SVEIKINAME UNIVERSITETO KOMJAUNIMO
ORGANIZACIJOS XVIII
KONFERENCIJOS
DELEGATUS IR SVEČIUS! Komjaunimas šiandien tei sėtai didžiuojasi tuo, kad jis buvo aktyvus mūsų šalies istorijos kūrėjas. Penkių or dinų šlove pažymėta jo bol ševikinė aistra, darbas, moky masis. Į bendrą komjaunimo darbų pynę savo indėlį įdėjo ir Vil niaus universiteto komjau nuoliai. Pradėjusi savo kelią ryžtinga pirmųjų komjaunuo lių veikla pokario metais, šiandien mūsų komjaunimo organizacija išaugo j vieną stambiausių respublikoje. Išaugo ir kokybiškai — patyrimu, darbo formomis, konkretumu. Šiandien sunku įsivaizduoti Universitetą be septynių tūkstančių jo kom jaunuolių. Toli skamba mūsų saviveiklininkų daina, mūsų darbo ir poilsio stovyklos, mūsų Studentų mokslinė drau gija — geriausios respubliko je, vis principingiau mes sprendžiame mokymosi klau simus. Nauja komjaunuolių darbo programa tapo Visasąjungi niame studentų sąskrydyje pasakyta drg. L. Brežnevo kalba. Apie naujus darbus, kuriems įpareigoja partija, apie veiklos rezultatus, ne sėkmių priežastis ir bus da lykiškai kalbama rytoj įvyk siančioje konferencijoje.
♦ Universiteto komjaunimo organizacijos ataskaitinė-rin kiminė konferencija vyks Aktų salėje (Čiurlionio 21) Pradžia lapkričio 20 d. 10 vai. Delegatai registruojami nuo 9. 30 vai.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 m.
1971 m. lapkričio 19 d.
Profsąjungų stipendijos ir premijos maitinimą, masinį sportinį darbą aukštosiose mokyklo se ir technikumuose, taip pat studijuojančio jaunimo poilsio organizavimą. VPSCT prezidiumas nutarė įsteigti nuo 1972 m. rugsėjo 1 d. TSRS profsąjungų sti pendijas aukštųjų mokyklų studentams ir specialiųjų vi durinių mokyklų mokiniams, kurių pažangumas labai geras ir kurie pasižymėjo visuome niniame darbe. Penkiasdešimt stipendijų po 80 rublių skirta studentams. VPSCT prezidiu mas priėmė VMTDT pasiūly mą įsteigti 80 kasmet skiriapremijų už geriausius
gės D. Stankevičiūtė su N. Sapolaite, bibliotekininkės R. La tėnai tė, J. Žibatkauskaitė, A. Urbonaitė ligi šiol bėgioja po dekanatą, neišlaikiusios pra ėjusios sesijos. Labai liūdna, kad ir V k. studentės O. Sabeckytės pavardė tame ne trumpame skolininkų sąraše. Mane domina jūsų fa kulteto pirmakursiai. Atėjus iš mokyklos sunkoka priprasti prie naujos aplinkos, mokymo sistemos. Gal Jau ga lite pasakyti, ko verti šių me tų pirmų kursų studentai? Dabar sunku pasakyti. Gru pėse vyksta kolokviumai. Jie iš dalies parodys, ko verti mūsų studentai pirmakursiai. Gruodžio pradžioje fakulteto partinės organizacijos ir mokslinės tarybos bendrame susirinkime numatyta apsvars tyti temą: „Mokymo - auklė jimo darbas pirmame fakulte to kurse", praktiškai susipažinsim su studentų darbo są lygomis: ar pakanka vietų skaityklose, ar suspėja stu dentai užsirašyti paskaitų tu rinį, o susirinkimas apibend rins visas iškeltas mintis. Be abejo, grupių knralorių darbas daug reikšmės turi stu dentų gyvenime? Žemesniuosiuose kursuose kuratorius daug ką gali pada ryti. Žinoma, tai mano .uomonė. Gal kiti mano kitaip Di-
studentų mokslinius darbus, kuriuose sprendžiami konkre tūs liaudies ūkio uždaviniai. Numatyta asignuoti 1972 metams daugiau kaip 16 mi lijonų rublių kelialapiams įsigyti į sanatorijas, pensio nus, poilsio namus, studentų sveikatingumo, turistų ir al pinistų stovyklas, studentų ir moksleivių gydomajam maitinimui. Šios lėšos taip pat bus panaudotos, papildo mai išlaikant 20 sanatorijų profilaktoriumų, -ukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų studentams. LIETUVOS TSR AUKSCIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
REIKIA DIRBTI Mūsų korespondento J. Be raus pokalbis su Istorijos fa kulteto prodekanu V. LESCIUM. Ne už kalnų semestro pa baiga. Ar daug fakultete stutentų, neišlaikiusių praėjusios sesijos egzaminų ir jskaltų? Po pavasario sesijos fakul tete buvo daugiau kaip 100 sko''ninku. Tai labai daug. Aš prodekanu dirbu nuo rugsėjo pabaigos. Tada jų dar buvo li kę 68. Dabar fakultete yra 25 skolininkai. Aš pateikau skai čius, bet jie nereiškia, kad tokia dalis studentų nesugeba mokytis. Dažnai studijas .iutraukia objektyvios priežas tys. Dėl jų daugumai studen tų tenka atidėti egzaminus. Norėčiau daugiau pakalbėti apie tuos studentus, kurie dėl nežinomų priežasčių turi įsi skolinimus. Rūpestį kelia IV kurso istorikai ir biblioteki ninkai. Bandėme išsiaiškinti, kodėl studentai nesugeba lik viduoti įsiskolinimų. IV kurso istorikė J. Radzevičiūtė pa reiškime rašo: „Prašau leisti man laikyti akademines sko’as (2 egzaminus — naujųjų amžių istorijos ir TSRS istori jos) iki š. m. lapkričio 6 d. Skolų nelikvic’ vau praėjusį rugsėjo mėn. dėl rimtų asme ninių priežasčių." Tokių paaiškinim ( daug. Deja, ir J. Radz vičiūtė bei jos kurso drau-
Kaina 2 kp.
