lARBO audonosios ELIAVOS iRDINU pDOVANOTAS ilniaus KAPSUKO NIVERSITETAS IŽIUGIAI TSVENTĖ HDŽIOJO SPALIO .4-ĄSlAS .ILTINES
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Erna nuo 1950 m.
•
1971 m. lapkričio 12 d.
•
Nr. 35 (775)
•
Kaina 2 kp
M. KURAIČIO nuotraukose: Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 54-ųjų meti nių iškilmingo minėjimo Ak tų salėje prezidiumas. Šlama vėliavų šilkas senojo Universiteto kieme. Su paki lia nuotaika j demonstracijų rinkosi studentai: švenčių iš vakarėse paskelbtas naujas TSKP CK Ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimas dėl prie monių toliau gerinti materia lines studentų sąlygas pripil dė krūtines padėkos ir meilės Tėvynei už rūpestj. Internacionalinės kolonos žengia su mumis... Kartu su universitetiečiais šventinėje demonstracijoje dalyvavo Krokuvos studentų grupė (nuotraukose apačioje ir deši nėje).
Gelsvais rudenio lapais nuklota žeme, vėliavų šil ku, džiugia šventine dar bo žmogaus šypsena nuke liavo 54-asis Spalis. Šventinė demonstraci ja dar kartą parodė tary binių žmonių vieningą su sitelkimą apie mūsų va dovą — Tarybų Sąjungos Komunistų Partiją. Ta pakilia nuotaika švenčių dienomis alsavo ir mūsų universitetas. Lapkričio 6 d. Universi teto vadovybė, studentai, svečiai susirinko j Aktų salę, kur įyyko iškilmin gas Didžiojo Spalio 54-ųjų metinių minėjimas. Jį ati darė Universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius. Apie Spalio revoliucijos idėjų įgyvendinimą kalbė jo partijos Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto pirmasis sekretorius J. Paugis. Po minėjimo kon certavo svečiai iš Lenki jos — Krokuvos Jogailos universiteto studentų an samblis „Slavianka". Rytojaus dieną Univer‘siteto profesoriai, dėstyto jai, studentai, kartu su at vykusiais į Vilnių Kroku vos akademinio jaunimo atstovais dalyvavo šventi nėje demonstracijoje.
■■■■
Partinių organizacijų pareiga ir atsakomybė Lietuvos KP Centro Komi tete įvyko respublikos aukštų jų mokyklų ir mokslo įstaigų partinių organizacijų sekreto rių pasitarimas. Jame buvo pasikeista nuomonėmis ir nu matytos gairės, kaip geriau ir kūrybiškai taikyti praktikoje TSKP XXIV suvažiavimo su teiktas partinėms organizaci joms teises Kontroliuoti ad ministracijos veiklų. Pradėdamas pasitarimą, Lie tuvos KP Centro Komiteto
mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Jakaitis pažymėjo, kad tei sių išplėtimas dar labiau padi dina mokslo įstaigų ir aukštų jų mokyklų partinių organiza cijų vaidmenį, sprendžiant es minius kolektyvų gyvenimo klausimus. Naudodamasi TSKP XXIV suvažiavimo suteiktomis teisė mis administracijos veiklai kontroliuoti, kiekviena parti nė organizacija, atsižvelgda
ma į savo specifiką, turi tap ti tuo vadovaujančiu bran duoliu, kuris kiekvienu mo mentu nubrėžia aiškią kolek tyvų veiklos kryptį, kelia miems uždaviniams įgyvendin ti, mobilizuoja visas institutų grandis ir visuomenines orga nizacijas, nuolat didina reik lumą komunistams bei visiems mokslo darbuotojams, siste mingai kontroliuoja, kaip įgy vendinami priimti nutarimai. Kitaip tariant, ši teisė turi pa
dėti dar labiau įtvirtinti tai, ką geriausio partinės organi zacijos buvo sukaupusios iki suvažiavimo, toliau tobulinti partinį vadovavimą, sumaniai kurti naujus darbo metodus ir formas. Savo ruožtu šios tei sės įgyvendinimas nereiškia, kad partinės organizacijos tu ri pakeisti administraciją. At virkščiai. Partinių organizaci jų, visų komunistų pareiga — nagrinėti visus iškylančius klausimus kolegialiai ir kar
tu su administracija aktyviai ieškoti optimaliausių sprendi mų. Ne administravimas, o kolektyvo sutelkimas svar biausiems uždaviniams spręsti visuose mokslo įstaigos veik los baruose — pagrindinis partinių organizacijų veiklos metodas. Šią mintį ypač ak centavo pasitarime kalbėję aukštųjų mokyklų partinių or ganizacijų sekretoriai — Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto partinės organi zacijos sekretorius P. Berna tavičius, Kauno Politechnikos instituto — G. Bukauskas,
Kauno Medicinos instituto — A. Janulis, Kūno kultūros ins tituto — V. Kantauskas. Jie plačiai palietė tuos klausimus, kurie yra specifiški aukšto sioms mokykloms. Kvalifikuotų specialistų pa rengimo pradžia — studentų kontingento parinkimas. To dėl, buvo pažymėta pasitari me, aukštųįų mokyklų parti nės organizacijos turi parody ti daug sumanumo ir ryžto, kad į auditorijas ir laborato rijas kasmet ateitų tikrai kū rybiška, visuomeniškai aktyvi (Nukelta į 2 psl.)
1<X
TARYBINIS STUDEN;
Naujas Studentų
Chemikų ruduo
profsąjungos komitetas V. ŽEIMANTAS — pirmi KAITĖ (Fil. F. III k.), E. ninkas STANKEVIČIUS (IF III k.). J. SURBLYS — sekreto rius SVEIKATINGUMO V. BARSYS — buhalteris SEKTORIUS PREZIDIUMAS. N. JASINSKAITE (MF iv J. GRAŽYTE (GF IV k.)', J. k.), J. CERKAUSKAS (FAF KUDIRKA (IF III k.), R. SA III k.), \ DAUSKAITE (Fil. F III k.), J. ORGANIZACINIS SURBLYS (TF IV k.), R. ŠARSEKTORIUS KlUNAS (PEF III k.), V. ŽEI MANTAS (PEF V k.). V. MASALSKIS (IF III k.), AKADEMINIS SEKTORIUS NEVEDOMSKIS (TF I k.), J. GRAŽYTE (GF IV k.), Z. V. R. SARKIONAS (PEF III k.) MACYTĖ (FAF III k ),
BUITIES - BENDRABUČIŲ SEKTORIUS
Kaip pranešėme, Įvyko SMD ataskaitinė rinkiminė konferencija. Universiteto SMD tarybos pirmininku vėl išrinktas A. Adomaitis.
