Visų šalių proletarai, vienykitės!
įrtėja egzaminai — mūsų žinių patikrinimas, mūsų darbo ataskaita Tėvynei. jMlNĖSE KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE VYKSTA SUSIRINKIMAI KAIP RUOŠIAMĖS iEfIJAI?" STENGIAMASI, KAD KIEKVIENAS STUDENTAS PRADĖTŲ EGZAMINUS, IŠLAIKĘS VISAS ĮSKAITAS.
CARVBI rIIs suuDencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO R EKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
1971 m. gruodžio 17 d.
Kaina 2 kp.
Nr. 40 (780)
Jaunystė“ geriausia respublikoje Į Pirmadienį Vilniaus PedagoĮnio instituto salėje įvyko fepublikinis studentų darbo jpcilsio stovyklų aktyvo pa ltai imas. Iš respublikos aukš tų ir specialiųjų vidurinių Loyklų susirinko 220 atsto[ Pasitarime dalyvavo BKJS CK sekretorė V. Klikūienė, aukštojo ir specialiojo kurinio mokslo ministro paĮaduotojas K. Žukauskas, Įaiino statybos, Žemės ūkio Į .tatybos ministerijų atsto ki visų aukštųjų mokyklų pm jaunimo sekretoriai, svesai iš Turkmėnijos ir Stepių pajaus. Pasitarime aptartos re, lojo semestro problemos, teskelbti 1971 metų vasaros prbo ir poilsio stovyklų kūn ini so rezultatai, apdovanotos Iriausios stovyklos, aukštųų ir specialiųjų vidurinių
APIE TAI RAŠĖME
PRINCIPINGUMAS I Tarybinio studento" Nr.37 [1971. XII, 26) rašėme apie [tudentus ilgapirščius. StraipsĮtelyje buvo minima V. Sabecfio pavardė. Vagišių bandė užstoti grupelė jo kurso draubų; jie atnešė pareiškimą Unibersiteto Rektoriui, prašydami pašalinti V. Sabeckio.
I Prieš keletą dienų įvyko [Teisės fakulteto III kurso komjaunimo susirinkimas. Bu ko svarstomas opus kurse plausimas: buvo kalbama apie principingumą. Kalbėjo studentė V. Ciurponytė, kurso komjaunimo [rganizacijos sekretorius A. Pumputis fakulteto komjauniP" biuro nariai R. Juraitis ir [• Pusdešris, fakulteto dekapas doc. V. Nekrašas, doc. A. pasimavičius. Buvo apsistota ties tuo fak[!| i°g grupė kurso studentų, fepasitarusi su visu kursu, kreipėsi į Rektorių, prašyda ma palikti mūsų kurse SabecI (Jis buvo pašalintas iš Uniersiteto už vagystę). Aišku, galima padėti drau gi. bet šiuo atveju pasielgta feteisingai, neprincipingai — pupė studentų kreipiasi į lektorių viso kurso vardu! Ar?> taip galima? Aišku — ne. r tuo labiau studentams teisi ninkams. Peikia rimtai pagalvoti apie ‘teiti, negalima taikstytis su engvabūdiškumu, būtina lai■ytis teisingų principų, ugdyti avY sugebėjimus teisingai iš mokti vertinti faktus. Tai akentavo doc. A. Rasimavičius. Išvada viena — principinlumas reikalingas visiems ®onėms, o teisininkams be 0 iš viso neįmanoma. Studenatrodo, suprato šio pokal>io svarbą ir, matyt, padarys ūkiamas išvadas. A. CIVILKAITĖ
mokyklų bei darbo ir poilsio stovyklų štabai, stovyklauto jai. 'Iš aukštųjų mokyklų geriau siai dirbo Kauno Politechnikos instituto komjaunimo organi zacijos darbo ir poilsio sto vyklų štabas (viršininkas Rimgaudas Kazėnas). Jam pri pažinta pirmoji vieta ir įteik ta piniginė premija. Iš Žemės ūkio ministerijos organizacijų žinioje dirbusių stovyklų geriausia pripažinta Vilniaus V. Kapsuko univer siteto stovykla Kapsuko rajo no S. Nėries kolūkyje „Jaunystė-71" (viršininkas Jonas Bagdonas). Jai įteikta gairelė „Geriau sia 1971 m. darbo ir poilsio stovykla" ir premija. LTSR aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministerijos
Garbės lentoje — O. Drumstaitės, E. Butkaus, A. Patinskaitės ir daugelio kitų pavardės. Jie neša chemikų garbės vėliavą, pelnytai ger biami, nes jų žinios įvertina mos „labai gerai". Tik galia, kad Chemijos fakultete šalia gausaus penketukininkų būrio rikiuojasi grupė su akademi niai įsiskolinimais. Mes bandė me fakulteto aktyvistų būre ly išaiškinti nepažangumo priežastis. Deja, ne taip leng vai mums sekėsi. Fakulteto komjaunimo biu ro sekretoriaus pavaduotoja Kamelija Grybauskaitė skubė jo, bet savo nuomonę pasakė: — Tegul kiekvienas atlieka savo pareigą — ir skolų ne bus. Labai teisingai pasakyta. Čia ne vidurinė mokykla. Stu dijavimas yra kiekvieno gar-
DIENOS
įvykiai ir žmonės
Garbės raštais apdovanoti VVU dėstytojai M. Belkindas, A. Apynis, A. Adomaitis, LLKJS CK Garbės raštais — V. Baltinas, V. Braziūnas, B. Čekanauskas (IF studentai), V. Gudukas ir E. Juras (MF studentai), dėst. J. Vidūnas, A. Skrebutėnas (TF stud.), I. Jonikaitė (MMF stud.) ir kt.
