Visų šalių proletarai, vienykitės!
CaRVBOS scuoencas
NAUJAS PREKYBOS FAKULTETO DEKANAS Fakulteto Tarybos posė dyje išrinktas naujas de kanas. Nuo vasario 1 d. šias pareigas eina ekono mikos mokslų kandidatas L. Butkevičius.
STUDENTŲ KULTŪROS DIENOS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU LAIKRAŠTIS
1971 m. vasario 12 d.
ina nuo 1950 metų
Nr. 4 (744)
Kaina
2 Kp
Komjaunimas - klasinio auklėjimo mokykla I
Vasario 24 d. Vilniuje Irasidės Lietuvos Komulistų partijos XVI suva■avimas. Jo darbe daly vaus ir Universiteto rekLrius prof. dr. J. Kubilius Įei partinio komiteto sekletorius doc. P. Bernatavilius, kurie, kaip žinoma, |ra išrinkti suvažiavimo lelegatais.
♦
I
Respublikos astronomai liomis dienomis gavo ofilialų Mėnulio planą — tėnlapį. Jame pažymėta ir iš Žemės nematoma Mė nulio pusė. Vienas tos puLės kraterių pavadintas Kniadeckio vardu. Astro nomas ir matematikas J. Sniadeckis 1807—1815 m. puvo Vilniaus universiteto Lektoriumi, vadovavo as tronomijos observatorijai.
Šiandien pabandysime ap žvelgti vieno fakulteto kom jaunimo organizacijos darbą, ugdant studentų klasinį są moningumą Teisės fakulteto komjauni mo organizacija, siekdama, kad studentai gerai įsisavintų kovos už komunistinės visuo menės sukūrimą tikslus ir už davinius, ugdydama studentų klasinį sąmoningumą bei mokslinę materialistinę pasau lėžiūrą, svarbią reikšmę ski ria pažangumui, ir visų pir ma, visuomeninių mokslų sri
tyje. Komjaunimo komitetas gerą akademinę drausmę ir puikų mokymąsi laiko politi niu studentų uždaviniu. Jis ta kryptimi vadovauja kurso komjaunimo organizacijoms. Fakultete nuolat svarstomi studentų drausmės ir moky mosi klausimai: akademinių sektorių darbas, akademinės drausmės laužymo faktai ir kt. TSKP XXIV suvažiavimo gar bei kursų komjaunuoliai lenk tyniauja dėl geriausios orga nizacijos vardo. Nedrausmin gų studentų atžvilgiu fakulte
RUOŠTIS Žinios reikalingos gyveni mui, norint dirbti vienoje ar eitoje specialybėje, bet mokso metais pirmiausia žinias tik rina egzaminatoriai. Egzaminų sesija — sunkus etapas ir studentams, ir dėstytojams. Net ir tie, kurie gerai dirbo re r semestrą, jaučia įtempi mą. Tačiau dėstytojui visuo met malonu, kai studentas sklandžiai dėsto žinias; tai sunkiai įkainojamas moralinis itpildas. O kaip sunku kalbė li su studentu, kuris atėjęs tik laimės bandyti; brangus lai kas eina veltui. Tačiau studijos, o tuo pa čiu ir egzaminai, yra ne asme ninis, bet valstybinis reikalas; jų rezultatais pirmoje eilėje suinteresuotos katedros, de kanatai, rektoratas. Šių metų žiemos sesijos eg zaminų rodikliai Gamtos fa
♦ Lietuvos LKJS CK biu ras ir respublikos Vidaus reikalų ministerijos kole gija priėmė nutarimą, ku rio tikslas sustiprinti ir pagilinti bendrą komjau nimo komitetų ir vidaus reikalų organų darbą, už kertant kelią jaunimo tei sėtvarkos pažeidimams.
♦
i
Sausio 27 d. „Komjauni■no tiesoje" buvo paskelb tas VLKJS CK III plenu■ no nutarimas „Dėl prieBnonių pirminių komjaunit110 organizacijų veiklai ■ oliau gerinti". Sį nutari amą turėtų gerai išstudijuoai kiekvienas Universiteto Bsomjaunuolis, jis turėtų Bapti kiekvienos grupės darbo •komjaunuoliško Hnrograma. „TSKP XX1IV ■suvažiavimas bus stambus Bvykis tarybinės liaudies Igyvenime. VLKJS CK Plelįiumas tvirtai įsitikinęs, kad šalies komjaunimo rrganizacijos garbingai pasitiks partijos suvažia vimą, aktyviai įsijungs į kovą už jo nutarimų įvyklymą, dar glaudžiau susi burs aplink Komunistų aartiją ir garbingai įvykiys joms iškeltus uždaviįius", — pabrėžiama nuarime.
Automatinis aparatas ,Lunochod-l" toliau vyklo Mėnulyje, Lietų jūroje, nokslinius tyrimus. Pralėta ketvirtosios Mėnulio lienos programa. Vilniaus Inžineriniame statybos institute atidaryas Architektūros fakulteas. Tai penktasis fakulte»as institut re. Numatoma kasmet išleisti po 50 dipomuotų architektų.
to komjaunimo komitetas lai kosi aiškios linijos: kiekvieną komjaunuolį, nesilaikantį aka deminių reikalavimų, organi zacija visada atitinkamai įver tina. Tokio konkretaus ir siste mingo darbo dėka fakultetas beveik kiekvieną sesiją Uni versitete laiko geriausiai. Įsisavinti mokomojo proce so medžiagą, formuoti moks linius įgūdžius studentams pa deda ir dalyvavimas moksli nėje veikloje (dalyvauja kas ketvirtas). 12 studentų ruošė
Dvejetas
iš Istorijos fakulteto
Abu jie trečiakursiai. Žur nalistas ir istorikas. Abu mokslo pirmūnai. Pirmūnas. Daugelis, saky dami šį žodį, pirmūnui prime ta „zubrylos" vardą, mano, kad jis mato tik keturias skai tyklos sienas, prieš save at skleistą knygą ir daugiau nie ko. Aišku, yra ir tokių „pir mūnų". Malonu, kad šis pa vyzdys Viliui ir Povilui netin ka. Vilius didžiausia savo
laisvalaikio dalį skiria filate lijai. Jo „archyvuose" rikiuo jasi albumai su įvairiausiais olimpiniais pašto ženklais, ku rių Viliui pavydėtų ne vie nas „asas". Be Povilo nepra eina nė vienas Ramuvos va karas, etnografinio ansamblio koncertas. Nuotraukose: mokslo pir mūnas žurnalistas V. Kava liauskas (apačioje) ir istorikas P. Tebelškis.
darbus Visasąjunginiam stu dentų mokslinių darbų kon kursui visuomeninių mokslų, VLKJS istorijos ir tarptautinio jaunimo judėjimo klausimais. Praėjusių metų moksliniuose, kursiniuose, diplominiuose darbuose fakulteto studentai nagrinėjo tokias temas: „Anti komunizmas — valstybės ir teisės klausimai" (P. Zigman tąvičius), „Ideologinė kova ir tarptautinė teisė" (V. Nikiti nas), „Sionizmas — antiko munizmo forma" (T. Zelenskis), „Rasizmas ir tarptautinė
REIKIA kultete kai kuriais atžvilgiais kiek geresni, negu paskutinių praėjusių sesijų. Pirmiausia džiugina--pirmūnai: jų turime 50 (9 proc.). Pavasario se mestre jų buvo tik 13, o pra eitų metų žiemos sesijoje — 41. Be trejetų egzaminus lai kė 1/3 studentų. Iš labai gerai besimokančių paminėtinos pirmūnės, gaunančios Lenino stipendiją: hidrogeologijos ir inž. geo'ogijos spec. V kur so studentė V. Butkutė ir bio logijos spec. III k. stud. J. Gražytė; be to, labai gerai egzaminus laikė geografijos spec. V k. stud. G. Ceputytė, bio'ogijos spec. II k. stud. A. Mockutė, J. Bražėnaitė, IV k. stud. F. Ževžikova, hidro geologijos ir inž. geo’ogijos III k. stud. A. Lebioda, I. Straume ir kiti. Tiesa, nedaug pirmūnų I-se kursuose —- ge
Vėl artėja studentų agitžygis. Vasario 27 d. pirmoji Universiteto dėstytojų, savi veiklininkų, komjaunimo ak tyvistų grupė pasuks j Kap suką. Tolimesni maršrutai — Švenčionys ir Molėtai.
teisė" (A. Stošius), „Buržua-, zinės „visuotinės gerovės" valstybės ir „solidarizmo" teo rijų kritika" (V. Dailidonis), „Rinkimų cenzai buržuazinėse šalyse" (A. Morkūnas). Šie ir. daugelis kitų darbų iš klasi nių pozicijų įvertina buržua-, zinę demokratiją, moralę, iš naudojimo ir prievartos san-i tvarką, jos ideologijos antį-, komunistines teorijas Fakulteto komjaunimo orga nizacija, ugdydama kiekvieno komjaunuolio asmeninius idė jinius įsitikinimus ir siedama kryptingą politinį studentų auklėjimą su mokymo proce-. se įgytomis žiniomis, atlieka svarbų darbą, ruošdama juo.s (Nukelta į 2 psl.)