Rudenį — viščiukų skaičia vimo metas. Tada Universite te ir vyksta daugelis ataskai tinių susirinkimų, konferenci jų. Apie chemikų darbus ir rūpesčius papasakojo Chemi jos fakulteto SMD pirminin kas, mokslo pirmūnas Eu genijus Butkus. Fakulteto mokslinės drau gijos veikloje dalyvauja 76 studentai. Aktyviausiai dirba organinės chemijos sekcija, kuriai vadovauja docentas G. Dienys. SMD nariai važinė ja į kitas respublikas, skaitė pranešimus Dušanbėje, Kije ve, Tbilisyje, Tartu ir kitur. Dažni svečiai Vilniuje yra Kazanės, Kijevo universitetų chemikai. Viena aktyviausių
draugijos narių penktakursė E. Gaidimauskaitė šią vasarą dalyvavo darbo ir poilsio sto vykloje Lenkijos LR. Fakulte tas didžiuojasi fizikinės che mijos sekcijos nare penkta kurse Sigita Sumauskaite, — ji apdovanota Visasąjunginė je studentų mokslinių darbų apžiūroje aukso medaliu. Pernykštėje respublikinėje apžiūroje chemikai pateikė 78 darbus — gausiausiai tarp Universiteto fakultetų. Lap kričio pabaigoje įvyksiančiai naujai respublikinei apžiūrai ChF studentai ruošia didelį pluoštą mokslinių darbų. Sudominti moksline veikla stengiamasi nuo pat I kurso. Tradicijomis tapo SMD pa-
FAKULTETŲ PROFBIURŲ PIRMININKAI
skaita pirmakursiams „sav, rankiškas darbas su knyga jų supažindinimas su kiekvį nos katedros darbu. Fuį, „pirmosios kregždės" jau p, skirstytos į SMD sekcija Šiais metais laukiama svar darbų iš aktyvių narių ke virtakursių O. Drumstaite E. Orlausko, trečiakursio ] Sakavičiaus, antrakursio Bernoto. Įveikti studentai nesklandumus labai daug nj dėjo doc. E. Jasinskienė. Chemikai nepatenkinti įįa šioline SMD darbo vertinim tvarka. Taškų skaičiavim sistema, pagal kurią apibūdi narna fakultetų student mokslinė veikla, neatspmc tikrojo SMD darbo. Reiset paieškoti objektyvesnio va rianto. Pats darbymetis chemikam šį šaltą lietingą rudenį. V. VAŠEIKI
vininko pavardė, vardas, tėANSAMBLI vavardis. Bilietas galioja tik pateikus studento pažymėji mą. Jeigu nesilaikoma šių KONCERTAM taisyklių, bilietas atimamas ir Nuo 1970 metų sausio 1 d. maršrutu Nr. 14 „Antakalnis negražinamas, o jo savininkas pardavinėjami studentams tro — studentų miestelis". Pasiro baudžiamas kaip už važiavi leibusų ir autobusų bilietai, do, studentai nežino naudoji LENKIJOJE kurie kainuoja 1.50 rb. Dau mosi lengvatiniais bilietais mą be bilieto. gelis naudojasi šia lengvata, taisyklių. Kontrolieriai rado Lengvatiniai mėnesiniai bi Tą darganotą spalio 25 die bet.. . net 60 negaliojančių bilietų. lietai parduodami 2-ų rūšių: Vieną dieną buvo patikrin važinėti autobusais ir važinė ną traukinys pajudėjo iš Vii Dar kartą primename: niaus geležinkelio stoties tas autobusas, važinėjantis Biliete turi būti (rašyta sa ti troleibusais. Nors mus pasitiko lietus, ta iiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiuiiiiuiiiiiiiiiinifTiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiii čiau visų nuotaika buvo paki Ii — juk į Lenkijos liaudie Respubliką vyko Universiteti (Atkelta iš 1 psl.) Partinių nusipelnęs liaudies dainų i jaunimo dalis. Tas pat pasa šokių ansamblis. organizacijų kytina ir apie aspirantūros, Ši kelionė — Krokuvos iii kuri yra pagrindinė mokslinių pareiga ir Vilniaus universitetų bendra ir pedagoginių darbuotojų atsakomybė darbiavimo programos vienas Stipendijų išmokėjimo lapo renka dekanatuose ir po to pildomai skirtos stipendijos, kalvė, komplektavimą. Svarbiausia kvalifikuotų ratų, mokslo tarybų, dekana punktų praktikoje. abejose pusėse yra įrašai: pristato i buhalteriją. Žino sąrašą — jis paprastai nėra „Išmokėjimo lapą grąžinti Į ma labai gerai, jeigu tai pa toks jau didelis. Tik nežino specialistų rengimo grandis tų, katedrų, visuomeninių or Vėlyvą vakarą atvažiavom turi į respublikos sostinę Varšu kasą 3-jų dienų laikotarpyje". daroma- laiku, tačiau kuriam jimu galima paaiškinti prie yra mokymo procesas. Todėl ganizacijų — veikla Taisyklėse ir pasižadėjime, tikslui Medicinos fakulteto žastis dėl kurių lieka neat ypač svarbu kelti avangardinį veiksmingai padėti formuoti vą. iš kur tolesnis kelias mus su kuriais grupių įgaliotiniai dekanate tie lapai laikomi iki siimtos stipendijos. Iki šiol aukštųjų mokyklų komunistų kvalifikuotą specialistą, turin vedė į Krokuvą. Šiame mies supažindinami kiekvienų spalio mėn. 28 d. — neaišku. kasoje tebėra Filologijos fak. vaidmenį šioje srityje, toliau tį tvirtus komunistinius įsiti te, Jogailos universiteto spor mokslo metų pradžioje ir ku Kam tokios „paslaugos" rei studentų L. Petrakovos, L. plėsti ir mokymo proceso to-' kinimus, įsisavinti naujausius to salėje, mes koncertavome riuos jie, patvirtindami tai kalingos? Stipendijų išmokė Baičerskaitės, L. Raugaitės, bulinimui veiksmingai panau gamtos, technikos ir visuome studentams. Šis koncertas tu rėjo didelį pasisekimą. savo parašu, pasižada tiksliai jimo lapai kasai turi būti grą R. Juozaitytės ir daugelio kitų doti mokslinius tyrimus, dar nės mokslų pasiekimus. Pasitarime kalbėjo Lietuvos vykdyti ir atsakyti už jų pa žinti per tris dienas ir grąžin stipendijos už 1970 metų labiau aktyvinti metodinį dar Kitą dieną mūsų autobusas žeidimą, taip pat yra analo ti juos privalo įgaliotiniai. 2—3 mėnesius, neatsiimta pre bą. Pasitarimo dalyviai pa KP CK organizacinio - parti pasuka į Zakopanę — garsųjį nio darbo skyriaus vedėjas brėžė, jog visų aukštosios giškas reikalavimas. Tačiau... Tik jie, o ne dekanatai, pri mija, skirta dar 1970 m. lap kurortą, kuriame gyveno V. V. Astrauskas. Leninas, kuriame gydėsi mūsų Kiekvieno mėnesio pasku valo atsiskaityti už gautus kričio mėn. fizikei R. Jasins- mokyklos grandžių — rekto’iteratūros klasikas J. Biliū tinėmis dienomis Universiteto iš kasos pinigus ir tik įgalio kaitei. Tačiau didžiausią nu nas. .. buhalterijos darbuotojai pra tiniai traukiami atsakomybėn sistebėjimą kelia tai,’ kad deda ieškoti įgaliotinių, pra Pasibaigus sesijai, fakulte Chemijos fak. studentė L. JaOsvencimas.. . Ši buvusi šo fakultetų dekanatus padėti tų dekanatai kartu su visuo ruševičiūtė, medikė R. Prutiemirties stovykla, bylojanti nė ir kiti nesurado laiko surasti ir grąžinti stipendijų meninių organizacijų