Į eilinį Istorijos ir Filologi jos fakultetų komjaunimo ak tyvo mokyklos „Pasaulio jau nimas ir idėjų kova“ užsiėmi mą tema „Lietuvos jaunimo komunistinio ir ideologinio darbo problemos" TSKP būre lio iniciatyva buvo pakviestas Lietuvos LKJS CK sekretorius R. Judeika. R. Judeika papasakojo apie mūsų respublikoje atliekamą ideologinį darbą jaunimo tar pe, kalbėjo apie šių dienų ne geroves, nagrinėjo jų atsiradi mo priežastis.
Šiandien — Universiteto mokslo pirmūnų antrasis pasi tarimas. Jame dalyvaus ir Ja nina BRAŽĖNAITĖ, Gamtos fakulteto biologijos spec. III k. studentė. Janinai už la bai gerą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą paskirta Lenino stipendija.
J. PASKOCINAS
J. MAŽEIKIO nuotr.
GRUPE bės ir sąžinės dalykas. Niekas neturi teisės metus, du čia trintis, kad paskui pasaky tų: „sunku, negaliu" arba „ne į tuos ratus įsėdau". III kurso chemijos spec. stu dentė J. Jurkevičiūtė nelabai noriai įsijungė į mūsų pokal bį. Ji vadovavosi nuomone „nėra kada mąstyti, reikia mokytis". Taip, ji mokosi. Ir jai sunku ką nors pasakyti. Skolų niekuomet neturėjusi, nebėgusi į dekanatą 10 kartų prašyti perlaikyti egzamino. Patiko jos požiūris į grupės vaidmenį kovojant už gerą pa žangumą. — Visų pirma, grupėse trūksta vienybės, — pasakoja ji. — Mokykloje visi būdavo
už vieną, o vienas už visus. Jaudindavomės, pergyvendavom kiekvieną draugo nesėk mę. O čia, Universitete, daž nai trūksta to nuoširdumo ir draugiškumo, aplamai, trūksta pažiūrų vienybės. Mūsų grupėje anksčiau mo kėsi V. Bernotas. Dažnai prisi menu jį ir net skaudu pačiai. Kokie, vis dėlto, mes esam rūstūs. V. Bernotas, manau, galėjo ir toliau būti mūsų grupėje. Bet... pradžioje jam ėmė nesisekti. Net nepastebė jome, kaip pamažu atsiribojo me vieni nuo kitų. O jei bū tumėme visi vieningai jam pa dėję, gal nebūtų jis palikęs mūsų. Daug ką reiškia sava sis Aš.
ChF profbiuro sekretorė Al dona Patinskaitė susiduria su tokiais klausimais ne pirmą kartą. Ji papasakojo apie daž nai studentų tarpe sklindan čias blogas nuotaikas. — Tempti už ausų nėra tikslo, — aiškina ji. — Daž nai būna, kad vargais nega lais gauna diplomą studentas, o paskui žiūrėk dirba kuo pui kiausią darbą. O geram stu dentui gauti tokį darbą — ne įmanoma. Argi nepikta? Ne veltui sakoma, kad svei kame kūne sveika siela. Jei grupės kolektyvui rūpi drau go nesėkmės, ji gali padėti. Negi visi skolininkai nesuge ba mokytis. Reikia tik įkvėpi mo, pasitikėjimo savo jėgo mis. Jį gali sužadinti grupė, jeigu jai iš tikrųjų tai rupi ir brangu.
Pirmakursiai istorikai suren gė pašnekesį tema „Socialisti nio ir kapitalistinio pasaulio jaunimas". Į svečius studentai pasikvietė „Komjaunimo tie sos" redaktoriaus pavaduotoją A. Semašką. Žurnalistas įdo miai kalbėjo apie šiuolaikinio jaunimo problemas ir uždavi nius, pasidalino įspūdžiais iš turistinės kelionės po Angliją.