4500 disertacijų
M. RAGAUS KAITE studijuo ja psichologiją Istorijos fakul tete. Jau treti metai JI kasdie ną kruopščiai ruošiasi užsi ėmimams. Todėl ir darbo rezulta tai puikūs — sesijos išlaikytos penketais. Už rktyvią visuome ninę veiklą ir la bai gerą moky mąsi jai paskir ta Lenino stipen dija.
VPSCT prezidiumas pri ėmė nutarimą apie profsąjun gų organizacijų uždavinius, susijusius su kalba, kurią TSKP CK Generalinis sekreto rius draugas L. Brežnevas pa sakė visasąjunginiame stu dentų sąskrydyje, ir su TSKP CK bei TSRS Ministrų Tary bos nutarimu „Dėl priemonių aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų moksleivių materialinėms ir butų bei buities sąlygoms toliau gerinti". Nutarimas numato priemo nes, padedančias toliau ge rinti studentų ir moksleivių buitines sąlygas, visuomeninį
Nr. 36 (776)
delis skirtumas tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyk lų. Kuratorius turi juos įvesti į studentišką gyvenimą. Geru žodžiu norėčiau paminėti isto rikų II k. kuratorių R. Žiugž dą, buvusį vyresnių kursų ku ratorių doc. S. Lazutką. Jų su manaus darbo dėka grupėse geras lankomumas ir pažan gumas. Kaip visuomeninės organi zacijos rūpinasi studentų pa žangumu? Dekanatui padeda fakulteto partinė organizacija. Tik no riu pasakyti, kad komjauni mas turėtų vaidinti didesnį vaidmenį. Aš esu už gerą kū rybingą iniciatyvą, o jos kaip tik nerodo mūsų studentai. Dažnai svarstymai nepasiekia savo tikslo. Jūs sakėte, fakultete yra 25 skolininkai. Jūsų nuomone — sugebės jie išlaikyti sesiją, jei dar neišlaikę praėjusios sesi jos egzaminų ir'įskaitų. Pasakyti sunku. Tai priklau sys nuo jų pačių darbo. Tik darbas gali duoti teigiamų re zultatų. Suprantu, jiems dvi gubas 'krūvis: reikia išmokti tai, ko nemokėjo, ir tai, kas reikalinga artėjančiai sesijai.! Dar kartą sakau: kad to nebū tų, reikia ditbti. k
Už vaisingą pedagoginį dar bą, nuopelnus karinio patrio tinio jaunimo auklėjimo dar be ir aktyvią visuomeninę veiklą ryšium su šešiasde šimtosiomis gimimo metinė mis Vilniaus Darbo Raudo nosios Vėliavos ordino Vals tybinio V. Kapsuko universi teto Karinės katedros dėstyto jas papulkininkis Borisas Bla. žys apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Kai turi prieš akis tokį skai tume konstatuoti, jog apginta čių ir bandai galvoje apmesti tūkstantoji disertacija. Dabar šio galingo disertacijų srauto nereikėjo nė pilnų trejų me tematinę įvairovę bei apimtį, tų. ir mes įrašome 15001 Disunkiai gali įsivaizduoti tuos džiavomės 50 daktarinių di pirmuosius upelius, kurie da sertacijų, o dabar jų turime dvigubai daugiau. vė jiems pradžią. Matyt, M. Valiaus padary Tai buvo rūsčiais pokari niais 1948-siais metais. Uni toji pradžia buvo užkrečiantis versitetas vos buvo pradėjęs pavyzdys gamtininkam? — atsigauti, iš visų išgalių steng jie priklauso prie vieno iš damasis aplopyti karo nunio gausiausių disertantų būrio: kojimus. Darbo sąlygos iš tie 221 kandidatinė ir 16 daktari sų buvo sunkios. Bet ir tokio nių disertacijų. Ant kulnų li mis sąlygomis mokslinis dar pa medikai, apgynę 178 kan bas nenutrūko. Pirmasis poka didato laipsnio disertacijas ir rinis disertantas — tuometinis net 34 daktaro. Pastarosiomis Universiteto Zoologijos ka jie tapo neaplenkiami kitų tedros vedėjas Mečius Valius, specialybių. Nedaug teatsilieka ekono apgyn.ęs biologijos mokslų kandidato laipsnio disertaci mistai, chemikai, filologai... ją „Metelių ežerų krašto Pu- Bet prioritetų vis dėlto iško pillidae sraigės". Po savaitės vojo tiksliųjų mokslų atsto pirmąją disertaciją savo są- vai — fizikai ir matematikai, skaiton įsirašė chemikai. Jos turėdami savo sąskaitoje net autorius — tuometinis Che 276 disertacijas. Matyt, dėl to mijos fakulteto dekanas Vy ir dėsninga, kad 1500-uoju tautas Kaikaris. Ledai paju tapo būtent jų atstovas — dėjo — pamažėle, bet nesu Puslaidininkių fizikos kated laikomai. Po aštuonerių metų ros aspirantas Aloyzas Pažė buvo užbaigta pirmoji šimti ra. Tai vienas iš beveik 200 nė, o 1964-siais galėjome di Universiteto aspirantų būrio, džiuotis, matydami apgintų šiaip niekuo ypatingu neišsi disertacijų sąraše jau 500 po skiriantis, gal tik savo droviu charakteriu ir dideliu užsispy zicijų. Gražią dovaną Tarybų val rimu. Tikriausiai, tas didelis džios paskelbimo Lietuvoje užsispyrimas ir padėjo pasiek penkiasdešimtmečiui pateikė ti neblogų rezultatų. Ir dar respublikoje ir užsienyje ži tai, kad A. Pažėra iš karto at nomas kalbininkas baltistas rado savo kelią, fiziko pašau Lietuvių kalbos katedros ve kimų. dėjas Vytautas Mažiulis, Filo 1500-asis disertantas kilimo logijos fakulteto mokslo tary iš Prienų rajono, Pažėrų mies boje apgynęs daktarinę di telio. Baigęs Veiverių viduri sertaciją — kapitalinį dau nę mokyklą, įstojo į Vilniaus giau kaip 600 puslapių veika universiteto Fizikos - mate lą „Lietuvių ir indoeuropiečių matikos fakultetą, po penkekalbų santykiai". Ta diena, rių metų baigė ir buvo palik. 1968 metų gruodžio 19-jų- tas dirbti Puslaidininkių fizi buvo tikrai džiaugsminga kos katedroje. Dar po poros Universiteto mokslo istori metų įstojo į puslaidininkių ir joje. Tai tūkstantosios diser dielektrikų fizikos aspirantū tacijos diena. Pagrįstai galė rą. Treji metai netruko pra jome didžiuotis — per dvide bėgti. Bet nesnaudė ir A. Pa šimtį metų apginta tūkstantis žėra. Dabar, matydami atlikto disertacijų, tarp jų — 50 dak darbo rezultatus, galime kon tarinių. statuoti, kad tie metai buvo Lapkričio 9 dieną apgintų tikrai darbingi ir vaisingi. disertacijų sąraše pasirodė ei Disertanto pasirinktoji te linis ir gana įspūdingas skai ma labai aktuali. Kaip žinia čius — 1500. Reikėjo praeiti šiuolaikinėje technikoje pladvidešimčiai metų, ’ad galė(Nukelta j 3 psl.)