GERIAU ografijos ir biologijos specia lybėse po 2, o hidrogeologijos ir inž. geologijos specialybėje — nė vieno. Nepatenkinamus pažymius sesijoje gavo 83 studentai (15 proc.). Iš jų pir moje eilėje paminėtini tie, kurie neatvyko j egzaminus, pvz., biologijos spec. I k. stud. P. Slėnys, hidrogeologi jos ir inž. geologijos spec. II k. slud. A. Kulikova ir E. Bunka, biofizikos spec. IV k. studentas — antrametis R. Kybartas. Nors nepažangių studentų skaičius kiek mažesnis, negu praėjusių mokslo metų sesi jose, bet vis dėlto dar labai didelis, — jis prašoka pirmū nų skaičių. O kodėl gi nega lėtų būti atvirkščiai? Iš vi suomeninių mokslų nepaten kinamus pažymius gavo 23 Nukelta j 2 psl.
dėstytojas V. L. Žeimantas ap gynė istorijos mokslų kandi dato disertaciją.
■#-»*
Šiandien Universitete vyks ta respublikos aukštųjų mo kyklų komjaunimo komitetų sekretorių tarybos posėdis. Jame dalyvauja LLKJS rajo nų ir miestų, komitetų sekre toriai, aukštųjų mokyklų komjaunimo sekretoriai ir jų oavaduotojai ideologiniam larbui, fakultetų sekretoriai. Susirinkusieji išklausys doc. K. Lapinsko pranešimą „Aukšųjų mokyklų komjaunimo or ganizacijų dalyvavimas kovo!e su antivisuomeniniais reiš kiniais, propaguojant teisės žinias studentams ir gyventolams, šio darbo aukštųjų mo kyklų komjaunimo organiza cijose formos ir metodai". A. JUODUPIS *** Vasario 9 d. Hospitalinės erapijos katedros docentas h. Kibarskis ir Vidaus ligų ropedeutikos katedros vedėas docentas M. Krikštopaitis pgynė daktaro disertacijas, žurnalistikos katedros vyr.
Vasario 25 d. e. prof. p. dr. A. Bandzaitis išvyksta dviems savaitėms į Suomiją. Jis Hel sinkio universitete skaitys paskaitas. ***
Žiemos atostogų metu dau guma studentų apsilankė savo buvusiose mokyklose, kur vy ko tradiciniai susitikimų va karai. Tokie vakarai vyko ir Plunr gės I-oje bei IlI-oje vidurinė-; se mokyklose. Studentai pa pasakojo mokiniams apie Uni versitetą, stojamuosius egza minus, laisvalaikį. Savo įspū džiais pasidalijo pirmakursė ekonomistė Mockutė, matema tikė Meškauskaitė, medikė Ničajūtė, III kurso fizikas Lenino stipendininkas S. Vengalis ir kt. Susitikimų ypač laukia abiturientai: juos do mina studentiškas gyvenimas. Studentams irgi labai malonu užeiti į savo buvusią klasę, susitikti su draugais, mokyto jais. V. LABŽENTYTĖ
■ 2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
A
RUOŠTIS REIKIA GERIAU (Atkelta iš 1 psl.) studentai. 20 studentų egza minus išlaikė tik trejetais. To kie rezultatai taip pat nedžiu gina. Daugiausia skolininkų liko Il-se kursuose, be to, bio logijos spec. III kurse, kuris ir pernai buvo vienas iš silp niausių. Analizuojant sesijos rezulta tus, reikia padaryti kai kurias išvadas ir katedroms, ir stu dentams. Svarbiausia — stu dentai turi daugiau dirbti, tvirtai studijuoti, o katedros turi skirti daugiau dėmesio savarankiškam studentų dar bui tarpsesijiniu metu. Jei studentas iš metų j metus ne žino, ko jis atėjo į Universi tetą, būdamas net ir antramečiu dar lieka skolininku ir studijuoja lyg tarp kitko, tai iš tikrųjų kyla klausimas, ar pas mus nėra kitų darbų. Stu dijuojant rimto darbo nuotai ka turi vyrauti pirmoje eilė je ir apimti visus studentus. Kaip studentas dirba, galima įsitikinti sekant jo drausmę, užsiėmimų lankymą, dalyvavi mą seminaruose pasiruošimą laboratoriniams ir praktiniams darbams, koliokviumų laiky mą. Ne vieną kartą tenka įsi tikinti, kad patys nedrausmin giausi studentai sesijų metu lieka didžiausiais skolininkais. Dėl to dėstytojams bei grupių vadovams, pagaliau pačiom grupėm darbo drausmės ne galima pamiršti niekada. Nepakankamai geri egzami nų rezultatai rodo, kad per maža dirbama su knyga, arba tiesiog — per mažai mylima knyga. Knygos meilę reikia skiepyti nuo pirmųjų studijų metų. Doc. I. ŠARKINIENE Gamtos fakulteto prodekanė Ant aukščiausios pakylos.
NE VIEN DEKANO RŪPESTIS Mūsų korespondentas krei pėsi j Prekybos fakulteto de kaną ek. m. kand. L. BUTKE VIČIŲ. Korespondentas: Kuo gali pasidžiaugti fakultetas, pasi baigus žiemos sesijai. Dekanas: Visų pirma galime pasidžiaugti tuo, kad 15 proc. studentų (52) egzaminų sesiją baigė vien labai gerais ir gerais pažymiais. Vien la bai gerais pažymiais sesiją iš’aikė 10 studentų. Fakulteto ko'ektyvas gali pagrįstai di džiuotis prekių mokslo spec. III k. studentais: J. Gudonyte, A. Banevičiūte, prekių moks'o spec. IV k. studente St. Žlejyte bei kitais, kurių studijų knygelėse vien labai geri pažymiai. Geriausiai se siją baigė prekių mokslo spe cialybės studentai. Korespondentas: Kaip sekė si sesija I kurso studentams? Dekanas: Rezultatai paten kinami, tačiau kai kurių stu dentų žinios silpnokos. Štai materialinio-techninio aprūpi nimo specia'ybės pirmakursis
SESIJĄ IŠLAIKĖ LABAI GERAI:
J. MAŽEIKIO nuotr.
Universitetui paskirtas gyvenimas
MMF — 31, FF — 59, ChF 63, GF — 50, M F — 82, Fil. F — 59, IF — 41, PF — 10, PEF — 10, FAF — 29, TF — 22 studentai. Iš viso Universitete yra 456 mokslo pirmūnai.
