„KOMUNISTO“ SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA
Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1971 m. lapkričio 26 d.
Nr. 37 (777)
Kaina 2 kp
•tą skaitė TF studentas Ku Bernatavičius, VLKJS CK dar rapka. buotojas V. Fedurovas, LLKJS Diskusijose kalbėjo prorek CK sekretorius R. Judeika, LAPKRIČIO 20 D. torius mokymo reikalams LLKJS Vilniaus m. Lenino doc. B. Sudavičius, daugiausia rajono komiteto sekretorė S. ĮVYKO UNIVERSITETO dėmesio skyręs akademinio Rabačiauskaitė, fakultetų de KOMJAUNIMO darbo klausimams, TF kom kanai, partinių organizacijų jaunimo komiteto sekretorius atstovai. ORGANIZACIJOS XVIII J. Pečkaitis, Turistų klubo Konferencija išrinko naują ATASKAITINĖpirmininkas E. Stankevičius, VVU komjaunimo komitetą, ..Mokslo“ klubo tarybos narys revizijos komisiją, delegatus į RINKIMINĖ E. Čerškus, LLKJS Vilniaus Lenino raj. komjaunimo kon miesto komiteto sekretorė A. ferenciją ir priėmė nutarimą. KONFERENCIJA Mockutė ir kt. Universiteto Garbės raš Į konferenciją buvo atvykę tais apdovanotas vyr. dėst. J. svečių iš Baltarusijos Valsty Karosas ir FF studentas K. Tbilisio Šapka. Ataskaitinį VVU komjauni binio universiteto, mo komiteto pranešimą skai universiteto, Šiaulių pedago Universiteto Pagyrimo raš poli- tais — V. Kamarauskaitė, M. tė komiteto sekretoriaus pa ginio instituto, Kauno technikos instituto. Bložė, K. Černiauskas, Uni vaduotojas J. Galinaitis. Konferencijos darbe taip versiteto Komjaunimo komite Pranešime buvo problemiš dalyvavo prorektorius to Garbės raštais — H. kai išnagrinėta organizacijos pat Paražinskas, veikla per praėjusius dvejus mokslo reikalams doc. J. Gri monas, E. gonis, partijos Universiteto Adomaitis, J. Ciumačenka, metus. Revizinės komisijos ataskai- komiteto sekretorius doc. P.žiliukas ir daugelis kitų.
VĖLIAVĄ PER KASDIENYBĘ
Pačiu reikšmingiausiu pro graminiu ataskaitinio laiko tarpio įvykiu buvo TSKP iXXIV suvažiavimas, nubrėžęs ■pagrindines gaires tolimes niam mūsų šalies vystymuisi. Todėl visos problemos, kurias šiandieną imasi nagrinėti bei spręsti komjaunimo organiza cija, turi sietis su tais progra miniais principais, kuriuos iš kėlė TSKP XXIV suvažiavi mas.
Labai reikšmingu ataskaiti nio laikotarpio bruožu buvo vis didėjantis Partijos ir Vy riausybės dėmesys studentijai. Didėjant ir augant studenti jos vietai ir vaidmeniui šalies gyvenime, visose milijoninio studentų būrio grandyse išky la nauji, didesni uždaviniai, sudėtingesnės sprę.stinos pro blemos. Tai buvo vienas iš pagrindi nių momentų, sąlygojęs Uni versiteto komjaunimo organi zacijos veiklos pobūdį. Antruoju momentu laikyti na ta aplinkybė, jog praėję metai pažymėti Lenino jubi liejaus ir TSKP XXIV suva žiavimo bei lenininės įskaitos metų vardu. Jie pareikalavo ne tik didelės organizacinės veiklos, bet ir kūrybinių ieško j imu. Taigi, kaip matome, per ataskaitinį laikotarpį komjau nimo organizacijai teko dirb ti įtemptai ir apgalvotai, Mums atrodo, kad bendra organizacijos komjaunimo veikla buvo gyva ir įvairi.
Iš kairės į dešinę: Tbili sio valstybinio universiteto aspirantas, Istorijos fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius Rolandas Džanašija, Visasąjunginio studentų są skrydžio dalyvis teisininkas Justinas Pečkaitis, busimoji žurnalistė Natalja Sinkevič ir fizikas Anatolijus Kurlovič (abu iš Minsko valstybinio universiteto). Trumpos pertraukėlės me
tu nuoširdus pokalbis užsi mezgė tarp studentų ir jų vyresniųjų draugų. Iš kairės į dešinę: LLKJS Lenino RK sekretorė S. Rabačiauskaitė, VLKJS CK atsakingas orga nizatorius V. Fedurovas, kom jaunimo miesto komiteto sek retorė A. Mockutė, M F stu dentės R. Stuokaitė ir J. Paslauskaitė, LLKJS CK sek retorius R. Judeika. J. MAŽEIKIO nuotraukos
| konferenciją išrinkti geriausi mūsų Universite to studentai ir dėstyto jai — 483 delegatai: 97 pirminių organizacijų sekretoriai, fakultetų kom jaunimo komitetų 175 na riai, 22 TSKP nariai ir kandidatai į TSKP na rius.. . 15 delegatų su [aukštuoju, 127 su nebaigtu aukštuoju, 11 su spec. vi|duriniu, 330 su viduriniu išsilavinimu. Delegatų na cionalinė sudėtis: lietu vių — 429, rusų — 31, žy,dų — 10, lenkų — 4, bal tarusių — 3 latvių 1... 1 (Iš Mandatinės komisijos pirmininkės V. Kamarauskaitės pranešimo)
Praėjusių mokslo metų ant rajame semestre buvo suvesti geriausios akademinės gru pės konkurso rezultatai. Kon kurse lygiai buvo vertinama grupės narių pažangumas ir akademinė drausmė bei jų da lyvavimas visuomeninėje veikloje. Atsisakyta siekimo išaiškinti kiekvieno fakulteto geriausią akademinę grupę. Buvo lyginamos visų fakulte tų grupės kursais ir aiškina mos kiekvieno kurso geriau sios akademinės grupės. Tai leido akivaizdžiai pa matyti kiekvieno fakulteto grupių pajėgumą. Nauja ir tai, kad grupės — konkurso nugalėtojos buvo daugiau ska tinamos materialiai. Sakysi me, pirmoji premija siekė 200 rb. Toliau buvo tęsiamas žygis ..Tėvų kovos ir šlovės keliais". Nemažai nuveikė šiame darbo bare turistų klubas, Toliau buvo tvarkomas ir partizanų šlovės pilkapis Švenčionių rajone. Fakultetų komjaunimo ko mitetai organizavo panašius renginius. Daug padeda šiame darbe Karinės katedros dėsty tojai, ypatingai papulkininkis V. Ragauskas. Virė kūrybinis darbas Uni versiteto centriniuose meno kolektyvuose. Šių kolektyvų beveik visi dalyviai yra kom jaunuoliai, vienok tenka at kreipti dėmesį į disciplinos,
kolektyvo solidarumo stokos pusę. Neretai praleidinėja re peticijas akademinio choro dalyviai, o kai kurie apskritai nenori jų lankyti. Įvairios ob jektyvios ir subjektyvios prie žastys žymiai nusmukdė Uni versiteto pažibos — studentų dainų ir šokių ansamblio lygį. Universiteto komjaunimo komitetas iki šiol, matyt, ne pakankamai domėjosi centri nių meno saviveiklos kolekty vų reikalais. O tuo tarpu čia žymią dalį savo laisvalaikio praleidžia apie 400 mūsų komjaunimo organizacijos na rių. Napakankamai reiklus komjaunimo komitetas buvo ir kartais gana nepatenkina mos Universiteto kultūros klu bo (pirm. Z. Levickas) veik los atžvilgiu. Gera tradicija tapo Univer siteto mokslo ir kultūros dienų renginiai respublikos rajonuo se. Lenininė įskaita, kaip tam tikra komjaunimo organizaci nės auklėjamosios veiklos forma, leido padidinti kom jaunimo organizacinės veiklos kryptingumą, padidinti kom jaunuolių atsakomybę už savo veiklą bei elgesį. Universite to komjaunimo komiteto ne maža buvo nuveikta, paruo šiant lenininės įskaitos pravedimo metodinę medžiagą, kontroliuojant įskaitos eigą fakultetuose bei grupėse. Čia ir vėl gi tenka pažymėti, jog
kai kurie fakultetai (pvz. FF) bei grupės į lenininę įskaitą pažiūrėjo šiek tiek formalokai, neįžvelgdami jos tikrosios prasmės ir turinio. Kad šitaip buvo iš tikrųjų, liudija jau vien tas faktas, jog teigiamą komjaunuolišką atestaciją ga vo netgi tie, kurie turi po vieną arba dvi akademines skolas. Mums atrodo, kad Lenininė įskaita turi tapti tokia kom jaunuolių atestacijos forma, kurios dėka komjaunuoliai bū tų mobilizuojami pasitempti tiek moksle, tiek ir kitose stu dentiškos veiklos srityse, o tiems, kurie nesugeba arba nenori pasitempti — būdas griežtai juos pasmerkti. POLITINIS STUDENTŲ AUKLĖJIMAS Mes neturime užmiršti Lenino raginimo, kad mo kymo procesas būtų deri namas su komunistinio auklėjimo procesu. Tuo reikia rūpintis, tiek dės tant mokslus tiek organi zuojant aukštosios mokyk los visuomeninį gyveni mą. . . (Iš TF komjaunimo sekretoriaus J. Pečkaičio pasisakymo diskusijose)
Pagrindinis mūsų organiza cijos uždavinys — tai studen tijos auklėjimas Komunistų partijos ir tarybinės liaudies kovinių - revoliucinių tradici jų dvasia, tarybinio patriotiz mo ir proletarinio internacio nalizmo jausmo skiepijimas, gerai žinančių savo specialy bę, sąmoningų principingų, (Nukelta į 2 psl.).