atsto apie fašistiniu barbarų pikta išmokėjimo lapus. Tai karto vais apsvarsto studentų pa atsiimti pašalpas, išskirtas jasi kiekvieną mėnesį, taip reiškimus ir pažangiems skiria prieš metus ir seniau. Abejo Kaip jau žinome, spalio tas. Buvo paruošti nuostatai ir darybes. sukelia mums širdy buvo ir spalio mėn. 29 d., stipendijas. Ne visi pareiški tina, ar vos tik parašius pa 29 d. įvyko Universiteto dar katedrų darbo rodikliams ver se rūsčią neapykantą hitleri nes kasai dar nebuvo grąžin mai patenkinami, — kartais reiškimą pašalpai gauti, stai buotojų profsąjungos ata tinti. Įsitikinta, kad aukšto ti 9 lapai, nors stipendijos stipendijų skirstymo komisi ga pagerėjo studento materia skaitinė - rinkiminė konferen sios mokyklos fakultetų ir ka niams galvažudžiams. Šiurpas linė padėtis. Pašalpos, tur būt, buvo išmokėtos prieš 14—17 jos susirenka pakartotinam cija. Profsąjungos veiklos sfe tedrų bent neperiodinis tikri stingdė mūsų kraują, sukrėtė dienų. Septyniems grupių įga svarstymui ir, esant galimy jiems ir nebuvo reikalingos. .. ros labai plačios, todėl ne nimas užkerta kelią biurokra visus, kai vaikščiojome žmo Čia suminėta tik keletas pa nuostabu, jog konferencijoje tizmui, padidina atliktų darbų liotiniams, laiku negrąžinu bei, skiriamos papildomos sti nių kalinimo ir kankinimo siems stipendijų išmokėjimų pendijos. Dažnai viskas tuo vardžių, — visų išvardinti ir disputai tęsėsi gana ilgai. vertę. Visa tai turi ir politinę vietomis. Mes nulenkėme gal lapų į kasą, buvo atimtos sti ir baigiasi — papildomai skir neįmanoma, nes šiuo metu Bene svarbiausias darbo ba auklėjamąją reikšmę. Paruošti pendijos už vieną mėnesį. Tai tų stipendijų studentai ne apie 300 studentų nepasiėmę ras tenka gamybinei komisi nuostatai galėtų būti socialis vas žmonėms, žuvusiems šioje stipendijų, pašalpų, premijų Chemijos fak. studentai P. pasiima. Tai ne atsitiktinis jai, kuriai jau treji metai sėk tinio lenktyniavimo organiza stovykloje nuo kruvinų fašis Džeja ir A. Burdaitis, Mate reiškinys, — kasoje nuolat ir butpinigių. Šią padėtį iš mingai vadovavo prof. Z. Zin vimo pagrindu. tinių budelių rankų. Mes taisyti nesunku — tereikia matikos — V. Bagdonaitė ir yra 200—300 nepaimtų sti Buvo patikrinta, kaip fakul neleisime, kad kevičius ir pavaduotojas doc. pasikartotų studentams apie H. Jasiūnas. Šiemet Universi tetuose panaudojamos moky D. Gelažytė, Medicinos — G. pendijų, kurios praėjus nusta pranešti jiems išskirtas stipendijas, pa tetas paruošė 1727 kvalifikuo mo priemonės. Nustatyta, jog Pirčiupio ir Panerių, Oraduro Tumankova ir B. Kiminiūtė tytam laikui, nurašomos. Ne visi žino papildomo šalpas, butpinigius. O tai jau tus specialistus, mokslininkai dalis aparatūros arba sugedu ir Lidicės Songmio ir Osven bei Teisės fak. antrakursis J. Venckus. Matyt, tokias baus svarstymo datą. Dekanatai ne dekanatų darbuotojų pareiga., apgynė 6 daktarines ir 35 si, arba visai nenaudojama. cimo tragedijos! J. AKROMAS kandidatines disertacijas. Prie Pavyzdžiui, Gamtos fakultete nors mes reikės taikyti ir ateityje. praneša jo rezultatų, Varšuvoje aplankėme įžy Finansų-planavimo šių laimėjimų tam tikra dali rūdyja trečdalis aparatūros. Medicinos ir Chemijos fa nesunku skelbimų lentoje iš mias miesto vietas — sena (Nukelta į 3 psl.) kultetai išmokėjimo lapus su kabinti studentų, kuriems pa skyriaus vedėjas! mi prisidėjo ir vietos komite miestį, Didįjį operos ir baleto teatrą, Kultūros ir mokslo rūmus, Tarybų Sąjungos pa Į mūsų senąjį Universitetą statytus ir padovanotus Len atvyko jauna dėstytoja iš Prancūzijos M. Z. Igolen. kijos liaudžiai, aikštes, pat Jūsų pirmieji (spūdžiai Lie kus, žavėjomės gražuole van tuvoje? deningąja Vysla... Tarybų Sąjungoje aš dėstau Prancūzai laisvalaikiu, kaip ir zitą į Prancūziją susidomėjęs kasmet vis daugėja. Tiesa, Įdomi ir turininga viešnagė jau antrus metus. Pernai teko jūsiškiai, mėgsta sportą, la sekė visas pasaulis. Mes no Eks-on-Provanso universitete netruko prabėgti ir ne vienam dirbti Piatigorsko pedagogi bai daug yra įdomių studen rime, kad ekonominiai, kul dėstoma lietuvių kalba. Šis labai norėtų niame institute. Lietuvoje ir tišku teatrų, domisi politika. tūriniai ir moksliniai santykiai universitetas paliko pačius geriausius įspū Vilniuje lankausi pirmą kar Tarybiniai vaikinai groja įvai tarp abiejų valstybių būtų dar keistis dėstytojais su Vilniaus džius. universitetu, nes studentai tą. Puikiame jūsų mieste, at riuose ansambliukuose. Pran glaudesni. Kelionės programa buvo Aš atvykau į TSRS taipogi daugiau sužinotų apie Lietu rodo, labai mieli žmonės. Dar cūzai gi tik mėgsta klausytis labai įtempta. Džiugu kad nespėjau atsipūsti, gerai apsi muzikos, o groti — nelabai. pagal susitarimą. Į Prancūzi vą, jų kalba taptų taisyklin žvalgyti, bet man jūsų senoji Jūsiškiai studentai, palyginus ją išvyko du tarybiniai dėsty gesnė. ansambliečiai, nors ir pasitai Ar Prancūzijos pažangioji sostinė patiko. Aš dėstau su prancūzais, atrodo žymiai tojai, o aš su vienu kolega kė kai kurių organizacinių pradėjau dėstyti Tarybų Są studentija pažymi Spalio re aukštesniųjų kursų prancūzų jaunesni ir drovesni. nesklandumų, išlaikė gerą Kaip Jūs vertinate abipusį jungos aukštosiose mokyklo voliucijos metines? kalbos specialybės studen nuotaiką ir pavyzdingai elgė Taip, studentai - komunis tams. Jų paruošimo lygis TSRS ir Prancūzijos santykių se. Tarybiniai studentai tobu linasi Prancūzijoje paprastai tai oficialiai švenčia Didįjį pagerėjimą? si visos kelionės metu. yra gana geras. Tuo džiaugiasi daugelis 2 vasaros mėnesius, gauna Spalį. Ar Prancūzijos studentai Mari Žoze Igolen Z. SIMONAVICIUS Kalbėjosi V. VAŠEIKIS prancūzų. Drg. L. Brežnevo vi stipendijas. Tokių studentų panašūs j vilniečius? I A. DAULENSKIS (GF III k.), J. JAKUBAUSKAS (MMF IV k.), J. JARMALA (FAF IV k.), R. JURAITIS (TF III k.), V. LAURINAVIČIUS (FIL. F III k.), D. LIEPAS (MF V k.), KULTŪRINIS SEKTORIUS J. NAVICKAS (FF IV k.), J. PANASENKA (PF I k.), A. Z. LEVICKAS (Kultūros PATINSKAITE (ChF III k.)., klubo vedėjas), V. NAUJI J. VYSNIAUSKAS (IF II k.), KAS (FF III k.), R. SADAUS- S. ZENIAUSKAS (PEF III k.).