SENI AIDAI, NAUJI PLANAI — Neįsivaizduoju stu žu, nuoširdžiu metodiniu dento — ne kraštotyrinin pokalbiu su svęčiajs iš ko, — šie kraštotyros ve LTSR Paminklų apsaugos terano, LTSR Paminklų ir kraštotyros draugijos apsaugos ir kraštotyros Vilniaus ‘ miesto skydraugijos Garbės natib, riąus. tautosakos rinkėjo J. AiPraėjusieji metai buvo dūlio žodžiai nuskambėjo ’ ramuvos darbo įsisiūbavi rimtu paskatinimų gausiai mo metai. Žiūrų etnografi i ramuvos ataskaitinį su nio ansamblio sukūri sirinkimą atė'fuktėms pir- mas (Filosofijos istorijos ir makursiatrts ‘it seniesiems ateizmo katedros aspiran nariams. to J. Trinkūno užsidegimo Ataskaitinis susirinki ir didelio, nuoširdaus dar mas virto savotišku kraš- bo dėka), ansamblio pasi tdtyrinii) -darbo instrukta- rodymai, susitikimas iu
Vilniaus krašto mokyto jais ir Pelesos daininin kais, internacionalinis Per galės dienos minėjimas BTSR, Smiltinėje, komp leksinė vasaros ekspedici ja Ignalinos r?jone, Tve rečiuje, prof. Z. Žemaičio gimtinėje. Atidarytas J. Jablonskio memorialinis muziejus Sakių rąj. Rygiš kių km., kuriam ekspona tus rinko ranjuvfečiaL Apie senus darbus, apie naujus pianus kalbėjo doc. (Nukelta į 2 psl.)
=»
i
J psl
TARYBINIS STUDENTAS
VISĘJ GERBIAMAS Lapkričio 16 dieną sukako 75 metai Visuotinės istorijos katedros vedėjui, Lietuvos TSR nusipelniusiam mokyto jui, docentui Juozui Galvy džiui. Visą savo gyvenimą jubiliatas paskyrė kilniam jaunosios kartos mokymo ir auklėjimo darbui. Gimęs valstiečių šeimoje Zarasų raj. Davainių kai me, J. Galvydis pradžios mo kyklą baigė Petrograde. Ten lankė ir gimnaziją, tačiau dėl lėšų stokos jos nebaigė. Pirmojo pasaulinio karo me tais mobilizuotas į carinę ar miją, po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos per
galės jis kurį laiką buvo kuo pos vadu Raudonojoje Armi joje. Trokšdamas tapti mokyto ju, 1923 m. J. Galvydis, išlai kęs egzaminus brandos atesta tui Įgyti, įstojo į Kauno uni versitetą, kur studijavo ištari-' ją. Universitetą jis baigė tik 1931 metais, nes, neturėda mas pakankamai lėšų studi joms, jau 1925 m. kartu pra dėjo mokytojauti Ukmergės Valstybinėje gimnazijoje. J. Galvydis dėstė ten visuome nės mokslą ir istoriją, savo pamokose skleidė materialis tines pažiūras. Dėl to, netru kus po fašistinio perversmo,
kai Lietuvos mokyklose buvo imta smarkiau diegti buržuazi nio nacionalizmo idėjas, 1928 m. jis buvo atleistas iš darbo kaip tariamai netinkamas pe dagoginiam darbui. Po to J. Galvydis dirbo pažangiame „Kultūros" žurnale ir 1928— 1933 m. buvo jo faktiškuoju redaktoriumi. Ten jis atspaus dino eilę straipsnių dialekti nio ir istorinio materializmo klausimais bei mokslo populiarizacijos straipsnių. Tuo pačiu laiku J. Galvydis keletą metų vadovavo P. Višinskio liaudies universitetui. Tik 1930 m. jis vėl gavo teisę dirbti privačiu mokytoju.
Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, J. Galvydis paskiria mas Kauno 6-osios gimnazi jos direktoriumi. Tuoj po Tarybų Lietuvos išvadavimo, 1944 m. pabaigoje, J. Galvy dis buvo pakviestas dirbti j Kauno valstybinį universitetą, kur dėstė TSRS ir visuotinės istorijos kursus. 1944—1948 m. jis buvo TSRS ir Lietuvos TSR istorijos katedros vedė jas. 1946 m. J. Galvydžiui suteiktas mokslinis docento vardas. Nuo 1949 m. rudens doc. J. Galvydis dirba mūsų Universitete visuotinės isto rijos katedroje. Nuo 1961 m. jis yra tos katedros vedėjas. Doc. J. Galvydis nuolat rūpi nasi, kad studentai gautų kuo daugiau specialybės žinių giliai įsisavintų marksistinęlenininę pasaulėžiūrą, taptų
kvalifikuotais tarybiniais spe cialistais. Doc. J. Galvydis yra pla čios erudicijos, . studentų mėgstamas pedagogas, jo paskaitos klausomos su dide liu susidomėjimu. Tradicija tapo jo puikios paskaitos pir makursiams pačioje mokslo metų pradžioje aDie tai, kaip reikia dirbti su knyga, kaip klausyti paskaitas ir kaip ra šyti kontrolinius bei kursi nius darbus. Doc. J. Galvydis nuolat ieško būdų studentų savarankiškam darbui gerinti ir tobulinti, jis vienas iš pir mųjų Istorijos fakultete ėmė praktikuoti koliokviumus, pa rengė specialius metodinius nurodymus studentams, rašan tiems kontrolinius, kursinius ir diplominius darbus. (Nukelta Į 4 psl.)
PIRMIEJI SKAITYTOJO ĮSP0D2IAI APIE NAUJĄ „FAKTO" PREMJERĄ
„BŪK SVEIKAS“! J. MAŽEIKIO Ir M. KŪRAI ClO nuotraukose: scenos iš premjeros.
Laukiama nesulaukiama auksinė studentiška vasara. Akademinis jaunimas važiuo ja į Altajų, dirba mūsų kol ūkiuose, draugauja su kitų šalių jaunimu. Laikraščiai ir žurnalai spausdina įdomias apybraižas iš studentiškų sto vyklų gyvenimo, kino studija suka prizus laiminčius filmus. Deja, neretai tai tik gražioji, „paradinė" stovyklų pusė. O ko dar jose pasitaiko, ir pa pasakojo mums šeštadienį ir sekmadienį faktiečiai. Naujoji „Fakto" premjera „Būk sveikas!" nestulbino scenarijaus originalumu ar iš raiškos priemonių naujumu. Dar kartą šis meninis kolek tyvas pasidairė po tuos ne dažnai matomus, bet dažnai nujaučiamus studentiško gy venimo kuluarus. „Būk sveikas, broleli, štai koks tu. Imk ir pasijuok iš savęs, pasižiūrėk, kaip dažnai atrodai," — kvieste kvietė faktiečiai. Ir kiekvienas pa veikslas skleidė tos tamsio-
i500 disertacijų (Atkelta iš 1 psl.) čiai pritaikomas kietų kūnų jautrumas šviesai. Viena iš to kio pritaikymo sričių yra elektrografija — būdas vaiz dui gauti ant įelektrintų švie sai jautrių puslaidininkių sluoksnių. Gaunamo vaizdo kokybė priklauso nuo eilės šių sluoksnių parametrų, jų .arpe nuo jautrumo šviesai, įelektrinimo ir liekamojo po tencialo, šviesinio išsielektrinimo inertiškumo ir kitų. O šie svarbūs parametrai sąly gojami srovės nešėjų fotogeneracijos, jų dreifo per sluoksnį ir sąveikos su įvai riais prilipimo lygiais sluoks nyje. Pavyzdžiui, judančių sroves nešėjų su sekliais pri lipimo lygiais sąveika ap sprendžia srovės nešėjų dreifinį judrumą, o nuo pastaro jo priklauso informacijos per davimo greitis ir tikslumas. Srovės nešėjai, patekę į gilius prilipimo lygius, sudaro lėtai kintantį erdvinį krūvį. To krūvio dėka atsiranda kartais nereikalinga elektrostatinė at mintis, pasireiškianti anks čiau buvusio vaizdo išryškėji mu. Taigi, norint sėkmingai panaudoti puslaidininkių prietaisus vienoje arba kitoje technikos srityje, svarbu žino ti juose vykstančius fizikinius reiškinius, tarp kurių ypatin gai svarbūs yra srovės nešėjų dreifas ir jų sąveika su prili pimo lygiais. Taip pat fiziki niams parametrams ir jų nu statymo tikslumui didelę Įta ką daro sluoksnyje esantis erdvinis krūvis. Disertantas ir užsibrėžė uždavinį surasti naujus metodus minėtiems fi zikiniams parametrams ir erd vinio krūvio susidarymui bei pasiskirstymui sluoksnyje nu statyti, o taip pat patikrinti -tuos dėsningumus ir išmatuo ti fizikinius parametrus elektrofotografiniuose seleno ir seleno-arseno sluoksniuose. Disertacijoje teoriškai išna
grinėta mažo krūvio sąlygotos srovės kinetika, esant bet ko kios trukmės srovės nešėjų injekcijai, taip pat sluoksnyje nevienalytiškai pasiskirstę priūpimo lygiai ir erdvinis krūvis. Plačiai kalbama apie šio krūvio įtaką minėtas sro vės kinetikai ir fizikinių pa rametrų nustatymo tikslumui. Autorius teoriškai aprašė naują metodiką tirti erdvinio krūvio susidarymui ir pasi skirstymui puslaidininkiniuose sluoksniuose. Patraukia dėme sį ir eksperimentinė disertaci jos dalis: išmatuotas srovės nešėjo judrumas, prilipimo lygių parametrai, erdvinio krūvio įtaka mažo krūvio srovės kinetikai elektrofotografiniuose seleno ir arsenoseleno sluoksniuose. Taip pat ištirta šių reiškinių priklauso mybė nuo sluoksnių gamybos sąlygų. Naudojantis sukurta metodika, autoriui pavyko iš matuoti erdvinio krūvio susi darymą ir jo pasiskirstymą minėtuose sluoksniuose bei silicio monokristaluose. Tai sudaro galimybę efektyviau pritaikyti tuos sluoksnius technikoje bei parinkt tinka mą jų darbo režimą. Mūsų 1500-jam disertantui dar nėra 30-ies metų. Jo žmo na, tap pat universiteto auk lėtinė, dirba vyresniąja inži niere. Ji irgi nemažai prisidė jo prie to, kad dabar galime Aloyzą pasveikinti. Jų šeimo je — du šaunūs sūnūs, kurie (ką gali, žinoti) gal irgi paseks tėvo pėdomis. Vyresnysis Dar liūs jau pradėjo semtis moks lų — pirmoje klasėje abėcėlę gvildena. Antrasis —• Vi lius — gimė šiais metais, di sertantui baigiant aspirantūrą. Tad toks, keliais žodžiais tariant, Universiteto 1500-asis disertantas — rimtas moksli ninkas, aistringas žvejas, lai mingos šeimos galva.
