iiriiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiM
Visų šalių proletarai, vienykitės!
DIENOS: įvykiai ir žmonės
į| B
sucioenuas
| VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
fina nuo 1950 ra
1971 m. gruodžio 10 d.
Nr. 39 (779)
9
STUDENTAS TURI STUDIJUOTI I
Užtikriname didvyrišką larbininkų klasę, kolūkinę lalstietiją, visus darbo žino jęs: atkakliai studijuodami, Lsiaukojamai dirbdami, tvir ti sieksime, kad liaudies Įė jės, įdėtos į aukštosios mojyklos vystymą, padėtų toliau Joniai kelti žmonių išsilavilimą ir kultūrą, geriau rengti kadrus" — šiais žodžiais kr įlojo Visasąjunginio stucentų sąskrydžio dalyviai kreipėsi į Komunistų partijos Centro Komitetą. ■ Tai tvirtas tarybinės stuBentijos įsipareigojimas. Jis Btspindi jaunimo ryžtą uoliai Birbti, jo troškimą žinių. ■ Mūsų universitete yra neBi, ii studentų, kurie nuosek liai studijuoja, atkakliai įsiBavina mokslo žinias. Jų B tijų knygeles puošia penBetai. Tai busimieji medikai B Pauliukas ir D. Liepas, Bnatematikai V. Mackevičius ir B. Pikturna, fizikai L. ValkuBias ir B. Vengalis, kiberneBikai V. Savickas ir J. Vasmalas, biologai J. Gražytė ir J. Bražėnaitė, teisininkė O. Trakaitė, filologės T. Vlasora, S. Krinickaitė ir daugeis kitų. Vien labai gerais >ažymiais 1970/71 m. pava kario sesiją baigė 257 stulentai. Labai gerais ir gerais >ažymiais egzaminus išlaikė ■ :0 studentų. Šių studentų Urbu ir elgesiu mes džiauSiamės. Jie rimtai ir užsispy-
Iki gruodžio 1 dienos Filo logijos fakultete , buvo dar 37 skolininkai. (Iš viso fakul tete mokosi 1063 studentai). Tai iš tikrųjų nerimą kelianti padėtis: juk greitai prasidės žiemos sesija. Reikia pasvars tyti, paanalizuoti viso to prie žastis ir fakulteto akademinės komisijos bei komjaunimo or ganizacijos darbą. Teisindamiesi dėl įsiskolini mų, studentai priskaičiuoja įvairių priežasčių. Pvz., 18 IV kursų studentų neturi moko mosios praktikos ir darbo pio nierių stovykloje vasaros me tu įskaitų ir teisinasi... neži nojimu, jog tai jau laikoma Įsiskolinimu. Jie dirbę „Inturiste", parašysią Pedagogikos
Doc. B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams
rūsiai studijuoja. Tačiau jie sudaro tik 23 proc. privelė jusių laikyti egzaminus stu dentų skaičiaus. 54,4 proc. studentų per egzaminus gavo ir trejetų. Jų tarpe nemažo būrio žinios įvertintos vien trejetais. Šie studentai ne studijavo, o mo kėsi, neretai apsiribodami paskaitų konspektais. 1216 studentų (t. y. 22,6 proc.) baigė pavasario egza minų sesiją su skolomis. Ne teisinga būtų manyti, kad šiuos jaunuolius nuskriaudė gamta. Tai sveiki ir energin gi žmonės, turintys pakanka mai duomenų tapti pažan giais studentais. Tik stokoja valios, pasiryžimo, ištvermės. Užuot rimtai studijavę, daž nai studentauja. Jie pirmie ji parkuose ir šokių salėse, kavinėse ir aludėse, bet pa skutiniai auditorijose ir skai tyklose. Kaip tik šios grupės studentų atstovus dažniausiai tenka visuomeninėms orga nizacijoms svarstyti už bend rabūvio normų pažeidimus, akademinės drausmės laužymą. Pastaraisiais metais katedros ir dekanatai daug padarė, tobulindami mokymo procesą, organizuodami studentų sa-
ARTĖJA ŽIEMOS SESIJA
katedrai referatus iki sesijos pradžios. .. Tikriausiai, para šys, bet ar galima nežinoti, kad vasaros praktika turi būti atlikta iki IX. 15, o tolimesnis terminas gali būti paskirtas tik specialiu dekano įsakymu? Nieko kito nelieka kalbėti, kaip tik apie žalingą studen tišką „metodiką" — daryt vis ką paskutinę dieną, ir tai, jei gu kuolu muša per galvą... Nemaža lotynų kalbos įsi skolinimų. Fakulteto mokslinei tarybai siūloma peržiūrėti mo kymo planus, bet, kol jie ne pakeisti, reikia mokytis pagal esamus, tuo labiau kad dau
rengiamojo skyriaus vedėjas vyr. dėst. R. Bartaška. Kurato riai įteikė kiekvienam savo grupės nariui klausytojo bilie tus. Į parengiamąjį skyrių šiais metais priimti 75 žmonės: į ekonomikos grupę — 30, tiks liųjų mokslų grupę — 25 ir humanitarinių mokslų gru pę — 20 žmonių. Priimti 33 vyrai ir 42 moterys suvažia vo iš 28 vietovių. „Vyriškiausia" grupė susirinko studijuo
PRADĖJO VALSTYBINIUS Labai gerai egzaminą išlai kė J. Vencius, G. Dolženko, (vaikų chirurgijos subordinatūra), P. Pauliukas (bendroji chirurgijos subordinatūra), J. Ališauskas (akušerijos - gine kologijos subordinatūra), Z. Sarkinaitė, A. Jasulaitis (tera pijos ciklas). Geriausiai egzaminą išlaikė vaikų chirurgijos subordinatorių grupė. Grupės vadovai — doc. J. Jablonskytė ir doc. J. Gradauskas, seniūnas — A. Sakalauskas. Pažymių vidur kis — 4,4". Prodekanas palinkėjo sėk mės ir jaunatviško ryžto ki tuose egzaminuose. V. KALVAITIS
MOKSLO PIRMŪNŲ
KAIP TU JAI PASIRUOŠEI,
PASITARIMAS
STUDENTE?
Po savaitės, gruodžio 17 dieną įvyks antrasis Uni versiteto mokslo pirmūnų pasitarimas. Kavinėje Universiteto vadovai, dės tytojai, komjaunimo akty vistai kartu su mokslo pir mūnais aptars akademinius klausimus, pasidalys savo patyrimu.
Šiandien
savo
mintimis dalijasi
UNIVERSITETO PROREKTORIUS DOC. B. SUDA-
VICIUS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO STUDEN TE V. VILTRAKYTE.
Kontrolės sistema disciplinuoja
ANTROJI LAIDA Gruodžio 1 d. naujuosius mokslo metus pradėjo antroji Parengiamojo skyriaus laida. Susirinkusius Universiteto Kolonų salėje skyriaus klau sytojus pasveikino partijos VVU komiteto sekretorius doc. p. Bernatavišius vyr. dėst. R. Tursienė, komjauni mo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas J. Bagdonas. Su parengiamojo skyriaus veikla, klausytojų teisėmis ir Pareigomis supažindino pa
varankišką darbą. O studen tų pažangumas, išskyrus eko nomikos fakultetus, nekyla. Kodėl? Matyt, viena iš prie žasčių yra ta, kad dar nemaža studentų dalis dirba nenuo sekliai, nepastoviai. Mokslo žinių įsisavinimas — aktyvus procesas. Moky mo procesas gali būti idealiai organizuotas, tačiau jei stu dentas kiekvieną dieną ne dirbs, pažangumas nekils. Vadinasi, reikia kiekvie noje grupėje, kiekviename kurse, kiekviename fakul tete sudaryti darbingą nuotai ką. Tai būtina rimtų studijų sąlyga. (Nukelta į 2 psl.)