1961 m. žurnalo tiražas bu vo 12.600, 1971 — 37 000. Per dešimtį metų jis išaugo 3 kartus. Metinis tiražo vidurkis ro do, kaip populiarus žurnalas, kaip jis pasiekia skaitytoją. Paskutiniuoju metu žurna las keičia savo veidą, atsiran da naujų skyrelių, naujas kultūros ir mokslo skyrius, ban doma palaikyti ryšius su tokio profilio žurnalais socialistinė se šalyse. Žurnalas ieško kon taktų su skaitytojais. Viena iš tokio ieškojimo formų — skaitytojų konferencijos. Praėjusią savaitę ji įvyko Universitete. Konferencijoje dalyvavo komunistai — vi suomeninių mokslų katedrų dėstytojai, fakultetų partinių biurų atstovai, spaudos platin tojai ir kt. Pradžioje pateiktus faktus savo pasisakyme minėjo kon ferencijoje dalyvavęs ,.Komu nisto" žurnalo darbuotojas drg. S. Mykolaitis. Svečias plačiausiai pasakojo apie kul tūros ir mokslo skyrių, jo planus. Žadama daugiau rašy ti apie aukštąsias mokyklas, daugiau domėtis kūrybinių organizacijų veikla. Daug te mų bus skirta literatūros kriti kos klausimams, dailės pro blemoms, lietuviškosios kine matografijos vystymosi ten dencijoms, meninei fotografi jai (dabartinis jos vertinimas yra nepatenkinamas) ir kt. Konferencijoje kalbėjęs vyr. dėst. L. Kapočius perda vė TSKP istorijos katedros ko lektyvo pasiūlymus, pageida vimus. Dėstytojai privalo pa dėti studentams susiorientuo ti informacijos gausybėje. Bet dencijoms, meninei fotografi nio ir darbininkų judėjimo bei pan. klausimų aiškinimo pasigendama „Komuniste". Partijos Universiteto ko miteto sekretorius doc. P. Ber natavičius kvietė visuomeni nių mokslų katedrų dėstyto jus aktyviau dalyvauti žurna le. Nepergeriausi reikalai ir su prenumerata. Vertingų pasiūlymų pateikė doc. A. Šileika, doc. A. Jab lonskis, doc. J. Miškinis, vyr. dėst. J. Vidūnas ir kt.
PRASIDĖJO UŽSIĖMIMAI Praėjusį penktadienį VVU rektorato posėdžių salėje įvytko pirmasis Istorijos ir Fi lologijos fakultetų komjauni mo aktyvo mokyklos „Pasau lio jaunimas ir idėjų kova" užsiėmimas. LLKJS CK sekre torius G. Denisovas papasako jo studentams apie tarybinį ir užsienio jaunimą, aktualiau sias šio meto problemas, susi jusias su jo gyvenimu, tiks lais, apie ideologinės kovos būdus ir priemones JAV, Anglijoje ir kitose kapita listinėse šalyse. Lektorius taip pat pasidalino įspūdžiais iš savo kelionės tarybinio jauni mo delegacijos sudėtyje į Airiją. J. PASKOCINAS
1
TARYBINIS STUDENTAS
VĖLIAVĄ PER KASDIENYBĘ NESTI • •• (Atkelta iš 1 psl.) turinčių tvirtą materialistinę pasaulėžiūrą, specialistų ug dymas. Šitas tikslas ir buvo tas išeities taškas, kuris nulė mė įvairių renginių kryptį. Politinis darbas studentų tarpe tampa vis sudėtinges niu, reikalaujančiu geresnio visų politinių įvykių žinojimo, kokybinių pakitimų mūsų vi suomenėje analizės. Jaunimas ir ypač studentija tampa vis daugiau išsilavinusia, plečiasi problemų, kurios juos domina, ratas. Iš kitos pusės, įvykiai
Ataskaitinį pranešimą skai to Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas Juozas Galinaitis.
ideologinės kovos lauke pa tys savaime yra žymiai sudė tingesni, dažnai visai nauji, sunkiau paaiškinami. Užsienio propaganda pastaruoju metu yra labai lanksti ir ypač kaip tik apeliuoja į jaunimą. Šian dieną daug mūsų studentų bu voja užsienyje. Daug ką čia mato jų akiai neįprastą, nere tai bando taikyti tiems ne matytiems dalykams savus mastelius ir t. t. Visos šios aplinkybės reikalauja gilesnio politinio nuovokumo, sugebė jimo dialektiškai, t. y. moks liškai analizuoti. Todėl kom jaunimo pareiga padėti savo nariams šiame reikale. Šian dieną jau nepakanka (ir tas neturi mūsų patenkinti) nuro dyti vien to ar kito reiškinio visuomeninio proceso neigia mybes arba kito teigiamybes. Dabar svarbu, kad būsimas in teligentas išmoktų argumen tuoti, pagrįsti kodėl taip, o ne kitaip yra. Mūsų studentų ryšiai su užsieniu rodo, kad šito kartais stokojama. Aktualūs politinio darbo studentų tarpe klausimai nuo latos buvo nagrinėjami uni versiteto komjaunimo komite to posėdžiuose. Buvo siekiama neapsiriboti vien faktine me džiaga, bet prieiti prie plates nių principinių išvadų, at skleisti bendresnę kasdieni-
MUSŲ JUBILIATAI
nėję komjaunimo veikloje suomenę. Toks individo elge originalių auklėjamojo darbo sprendžiamų problemų pras sys grupėje pastebimas ne formų, ypač politinio pobū mę. sunkiai, o susigriebiama tik džio. Ir vargsta žmonės ieš Kalbant apie studentijos tada, kai nusižengimas su kodami „grynų" politinių bei auklėjimą negalima pamiršti triukšmu iškyla viešumon. ideologinių renginių. internacionalinio jaunimo Privalome siekti, kad grupėse Į panašaus pobūdžio aima auklėjimo reikalų. Daug dir būtų atsisakyta visuotinai įsi nas galima atsakyti trumpai ba šia linkme Internacionalinis galėjusios nuomonės, jog kiš — savo grupės veiklą, orga klubas, įsteigtas prie Univer tis į kito asmeninį gyvenimą nizuokime taip, jog tiek elge Konferencijos metu buvo siteto komjaunimo komiteto. nepatogu, kad nieko čia ne siu, tiek mokymusi grupės aptarti darbo ir poilsio sto Per praėjusius dvejus metus įvyko, gal iš viso neįvyks... nariai būtų pavyzdingais. Mo vyklų rezultatai. Nuotraukoje Iš kairės į dešinę: Šakių rajo klubas suorganizavo gerų Rimtai kovoti su įvairiais kymasis, visuomeniškai ne no Paveliuonos tarybinio ūkio priemonių. nusižengimais galėsime tik ta priekaištingas elgesys — tai direktorius A. Grajauskas (jo Nemažai dėmesio interklu- da, kai grupių komjaunuolių, pogi politinis reikalas. biečiai skiria politiniam pasi fakultetų biurų priemonės tu įsisavinus mokslinio mąstymo ruošimui. Klubo naujokai rės profilaktinį pobūdį. PAŽANGUS SKATINAMI. pagrindus. Tuščioj galvoj klauso paskaitų ciklą apie Grupių bei fakultetų kom O TINGINIAI? visi klasiniai ideologiniai politinę padėtį, apie atskirus jaunimo komitetų darbe nega principai pilnai negali prigy Lietuvos ir šalies istorijos lima išleisti iš akių politinio Grupėse turi būti darti. Jie lieka tik išpūstomis bei klausimus. Interklubo taryba atsakingumo jausmo skiepiji binga nuotaika (Iš prorektoriaus doc. skambiomis frazėmis. Žymi turi didesnį dėmesį skirti po mo, partinės klasinės pozicijos B. Sudavičiaus pasisakymo vieta, formuojant mokslinio litiniam klubo narių atesta ugdymo. diskusijose) Fakultetų komitetai, ir ne vimui, mokyti narius ginti sa Mūsų universitete pir mąstymo įgūdžius ir tuo pa marksistinę-materialistimūnų skaičius turi augti. čiu, vo nuomonę, santykiuose su tik komitetai, ir