MOŠŲ JUBILIATAI
r
respublikinėje damas Chemijos fakultete, 1960 m. suorganizavo moksli dalyvauja Jubiliatas skaitė visą eilę pa nę vaistų sintezės ir tyrimo spaudoje, yra parašęs nemaža didelę grindinių ir spec. kursų — laboratoriją. Šioje laboratori straipsnių, išleidęs bendrąją neorganinių me joje susintetinta eilė naujų knygą „Lietuvių literatūrinė Chemijos fakulteto Chemi džiagų cheminę technologiją biologiškai aktyvių prepara kritika 1861—1905 metais", nės technologijos katedros ir jos rinktinius skyrius, tų, kurie sėkmingai bandomi o dabar baigia monografiją docentas Anicetas Kaušpėdas bendrąją chemiją ir silikatų eilėje respublikos ir šalies apie žymų kultūros veikėją sausio mėnesį atšventė 60 technologiją, metalų techno klinikų ar net rekomenduoti Povilą Višinskį. fizikinius-cheminius masinei gamybai. Doc. A. Doc. A. Sprindis ne tik metų jubiliejų. Geriausius sa logiją, vo gyvenimo metus Jubilia analizės metodus, vadovavo Kaušpėdo rūpesčių kūdikis dėsto ir nagrinėja lietuvių li kursi yra „Švyturio" gamyklos teratūrą, bet ir pats ją kuria. tas paskyrė Vilniaus univer chemikų-technologų sitetui. Šiandien nerasime niams projektams, diplomi vaistų sintezės cechas, kuria Jis yra LTSR Rašytojų sąjun respublikoje chemiko — Uni niams darbams, aspirantams. me gausinamos mūsų chemi gos narys, išleidęs 3 novelių versiteto auklėtinio, kuris ne Apibendrindamas savo di kų sukurtos vaistinės medžia rinkinius: „Ateina šeštadie būtų klausęs doc. A. Kauš džiulę pedagoginio darbo pa gos. Respublikos chemikai nis", „Trylika zuikių", „Sene pėdo paskaitų, nedirbęs jo tirtį, doc. A. Kaušpėdas pa visada su dėkingumu prisi lė nori mirti". Nesivaikyda vadovaujamų laboratorinių rašė ir įteikė spaudai vado mena ir doc. A. Kaušpėdo mas madingų formos naujo darbų, nepajutęs jo rūpini- vėlį „Cheminė technologija", vaidmenį organizuojant res vių, A. Sprindis nuotaikingai mosi Lietuvos chemine pra- kurio pasirodant nekantrau publikoje cheminių reagentų ir spalvingai vaizduoja pama dami laukia visi respublikos bazę bei parduotuves. rio žvejų gyvenimą, medžio mone ir jos kadrais. Doc. A. Kaušpėdo bendra tojų nuotykius, sudėtingus Doc. A. Kaušpėdas gimė chemikai. Visai pedagoginei, moksli darbiai ir mokiniai pažįsta žmonių tarpusavio santykius 1911 m. Anykščių raj. MaDoc. A. Sprindis turi pui želių km. valstiečių šeimoje. nei ir visuomeninei Jubiliato Jubiliatą kaip 'abai nuoširdų, 1931 m. baigė Kauno suaugu veiklai būdingas labai glau jautrų vyresnį draugą, visada kią savybę — moka bendrau sių gimnaziją ir išvyko į dus jo sprendžiamų proble randantį bendrą ka bą su ko ti su žmonėmis. Jį dažnai pa Prancūziją studijuoti chemi mų ryšis su praktika, su res legomis ir jaunimu, sugeban matysi besišnekučiuojantį su jos mokslų. 1935 m. A. Kauš publikos chemijos pramonės tį taktiškai patarti ir pamo studentais, jautriai išklausan pėdas gavo inžinieriaus dip poreikiais. Doc. A. Kaušpė kyti. Linkime gerbiamam Ju tį kitų bėdas ir rūpesčius, pa lomą Grenoblio universiteto das aistringai kovoja už mū biliatui energijos ir jėgų, įgy siryžusį kiekvienam patarti Elektrochemijos ir elektro- sų chemijos pramonės išvys vendinant jo gausius kūrybi ir padėti. Betarpiškumas, ta metalurgijos institute. Studi tymą, už vietinių mineralinių nius planus, ugdant gerus lentas greit susidraugauti, įspūdžių sma'sumas, gamtos jų metu busimasis inžinierius žaliavų platesnį panaudoji jaunuosius specialistus. Doc. Z. MAClONIS meilė verčia doc. A. Sprindį turėjo galimybių gerai susi mą. Jis yra autorius moksli savo laisvalaikį praleisti pažinti su naujausiais to me nių straipsnių kuriuose paro DOCENTUI ke’iaujant, medžiojant ar žve to Prancūzijos cheminės pra do praktines galimybes pa jojant. Jis apvažinėjęs visą monės įrengimais, išstudi naudoti lietuvišką dolomitą, ADOLFUI SPRINDŽIUI Lietuvą, gerai pažįsta gimtą juoti pažangiausią gamybos gipsą ir opokas kai kurių la — 5Q METŲ ją Žemaitiją ir jos žmones. technologiją daugelyje che bai reikalingų liaudies ūkiui Lietuvių literatūros kated mijos pramonės sričių. Grį medžiagų sintezei bei augali Sausio 29 dieną doc. A žęs į Lietuvą, A. Kaušpėdas nių ir mineralinių aliejų va ros gyvenimą sunku įsivaiz Sprindžiui sukako 50 metų duoti be doc. A. Sprindžio. Tai brandos amžius. A. Sprin sėkmingai taikė įgytas žinias lymui. Labai svarbi ir vaisinga Jau 20 metų jis skaito spec- dis pilnas kūrybinių užmojų dirbdamas Tyrimų laboratori joje Kaune ir ypač būdamas yra doc. A. Kaušpėdo visuo kursus ir paskaitas lituanis ir konkrečių planų. Nuošir „Lietuvos muilo” fabriko Pa meninė veikla Mendelejevo tams, žurnalistams ir bibliote džiai linkime jam geros svei Būda kininkams, vadovauja semi katos, darbingos nuotaikos, o nevėžyje vyriausiuoju inži- Chemikų draugijoje. mas pirmuoju ir ilgalaikiu narams, kursiniams ir diplo taip pat sugebėjimo ir toliau nieriumi. Vaisingiausias doc. A. šios draugijos Chemijos fa miniams darbams, konsultuo suderinti pedagogo, moksli Kaušpėdo veiklos laikotarpis kulteto pirminės organizaci ja aspirantus. 1955 m. drg. A. ninko, rašytojo ir medžiotojo prasidėjo 1941 m. vasario jos Tarybos pirmininku, doc. Sprindis apgynė kandidatinę bei žvejo darbus ir malonu mėn., kada jis pradėjo dirbti A. Kaušpėdas kartu su prof. disertaciją, o 1962 m. jam mus. dėstytoju ką tik atkurtame H. Polukordu Chemijos ir buvo suteiktas mokslinis do Doc. P. ČESNULEVIČIŪTE Vilniaus universitete. Dėsty Medicinos fakultetuose dar cento vardas. Jis aktyviai DOCENTUI ANICETUI KAUŠPĖDUI — 60 METŲ
R. Simonėlis „sugebėjo" gau ti net 4 nepatenkinamus pa žymius. Studentai A. Jagelevičius, A. Bukelytė, V. Volungevičiūtė gavo po 3 ne patenkinamus pažymius. Korespondentas: Matyt, fa kultete buvo ir daugiau nepatenkinamais pažymiais laikiusių egzaminus. Dekanas: Taip, buvo, 54 studentų (15 proc.) žinios buvo įvertintos nepatenkinamais pažymiais. Net 14 studentų gavo po 2 ir daugiau nepa tenkinamų pažymių. Labai blogas žinias egzami nų sesijoje parodė prekybos ekonomikos specialybės II k. studentas A. Gavutis, mate rialinio techninio aprūpinimo specialybės II k. studentė S. Morkūnaitė, prekybos ekono mikos specialybės TI k. H. Svanytė, J. Narbutaitė, kurie sesijoje gavo po 3 nepaten kinamus pažymius. Korespondentas: Kuri gru pė išlaikė egzaminus geriau siai ir kuri silpniausiai? Dekanas: Geriausiai sesiją
išlaikė prekių mokslo speci] lybės trečiakursiai. Blogiausiai sesiją išlaikė t paties kurso prekybos ekj nomikos specialybės studer tai. Blogai kad prekybos ekd nomikos spec. studentai c nj giausia nepatenkinamų pažJ mių gavo iš specialybės !; lykų. Korespondentas: Kuo paaij kinti tai, kad fakultete, kJ riame didelis stojančiųjų ko] kursas, gana žemas pažangu mas? Dekanas: Visų pirma, „kai ta" neatsakinga studentų pa žiūra į mokymąsi, studija per visus moks’o metus. Au ra, fakulteto pažangumą 11tikru laipsniu žemina studer. tai, perėję iš kitų fakultetu Pvz., visi studentai, kurs šiais mokslo metais buvo pr: imti į II kursą, sesijos met gavo dvejetus, o studentas .A Savickas net nelikvidavo skiri tumų, kurie susidarė perėjai iš Medicinos fakulteto. Redakcijos prierašas: I .Daguodos" sesijos Prekyl o fakultete dar yra 36 skolini] kai.
