uam/Bos suuDenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
IlODŽIO
IJI — iRS
INSTITUCIJOS IENA
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO R EKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1971 m. gruodžio 3 d.
Eina nuo 1950 m.
■IVS|J TEISE
Nr. 38 (778)
Kaina 2 tp
MUSĘJ PAREIGA
ItSRS konstitucija — svar vystant komunistinės savival la, šeimininkavimo mokykla, lapių suteikta nemokamai. Čia
iausias šalies normatyvinis Kas. Kiekvienas pilietis nauEjasi jos suteiktomis teisė|s ir laisvėmis, privalo vyk ti jam nustatytas pareigas Ii reikalavimus. I Pagrindinio įstatymo 121 laipsnis juridiškai įtvirtina lisę į mokslą, kuria šiandien Lijo jas i ir tūkstančiai UniĮersiteto studentų. Kiekvieną ieną auditorijose, laborątoriLe dirba busimieji gamybos bdovai, kultūros, meno, poĮtikos, švietimo darbuotojai. Mokymo pagrindu TSRS yra Larksizmas - leninizmas, kaip Lokslas apie gamtos ir visuo menės vystymąsi; tai -padeda įdiegti komunistinį sąmonin amą, ugdyti pilnavertes, viLpusiškai išsivysčiusias as menybes. I Suteikdama teisę į noksią, tarybų valstybė ir jos įstaty ta'; kartu suteikia kitas teises: teisę į darbą, teisę į poilsį. . . Tarybinei visuomenei besi
dos kryptimi, Konstitucijos 126 str. užfiksuota svarbi tei sė — teisė TSRS piliečiams jungtis į visuomenines orga nizacijas: profesines, jaunimo, sporto, gynybos ir kt. kurioms valstybė jau šiuo metu perda vė kai kurias jurisdikcines funkcijas. Universitete veikiančios vi suomeninės organizacijos skatina studentų saviveiksmiškumą, politinį aktyvumą; tai duoda impulsą dar geriau įsisavinti ir tobulinti žinias. Svarbų vaidmenį auklėjime ir mokyme, užtikrinant stu dentų buitines sąlygas ir tu riningą poilsį atlieka Univer siteto studentų profesinė or ganizacija. TSKP Programa, vystydama V. Lenino mintį, pabrėžia: „Išplėstinės komu nizmo statybos laikotarpiu di dėja visuomeninių organiza cijų vaidmuo. Ypač svarbią reikšmę įgyja profesinės są jungos, kaip valdymo mokyk
Naujas komjaunimo Universiteto komitetas S. IMBRASAS — sekretorius, J. GALINAITIS — sekretoriaus pavaduotojas, J. BAGDONAS — sekretoriaus pavaduotojas
IDEOLOGINIS
SEKTORIUS
J. KAROSAS (IF vyr. dėst.) A. KUSTA („T. studento“ redaktorius) R. KAIRELIS (FAF komjaunimo biuro sekretorius) V. KVIETKAUSKAS (IF III k.) — Interklubo pirminin kas E. KURAPKA (TF tl k.) — atsakingas už Sefavimą M. BLOŽĖ (IF aspirantas) — atsakingas už darbo ir poilsio stovyklų organizavimą
I
G. MARCINKEVIČIŪTĖ (Fil. F komjaunimo biuro sek. retorė) J. PECKAITIS (TF komjaunimo biuro sekretorius) A. URBELIS (FF dėst.) — atsakingas už ryšius su už. sienio studentų organizacijomis
AKADEMINIS — MOKSLO SEKTORIUS A. ADOMAITIS (MF asistentas) — SMD tarybos pirmi ninkas A. PIKTURNA (MMF komjaunimo biuro sekretorius) H. RAMONAS (MF komjaunimo biuro sekretorius) J. SIJAVIČIUS (FAF V k.)
ORGANIZACINIS SEKTORIUS V. KAMARAUSKAITĖ — įskaitos skyriaus vedėja J. JANKAUSKAS (MMF IV k.) — VVU liaudies draugo, vės viršininkas R. NAVIKAITĖ (FAF II k.) — atsakinga už masinjkultūrinį darbą V. STAPONKEVICIUS (FF II k.) — atsakingas už spaudos platinimą V. VOROBJOVAS (PEF III k.) — atsakingas už sieninę spaudą ir vaizdinę agitaciją
KANDIDATAI Į KOMITETO
NARIUS
K. GRYBAUSKAITĖ IChF III k.), A. JONUTYTĖ (MMF III k.), J. FIŠAS (MF II k.), R. KALENDRA (GF III k.), J. PRAPIESTIS (TF II k.), E. STANKEVIČIUS (IF III k.), R. STUOKAITĖ (MF IV k.).
VVU KOMJAUNIMO KOMITETO BIURAS S. IMBRASAS, J. GALINAITIS, J. BAGDONAS, V. KA MARAUSKAITĖ, M BLOŽĖ.
REVIZIJOS KOMISIJA K. GARŠVA (Fil. F IV k.), Z. LEBEDŽIUTĖ (Fil. F III k.), V. LEIPUS (TF III k.), V. PALUBINSKAS MMF II k), J. VALENTUKEVICIŪTė (FAF II k.)
komunizmo mokykla". Šian dien tai matome akivaizdžiai: valstybė, garantuodama eilę konstitucinių teisių, dalį savo įgalinimų suteikė profesinėms sąjungoms ir konkrečiai stu dentų profsąjunginėms organi zacijoms. Universiteto studentų prof sąjunga rūpinasi, kaip geriau organizuoti studentų poilsį, kultūrinį gyvenimą, kaip ge rinti buitines - materialines sąlygas. Ji tuo pačiu padeda Rektoratui ir kitoms visuome ninėms organizacijoms spręs ti mokymo ir auklėjimo klau simus. Pažymėtina, kad šiais me tais studentų profsąjungos ko mitetas parūpino studentams 97 poilsinius kelialapius už 3554 rublius, . 44 sanatori nius — už 4932 rublius, 11 tu ristinių — už 725 rublius. Stu dentai moka vieną trečdalį kelialapio kainos. 20% (10% turistinių) kelia
—
PASIRUOŠĖME
neminimi kelialapiai, su ku riais vasaros metu studentai siunčiami į poilsio stovyklą Žydiškėse, į kitas šalies aukš tųjų mokyklų poilsio - svei katingumo stovyklas; du treor daliai jų kainos apmokami iš Studentų profkomiteto lėšų. Neseniai paskelbtas VPSCT nutarimas dėl profsąjungų sti pendijų ir premijų įsteigimo. Taip pat numatyti dar didesni asignavimai kelialapiams į sa natorijas, poilsio namus, gy domajam maitinimui. Vadinasi, kitais metais mū sų komitetas dar daugiau su teiks studentams kelialapių, geriau padės tiems, kuriems laikinai pablogėja materialinės sąlygos. Labai svarbią reikšmę turi TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos nutarimas „Dėl prie monių aukštųjų mokyklų stu dentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių materia(Nukelta Į 2 psl.)
r
I
II
I
Dalia Žvirblytė — Medici nos fakulteto sanitarijos spe cialybės ketvirto kurso stu dentė. Jai už labai gerą moky mąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą paskirta Lenino stipen dija. Dalia vadovauja fakulte
'
to Raudonojo Kryžiaus drau gijai, yra komjaunimo komi teto narė, aktyviai dalyvauja dviejų būrelių moksliniame darbe. J. MAŽEIKIO nuotr.