Medikai — absolventai pra dėjo vieną iš pagrindinių ir sunkiausių atsisveikinimo su fakultetu etapų — valstybi nius egzaminus. Beveik dvi savaites truko filosofijos egzaminas bendro sios medicinos ir pediatrijos specialybių absolventams. Pirmas egzaminas, papras tai, visada būna sunkus, nes žengti pirmą žingsnį — sun kiausia. Nuo jo dažnai pri klauso ir kitų egzaminų sėk mė, po jo padarai reikiamas išvadas. Valstybinių egzaminų komi sijos narys prodekanas prof. J. Markulis pasakoja: „Rezul tatai neblogi — egzaminą iš'aikė visi. Daug triūso įdėjo dėstytojas A. Lozūraitis, ku rio pravedami seminarai buvo labai įdomūs ir gausiai lanko mi.
Kaina O k.p.
gelis neišlaikančiųjų — blogai lankę, nesavarankiškiai dirbę ir nesistemingai mokęsi stu dentai. Taigi, objektyvių pateisina mų priežasčių sunku rast, o tikrosios — apsileidimas, pa skaitų praleidinėjimas, nepa kankamas savarankiškas dar bas. Savotiškai tam palanki ir humanitarinių mokslų specifi ka: kai kituose fakultetuose studentų mokymasis kontro liuojamas reguliariai — kont roliniai, laboratoriniai, namų darbai ir kt., tai mūsų fakulte te nemaža disciplinų, kuriose
ti tiksliųjų mokslų: 18 vyrų ir 7 moterys ir „moteriškiau sia — humanitarinių mokslų: 5 vyrai ir 15 moterų. Daugiau sia priimta darbininkų — 55, grįžusių iš Tarybinės Armi jos — 11 ir iš kolūkių bei ta rybinių ūkių — 9 žmonės. Vi siems parengiamojo skyriaus klausytojams paskirta stipen dija, jų tarpe dešimšiai žmo nių stipendijas mokės įmonės, kuriose jie dirbo prieš išvyk dami į Universitetą.
R. BARTAŠKA Parengiamojo skyriaus vedėjas
vienintelis patikrinimas — eg zaminas arba įskaita. Studentų mokymosi kontro lės stiprinimui fakultete buvo įvesta 0—1—2 (vadinamoji „nuliukų") sistema, kurios pradininkas KPI Automatikos fakultetas. Įvairių dalykų dėstytojai dukart semestre į tam tikrus vertinimo lapus surašo balus, rodančius kiekvieno studento žinių lygį. Praktinių disciplinų (užsienio, lotynų, rusų kal bos), visuomeninių mokslų se minarų, specseniinarų ir teori nių specialybės disciplinų ko lokviumai leidžia susidaryti
aiškų vaizdą apie studento mokymąsi per visą semestrą. (Reikia pažymėti, kad ne visų katedrų dėstytojai laiku pri stato įvertinimus, ypač kated rų, nepriklausančių mūsų fa kultetui). Žinios apie lanko mumą taip pat pristatomos akademinės komisijos prašy mu iš Fizinio auklėjimo ir Karinės katedrų. Sį semestrą buvo du žinių vertinimo etapai: spalio 20 d. ir lapkričio 25 d. Fakulteto akademinė komisija, turėdama išsamius studentų mokymosi ir lankomumo rodiklius, galė jo imtis reikšmingų skatinimo ir bausmės priemonių. Taiko mi papeikjmai už blogą mo(Nukelta j 2 psl.)
Mūsų universiteto rektorius profesorius J. Kubilius gruo džio 6 dieną išvyko j Lenkiją. Krokuvos universitete jis .kaitys paskaitų ciklą „Tiki mybiniai metodai skaičių teo rijoje", tarsis dėl bendradar biavimo tarp Krokuvos ir Vil niaus Universitetų 1972 me tais.
Kolonų salėje įvyko Uni versiteto tarybos posėdis. Svarstytas mokslinės bibliote kos darbas, politiškai auklė jant studentus. Savo pranešime bibliotekos direktorius J. Tornau kalbėjo apie studentų aprūpinimą va dovėliais, bibliotekos pagalbą dėstytojams, abonemento ir bibliografijos skyrių darbą. Direktorius išreiškė viltį, kad bibliotekos darbo svarsty mas padės geriau įvykdyti po litinio studentų auklėjimo už davinius, kuriuos iškėlė Ko munistų partija. Diskusijose kalbėjo doc. R. Mironas, doc. G. Raguotienė, prof. J. Palionis, prof. K. Na vickas ir kt. Z. GULBINAITĖ Praėjusį šeštadienį 92 audi torijoje vyko Istorijos fakulte to vakaras Konstitucijos die nai paminėti. Apie tarybinių žmonių teises ir pareigas, apie dokumento, visa tai įtvirtinu sio gyvenime, istoriją įdomiai papasakojo doc. R. Krutulytė. Minėjimai įvyko ir kituose fakultetuose. A. PALIONIS Dar mokslo metų pradžioje į komjaunimo grupės darbo planą buvo įrašytas pasiūly mas — surengti prisiminimų vakarą su Didžiojo Tėvynės karo žurnalistais. Atsakingo mis už šį vakarą buvo išrink tos R. Jakučiūnaitė ir O. Ka cėnaitė. Merginos iš tiesų la bai atsakingai ėmėsi šio dar bo. Padėjo „Mokslo ir gyveni mo" vyr. redaktorius J. Karo sas. Antrakursių žurnalistų va kare dalyvavo Didžiojo Tė vynės karo žurnalistai: Ch. Levinas, J. Zinkus, J. Klišius, V. Runkauskas. Ch. Levino karo metų nuo traukos vėl priminė tas rūs čias dienas. Apie darbą laikraštyje „Tė vynė šaukia" ir apie žurnalis tinio darbo sunkumus karo metais papasakojo doc. J. Zinkus. Daug įsimintinų epizodų prisiminė ir V. Runkauskas bei J. Klišius. E. remeikaitE
Teisės fakulteto trečiame kurse įvyko- susitikimas su teisingumo ministru drg. A. Randakevišiumi. Ministras kalbėjo apie ministerijos atlie kamas funkcijas, atsakė į stu dentų ir dėstytojų klausimus. A. VAIČIULIS
DIENOS: įvykiai ir žmonės
Televizijos ir „Tarybinio studento“ objektyvai Di džiojoje geologijos audi torijoje. .. Apie tai, ką da bar šnekasi V. Kvietkauskas, J. Ciumačenka ir te levizijos redaktorė, sužino sime šeštadienio televizi jos laidoje. O apie pačias Interklubo „krikštynas" pasakojame antrame pus lapyje: skaitykite fotoreportažą „Juozą keičia Vy tas".