V. BERŽINSKAS (MF IV k.), A. MITAŠIUNAS (MMF III k.), O. KARPAVICIENE (MF IV k.), J. KUDIRKA (IF III k.), J. SURBLYS (TF IV k.),
Musų konsultacija
Kodėl neatsiimamos stipendijos
Kasdieninis darbas
„Man patinka Vilnius...“
LįYBINIS studentas
3 psl.
jlllffllIlIinillllHIHIIIlMHIIIIIHIIV
ATIENTIA COLLIGIT VAIKŲ CHIRURGAI ROSAS Į$ių metų rugsėjo Toji buvo jįaugsminga ne tik Medicik fakulteto pediatrijos speįjybės VI k. studentams, k ir Vilniaus miesto kliniLes ligoninės vaikų chirurk skyriaus gydytojams L aptarnaujančiam personafpirmiesiems todėl, kad tpa kartą Lietuvos mediciį istorijoje sudaryta vaikų [iruigijos subordinatorių [upe, o antriems — sukako [ metai nuo pirmojo vaikų [turginio skyriaus įkūrimo įtuvoje. [pirmasis vaikų chirurginis [yrius pradėjo gyvuoti 1946 Skyriaus L.: s Vilniuje, [ganizatorius ir steigėjas fSR nusipelnęs gydytojas Į Rabinavičius. I,Pradžioje buvo sunku — [ūko patyrimo, o vaikučius Įįdavo iš visos Lietuvos, tidovavomės posakiu: „Palaitia colligit rosas" (rožes [renka kantrybė)1', — pasa[ja S. Rabinavičius. I Mano didžiausias troški as, kad pasaulyje būtų tai[ kad vaikai niekada nema ltų karo baisumų, augtų įeiki ir žvalūs. Tuo pačiu lusii jauniesiems kolegoms l vaikų chirurgijos suborfdiktoriams linkiu daug ryžto I jėgų, įsisavinant chirurgih gudrybes, mylėti vaikus'. Vieną iš pirmųjų vaikų prurginio skyriaus gydytoL vyriausią Lietuvos vaikų prurgą, pirmąjį vaikų chiirgą, pirmąjį vaikų chirurgik dėstytoją Lietuvoje dontą J. Gradauską sutikau kracinėje, besiruošiantį
(Atkelta iš 2 psl.)
JAUNIMO MOKYTOJAS
stemplės atrezijos operacijai. (Docentas J. Gradauskas 1946 m. baigė Kauno Univer sitetą. Dirbo Kauno universi tete Chirurgijos katedros asis tentu, aštuonerius metus — karo chirurgu. Visą savo veik lą ir mokslinius darbus pa šventė vaikų chirurgijai. Doc. J. Gradauskas labai mylimas studentų — už nepa prastą nuoširdumą, įdomias paskaitas. Pamatęs studentą, niekada nepraeis pro šalį — paklaus, kaip sekasi, pasitei raus apie tėvelių sveikatą, padrąsins. Vaikų chirurgijos istorija Lietuvoje glaudžiai siejasi su Tarybų valdžios įkūrimu. Buržuazinėje Lietuvoje nebu vo nė vieno vaikų chirurgijos skyriaus. Šiuo metu respub likoje yra 260 vaikų chirur ginių lovų. Didėjant lovų skaičiui, sparčiai plėtėsi chi rurginio darbo apimtis. Gana sėkmingai vystosi naujos vaikų chirurgijos šakos. 1965 m. pradėta dėstyti vaikų chirurgija Vilniaus uni versiteto pediatrijos fakulte to studentams, o taip pat gydytojams specialistams, Prie Vilniaus universiteto įsteigta klinikinė ordinatūra. Dar trūksta vaikų chirur gų, reanimatologų-anesteziologų, todėl šiemet įvesta vai kų chirurgijos subordinatūra. Mums bekalbant į kabinetą įėjo vaikų chirurgijos subordinatorių grupė, kuriai turėjo prasidėti seminaras. Grupės seniūnas subordinatorius A. Sakalauskas papašakojo: „Gydytojo profesija viliojo dar vidurinėje mokyk-
Kasdieninis darbas vartojamas ne tam skirtose patalpose. Reikia kontroliuoti I būdinga ir ekonomikos oro užteršimą gyvsidabriu ir fultetams. Gerai tvarkosi kasmet šių laboratorijų dar Į ■ i Medicinos ir Filologi- buotojams tikrintis sveikatą. f fakultetai. Mokymo skyTeigiamų poslinkių, komi Is turėtų energingiau įtiki teto nuomone, yra turizmo nti fakultetus, kad moky komisijos darbe. Šių metų ge ti proceso tobulinimas, pa- gužės mėnesį 25 universiteto ludojant technines priemo- darbuotojai buvo išvykę į s yra pagrindinė dirbamo Krokuvos Jogailos universite ftodinio darbo dalis. tą. Atitinkamai Vilniuje vie Sektorius domėjosi ir kito- šėjo 25 žmonės iš Jogailos |s gamybinio darbo sritimis: universiteto. Susitarta dėl to stytojų krūvio paskirstymu, kio pat dydžio turistinių gru (lovelių ruošimu, SMD pių pasikeitimo ateinančiais ikla. Tačiau ne visur tas metais. Taipogi ateinančiais rbas atliktas iki galo. Nepa- metais bus pasikeista 25 žmo rinta, kaip FAF žiemą pra nių grupėmis su Graifsvaldo de koliokviumus, kaip pa universitetu. Tariamasi ir su istytas IF dėstytojų darbo Prahos Karlo universitetu. ivis (lygiavos prasme). Vietos komitetas savo pa Kultūrinį darbą Vietos ko grindinį darbą organizuoja letas organizavo įvairiomis per atitinkamas komisijas (jų ■Uomis: šventės, įžymių as- buvo 13) ir profbiurus. Gali nų jubiliejų atžymėjimai, lektyvinis teatrų, muziejų ma pasakyti, jog Fil. F doc. J. Tymas. Malonu, jog Medi- Tijūnėlytė ir MF doc. V. Ga °s ir Filologijos fakultetų velis, vadovavę savo fakulte sfbiurai glaudžiai bendra- tų profbiurams, dirbo, labai tbiauja su studentų meno gerai. Geru žodžiu konferenci iveiklos entuziastais. Būtų ai. jei ir kitų fakultetų joje buvo paminėtas ChF doc. tfbiurai