//*’/
rakuLtete nėra skonninku
Tas Prekybos fakultetas — už devynių kalnų ir devynių marių nusidanginęs. Važiuoju ir galvoju, — valanda į ten, valanda atgal, tai kiek laiko studentui lieka mokytis? Nustebau, sužinojęs iš de kano e. doc. p. L. Butkevi čiaus, kad Prekybos fakulte tas pagal pažangumą 3 vietą užima Universitete. Sau ty liai sakau — tai tik praėjusių metų rezultatai, kada jūs dar centriniuose Universiteto rū muose buvote. Galvoju — se ni nuopelnai. Pasirodo — ne! Užsukau pas III kurso pre kybos specialybės studentus. Susiradau gruporgę G. Vana gaitę. — Kaip grupei sekasi nau juose rūmuose? — klausiu. — Dar niekad taip gerai nebuvo. Neseniai atnešė „Skaičiavimo mašinų" kontro linius darbus. Klausau rezul tatų ir galvoju: pernai kurse daug nepažangių buvo, o šie met pirmą kontrolinį visi pa rašė puikiai. Gal nauja ap linka, nauji rūmai veikia? . .
Gal ir nauja aplinka, nauji rūmai, bet svarbiausia jų pa čių supratimas — reikia mo kytis. O mokytis nelengva. Fa kulteto skaitykla liko centri niuose rūmuose. Kol nepersikels likusios specialybės, ne bus perkelta ir biblioteka. Ge riau, kada viskas vietoje, ne išbarstyta. Dabar fakultete nėra nė vieno skolininko. Kažkaip ne tyčiom užkliudė mano žvilgs nis buvusių Prekybos fakul teto skolininkų sąrašą, ligi šiol kabantį sienlaikraštyje „Prekybininkas". — Buvo tokių, — pasakoja dekanas. Po keliolika kartų laikė, bet išlaikė. Sąrašas rodo, kad daugiau sia skoliniakų būna I, IV kur suose. Vieni gal nesugeba dėl nepatyrimo, kiti, tikriausiai nesimoko iš perdaug didelio pasitikėjimo savimi. Tokius neblogai „glosto" akademi nio darbo sektorius, kuriam vadovauja dėstytojas V. Pra nulis. — Per dvejus metus iš mū-
sų fakulteto buvo pašalinti tik du studentai už akademinius įsiskolinimus, — toliau pasa koja dekanas. Tai gero darbo rezultatas. Dekanatas, be kita ko, dažnai rašo nepažangaus studento tė vams laiškus, informuoja juos apie neišlaikytus egzaminus, nes daugelis tėvų nežino žinių vertinimo tvarkos. Dvejeto parašyta nėra, vadinasi, vai kas gerai mokosi. O iš tikrų jų — keletą skolų susirinkęs. Nors skaityklos, visų stu dentams reikalingų mokymui si priemonių nėra vietoje, ta čiau dekanatas stengiasi kuo galėdamas padėti. Nutarė kiekvieną dieną skirti dėsty tojus budėti katedrose. Stu dentai gali bet kuriuo metu konsultuotis. — Tik mūsų darbas tikslo nepasiekė. Nebuvo dėstytojo, kuris atėjęs pasakytų, kad lankėsi nors vienas studentas. Na, ką gi, jei sugeba mo kytis savarankiškai, Tegul mo kosi. Bet kaip tada paaiškinti tokį dalyką: iki spalio 19 die-
nos penki buvo neišlaikę filo sofijos egzamino, 14-specialybės egzamino, 4-politinės eko nomijos. Nesugebėjo savaran kiškai ruoštis. Jiems tikrai reikėjo konsultacijų. O štai studentė J. Pigagaitė po tre čią kartą nesėkmingai laikyto egzamino pasakiusi: „Tai lai mės bandymas". Ji mokslą su lygino su loterija. Bet ir lote rijoj norėdamas dalyvauti turi įmokėti 30 kapeikų. O kiek jos mokslas vertas? Nuliui. Už nulį nori išlošti „VolgąM. Dabar jau prasidėjo IV kursų prekybos ekonomikos ir prekių mokslo specialybės studentams sesija. Džiugina prekių mokslo spec. studentų sesijos rezultatai. •' Už žinias, kurios lygios nu liui, niekas trejeto negavo. Todėl atsiliekantiems rėikia mokytis taip, kaip III kurso prekybos specialybės, IV kur so prekių mokslo specialybės studentai. Fakultete' nėra nė vieno skolininko ‘ *— tegul jų nebebus. Tegul tai tampa gra žia tradicija. B. JARAS
DIENOS: įvykiai ir žmonės
pirmininkas V. Baltušis, kultmasinio sektoriaus vadovė N. Valiuškaitė ir kiti. M. JUOZAITIS
menės santykio - klausimu. Iš viso perskaityta daugiau kaip 20 pranešimų. Mokslinė mis mintimis svarstomu klau simu pasidalijo visų respubli kos aukštųjų mokyklų, taip pat Mokslų akademijos filoso fijos specialistai. Šią konferenciją surengė fi losofijos katedra.
Paškevičius, P. Ratauskas ir kt.) stengėsi pavaizduoti stu dentų gyvenimą vasarą — „trečiąjį semestrą" — tikro viškai. I ■ ' ;. t Tikėkimės, kad pradėję taip produktyviai dirbti, fotoklubo nariai ir toliau fiksuos foto juostoje Universiteto ' gyve nimo aktualiausius momen tus. ■ ’ ■ R. JAKUClCNAITfi
Šeštojo bendrabučio taryba surengė Universiteto kavinė je vakaronę. Smagiai praleido šeštadienio vakarą bendrabu čio gyventojai. Vilniaus mo delių namų modeliuotoja R. Buržminskaitė papasakojo apie ateinančių metų madą, bendrabučio gyventojas J. Telišauskas paskaitė savo kūry bos eilėraščių. Kad vakaras būtų turiningas ir įdomus, pasistengė tarybos
Praėjusį šeštadienį Univer sitete įvyko respublikinė filo sofų konferencija „Menas ir visuomenė". Joje aptartos vi suomeninės meno prasmės, meno ir moralės, humanizmo ir meno santykio, estetinio vertinimo specifikos, meno Centriniuose rūmuose — kūrinio „prieinamumo" bei ki nauja fotoklubo paroda. tos filosofinės problemos, iš Įvairiomis priemonėmis ir nagrinėtos V. Kapsuko esteti žanrais astuoni autoriai (V. nės pažiūros meno ir visuo- Naujikas, V. Braziūnas, R.