TARYBINIS STUDB<r
Aktyviai dalyvaukime Visasąjunginiame konkurse Vykdydami TSRS Aukštojo pirmininkai, Centrinės SMD ir specialiojo vidurinio moks tarybos nariai ir komjaunimo lo ministerijos kolegijos ir komiteto atstovai, buvo ap JVLKJS CK sekretoriato 1970 svarstyta ruošimosi šiam kon Visuomeninių m. lapkričio 16 d. nutarimą, kursui eiga. kviečiame visas Universiteto mokslų katedrų vedėjai buvo katedras aktyviai dalyvauti įpareigoti iki š. m. rugsėjo 15 1971—1972 m. m. IV visasą d. pateikti rektoratui konkur junginiame studentų darbų vi sinių studentų darbų tematiką. suomenės mokslų, VLKJS ir Gauta tematika yra gana ori tarptautinio jaunimo judėjimo ginali, įdomi. Štai pavyzdžiui, istorijos klausimais konkurse. FAF Politinės ekonomijos ka Visasąjunginis konkursas tedros studentai nagrinėja Ta organizuojamas trim turais. rybų Lietuvos dirbančiųjų Pirmasis turas įvyks Universi kultūrinio lygio kėlimo, broliš tete 1972 m. kovo 1—4 d. Tuo kų respublikų pagalbos, ku metu studentų mokslinėje riant materialinę - techninę konferencijoje bus išaiškinti bazę, ir kitus klausimus. Filo šio turo nugalėtojai ir antrojo sofijos istorijos būrelio darbų turo dalyviai. Konferencijoje sąraše randame tokias temas, veiks šios sekcijos: 1) TSKP kaip „Kai kurios šiuolaikinės istorijos, 2) filosofijos, 3) po semantikos filosofinės proble litinės ekonomijos, 4) moksli mos", „P. Avižonio pažiūros j bažnyčią ir religiją", „Psicho nio komunizmo. Rekomenduojamus antrajam loginio karo" teorinis pagrin turui studentų darbus su re dimas" ir kt. cenzijomis ir SMD tarybos re Atskirose katedrose ir bū komendacijomis reikės prista tyti respublikiniam organiza reliuose, sudarant konkursinių ciniam komitetui iki 1972 m. darbų tematiką, reikėtų pla čiau panaudoti teorinį lenini kovo 5 d. Antrąjį turą praves nį palikimą, TSKP ir tarptau respublikinis organizacinis komitetas. Jis organizuos tinio komunistinio ir darbi 1972 m. balandžio mėn. Vil ninkų judėjimo programinius niaus inžineriniame statybos dokumentus, TSKP XXIV su institute respublikinę konkur važiavimo medžiagą, TSKP sinę studentų mokslinių darbų CK nutarimą „Dėl priemonių visuomenės mokslams toliau konferenciją. Numatytus pateikti visasą vystyti ir jų vaidmeniui ko junginiam konkurso turui stu munizmo statyboje didinti", dentų mokslinius darbus rei Lietuvos KP XVI suvažiavimo kės išversti į rusų kalbą ir medžiagą, VLKJS XVI suva atitinkamai apiforminus iki žiavimo nutarimus. Iki šiol parašiusių konkur 1972 m. gegužės 5 d. pa teikti respublikiniam orga sinius darbus studentų skai nizaciniam komitetui, ku čius yra nedidelis, konkrečiai: ris juos iki gegužės 15 d. TSKP istorijos — 15, filosofi pristatys visasąjunginio kon nių disciplinų — 6, politinės kurso centrinei vertinimo ekonomijos — 10, mokslinio komisijai. Trečiasis konkurso komunizmo — 6. Iki šiol la turas 1972 m. rugsėjo mėn. bai mažai darbų visuomenės bus baigtas Visasąjungine mokslų tematika ruošia Fizi moksline studentų konferenci kos, Matematikos, Chemijos, ja. Si konferencija bus su Medicinos fakultetų studentai. rengta Maskvoje Visasąjungi Reikėtų, kad nors vienas šių nio tarybinio jaunimo festiva fakultetų atitinkamos kated lio, skirto TSRS įkūrimo 50- ros studentas pateiktų moks linį darbą konkursui. mečiui, metu. Mūsų Universiteto dalyva Pirmajame konkurso ture vimas Visasąjunginiame stu kiekvienoje sekcijoje bus at dentų mokslinių darbų kon žymėti trys geriausi darbai. kurse žymiu laipsniu priklau Mokslinių darbų autoriai, ku sys nuo to, kaip bus pasiruoš rių pranešimai konferencijoje ta pirmajam konkurso turui. laimės pirmąją vietą, bus ap Ruošiantis konkursui jau ne dovanoti Universiteto Pagyri mažai nuveikta. Pirmiausia mo raštais ir asmeninėmis do buvo sudaryta konkurso orga vanomis, o antrųjų ir trečiųjų nizacinė komisija. S. m. gegu vietų laimėtojai — asmeninė žės mėn. išplėstiniame rekto mis dovanomis. rato posėdyje, kuriame daly vavo visuomeninių mokslų Doc. J. MACKEVIČIUS katedrų vedėjai, fakultetų SMD tarybos SMD moksliniai vadovai ir mokslinis vadovas
(Atkelta iš 1 psl.) Deja, Universitete daug kur rūksta darbingos nuotaikos, šlubuoja akademinė drausmė. Štai psichologų trečias kur sas neateina į eksperimentiiės psichologijos bei bend rosios psichologijos užsiėmi mus. „Politinei ekonomijai mes buvome silpnai pasiruošę, to dėl j užsiėmimą neatvykome", — aiškinasi buhalterinės apskaitos antro kurso trečios grupės studentai. Didžioji Talis vokiečių kalbos specia lybės ketvirto kurso studen tų neatvyksta į paskaitą... Arba, pavyzdžiui, lituanis’ų ketvirto kurso pirmos gru pės studentai (grupėje 21 stu dentas) nuo rugsėjo 13 d. iki lapkričio 22 d. be pateisina mos priežasties praleido dau giau kaip 900 vai. užsiėmimų. Šioje grupėje spalio 30 d. neįvyksta užsiėmimai (beje, ne pirmą kartą), kadangi at vyko tik trys studentai. Tie sa, keturi studentai negalėjo atvykti dėl pateisinamų prie žasčių. Kurso komjaunimo sekreto rė S. Bakaitė ir sekretorės pavaduotoja D. Kabelytė ra šo dekanui paaiškinimą. Štai kaip jos motyvuoja studentų
STUDENTAS TURI STUDIJUOTI neatvykimą: „A. Bubulaitė buvo išvykusi j Klaipėdą švęsti mamos 45 metų sukak ties. D. Bagdonavičiūtė išvažia vo j ekskursiją į Taliną. S. Bakaitė buvo sesers gimi mo dienoje. Kiti nedalyvavusieji taip pat turėjo priežasčių, bet jos nėra tokios rimtos, kaip anksčiau suminėti pasiteisini mai". Argi šis paaiškinimas nero do, kad šioje grupėje nėra darbingos nuotaikos. Ir sun ku ją sukurti, jei kurso kom jaunimo sekretorė pati nero do pavyzdžio, praleidinėja be pateisinamos priežasties už siėmimus. Todėl pagrįstai Universite to komjaunimo XVIII konfe rencija reikalauja nuosekliai visose komjaunimo grandyse akademinės drausmės laužy mą bei blogą mokymąsi lai kyti pagrindinės komjaunimo pareigos nevykdymu ir nusi žengusiųjų atžvilgiu taikyti visas VLKJS įstatuose numa tytas nuobaudas.