kiekvienas Pagalvokim, kaip tai pa nę pasaulėžiūrą tenka mark bet kokiais žmonėmis, likti komjaunuolis į visus nusižen siekti? sistinės filosofijos, politinės principingais mūsų pozicijų gimus turi reaguoti opereaty(Iš FAF stud. >. Kalrello gynėjais, aptarti savo darbo viai ir nepraleisti jų nepaste pasisakymo diskusijose) ekonomijos, mokslinio komu nizmo ir TSKP istorijos studi klausimus ir užkirsti kelią bėtų. Tuo tarpu, dabar dar yra TSKP CK Generalinis sek javimui. reiškiniams, turintiems nacio tokių atvejų, kai nesvarsto mas nusižengęs komjaunuolis, retorius drg. L. Brežnevas, nalistinį pobūdį. Tiek fakultetų komjaunimo visasąjunginia komitetai, tiek ir Universiteto Skatinantis dalykas — kai arba delsiama, imamasi bylos kalbėdamas mo mokyklų interklubų šefa- tik tada, kai apsvarsto deka me studentų sąskrydyje, nu komjaunimo komitetas per vimas. Dažniausiai šefuojami natas, arba nurodo Universite rodė, kad mokymosi proce ataskaitinį laikotarpį siekė sas turi būti derinamas su aktyvinti studentijos domėji tie mokyklų klubai, kuriuos to komjaunimo komitetas. Sitai liečia ir labai gėdingą komunistinio auklėjimo pro mąsi visuomenės mokslais. sukūrė Universiteto absolven tai, dirbantys pedagoginį dar studentijai reiškinį — gir cesu. Kartu jis pabrėžė, jog Visuomenės mokslų studijavi bą. Norėtųsi, kad internacio tuokliavimą bei su juo neat „praktikoje šie du procesai mo klausimai nuolatos buvo nalinis klubas daugiau prisi siejamai susijusį chuliganiz turi visiškai susilieti." Kitaip analizuojami komiteto posė dėtų, gerinant internaciona mą. Mūsuose dar vis pasitai sakant, jie turi papildyti, pa džiuose. Kartu su Mokslinio linį auklėjimą fakultetuose, ko tokių negarbingų reiškinių. remti vienas antrą, sudaryda komunizmo katedra buvo pra Su šiomis piktžaizdėmis mes mi tą vagą, kuria ' eidamas vesti anketiniai sociologiniai kad į savo rengiamas priemo nes pritrauktų kuo daugiau turime negailestingai kovoti. buvęs vidurinės mokyklos tyrimai apie visuomenės Į šią kovą turi įsijungti ne tik abiturientas per penkerius mokslų studijavimą Gamtos, studentijos. Reikia paskatinti Interklubo Universiteto liaudies draugo studijų metus taptų jaunu Istorijos ir kai kuriuose ki narius, daugiau komandiruoti vė bei komjaunimo komiteto inteligentu, vienos ar kitos tuose fakultetuose. Jau kelin į kitas respublikas, pasiūlyti operatyvinė grupė, bet ir visi srities specialistu, aktyviu ir ti metai TSKP istorijos kated principingu TSRS piliečiu. įdomesnes veiklos sferas. komjaunuoliai. ros iniciatyva ruošiamos pir Jeigu mes tai pamiršime, makursių studentų mokslinės Todėl jokiu būdu netoleruo Šiandieną norėtume padėkoti interklubo prezidentui J. Ciu- tina ta pozicija, kurią užima tai darysime nedovanotiną konferencijos TSKP istorijos studentai liaudies klaidą; klaidą, gana brangiai klausimais. Fakultetų akade mačenkai, jg pavaduotojui V. atskiri Kvietkauskui, klubo nariams draugovės bei operatyvinės kainuojančią mūsų visuome miniai sektoriai nuolat kont A. Rimantui, T. Bairaševskai- grupės narių veiklos atžvil nei. Iš vienos pusės, mes ga roliuoja visuomenės mokslų lime iš aukštosios mokyklos bei seminarų lankomumą. tei ir kitiems už nuoširdų, giu. Į tas sąlygas, kuriose vei išleisti neblogą specialistą, naudingą ir labai reikalingą Visos šios priemonės be kia operatyvininkai, būtina bet bestuburį pilietį. Antra abejonės tam tikru laipsniu darbą. Plečiasi mūsų santykiai su atsižvelgti. VVU komjaunimo vertus, į praktinį gyvenimą iš prisidėjo prie studentijos dė Graifsvaldo, Krokuvos, Pra komitetas, savo ruožtu, nema Universiteto gali išeiti mėgs mesio visuomenės mokslams hos universitetais ir esamo žai dėmesio skiria operatyvi tantys triukšmingai šnekėti, suaktyvinimo, lyginant su mis sąlygomis jie vystosi nor nės kokybinei sudėčiai. Mes rodyti iniciatyvą ir entuziaz 1970 m. pavasario sesija, maliai. Šiuo metu didesnį dė neretai griežtai kalbame su mą, bet mažai išsilavinę savo 1971 m. pavasario sesijos vi mesį komitetas, fakultetų biu operatyvininkais apie jų tei specialybėje žmonės. Ir vienu suomenės mokslų egzaminus rai turėtų skirti internaciona ses ir pareigas. Bet, kaip ir ir antru atveju turėsime, ga studentai išlaikė geriau. Bet liniam studentų auklėjimui, iki šiol, visuomet laikysime mybine terminologija šnekant, dar daug kas darytina. turinčiam daugiau vidinį po operatyvininkų signalus apie broką. Niekam ne paslaptis, Pirmoje eilėje teks dar būdį. Studentams laisviau netvarką, tvarkos pažeidė kad abiejų kategorijų brokų reiškiant savo mintis, laisviau jus patikimais bei rimtais ir dar pasitaiko, Musų pareiga daug padirbėti, siekiant su galimybėmis šaknimis išrauti studentijos elgiantis, iš bendros studentų drauge su Rektoratu imsimės šito visomis tarpe įsigalėjusį gana primity vengti. masės iškyla ir mūsų interna griežtų priemonių. Kai kalbama apie aukštq- via psichologija pagrįstą po Visas auklėjimo problemų cionalinio darbo trūkumai, nanacionalizmo liekanos ir pan. sprendimo svoris gula ant sios mokyklos kom jaunimo žiūrį, jog visuomenės mokslai Ir, atvirai kalbant, kai kas komjaunimo grupės. Fakulteto organizacijos darbą, tai pir- — kažkoks tai bereikalingas tam neteikia tikros reikšmės. komjaunimo komitetai tiktai maeilis akcentas dedamas stu priedėlis greta specialybės Mes privalome būti iki galo tegali padėti bei kontroliuo dentų mokymosi klausimams. disciplinų. Tokio neteisingo Tai paaiškinama pirmiausiai požiūrio išgyvendinimui, ži principingi internacionalistai, ti grupių darbo eigą. Tiek bendrauniversiteti- tuo, kad aukštosios mokyklos noma, nepakanka vien kom labai griežtai kovoti su pana šiais reiškiniais ir išsišokimais, niuose gruporgų pasitarimuo uždavinys yra ruošti įvairių jaunimo organizacijos pastan užkirsti vieną sykį jiems ke se, tiek ir kasdieniniuose sričių specialistus. Antra ver gų. Čia būtinos ir visuomeni lią. Panašūs išsišokimai vyksta reikaluose susitinkant su gru- tus, ideologinis studentų nuo nės katedros dėstytojų bei kartu su girtuokliavimo, chu porgais, galima išgirsti vieną vokumas, jo politinis princi specialybės disciplinos dėsty liganizmo, nihilizmo tendenci ir tą patį nusiskundimą — pingumas pilnąja šio žodžio tojų pastangos. Tik aukštas, įdomių, prasme, gali susiformuoti tik solidus dėstymo mokslinis ja į grupės kolektyvą ir vi mes nesurandame
J. Mažeikio nuotraukoje prof. M. Lola (viduryje) su studentais
