G. 3 prof. dr. V. Veufenas. Jau Graifsvalde paruošėme jo 7 „TARYBINIS STUDENTAS dienų buvimo Vilniuje pro TELEFONAI: REDAKCIJOS gramos projektą. Numatyta, 2-56-84; "PAUSTUVtJE kad jis studentams ir gydyto (KETVIRTADIBNIAIS) jams skaitys tris paskaitas, 2-98-15, kaip jų katedroje ir institute Rinko ir apaudė LKP CK ruošiami ir tobulinami gydy tojai, apie šiuolaikinius VDR MdyUoa apauatuvė pasiekimus gydymo įstaigų Užs. Nr. 4233 LV 1453R