neliktų nuošaly. R. Kadziausko bei GF doc. D. ■e maža rūpesčių sudaro Kavaliauskaitės darbas. bo apsauga, ypač darbe su Šiemet keli Universiteto taros įrenginiais ir sprogs- darbuotojai buvo apdovanoti oomis medžiagomis. ChF ir TSRS ordinais ir medaliais. laboratorijose pasitaiko Apdovanotųjų tarpe — buvęs eJU, kai žmonės dėl neat- ilgametis Vietos komiteto pir Jumo ir nerūpestingumo mininkas doc. A. Daukša. ta sužaloti. O tuo tarpu in- Aukšti vyriausybiniai apdo Vtualinei apsaugai pagerin vanojimai, kaip žinia, suteikti usio skyrius turi 25 orga- už mokslo laimėjimus, gerą lio stiklo apsauginius sky- kadrų ruošimą. Be abejo, prie ’ 200 anatominių ir 10 po- viso to prisidėjo ir Universi dielektrinių pirštinių. Visi teto darbuotojų profsąjunginė °> jog gyvsidabris nuodin- organizacija. ‘ tačiau dar iki šiolei lai bas nesandariuose induose, M. KURAITIS
MUSŲ JUBILIATAI
Autoriaus nuotraukoje: doc. J. Gradauskas ir subordinatoriai R. Rugienytė ir R. Valantinas. loję. Stojau į pediatriją. Kai šių metų pavasarį paskelbė, kad organizuojama vaikų chirurgijos subordinatūra, ne dvejodamas padaviau pa reiškimą, nes labiau už viską domėjausi chirurgija. Studijuodamas III kurse, įsirašiau į chirurgijos būrelį. Paruošiau du mokslinius dar bus. Į vaikų chirurgijos grupę buvo paskirti R. Valantinas, G. Dolženko, R. Rugienytė, J. Vencius. Grupė-draugiška, linksma. Subordinatoriai R. Valan tinas, J. Vencius beveik nuo pat pirmųjų kursų dirbo būre lyje, todėl turi nemažai prak tinių įgūdžių. Norintieji tapti chirurgais jau nuo pat pirmų jų kursų turėtų dirbti chirur gijos būrelyje. Mokomąją praktiką atlie kame Vilniaus miesto klini kinės ligoninės vaikų chirur giniame skyriuje, kuris rug sėjo pirmąją pažymėjo savo gyvavimo 25-metį, ir ortope-
diniame - traumatologiniame skyriuje. Jaudina nepaprastas dėsty tojų doc. J. Jablonskytės, doc. J. Gradausko, gydytojų R. Jurgutytės, vaikų chirur ginio skyriaus vedėjo V. Rybalko, medicinos seserų L. Isajevos ir M. Pabirskajos nuoširdumas. Jie mus myli ir globoja, bet nelepina, o moko įveikti pasitaikančius sunkumus, pratina prie būsi mo darbo. Chirurgija — išvertus reiš kia „rankų menas", bet mes laikomės devizo: „chirurgus mente prius et oculis agat, ųuam armata manu" (tegul chirurgas pirmiau veikia pro tu ir akimis, negu ginkluota ranka). Todėl stengiamės gerai įsisavinti dėstomą me džiagą. Galvoju, kad subordinatū ra ir internatūra, nuolatinis mūsų darbas plius dėstytojų ir gydytojų meilė ir pagarba, padės tapti gerais vaikų chi rurgais". V. KALVAITIS
Apie egzotiškąjį Egiptą praėjusią savaitę papasakojo interklubiečiams TSKP kated ros vedėjas prof. K. Navic- dėst. A. Mečėjaus. Jie ten iš bus dvi savaites. B. LITVINAITĖ O Centriniuose rūmuose vei Trečiadienį į treniruočių kia Universiteto darbuotojo stovyklą Urale, Miase, išvyko V. Jakšto ekslibrisų paroda, Universiteto slidininkių ko organizuota Studentų profkomanda, vadovaujama vyr. miteto iniciatyva.
TRUMPAI
IŠGERTUVĖMS NE!
Matematikos ir mechanikos fakultete visi gerai žino Mate matinės analizės katedros vy resnįjį dėstytoją Petrą Rumšą. Studentai jį pažįsta kaip labai gerą lektorių, reiklų egzami natorių ir nemažiau reiklų auklėtoją. Žino, kad pas jį nenueisi egzamino laikyti ne tik nepasiruošęs, bet ir ne tvarkingas. Drg. P. Rumšas yra pedago gas iš prigimties. Dar besi mokydamas Švėkšnos gimna zijoj jis jau „dėstė" matema tiką — vertėsi privačiomis pamokomis, nes trūko lėšų (tė vai ūkininkai turėjo 13 vai kų). Baigęs gimnaziją ir netu rėdamas sąlygų studijuoti, P. Rumšas buvo matematikos mokytoju Vilkijos gimnazijo je (karo metu) ir Švėkšnos vidurinėje mokykloje (po ka ro). Yra dėstęs ir pradžios mokykloje. Ir tik sulaukęs, dvidešimt aštuonerių metų, P. Rumšas ima studijuoti mate matiką Vilniaus universitete. Studijuodamas dėsto mate matiką Vilniaus 15-oje vidu rinėje mokykloje. 1954 m. baigęs Universitetą palieka mas jame dirbti, bet lygiagre čiai dar septynerius metus te bedirba vidurinėje mokyklo je. Universitete vyr. dėst. P. Rumšas dėsto vieną pagrindi nių matematikos disciplinų — matematinę analizę, dėsto vi sada atsižvelgdamas į tuos sunkumus, kurie susidaro at ėjus iš vidurinės mokyklos į Universiteto pirmąjį kursą. Savo pedagoginį patyrimą vyr. dėst. P. Rumšas perduoda ir busimiesiems mokyto jams — pedagoginio profilio studentams, ilgus metus dės tydamas elementarinės mate matikos metodikos kursą, o po prof. Z. Žemaičio mir ties — vadovaudamas studen tų pedagoginei praktikai vi durinėse mokyklose. Jau gaudamas Universite to diplomą, vyr. dėst. P. Rum šas turėjo nemažą pedagoginį patyrimą, todėl nenuostabu,
Vis dar pasitaiko...