Kontrolės sistema disciplinuoja (Atkelta iš 1 psl.) kymąsi, nutraukiama stipendi ja; pagyrimai ir stipendijos paskyrimas už gerą mokymąsi jei studentas anksčiau nega vo dėl geros materialinės pa dėties). Po kiekvieno etapo rašomi laiškai nepažangių stu dentų tėvams. Manome, kad šios savalaikės ir veiksmingos Driemonės semestro bėgyje įgalins pasiekti geresnių re zultatų per sesiją, nes tokia kontrolės sistema pastebimai disciplinuoja studentus, nelei džia „atleisti vadžių". Fakulteto komjaunimo biu-
ras taip pat skiria didelį dė mesį pažangumui. Buvo ap svarstyta anglų k. ir literatū ros spec. III kurso 'I-a grupė už nepatenkinamą mokymąsi ir komjaunuolišką darbą, su ruoštas visų specialybių IV kursų sekretorių, kuratorių ir akademinės komisijos pokal bis apie nepatenkinamą moks linio komunizmo studijavimą, svarstytas lituanistų IV kursas už nesiruošimą seminarams ir savavališką pabėgimą. Kursų komjaunimo susirinkimuose svarstomi įvertinimų rezulta tai, o gruodžio 21 d. įvyks iš-
Į prezidento kėdę atsisėdo Juozas. Vietas prie stalo už ėmė garbingos interklubo da mos, sargybon stoja ištikimi prezidento budeliai. Visur pri sigrūdę fuksų. Triukšmas. — Fuksus rikiuokit po ke turis, — bosuoja preziden tas. Rikiuokit ir klupdykit. Spagą! Ir dabar, kada visi pasiruo šę iškilmingam „krištynų“ ak tui, pro fuksų eiles įžūliai veržiasi interklubo viceprezi dentas Vytautas Kvietkauskas. lendi? — pastoja — Kur kelią budeliai. — Į sostą, sužaibuoja akimis viceprezidentas. — Praleiskit, — nukerta
plėstinis biuro posėdis „Kaip ruošiamės žiemos sesijai". Fa kultete ketinama sudaryti Pir mūnų taryba. Viena iš jos funkcijų — pagalba atsilie kantiems ir jų mokymosi kontrolė. Atskirai reikėtų pakalbėti apie mūsų akademinės komisijos struktūrą. Fakulteto aka deminės komisijos pirminin kė — Rusų kalbos katedros doc. J. Marčenko, pavaduoto jas — komjaunimo biuro sek retoriaus pavaduotojas akade miniam darbui, nariai — spe cialybių akademinių komisijų
sesijos metu neišlaikiusia trijų ir daugiau egzaminų n bus leista perlaikyti. t0 studentas bus pašalintas Universiteto dėl nepažang mo. Studentui, neišlaiki šiam dėl pateisinamų pneža čių 1—2 egzaminų, dekan; gali leisti perlaikyti. Tačlc akademinius įsiskolinimį studentas turi likviduoti įj vasario 7 d., t. y. žiemos ato togų metu. Mes manom kad skolininkui atostogos n< priklauso. Jas pažangus sti dentas juk savo darbu užs tarnauja. Universitete neturi būti vii tos tinginiams ir mėgėjas studentauti. Jiems nenuola džiausime. J kovą už pavy: dingą akademinę draus® turi aktyviau įsijungti ga> aktvva sus komjaunimo mokslo pirmūnai. Mūsų šalyje studentai si gaubti Partijos, liaudies ri pėsčiu ir meile, Už tai ji turi atsilyginti uoliu darbi atkakliai ir kruopščiai stud juoti, įsisavinti moksle ii nias. pirmininkai — dėstytojai i specialybių vyr. seni Inai Komisijos centre — prodeka nas doc. J. Balkevičius, kuri, svarus, argumentuotas žodis i iniciatyva daug ką lemia ko misijos veikloje. Palaikomas nuolatinis ryšy tarp įvairių grandžių — ka tedrų, dekanato, studentų Fakulteto akademinė komi sija ir komjaunimo biuras de da nemaža pastangų studenti pažangumui kelti, o kiek jo bus veiksmingos, parodys se sija. V. VILTRAKYT1 Filologijos fak. komjaur. mi biuro sekretoriau pavaduotoj, akademiniam darbu
— Imk mano ginklus ir karaliauk — sako buvęs interklubo preziden tas J. čiumačenka V. Kvietkausku (nuotr. kairėje). Užduotis fuksui: kurios tautos šok dabar atlieka ansambliečiai? J. MAŽEIKIO nuotrau c:
JUOZĄ KEIČIA VYTAS
Vakaras kavinėje. VVU komjaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Galinaitis sveikina interklubo sve čius — Suomijos, Islandijos jaunuolius, studijuojančius Maskvoje.
Reikia pripažinti, kad anksčiau mūsuose būta nuo laidžiavimo akademinės drausmės laužytojams bei nepažangiems studentams: neleistinai ilgai leisdavome likviduoti akademinius įsi skolinimus, pažeidžiant nuo status, būdavo paliekami kur są kartoti ir pan. Tokia prakti ka padėjo sklisti tinginiavimo nuotaikoms ir ji pasmerkta. Nuo šiol kartoti kursą studentas gali būti paliktas rektoriaus įsakymu ir tik tada, kai jis nelikviduoja akademinių įsiskolinimų dėl svarbių priežasčių. Šiais mokslo me tais pašalinti iš Universiteto dėl nepažangumo 165 studen tai. Pašalintas dėl nepažan gumo studentas nebus grąži namas. Jis galės stoti, tik bendrais pagrindais laikyda mas stojamuosius egzaminus (nepriklausomai, iš kurio kur so buvo pašalintas). Artėja žiemos egzaminų sesija. Kadangi studentai daž nai skundžiasi, kad jie „ne žinoję tvarkos", todėl verta kai ką priminti. Studentui,
prezidentas. — Ko nori jau nas žmogau? — Atėjau tavęs pakeisti! — Tu, toks menkas, nori įsirangyti mano kėdėn? — stebisi prezidentas. — O ką gero padarei interklubui? — Daug gero: dvejus me tus kaip arklys tempiau vice prezidento vežimą, vadova vau interklubo stovyklai kol ūkyje, per darbus net moks lą buvau primiršęs. .. — Oho, — stebisi budeliai. — Aha, — pritaria prezi dentas, — ir kaip mes tavęs anksčiau nepastebėjome? — Gal keičiam: ir jaunes nis, ir gražesnis, — šnabždasi damos. — Ką gi... — lėtai pakyla prezidentas, — gal būt, aš jau
ir pasenau. Klaupkis, jaunas žmogau! Viceprezidentas puola į ko jas. Iškilmingas smūgis špa ga. Prezidentas Juozas Čiumačenka lėtai nusiima karūną ir užmauna ant vicepreziden to galvos. Interklubo soste pasirodo nauja figūra — karūna žvl. ga ant trečiakursio žurnalisto V. Kvietkausko galvos. — Sėkmės tau! — linki bu vęs prezidentas. 0 naujasis nesnaudžia: — Fuksus duokit! Po vie ną? Budeliai jau tempia vieną nekaltą bernelį. — Ko atėjai į interklubą, — kerta prezidentas. — Noriu žinių trokštu pa žinčių! žada daugiau duoti negu imti. — Ar ne filologas būsi, kad taip gražiai šneki, — nepa
tenkinti Ramūnas su Lioniumi. — Ne, medikas! — Priimt, — buvęs prezi dentas dar turi balsą, o jis ir gi medikas. — Visur protekcijos, " kažkurio fukso replika. — Klaupk, — komanduoja budeliai, — kartok maldos žo džius. O dabar samtį alaus. vandens! ' — Fuksams Čia neišlaikė ir mano nervai— pritari* — Teisingai, prezidento palyda. Taip per vargus per pro tekcijas į interklubą buvo pri imta 40 naujų narių, praėju sių „išbandymų“ dienas, eg zaminus, atsakiusių į painius senųjų narių klausimus. Šypsojosi ir veteranai: J* čiumačenka, O. Sližytė, J. ____ BivalnisDrazdaus kaitė, Šios krikštynos jiems buvo paskutinės.