c Įl i it
s
a j'
iii
ni
la :e
įa )i
;e
n P' k’ Ii
auklėjimo Atkelta iš 1 psl. iktyviai visuomeninei veik ai Jau kelinti metai fakulteto komjaunuolių dalis mokosi aunųjų lektorių — tarptautiįinkų mokykloje. Ugdydamas romjaunuolių klasinį sąmoįingumą ir siekdamas skiepyi nepakantumą buržuazinei deologijai ir moralei, fakuleto komjaunimo komitetas kūrė komjaunimo aktyvo moyklą — kontrpropagandine ema „Idėjų kova ir jauni mas". Mokyklos programoje — paskaitos, pokalbiai, autoreferatų rašymas ir jų svars tymas, seminarai, klausytojų aasirodymai jaunimo audito rijoje. Mokyklą lanko 39 komjaunuoliai. Mokyk’os už davinys — padėti aktyvui gi lai išnagrinėti probemas, esančias ideologinės kovos eentre, ugdyti sugebėjimą ir gūdžius vertinti visuomeni nius reiškinius ir įvykius iš klasinių pozicijų, mokslinio -rgumentavimo pagrindu pra imti komjaunuolius ginti so cialistinės visuomenės princi pus ir paneigti jai svetimus. Apie fakulteto komjaunimo organizacijos veiklos efekty vumą, ugdant studentų k'asinį sąmoningumą, kalba' kom’aunuolių visuomeninis poeti nis aktyvumas. Komjaunimo organizacija vienija apie 300 LKJS narių, 240 iš jų turi ruolatinius komjaunimo įpa reigojimus. Fakulteto kom’aunuolių dalis išrinkta į ’niversiteto, fakulteto, rajono visuomeninių organizacijų vadovaujančius organus, ab soliuti komjaunuolių — vyrų dauguma, išskyrus I kursą, •ra liaudies draugovininkai, dalis studentų — komjaunimo operatyvinio būrio prie Leni no RK ir Universiteto kom■aunimo komiteto nariai, dayvauja Universiteto bei fakulteto meno saviveiklos kolektyvuose. Vilniaus miesto Lenino ra;ono Vykdomojo komiteto prašymu 15 studentų viduri-
nėse mokyklose supažindini g moksleivius su socialistini! te bendrabūvio normų ir taisyki g lių, tarybinių įstatymų pažui] n dimais, atsakė į jų klausimu] te I ir II kursų 77 komjaunuo] liai, komjaunimo organizacjos pavedimu, šefuoja 43 paį auglius, esančius Lenino raju no milicijos vaikų kambarį įskaitoje, o taip pat nepilna mečius vaikus. Apie komjaunuolių sąnro ningumą patriotizmą kalt ai tai, kad fakulteto komj 1 nuoliai aktyviai dalyvan dalyvave įamžinant partizanų kovų ai minimą Švenčionių rajom žygiavo tarybinių partizan kovų kelias. Kai keli asme nys išdavė Tėvynę ir priverti lėktuvo ekipažą pakeisti ku: są ir nusileisti Turkijos ter torijoje, komjaunuolių inl ciatyva fakultetas organizav mitingą, kuriame pasmerkė iš davikus. Komjaunuoliai reiki lavo juos atiduoti tarybinevaldžios organams. Teisės fa kulteto komjaunuoliai įteiki Turkijos pasiuntinybei Mask voje mitingo priimtą nutari 1 r mą. 1969/1971 m. ir per pir] r muosius šių moks’o metų m | ( nesiūs fakulteto komjaunimu c organizacija rekomendavo I 1 kandidatus ir TSKP narius 11 1 i studentų. Fakulteto komjaunuolių da] J lyvavimą lenininėje įskaitoj] 1 j taip pat galima įvertinti te i giamai. 1 1 Tačiau fakulteto kursų kon jaunimo organizacijos reta svarsto politinio budrumi stiprinimo klausimus, Koni jaunimo organizacija dar ne galimybe pilnai išnaudoja nukreipiant studentus propa guoti teisės žinias gyventoji tarpe. Kaip jau buvome praneši anksčiau, Teisės fakulteti komjaunimoi organizacijo darbą svarstė LLKJS CK biu ras (organizacijos darbas įver tintas teigiamai). Pagal biuro posėdžio nutari mą ir paruoštas šis straipsnis
3 psl.
j.yRYBINIS STUDENTAS
„Tuščia galva“ ir juoda kava I
Anksčiau protinio darbo Irbuotojais buvo laikomi tik Mokytojai, gydytojai ir me■ninkai. Šiandien didelė lilis pramonės, žemės ūkio ir litų sričių specialistų dirba lemptą protini darbą, valdo ■ idėtingas mašinas bei me| įamžinus. Gausu mūsuose I airių mokslinių tiriamųjų I istitutų, kuriuose dirba likstančiai mokslininkų. O ką I ekalbėti apie įvairiais būI ais besimokančius ir studiI lojančius, kurių mūsų resI ublikoje yra arti milijono. I Tačiau ne visi žinome, ko|ie fiziologiniai procesai lyksta organizme protinio llarbo metu ir kaip tuos proI esus reguliuoti, siekiant kuo I lašiausių darbo rezultatų, I aip išlikti intelektuliai darI lingu, kūrybingu iki gilios I enatvės. I Protinės veiklos organas Lra smegenys, jos žievinis I luoksnis, turįs apie 15 miI ijardų nervinių ląstelių. I Fiziologai išaiškino dauI ;iau kaip 100 skirtingų sme;enų žievės laukelių, kurie inalizuoja mūsų regos, klauios, skonio, uoslės, lėtinio ir
kt. pojūčių veiklą. Protinio darbo pobūdis visuomet sie jasi su naujos informacijos pasisavinimu. įsiminimu, jos įvertinimu bei panaudojimu, kuriant naujas vertybes ar perteikiant tas žinias kitiems. Todėl intelektualiniams dar buotojams svarbų vaidmenį vaidina dėmesys, atmintis, mąstymas, valia ir kitos psi chinės veiklos sritys. Dėmesio dėka mes (nori mam laikotarpiui) galime visą protinę veiklą sukoncentruoti prie vieno darbo ar objekto. Mąstymo operacijų pagalba mes gretiname, lyginame, analizuojame, sintezuojame gautas žinias, darome iš jų išvadas, apibendrinimus. At mintis padeda mums gautą informaciją, įspūdžius, išgy venimus įsiminti (fiksuoti), išlaikyti ir prireikus — atsi minti (reprodukuoti), t. y. likusius pėdsakus mūsų centrinėje nervų sistemoje vėl sužadinti, paversti vaizdi niais. Per pojūčių organus gauta inormacija nerviniais impulsais slenka galvos sme genų ląstelių kamienais į jų ataugas ir ten sužadina sudė
tingus biocheminius procesus, įrodyta, kad dažni nerviniai impulsai skatina net nervinių ląstelių ataugų augimą. Atminties procese aktyvų vaidmenį vaidina ribonukleininės rūgštys (RNR). Įsiminta mokslinė ar kita medžiaga palieka atitinkamus specifi nius pėdsakus šių rūgščių molekulinėje struktūroje, keičiasi adenino, guanino, citozino ar uracilo santykis. Baltojoje smegenų substanci joje yra RNR depo. Įsimenant atitinkamose smegenų žievės srityse ribonukleininių rūgš čių kiekis didėja, o baltojoje — mažėja. Įsiminimui būtina gautų žinių, įspūdžių konso lidacija. kuri įvyksta tiktai po . - -60 min. Jeigu, per skaitęs tekstą, tuoj pat žmo gus gauna elektros, fizinį ar psichinį šoką, tai jis to teksto negalės įsiminti. Vadinasi, norėdami užtvirtinti gautas žinias, turime sudaryti sąly gas gautai inormacijai galvos smegenyse konsoliduotis, kad nauji įspūdžiai jos nenu stelbtų. Būtina kas valandą daryti 15—20 min. pertrauką. Smegenų resursai nepa
nieko nemato. Sako, suk ten, kur tau pasirodė namelis. Pa suku. Po kelių minučių mes tikrai atsiduriame meteorolo gų punkte. Tarsi miražas snie go jūroje spindėjo išganinga elektros lemputė prie durų. Seimininkai — meteorologai pasakė, kad kelias perėja į Kirovską uždarytas: lavinų pavojus. Mes nusiminėm. Paskui nedrąsiai pasiprašėm į vidų. Leido.. . Greit viską sutvarkę, atsidūrėme jauku mo ir šilumos oazėje. Tiktai tada pajutom, į kokį pavojų mes lindom. Vėjo stiprumas siekė iki 25 m/sek., šaltis apie — 12°C. Apšilom ir sė dim. Žiūrim, atžygiuoja dar viena grupė. Tai buvo sverdlovskiečiai. Pernai su jais mes buvom susitikę Uralo kalnuose. . . Priėmė ir juos. .. Pūga paryčiui aprimo. Pasi rodė saulė. Atvažiavo visur eigis. Gelbėjimo būrio virši ninkas mums uždraudė ke liauti perėja, nes kiekvienu momentu galėjo pradėti šliaužti lavina. Susikraunam viską į visureigį ir griausmin gai tarškėdami stumiamės Kirovsko link. Taigi Jono no ras išsipildė. Pabuvojom ir Pūgoje.