Tų studentų bylos užverstos ir vėl saugomos archyve. Ir bausmės paskirtos. Belieka papasakoti visą istoriją. Kad apie negražų elgesį sužinotų visi, kad ji perspėtų kitus. . . Buvo birželio mėnuo, pats sesijos įkarštis. Po eili nio egzamino susitiko penki Finansų ir apskaitos fakulteto vyrai — V. Voveris, V. Alek sandravičius, J. Valentą, R. Domeika, B. Norvilas — su dviem vyrais iš Pramonės ekonomikos fakulteto P. Mar tinavičiumi ir E. Gružausku. Kur vyrai, ten netrūksta ir
pypkės dūmų, ir kalbų. Šįkart netrūko ir geros nuotaikos — ir po egzamino, ir vieno iš jų gimimo diena. Kuo ne šven tė? O jeigu jau šventė, tai ko kia ji be. .. stikliukų skambė jimo. Matote, kokia įmantri ir neoriginali galvosenai Taigi, susirinko vyrai bend rabutyje — vieni jame gyve no, kiti — ne. Suėjo krūvon ir atkimšo pirmąjį butelį. Vie no neužteko, ėmė antrą4 tre čią. Kol gerklė nebeklausė galvos, o galva nębeklausė kaklo. . . Vidurnaktį, prižadin ti triukšmo, kėlėsi iš patalų
bendrabučio gyventojai ir klausinėjo vieni kitus: „Koks Ali Baba atvedė čia tuos sep tynis plėšikus?" Kai pagaliau visų kantrybė išseko, komendantas įsismagi nusius vyrus išvijo. Studentai nepėsti: sėdo kieme ant žolės ir toliau linksminosi! Bet ne visada juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Taip ir šį kartą atsitiko. „Šventė" baigėsi labai nelinksmai: III k. buhalteris V. Voveris už chu liganišką elgesį pašalintas iš Universiteto, jo bendrams tre čiakursiams buhalteriams V.
kad ir jo mokslinė veikla nu krypo pedagogikos linkme: programuotas mokymas, ma tematikos dėstymo aukštojoje mokykloje klausimai, o kiek vėliau — matematikos istori jos Lietuvoje klausimai. Pa starieji taip pat susiję su pe dagogika: savo mokslinio ti riamojo darbo ir kandidatinės disertacijos tema P. Rumšas pasirinko ligi šiol beveik ne tirtą matematikos dėstymo Lietuvos vidurinėse mokyk lose istoriją. Drg. P. Rumšas yra pirmo jo jaunųjų matematikų olim piados uždavinių rinkinio bendraautorius. Kartu su P. Žemaičiu jis yra parašęs stu dentams gamtininkams ir ekonomistams „Trumpą aukš tosios matematikos kursą" (išėjo dvi laidos), o su doc. V. Kabaila paruošęs matemati kams kompleksinio kintamo jo funkcijų teorijos vadovėlį. Ruošiamai knygai apie prof. Z, Žemaitį P. Rumšas parašė straipsnį apie profesoriaus nuopelnus vidurinei mokyklai. Jis yra išvertęs iš rusų kal bos dviejų tomų Fichtenholco matematinės analizės vado vėlį, parašęs eilę populiarių brošiūrų ir metodinio turinio straipsnių. Vyr. dėst. P. Rum-X šas yra Mokyklų mokslinio tyrimo instituto narys kores pondentas, LTSR jaunųjų ma tematikų neakivaizdinės mo kyklos tarybos narys ir dar ei lės tarybų ir komisijų narys. Didelė P. Rumšo veiklos da lis skirta mūsų vidurinei mo kyklai. Neatsitiktinai iš šešių jo gautų garbės raštų net trys yra duoti Švietimo ministeri jos, o prieš kurį laiką jam bu vo suteiktas LTSR nusipelniu sio mokytojo vardas. Lapkričio 2 d. P. Rumšui suėjo 50 metų. Linkime mūsų mielam ir gerbiamam Jubilia tui dar ilgai būti tokiu ener gingu, principingu ir reikliu jaunimo mokytoju ir auklėto ju, kokiu jis yra dabar. Doc. VYT. PAULAUSKAS
Aleksandravičiui, J. Valen tai, R. Domeikai, ekonominės informacijos specialybės III k. studentui B. Norvilui, pramo nės planavimo specialybės trečiakursiui P. Martinavi čiui ir antrakursiui E. Gru žauskui Rektorius pareiškė griežtus papeikimus. Triukšmadariai išaiškinti, pelnyta bausmė atėjo. Reikė tų rašyti tašką, o rašome daugtaškį. Vis dar pasitaiko mėgėjų aplaistyti egzaminą. Ir niekuo jų neišgąsdinsi: kal bėk ar rašyk apie tai nors šimtą kartų. Tik kai patys sa vo kailiu patiria, kaip sunku skaityti eilutes „pašalintas iš Universiteto", tik tada ima gailėtis, atgailauti. Per vėla indulgencija...
Imperializmo mėginimas pakreipti istorijos raidą savo labui sužlugs — tuo mes ne abejojame. Tačiau mes, ko munistai, gerai žinome, kad negalima nusiraminti ir būti pasyviems. Kovotojams prieš kapitalistinę priespaudą prie-
šinasi paskutinė, bet galin giausia iš visų buvusių iš naudojimo sistemų. Todėl prieš akis — dar sunki ir il ga kova. Bet ir kokia sunki būtų ta kova, ji tebeauga, jos fron tas be paliovos plečiasi. Pa
Kapitalo šalyse audringai bininkų, valstiečių, studentų staraisiais metais kovotojai prieš imperializmą įrašė nau. auga jaunimo judėjimas. Tai protestai, masiškumas ir puo jų šlovingų puslapių į klasi- svarbus gilėjančios kapitaliz- lamoji Jų veiksmų dvasia pa mūšlų metrašti. rmo —c ‘krizės --:-a- simptomas. -a—-iJauni -------: staruoju metu tapo svarbiu mas nenori taikstytis su iš- politinės kovos kapitalistinė (Iš TSKP CK Ataskaitinio naudojimo santvarka, su kru- se šalyse faktoriumi. imperiatizmo avan. prapešimo TSKP XXIV vinomis (Iš drg. L. Brežnevo kalbos suvažiavimui) tiūromis. Galingi jaunų darVLKJS XVI suvažiavime)
PRIEŠ JAV MONOPOLIJŲ DIKTATĄ