TRUMPAI
kontrolierių veikla Įvyko Universiteto dar buotojų atstovų susirinkimas, kuriame buvo išklausyta Cent rinės liaudies kontrolės gru pės ataskaita už praėjusius dvejus darbo metus ir išrink ta nauja VVU liaudies kontro lės grupė. Pranešimą apie grupės darbą skaitė buvęs grupės pirmininkas A. Bere•ils.
Pranešėjas išanalizavo Centrinės Liaudies kontrolės grupės ir fakultetų bei skyrių grupių ir postų darbą. Liau dies kontrolieriai, bendradar biaudami su Rektoratu ir par tine organizacija, Ur/versite■te atliko nemaža patikrinimų. Pagrindinys dėmesys buvo skiriamas mokslinio tiriamojo darbo «igai Universitete, ypač ūkiskaitinių sutarčių vykdy mui piniginių ir materialinių vertybių saugojimui, apskai tai ir naudojimui. Dėmesio S. PULKAUNINKAS centre buvo socialistinės nuo VVU aspirantūros vedėjas savybės apsauga, mokslinės
aparatūros ir įrengimų naudo jimas. Liaudies kontrolieriai nustatė visą eilę finansinės drausmės pažeidimų, neūkiš kumų, naudojant pinigines lė šas, medžiagas, įrengimus. Rektorato padedami liaudies kontrolieriai stengėsi, kad pa dėtis būtų operatyviai taiso ma. Pranešėjas pažymėjo, kad greta teigiamų liaudies kont rolierių darbo pusių, buvo ir visa eilė nesklandumų bei trū kumų. Nepakankamai akty viai dirbo kai kurių fakultetų Liaudies kontrolierių grupės, nebuvo reikiamų kontaktų tarp Centrinės ir fakultetų grupių, mažai bendradarbiau ta su komjaunimu ir profsą junga. Universiteto kolekty vas nepakankamai buvo in formuotas apie Liaudies kont rolės veiklą. Blogai, kad Cent rinėje Liaudies kontrolės gru pėje nebuvo Universiteto stu dentijos atstovų.
Susirinkime išrinkta nauja Liaudies kontrolės grupė. Mūsų inf.
UNIVERSITETO LIAUDIES KONTROLES GRUPE Pirmininkas RAS (FAF)
—
J.VIZBA
GERASIMOVAS (administra cija), C. GEČIENE (Fil. F), N. RAGUOTIENE (ChF), V. BAGDONAS (IF), V. BE DALIS (PEF), A. BERENIS (FAF), B. DOMŽA (MF), A. DAMBRAUSKAS (TF), J. DE GUTIS (MMF), E. JOTAS (MF), D. JUODVALKYTĖ (GF), G. KAVALIAUSKIENĖ (FF), A. STRAVINSKAS (Mokslinė biblioteka), N. LASKEVJC (Fil. F), A. VE SELKA PEF). '.I
■
'
*
•
Teisės fakultete (vyko IIIIV kursų jungtinis komjaunl. mo susirinkimas. Vlsašąjun. qinlo studentų sąskrydžio dalyvis J. Pečkaltls pasidalijo (spūdžiais, pabrėžė sąskrydy je Iškeltų uždavinių svarbą. Visose akademinėse, grupė se apsvarstyta drq. L. Braž. nevo kalba sąskrydyje.
Šimkūnas (Mts), d.
■
Lapkričio 12 d. Kolonų salėje buvo paminėtos didžio. to rusų rąžytojo F. Dostojevs. :lo 150-osios qlmlmo metinės. Rusų literatūros katedros vedėja doc. ę. Cervinskienė papasakojo apie rašytojo kū rybą, Jo asmenybę. Vakaro metu buvo skaitomos Ištrau kos iš F. Dostojevskio kūry bos. Vakare dalyvavo LTSR I. a. M. Mironaitė, rusų dra mos teatro aktoriai D. Jak-, ševičlūtė, M. Mašanskaja, V. Jefremovas. *
NARIAI: r
sios studentiškos biografijos puslapius. Buvo spektaklyje ir lėkštokų scenelių, vietomis lyg ir trūko skoningesnės režisū ros. Bet kai kurie spektaklio vaizdeliai iš tiesų peraugo studentiško gyvenimo rėmus, (gijo plačią publicistinę pras mę. Prisiminkime gražbylį pirmininką (nepakartojamasis M. Belkindas), uoliai besirū pinantį savo kolūkiečių kultū rinio lygio kėlimu. Prisiminki me „rastinukus" blaivykloje, surinktus po eilinės studentiš kos šventės. Ners ir banaloka, bet aktualumo nepraradusi scenelė apie „prekybą" su už sieniečiais. Faktiečiai puikiai padirbėjo ruošdami šią premjerą. Atsisa kyta pigaus juokinimo, vaid mens forsavimo. O kiek entu ziazmo, sveiko humoro. Dina miškai besivystantis veiksmas neleido nė atsikvėpti. Regis, į „Faktą" įsijungė gražus būrelis jaunų, gabių žmonių. Palinkėkime visiems faktiečiams kūrybinės sėkmės. N. JANUŠYTE
»
'
•
•
I k. teisininkai surengė pokalbi „Mano Mslmoji pro. feslja“. Apie savo darbą pasakojo Lenino raj. proku roras M. Farberls, II Juridinės konsultacijos advokatė U Galdikienė. -< A. VAIČIULIS