Minsko universitetų mote rų ir vyrų komandos. Pernai panašiame tur nyre mūsų moterų koman da buvo užėmusi pirmą vietą. Šiemet mūsiškės žai dė be Marinuškinos ir Tichonovos (jos su „Elekt ronu" dalyvavo šalies pir menybėse), todėl komanda buvo aiškiai silpnesnė ir
visus susitikimus pralaimė jo. Vyrų tarpe Rygos uni versiteto sportininkai bu vo aiškiai silpnesni, liku sios komandos apylygės. Pirmąją varžybų dieną „Mokslas" nugalėjo Tartu komandą 3:0 (22:20, 15:12, 15:13). Kitą dieną estai laimėjo prieš baltarusius
Ž
Chibinų perėjomis
RYGOJE...
8) Poilsiauti aktyviai, ypač išeiginėmis ir atostogų dienomos, — ilgai vaikščioti gry name ore, sportuoti ar dirbti fizinį darbą. Mūsų studentai ir mokslei viai dažnai pamiršta psichohigienos reikalavimus, dir ba „šuoliuodami", ypač egza minų laikotarpiu. Sesijos me tu jie visą mėnesį įtemptai mokosi, be to, stresso (nervi nių Įtampų) būklės egzaminų ir įskaitų metu galutinai išse kina nervų sistemą, ir jie dažnai suserga. Kai kurie stu dentai tomis dienomis sten giasi aktyvinti nervų sistemą (kad įveiktų sesiją), rūko, vartoja stiprią kavą, arbatą, kofeiną, transaminą, pervitiną, centedriną ar kitus stimu liatorius. Tokia praktika baigiasi tragiškai ir po to tenka ilgai gydytis. Taigi, darome išvadą, kad protinį darbą reikia dirbti metodiškai, sistemingai, o ne pripuolamai šuoliuojant. Tin kamai organizuodami savo darbą, galėsime būti naudin gesni, produktyvesni, akty viau galėsime prisidėti prie mokslo, meno ir technikos pažangos, greičiau pasieksi me savo užsibrėžtą tikslą. Med. m. kand. J. ANDRIUSKEVlClENfi
Sportuosim?..
IEMOS atostogos — kelionių metas. Dide lis būrys žygeivių ir Šiemet pabuvojo įdomiausiuo se Tarybų Sąjungos turistiĮ įuose rajonuose. Septynios Lrupės, išleistos Universiteto [kvalifikacinės komisijos, ke liavo po Karpatų ir atšiau rius Kolos pusiasalio Chibinų kalnus. Daug studentų ropš tėsi ir Lietuvos kalneliais. .. Mūsų aštuoniukė labai marga: Jonas ir Nijolė — gamtininkai, Šarūnas — ma tematikas, Augutė — filolo gė, Dana — absolventė, Eleina ir aš — Istorijos fakulte to atstovai. Šį kartą pabandėme sude rinti abiejų grupių norus: pa buvoti kalnuose ir susipažinti su kultūrine aplinka. Atsivertėm Kolos pusiasalio že jais saamiais metu žuvo mėlapį, nusistatėm maršrutą stambus švedų dalinys, Kiek ir . . .pirmyn. daug matė šios juodos, suChibinų kalnai — jauniau skeldėjusios nuo šaltų žie1 ir si žemės rutulyje, mažiausiai mos vėjų, rudens liūčių paliesti dūlėjimo ir laiko. šalčio uolos. Žygio metu oras mums buŠiaip jau nėra labai aukšti, bet savo aštriom formom, vo labai palankus, Penkias uolėtom perėjom ir giliais dienas buvo giedra, Oro temslėniais daro labai grėsmingą peratūra — nuo —-10°C iki įspūdį. Mūsų kelias ėjo įdo —30°C. Taigi, gera, Tačiau miausiomis Chibinų vietomis. mūsų Jonas vis bambėjo. . . Pradėjome nuo Imandros eže Sako, kad taip pūga užeitų... ro pusės.. . Imandros stote- O čia viskas kaip iš rašto! vieną Priešpaskutinę žygio dieną Įėję susitikom dar bendraminčių grupę iš Le- iš ryto oras buvo apsiniau ningrado. Pasikalbam, sutik- kęs. Pūtė stiprus pietų vė rinam žemė'apius. Jų marš- jas. .. Susikrovėm mantą ir rūtas truputį skiriasi nuo patraukėm Kunijok perėja mūsų. Palinkim geros klo- Kirovsko miesto link. Kol buvome miške, atrodė oras ties.. -. Oro temperatūra — ■ 6°C. visiškai padorus. Kai išėjom Truputį sninga, todėl visai į perėją, mus užklupo baisi neslysta. Ėjom tarsi pėsčio- pūga. Vėjas toks stiprus, kad mis. Tačiau Chibinai nebūtų vos galim judėti į priekį. Vis Chibinais, jei oras sekančią kas paskendo sniege... Užsidieną nepasikeistų... Ryte, dedam kaukes. Visi apšalom kai išlindom iš palapinės, net ledokšniais, tik akys pro kvapą užėmė. Kalnai atrodė plyšius žiba. Kalnų nesimato. ranka pasiekiami, dangus Taip ėjom tris valandas. Stai giedras, giedras. Tą dieną ga, vėjo gūsiui susi’pnėjus, padarėm radia'inį žygį į Jum- priekyje pamatau šviesą. Ne jekoro (lietuviškai — Mirties) tikiu savo akimis. Dar sykį perėją. Perėja ne'abai aukš žiūriu — nieko nematyti. Po ta, bet galinga. Čia XVI a. kurio laiko vėl — prieš akis Šaukiu draugus. Tie karo su vietiniais gyvento-namelis. j
Sausio pabaigoje Rygo je įvyko keturių universi tetų tinklinio taurės var žybos. Jose dalyvavo Ry gos, Vilniaus, Tartu ir
prastai dideli. Per savo gyve nimą žmogus naudojasi vos 4 proc. visų nervinių ląste lių. Naudinga nuolat keisti informacijos būdus (per klau są, regėjimą ir kitus pojū čius), nes primant informaci ją tik per vienus pojūčių organus — jie išvargsta. Protinį produktyvumą bei įsiminimo koeficientą didina gera nuotaika, teigiamos emo cijos, mėgstamas darbas, jau nas amžius. Po 40 metų intelektualinis produktyvu mas mažėja, nes kas valandą centrinėje nervų sistemoje žūva tūkstančiai nervinių ląs telių. Protinio darbo našumą mažina darbo monotonišku mas, vienodumas, bloga nuo taika, nepakankama mityba, apsinuodijimai, alkoholis, ni kotinas, konfliktinės situaci jos darbe, šeimoje. įvairios traumos, triukšmas, vibracija, deguonies stoka darbo pa talpoje, nemiga ir kt. Suminė ti faktoriai neigiamai veikia psichiką, nusilpnina dėmesį, sukelia nuovargį, vangumą, snaudulį, galvos skausmus, pablogina suvokimą, mąsty mą, įsiminimą ir kt.