B. CEBATORIUS
3 pd.
tarybinis studentas
KRISTINOS RŪPESČIAI Naujus mokslo metus bota nikų būrelis pradėjo žymiai atjaunėjęs ir pagausėjęs, nes i jo veiklą įsijungė nemaža pirmakursių. Ataskaitiniame susirinkime būrelio nariai aptarė nuveik tus darbus, sudarė planą atei nantiems mokslo metams, iš rinko naują būrelio pirminin kę. Ja tapo trečiakursė Kristi na Balnytė. Kristinos mėgstamiausias užsiėmimas — gėlės. Ji bota nike - gėlininkė. Už gėlių puokščių pavyzdžius Visasą junginėse moksleivių parodo se ji dukart buvo apdovanota aukso medaliais. Ir dabar ji nenuleidžia rankų: kuria, ieš ko naujų kompozicijų, naujų gėlių derinių, atlieka tyrimus su darželių gėlėmis. Dabar, kai gamta jau pa slėpė savo spalvas ir viską pabalino sniegu, būrelio Jovė galvoja apie sausų puokščių parodą. Svarbiausias Kristinos užda vinys dabar — įtraukti pirma kursius į būrelio veiklą. Pir mą kartą Gamtos fak. istorijo je pirmas kursas suskirstytas į specializacijas, ir tai leis stuientams dar geriau įsisavinti savo specialybę, joje gilintis ir tobulintis. Būrelio pirmininkė pirmiau sia ėmėsi pirmakursius supa žindinti su augalų pasaulio įvairove. Ji nuvedė juos į Universiteto botanikos sodą, kuris yra įsikūręs nuošaliame Vingio parko kampelyje.
APIE MUS RAŠO
DRAUGYSTĖ Spalio mėnesį Tarybų Lie tuvoje viešėjo dvi VDR žur nalistės, Berlyne leidžiamo laikraščio „Der Morgen" bendradarbės A. Flatau ir H. Heinkė. Čia joms vertėja ir pagalbininke buvo III kur so germanistė D. Baltrušytė. Dabar „Der Morgen" spaus dina žurnalisčių įspūdžius „Kelionė į draugų kraštą". Viename laikraščio numeryje išspausdintas H. Heinkės straipsnis „Visos gijos veda į Graifsvaldą“. Jame be kita ko rašoma: „Atsiminimai apie Vilniaus universitetą visada bus susieti su Danguole. Si germanistikos studentė — ge rai nusimanantis mūsų paly dovas kelionėje po Lietuvą. Vertėja. Bet ne čia visa esmė. Sąmoninga tarybinė pilietė moko mus pamilti jos šalį. Kartu ji pati turi daug drau gų mūsų tėvynėje. .. .Nustebusios Dangos šūksnis. Prie centrinių rūmų ji pastebėjo melsvą „Volgą": „Draugai iš Graifsvaldo!" Abipusis susitikimo džiaugs mas. FDJ sekretorius ir abu jo palydovai iš Graifsvaldo atvyko pasirašyti draugystės sutarties tarp abiejų universi tetų sekantiesiems metams. Pagrindinis mūsų pokalbio su Vokiečių filologijos ka tedros vedėju A. Tekoriumi (anot Dangos, griežtas dėsty tojas tačiau iš jo mes labai daug išmokstame), turinys yra taip pat šie ryšiai. Do centas sako: „Studentų pasi keitimai yra ne tik gera kal binė praktika, jos metu susi pažįstama su specifinėmis kiekvienos šalies ypatybėmis". Truputį susijaudinusios mū sų laukia Dangos studijos draugės. Ar nepadarys kalbos klaidų? Tačiau sumišimas greit pranyksta, visos turi labai daug ką papasakoti apie jų ryšius su VDR ir ten esančius draugus".
Nutarta visiems grupės na riams mokytis eismo taisyk les, pasikviesti autoinspekci jos darbuotoją. Eismo taisyk DĖL lių propagavimo studentų ir dėstytojų tarpe klausimas taip pat aptartas katedrų vedėjų PĖSČIŲJŲ posėdyje. Kitas pavyzdys. Aukščiau minėta studentė D. Kaunaity KALTĖS... tė, pažeidusi eismo taisykles, taip pat apsvarstyta grupėje, jai pareikštas įspėjimas. D. Iš autoinspekcijos plaukia Kaunaitytė įpareigota grupė pranešimai. PEF II k. studentė je paruošti pranešimą apie I. Vildžiūnaitė perėjo gatvę saugų eismą. Vadinasi, reikės nenurodytoje vietoje. Taip kai ką peržiūrėti, pavartyti, pat eismo taisykles pažeidė išmokti... FAF finansų spec. I k. studen Mes visa tai rašome ne to tė D. Kaunaitytė... Ach, mie dėl, kad norėtume išgarsinti, losios mergaitės, kodėl gi jūs kas ir kaip nubaustas- admi pamirštat atsargumą, nepagal- nistracine tvarka. Daug svar vojat, kad dėl to gali įvykti biau, kaip į eismo pažeidimą avarija?! reaguoja grupėje, fakultete. Tiesą pasakius, taip nuside Istorijos bei Finansų ir apskai da daugelis iš mūsų. Tik gal tos fakultetuose į eismo pažei ne visus spėja pamatyti bud dimo atvejus buvo reaguota ir ri autoinspektoriaus akis, ne operatyviai ir, pasakytume, visus perspėja milicininko gana protingai. švilpukas. Ir bėginėja žmoneGal tik visa bėda, kad susi liai skersai prospektą ar kitą griebiam post factum. Tai tu gatvę kur užsigeidžia. O juk rėtų būti kasdieninis darbas, daugelis autoavarijų kaip tik nes eismo pažeidimo atvejų ir įvyksta dėl pėsčiųjų kaltės. kasdien pasitaiko, dažnai nusi Matyt, nusiraminti tuo, kad ir kalsta ir studentai. Žinokime, „kiti taip daro," negalima. kad tiesa kartojama nesensta. Labai svarbu žmogų iš pat Visai nepakenktų, jeigu kiek mažens įpratinti prie tvarkos. viena grupė kartas nuo karto Bet ir dideliam ne pro šalį suruoštų susitikimų su auto dar kartą priminti eismo tai inspekcijos darbuotojais, būtų sykles, jeigu jis užmiršo. informuota apie autoavarijas O būdų tam yra įvairių. ir jų priežastis. Štai V k. žurnalistė V. K. - Futbolistus po nesėkmės pažeidė eismo taisykles — ne kartais guodžia tuo, kad ka atsargiai perėjo Komjaunimo muolys esąs apvalus. Atseit, gatvę. Buvo sudarytas pavo visko pasitaiko. Guostis tuo, jus saugiam transporto judė kad mašinos ratai apvalūs, ne jimui. Istorijos fakultetas gavo galima. Pasekmės pastaruoju autoinspekcijos pranešimą. atveju būna labai skaudžios. Grupės komjaunimo susirinki A. DARGUŽIS mas apsvarstė šį atsitikimą.