DIENOS: ' įvykiai ir žmonės
t ml
TARYBINIS STUDENt.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO XVIII KONFERENCIJOS
Apsvarsčiusi komjaunimo zacija ir ateityje turi padėti komiteto ataskaitinį praneši Rektoratui bei Partijos komi mą bei delegatų ir svečių pa tetui ruošti gerai žinančius sisakymus, konferencija nuta savo dalyką specialistus, prin cipingus mūsų Tarybų šalies rė: 1. VVU komjaunimo komi piliečius. teto darbą per ataskaitinį lai 4. Siekiant įgyvendinti pa kotarpį įvertinti teigiamai. grindinius komjaunimo orga 2. Pagrindiniu tolesnės nizacijos uždavinius, būtina: komjaunimo organizacijos a) nuosekliai visose kom veiklos uždaviniu laikyti jaunimo organizacijos grandy TSKP XXIV, VLKJS ir LLKJS se akademinės drausmės lau XVI suvažiavimų bei Visasą žymą bei blogą mokymąsi junginio studentų sąskrydžio laikyti pagrindinės komjau iškeltų uždavinių įgyvendini nuolio pareigos nevykdymu mą, aktyvų dalyvavimą leni ir nusižengusiųjų atžvilgiu ninėje įskaitoje „TSKP XXIV taikyti visas VLKJS Įstatuose suvažiavimo nutarimus — į nurodytas nuobaudas. Leni gyvenimą." ninės įskaitos atestacijoje 3. Universiteto komjauni komjaunuolio- pažangumą lai mo organizacijos pagrindiniu kyti pagrindiniu jo veiklos veiklos tikslu laikyti studentų įvertinimo kriterijumi. b) ir toliau Universitete akademinio pažangumo geri nimą bei komunistinio jų rengti mokslo pirmūnų vaka auklėjimo stiprinimą. Uni rus. Skatinti gerai besimo versiteto komjaunimo organi- kančius studentus. Mobili-
Įdomus vakaras ir Skelbimas visiems jš anksto pranešė, kad tą šeštadienį 19 vai. 92 auditorijoje įvyks susitikimas su docente G. Raguotiene. Gerbiama docentė surado laiko papasakoti apie šalių, kur ji lankėsi, jaunimą, jo gyvenimą. Manau, kad kiekvienam įdomu, kaip gy vena mūsų vienmečiai Olan dijoje, Belgijoje, Liuksembur ge. Juk ne viską gali surasti žurnaluose, laikraščiuose ar knygose. Taip galvojo ir šio vakaro - susitikimo organiza toriai. Deja... Jau dešimt minučių po sep tynių, o auditorijoje tik maža (apie 20—25) grupelė žanonių. O ir pusė jų, — kūne nori nenori turėjo ateiti: šį vakarą
zuojant studentiją mokymui si, plačiai naudoti moralinio ir materialinio skatinimo sti mulus. Kasmet rengti bendrauniversitetinius akademinių grupių konkursus atskirais kursais, ypatingą dėmesį skir ti visuomeninių mokslų studijoms. c) stiprinti pirminėse komjaunimo organizacijose jaunų Tuo komunistų branduolį, tikslu daugiau aktyvių, politiškai subrendusių komjaunuolių rekomenduoti į TSKP eiles. Didinant studentų klasinį sąmoningumą, komjaunimo grupėse daugiau ruošti susiti kimų su ideologinio fronto darbuotojais, rašytojais, mokslininkais. Organizuoti diskusijas aktualiais šiuolaiki nio gyvenimo klausimais, pa sitelkiant tam į pagalbą visuo menės mokslų katedrų dėsty
tojus bei aspirantus. Univer siteto komjaunimo komitetas bei fakultetų komjaunimo biu rai privalo organizuoti siste mingą, ne vien praktinį, bet ir teorinį pobūdį turintį kom jaunimo aktyvo mokymą. d) internacionaliniam stu dentų auklėjimui sustiprinti plačiau panaudoti pasiruošimo TSRS įkūrimo 50-mečiui ren ginius. Toliau stiprinant internacio nalinį studentijos auklėjimą, visokeriopai stiprinti ir vysty ti Universiteto Interklubo veiklą. Plačiai panaudoti šiam reikalui Universiteto komjau nimo organizacijos palaiko mus ryšius su užsienio stu dentais. e) ruošiantis Visasąjungi nės Lenino pionierijos 50mečiui, numatyti konkrečias priemones, šefuojant mokyklų pionierių organizacijas, tei kiant joms visokeriopą pagal bą. f) stiprinti studentų karinį-
abejingumas
I kurso istorikai turi parody ti savo saviveiklinę progra mėlę. O visi kiti? Kur jie, Istorijos fakulteto studentai? Aš jau nekalbu, kad į šį va karą galėjo ateiti ir kitų fa kultetų jaunimas. Taigi, kur buvo tą vakarą jie? „Mokiau si", — pasakys vienas. „Na mo važiavau" — atrėš kitas. Trečias patylės ir tiek: pats dievas težino, kur jis buvo tą vakarą. Susitikimas įvyko ir be jų. Įdomu buvo klausytis docen tės G. Raguotienės pasakoji mo. Apie tai bylojo susirin kusių veidai, plojimai, gėlės. Tačiau. . . auditorija pustuštė. Nesmagu organizatoriams. Taip, jeigu ne tas neatvy-
Kuratorių pasitarimas
kusiųjų abejingumas, neno ras daugiau žinoti, apie šį vakarą - susitikimą galima būtų kalbėti visai kitaip. Dabar norisi apie abejingu mą pakalbėti iš kitos pusės. Po pasakojimo ii kurso isto rikai suvaidino trumpą inter mediją „Kaip mes ruošėmės koliokviumui". Visa tai truko 8—10 minučių. Ir viskas. Tie siog juokinga (ir pikta), kad jauni žmonės per du mėne sius sugebėjo tik tiek padary ti. Čia ir vėl savo nagus pa rodė abejingumas. „Et, svar bu, kad pasirodėme. Pliusas planuose ir tvarka". Tai dau gelio istorijos specialybės pir makursių mintys. Bet gražiausiai su saviveik-
Lapkričio mėnesį mūsų uni versitete lankėsi Graifsvaldo universiteto medicinos sky la tvarkosi psichologai pir riaus atstovai anatomas domakursiai. Štai jau antrą kar centas drg. A. Dornas ir hitą jie sužlugdo Istorijos fa glenistas prof. dr. V. Veufekulteto komjaunimo komiteto nas. Jie buvo Medicinos fakulteto Anatomijos ir Higie bei kultūros klubo planus. Apie tai buvo daug kartų nos katedrų svečiais. Spausdiname jų paliktą iš kalbėta ir dekanate, ir su jų kuratore docente E. Rimkute. vykstant iš Vilniaus laišką, Žodžiai ir liko žodžiais.. . išverstą j lietuvių kalbą prof. Studentiškame gyvenime V. Kviklio. Vilniaus ir Graifsvaldo uni galima surasti daug abejingu mo požymių. Sunku būtų ir versitetų studentai ir dėstyto aprašyti apie viską. Ar ne jai, lankydamiesi vieni pas ki laikas jį išguiti iš mūsų tar tus, daug naujų pažinčių ir ryšių užmezga, po, tą prakeiktą abejingumą? draugystės specialybės žiniom praturtėję A. PALIONIS grįžta namo. Istorijos fakultetas Mes, Graifsvaldo universiteto medikai docentas dr. A. Domas, anatomas ir universi teto auklėjimo - mokymo da lies direktorius, ir prof. dr. V. Veufenas, Bendrosios ir ko munalinės higienos katedros vedėjas ir Graifsvaldo srities higienos instituto direkto priežasčių. Studentas turi pa rius, — turėjome Vilniuje la rašyti pareiškimą rektoriaus bai puikią viešnagę. Mes vardu. Prie pareiškimo reikia domėjomės auklėjimu - mo pridėti pateisinančius doku kymu, studentų buitimi, stu mentus: gydymo įstaigos pa dentų ir dėstytojų santykiais. žymą, liudijančią laikiną stu Dalindamiesi patirtimi, mes dento nedarbingumą, šeimos daug vaisingų valandų pralei narių sveikatos pažymėjimus dome su medicinos fakulteto arba rajono, miesto, apylinkės dėstytojais, dalyvavome se vykdomojo komiteto raštą minaruose, skaitėme paskai apie sunkias studento šeimos tas. Mums labai gerą įspūdį materialines sąlygas. padarė stropiai paruošti, de Be to, turi tarpininkauti de talizuoti mokymo planai, ge kanas, nurodydamas, kaip rai organizuoti mažomis gru anksčiau studentas mokėsi. pėmis seminarai, studentų ir
Mūsų konsultacija
Susitikimas su Talino studentais Mūsų Alma Mater ir Talino E. Vildės pedagoginio institu to studentus bibliotekininkus riša tvirta ir sena draugystė. Ryšiai buvo užmegzti dar ta da, kai ši specialybė buvo Tartu universitete. Kiekvie nais metais susitinka sekcijų atstovai, skaitomi įdomūs pra nešimai.