Jeigu norime būti intelek tualiai produktyvūs, privalo me prisilaikyti psichinės hi gienos reikalavimų: 1) Protiniam darbui turėti atitinkamą ir pastovią darbo vietą. 2) Kambarys turi būti ra mus, šviesus, šiltas (apie 18°C) ir gerai vėdinamas. 3) Šviesa turi šviesti iš kairės (dirbtinė—40—75 liuk sų stiprumo). 4) Kas valandą daryti 15 min ,o po 4—6 darbo valan dų — dviejų valandų per trauką. Jeigu to neįmanoma, tai bent kas 30 min. būtina po keletą kartų giliai įkvėpti, atsilošti kėdėje, pasiraivyti ir 1—2 minutėms užsimerkti. 5) Pertraukų metu reikia daug judėti, sportuoti, giliai kvėpuoti. Mažai judėdamas, žmogus kvėpuoja paviršuti niškai, išsivysto hipoksemija, (deguonies stoka organizme), sumažėja šarmų atsargos, at siranda nuovargio jausmas. 6) Į darbą reikia įsijungti pamažu, dirbti nuosekliai, sistemingai, prisilaikant dar bo ritmo, teisingai derinant darbą ir poilsį, keičiant vie ną darbą kitu. 7) Miegoti po 8—9 valan das, racionaliai kas 4—5 vai. maitintis.
Vėl skubame j paskaitas, vėl pagyvėjo bendrabučiai, vėl visi susirinkome Vilniu je. Mokytis? Taip. Sportuoti? Pagalvokime. Paskutiniu metu „Tarybi niame studente" buvo iš spausdinta keletas VVU spor tą liečiančių problematinių straipsnių. Tai gerai. Visgi -eikia pastebėti, jog padėtis nesikeičia. Įdomu dar ir tai, jog beveik kasmet mes nagri Kirovske apsistojom slidžių nėjame tas pačias problemas. bazėje. Įdomus sargas. Kaž Atvyksta studijuoti į Univer kada gyveno Lietuvoje. Pri sitetą gabus sportininkas. simena kelis žodžius. Visą Jam, aišku, iš karto į akis vakarą sėdim ir kalbamės iki krinta įvairūs faktai, kurių paryčių.. . Sekančią dieną neturėtų būti. Taigi, imama pagal planą — žygis į Ras- kritikuoti. Bėga mėnesiai. vumčioro rūdyną. Rūdyno Pirmakursis įpranta prie sąviršininkas nelabai noriai ygų — jau netvarka akių ne mus priėmė. Sako, tokių čia bado, tarytum įkritai į balą, šimtai. Noras patekti į šach o joje, pasirodo, irgi galima tas nugali baimę, suteikia gyventi. Taip daugmaž atsi daugiau atkaklumo ir mes tinka su daugeliu. Juk nuo palaužiam viršininko pasi mūsų, studentų, ne viskas priešinimą. Apie pietus rūdy priklauso. Vien entuziazmo no vyr. geologas, labai links nepakanka. Nesinori minėti mas ir sąmojingas žmogus, iau ne kartą apkalbėtų ne apmauna mūsų neramias gal sklandumų įvairiose varžy vas šalmais, įduoda po švies bose, apsileidimo ir t. t. tuvą, ir, susėdę į elektrovežį, Pabandžius visa tai sujung dundam į požemį. Tūkstančiai ti j visumą, galime daryti kai laidų, kabelių, šiluminių kurias išvadas. Jos stambiu vamzdžių, juodos sienos, kel planu atrodo taip. Respubli tuvai, viskas susiliejo į vieną kinio masto problema — ba sąvoką — šachta. Apžiūrėjom zės. Salių, sąlygų užsiėmi visus užkampius, kaip sprog mams trūksta daugeliui spor dina, kaip pakraunami ir iš tinių kolektyvų. Universitekraunami elektrovežiai, prisi tiečiai tai junta ypač skau rinkę pilnas kišenes apatitų džiai. Negali tinkamai treni rūdos pavyzdžių, paišini, bet ruotis reprezentacinės VVU laimingi išlendam į paviršių komandos, o ką jau kalbėti Įspūdis nepamirštamas. Va apie likusius entuziastus. Dėl kare apžiūrim miestą. Susi šios priežasties, ir fizinis lavi tinkam lietuvį, dirbantį rūdy nimas yra tik pirmuosiuose ne kalnakasybos inžinierium. dviejuose kursuose. Antra, labai daug kas pri Žygis baigtas. Akys vėl godžiai siurbia pro vagono klauso nuo Fizinio lavinimo langą lekiančius vaizdus, o katedros dėstytojų. Dauguma mintys skverbiasi į ateitį, pla ’ų tikrai nesigaili laiko ir jė gų Vystant vieną ar kitą nuojam, fantazuojam. E. STANKEVIČIUS sporto šaką. Kas ne taip, ‘urėtų pastebėti ir treneriai bei dėstytojai. Toliau .seka sporto klubas 3:1. Nors mūsiškiai ir ne Mokslas". Tai, galima sa atsilaikė prieš minskiečius kyti, tarpinė grandis tarp fi(pralaimėjo 2:3), bet pagal inio lavinimo katedros ir geresni partijų santykį studentų — sportininkų. Pa jiems atiteko pirmoji vie kuliniais keliais metais kluvaldybos veikla buvo ta. blankoka. Kodėl? SK bran’nolyje susipynusios visos TARPFAKULTETINES 7VU sportinio gyvenimo Vasario 20 d. prasideda rroblemos. Kas priklauso nuo Universiteto tarpfakulteti- a'dybos — padarome, nors nės tinklinio varžybos. * irgi ne visada.
Beje, „Mokslo" bejėgišku mą rodo jau tas faktas, jog pernai negalėjome suruoš ti. .. SK dvidešimt penkerių metų jubiliejaus. Paprasčiau siai negavome jokių lėšųšiam renginiui. Pagaliau — studentų ini ciatyva. Vien mokslu sotus nebūsi. Norintys pamiklinti kojas, atsipalaiduoti nuo pro tinio darbo randa įvairiausių išeičių. Minėtos problemos labai skaudžiai atsiliepia Universi teto sportinei garbei respub likinėje arenoje. Ką jau kal bėti apie vidaus spartakia dą... Nemaža 1970/71 m. m. ru dens varžybų dėl įvairių prie žasčių teko atidėti pavasa riui. Na, o rudens startai irgi nedžiugino. Nedalyvavo daug komandų, į akį krito kai ku rių fakultetų visiškas pasy vumas (turėtų susirūpinti fa kultetų komjaunimo organi zacijos). Pagirti galima tik Teisės fakulteto sportinin kus, vadovaujamus A. Cerškaus. Aišku, dar ne viską pra rado ir apsileidėliai — juk pagrindinis varžybų krūvis teks šiam pusmečiui. Reikia tik sukrusti. Dabar trumpai apžvelkime semestro sportinius orienty rus. Į tarpfakultetinės sparta kiados įskaitą įeina dešimt sporto šakų. Septynios sporto šakos privalomos (čiuožimas, krepšinis, krosas, lengvoji at letika, rankinis, slidinėjimas, tinklinis). Likusios pasirinkti nos*: gimnastika, orientacinis sportas, plaukimas, stalo te nisas, šaudymas. P’ius — merginoms meninė gimnasti ka, o vyrams savigynos im tynės ir sunkumų kilnojimas. Preliminarinis pavasario varžybų grafikas toks: 1. Krepšinis — kovas 2. Tinklinis — vasaris 3. Slidinėjimas — vasaris 4. Čiuožimas — vasaris 5. Gimnastika — kovas 6. Meninė gimnastika — ba landis 7. Krosas — balandis 8. Orientacinis sportas — gegužė Be to, pavasarį įvyks ir ati dėtos savigynos imtynių ir lengvosios atletikos varžybos.