UŽ SAUGŲ EISMĄ
Botanikos sodo vedėja A. Lučinskienė aprodė ir papasa kojo apie sodą ir kai kuriuos retesnius augalus. Jei po karo jame buvo tik 450 augalų rūšių, tai dabar vien šiltnamiuose yra dau giau kaip 800 rūšių. Sodas keičiasi sėklomis su daugeliu pasaulio botanikos sodų. At eityje jis išsiplės: jam paskir tas 30 ha sklypas. Sodą puo selėja ir studentų rankos. Jie čia talkininkauja, rašo kursi nius ar diplominius darbus. Pirmakursiams labai patiko botanikos sodas. Dauguma jų pareiškė norą čia ateityje dirbti mokslinį darbą. Išeinant iš šiltnamių vi siems į akis krito kedras, api-
bertas sniego danga. O čia pat šiltnamyje už lango auga palmė. Ir, tur būt, daugelis prisiminė H. Heinės eilėraštį apie kedrą: , .. .Sapnuoja jis liekną palmę Rytų tolimoj šaly... Būrelis vėl patraukė link fakulteto, o jo vadovė Kristi na jau galvoja, kaip geriau išleisti eilinį „Floros“ nume rį, kaip toliau dirbti, kad bo tanikų būrelio veikla būtų įdomi. V. BERŽINSKAS III k. biologas
Autoriaus nuotraukoje: pir makursiai susipažįsta su bota nikos sodo augmenija.
Interklubų bendradarbiavimo perspektyvos Nerilažai svečių apsilankė mūsų universiteto Internacio naliniame klube praėjusią savaitę. Daug įvairių klausi mų apsvarstė Šiaulių pedago ginio, Kauno Medicinos Institutų, Žemės ūkio akade mijos, Vilniaus Pedagoginio ir Dailės institutų studentai. Ši WU Interklubo konferen cija suruošta kai kuriems in terklubų bendradarbiavimo klausimams aptarti. Svečiai ir šeimininkai kal bėjo, kaip Lietuvos aukštų jų mokyklų interklubai ruo šiasi sutikti TSRS įkūrimo 50-metį. Daug gerų planų ir pasiūlymų turi ŠPI studentai. Šiauliečių interklubo prezi dentas A. Žąsytis papasakojo apie jų kasmet balandžio mė nesį rengiamus draugystės festivalius. Tai yra vienas
populiariausių studentų tar pe renginių. Šiemet šis drau gystės festivalis įvyks 12-tą kartą ir bus skirtas artėjan čiai žymiai datai. Šiuo metu institute stiprinamas teorinis internacionalinis darbas. Vyksta disputų ciklas „Impe rializmas — žmonijos nelai mė". KMI interklubo prezidentas K. Brimeris pasiūlė įsteigti vasaros stovyklą, kurioje sto vyklautų Lietuvos aukštųjų mokyklų interklubų aktyvas, kitų broliškų respublikų stu dentai. Į stovyklą reikėtų pakviesti ir mokslininkų, ku rie padėtų jauniesiems inter nacionalistams teoriniame darbe. Tokia stovykla galėtų užmegsti ryšius ir su tarptau tinėmis studentų darbo ir poilsio stovyklomis.
Praėjusio sekmadienio (XII.5) va karas Universiteto Aktų salėje buvo ne tik šokių vakaras. Prasidėjo jis ne šeiku, o Bethovenu. Estetinio la vinimo katedros pakviestas, studen tams koncertavo styginis kvartetas (A. Vainiūnaitė, P. Kunca, D. Katkus, A. Vasiliauskas) ir Filharmonijos so listė R. Maciūtė. Programa, sudaryta daugiausia iš atskirų klasikų ir lietuvių kompozito rių miniatiūrų, atrodo, buvo parink ta tinkamai (Skambėjo L. Bethoveno kvarteto op 74 I dalis, L. Bokerinio „Menuetas", J. Haidno „Serenada“, J. Naujalio „Svajonė", G. Kuprevi čiaus dainos balsui su kvartetu, J. Karnavičiaus „Vai tu aglala", J. Bramso „Safo odė", V. A. Mo carto „Sudie" ir „Chlojai"). Sprendžiant iš klausytojų dosnių plojimų, nuoširdžios abipusio supra timo aplinkos, iš karto įsivyravusios salėje, koncertas buvo ruoštas ne veltui (atvirai kalbant mūsų laikų at likėjas, grojęs Bethoveną, ne visuo met po koncerto gali prisipažinti pa daręs naudingą darbą). Klausytojų pritarimas paskatino ir atlikėjus.
Universiteto Interklubas pasiūlė dar kartą pagalvoti apie būtinumą įsteigti visuo meninę respublikos aukštųjų mokyklų interklubų tarybą. Taryba galėtų turėti daugiau ryšių su įvairiom organizaci jom, plėsti teorines žinias, padėtų atsiliekantiems interklubams, organizuotų bend ras interklubų delegacijas į festivalius ir konferencijas, vykstančias kitose respubli kose, rengtų respublikinio masto renginius. Be to, tary ba reikalinga paprastam bendradarbiavimui tarp atski rų aukštųjų mokyklų plėsti. Pvz., Dailės instituto studen tai galėtų talkininkauti ki tiems interklubams apipavida linimo darbuose, Konserva torijos studentai prisidėtų prie meninių programų ruo
šimo. Interklubų bendradar biavimas padėtų sėkmingiau vykdyti akciją „Jaunimas smerkia imperializmą". Tary ba galėtų būti sudaryta iš atskirų sekcijų: susirašinėji mo, organizacinės, informaci jos ir pan. Šiam sumanymui noriai pri tarė visi konferencijos daly viai. Vakare Universiteto interklubiečiai surengė svečams draugystės vakarą. Kitą dieną konferencijos dalyviai klausėsi paskaitos apie „1918 m. revoliuciją Lietuvoje" ir dalyvavo pašne kesy „Studentijos uždaviniai skleidžiant internacionalines idėjas". D. KUTRAITE
Muzika ateina į Universitetą
Kamerinės muzikos vai andėlė Aktų salėje koncertuoja styginis kvartetas. V. BAKANO nuotr.