Vienas žmogus užmuštas, dešimt sužeistų, 67 suimti — toks eilinių susirėmimų tą rp policijos ir studentų Kolumbi jos mieste Barankilja rezulta tas. Dar rugsėjo viduryje šio miesto universiteto studentai paskelbė streiką, reikalauda mi demokratizuoti mokymo PUSLAPIS PARUOSTAS procesą. Valdžia atsisakė pa PAGAL TASS’O tenkinti jų ultimatumą. Kru KORESPONDENTŲ vini susirėmimai prasidėjo PRANEŠIMUS spalio 6 dieną, kai armija ir policijos jėgos, supusios uni versitetą, įsiveržė į teritoriją. Tęsiasi neramumai ir kituo pasikeitė. Šiuolaikinė gamy se Kolumbijos universitetuo ba reikalauja daug daugiau se. specialistų, negu gali pateikti Padėtis Kolumbijos univer buržuazinis elitas iš savo sitetuose labai būdinga dau geliui Lotynų Amerikos ša Niujorko universiteto glo „JAV ajažvalga". Beveik pū paslaugas, Anglijos studentas sluoksnio. Į aukštosios mokyk lių, priklausomų nuo Jungti bėjų taryba paskelbė sprendi sė JAV studentų dei to turi stipendininkas neteks viduti los auditorijas susirinko daug atstovaujančių nių Valstijų kapitalo: Gvate mą, kuriame numatoma nuo palikti aukštąją mokyklą, dar niškai 70 svarų sterlingų, pa jaunuolių, malai, Hondurui, Nikaragvai ateinančių metų rudens 350 nepasiekę trečio kurso. Itali lyginus su tai, kiek jis gau smulkiajai buržuazijai, darbi ir kt. dolerių padidinti mokestį už joje beveik du trečdaliai įsto davo prieš aštuonerius metus. ninkams, fermeriams, papras Šiems Kolumbijos dėstytojų fede mokslą (per metus). Analogi jusiųjų dėl materialinių lėšų Štai kodėl 'Anglijos Nacio tiems tarnautojams. racijos pirmininkas Migelis nį sprendimą priėmė ir Prins- stokos turi mesti studijas. nalinės studentų sąjungos jaunuoliams materialinio ap Karo, kalbėdamas dešimtaja tono universitetas. Už pasku Prancūzijoje aukštąjį mokslą prezidentas Dž. Strou pasakė: rūpinimo klausimas gyvybin me Amerikos dėstytojų kon tinio kurso lankymą 300 do- baigia tik penktadalis abitu „Mes nereikalaujame jokio gai svarbus. ferencijos kongrese, pažy erių padidino mokestį ir Je- rientų. Kapitalas pradeda eksplo paslaugų pagerinimo — prie mėjo, kad daugumoje Lotynų ■io universitetas. Net 113-oje Mančesterio (Anglija) uni šingai, norėtume išsaugoti jų atuoti busimąją inteligentiją Amerikos šalių švietimas tar aukštųjų JAV mokyklų pa versiteto administracija nu lygi. 1962 metais nustatytą dar jos paruošimo stadijoje, nauja engėjų klasių ir JAV skutiniais metais mokestis už sprendė nuo šių metų spalio tuometinės konservatorių vy aukštosiose mokyklose, ku imperializmo interesams. mokslą padidėjo vidutiniškai mėnesio pakelti 22,5 proc. riausybės". rios vis labiau panašėja į „ga Aukštajame moksle, pasakė 20 proc. Taigi, norint penke mokestį už JAV, Anglijoje, Prancūzi mybines įstaigas". „Biznio ša bendrabučius. jis, pastebima didelė priklau rius metus studijuoti JAV Ateinančiais metais kiekvie joje, Italijoje, Austrijoje ir lyje universitetas negali nesomybė nuo JAV monopoli aukštosiose mokyklose, rei- nas studentas buitiniams po kitose Vakarų šalyse dauge panašėti bet kuriai kitai ga jų, kurios, investuodamos sa kia mokėti už mokslą maž reikiams išeikvos 65 svarais lis studentų priversti dirbti, mybos įmonei, — kalbėjo vo kapitalus į šią sritį, gauna daug nuo 12 iki 20 tūkstančių sterlingų daugiau, negu anks kad galėtų sumokėti už moks Kalifornijos universiteto pre teisę kištis į mokymo progra dolerių. čiau. 36 svarais sterlingų pa lą aukštojoje mokykloje. Jei zidentas K. Keras. — Yra mų ruošimą, kontroliuoti švie metalurgijos „Labai daug gabių jaunuo- didės mokestis už bendrabu gu palyginti netolimoje pra geležinkeliai, timo lygį. ’ių negali mokytis aukštosio čius ir Darhemsko universite eityje universitetuose mokė įmonės, dešrų fabrikai. Yra Šiaurės Amerikos organi se mokyklose dėl finansinių te. Turint galvoje kainų už si tik buržua sūneliai, kurių ir žinių fabrikai, kurių vaid zacijų (Tarpamerikinis vysty sunkumų" — pareiškė ofi- maistą kilimą, elektrą, šildy turtingi tėvai galėjo užmokėti muo ir pasibaigia tuo, kad mosi bankas, Fordo, Rokfele -ialus Amerikos žinynas mą, transportą, įvairias kitas už mokslą, tai dabar padėtis jie tarnautų kitoms įmonėms". rio, Kelogo fondai ir t. t.) paskolos ir subsidijos sąlygo šiuolaikinio mokslo ir techni ja atitinkamą dėstymo univer bunda bar jaunimas kos lygio bei laukinio vidur sitete orientaciją. Mokymo amžiško vietinių Afrikos gy procesas orientuojamas taip, ventojų išnaudojimo leidžia kad vėliau baigę specialistai Visoje Mechiko nacionali studentams tas netei galėtų dirbti privačiose, prik Pietų Afrikos studentų na tiniu metu nepasitenkinimas suprasti nio autonominio universiteto sybes, kurios egzistuoja PAR lausančiose amerikiečiams cionalinės sąjungos pirminin vis dažniau prasiveržia ir teritorijoje prie ėjimų į mo įmonėse. kas N. Kertis nusiuntė į Su pereina j atvirą studentijos ir santvarkoje. komuosius korpusus budi Savo laiške N. Kertis pa grupės studentų. Tai nese Štai ką kalba apie šią sis vienytųjų Nacijų Organizaci valdžios konfliktą. Praėjusių temą Kolumbijos studentų so ją laišką. Jame išreikštos metų gegužės mėnesį šimtai kvietė studentus boikotuoti niai sukurto studentų savigy lidarumo nacionalinės tarybos nuotaikos ir mintys, kurios Johanesburgo universiteto Forsterio vyriausybės užpla nos komiteto nariai. narys M. Toresu: „Mes ži vyrauja pažangiojo Pietų Af studentų išreiškė ugningą pa nuotą gegužės mėnesyje Pie Paskutiniu metu universiteto nom, kad tarptautinių bankų, rikos jaunimo tarpe. sipiktinimą rasistinės vyriau tų Afrikos Respublikos „ne studentų miestelis vis daž dešimtųjų besivadinančių „vystymosi sybės susidorojimu su pog priklausomybės" tampa chuliganiškų ir „Pietų Afrikos visuomenė rindinės partijos, kovojančios metinių šventimą. Nes apie niau bankais" valia mūsų universi teroristinių aktų vieta. Juos — tai pūvanti visuomenė, — tetams primetama vienpusiš už aparteido likvidavimą šaly kokią nepriklausomybę gali vykdo vadinami „poristai" ka gamtos ir visuomenės kalbama laiške, — ir paskuti je — Afrikos nacionalinio ma šnekėti tada, kai tikrieji Gjjorros“ — ispaniškai laz niu metu jos būklė nesulai mokslų dėstymo orientacija. kongreso nariais. Gegužės šalies gyventojai — milijo da). .Poristai" užpuldinėja Mes laikome antidemokrati komai blogėja. Atskiro rasių 18-ąją studentai pirmą kartą nai afrikiečių — paversti gru pažangius studentus ir dės niu reiškiniu tai, kad iš uni vystymosi politika — apar- su protesto lozungais išėjo j pės rasistų vergais? tytojus, pardavinėja