<
I. SABAITYTĖ
I k. istorikė
Lapkričio mėnesį Marcinko nyse (Varėnos raj.) buvo surengta vakaronė, kurioje da lyvavo Žiūrų etnografinis an— samblis ir VVU Chemijos fakulteto saviveiklininkai apie 20 žmonių, daugiausia diplomantai. Neseniai j Chemijos fakulte tą atėjo laiškas. Jame marcinkoniškiai — apylinkės vykdo J. BĖRUS mojo komiteto darbuotojai, mokytojai, inžinieriai, gydyto jai — dėkoja studentams už programą, už nuoširdumą, ge rą nuotaiką, už tikrai studen tišką kultūrą ir elgesį, už mei lę liaudies dainai. švietimo ratelis, vadovauja Musų inf. mas Gamtos fakulteto inžinie riaus J. Sabaliausko. Ratelių užsiėmimuose paprasta ir pri einama forma pateikiama me Praėjusią savaitę WU studžiaga, liečianti XXIV partijos suvažiavimo uždavinius, parti deritų profkomiteto iniciatyva jos politiką ekonominėje sri centriniuose rūmuose buvo tyje, aktualius vidaus ir už suruošta Dailės instituto antro kurso studento Gintaro Gesesienio politikos įvykius. J. STAŠAITIS vičiaus darbų parodėlė. Nors GF partinio biuro narys eksponuojama tik keletas bu simojo dailininko akvarelių (devyni peizažai vasaros motyvais), ji sukėlė gyvą su čiuodavo“ su kolona... Tai buvo džiaugsmo, kai sidomėjimą jaunimo tarpe. prasivėrė durys ir įėjo nedi Malonu pažymėti, kad tai dukas vaikinas didžiuliu sūriu ne pirmas tokio tipo rengi nešinas. Pasirodo, tai Vilniaus nys, rodantis stiprėjančius pieno kombinato turistų dova VVU ir VDI studentų ryšius. na universitetiečiams. Ne visi norintys galėjo pa E. SUDAVlClOTĖ tekti į vakaronę, nes bendra VDI studentė bučio valgyklos plotas ribo tas. Reikia pagirti turistus ir bendrabučio Nr. 1 tarybą (jos DIENOS sąskaitoje jau antras panašus renginys) už šį gražų vakarą.
Politinis švietimas Gamtos fakultete Jau daug metų Gamtos fa kultete pastoviai vyksta marksistinės - lenininės filoso fijos ir gamtos mokslų proble mų teorinio seminaro užsiėmi mai fakulteto personalui. Jų tikslas — revoliucinės teorijos nagrinėjimu padėti formuoti mokslinę marksistinę - lenini nę pasaulėžiūrą, giliau supras ti šiuolaikinio visuomenės vys tymosi dėsningumus, skiepyti klasinį požiūrį į visuomenės reiškinius. Seminare nagrinė jamos ir aktualiausios gamtos mokslų bei technikos proble mos. Seminarai tapo populia rūs fakulteto darbuotojų tar pe ir yra gausiai lankomi. Pa prastai seminare būna 70—80 klausytojų ir daugelis jų akty viai dalyvauja diskusijose. Seminaro tematika labai įvairi. Joje nagrinėjama XXIV TSKP suvažiavimo, plenumų medžiaga, buvo paminėta F. Engelso 150—mečio sukaktis, aptartas Hėgelio filosofinis palikimas ir kt. Ruošiamasi
paminėti I internacionalo 100 metų sukaktį. Pranešimus dažniausiai ruo šia fakulteto darbuotojai, yra kviečiami patyrę lektoriai ir iš kitų fakultetų. Su pasiseki mu praėjo seminarai, kuriuose pranešimus skaitė kitų fakul tetų atstovai — prof. dr. P. Slavėnas, doc. J. Vinciūnas. Tai paįvairina seminaro darbą, suaktyvina jo dalyvius. To ir
siekia seminaro vadovas prof. dr. V. Chomskis ir seminaro seniūnė inž. G. Ramanauskie nė. Jie nuoširdžiai stengiasi, kad seminarai būtų geri. Fakultete veikia politinio švietimo ratelis techniniam personalui, vadovaujamas probleminės laboratorijos ve dėjo P. Bruzgulio, ir Gamtos bei Medicinos fakultetų valy tojų ir kiemsargių politinio
VAKARAS TAURE Skelbimai kvietė Universi teto studentus į „Tauro" bendrabučio vakaronę. Ją valgykloje surengė Turistų klubas ir bendrabučio taryba. Įėjus dėmesį tuojau pa traukdavo turistiškų fotonuot raukų stendai, spalvoti jumo ristiniai plakatėliai. Ir triukš minga atmosfera. Vakaronės įžanginį žodį ta rė bendrabučio tarybos pir mininkas A. Steponavičius ir
UTK pirmininkas E. Stankevi čius. Studentai galėjo susipa žinti su turistų žygių momen tais: S. Kučas demonstravo diapozityvus. Tą vakarą visiems užteko kalbų ir šokių. Muzikantai stengėsi net suprakaitavę. Nutilus armonikai, skambėda vo daina arba sugriaudėdavo juokas, kai kuris nors dalyvis, bandantis laimę atrakcione, užrištomis akimis „pasibu-
S. BUCHAVECKAS
įvykiai ir žmonės
2 psl.