S. BUCHAVECKAS
RUOŠTI NE TIK
KOMi _jAS. Taip vadinasi musų naujas skyrelis KOMPASAS padės mums „pasisvečiuoti" įvairiose šalyse, susipažinti su studentų gyvenimo prob-
GERUS SPECIALISTUS... Į TSRS Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo minist rą, TSRS Mokslų akademijos narĮ-korespondentą V. Jeliutlną kreipusi žurnalo „Nauka i religija" („Mokslas ir religi ja") redakcija, prašydama pa pasakoti apie dabartinį stu dentijos ateistinį auklėjimą. Ministro atsakyme, kuris buvo Išspausdintas žurnalo 1970 metų Nr. 12, paliesti labai aktualūs klausimai. Že miau perspausdiname kiek sutrumpintai šį straipsnį.
Efektyviai kovai su religi ja dabartiniu metu reikalin gos paties ateizmo, kaip mokslo žinios, o taip pat būti na žinoti mokslinės-ateistines propagandos formas ir meto dus, religijos ir tikėjimo isto riją. Aukštoji mokykla kaip tik ir turi visa tai perteikti jaunimui. Moksliniai ateizmo pagrin dai studentams visapusiškai atskleidžiami, dėstant visus mokslus. Aukštųjų mokyklų studentai gauna žinių iš ate izmo i- religijos istorijos, yra mokomi dirbti ateistinį darbą gyventojų tarpe. Ateistinio auklėjimo uždavinys yra dvasiškai formuoti asmenybę, gilius antireliginius įsitikini mus, ruošti busimuosius pro pagandistus, sugebančius su maniai ir suprantamai nešti masėms kovingojo ateizmo idėjas. Mokslinės-ateistinės pasaulėžiūros formavimo ba zė aukštosiose mokyklose yra visuomeniniai mokslai, kurių tarpe svarbią vietą už ima mokslinio ateizmo kursas. Nuo 1959—1960 mokslo me tų, visose aukštosiose mokyk lose buvo įvestas fakultatyvi nis mokslinio ateizmo pagrin dų kursas. Taaa buvo imtasi priemo nių naujos disciplinos dėsty tojams paruošti. Universitetų istorijos ir filosofijos fakulte tų stacionaruose, vakariniuose ir neakivaizdiniuose skyriuose buvo pradėtas studentų specializavimas mokslinio ateizmo srityje. Parengta nauja moky mo programa. Žymiai pagy vėjo mokslims-tiriamasis dar bas, nagrinėjant ateistines problemas. Nuo 1964—1965 mokslo metų universitetuose, medicinos, pedagoginėse ir kultūros švietimo aukštosiose mokyklose įvestas mokslinio ateizmo pagrindų kurso dės tymas (laikant egzaminą). Li kusiose aukštosiose makyklose dėstymas lieka fakultatyvinis. Parengta nauja mokslinio ateizmo pagrindų programa. Tapo gilesnė ateistinė kryptis studijuojamų visuomeninių ir gamtos mokslų programose. Išaugo metodinio darbo ly gis. Išleista nemaža mokslo priemonių įvairiomis TSRS tautų kalbomis.
Aukštosioms mokykloms is keltas uždavinys propaguoti mokslinio ateizmo idėjas dės tant ne tik bendras, bet ir spe cialias disciplinas. Rekomen duota plati priemonių sistema, kuri plėstų ateistinį auklėji mą laisvu nuo užsiėmimų me tu, įtrauktų studentus į akty vią ateizmo propagandą gy ventojų tarpe. Dabar atsirado daug įdomių ateistinio darbo aukštosiose mokyklose formų. Kai kurio se aukštosiose mokyklose sėkmingai veikia kovingųjų ateistų klubai. Toks klubas yra, pavyzdžiui, Maskvos valstybiniame universitete. Jis propaguoja ateistines žinias gyventojų, o taip pat studen tų tarpe. Eilėje aukštojo mokslo įstaigų įdomiai organizuojami ateistiniai klausimų-atsakymų vakarai, disputai ateistinėmis temomis ir pan. Taip studen tai feyja praktinių ateistinio darbo įgūdžių. Moksliniame - ateistiniame jaunimo auklėjime būtina di delį dėmesį kreipti į sociali nę religinio tikėjimo žalą, pa brėžti, kad religija atitraukia žmones nuo aktyvios kovos už komunizmą į vergiško paklusnumo likimui ir misti kos pasaulį. Šiuolaikiniu komunizmo statybos laikotarpiu reikia visiškai įveikti religinius prietarus. Aukštoji mokykla kasmet išleidžia šimtus tūkstančių specialistų, kurie eina dirbti i įmones, tarybinius ūkius, kolūkius, statybas, mokvklas, kur gyvena ir dirba didelės žmonių masės: jų tarpe yra ir tikinčiųjų. Mūsų jaunieji spe cialistai, kaip išsilavinę ir kultūringi žmonės, gali daryti didesnę įtaką masėms, negu religijos skleidėjai. Mūsų šalyje dar neužtenka kvalifikuotų ateizmo propa gandininkų. 1964 metais TSKP priėmė specialų nutarimą „Dėl priemonių ateistiniam gyventojų auklėjimui stipin ti“. Siame nutarime aukštajai mokyklai buvo iškeltas užda vinys išplėsti ir pagerinti ruo šimą ateizmo propagandinin kų kadrų, apginkluotų tvirto mis ir giliomis žiniomis, su gebančių naudoti įvairius ate istinės propagandos metodus. Mokslinio ateizmo dėstyme, pas mus yra tam tikrų pasie kimų, Tačiau yra ir trūkumų. Didelis poreikis kvalifikuotų kadrų. Nėra šių dienų reika lavimus atitinkančio moksli nio ateizmo vadovėlio, ne vi sada sumaniai ugdome stu dentų ateistinio darbo įgū džius. Šiuos trūkumus mums būtina pašalinti ir pakelti j reikiamą lygį aukštos kvalifi kacijos propagandininkų, ko vingų ateistų ruošimą.
lemomis.
KOMPASAS laukia jūsų, skaitytojai, laiškų, pa geidavimų. Siūlykite, klauskite.
(„Egzaminas — tai prievartos aktas"). Čia jau aiškiai gir dėti „gošistų" propagandos, „studentų valdžios" atgarsiai: tegu patys studentai spren džia, ką ir kaip studijuoti, bet kokia mokymo disciplina, žinių kontrolė prieštarauja asmenybės laisvei ir todėl tu ri būti panaikinta. Ilgaplaukio psichologo „gošistinių" pažiūrų rimtumu at rodo, niekas netiki. Iš jo šai posi: „Jis anarchistas grei čiau pagal temperamentą, ne VENSENO „GOSISTAS" gu pagal įsitikinimus", — „Vensenas" — vienas iš juokiasi profesorius. trylikos naujų Paryžiaus uni versitetų, kurie atsirado su skaldžius Sorboną. Si refor ma buvo būtina: paskutiniai siais metais studentų kontin gentas augo taip greit, kad universitetas tapo faktiškai nevaldomu. Tai oficiali de centralizacijos priežastis. Sa ko, buvusi ir kita nemažiau svarbi: kovoti su studentų judėjimu parankiau, jeigu su rinksi visus „maištinguosius" į krūvą ir atskirsi juos orga nizaciniu ir teritoriniu požiū riu nuo likusios studentijos. Venseno universitetas lai komas pačiu „kairiausiu" — jo studentai yra filosofai, psi chologai. Pirma, kas krinta čia j akis: „maištingų" lozun gų chaosas. Ant fakulteto sie nų nerasi nė vienos tuščios „PARTIZANAI" vietos. Kaip šis „ultrakairysis" fonas atitinka Venseno IS SORBONOS studentų nuotaikas? 20—25 žmonių grupėje, su kuria Iš kur atsiranda ir kuo re mes susitikome, visi sutinka: miasi „kairuoliai"? „Gošistų“ dabartinė švietimo sistema organizacijų ne taip jau reta. yra ydinga, nes ji turi klasi Vien tik maoistinių „partijų" nį charakterį. Darbo klasės ir grupių priskaičiuojama 10 atstovams sunku pakliūti į su viršum, o juk dar gyvuo universitetą ir dar sunkiau ja ir trockistinės bei anar jame mokytis. Stipendijos ne chistinės srovės. Tarp jų visų pakanka minimaliam pragy nėra vienybės. Tačiau visi venimui, o ir mokamos jos „ultrakairieji" savo bendru tik mokslo metų pabaigoje. priešininku laiko labiausiai Visus jaudina ateitis: švieti įtakingas ir masines darbinin mas neatitinka visuomenės, kų klasės organizacijas. Štai darbo rinkos poreikių, todėl „Proletarinės kairiosios" ly iškyla nedarbo, dekvalifikaci- deris Alenas Zeismaras kalti jos problema. na Visuotinės darbo federa .„Kokia studentų judėjimo cijos aktyvistus už bendra priežastis?" Kyla karšta dis darbiavimą su klasiniu prie kusija. Viena studentė sake, šu. Jam neegzistuoja susitari kad dauguma studentų prie mas, kurį priverstas daryti šiški dabartinei politinei ir kapitalistas po sėkmingo dar visuomeninei santvarkai. Kita bininkų streiko. Be tokių su tvirtina, kad iš pradžių masi sitarimų negalima kova už nis studentų judėjimas nekė savo teises. „Ultrakairieji" lė politinių reikalavimų, kol siūlo tai pakeisti „partizanine nesutiko valdžios pasiprieši kova", „prievarta". Koncepci nimo. ja gana paprasta. Dirbantieji J ginčą Įsijungia ilgaplau nekenčia savo išnaudotojų, kis jaunuolis (jis gerokai pa belieka tik visaip skatinti šią vėlavo į paskaitą). Svarbiau neapykantą, leisti jai pasi sia judėjimų priežastis, jo reikšti pačiomis kraštutinėmis manymu, mokomojo proceso priemonėmis. Zeismaras, aiš priverstinis charakteris. Ypač kiai remdamasis „kultūrine jį šokiruoja egzaminų sistema revoliucija", ypač pabrėžia UOS vadina „gošistais" (pranc. gauche — kairysis, „gošistas" — kairuolis). Jie kalba apie „pasipriešinimą", „partizani nį karą" (jie apiplėšia turtin gas parduotuves ir atiduoda vargšams pagrobtas prekes, juos dažnai už tai teisia, nes apiplėšimas lieka apiplėšimu, kad ir kokie robinhudiški bū tų motyvai). . . Ką slepia toji r-r-revoliucinė frazeologija?