Konferencija vyko lapkričio 23—25 dienomis. Pačią pirmą dieną visi atvykusieji svečiai buvo priimti instituto rekto riaus J. Jakobsono, komjauni mo ir profsąjungos vadovų. Mums prisegė atminimo ženk liukus, įteikė konferencijos programas su organizatorių parašais.
bendradarbiavimo kontaktl su mūsų respublikos ūkiai Universiteto komjaunimo 1 ganizacijos partneriais, su J lies aukštosiomis mokyki mis, o taip pat Graifsva I Krokuvos ir Prahos univer] tetų studentiškomis organJ cijomis. g) toliau stiprinti organ.l cinį komjaunimo organizJ jos darbą griežčiau kontrl liuoti grupių susirinkimų J fakultetų posėdžių pravėdini reguliarumą, komjaunimo 1 ganizacijos dokumentaciil vedimą, tvarkingumą, kori jaunimo nario mokesčio m kėjimą. 5. Šio nutarimo vykdyrJ pavesti VVU komjaunimo kJ mitetui. Komjaunimo komitl tas privalo ne rečiau kaip kartus į metus informud komjaunimo aktyvą apie j nutarimo vykdymo eigą. Nutarimas priimtas vienba šiai VVU komjaunimo X\1 konferencijoje.
SAVAITĖ VILNIAUS UNIVERSITETE
„Susikaupti reikalingų ži fak. doc. R. Žiugždos įdomų DĖL STUDENTŲ PALIKIMO ANTRIEMS METAMS nių, išsiugdyti tarybiniam pasisakymą. Jis kalbėjo apie Apie tai kalbama nauja specialistui būtinus bruožus kuratoriaus vaidmenį žemes jums padeda jūsų mokytojai. niuose kursuose, jo darbą me, 1971 m. lapkričio 25 d. Mūsų šalyje yra tūkstančiai stiprinant komjaunimo grupės Rektoriaus įsakyme. Remian puikių darbuotojų: dėstytojų, aktyvą, Visasąjunginio stu tis kursinių egzaminų nuosta docentų, profesorių. Kad ir dentų sąskrydžio nutarimų tais, keičiama iki šiol buvusi tvarka, pagal kurią studentai kur jie dirbtų: garsiame, šlo įgyvendinimą. Gamtos fak. doc. P. Vaitie būdavo paliekami antriems vingą istoriją turinčiame uni versitete ar naujame institute, kūnas dalinosi patirtimi apie metams dekanų įsakymu. Nuo šiol kartoti kursą stu auklėjimą kurio biografija tik prasideda, internacionalinį jų darbas, jų patyrimas, jų ži grupėse. Chemijos fak. doc. dentas gali būti paliktas rek nios — neįkainojamas kapi Ž. Mačionis savo kalboje lie toriaus įsakymu ir tik tada, talas mūsų visuomenei" — tė studentų organizacinio dar kai jis nelikviduoja akademi kalbėjo drg. L. Brežnevas Vi bo trūkumus, nurodė, kaip nių įsiskolinimų dėl svarbių sasąjunginio studentų sąskry reikėtų juos pašalinti. džio dalyviams. Pasitarime kalbėjo Medici (Atkelta iš 1 psl.) Šį pirmadienį Kolonų salėje nos fak. prof. Vi. Kviklys, Fi MUSŲ TEISĖ — susirinko studentų vyresnieji nansų ir apskaitos fak. doc. J. linėms ir butų bei buities sądraugai — kuratoriai pasida Laškovas, "VVU komjaunimo ’ygoms toliau gerinti", Sio Kiekvienas profbiuro pirmi lyti savo patyrimu, pasitarti, komiteto sekretorius ekon. m. nutarimo įgyvendinimas su- ninkas, proforgas turi gerai kaip įgyvendinami TSKP kand. St. Imbrasas. teiks daug lengvatų. Tuo pa- žinoti savo fakulteto, kurso ir Universiteto prorektorius čiu iškils naujų uždavinių grupės reikalus, prasmingai XXIV suvažiavimo ir Visasą junginio studentų sąskrydžio doc. B. Sudavičius nurodė ku aukštųjų mokyklų profsąjun organizuoti vienokias ar kito iškelti uždaviniai aukštosioms ratoriams, kokiomis darbo sri ginėms organizacijoms. Mūsų kias priemones. Gerai atlieka mokykloms, kaip vykdomas timis reikėtų atidžiau pasido Universitete greitu laiku pa visuomenines pareigas Medi LKP CK biuro nutarimas dėl mėti. daugės studentų bendrabučių. cinos, Matematikos ir mecha Pasitarimas buvo naudingas. politinio studentų auklėjimo Kaip ir kiekvienas visuome nikos fakultetų profbiurų pir Tai, kas buvo jame išgirsta, ninis organas, taip ir mūsų mininkai D. Liepas ir J. Jaku Universitete. Susirinkime pirmininkavo pravers kuratoriams jų atsa studentų profsąjungos komite bauskas. Jų sumanaus darbo Partijos komiteto sekreto kingame darbe. tas negalėtų sėkmingai spręs dėka šių fakultetų studentams rius doc. P. Bernatavičius. Su ti keliamų uždavinių, jei ne- teikiamų lengvatų .ir organi J. BĖRUS siremtume aktyvistų būriu. zuojamų renginių tenka dausirinkusieji išklausė Istorijos
Nors traukinys, atvežęs mus į Talino pedagoginio instituto SMD XVI konferenciją, atvy ko labai vėlai, tačiau mūsų laukė nemažas draugų būrys. Sumirgtrliavo gvazdikų žiedai, pamatėme ir vieną ki tą pažįstamą: praeitų metų mūsų SMD konferencijos da lyvius — Sarą Vaike ir kt.