KOMUNISTAS Prof. M. Lola kiekvieną kartą pakiliai ir jaudindama sis įžengia į studentų ar dės tytojų auditoriją. Iš šio jo asmenybei savito būdo bruo žo trykšta didžiulis atsakomy bės jausmas, gilus domėjima sis savo darbu, troškimas savo žinias ir patyrimą perduoti kitiems. Niekas nepasakytų, kad jam sep tyniasdešimt penkeri. Jį kasdien matome Universiteto auditorijose, katedroje už darbo stalo sprendžiantį ak tualias mokslines problemas. M. Lola gimė Ukrainoje, neturtingų valstiečių šeimo je. 1916 m. baigęs aukštesniąją vidurinę mokyklą ir išlaikęs
mokytojo egzaminus, pradėjo dirbti mokytoju. Tačiau grei tu laiku šalyje prasidėjo to kie įvykiai, kuriems buvo lemta nutiesti naujus visuo menės vystymosi kelius, keis ti pasaulį iš pagrindų. Šių Spalio revoliucijos įvykių srautas j savo verpetą įtrau kė ir M. Lolą. Jis įsijungia į kovą už Tarybų valdžią. 1920 m. įstoja į partiją, išren kamas partinės organizacijos sekretoriumi, vėliau — parti jos rajono komiteto sekreto riumi, srities partinio komite to nariu. Aktyviai dalyvauja kovoje prieš kontrevoliucines ir diversines gaujas. Praūžus pilietinio karo audrai, M. Lola grįžta prie mokslo, pats mokosi ir kitus moko. 1928 m. — jo pedagoginio-mokslinio darbo aukš tojoje mokykloje pradžia. Jis
vadovaujamame ūkyje dirbu si TF stovykla „Užuovėja“ iš kovojo I vietą), VVU darbo ir poilsio stovyklų štabo komi saras M. Bložė ir prorekto. rius doc. J. Grigonis.
lygis, visiškas beletrizavimo išgyvendinimas iš visuome nės mokslų paskaitų bei specialybės disciplinas skai tančiųjų pastangos parodyti metodologinių visuomenės mokslų svarbą protiniam bū simo specialisto brendimui, gali duoti teigiamus rezulta tus. Ankstesnėse Universiteto komjaunimo konferencijose buvo keliamas klausimas apie tai, jog vien visuomeninių organizacijų pastangomis stu dentų nepažangumo proble mos neišspręsi. Čia ne kartų buvo raginama imtis efekty. vesnių ir ryžtingesnių admi nistracinių priemonių prieš tinginius ir apsileidėlius. Šiandieną galime pasakyti, jog šios pretenzijos dekana tams ir Universiteto Rektora tui praranda savo aktualumų. Faktiškai jau baigta su sko lininkų tempimu. Tie kurie nenori mokytis, be jokio pasi gailėjimo išbraukiami iš Uni versiteto. Komjaunimo organizacijai pasiūlius, Universiteto Rekto ratas jau kelinti metai yra davęs nurodymą skirti sti pendijas, nepriklausomai nuo materialinės padėties gerai ir labai gerai besimokantiems studentams. Toks, sakytume, materialinis skatinimas yra efektyvi priemonė mobilizuo jant studentiją mokymusi, didinant studento atsakomybę už studijas. Komjaunimo orga nizacijos pareiga, bendradar biaujant su dekanatais, moka mai panaudoti materialinio skatinimo svertus akademinio aktyvumo didinimo reikalui. Matyt, kad didinant studen tų suinteresuotumą, jo atsakomyb.ę už mokymąsi, reikėtų imti naudoti ir kitus materia linio pobūdžio stimulus. Sa kysim, kai kurių socialistinių šalių aukštosiose mokyklose paskirstant į darbą baigus aukštąjį mokslą, atsižvelgia ma į studento egzaminų pažy mius, kuriuos jis gavo per visus studijų metus. Kurie mokėsi geriau, paskiriami į geresnį ir daugiau apmokamų darbą, kurie blogiau — at virkščiai. (Nukelta į 3 psl.)
vadovauja Krasnodaro, o vė liau Rostovo prie Dono peda goginiams institutams, Šiau rės Kaukazo švietimo sky riaus mokslo sektoriui. 1933 m. partijos kvietimu. M. Lola išvyksta į kaimą ir vadovauja socialistinėms že mės ūkio Įmonėms, dirba Per mės srities vykdomojo komi teto pirmininko pavaduotoju žemės ūkio reikalams. Ne pamiršta mokslinio ir pedago ginio darbo. 1944 m. jis pereina dirbti Permės žemes ūkio instituto direktoriumi, dėsto politinę ekonomiją >r vadovauja Politinės ekonomi jos katedrai. Vaisingo mokslinio-pedagoginio darbo rezul tatas buvo kandidatinė diser tacija. Daugiau kaip 20 metų MLola dirba Vilniaus Darbo (Nukelta j 4 psl.)
FA-RYBINIS STUDENTAS
| (Atkelta iš 2 psl.) ( jjoą laiką komjaunimo or| zacijose didesnio dėmesio Bau'jiau susilaukdavo skoliKinkai, o mokslo pirmūnai ■įjvo minimi dažniausia vien (iki įmingu vakarų proga. Pra■ejusių metų gruodžio mėnesį, ■juosiantis I Respublikiniam ■studentų — mokslo pirmūnų (sąskrydžiui įvyko ir pirmasis fcu-ų universiteto mokslo ■pirmūnų vakaras. Labai sma■ju, kad jame dalyvavo rekto■rius prof. dr. J. Kubilius, proĮrektorius doc. B. Sudavičius. Bvakaro metu iškilo daug ■vairių minčių bei pasiūlymų, Bįečiančių gerai besimokančių (studentų problemą. Visi va■aro dalyviai — mokslo pirBmfinai čia buvo vienokiu ar (kitokiu būdu atžymėti. Tokį (pat pirmūnų vakarą Universi teto komjaunimo komitetas (r unato surengti ir šiais moks lo metais. ( Sprendžiant akademinio ■studentijos aktyvumo klausi| ypatingas vaidmuo turi (tekti apgalvotam organizaciĮuti komjaunimo disponuoja(įių priemonių panaudojimui (tinginių, skolininkų atžvilgiu. ■ tai atkreipė dėmesį, be kita Ko. LLKJS CK biuras savo ■970 metų balandžio mėn. Lutarime. I Iki šiol mūsų komjaunimo ■organizacijoje, šiuo požiūriu, (vyrauja tiesiog paradoksali (padėtis. Mes laikome pagrinKtniu savo organizacijos narių (uždaviniu gerą mokymąsi ir luo pačiu beveik nebaudžiaInie komjaunuoliškomis bausĮnėmis tų, kurie mokosi ne iti įtenkinamai. I Norėtųsi nors keletu žodžių (paliesti SMD veiklą. Kaip Einama. SMD veikla, kuriai Įau kelinti metai atsidavusiai ■vadovauja Medicinos fakul teto asistentas A. Adomaitis, tarnauja mokslinio studentų (smalsumo skatinimui. Jos dė ta studentai įgyja pirmuosius įgūdžius, (m, kalinio darbo (Musų SMD nariai neblogai (pasirodo tiek respublikiniuo( tiek ir visasąjunginiuose Konkursuose. Bet ne vien laimėjimai lydi SMD veiklą. Lai vis dar būdingas tam (tikras kampanijiškumas. Su dundama prieš konferencijas ir purimstama po jų. Nepakan kamai aktyviai SMD nariai įsijungia ir į visasąjunginį konkursą geriausiems studen tų moksliniams darbams viįuomeninine tematika, Ne [visuomet studentų mokslinį (darbą, polinkį į jį pakankamai įkalina ir specialybių kated ros. SMD reikalai turi būti ir įuolatinio fakultetų komjaunip komitetų dėmesio centre. Iki šiol mes nesugebėjome pilnai įjungti aktyviausią pMD branduolį į propagandinę keikią. Šią spragą tam tik tu laipsniu lyg ir kompensuo ta jau antri metai veikianti Universiteto jaunojo lekto riaus mokykla. Bet vien šito nepakanka. Reikia siekti, kad kiši aktyviausi SMD nariai Įtaptų mokslo žinių propaguo tojais savo specialybės srity je. Iš šito didelė nauda būtų k jiems patiems ir plačiajai kisuomenei.