įfl11 uirt J CVA7JA<0 Spalio mėn. „Tarybinio studento" 32 numeryje buvo rašyta apie biologijos specia lybės studentų A. Burbos, V. Stravinsko, A. Bobelio, V. Radaičio, P. Burzdžlaus, J. Janušausko ir D. Vaitiekūno elgesį bendrabutyje Nr. 3. Jų elgesys buvo apsvarsty tas fakulteto komjaunimo ko miteto ir profbiuro jungti niame išplėstiniame posėdy je, kuriame dalyvavo parti nio biuro nariai ir dekanai atstovai, o taip pat atitinka mų katedrų posėdžiuose. Už netinkamą elgesį visuomeni nės organizacijos pareiškė jiems visiems papeikimus, o administracine tvarka — stud. A. Bobeliui, V. Radaičiui ir D. Vaitiekūnui fakul teto dekano vardu — griežtį papeikimai. Studentams A. Burbai, V. Stravinskui, P Burzdžiui ir J. Janušauskui nebus mokamos stipendijos už vieną mėnesį. Katedrose, kuri se mokosi aukščiau išvardinti studentai, sudarytos priemonės auklė jamajam darbui pagerinti. Doc. R. TARVYDAS Gamtos fak. dekanas
Tūkstantis su viršum stu dentų Iš Finansų ir apskaitos, Prekybos, Teisės, Pramonės ekonomikos, Gamtos, Istorijos, Filologijos fakultetų talkinin kavo vaisių nuėmimo darbuo se. Kaip įprasta studentams, jie entuziastingai plušėjo lau kuose. Apie jų nuoširdžią pa galbą byloja padėkos, Pagyri mo raštai, premijos atskiriems studentams. Bet į medaus sta tinę Įlašėjo ir vienas kitas la šas deguto... Dosnūs šį rudenį sodai. Linksta obelų šakos, skina obuolius inteligentiškos stu-
Atkelta iš 3 psl. Kartu doc. J. Galvydis daug rūpinasi, kad studentai butų aprūpinti naujausiomis moky mo priemonėmis. Jis pats iš vertė iš rusų kalbos TSRS istorijos, senovės, naujųjų amžių ir naujausiųjų laikų vadovėlius aukštosioms mo-
dentų rankelės. Sunku, gal būt, pirmąkart į didelį sodą patekusiam mokslavyriul, ne pratęs-jis taip ilgai gryname drėgname ore triūsti. Nedū saudamas studentas tempia savo naštą (dėžę su obuoliais), atkakliai linksminasi (šoka...) jis kas vakarą draugų būryje. Bet ar visų? Grupė Filologijos fakulte to studentų rinko vaisius Vii-
niaus raj., Avižienių medely ne. Dirbo gerai. Kas vakarą linksmi, su pilnais krepšiais obuolių (lauktuvėmis) grįžda vo jie į Universitetą, o rytais vėl... Bet ryte, žiūrėk, stu dentiškos talkos tabore ir trūksta vieno ar kito kolegos darbščių rankų ir linksmų plaučių. Pastarųjų simuliantų tarpe atsidūrė ir Vita Samvi4ytė, vokiečių kalbos ir lit.
Studijų ir brendimo mediumas Atkelta iš 2 psl.' pristatyti respublikiniam kon kursui. Gerai mokėsi Vanda, Stasys B. Tačiau tvirto ko lektyvo nebuvo. O juk tik kolektyvas tega li sumanyti tokius renginius, kurie atitiks jo narių norus, polinkius ir tuo pačiu bus teikalingi visiems kolektyvo nariams. „Jus sukuria ne tai, ką jūs gaunate. O tai, ką jūs duodate. Tai, ką jūs teikiate kolektyvui, kuria, turtina kolektyvą. Ir kolektyvo egzisWl IIIIIMI IIIMI llHir "lt-
VISU GERBIAMAS
Kartus obuoliai
—T*
kykloms. Be to, doc. J. Gal vydis išvertė bei redagavo N. Cemyševskio „Estetiką", V. Belinskio Raštus ir kitus vei kalus. Jo ilgų metų mokslinį darbą tarsi apvainikavo nese niai paruošta spaudai stambi knyga — mokymo priemonė aukštosioms mokykloms „Žmogaus ir pirmykštės vi suomenės kilmė ir vystyma sis".
tavimas savo ruožtu praturti na jūsų pačių vidų", — rašė humanistas A. de Sent-Egziu peri. Mokydamiesi iš klaidų, pra dėjome trečius studijų me tus. Negaliu pasakyti, kad mes daug ką nuveikėme per šiuos kelis mėnesius. Tačiau malonu tai, kad grupės nariai vis atsakingiau žiūri į pag rindinius mūsų uždavinius — mokslą ir visuomeninę veiklą. Turime tik vieną skolininką, bet ir šis neišlaikė egzaminų dėl sunkios ligos ir žada
greitai paskutines skolas lik viduoti. Romas, Algis B. ir kiti jau seniai nebeturi aka deminių įsiskolinimų. Šie metai patys sunkiausi mūsų studijose. Turime daug paskaitų. O juk mes domimės ir daile, teatru, literatūra Aloyzas lanko Universiteto daile ; studiją, Stasys J. — radijo mėgėjų klubą, o Dalia dainuoja akademiniame cho re. Visur spėti sunku, tačiau, nežiūrint to, grupė numatė įdomių renginių. Artimiausiu laiku rengiamės išvykti ke
Doc. J. Galvydis yra tik ras darbštumo ir pareigingu mo pavyzdys. Visiems žino mas jo nepakantumas dar pasitaikantiems atskirų stu dentų abejingumo, nerūpes tingumo f iktams. Doc. J. Gal vydis yra labai principingas, reiklus sau ir kitiems, nesigai li jėgų ir laiko, jei kam rei kia padėti. Už tai jis yra visų gerbiamas.