TARYBINIS STUDENT,
Universiteto bendrabučių tarybų pirmininkai ir komen dantai buvo išvykę į Kauną, kur tartasi, kaip pagerinti bendrabučių tarybų darbą. Teko pabuvoti Kauno Medici nos instituto bendrabučiuose. Įžengus pirmą žingsnį į me dikų bendrabučius, mus nu stebino švara ir tvarka juose. — Kaip jūs pasiekėt tokios idealios tvarkos ir švaros? — paklausė kažkuris iš mūsų. — Žinot, studentai labai tvarkingi. Be to — čia jų ant rieji namai. O kas nori, kad jie būtų nejaukūs? — atsakė medikų bendrabučio komen dante. Aišku, nereikia būti nai viam ir galvoti, kad Kaune gyvena ne tokie pat studentai, o šventieji. Tačiau, nenu ginčysi, jog jų kambariai jau kesni, virtuvės švaresnės. Džiugino akį medikų sien laikraščiai. Juose, žinoma, nėra nieko stebuklingo, ta čiau matai, jog piešta ar ra-
NAUDINGA IŠVYKA syta noriai ir nuoširdžiai, ko mūsuose dažnokai pasigendi. Mums visiems patiko ir lite ratūrinis almanachas, ranka leidžiamas Medicinos instituto pirmajame bendrabutyje. Al bumo pobūdžio leidinėlyje — naujausi bendrabutiečių lite ratūriniai bandymai, skonin gos iliustracijos. Kiekviena me Medicinos instituto bend rabutyje yra radijo studijėlės. Vertėtų ir mūsuose apie tai pagalvoti. Nereikėtų tada ta rybų nariams bėgioti po kele tą kartų į bendrabutiečių kam barius informuoti, jog rytoj bendrabutyje savitvarka, ne reikėtų rašyti skelbimėlių, kuriuos ne kiekvienas paste bi. Galėtum su gimimo diena ar kita švente bendrabutietj daina pasveikinti, tematinį pašnekesių ciklą organizuoti ar apsileidėlį pakritikuoti.
Broliškose respublikose Studentų profkomitetas or ganizavo ekskursijas į broliš kų kaimyninių respublikų sostines — Minską, Rygą. Minske studentai aplankė RSDDP I suvažiavimo namąmuziejų, susipažino su miestu. Rygoje — istorinės-revoliucines miesto įžymybės, pabuvo jo kurorte Jūrmaloje. Ekskur sijose dalyvavo 60 Universi teto studentų. Studentų profkomiteto pir mininko pavaduotojo J. Surblio vadovaujama profsąjun gos aktyvo grupė buvo išvy
fc
c
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE
Neseniai buvo apžiūrėta visų bendrabučių sieninė spauda. Iš karto pasakysim, vaizdas nelabai džiuginantis. Ketvertu galima įvertinti tik trečio ir penkto bendrabučių sienlaikraščius. Medikai turi neblogą fotovitriną „Mūsų dienos — kaip šventė". Nuo traukose atsispindi medikų darbai ir rūpesčiai, jų buitis, laisvalaikis, saviveikla. Tur būt, nelabai daug prakaito iš liejo fotovitrinos organizato riai, o rezultatai (kai kitų bendrabučių tarybos snau džia) tikrai neblogi. Fotovitrina puošia bendrabučio korido rių. Tarpfaikultetinio patalpų apipavidalinimo konkurso nuostatuose pasakyta, kad vertinant labai daug reikšmės turės ir sieninė spauda, fotostendai. Matyt, tik medikai tą punktą suprato. Geras medi kų ir satyrinis sienlaikraštis. Nepeiktinas šį kartą trečio bendrabučio sienlaikraštis „Vaivorykštė". Tačiau, kad sienlaikraštis pririštas sumaz gytais suraizgytais supuvu siais pančiais — to „origina lumo" jau niekas nesupras. „Nepasistengei, patingėjai
kusi Į Estiją Talino politech nikos instituto profkomiteto kvietimu. Taline pasirašyta kultūrinio, sportinio ir turistinio-poilsinio bendradarbiavi mo sutartis 1972 metams. Jo je numatoma, kad į mūsų universitetą atvyks Talino po litechnikos instituto estradinis vokalinis ansamblis, profaktyvo grupė ir 10 studentų į po ilsio stovyklą Zydiškėse. 1972 m. vasario mėn. 18— 19 d. d. Taline koncertuos VVU Fizikos fakulteto estradinis-vokalinįs ansamblis, ba l:
.1 u
Kad bendrabutiečiai nepa mirštų, jog reikia rodyti lei dimą budinčiajam, budėti virtuvėje, negalima girtuok liauti bendrabutyje, kaunie čiai sugalvojo, manyčiau, ge rą 20-ties balų sistemą. Neiš plovė kuris virtuvės — kam bariui rašomi 5 balai. Netvar kingas kambarys — pridedami dar penki, irgi visam kamba riui. Susirinkai 20 — ruoškis mantą ir užleisk vietą tiems studentams, kurie tvarkysis, nepažeidinės bendrabučio gy ventojų taisyklių. Nauda dvi-
t f f f f f t /
guba: ugdoma kolektyvinė atsakomybė, palengvėja bendrabučio tarybos darbas. Viena bendrabučio taryba bejėgė, jeigu tik ji rūpinsis tvarka. Juk nesunku korido riuje pasilenkti ir pakelti po pieriaus skiautę, įmesti nuorū ką į šiukšlių dėžę, kambaryje švariai išplauti grindis, tuščias sienas papuošti paveikslo re produkcija ar fotonuotrauka Žinoma, jeigu nori gyventi jaukiuose namuose. O jie vi siems mielesni. A. STEPONAVIČIUS