J
būtinumą pažeminti „priešų" žmogiškąjį orumą: jeigu dar bininkai uždarys šeimininką jo kabinete, būtų gerai neda vus jam valgyti, išeiti į tua letą ir t. t. Kada priešas tokiu būdu bus pažemintas, dings baimės prieš šeimininkus li kučiai, prievarta ir neapykan ta pražys, ir revoliucijos rei kalas bus aiškus. Pernai vasarą „gošistai" iš kėlė šūkį „Jokių atostogų buržujams". Praktikoje tai at rodė taip: madinguose kuror tuose „ultrarevoliucionieriai" badė brangių automobilių pa
LOTYNŲ KVARTALO
Šeštadienį 18 vai. Aktų sa lėje įvyks koncertas-pašnekesys „Romantiškasis parna sas". Koncerto metu skambės kompozitorių-romantikų kū riniai. Galioja Valstybinės fil harmonijos abonementai Nr. 1 ir Nr. 2. HINDI kalba šiandien yra labiausiai Indijoje paplitusi modernioji indų kalba, Indi jos tautų bendravimo kalba. Beveik tas pats yra ir urdū kalba, kuri yra valstybinė Pa
dangas. Gegužyje „ultrakai rieji" užgrobė gamtos moks lų fakultetų pastatą Sorbonoje, sulaužė brangią laborato rijų aparatūrą. Grenoblyje jie keletui dienų okupavo studentų bendrabutį. Ir to kius veiksmus „gošistai" lai ko „kova su kapitalizmu" ar ba „pilietiniu karu universite tuose".
DAUG TRIUKŠMO DĖL NIEKO „Gošistų", sako, yra apie 30 000 ar mažiau. Bet triukš mą jie kelia didelį. Apie juos kalba, ginčijasi. Stambiausi buržuaziniai laikraščiai ne gaili viso puslapio aprašyti „gošistų" „partizaniniams" veiksmams. Kokie naivūs be būtų „gošistų" darbai, visi jie didina neramumus, baimę, o tai labai paranku tiems, kas suinteresuotas slopinimu tik rai masinio demokratinio ju dėjimo kurio pagrindinė jėga — darbininkų klasė su Ko munistų partija. „Ultrarevoliuciniai kairieji" turi sudary ti įspūdį, kad revoliucinių idėjų nešėjai iš tikrųjų yra ne komunistai, o maištautojai iš „gošistinių" sektų. 1968 m. įvykiai parodė, kad prancūzų inteligentija
pradeda aktyvią kovą priesH kapitalistinį išnaudojimą. TaiB pasakytina ir apie studen- • tus, kurie gerai žino, kas jųB laukia už universiteto slenks- j čio. Tačiau daugeliui ši: H sluoksnių atstovų ir pats iš-B naudojimas, ir kova prieš jį B — naujas dalykas. Kilę iš B buržuazinių ir smulkiaburžua I žinių šeimų, iš jaukaus aprū-l pinto pasaulėlio pakliuvę į I negailestingą gamybos ir biz-l nio pasaulį, jie pajunta, kadi juos žiauriai apgavo. Tai, kai jiems teigė nuo mažų dienų, I neišlaiko konkurencijos šia I me pasaulyje. Kai kuriems I jauniems inteligentams kyla I noras sunaikinti — ir kaip I galima greičiau — visa, kasi apgavo jų viltis: moralę, šei e mą, kultūrą, mokyklą, techniu kos progreso pasiekimus. Pa-1 našios emocijos sudaro pa j, lankią dirvą „ultrarevoliuci I nei" propagandai. Ultrakairiųjų sektų idėjos I susišaukia su įtakingomis da I bartinės buržuazinės filosofi I jos mokyklomis. Visuomeni-1 niame pasaulyje nėra jokių I dėsningumų, jis chaotiškas | beprasmiškas, žmogui tokio I mis sąlygomis nieko kito ne | lieka, kaip atsiduoti savo I instinktų valiai, savo stichi 1 nių emocijų šauksmui — to j kia pagrindinė „praktinė" eg-1 zistencializmo išvada. Šią I filosofinę kryptį Prancūzijoje išvystė Žanas Polis Sartras Ir visai logiška, kad pernai ' Sartras demonstratyviai pasi skelbė save maoistų „Liaudies reikalo" redaktoriumi. O vie- : ną dieną Paryžiaus laikraščiai užspringdami pranešė sensa ei ją: Sartras ir žinoma rašy toja Simona de Bovuar Di džiuosiuose bulvaruose par davinėjo „Liaudies reikalą" ir buvo policijos sulaikyti. Tie sa, juos čia pat paleido.. . Prityręs buržuazinis politi kas gerai žino, kad „gošistų" veiksmai nepavojingi. Triukš mas lieka triukšmu. .. Prancūzų komunistai žino, kad pagrindinę studentijos dalį pakreipti į demokratinę kovą, studentų judėjimą su jungti su organizuota darbi ninkų kova nėra lengva ir paprasta. Tuo pačiu metu prancūzų darbininkų klasės avangardas yra įsitikinęs stu dentijos daugumos antimonopolistinių pažiūrų ir siekimų nuoširdumu bei tvirtumu. „Problema sudėtinga todėl, kad daugelis iš tų, kurie pla tina mums priešiškus lape lius, — pasakė senas komu nistas, — iš tikrųjų ne mūsų priešai".
Paruošė A. DARGUŽIS
kistano kalba. Ji skiriasi nuo Kitas numeris išeis vasario hindi kalbos ir tuo, kad var 26 d. toja arabišką raštą ir didesnį kiekį žodžių, paskolintų iš persų ir arabų kalbų. Šios dvi kalbos — hindi ir urdū — REDAKTORIUS Vra dvi tos pačios hindustani A. KUSTA kalbos literatūrinės formos. Hindi kalbos kursas prade damas trečiadienį, vasario mėn. 17 d., vienuoliktą valan dą, 89 auditorijoje. Kviečiami dalyvauti visi tie, kurie domisi Indija ir rytų kalbomis. Dėstytojas REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, Universiteto 3, telef. Vasario 18 d. 17 vai. į Fi 2-58-84. zinio auklėjimo katedrą kvie įRinko ir spaudė LKP CK čiami Universiteto šauliai. eidyklos spaustuvė šaudymo sekcija. Užs. Nr. 733 LV 07466
B CtMiVBIDIf scciDencaf