patriotinį auklėjimą, aktyvinti studentijos dalyvavimą visa sąjunginiame jaunimo žygyje „Tų dienų šlovė neišblės". Kiek galint daugiau studen tų įtraukti į visuomeninį dar bą (sportas, meno saviveikla, SDM, SDAALR, šefavimas ir kt.) Visomis visuomeninės veiklos formomis skatinti, siekti, žadinti studentų atsa komybę už atliekamą darbą, veiklos savarankiškumą. Studentijos auklėjimo rei kalui plačiau panaudoti darbo ir poilsio stovyklas tiek res publikoje, tiek ir už jos ribų. Laikyti kiekvieno komjaunuo lio, turinčio daugiau, negu vieną mėnesį vasaros atosto gų, pareiga padirbėti bent vienoje iš trijų darbo ir poil sio stovyklų pamainų. Tobuli nant ir toliau vystant darbo ir poilsio stovyklų formas, neiš leisti iš akių stovyklų reikš mės studentijos auklėjimui, komunistinių pažiūrų formavi mui. Toliau plėtoti pastovaus
Estų bibliotekininkystės sekcijos nariai konferencijoje pateikė gana brandžius dar bus: mat pranešimus (pareng tus pagal diplominį darbą) skaitė 1971 m. diplomantai. Šiuo metu visi jie dirba stam biose bibliotekose. Ši tradici ja Estijoje sena, tačiau mums kiek neįprasta, nes mūsų uni versitete pranešimus ruošia ir skaito II—III kurso studentai. Didžiausio dėmesio susilaukė H. Kottise darbas „Biblioteki
MUSŲ PAREIGA giau. Gal būt, ir pats visuo meninis darbas daugeliui irgi yra „valdymo, šeimininkavi mo mokykla". Kalbant apie tai, kad dalį teisių valstybė perleidžia vi suomeninėms organizacijoms, negalime nepaminėti ir ištiso pareigų komplekso, nes kur teisė, ten ir pareiga. TSRS konstitucijoje pažy mėta, kad kiekvienas pilietis privalo saugoti ir stiprinti vi suomeninę, socialistinę nuosaninkystės pagrindų dėstymas mokykloje". Tartu vaikų bib liotekos sudarė programą, pa rengė mokymo metodiką V— XI klasėms ir šiuo metu sėk mingai taiko praktikoje. Tai visiškai naujas dalykas mūsų šalyje. Mūsų pranešimus konferen cijos šeimininkai įdėmiai iš klausė. Visus sudomino III k. stud. J. Juodikytės darbas apie estų dailės parodą Kau ne 1937 m. Buvusių parodos
dėstytojų stropumas, jų ge tarpusavio santykiai. Mūs kolegos vilniečiai parod mums puikų mokslinį, ped; goginį ir praktinį darbą. Tris planines paskaitas, eil pasikalbėjimų vienas iš mūs (prof. Veufenas) turėjo su hi gienistais Sveikatos apsaugo ministerijos, Eksperimentinė medicinos, Epidemiologijo mikrobiologijos ir higieno institutų salėse, sanitarinėje epidemiologinėje stotyje. Su pažindinome su higienos būk le Vokietijos Demokratinėj Respublikoje, moksliniais pa siekimais. Visur buvo puiku klausytojai, plačios diskusijo Mes dėkojame mūsų šeinu ninkams — prorektoriui doc J. Grigoniui, dekanui prof. S Paviloniui, Vilniaus univer siteto mokslininkams ir sti dentams, Sveikatos apsaugc ministro pavaduotojams M Zaikauskui ir J. Sangailai aukščiau išvardintų institutų direktoriams ir darbuotojams už mielą priėmimą ir už dau gelį minčių ir žinių, su kuria mis mes grįžtame namo. Mes susitarėme tęsti mūsų bendradarbiavimą, kurio tik; las — bendras mokslinis dar bas, bendros pastangos auklė jant ir mokant mūsų studen tus tikrais socialistais ir ge rais specialistais. Tegyvuoja draugystė tarp mūsų universitetų,' draugystė tarp mūsų socialistinių tautų’ V. VEUFENAS A. DORNAS
vybę, laikytis darbo draus mės, sąžiningai laikytis visuo meninės pareigos atžvilgiu Tai įpareigoja kiekvienų dar labiau ugdyti atsakomybės už save, už visuomeninius rei kalus jausmą. Švęsdami TSRS Konstituci jos dieną, prisimindami jos suteiktas galimybes, neužmirš kime, kad mūsų teisė — mūsų pareiga. J. SURBLYS VVU Studentų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
dalyvių, kaip E. Johani, P Viralto, vardai žinomi Estijo je didelių ir mažų. Pranešimą klausė ir fašistų nužudyto žy maus dailininko E. Johani žmona, instituto dėstytoja. . . .Metas atsisveikinti. Kei čiamės suvenyrais, adresais spaudžiame rankas: „Iki pasi matymo Vilniuje!" D. KAUNAS SMD bibliotekininkystės sekcijos pirmininkas
TARYBINIS STUDENTAS
J
TAU, TĖVYNE MDSU DRĄSA, JĖGA IR ATKAKLUMAS
MAŽYTE ŽEMĖ. DIDELIS ŽMOGUS. (K. BORUTA)
1—2. Pradžia. 3. Parašiutininkų grandies vadas Petras Brunza. Jis Universitete baigė teisės mokslus. Busimieji parašiuti ninkai, Jūs atsispirsite nuo Jo vairuojamo lėktuvo slenksčio.
A. Stanevičiaus
R■ar £ "tv J?
fotopasakojimas
apie SDAALR narius
Universiteto parašiutininkus
7. Merginos, įsivaizduoki te save su tokiu glėbiu. Jis šiltas ir kvapnus kaip vasaros saulė. 8. Antro kurso istorikė Va lė Urbonaitė Vilniaus aviaci jos Sporto klube iš tikrųjų atliko antrą šuolį, — pirmas buvo virš Panevėžio su gelbėjimosi parašiutu.
9. Žmogus į orą.