3 P*L l. degesys uiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiniHiiiiiiiii
LITERATAI ŠĮIESKO& gSKELTOgg ■■IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIU g. bulovaite
I k. žurnalistė Aš tau nesakiau savo vardo, Aš tau nerašiau dainų. . . Baltą naktį Miestas paskendo Tarp tavo ir mano delnų.
Baltą naktį Jūras pereisiu — Tik pašauk Tik pakviesk mane... Lieka drumzlinos, neištartos raidės Prirašytam baltam lape.
Nusileido nuo kalno, nu žingsniavo keletą metrų gruoblėta, išdžiūvusia žeme, akimis surado akmenį ir atsi sėdo. Krepšį pasidėjo šalia. Nubraukė nuo veido prakaitą, nusivalė ranką į sudžiūvusios žolės kuokštelį ir nusispiovė. Apsidairė, bet aplink buvo tik kalvos, padengtos į akmenį sudžiūvusiu moliu, be jokios augmenijos, nieko, jokios gy vybės. Saulė dar nebuvo pate kėjusi, ir, pagal visus apskai čiavimus, turėtų kristi rasa, bet jos nebuvo, tik suskilus sausa žemė ir vos jaučiamas vėjo dvelkimas, kuris, rodės, gimė paraudusiame danguje, rytuose, tačiau niekas neiš drįstų tvirtinti, kad jis neina iš tų plyšių dulkinoje plutoje. Tas vėjas atrodė irgi negyvas. Ėjo visą naktį, todėl dabar kauluose jautė nuovargį, nesi norėjo eiti tolyn. Pasilenkė, atidarė tą didelį krepšį, išėmė sudriskusią antklodę, patiesė ją ant žemės, atsigulė ir užsi dengė veidą nosine. Vis dėl Praėję dveji metai buvo to kažkoks garsas buvo šitoje kupini įžymių datų ir įvy kių. Komjaunimo komi, dykynėje, taip, girdėjosi švel lietui reikėjo įtemptai dirbnus krebždesys, šnarėjimas, *' Gal kai kas svarbaus kurį kėlė to negyvo vėjo ju buvo užmiršta, pasitaikė klaidų bei neapsižiūrėji dinamos dulkės. mų. Matyt, kaip byloja Pabudo, kai saulė jau buvo konferencijos metu užra. įkaitinusi žemę ir orą. Gulėjo scenoje, „vėliavą ne kurį laiką ramiai, neatverdataip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę neš. mas akių, jautė kaitrą, paskui >'• Džiugina tos pastan nusimetė nosinę nuo veido ir gos, kurias rodė komitetas atsimerkė. Vėjas jau buvo nu lr jo sekretorius J. Karo sas, sumaniai dirbdami, rimęs, tačiau atrodė, jog da stengdamiesi, kad tas jų bar kaitra kilnoja žemę. barbąs pasiektų kiekvieną Atsisėdo. Saulė plieskė į komjaunuolį, skatintų jį tobulėti. akis. Paskui atsistojo, sulanks Konferencijos dalyviai tė antklodę ir įdėjo į krepšį. komjaunimo komiteto darNuovargio nejautė, bet mie “9 įvertino teigiamai. gas, rodės, irgi nedaug padė IPasakojimas apie dvejus jo. carbo metus paruoštas pagal Pakrapštė kažką krepšyje, ■ataskaitinį pranešimą.) ištraukė apdžiūvusios duonos
I k. psichologas
LIETUS Liūdnai ir prasčiokiškai kasosi dulkinos dilgės, Tyliai vaitoja tamsoj nematomas dalgis, Slankioja žvėrys girios tankmėj ir patys savęs išsigąsta, Ir nejaučia skausmo, laižydami savo kraują. .. Naktinių žaibų sudarkytas bauginantis tavo šešėlis Lyg šaukiasi mano rankų ir prarastos šilumos, Suklupęs tavo kojūgaly, iš lėto pakeliu galvą: Lietus nuramino pievoje verkiantį dalgį...
MOTE Džiūstančių sūrių kvapai atokaitoj švyti baltom, apvaliom dėmėm, Seniai pakabintos ir vis dar varvančios pienu puodynės Kažkaip nesmagiai, nepatogiai styro, nunėrusios galvas, Dvelkia čiobreliais ir šypsena — tuo atlaidžiu ramumu, — Languota, plati kraitinė motės skara, Atskrenda bitės į kvepiančias motės rankas Ir lyg nudžiūvusio medžio žievėn — nebegelia jau, Kalbina motė kažką nematomą ir negirdimą, — Krenta žodžiai lyg skujos liūdna, medine gaida, Sunkiasi tyliai, iš lėto iš neįkirstų žaizdų
Bespalviai, bekvapiai, lipnūs medžių sakai. .. .. .O ten toli, ties rugiais, akmeny — keisti, paslaptingi ženklai... IS CIKLO „VIDURNAKČIO MONOLOGAI" Kai jis bučiuoja tave, ar mano šešėlis netrukdo? Ar jis ant tavo lūpų mano alsavimo nejaučia? Ar jis pasiilgsta tavęs taip labai, ar dažnai taip sapnuoja tave, Ar tavęs nekankina jo žiaurūs sapnai Ir kitų ilgesys ir laukimas, Kai žiūri tais saulėtais rytais į jo gražų, pavargusį veidą, Kai glostai jo plaukus taip švelniai, Ar man.ęs neprisimeni kartais? . .
Nors retai, nors be galo retai, Užsimerkus manęs nematai Pro juodas ašarotas blakstienas? Mano liūdesio tu nerandi jo gražiam ir laimingam veide?.. Ir nykiais, taip ilgais vakarais, Toks beprotiškai vienas, sulinkęs, Dar klajoja ties tavo sapnais Mano senas, pavargęs šešėlis... Pasakyk, kai bučiuoja tave, ar šešėlis mano netrukdo? Ar jis ant tavo lūpų mano alsavimo nejaučia?
K. CIUClULKAITfi I k. žurnalistė Palydėjau tave žaibais ir atgal į vaikystę nubėgau, kur melsvi vandenai, kur žali slibinai ir kur pušys saulėje miega. Tu ėjai per kamienus viena Šaltos rasos bučiavo ir glostė O kvapiais dobilais lyg daina kažką vijosi vėjų tostai.
Kėlė taurę žalia pušis, ir spindėjo šakos lyg veidrodis Pasisuko žemės ašis —■ nei man pereiti, nei man perbristi---------
Vėjo lazdos šviečias raudonai, —
šitoks rytas — ajerai ir saulė Tiktai tu be laiko pasenai, riteri iš pasakų pasaulio. Atmeni, rugiuos dangus plaukiojo ant balto stiebo, ir upokšnio kvapas nuostabus per sekmadienines pievas bėgo. Švietė saulė ugnine skara, vandeny blizgėjo juodos kasos Ir šypsojos ragana gera, ir daina virš melsvų viržių tęsės. Tu — jauniausias iš visų sūnų — karalaitės išvaduot išjojai. . . .Ir nenugalėjai devyngalvių slibinų — tuščios klevo skobnios po senovei. ..