narkoti versiteto programų išbraukia teidas — iš tikrųjų yra prie gatves. Savaime suprantama, PAR kus, užsiima šantažu ir gąsdi vartos bei teroro politika. mas dialektinis materializmas. Gindami kovotojus už af studentų demonstracijos — nimu. Vienas paskutinių Mes prieš empirinį, aprašan Kasdien šalyje „už aparteido rikiečių liaudies teises, „bal- tik pirmieji Pietų Afrikos chuliganų išsišokimų privertė tvarkos pažeidimą" suimama tįjį, bet nepaaiškinantį reiški tieji" studentai stojo prieš jaunosios kartos radikalių imtis ryžtingų priemonių. Ko nių esmės metodą. Jis anti- daugiau kaip du tūkstančiai privilegijuotus savo tėvy- nuotaikų pasireiškimo požy vo pabaigoje „poristų“ grupė mokslinis, bet vis vien naudo afrikiečių. Saujelė rasistų nainius, palaikančius šalyje miai. Nereikia užmiršti, kad užpuolė universiteto paruošia jamas mūsuose dėstant visuo lobsta, o šimtai tūkstančių egzistuojančią tvarką, De šalies jaunimas išaugo baltų mąjį fakultetą: išplėšė moksli menės mokslus. Mūsų specia afrikiečių gyvena žemiau ofi monstrantai dainavo damą jų rasinio pranašumo prieš nę biblioteką, nusiaubė archy cialiai pripažintos skurdo ri listai ruošiami taip, kad taptų „Mes nugalėsime!" — žinomą juodaodžius propagandos įta vą, sulaužė baldus, pagrobė aklais kapitalo tarnais, nesu bos". Amerikos negrų kovotojų už koje. Ir vis dėlto bundantis iš laboratorijų brangią apara prastų nacionalinių problemų, •PAR studentų lyderio laiš pilietines teises himną. Ši studentijos aktyvumas bei tūrą. kad jų veikla būtų ribota. kas pažymėtinas tuo, kad jis demonstracija parodė, kad politinis sąmoningumas stipri „Roristų" organizacija bu — Viena kultūrinės ir ma pabrėžia augantį jaunosios Pietų Afrikos studentų sąmo na kovotojų prieš rasizmą ir vo sukurta šeštojo dešimtme terialinės pažangos sąlygų, — kartos nepasitenkinimą rasis nėje vyksta žymūs poslinkiai. aparteidą Pietų Afrikos Res čio pradžioje iš studentų, už tūkstančių Kolumbijos stu to Forsterio režimu. Pasku- Ryškus prieštaravimas tarp publikoje gretas. siiminėjančių amerikonišku dentų vardu kalbėjo M. To resu, — būtų tokie universi tetai, kur iš tikrųjų būtų 1) politinį — idėjinį Filologijos fakulteto skatinamas mokslinis-tiriamaKultūros klubas skelbia kryptingumą; sis darbas. Tai reikia daryti 2) meninį lygį; konkursą savo tradicinių ne Jungtinių Valstijų nurody švenčių — Imatrikuliacijos 3) sąmojaus turiningu mu, o nacionalinės ekono ir Mediumo — scenarijui. mą; mikos vystymo vardan. 4) originalumą. Scenarijuose turi būti To ir reikalauja Kolumbi Konkurso terminas — smulkiai nurodyta visa jos bei kitų Lotynų Amerikos šventės eiga. Galima pa 1972. 1. 15. Skiriama viena „Būk sveikas". Taip vadi šalių studentai. Jų kova už antroji naudoti senųjų tradicinių pirmoji ir viena mokymo sistemos demokrati nasi naujas „Fakto" miniatiū švenčių elementus ir per premijos (30 rb. ir 20 rb). zavimą, prieš JAV monopoli rų spektaklis. Jo premjera Scenarijai pristatomi į Fi sonažus. jų diktatą, nežiūrint represi Scenarijai bus vertinami lologijos fak. komjaunimo jų ir policijos žiaurumų, įgau įvyks lapkričio 13—14 d. Ak komitetą. pagal sekančius kriterijus: tų salėje. Pradžia 19 vai. na vis platesnį mastą.
Aukštoji mokykla kapitalo šalyse
Pietų Afrika:
STREIKUOJA,
KOVOJA •K Danijos studentų soči, demokratinio susivienijir „Frit Forum" metinis sus žiavimas pasiuntė nauja šalies vyriausybei reikalai mą pripažinti Vokietijos £ mokratinę Respubliką ir t megzti su ja diplomatini santykius.
Studentai kovoja prieš
Kolumbija
REIKALAUJA,
Meksika:
•K Pietų Korėjos diktal riaus Pak Cžon Chi įsakyį šalies aukštąsias mokyki! paskutinėmis dienomis apij tas vis didėjančių neram mų, siunčiama armija. Iki dantų apsiginklavę a reiviai ir policininkai nei drovi jokių priemonių . tvJ kai įvesti". Daugiau kaip 10 studentų suimta, dar 7> bus prievarta imami į arini Pietų Korėjos studentai U voja, jie reikalauja atšau privalomą karinę tarnybą si dentams, smerkia koiupd ir marionetinės vyriausyb keliaklupsčiavimą prieš JJ imperializmą. 1500 Lioveno univer teto (Belgija) studentų pask bė streiką, protestuoda prieš šalies dalyvavimą NA1 bloke ir „Bendrojoje : je". •K Kasmet Vakarų Vokia jos studentai vis aktyviau : jungia į politinę kovą, reikalauja išvyti iš univer tetų dėstytojus su nacisti praeitimi, reformuoti aukši ją mokyklą. Ne paslaptis, k čia mokymo priemonės p] paguoja antikomunizmą, gos kultą, mintį apie tai, k kapitalizmas — geriausia s tema. Tarp tų, kurie kova prieš maisto produktų, mid transporto, butų nuomos d brangimą, daug ir studen nes bet koks kainų kilimas] stiprus smūgis per ir taip p] ną studento piniginę.
SAVIGYNOS KOMITFf futbolu. Jos nariais gale būti tik universiteto studa tai. Bet vėliau organizacij charakteris ėmė keistis, į prasiskverbė nieko bendro universitetu ir sportu net rintys asmenys, deklasud elementai. Pirmykštės ord nizacijos paskirties neliko pėdsako. Universitete vykusios spal dos konferencijos metu saį gynos komiteto vadovai N reiškė, kad teroristinių J pių ir už jų stovinčių poli! nių jėgų tikslas — suku] universitete prievartos ir b] mės atmosferą, nuslopii judėjimą už studentijos I mokratines teises, sutruki] kurti stambiausiame šalil mokslo centre pažangias stl dentų organizacijas. Sa] gynos komiteto nariai nutal pasiūlyti vadovybei pašali! iš universiteto studentus PI ristus". Savigynos grupių daug! dienomis. Studentai teisi jėgas, kad padarytų I reakcijos savivalei.
REDAKTORIUS A. KUSTA Fizikos fakulteto ir diofizikos katedros dan buotojų kolektyvai nuoj širdžiai užjaučia vyr. dėsi ‘vtoją Alfonsą JUODVIR’ dėl jo motinos mirties.
Rinko tr spaudė LKP j leidyklos sneusturė Užs. Nr. 4335 LV