*
Instruktorius Rimas Jasinevičius vaikščiojo tarpu eiliu, taisė nykščiu ir bevar 4. Toks gyvenimas. .. džiu * akinius ir krizeno, kad 5. Tik spėjęs pamatyti bet tuoj bus įdomu. Kitas instruk kurį iš šių veidų Universite to kiemuose, prišoki ir.. . torius atidarė duris. Pro jas ir pirmi žodžiai: kiek šuolių? pro visus langiukus šviesa linksmai lindo, ir rodėsi, kad 6. Jau dešimt naujokų vi skrendame nė lėktuve, o ant duje. gandro. Taip smagu. Propele ris nešė klerksmą debesiūkštin, kuris neaišku iš kur toks baltas atsirado prieš pat lietų. Lakūnas susimojuoja SU instruktoriumi, kad jau laikas. Instruktorius pasitraukia nuo durų, tik prilaiko jas. Sporto meistras Algis Gruz dys atsistoja, iškiša galvą pro duris, įtraukia ją atgal, pasi žiūri į penkis pirmą kartą pa keltus. Jiems vaidina am žiams atsisveikinantį, vienam paspaudžia ranką ir apyverksmis išlenda pro angą. Bimbia skambutis. Vėjas bloškia parašiutininką, ir jo nebesi mato. .. Lakūnas pakreipia į šoną vairalazdę, sujudina koją; pro langelį gali matyti pakreiptą eleroną. Lėktuvas su ka didelį ratą. Apačioj tai pu šelių miškas, tai kiemai. In struktorius tave pašaukia smaližium. Prieini prie durų, atsistoji storapadžiais batais ant slenksčio ir junti, kaip svyruoja lėktuvas. Kišteli galvą su šalmu, vėjas į jį taip tvoja, kad net ausyse ūbia. Išrikiavę ant pievutės, prieš pakilimą, dešimt minučių aiš kino tą patį, tą vieną, kad ženklas, kada šokti, — skam butis. Jo vis nėra. Aiškino vi sai nežiūrėdami į dangaus šo ną debesim užgriozdotą, mar gą. Instruktoriaus veidas švie sus ir giedras. Pro jo petį ma tyti skalė, rodanti devynių šimtų penkiasdešimties metrų aukštį. Prie slenksčio lėktuvo grindys nutrintos iki baltumo. Padai įtrynė geležį. Staiga saulė pranyksta, še šėliai išsiskirsto. Nubilda, nu krenta ir smagiai atsikosti griaustinis. Pirmas šiųmetis griaustinis. Gaivūs vėjai plau na širdį. Skambučio nėra. Kaip sau norit, jau nelauksiu, kol lietus pradės lyti, o jūs uždarysit duris ir taip nutupdysit su parašiutu, kuris jau žmo niškai veržia. Taip nutaręs bumbteli galingais batais. Nuo borto neša gal penkis metrus. Užgirsti dar kažkur įkyriai bimbiantį skambutį. Vėjas nuo propelerio pargriauna neaišku kaip. Ir štai tu tenai, kur seniai galvojai patekti. .. Užkopęs Basanavičiaus gat vės 15 numerio namo laiptais j trečią ar ketvirtą aukštą, įkiši nosį, o paskui ir visas įeini į keistą kambarį, kuria me stovi du ilgiausi stalai. Virš jų ant sienos šūkis: „Pa rašiutizmas — drąsiųjų, stip riųjų, atkakliųjų sportas". O! tu jau drąsus, kad nutarei čia ateiti (pašaliniams įeiti drau džiama). Tu būsi atkaklus, ka * s sfy./ '.rį. da mokysies įdomų daiktą — parašiuto konstrukciją. Bet la biausiai visos trys savybės pasireikš tada, kai nugalėsi karvę, įsipainiojusią į tavo parašiutą. III kurso istorikas (Nukelta į 4 psl.)
J]
MAŽYTĖ ŽEMĖ DIDELIS ŽMOGUS (Atkelta iš 3 psl.)
/
Stasys Juozapaitis po pirmo šuolio turėjo malonią progą tąi padaryti. Dokumentus į Basanavičiaus gatvės 15 numerio namą rei kia nunešti prieš Naujus Me tus. Po jų vyksta teoriniai už siėmimai, kurių dėka prie lėk tuvo durų kvailas klausimas pačiam sau: „Ar išsiskleis?" nebekyla. Ant minėtų ilgų stalų narpliojamas parašiu tas, išmokstama jį sudėti. Jei gu kupolas netelpa į kuprinę, išsišiepę šeši vyrai tempia klapaną, o likusieji skaito šū kį: „Parašiutizmas — stiprių jų sportas..." Vėliau be dide lio vargo tai vienas padarai, kadangi pradedi dirbti galva, kuri parašiutizmo sportui la bai reikalinga. Pavasariop, kada iš lūpų į lūpas eina šnekos, jog lėktu vui nuėmė slides ir uždėjo ra tus, instruktorius nusiveža į aerodromą. Į tą patį, iš kurio vakarais grįždavo „seniai", jie iš vakaro susidėdavo parašiu tus, o grįžę išimdavo iš kupri nių išskleistus, kvepiančius šalčiu ir vėju. Susėda, kramto sausainius ir geria arbatą. O, kaip tu jiems pavydi! Aerodrome išmoko> prižemėti. Sokinėjama iš dviejų, trijų, dešimties metrų su i visokiais įrenginiais. Pagaliau išrikiuoja <ant pievutės, iš lėktuvo su ausinėmis ateina Petras Brunza, pa rašiutininkų grandies vadas, ir pasako, kad sekmadienį — žiebsimi Nežiebėm, tik parašiutus susidėjom. Per stiprus vėjas. Žiebėm paprasčiausią savaitės dieną po pietų. Iš to rūpesčio reikėjo iš paskaitos išbėgti. Buvo vakaras, kad sėsk ir verk. Lėktuvas, pasišokinėda mas, kaip nutrūkęs žirgas, linksmas ir stiprus vis kėlė po dešimtį parašiutininkų. Raudoniausia saulė tylutėliai šne kėjosi su smulkiomis gėlytė mis, kokios auga aerodrome. Sėdim: vienoj eilėj penki „seniai", kitoj penki jaunė liai. Vienas atėjo todėl, kad apie tai pradėjo galvoti tada, kada iš viso pradėjo galvoti. Antras atėjo todėl, kad vi sai apie tai negalėjo galvoti: šiurpas nueidavo į kojas ir iš jų atgal sugrįždavo. Taip per jėgą besistengdamas negalvo ti, vis dažniau ir dažniau gal vojo, kol po vieno kritimo sapne atsisėdo lovoje, nusi šluostė prakaitą ir nutarė at-
eiti. Per visą mokymo laiką jis aklai nelaukė pirmo šuo lio, o sistemingai mokėsi. Kiti čia atėjo pažiūrėti „kaip ten atrodo". Penkta buvo Berlinskaitė, kampe nustumta. Mažesnį vi sad skriaudžia. Ji buvo nepa tenkinta parašytu kursiniu darbu apie lakūnų psichologi ją ir žmogui įgimtą nepažinto baimę, kuri kyla dėl troškimo pažinti nepažintą baimę. To dėl ir atėjo. .. .Žemė spiria į padus. Vė jas neleidžia kupolui užgesti, ir tempia per lauką. Jį suval dai, sukiši į kuprinę. Lengvas, šviesus, gyvas kaip gyvsidab ris, žibančiom akim, išsišiepęs, linksmas, laimingas ir dar velniažin koks nubindzeni į pakilimo vietą. Rimas Jasinevičius, spėjęs pasiruošti kitą parašiutą, aprėkia už nesu tvarkytą kupolą, netvarką. Barimas baigiasi pasveikini mu. Už tą rankos paspaudimą, po perkūnais, bet ką atiduo tum! Kiekvienas, kuris galvoja pradėti kultivuoti šią sporto šaką, abejoja, ar užteks laiko. Mums jo labai trūksta. Nors parašiutizmas atima labai daug šitos brangenybės, tačiau už tai su kaupu užmoka. Mo kytis sekasi geriau. Apskri tai, parašiutizmas paaiškina, kam tu išviso gyveni. Moks las pasidaro nebe Įsivažiavęs būtinas reikalas, o gražus vi daus poreikis tikslą pasiekti. Šuolis absoliučiai viską žmo guje apverčia .aukštyn kojo mis. Galima gyvenimą skirs tyti į dvi „eras": prieš pirmą šuolį ir po. Net jeigu tu esi visiškas nususėlis, ir dvasia neverta keptos bulvės, para šiutizmas gali tave padaryti atletišku ir harmoningu. Ge riau, kada į grandį ateina ki tur sportuojantys: fizinis sto vis čia labai svarbu. Tačiau net ir visai nesportavusiam asmeniui pasiryžimas tapti parašiutininku panaikina dvasines pastangas, norint ry tą anksčiau atsikelti ir pabė gioti po Vingio parką. Reikia sutvarkyti kvėpavimą, nu mesti nereikalingą svorį arba pridėti reikiamą jo kiekį, kad jaustumeis vikrus, žvalus, stiprus. Šuoliai paskui paro dys, ko kam trūksta, o pra džiai svarbiausia — sutvarky ti save, jei, reikia — ir su jė ga. Kiekvieno esančio ir busimo Universiteto parašiutininko širdies tikslas turi būti toks: nusileisti į Sarbievijaus kie mą ir pažerti pinavijas, kaip tai padarė Vilniaus aviacijos sporto klubo instruktorius G. Varnagiris.