P. KATAUSKO, II k. istoriko,
gabalą, peilį, butelį vandens ir iš lipnaus celofano išvynio jo kąsnį aptirpusių riebalų. Nušluostė peilį į antklodę, atsipiovė duonos, užtepė rieba lais ir ėmė valgyti. Paskui už sigėrė vandeniu iš butelio. Viską sudėjo atgal, sutvarkė ir pasižiūrėjo į ranką, į tą vie tą. kur paprastai būna laikro dis, bet tuoj prisiminė, kad laikrodį kažkur užmiršo dar prieš leisdamasis į tą kelionę. Tuomet prisimerkė, pasižiūrė jo į saulę ir nusprendė, kad jau turėtų būti apie vienuolik tą. Išėmė iš krepšio kišenės su lamdytą popieriaus lapelį, iš lankstė, dar kartą pasižiūrėjo į saulę, į lapelį, paskui į kal vas aplink, įdėjo popierių at gal, pakilo ir užsimetė krepšį ant peties. Ėjo maždaug į tarpą tarp dviejų kalvų, kur lyg ir turėtų būti pelkė, nors anaiptol nepatikėtum, kad kur arti galėtų būti nors menkiau sias vandens telkinys. Žings niavo vildamasis, kad štai štai pasirodys tas liūnas, ėjo ilgai, bet prieky vis nieko nebuvo, tik suskirdusi pluta. Pelkė tu rėjo būti, taip tvirtino to kai mo, kurį praėjo dar vakar, gyventojai, įkalbinėję neiti ir pagaliau davę planą, su ku riuo esą, lengviau būsią rasti kelią. Ji pasirodė maždaug po va landos. Prieš tai ėmė jaustis puvėsių kvapas, kuris su lig kiekvienu žingsniu darėsi vis aitresnis. Ta pelkė irgi atro dė negyva, tačiau, priėjus ar tyn, pro miglą galima buvo įžiūrėti žalsvai rudą augmeni ją, godžiai apraizgiusią juodą dumblą. Per nugarą perbėgo šiurpas, pagalvojus, kad reikės visiš
koj vienatvėj keletą kilomet rų, iki juostos paskendus ta me purve, bristi vos metro pločio ketera, pažymėta plane, kurio tikrumu buvo galima abejoti. Kitos išeities nebuvo. Atskaičiavo kalvas nuo ry tų pusės, paėjo kiek link tos vietos, kur plane buvo nema tomo tako pradžia, ir sustojo. Nesiryžo eiti pirmyn.
Illlllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllll
Takas S. KONDRATAS
H. k. psichologas
,,.. Prie tokios pelkės visai netinka saulė, saulė ir tas šva rus dangus. Būtų logiškiau liūtis, ištisa liūtis!", — pagal vojo. Tačiau nebuvo jokio debe sėlio, net vos įžiūrimo, tik kaitra, sausos kalvos už nuga ros ir šleikštus pelkės kvapas. „Vis dėlto du trečdaliai jau nueiti", ■— jautė pasitenkini mą savimi. Bet prieky vis dar buvo trečdalis kelio, nemalonaus vien dėl to kvapo, kelias, ku rį dar reikėjo eiti, nori tu to ar nenori, kad suspėtum, kol sūnus dar gyvas. Pagalvojus apie sūnų, kuris, gal būt, tuoj numirs, kojos prisipildė jėgų ir tai buvo praktiškai dar vienas žingsnis pirmyn, liūnas pasidarė ma žiau atstumiantis. Antrasis žingsnis jau iki juostos pa
nuo trauka
nardino į purvą. Suspaudė grimzdo, vos galėjo pajudinti tvirčiau krepšį, koja surado jas. Nežinojo, ką daryti ir pa mažu smuko gilyn. Skubiai taką ir lėtai ėmė eiti. Atrodė, jog jau praėjo ėmė skverbtis į tą pusę, kur daug laiko po pirmo atsargaus lyg ir turėjo būti pamestas žingsnio, tačiau kai sustojo ir kelias, bet tuoj pavargo. „Negi reikės mirti čionai, pasižiūrėjo aukštyn, į saulę, ji tebebuvo toje pačioje vieto vidury dienos, tarp tų lapų, je, ir krantas, rodėsi, nutolo biaurių augalų, juodame pur tik per porą metrų. Pasigailė ve?!'' Augalai jau gaubė krūtinę, jo, kad taip neapdairiai pasi elgė su laikrodžiu. kai pagalvojo apie krepšį. Rūbai prisigėrė purvo ir ap Taip, jis sunkus ir daugiau sunko, jie dar labiau stabdė. nebereikalingas. Paleido jį iš Neatrodė, kad iki vakaro pa rankų ir žiūrėjo, kaip jis tin siektum kitą krantą, bet to giai persiverčia ir dingsta po kaimo gyventojei tvirtino ki lapais. Mintis apie mirtį, mir taip, o jie geriau žino. Mintis, tį būtent čionai, visai atėmė kad dar tiek mažai nueita, er jėgas, bet pridavė ryžto. zino ir vertė eiti greičiau. Dirbo visu kūnu, nuolat Dabar jau drąsiau žengė skatinamas mirties baimės, ir pirmyn. Takas plane buvo pa pačią paskutinę minutę, kai žymėtas tiesia linija, ir per pranyko viltis ir jėgos, paju daug jaudintis, kad bus kokių to, kad keliai siekia kietą nors netikėtų posūkių, never gruntą. Išsiropštė, stovėjo vėl tėjo. Kai antrą kartą atsigrę.- iki juostos purve, bet jau ant žė atgal, krantas jau buvo to tako ir sunkiai alsavo. Kojos li. Tai kiek sutvirtino tikėji vos laikė. Purvas gličiai var mą, jog tikslas nėra nepasie vėjo nuo pečių ir rankų, o li kiamas, tačiau iš kitos pusės kęs džiūvo tą pat akimirką sumažėjo galimybė pasiekti nuo kaitros. Apsidairė, už nu krantą, atsitikus kokiai nelai garos tolumoj vos matėsi pli mei. kų kalvų dulsvi šešėliai. Ten Kranto jau visai nesimatė, buvo paliktas krantas. kai koja staiga neatsirėmė į Taip, planas buvo teisingas: tvirtą pagrindą. Prarado lygs takas buvo tiesus, tik toji varą, bet tuoj vėl atgavo. Ne duobė suklaidino. Už nugaros pasimetė. Matyt, plane nebu buvo krantas, paliktas kran vo pažymėtas tako išlinkimas. tas. Tiesa, buvo galima vėl ei Pabandė pėda kairėje. Veltui. ti į priekį, tačiau krepšyje li Dešinėje atsirėmė į taką, atsi ko planas, kuriame buvo nu duso ir ėmė eiti toliau, atsar rodytas išėjimas į kitą kran giai statydamas kojas. Sustojo: tą. j lapai šaltai susiglaudė aplink. Stovėjo ir galvojo apie sū Stovėjo kurį laiką ir kvėpavo, nų, kuris, gal būt, tuoj mirs, kol suprato, kad vis dėlto paskui apsisuko ir lėtai nubri grimsta į juodą purvą. Vadi do atgal, link įkaitusių kalvų, nasi, tai nebuvo takas, o tik o rudai žali lapai susiglausda šiaip kietesnio dumblo sluoks mi nutrynė bet kokį įrodymą, nis. Reikėjo grįžti atgal. Pa jog čionai būtų kieno nors ei bandė eiti, bet visur kojos ta.
Kibernetikų simpoziumas Delegatai iš Tartu, Rygos, Vilniaus, Kauno, Kijevo da lyvavo I Pabaltijo ekonominės kibernetikos studentų simpo ziume, kuris šio mėnesio 19— 20 dienomis vyko mūsų uni versitete. Ekonominė kibernetika — nauja ir perspektyvi mokslo sritis mūsuose, tad susiėjus savo būsimos specialybės en tuziastams, kalbų tikrai netrū ko. Problemos iškyla jau ruo šiant pačią dalyko dėstymo metodiką, nustatant mokymo kryptį. Ir tai atsispindėjo dau gelyje pranešimų, kuriuose buvo bandoma nupasakoti, kaip kūrėsi ir vystėsi ši spe cialybė respublikoje, pateikti kaimynams racionalų savosios patirties grūdą. Tikrai buvo ko pasimokyti iš draugų uk rainiečių, kur ekonominė ki bernetika jau išsikovojo tvir tas pozicijas (veikia net at skiras Kibernetikos fakulte tas), sužinoti, kokias šio moks lo vystymo kryptis pasirinko kaimynai estai bei latviai.