Dirbdamas vidurinėje, o pokario laikotarpiu aukštojo je mokykloje, doc. J. Galvy dis daug prisidėjo, išugdant gausius istorijos mokytojų ir dėstytojų kadrus. Doc. R. ŽIUGŽDA
spec. II k. studentė Atsidūrė už vartų: už savavališką pa sišalinimą iš talkos ši mergu žėlė lapkričio 2 d. įsakymu pašalinta iš Universiteto. Kokia išraiška bus II k. rusistės Liudmilos Šerstiuk vei de, kai ji krims obuolį? Tur būt, rūgšti... Ji už simuliavi mą negaus stipendijos lapkričio-sausio mėnesiais. Filologi jos fakulteto dekano įsakymu Nr. 70 pareikštas griežtas pa peikimas penkiolikai studentų. Be tikslo ar su tikslu klaidžio jo tą savaitę, kai jų draugai dirbo, miesto gatvėmis antra
kursės lituanistės A. Bara nauskaitė, D. Pranskielytė, V. Puidokaitė, J Skimelytė, ru* sistai V. Ciosovas, R. Novoslolova, V. Rafanavičiūte, I. Zdanavičiūtė ir kiti. Keletas kūrybiškesnių obeifuksų ban dė pasinaudoti senoviniu stu dentišku pokštu: prieš išvyki* mą užsiregistruoti, bet Į kol ūkį nevažiuoti. Darda keliais sunkvežimiai su studentiškais obuoliais. Ar visiems jie bus vienodai gar dūs?
lioms dienoms į Tartų univer sitetą — norime užmegsti glaudžius ryšius su šios aukš tosios mokyklos trečiakur siais istorikais. Žiemos atostogų metu ren giamės pakeliauti po Karpa tus. Tokie renginiai, be abe jo, jungia mus, daro artimes niais. Tapo įpročiu pažymė ti kiekvieno grupės nario gimtadienį. Komjaunimo su sirinkimus dabar lanko ne mažesnė pusė, kaip anks čiau, bet dauguma komjau nuolių. Me„ turime tokius draugus, kaip Stasys B., Juo zas P., Genė Ž., Regina J., Vanda, Nijolė, iš kurių kiti grupės nariai gali pasimoky ti pareigingumo, nuoširdumo.
Mes, 37 busimieji pedago gai, muziejų, archyvų darbuo tojai, archeolcgai, etnografai, žengdami pro Universiteto vartus, prisimename mūsų specialybės lozungu tapusius žodžius: „Historia ėst magistrą vitae". Suprantame, kad mū sų istorija — tai tik penkeri studijų metai. Šitą istoriją kuriame mes, bet parašys ir giliai įvertins ją savarankiš kas gyvenimas. Istorikai ginčijasi, spren džia, mokosi iš klaidų. Istori kais reikia tikėti I
niaus rinktinės sudėtyje buvo laimėtos respublikinės „Žalgi rio" varžybos Ignalinoje ir respublikos pirmenybės Kontaučiuose. Svariausios pergalės buvo pasiektos rudenį. Respublikos rinktinė Tarybų Sąjungos pir menybėse iškovojo ketvirtąją vietą, praleidusi į priekį Lat viją, Estiją ir Leningradą. Iš aštuonių respublikos rinktinės narių šeši buvo mūsų Univer siteto atstovai: R. Eigėlis, J. Keinas (FF), V. Nekrašas (skaičiavimo centras), E. Pau lavičiūtė, A. Baranauskaitė (abi FAF), J. Šležaitė (IF). Be je J. Šležaitė ir J. Keina rug pjūtyje dvi savaites trenira vosi su geriausiais pasaulio orientacininkais Čekoslovaki joje. Kandidatais Į šalies rink tinę šiemet buvo pakviesti J. Šležaitė ir V: Nekrašas. Rugsėjo pabaigoje VVU I ir VVU II komandos pasidali no pirmąsias vietas respubli kinėse SDAALR pirmenybėse Molėtuose, o spalyje startavo me tradicinėse Pabaltijo aukš tųjų mokyklų varžybose Marjama, Estijoje. Šiose varžybo se dalyvavo 24-ios Pabaltijo ir Leningrado aukštųjų mo kyklų komandos, jų tarpe aštuonios iš Lietuvos. Džiugu, kad tarp pajėgiausių į (4 vie ta) įsiterpė mūsiškė A. Bara nauskaitė (FAF), kuriai 2 sek. pritrūko iki meistro normos. Nepaprastai atkakliai ir pui kiai su šalies rinktinės nariais ir kandidatais kovojo mūsų vyrąi estafetėje. V. Nekrašas, R. Eigėlis, G. Juška išplėšė antrą vietą, vos 10 sek. pralai mėję Talino politechnikos ins titutui. Bendrakomandinėje įskai toje VVU I komanda užėmė garbingą antrą vietą, o VVU II — ketvirtą. Geriausia kita mūsų respublikos komanda —
V. KUZMICKAS istorijos spec. III kurso komjaunimo organizacijos sekretorių^
'
šium su septyniasdešimt penk tosiomis gimimo metinėmis Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Vi suotinės istorijos katedros ve dėjas, Lietuvos TSR nusipel nęs mokytojas, docentas Juo zas GALVYDIS apdovanotas Už ilgametį vaisingą moks Lietuvos TSR Aukščiausiosios linį pedagoginį darbą ir akty Tarybos Prezidiumo Garbės vią visuomeninę veiklą, ry raštu.