bendrabučio Nr. 1 tarybos pirmininkas
Šeimininkavimo mokykla SKYRELĮ APIE STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS VEIKLĄ TVARKO J. SURBLYS
landžio mėn. 22—23 d. d. iš vyks į Taliną profaktyvo gru pė, o vasarą — 10 mūsų stu dentų ilsėsis prie Baltijos jū ros, Kliogarande. Mūsų Universitete viešė jo Ivano-Frankovsko naftos ir dujų instituto profkomiteto delegacija. Svečiai susipažino su mūsų Alma Mater, dalyva vo internacionaliniame vaka re, aplankė įžymesnes Vil niaus vietas. Priėmimo Universiteto stu dentų profkomitete metu bu vo numatytos tolimesnės bendradarbiavimo gairės tarp dviejų aukštųjų mokyklų prolkomitetų. Pavasarį mūsų Uni versitete žada koncertuoti Už
t f f f f t t f / f f t
karpatės šokių kolektyvas, vokalinis-instrumentinis an samblis. Žiemos atostogų me tu 15 Universiteto studentų ilsėsis jų stovykloje Karpatuo se „Rička". Balandžio mėnesį į Ivano-Frankovską išvyks geriausi fakultetų meno savi veiklininkai. Vasaros atostogų metu numatoma suorganizuoti bendrą turistinį žygį po Kar patų įžymias istorines - revo liucines vietas. Sį bendrą mūsų Universiteto ir IvanoFrankovsko naftos ir dujų instituto studentų turistinį žy gį jo dalyviai skirs TSRS 50-mečiui. E. DARAŠKEVlClCTĖ
n
padarė. Taip ir kabo sien laikraščio tas pats numeris po kelis mėnesius. Jeigu jau ne spėjama paruošti viso nume rio, tai bent vieną kitą progi išleisti geresnį sienlaikraštį, iš ryto, numetė nereikalingą nį straipsnį tikrai galima pa tuoj tave ir pliekia. Geriau sąsiuvinį ant staliuko, ir atseit, keisti. jau visai jo nerodyti" — ar vieta užimta. Nesvarbu, ateis Labai primityvūs ir mūsų tik ne taip samprotauja bend jis kada nors vakare, ar visai satyrikai. Šešto bendrabučio rabučio Nr. 4 taryba? Pernai, neateis — kitas „jo užimta „Žaibas" deda didžiausią kad kuo mažiau sienlaikraščiai vieta" naudotis jau negali. Tai iliustraciją (ilgiausia eilė būtų matomi, buvo uždanginę tikrai negera „tradicija". Apie prie telefono-automato) ir net j ketvirtą aukštą. Šiemet ją užsimena antro bendrabu prašo gyventojus nekalbėti gi pirmam aukšte sienoje iš čio sienlaikraštis „Studentiš ilgai telefonu, gerbti kitų lai mušė didžiausias skyles sien- koje šeimoje". Bet tai ir vis ką. Argi nėra aktualesnių da laikraščiams ir... nepakabino. kas. Jokios iliustracijos, jokios lykų? Negerai, kai sieninė spauda kitos aktualios žinutės. Kodėl „Tauro" bendrabučio saty žemo lygio, — dar blogiau, staiga užgęso taip ryškiai rinio sienlaikraščio „Ant Tau kai jos visai nesimato. švietęs „Komjaunimo prožek ro ragų" kritika irgi visai neNesinori tikėti, kad bendra torius?" Nejaugi nebėra ką - veiksminga, nes nekonkreti. butyje nėra sudarytos sien kritikuoti? Čia figūruoja visokie nebūti laikraščio redkolegijos. Grei Noriu paminėti dar vieną septintakursiai Krengeliausčiausia, kai kas pamiršo savo ■ faktą: daugelis sienlaikraščių kai. Kam toks pigus juokas? pareigas. Mes manome taip: redaktorių, Och, jūs sienlaikraščiai, išleidę geresnį jeigu kam buvo duotas kom numeriuką, džiaugdamiesi tri sienlaikraščiai, kada jūs paM. ŽEMAITIS jaunuoliškas įpareigojimas, na rankas — mano, jau viską gerėsit? tai jis ir turi būti vykdomas, už jį turi būti atsiskaitoma. teto posėdyje buvo apsvarsty Kitas reikalas, jeigu į šį dar ta ir patvirtinta studentų bą pažiūrima formaliai, ir profsąjungos organizacijos pajamų ir išlaidų sąmata sienlaikraštis redaguoti ati Universiteto partijos komi 1972 m. duodamas pirmam pasitaikiu tete buvo apsvarstyta antro Kitais metais nutarta išskir siam. Universitete yra tikrai ir trečio bendrabučių tarybų ti kultūriniam - auklėjama jam darbui — 20.000 rublių: gabių studentų, tiktai reikia darbas. muzikos instrumentų įsigiji mokėti juos pavilioti, paska Trisdešimt Universiteto stu mui — 6000 rub., sportiniam tinti, remti jų iniciatyvą. dentų dalyvavo studentų darbui — 4 000 rub., iš jų Bendrabučio skaitykla nela profkomiteto suorganizuotoje 2 000 rub. sportiniam invento riui įsigyti. Studentų profsą bai, didelė, negali ji sutalpin ekskursijoje* į *Kalininqradą. ★ jungos nariams numatytas ti visų norinčiųjų mokytis, Gruodžio 9 d. įvykusiame 8000 rub. pašalpų fondas. ypač per sesiją. Atėjo tūlas studentų profsąjungos komiJ. CERKAUSKAS
SENA GIESME
TRUMPAI