TRUMPAI Ryškų atgarsį tarybinės stu dentijos tarpe paliko neseniai Maskvoje vyik.ęs Visasąjungi nis studentų sąskrydis. Su šio sąskrydžio medžiaga susi pažino kiekvienas studentas. Pirmo kurso žurnalistų gru pėje įvyko komjaunimo su sirinkimas. Pagrindinis dar botvarkės klausimas — drg. L. Brežnevo kalbos, pasakytos visasąjunginiame studentų sąskrydyje, aptarimas. Kalbėjo grupės sekretorius A. Staniulis. Komjaunuoliai, išklausę pranešimą, priėmė nutarimą. Numatyta siekti, kad kiekvienas gilintų žinias savo specialybėje, dalyvautų visuomeniniame gyvenime, gerai mokytųsi ir t. t. V. AUKŠTUOLYTE
Šeštadienį Istorijos fakul tete įvyko Tarptautinės • stu dentų dienos minėjimas. Apie Olandijos ir Belgijos jaunimo gyvenimą papasakojo docen tė G. Raguotienė. Saviveik linę programą parodė I kurso istorikai. R. ZAKŠEVSKIS Didelė grupė smalkių Isto rijos ir Filologijos fakultetų studentų susitiko su mediku profesoriumi J. Nainiu ir žy miu archeologu istorijos mokslų kandidatu V. Urbana vičiumi. Jie papasakojo apie archeologinius tyrinėjimus Tolminkiemio bažnyčioje: kaip buvo nustatoma K. Do nelaičio palaidojimo vieta, kaip buvo sukurta lietuvių literatūros klasiko veido plas tinė rekonstrukcija pagal pro fesoriaus M. Gerasimovo me todą. S. BUCHAVECKAS Medicinos fakulteto \ profbiuras praėjusį sekmadienį fakulteto profsąjunginio dar bo aktyvistams ir bendrabučio Nr. 5 tarybai surengė ekskur siją autobusu po Vilnių. Ji visiems labai patiko. S. KERŠANSKAS Lapkričio 19 d. Filologijos fakultete, 104 auditorijoje, įvyko susirinkimas Tarptau tinei Studentų dienai pami nėti. Susirinkime dalyvavo visų kursų anglų kalbos ir literatūros specialybės stu dentai. UI kurso pirminės komjaunimo organizacijos sekretorė N. Razmaitė skaitė pranešimą apie Tarptautinę studentų sąjungą. Susirinku sieji vieningai nutarė pasiųsti solidarumo laišką neteisingai kalinamai JAV komunistei Andželai Devis. V. JONAITYTĖ
Kita dalis pranešimų — stu dentų moksliniai darbai. Tiek dėstytojas, tiek studentas su sidomėję klausėsi apie gyven tojų paklausos modeliavimą, stochastinį modeliavimą ir kt. Paaiškėjo, jog lietuvių ir estų darbo kryptis — pramonės šaka, atskira įmonė, latviai daugiau domisi žemės ūkio problemomis, ukrainiečiai — makroekonominiais klausi mais. Vis dėlto šio pirmojo simpoziumo tikslas buvo ne kokių nors mokslinių proble mų sprendimas, o susipažinti su kibernetikos vystymo kryptimis kitur, užmegzti ry šius, padėti pagrindus įvairia pusiam bendravimui tarp šios specialybės studentų ir dėsty tojų. Manome, jog šį tikslą būsime iš dalies pasiekę. J klausimą, kas labiausiai patiko simpoziume, paprašiau atsakyti Rygos universiteto IV kurso kibernetikę Ausmą Savicką: ,,Viskas, o ypač pati idėja. Manau, jog simpoziumas la bai gerai pavyko ir daug ką
(Atkelta iš 2 psl.) Raudonosios Vėliavos ordi no V. Kapsuko universitete. Čia jis vadovauja Politinės ekonomijos katedrai, dirba mokslinį darbą intensyviai tiria kolūkių ekonomiką, dar bo rezultatus skelbia spaudo je. 1964 m. apgina daktaro disertacija „Darbo našumas kolūkiuose". Ir šiuo metu prof. M. Lola daug rašo kol ūkių ekonomikos intensyvini mo, ekonominės teorijos ir ekonominių teorijų istorijos klausimais. Daug jėgų jis skiria mokslo darbuotojų kad rams ruošti. Tai puikus pedagogas, tu rintis didelį autoritetą studen tų ir dėstytojų tarpe. Jaučia didelį malonumą skaityti stu-
M. Ragevičius
naujo bei naudingo čia suži nojome. Esu įsitikinusi, jog ši graži tradicija, pradėta se najame Vilniaus universitete, tikrai prigis. Mus ypač suža vėjo šio renginio organizato riai — III kurso kibernetikai. Tokią rimtą, draugišką ir kar tu labai linksmą grupę tikrai retai kur matysi. Didelis ačiū jiems". Svečiai išvažinėjo, kiberne tikai aptaria praėjusį simpo ziumą, kuria planus ateičiai. O tai, kad jie sugaišo daug brangaus laiko vien dėl to, kad įveiktų tuos barjerus, ku rie susidarė dėl neperrimčiau-
KOMUNISTAS dentams paskaitas, vesti semi narus, nuolat bendrauti su jaunimu. Jo skaitomų politi nės ekonomijos, ekonominių teorijų istorijos paskaitų studentai klauso susidomėję. Jis dažnas svečias darbininkų, kolūkiečių kolektyvuose, ak tyvus marksistinės-lenininės teorijos propaguotojas. M. Lola tiesioginį darbą derina su aktyvia visuomeni ne veikla. Ne kartą jis ren kamas fakulteto partinio biu ro nariu, Universiteto parti nio komiteto nariu. Aktyviai dalyvauja „Žinijos" draugi jos veikloje, mokslinių žinių propagandoje.
ILGAPIRŠČIAMS PER PIRŠTUS Ilgapirščiams — per pirš tus. Kirst taip, kad visą gyve nimą rankos nekiltų prie svetimų daiktų. Atrodo, ne labai sunku nugalėti save, padėti atgal, jeigu „atsitikti nai" arba „pats nejusdamas to", „netyčia" įsidėjai į kiše nę ne tau priklausantį daiktą. Tokie žodžiai vagių pasiaiški nimuose ne nauji. Visi skam ba lyriškai, su širdgėla. O...! Kad jie būtų su širdgėla galvo ję apie tuos, iš kurių vogė: „savinosi", „ėmė". UI k. Teisės fakulteto stu dentas V. Sabeckis atostogų metu iš 3 bendrabučio sandė lio pavogė ten paliktus IF stud. G. Daugėlaitės daiktus. Stalinis laikrodis ir suvenyras buvo rastas, bet kur padėjo moteriškus drabužius, nežino pats. „Neėmiau" — kategoriš kai tvirtino jis. Bet paskui pažadėjo nukentėjusiai atly ginti. Laukė G. Daugėlaitė ligi šiol, bet daiktų vagišius ne grąžino. Ir kam jam grąžinti, jeigu turi užtarėjų. Jo kurso komjaunimo grupė atsiuntė rektoriui malonės prašymą, kuriame rašoma, kad V, Sa beckis jau atlygino už pavog tus daiktus, ir prašo jo neša linti iš Universiteto. Štai ką Daugėlaitė pasakoja apie jo svarstymą grupėje: „Kada vyko jų kurso komjaunimo grupės susirinkimas, kuria me ir aš dalyvavau, V. Sabeckio pirmi pasiaiškinimo žo džiai buvo: „Mane kaltina". O draugai jį bandė teisinti. Vienas išdrožė visiems į akis: „Jeigu pavogė laikrodį, tai
gal tam, kad ne vėluotų į paskaitas". Nebūtų teisininkai: rado pateisinimą! S. Guoba, Teisės fak. I k. studentas, vos sušilęs kojas Universitete, pradėjo perdaug linksmintis. Rugsėjo aštuonio liktą taip „įsilinksmino", iš ėjęs iš „Dainavos" restorano, kad net nepajuto, kaip prisi statė milicijos pareigūnai. Blaivykla, „piniginė premija" už smulkų chuliganizmą. Ran kas girtam niežtėjo. Na ką gi, ką pasėsi, tą ir piausi. Abiem atvejais operatyviai reagavo Teisės fakulteto kom jaunimo komitetas. Studentai V. Sabeckis ir S. Guoba ap svarstyti ir pašalinti iš kom jaunimo. Kažkaip netyčia savo ilgas rankas ištiesė prekybos eko nomikos spec. II k. stud. D. Šukytė. Ji iš „Ievos" parduo tuvės pavogė keletą apatinių drabužių. Tik kai buvo su čiupta už rankos, prisiminė, kad „užmiršo" sumokėti pini gus. Milicijos skyrius primi nė. .. O štai ir paskutinė naujie na: iš „Gintaro" alaus baro MMF III k. stud. V. Balčiūnas bandė išsinešti peleninę, bo kalų ir lėkščių. Raudo vyras iš gėdos, kai buvo nučiuptas. Pamoka bus visam gyvenimui. Ir kitiems pasakys — vogtas daiktas akis graužia. Rektoriaus įsakymu šie ke turi studentai pašalinti iš Universiteto už elgesį, nesu derinamą su tarybinio stu dento vardu. B. JARAS
sio kai kurių organizacijų po žiūrio į šią iniciatyvą, rodo, jog ateity reikėtų pasistengti sudaryti daug palankesnes są lygas panašaus pobūdžio ren ginių ruošimui. R. KAIRELIS ekonominės kibernetikos spec. III k. studentas Pabaltijo kibernetikų sim. poziume. Nuoširdus pokal bis užsimezgė tarp dėstytojo M. Belkindo ir Kijevo valsty binio universiteto Kiberneti kos fakulteto IV kurso stu. dento A. Jastremskio. Abu jie skaitė pranešimus.