Orientacininkų „derlius“ Orientacijos sportas Uni versitete turi senas ir geras tradicijas. Jo istorijos pradžia sutampa su pirmuoju respub likos rinktinės išvykimu už respublikos ribų 1958 metų žiemą. Tad ateinančiais me tais turėsime jau penkioliktą sezoną. Orientacininkus ne atsitik tinai vadina „bėgiojar.čiais šachmatininkais". Šiame spor te svarbiausia orientacija, o po to jau bėgimas. Gal dėl tos priežasties orientacininkai Universitete mokosi gerai, o kai kurie ir labai gerai. Spalio švenčių dienomis respublikoje orientacininkai baigė savo sezoną. Universite to rinktinė respublikoje šie met nepatyrė nė vieno pralai mėjimo. Pavasarį dviem ko mandom buvo laimėtos Vil niaus miesto ir Vilniaus „Žal girio" pirmenybės, po to lie pos mėnesį Universiteto rink tinė laimėjo respublikines aukštųjų mokyklų varžybas merginų ir vyrų grupėse. Vii-
V. V.
WPI — liko vienuolikta. Geros žinios Spalio švenčių dienomis atėjo iš pietų Karpa tuose ties Černovicais vykusių stambiausių šį sezoną visasą junginių varžybų tarp kolek tyvų. Pakanka pasakyti, jog jose startavo beveik visi pa jėgiausi šalies orientacinin kai — apie 300 vyrų ir 200 moterų. Šalies pirmenybėse dalyvių skaičius buvo du kar tus mažesnis. Daug kam ne įprastos ir sunkios buvo kal nų trasos. Nejuokai mergi noms prabėgti 6—8 km trasą kalnuose, o vyrams 9—13 km. Labiausiai nustebino pir makursis matematikas R. Poznauskas, kalnų trasoje, kur absoliutinis aukštis tarp dvie jų kontrolinių punktų 1 km atkarpoje siekė 120 m , suge bėjęs patekti Į garbingą „kal nų ožių" trejetą kartu su TSRS rinktinės nariais R. Slavinšu ir U. Saru. Per tris kovos die nas sėkmingiausiai iš mūsiškių pasirodė geriausias respublkos orientacininkas G. Juška (Pus laidininkių fizikos probleminė laboratorija), iškovojęs bendrą septintą vietą, o moterų tarpe V. Januškienė buvo vienuo likta. E. Paulavičiūtė, A. Ba ranauskaitę, L. Pačkauskas, B. Eimaitis, S. Marozas atskirose trasose pateko į pajėgiausiųjų trisdešimtukus. Komandinė kova tarp 54 pajėgiausių šalies kolektyvų baigėsi Rygos radijo gamyk los komandos pergale. Viena svarbiausių pergalių per pa skutiniuosius metus reikia lai kyti mū=ų universiteto I ko mandos iškovotą II vietą. Ne mažiau garbinga ir VVU II komandos iškovota devintoji vieta. Šiose varžybose lygiagrečiai buvo skaičiuojama universi tetų mačų įskaita. Džiugu, kad tarp dvylikos šalies universi-
Nuotraukose: respublikos estafetę (kairėje), rinktinės narys V. Nekrašas Respublikos rinktinės narė (VVU skaičląvimo centras), FAF stud. A. Baranauskaitė pirmasis baiųęs visasąjunųi. respublikos aukštųjų mokyk. nlų „Burevestnlko“ varžybų lų varžybų uždaryme.
KURIA KELIO PUSE EITI? Kiekvienų mokslo mett| pradžioje Universiteto pir* makursiai perspėjami: jūį atsidūrėt dideliame mies te, būkite atsargūs, laiky kitės eismo taisyklių. Jie ne tik perspėjami: supa žindinami su tomis taisyk lėmis. Grupėse planuoja mi susitikimai su autoins pektoriais padės irgi kovo ti už saugų eismą. Su kiek-1 vieno mėnesio autoavari jomis Vilniuje, jų priežas timis supažindinami Uni versiteto vairuotojai. Dau geliu progų kalbama apie būtinumą laikytis eismo taisyklių, jas žinoti, apie tai rašome ir ,,T. studen te". Šiomis dienomis vyksta visasąjunginė eismo sau gumo dekada. Bet žinoki me, kad tai — ne trumpa laikė kampanija. Kova už saugų eismą — kasdieni nis darbas. Ir jo neturėtų užmiršti kursų vadovai, grupių komjaunimo orga nizacijos. Spėlioti kuria kelio puse eiti, negalima. Eismo taisykles reikia ži noti ir jų laikytis. Šiam darbui turi būti skirta ir dalis mūsų renginių, prie monių. A. DARGUŽIS
RADINYS tetų komandų VVU I ir VVU II pasidalino pirmąsias dvi vietas, trečiąją palikdamos Gorkio universitetui. Tai tre čias kartas, kai mūsų univer siteto orientacininkai nuga li šalies universitetų tarpe. Sezonas baigtas. Septyni Universiteto orientacininkai (J. Šležaitė, E. Paulavičiūtė, G. Lebiodaftė, V. Januškienė, V. Nekrašas, R. Eigėlis, J. Keina) pirmą kartą įvykdė sporto meistrų normatyvus, o trys sportininkai — kandidatų į sporto meistrus. Iš aukščiau pateikto šių me tų pergalių sąrašo gali atrody ti. kad Universiteto orientaci ninkams šias pergales pavyko lengvai nuskinti. Taip nėra. Orientacijos sportas kultivuo jamas visose respublikos aukštosiose mokyklose ir dau
gelyje kitų kolektyvų. ~Tuose kolektyvuose taip pat paruo šiama meistrų ir kandidatų į meistrus. Pasiektos atkaklioje kovoje pergalės — tai grei čiau dide snio nei kitur Uni versiteto orientacininkų susi telkimo, organizuotumo ir treniruotumo rezultatas. Tačiau mūsų pergalių džiaugsmus aptemdo nesun kiai pašalinamos smulkmenos. Keista, kad jau daug ’taetų pajėgiausia respublikoje ir viena pajėgiausių šalyje ko mandų startuoja varžybose ir rikiuojasi apdovanojimo para duose su marga savo asmeni ne apranga, naudojasi savo asmeniniu inventoriumi. Tai kelia daugelio mūsų varžovų nusistebėjimą. V. JANUŠKIS TSRS sporto meistras
Istorijos ir Filoloaijos fa kultetų 134 auditorijoje lap kričio 15 d. rastos moteriškos pirštinės. Prašome kreiptis Į „T. stu dento“ redakciją.
REDAKTORIUS A. KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS VILNIUS, 232600, MTP-3 UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTAS" rELEFONAI: REDAKCIJOS 2-58-84; SPAUSTUVĖJE (KETVIRTADIENIAIS) 2-98-15. Rinko ir apaudd LKP CK Mdyktaa apmate?* Uis. Nr. 4428 LV 14556