Kad nereikėtų kirvuką parnešti Taigi, brangūs kolegos, susijaudinimą, parodyti . 1 mieli draugai. Atostogos bai sias žinias. Norėčiau, ka . I gėsi. Prasideda miegas-paskai- tytojai egzamino metu benrl os - bibilioteka - miegas - rautų su studentais. A, I kas kelios dienos kinkų dre nis žvilgsnis sukausto." bėjimas: būti ar ne — miegas. Vieni studentai pas.žynį greita reakcija (tokie gali m Sesija. Pirmakursiams tai kažkas didesnio pasiruošimo, be bilil nežinoma ir baugu. Ne iš vie tų atsakinėti į klausimus! k| no išgirsi: „Bijau, kad tik ne ti — ne. Todėl reikėtų lygia reikėtų susikrauti lagaminą." mis teisėmis įvesti bilietų I Ypač nerimauja tie, dažną klausimų egzaminavimo b 1 dieną leidę bibliotekoje ir dar dus. Studentai privalo labia i rJ kartą supratę Sokrato žodžių eisingumą: „Aš žinau, kad pintis studijų ir sesijos j .roti nieko nežinau". Bet ne visi nio darbo higiena bei ps 1 .uksai tai supranta, new vi loginės savitvardos ugdymJ siems aukštesniųjų kursų stu Studentų pervargimui didelė! įtakos turi įskaitų rink:I dentams tai berūpi. „Reikia mokytis visą se Jas gauti kartais sunkiau nei mestrą. Tuo įsitikini, kai ant gu išlaikyti egzaminą. Gal re:| savo kailio patiri. Vien sesi ketų anksčiau laikyti įskaitai jos metu dirbti ir persidirbti ir padaryti tam tikrą perlraul neužtenka. Kaip buvo reika ką. Panašios problemos kyia I lingi žmonės, kurie įrodytų, kad reikia konspektuoti, ruoš aukštesnių kursų studentams. tis seminarams, jog reikia Tik jie įprato būti nepaliečia, daug dirbti. O mes mėgavo- mais. Privalu ir juos įspėti, mės laisve, ištrūkę iš viduri jog skolininkai nepageida ija| nės", — taip „savikritiškai" mi, jiems nenuolaidžiaus ne, prisipažino vienas. — „Aš ne Rektoratas, nei dekanatas, ne, patys dėstytojai. Pastarieji di-l šu kirvuką mamai.“ Ir ne tik mamai. Valstybei dėsnio studentų pažangume, vieno studento išlaikymas per turėtų siekti ne liberali, mc| metus vidutiniškai kainuoja keliu. Egzaminai — tikrųjų, įgytų mokslo tiesų patikrini, 1500 rublių! TSKP XXIV suvažiavimo mas, ir nė vienas „laiminga, Direktyvose numatoma toliau sis" ar apsukrusis netuietų vystyti aukštąjį mokslą, atsi praslysti. Reikia skatinti laikyti kuo žvelgiant į mokslo ir techni kos pažangos reikalavimus. sėkmingiau egzaminus. Pra Reikalingi specialistai, apgink- monės ekonomikos fakultete ’uoti naujausiomis mokslo ži sakoma taip: „Gamyboje už niomis, sugebą kūrybiškai gerą darbą skiria premi <is, mes už mokymąsi. Todėl iar mąstyti ir dirbti. Universitetui šiame penk rudenį pareiškėm ir įspėjom, metyje numatyta parengti kad stipendijas gaus kiekvie 11000 absolventų, 6000 — nas, gerai išlaikęs sesiją, pradieniniame skyriuje. Ir ne nešėm, kad nesurinkę įsk tų negalės laikyti egzaminų.’ Ir profanų, o tikrų specialistų! Todėl pats laikas suprasti— ką gi! Šio fakulteto pavasario tinginiams Universitete ne sesijos pažangumas geriausias vieta. Būtinas sistemingo mo Universitete (88%). Būtina visiems aktyvisteims kymosi noras. Ne laikas lakinti šunis, kai (nepažangiems) įsidėmėti, :og medžioti eina. Bet kai ką ga jų veikla taip pat negelbes. lima ir privalu padaryti. Di Visi lygus prieš sesiją. Bendrabučių gyventojoms džiausias dėmesys — pirma taip pat reikia padėti. Turi kursiui. Nemaža patyrimo šia kryp būti laikomasi drausmės ir -eitimi sukaupė Istorijos fakulte kalavimo (o tai kaip tik sesitas. Štai jau treji metai anke jos metu užmirštama) r „Ii tomis išaiškinama, kokie trū vietos skaityklai. Egzaminai — ne eilinė die kumai, problemos lydėjo pir makursius per pirmąją sesiją. na. Ne be reikalo nusiskun Iš to galima visiems pasimo džia vienam fakultete: „Į egza miną ateinam kaip į šventę. kyti. Pirmakursiams didelį dėme Bet fakultete į šventę nelabai sį turi skirti kuratoriai, dėsty panašu. Kad bent rastume tojai. Jie turi supažindinti su stendą ar ką nors panašaus, savais egzaminų reikalavimais. kur galėtum sužinoti apie se Padės ir tikri, dalykiški vyres sijos eigą." Galima iškabinti ir geriau niųjų kursų draugų patarimai 'tik, aišku, ne kaip apgaudi siai išlaikiusiųjų sąrašą ar nėti dėstytojus). Egzaminai — sveikinimą. Nepakenktų ir atorotinio darbo, sistemingo •siliekančiojo karikatūra. Eko mokymosi ir žmogaus morali nomikos fakultetuose sienlaik raščiai informuoja apie kiek nių savybių patikrinimas. Sesijos sėkmingiems rezul- vieną akademinės komisijos ‘atams turi įtakos susiklostę posėdį, nutarimus, supažindina santykiai tarp egzaminato su padėtimi. Tai padeda. Iki sesijos dar yra laiko. Di riaus ir studento. Minėtoje anketoje buvo teigiama: „Ge džiausias spragas galima už ra, padrąsinanti dėstytojo kaišyti. S. VAITIEKŪS šypsena man padėjo nugalėti
iraiiiiimniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim
DAUGELIO METŲ PATYRIMAS Gamtos fakulteto kolektyvas gruodžio mėn. 10 d. iškilmin game Tarybos posėdyje, ku riame dalyvavo ir Vilniaus aukštųjų mokyklų bei LTSR Mokslų akademijos atstovai, nuoširdžiai paminėjo Zoologi jos katedros docento biologi jos mokslų kandidato Alberto Kublicko 60 metų jubiliejų. Jubiliatas gimė 1911 metų gruodžio 6 d. Rygoje, darbi ninkų šeimoje. Be lėšų ir materialinės paramos, vien
tik savo kukliu uždarbiu pra gyvendamas, jis baigia Kau no mokytojų profesinės są jungos suaugusiems vakarinę gimnaziją, po to studijuoja Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, 1946 m. baigia, įsi gydamas zoologo specialybę. A. Kublickas dar studijų metais dirbo Zoologijos ka tedros etatiniu bibliotekinin ku, o nuo 1944 iki 1951 m. — buvusio Kauno universite to Medicinos fakulteto bend
rosios biologijos katedros asistentu, vyresniuoju dėsty toju, pagaliau tos pačios ka tedros vedėju. A. Kublicką domino hidro biologija. Tuo metu prie Lie tuvos TSR Mokslų akademi jos Biologijos instituto įstei gus hidrobiologijos sektorių, jis įsijungia į šio sektoriaus darbą ir netrukus čia gimsta pirmieji jo moksliniai straips niai. 1955—1957 metais A. Kublickas jau vadovauja Bio
logijos instituto Zoologijos sektoriui. Puikiai užsirekomendavęs pedagoginėje veikloje, AKublickas nūnai pasirodo U kaip atkaklus mokslinis dar buotojas. Jis užmezga glau' džius kūrybinius ryšius su broliškų respublikų hidrobiologais, dalyvauja kompleksi nėse mokslinėse ekspedicijose tiriant žuvingiausią mūsų van denų telkinį — Kuršių marias. Baltijos jūrą ir kt. 1959 mpasirodo kolektyvinė mono grafija „Kuršių marios", lai mėjusi Respublikinę premija (Nukelta į 4 psl.)
rARYMNIS STUDENTAS
3 psl.
TEATRINĖS DIENOS M. KURAIČIO ir J. MAŽEIKIO nuotraukose: trys spektakliai. Kairėje — poezijos vakaro dalyviai. Dešinėje — scena iš „No velių apie meilę" (aktoriai . Koševaja ir V. Paškonis). Apačioje — scena iš „Paskendusio varpo" (akt. I. Tumavičiūtė, S. Llktoravičius ir V. Jurgelevičiū tė).
TEATRINES DIENOS EILUTES IS LAIŠKŲ
GERIAU
PROPAGUOKIME RENGINIUS iniversitete kartais įdoi: s renginiai iš daugiau istantinio studentų būrio le-utraukia keliolika ar keiiasdešimt <entuziastų. O tuo pačiu metui bendrabučiuose pi na studentų, kurie tas vala das tuščiai praplepa, pra sega ar pralošia kortomis. Daugelis šių studentų yra vaykščiai labai aktyvūs abiįentai. Tai kur ir kaip išn\ ksta tas domėjimasis, aktyivumas? Pirmakursiams Universitete -kas nauja ir nežinoma. Su ditorijomis ir laboratorijoc s jie susipažįsta gana grei tu — priverčia akadeųajnė ausmė. Tuo tarpu UnivefsiIt to kultūrinis gyvenimas at skleidžia prieš akis labai paI ngva. Ne paslaptis, kad įlįs studentų apie savo ėgstaimus užsiėmimus dar ir utys turi sužinoti. i Tiesa ,apie centrinius Uni■■ rsiteto saviveiklos kolektyis žino visi, priėmimas į os vyksta“ organizuotai, Uni•rsiteto mastu. Tačiau juk ne pisi studentai turi gerus bals, tinkančius akademiniam kuorui, ne visi gali šokti liaues ansamblyje ar dalyvauti -akte". Centriniuose savi veiklos kolektyvuose, paga nu, ir vietų skaičius ribotas. 7 io tarpu įdomiuose susitikiiose su mokslo ir kultūros veikėjais, būrelių ir klubų už ėmimuose, įvairiausio tipo paskaitose (tik būtinai jdomio) gali aktyviai dalyvauti vistudentai. Ir jeigu laisvą popietę studentas tyso lovoje, i labai dažnai ne todėl, kad nenori niekur eiti, bet todėl, vad nežino, kur būtų galima U laiką įdomiai praleisti (ne kalbėkime šį kartą apie įvaii is pramogas už Universiteto r bų). Pagrindinė studentų ma sė visai nežino apie didžiąją Talį Universiteto organizuoi>mų renginių arba sužino jau jiems įvykus. Kaipgi jais ga lima domėtis, juos lankyti? Visame Universitete nėra tokios mados, kad į įdomiau sius fakultete rengiamus va pu rus būtų pakviečiami kitų fakultetų studentai. Būtina ge du reklamuoti bendrauniversitetinius renginius. Reikia pagalvoti, kaip ge riau išplatinti skelbimus fa kultetuose. Matyti, kultūros klube juos reguliariai, du-tris kartus per savaitę galėtų atsi imti fakultetų atstovai, atsa kingi už kultmasinį darbą sa•o fakultetuose.