Bendrabutis Neseniai į studentų profkomitetą sugūžėjo nemažas bū rys jaunikaičių ir mergaičių. Ne gerais pasiekimais pasigir ti jie atėjo, reikėjo atsiskaity ti. .. už girtuokliavimą bend rabutyje. Susipažįstame: Prekybos fakulteto diplomantės, antrojo bendrabučio 38 kambario gy ventojos N. Brazaitė, G. Slevytė, B. Svambanytė, I. Genskytė, M. Jasinskaitė, P. Pociū tė. Šių metų spalio 21 diena joms buvo tikrai neeilinė — prekių mokslo specialybės diplomantai išklausė paskuti nę paskaitą. Suputojo šampa nas taurėse... Bet tai buvo tiktai graži pradžia. Visa grupė vakare patraukė į restoraną. Žinoma, ten pylė, kiek kam tilpo. Pa miršo, kad saiką reikia turėti. Linksma grupė grįžo į bendrabutį. O kaip gi čia ne užtrauksi dainos, jei visur ty lu, jau po 24 valandos. Bet kaip apmaudu: sutrukdė ope ratyvinė grupė. Ji kambary ado anksčiau minėtas mergi nas ir dar būrelį jaunikaičių. O merginos ne iš eilinių: „Gal papozuoti?" — šiepėsi girti veidai. Ir apsikabino mergužė lės dailius jaunikaičių kaklus. Atseit, fotografuokit, neišgąsdinsit — mums čia paskutinės dienos! Vaikinukų būta pik’esnių: vienas net šoko operayvininkų stumti pro duris. Merginos ir dabar, net profkomitete, nė kiek nerausta. Priešingai, jos įžūliai atsiker-
VILNIAUS UNIVERSITETO
TEATRAS TEATRINES DIENOS
kiančiai paklausė: „Negi visi tokie žmonės, kurie jums pra nešinėja?!" Vaikinai mažai jaučia savo kaltę (arba apsimeta), bando visaip išsisukinėti, dėtis ne kaltais avinėliais. O gal taip jiems nutiko pirmą kartą? Gal jie iš tikrųjų nežinojo, kad bendrabutyje negalima gerti? Kur tau! Ta pati trijulė links mai gyveno ir pernai. P. Ža kaitis už girtuokliavimą bend rabutyje dar pernai buvo svarstytas; tam pačiam P. Žakaičiui buvo pareikštas Rek toriaus papeikimas. „Pernai gyvenau bendrabuty, pernai gėriau — šiemet gyvenu, ir šiemet gersiu!" — tur būt, taip samprotavo P. Žakaitis. Kyla dar vienas klausimas: kodėl ankstesnė bendrabučio taryba tarpininkavo, kad bendrabutis būtų paskirtas studentui, turinčiam nuobau dų už nemokėjimą jame gy venti? Pagaliau, argi Istorijos fakultete niekas apie tai nebuvo girdėjęs? Dabar P. Žakaičiui ir V. Stončiui teks visam laikui at sisveikinti su šilta vietele bendrabuty. Skaudi pamoka. Ar supras jos reikšmę tie „nuskriaustie ji", ar bus ji pamoka tiems, kurie panašiai elgdamiesi dar neįkliuvo? • Šių metų spalio 14 dieną pas FAF studentą R. Norkų, gyvenantį ketvirto bendrabučio 53 kambaryje, grįždamas iš Armijos, užsuko jo pusbro lis. Kaip gi neišgersi tokia
M. ŽEMAITI
TRUMPAI
Istorikų trejeto triumfas Finišavo dar vienos VVU tarpfakultetinės spartakiados varžybos. Paaiškėjo teniso čempionai. Iš pradžių komandos kovojo pogrupiuose. Pirmajame triumfavo Istorijos fak. vyrai, įveikę fizikus 7 : 2, teisininkus 9 : 0, finansi ninkus 9:1. Pramonės ekono mikos fakulteto vyrų koman da nedalyvavo. Merginų tarpe geriausiai pasirodė kaip tik šio fakulteto tenisininkės. Antrajame pogrupyje kova buvo aštresnė. Pirmos vietos laimėtoją lėmė Gamtos bei
ta. Gerą, oi gerą liežuvėlį tu ri P. Pociūtė. „Klek čia tų butelkų buvo, viena „Staličnos", kita saųsvynio". Jas bandė teisinti net bend rabučio tarybos pirmininkas K. Rimkus. Na, žinoma, kaip gi neužtarsi grupės draugų. .. Va, jeigu čia kiti bendrabutiečiai būtų, tada pažiūrėtu mėm! Tą dieną į profkomitetą at ėjo Istorijos fakulteto II k. psichologai P. Žakaitis, V. Tuskenis ir V. Stončius. Juos irgi „nuskriaudė" operatyvi ninkai. Jie stebisi, kodėl gi bendra butyje negalima esą „aplais tyti" draugo gimimo dieną? Na, gėrai, o kas gi buvo to liau, kai baigėsi skystymėlis? Ogi į sienas lėkė buteliai, du žo lempų gaubtai, lūžo kėdės. Čia tai bent! Tiesa, V. Tuskenis tikrai negėrė, nes po operacijos sveikata jam dar neleido. Bet kokį malonumą jis jautė, sė dėdamas tarp girtų kurso draugų, sunku suprasti. Argi labai didelis nusikalti mas vietoje sulaužytos kėdės atsinešti (kai galva prablaivė jo) iš bendrabučio skaityklos sveiką, persukti varžtus, pa keisti sulaužytas dalis ir kėdė jau tavo? Niekas neprikibs: ir inventoriaus numeriūkas yra, ir sveika, graži. Bet yra antra me bendabuty sąžiningų stu dentų, kurie mato negražius kolegų darbelius. O Žakaitį pyktis ima. Gal todėl jis, išei damas iš profkomiteto, iššau
proga. Vienas butelys ant sta lo, kitas. Atėjo vienas drau gas, antras. O tu, nedrąsu: fukseli, nors čia gyveni, sė dėk, žiūrėk, ir. .. nebandy jiems trukdyti! Pačiame linksmume nelaba sis tuos operatyvininkus pa siuntė. Tie perspėjo ir išėjo To tik tereikėjo aptūpusiembutelį. Baigė gerti tą, maža buvo. Dar nubėgo į „Sigutę Paskui operatyvininkai vėl užsuko, o vyrukams — aky, jau balkšvos. Kai reikėjo aiš kintis, „gudruoliai" atsiuntf kambario seniūną A. Vareik bei A. Lepešką, su tuo balium nieko bendro neturėjusius Vyrai aiškinosi kaip išmanu norėjo viską papasakoti, bt net tų draugų pavardžių než nojo. .. O tikrieji kaltininką neatėjo, matyt, manė, kad pa bars niekuo nekaltus fuksiu kus ir baigta. Deja, ne. ReikiR. Norkui ir jo draugams ui savo elgesį atsakyti. Vėl turėjote progos išklau syti nelinksmas istorijas apiJ stikliuko mėgėjus. Gal ir nūn bodoka, bet dar mėgėjų gir tuokliauti, triukšmauti yr< mūsų tarpe. Visuomeninės or ganizacijos dėl jų priversto; gadinti nuotaiką, gaišti brau gų laiką. O kovoti su tom. negerovėmis reikia visu griež tumu. Aš ne prieš tai, ka draugo gimimo dienos negali ma pažymėti su taurele saus vyno. Tam yra kavinė. Paga liau — o kur mūsų kultūra Linksmintis taip, kad dužti buteliai, kėdės, pašoktų i: miego kaimynai — ne! To kiems — ne vieta linksmo sveiko jaunimo būry!