APIE SAVO SVEIKATĄ Medicinos fakultete įvyko III tematinė studentų mokslinė konferencija „Studentų svei kata". Kaip savo pasisakyme pažymėjo prof. V. Kviklys, šiais metais konferencija su tampa su žymia data — suka ko 100 metų nuo to laiko, kai Londone buvo pradėta tikrin ti studentų sveikatą. Tų laikų pirmasis žmonijos priešas bu vo tuberkuliozė. Ir dabar, po 100 metų, studentų sveikatos klausimai nenustojo savo svarbos. Prie šingai, dabar tyrinėjamų stu dentų sveikatos darbų temati ka yra labai įvairi ir apima visas jų gyvenimo puses. Tuo buvo galima įsitikinti pabuvo jus šioje konferencijoje. Iš vi so buvo perskaityta 16 prane šimų. Vienas jų — svečių iš Kauno kūno kultūros institu to. Studentės V. Raščiūtė ir Z. Kaubrytė, vadovaujamos prof. A. Labanausko, perskaitė įdo mų pranešimą apie stojančių į KKI studentų fizinį išsivys tymą ir treniruotumą. Įdomus buvo II k. stud. J. Vaitkutės ir N. Utoraitės dar bas „Studentų akademinių, atostogų klausimu" (moksl. vad. doc. V. Gavelis). Sužino jome, kad daugiausia studen tų į akademines atostogas iš eina iš Istorijos ir Filologijos fakultetų — 4,7% studentų, iš Chemijos — 4,6%, iš Mate matikos — 4,2%; mažiausiai iš Medicinos fak. — 2%. Darbe buvo išnagrinėtos ir priežas tys, dėl kurių studentai išeina į akademines atostogas. Tai centrinės nervų sistemos su sirgimai, nėštumas, reumatas, akių ligos ir kt. Šiais metais ekonomikos ir Teisės fakultetai persikėle į naujus studentų miestelio rū mus. Sanitarinį - higieninį naujų mokymo korpusų įver tinimą pateikė, susiekimo bei poilsio problemas išnagrinėjo V k. stud. A. Kliukas, V. Bag donas, V. Andriuška, R. Galinaitis (vad. dėst. Š. Kučingis). Jie pateikė savo darbe ir kon krečius pasiūlymus Universi teto ūkio skyriui. Didelio susidomėjimo susi laukė VI k. stud. A. Stropaus pranešimas „Vilniaus m. stu dentų, patekusių j išblaivini mo įstaigą, analizė". Pasirodo, studentai ne reti „svečiai" šioje įstaigoje. Pranešimą apie studentų dietinį maitini mą perskaitė IV k. stud. D. Žvirblytė (moksl. vadovas doc. A. Bitė). Grupė studentų už geriausius darbus buvo ap dovanoti asmeninėmis dova nėlėmis. Z. ŠARKINAITE
Kvartetas tą vakarą muzika vo kaip reta puikiai, su jau natvišku įkvėpimu. Neabejoti nai studentams, jaunimui rei kia pačios geriausios, nors ir pačios „rimčiausios" muzikos, ir ypač gerai, kai ta muzika pati pas juos ateina. Tada ir studentai, kurių ne per daug būna Filharmonijoje, būna ak tyvesni, nors ir įskaitos artė ja („Dėl koncerto ir naktį pa simokyti teks"... — panašiai kalbėjo viena studentė savo draugei troleibuse). Senos ir garsios Universite to muzikinės tradicijos. Jas pratęsti, turtinti svarbu šian dien ir ateityje. Puiku, kad šią pareigą užsibrėžusi vykdy ti Universiteto Estetinio lavi nimo katedra. Muzikų gi, laikančių garbe parodyti savo meną studen tams, be abejo, niekada nepri trūks. A. PUIŠYS muzikologas
„Jo šlovė nemirtinga ♦:
■
♦
Nemėgstu aš ironijos tavos — Palik ją tiems, kas savo atgyveno, O mums, kurie dar kaitrią meilę menam, Kuriems likutis jausmo dar plevena. — Anksti paklusti balsui jos! Kol, pasimatymą užtęsus, rymai Taip švelniai ir droviai man ant peties, Kol manyje dar kunkuliuoti ima Pavydas ir svajonės ateities, — Neskubinki kartaus išsiskyrimo! Jis ir be to bauginamai arti: Karščiausiu degam troškuliu prieš galą, Bet jau šalna ir liūdesys širdy. .. Juk upė audringesnė lapkrity, Tačiau jos bangos šėlstančios atšalę... Vertė T. ROSTOVAITE ♦
■
♦
Metai bėga — ir jėgos vis mąžta, Silpsta protas, ir vėsta širdis. Dar, tėvyne, velki sunkią naštą, O manęs štai jau tyko mirtis. Bet norėčiau žinoti prieš mirtį, Kad teisingam esi tu kely, Ir artojas jau gali patirti, Jog skaidresnė diena netoli. Aš norėčiau, kad tėviškės vėjas, Raudomis arba rūsčiū seniau Mano kaime maištingai aidėjęs, Uždainuotų linksmiau, maloniau.
Vertė E. MIEŽELAITIS
AI buvo paskutinis didis poetas-realistas, kilęs iš dvarininkijos, kaip sakė F. Dostojevskis. Tai buvo pirmasis dainius, paskyręs liaudžiai savo „sielvarto ir keršto mūzą". Jo kūryboje matyti „.. .nuskurdusi ir tur tinga, ir suvargusi, ir galinga Motina Rusija", jos žmonės, jos bekraštės platybės; jo kūryboje skamba nepasitenkini mas valstiečio pasyvumu ir kantrybe ir, nelyginant simfoni joje, galų gale išryškėja vedantysis motyvas — tikėjimas gėriu, žmogumi, savo kraštu, iškyla išsvajota vizija apie tai, kad „Rusijoj nebėr vergų " Nepaprastai reiklus savo kūrybiniam darbui, poetas kartais sakydavo, esą jo posmai „nesklandūs, šiurkštūs, ne tašyti", kad juose „meno maža"... Tą perdėm kritišką sa vęs įvertinimą pasigriebė kai kurie to laiko kritikai, norė dami sumenkinti Nekrasovo nuopelnus. Kiti gi, priešingai, buvo linkę aukščiau visko iškelti Nekrasovo idėjas. Bet jie užmiršo, kad poeto idėjos be atitinkamos meninės formos, be posmų skambumo ir įtaigos nebūtų išlaikę metų bandymo, jaudinę skaitytojus, ypač jaunuomenę, kuri poeto asmeny je matė liaudies kančių vaizduotoją, kovotojo ir žmogaus idealą.
T
u
NENUKIRSTAS RĖŽIS Paukščiai išskrido. Laukai lyg išmirę. Vėtros ir šalnos apnuogino girią. Vienas tik rėžis, nenukirstas vis, Tiesiasi liūdnas prieš mano akis. Linkčioja varpos ir šnabždasi, rodos: „Čaižo mus rudenio lietūs nuobodūs. Lenkia lig žemės geltonus rugius, Plaudami dulkėse grūdus brandžius. Zuikiai mus trypia ir daužo audra... . Kur gi artojas? Kodėl jo nėia? Ar mes prasčiau už kitas užderėjom? Argi ne puikiai mes plaukėm žydėjom? Ne, ne prasčiau už kitas — ir seniai > Vasaros saulėj nunoko grūdai. Negi jis tam yra dirbęs ir sėjęs, Kad išblaškytų mus rudenio vėjas?" Gailiai atsako jom vėjas: „Mirtis Beldžias į jūsų artojo duris. Nors ir žinojo, kam sėjo ir arė, — Darbas sunkus jį prie kapo nuvarė. Negeria nieko, nevalgo jisai, Širdį liga jam sugraužė visai. Rankos, kuriom tiek vagų išvaryta, Žemėn nusviro, lyg šakos nuvyto, Akys išblėso ir balsas duslus Jau nebeplaukia toli per laukus, Kai nesustodamas, būdavo, varo, Žagrę užgulęs, pradėtąjį barą". Vertė A.CHURGINAS
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis praleido patale, ka muojamas sunkių fizinių kančių. Tai buvo lėtas kūno mer dėjimas. Bet atokvėpio minutėmis Nekrasovas sukūrė rūs čią, vyriškai stiprią ir labai gražią poeziją. Blaivus savo gyvenimo įvertinimas jaučiamas šiose eilutėse: Manoji lyra savo liaudžiai paskirta. Kai aš numirsiu, gal neprisimins tauta. Bet jai aš tarnavau — ramus prieš karsto lentą...