M. ŽEMAIČIO nuotr.
Vaisinga mokslinė, pedago ginė ir visuomeninė M. Lolos veikla buvo ne kartą pažy mėta, o 1959 m. jam buvo suteiktas Nusipelniusio moks lo veikėjo garbės vardas. Doc. E. BOREIKAITĖ
Už ilgametį vaisingą moks linį pedagoginį darbą ir akty vią visuomeninę veiklą, ry šium su septyniasdešimt penk tosiomis gimimo metinėmis Universiteto Politinės ekono mijos katedros profesorius, ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas drg. Michai las LOLA apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
S. m. lapkričio 16 d. mirė TSKP narys, Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordi no V. Kapsuko Valstybinio universiteto Pramonės eko nomikos fakulteto docentas, ekonomikos mokslų kandida tas, Lietuvos TSR nusipelnęs ekonomistas Mykolas Rage vičius. M. Ragevičius gimė 1896 m. spalio 31 d. Utenos rajo no Vyžuonų miestelyje, vals tiečių šeimoje. 1919 m. baigęs Mstlslavlio mokytojų semina riją, sugrįžo į Lietuvą ir buvo mobilizuotas J kariuomenę, kur už komunistinės literatū ros platinimą buvo išsiųstas į Varnių drausmės bataliono stovyklą. 1923 m. demobili zuotas iš kariuomenės, iki 1925 m. mokytojavo Kaune, bet už antiklerikalines pažiū ras buvo atleistas. 1927 m. baigė Kauno universiteto Ekonomikos skyrių. Studi juodamas ir baigęs studi jas, dirbo Finansų ministerijo je. M. Ragevičius kartu buvo prie ministerijos veikusių kooperacijos darbuotojų kur sų vedėjas ir dėstytojas. 1940 metais, atkūrus Tarybų val džią Lietuvoje, buvo paskirtas Prekybos liaudies komisariato planavimo ir finansų skyriaus viršininku. Fašistinės okupacijos me tais M. Ragevičius išvyko Į gimtąsias Vyžuonas Ir dirbo ūkyje. Čia jis užmezgė ryšius su „Audros" partizanų būriu ir buvo šio būrio ryšininkas. Išvadavus respubliką iš hit lerinių okupantų, M. Ragevičiui buvo pavesta Prekybos liaudies komisariate organi zuoti ir tvarkyti normuotą ap rūpinimą, vėliau jis buvo pa skirtas maisto produktų pre kybos skyriaus viršininku.
Pareiškimai su fakultetų profbiurų pirmininkų reko mendacijomis ir pinigai už kelionę priimami Studentų profkomitete. EKSKURSIJOS Studentų profkomitetas orga nizuoja ekskursijas autobu sais: 1. Į Rygą (su nakvyne Ry goje) — gruodžio 4—5 d. 2. Į Minską — gruodžio mėn. 4 d. 3. Į Kalingradą (su nakvy ne Kaliningrade) — gruo džio mėn. 11—12 d. Ekskursijos išvyksta iš Uni versiteto Centrinių rūmų. Ke lionės kaina į Rygą ir Kalinin gradą vienam žmogui — 12 rub. į Minską — 6 rub. Stu dentų profsąjungos nariams — i Ryg4 ir Kaliningradą — 5 rub., į Minską — 2 rub. Į kelionės kainą įeina nakvy nė, ekskursijų po miestą išlai dos.
KVIEČIAME Į VOKALINIUS ANSAMBLIUS
REDAKTORIUS A. KUSTA
Ulllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllim
.
SVEIKINA
Prie VVU Studentų profkoTeisės fakulteto III k. stu miteto kaimo kapelos organi zuojami vyrų ir merginų vo dentą Šarūną VILČINSKĄ kaliniai ansambliai. Norinčius vestuvių proga sveikina kur dalyvauti prašom atvykti į so draugai. balsų patikrinimą - priėmimą pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadie UIIUIIIIIIIIIIIIIIII1 niais nuo 19—20 vai. CR Ak tų salėje. Studentų profkomitetas GALITE (SIGYTI PIEŠIMO
ĮGŪDŽIŲ Estetinio lavinimo- katedra skelbia priėmimą į merginų Lapkričio 29—30 d. 18 vai. vokalinį ansamblį. Kreiptis į Dailės studiją (Čiurlionio 21. gruodžio 1 ir 3 dienomis nuo 18 iki 20 vai. (Čiurlionio 21, III a.) bus papildomai priima mi nauji nariai. 76 kabinetas).
Vilniaus universiteto Sodininkų draugija liūdi dėl ilgamečio Universite to vietos komiteto ir Sodi ninkų draugijos pirminin ko doc. M. RAGEVIČIAUS mirties ir reiškia gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
Ekonominės informaci jos spec. II kurso studen tai reiškia gilią užuojautą Juozui KARALIŪNUI dėl Jo tėvo mirties.
Kartu nuo 1947 m. dirbo uni versiteto Ekonomikos fak uite J to dėstytoju. Kiekvienamee poste docen tas M. Ragevičius dirbo su jam būdinga energija, tiesio ginį darbą derindamas su ak tyvia visuomenine veikla. Jis buvo renkamas Prekybos dar buotojų profsąjungos respub likinio komiteto prezidiumo nariu, Universiteto darbuotojų profsąjungos vietos komiteto pirmininku. Daug dėmesio M. Ragevičius skyrė moksliniam pedagoginiam darbui, studen tų auklėjimui, jų materialisti nės pasaulėžiūros ugdymui. Docentas M. Ragevičius paruošė didelį būrį kvalifikuotų ekonomistų. Už gerą darbą ir aktyvią vi suomeninę veiklą M. Ragevi čius buvo apdovanotas meda liu „Už šaunų darbą. Pažymint V. Lenino gimimo 100-ąsias metines", Lietuvos TSR Aukš. čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštais. Respublikos mokslo dar buotojai neteko gabaus peda gogo, aktyvaus visuomeninin ko. Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko Valstybinis universitetas
Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto rektoratas ir vi suomeninės organizacijos dėl Universiteto ilgamečio darbuotojo Lietuvos TSR nusipelniusio ekonomisto, docento Mykolo RAGEVI ČIAUS mirties reiškia nuo širdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
Giliai užjaučiame VVU komjaunimo komiteto na rę Grasildą MARCINKE VIČIŪTĘ dėl jos tėvo mir ties. VVU komjaunimo komitetas, Fil. F. komjaunimo komitetas
REDAKCIJOS ADRESAS VILNIUS, 232600, MTP-3 UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTAS" TELEFONAI: REDAKCIJŲ 2-38-84; SPAUSTUVĖJE (KETV1RTADIBNIAIS) 2-98-15. Rinko ir «paud4 LKP laklykloa tpnuMuv*
Tiražas 4100 egz. Užs. Nr. 4601 L V 13868