Matematikos ir mechanikos fakultetų vyrų dvikova. Nuga lėjo gamtininkai — 6:3. Mer ginų grupėje geriausiai pasi rodė chemikės, įveikusios me dikes 3 : 2. Kovoje dėl nugalėtojų vardų sukryžiavo raketes Is torijos bei Gamtos fakultetų vyrai. Rezultatas (5 : 4) rodo atkaklią kovą. Nugalėjo isto rikai, kuriems net tris taškus pelnė G. Jovaiša. Štai IF vyrų komanda: G. Jovaiša, K. Stan kevičius, G. Žardeckas. Toliau vyrų komandos išsi rikiavo taip: 3. MMF; 4.
FAF; 6. ChF; 7. PF; 8. TF; 9. MF. Merginų tarpe nugalėjo Chemijos fakulteto stalo teni sininkės. Antros — PEF, tre čios — MF sportininkės. To liau: 4. FF; 5. TF; 6. GF; 7. FAF; 8 MMF; 9. IF. Kaip matome, turnyrinėje lentelėje vėl trūksta filologų, o taip pat Prekybos fakulteto merginų ir Pramonės ekono mikos fakulteto vyrų.
Vaidinimai vyksta Jono baž nyčioje Gruodžio’ 4,5 — premjera. J. Grušas. „Mergaitė ir balan džiai". „Tu mušei Adomą" Gruodžio 6 — I. Ignatavičius. „Triušių sala" Gruodžio 8 — poezijos vaka ras „Einu per savo žemę" Gruodžio 9 — S. Šaltenis. „Giljotina"
Gruodžio 10 — G. Haupmanas. „Paskendęs varpas" Gruodžio 11 — J. Baltušis. „Novelės apie meilę" Gruodžio 12.— muzikos va karas (dalyvauja Konservato rijos studentai). Spektaklių pradžia 20 vai. Bilietai parduodami VVU Stu dentų profkomitete nuo 15 iki 17 vai.
S. BUCHAVECKAS
Praėjusį penktadienį pas Universiteto ramuvos krašto tyrininkus vėl svečiavosi Dzū kijos dainininkai. Šį sykį iš pačio Lietuvos pakraščio, anot dainos „nuo Gudų" — iš Šal čininkų rajono Kaniūkų kai mo. Po koncerto su svečiais dai navome, šokome darželius, ragavome „svečių pyragą“ (ir garsiosios Valentukevičienės duonos). O. Valentukevičie nė — ne tik viena geriausių ansamblio dainininkių vyriau sia jame (jai 72 metai), bet ir geriausia Dzūkijos šeimi ninkė, Dzūkijos etnografinių valgių konkurse laimėjusi pir mąją vietą. Kaniūkų ansamblis šiek tiek kitoks, negu įprastiniai kaimo saviveiklos ansambliai — be pastovaus koncertinio
♦ + ♦ Fakultetų komjaunimo biu rų nariai, atsakingi už akade minį darbą, ir VVU komjauni mo komiteto akademiniomokslo sektoriaus nariai kvie čiami į komitetą pirmadienį, gruodžio 6 d., 20 vai.
VVU komjaunimo komitetas
repertuaro, be vadovo, Prieš porą metų kelios moterys — ta pati Valentukevičienė, Barželionienė, Sakavičienė, Stakutienė, nuo jaunystės daini ninkės, sueidavo „pagiedoc". Prie jų prisijungė kitos mote rys, ir susidarė ansamblis, dai nuojąs savo kaimo ir krašto dainas taip, kaip jos būdavo dainuojamos jų jaunystėje. Ansamblyje yra ir jaunesnių dainininkių. Moterys neretai koncertuoja — dainavo Varė noje, Dubyčių kompleksinės ekspedicijos vakaronėje (per šią ekspediciją jas ir „atrado" mūsų kraštotyrininkai). Nesiimdama vertinti kitais požiūriais, manau, kad ansamblis vertingiausias, tur būt, autentiškumu. I. SABONYTE
-ė ♦ +
S. m. gruodžio 5 d. 19 vai. Aktų salėje (Čiurlionio 21) koncertuos styginis kvartetas: Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Donatas Katkus, Au gustinas Vasiliauskas ir solis tė Regina Maciūtė. Programoje: V. A. Mocar to, J. Haydno, Fr. Šuberto, J. Naujalio ir Pakalnio kūriniai. Estetinio lavinimo katedra
Sukako 260 metų, kai gim M. Lomonosovas, įžymus rus mokslininkas, kalbininkas poetas. Šios įžymios datos pa minėti ir susirinko 136 audi ’orijoje lapkričio 26 dieną r sų kalbos ir literatūros kateri rų dėstytojai, rusų kalbos bi relio nariai, studentai. Susirinkimą pasakojim apie M. Lomonosovą pradėj kalbos būrelio pirmininkė IV k. stud. R. Pekelytė. Po t pranešėjai: A. Stecovskis B Narkevičiūtė, B. Železniakr vas, V. Usenko, A. Tumėną skaitė referatus apie jo dai bus, poetinę kūrybą. Skambėjo ištraukos iš M Lomonosovo poezijos kūrinii Sis gerai pavykęs vakara praplėtė, pagilino studentų ž nias apie M. Lomonosovą, ne ik kaip mokslininką, be1 u konkrečiai — kaip apie fil< ogą. A. STECOVSK1S A. TUMĖNĄ'
♦ ♦ ♦ Teisės fakultete įvyko Dai bo teisės katedros posėdi Dalyvavo darbo teisės būreli; nariai. Posėdyje aptarti šia metais žurnaluose „Sovetsko je gosudarstvenoje pravo .Pravovedenije", „Socialisti českaja zakonostj" ir spausdinti straipsniai ap farbo įstatymų pagrindu Tuos apžvelgė prof. J. More nas, doc. V. Nekrašas, doi !. Nekrošius. vyr. dėst. Dambrauskas. A. VAICILU
REDAKTORIUS A. KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS VILNIUS, 232600, MTP ' UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTĄ’ Rinko Ir ipaudė LKP C leidyklo* ipauirtuvė Tiražas 4100 egz. Užs. Nr. 4702 LV 145i