(vertė J. Strielkūnas) Viename eilėraštyje, sukurtame metai prieš mirtį, poetas, kuris neišsivysčiusio revoliucinio-demokratinio judėjimo sąlygomis dažnai jausdavosi vienišu kovotoju, pasakė: „Niekieno neprašau pasigailėjimo, o ir gailėtis nėra kam". Šios eilutės labai sujaudino Peterburgo studentiją. Studen tų delegacija, aplankiusi rašytoją, savo sveikinime rašė: ..... Žinoki, kad tu ne vienišas, kad išpuoselės ir išaugins tuos daigus visa siela tave mylintis besimokantysis rusų jaunimas".
Jo laidotuvių dieną į Novodevičje kapines susirinko apie 5000 žmonių. Tai, bene, pirmasis rusų rašytojas, palydėtas taip iškilmingai. „Ačiū dievui, — pasakęs tada SaltykovasSčedrinas, — pradeda suprasti, ką reiškia rašytojas. ..“ Taurus žmogus, didelis menininkas, visuomenės veikėjas „Sovremeniko" redaktorius, išpuoselėjęs daug jaunų talen tų, pirmasis įvertinęs Dostojevskio ir Tolstojaus žingsnius į literatūrą, jis iki šiol gali būti kuklumo, didelio takto, di delio darbštumo ir reiklumo sau pavyzdžiu. Gali būti ge riausiu įrodymu to, kad įmanoma tikrai meniška, aistringa pilietinė poezija, kad ši poezija nepasens nes,
kol tautos keliauja, skursdamos ir plakamos rimbais, Kaip liesos kaimenės išmindžiotais laukais, Tol mūza joms tarnaus, apverks jų lemtį, Tai sąjungai pasaulis turi nusilenkti!... (vertė J. Strielkūnas) Dėst. B. MASIONIENE
TRETI...
TRUMPAI VVU aspirantė, medikė-farmakologė R. Voverytė gruo džio 2 d. išvyko tobulintis į Budapešto medicinos univer sitetą trejiems metams. i Vokiečių kalbos katedros dėstytoja J. Dikšaitė ir Vokie čių filologijos katedros dėsty toja L. Deksnytė išvyko į VDR Graifsvaldo universiteto aspi rantūrą, kur trejus metus gi lins vokiečių kalbos žinias. Z. GULBINAITE
Jos prasidėjo praėjusį trečiadienį- Pirmąkart stu dentų teatro šviesos sumir gėjo neįprastoje vietoje — po Jono bažnyčios skliau tais. Teatro gerbėjus ir mė gėjus jaunieji teatralai sutiko premjera — J. Gru šo novelių „Mergaitė ir
balandžiai“ bei „Tu mušei Adomą“ inscenizacija. Režisavo P. Bielskis. Tai teatro dovana rašytojo še šiasdešimtmečiui. Per savaitę žiūrovai iš
Gruodžio 1 d. buvo sužais tos Vilniaus miesto krepšinio komandų finalinės rungtynės „Vakarinių naujienų" pri zams laimėti. Moterų ir vyrų grupėje pirmąsias vietas iško vojo VVPI komandos. Siame turnyre, kuris tęsėsi beveik dvi savaites, dalyvavo ir mūsų universiteto krepši ninkai. Aštuntfinalyje mūsų krep šininkai nesunkiai nugalėjo VSM atstovus. Po to atkaklio je kovoje buvo įveikti ir Lie tuvos specialiųjų vidurinių mokyklų čempionai — Vil niaus statybos technikumo krepšininkai. Pusfinalyje teko gana sunkus varžovas. Jau nuo seno rungtynės tarp „Šviesos" ir „Mokslo" krepši ninkų būna įdomios ir įtemp tos. Šios pusfinalinės rungty nės taip pat nebuvo išimtis, nors pedagoginio instituto garbę ir gynė septyni „Staty bos" meistrų bei dublerių ko vys septynis spektaklius. mandos žaidėjai, kai tuo tar Teatrinės dienos baigsis pu iš Universiteto komandos „Statyboje" žaidžia tik E. Kai muzikos vakaru sekmadie rys. Jo vadovaujamas „Moks nilas" beveik du kėlinius nenu sileido žymiai pranašesniems J- MAŽEIKIO nuotr. ūgiu „Šviesos" krepšininkams.
Koncertuos Žiūrų ansamblis
Varėnos rajono Žiūrų so džiaus etnografinis ansamblis gruodžio 18 d. vėl aplankys savo bičiulius — WU kraš totyrininkus. 19 vai. Aktų sa lėje žiūriečiai parodys koncertą-vaidinimą („Vakaronė" ir „Mergvakaris").
Tarpfakultetinės darbo Ir poilsio stovyklos visų pamai nų dalyviai gruodžio 13 d. 17 vai. kviečiami į komjauni mo komitetą. Tarsimės dėl iš vykos į Panevėžio dramos teatrą. Stovyklos viršininkas
Teatrinės dienos
Viską išsprendė paskutinės minutės, per kurias busimieji pedagogai pelnė taip jiems reikalingus taškus. — Nors komanda ir pralai mėjo, bet žaidimu esu paten kintas, — pasakė po rungty nių „Mokslo" treneris E. Paš kevičius. Kovoje dėl trečios vietos Universiteto krejjšininkai susi tiko su „Plastiku". Nors pir mą kėlinį ir laimėjo plastma sių gamyklos atstovai, tačiau antro kėlinio pabaigoje „Mokslas" rezultatą ne tik iš lygino, bet ir persvėrė savo naudai — 62 : 53. Tai ir atne šė Universitete rinktinei: J. Narbutui, A. Miliūnui, A. Levinsonui, V. Jankauskui, V. Azarenkai, R. Kanopai, V. Že maičiui, A. Poviloniui, A. Dambrauskui, K. Mikučioniui, komandos kapitonui R. Šližauskui bei treneriui E. Paš kevičiui trečio laipsnio diplo mus. Merginoms šį kartą nepasi sekė. Jos jau pirmame ture pralaimėjo komandai, turny re užėmusiai antrą vietą. V. ŽEMIETIS
REDAKTORIUS A. KUSTA I>F III k. bibliotekininkai nuoširdžiai užjaučia savo kurso vadovą vyr. dėsty toją A. KANCLERĮ dėl jo tėvo mirties.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė
Tiražas 4200 egz. Užs. Nr. 4797
LV 13894