SUSITIKIMAI Prisimenant Lenkiją, galima būtų aprašyti labai daug — ir Krokuvos gotiką, ir žiauriai didelį, niūrų Osvencimą ir švelniai vingiuojančią Vislą, ir tautos papročius, meną.. . Bet svarbiausia — žmonės. Įvairių tautybių, įvairių pa žiūrų, profesijų, nuotaikų. Dalyvavau Krokuvos stu dentų interklube „Zastjanek" vykusiame Krokuvos ir Hel sinkio universitetų studentų susitikime. Girdėjosi lenkų, suomių, prancūzų, vokiečių, anglų kalba. Apskritai, stu dentai iš Suomijos daugmaž aisvai šneka ne tik gimtąja, bet ir prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis. Mano gi pa dėtis kebli. Aplink daug drau giškų, besišypsančių, mielų veidų, o negali pasikalbėti: lietuviškai niekas nemoka. Gelbėjo kuklus lenkų ir pran cūzų kalbų žodžių arsenalas, studentiškas solidarumas, kai šypsenos, rankų paspaudimai, pasikeitimai adresais kompen savo negalėjimą viską išsaky ti. Spėjome pasikeisti nuomo nėmis dėl Brechto teatro, Sartro, A. Kamiu, L. Tolsto jaus kūrybos. O svarbiausia,— rūpestis ir noras, kad galėtu me taikiai gyventi, mokytis, pažinti pasaulį. Kad nebūtų naujų karų. Pastoviausi mano pašnekovai buvo tą vakarą Lenkijos studentų sąjungos bendravimui su užsienio stu dentais Krokuvos universite to organizacijos pirmininkas Andžej Kapiševski, tarybos nariai Kžištof Ščepanijak, Boleslav Karė, Helsinkio univer siteto žurnalistikos specia lybės studentė Marjata Napolz. Nors, suvažiavę iš įvai rių pasaulio vietų, susitikome pirmą kartą, buvo labai įdo mu, malonu, paprasta. Visus jungė noras kuo daugiau su žinoti apie tai, kokiomis min timis, nuotaikomis, idėjomis gyvena kitų šalių studentai. Ir šį kartą, ir vėliau j tradicinį pažinties klausimą: „Iš kur SAVIVEIKLA
Jūs?“ buvo pašėlusiai malonu atsakyti: „Iš Tarybų Sąjun gos", matyt nustebimą, atidų žvilgsnį, girdėti įvairiausius klausimus apie mūsų didelę šalį. Krokuvos universiteto stu dentai turi keletą klubų, į ku riuos galima patekti tik su studento pažymėjimu. Visuo se susirinkusieji jaučiasi šei mininkais — sėdi už stalų, valgo, geria kavą, sausą vy ną, skaito. Kitoje salės pusė je groja studentų muzikiniai kolektyvai: kas nori klausosi, kas nori šoka. Aš — Krokuvos žurnalistų klube. Čia atėjau su drama turgijos kritiku, publicistu Ri čardu Stachniku. Su juo mane supažindino mūsų Universite to dėstytoja, docentė E. Safronova, kuri buvo pasiųsta į Krokuvos universiteto Rusų filologijos katedrą dėstyti lenkų studentams rusų litera tūros. Taigi, žurnalistų klu bas. Ir maloni staigmena — pažintis su Zachari Zelevu, Sofijos laikraščio „Otečestvenyj front" korespondentu. Pa pasakojęs apie įdomesnius at sitikimus neramioje žurnalisto profesijoje, apie keliones po įvairias šalis, Z. Zelevas pakvietė atvažiuoti į Bulgariją, į šią draugišką socialistinę šalį „Mes, bulgarai, visada su dėkingumu prisimename, kad tarybiniai kariai išvadavo mū sų kraštą nuo rudojo maro jungo. Atvažiuokite pas mus, Tarybų Sąjungos piliečius mes visada sutinkame kaip geriau sius draugus, artimus žmo nes" — kalbėjo Zachari. Gražiai, taikiai gyventi sva jojo įvairių tautybių žmonės, su kuriais susipažinau Kroku voje. Šalia miesto — Osvenci mas. Net sunku įsivivaizduoti — keturi milijonai žmonių buvo sušaudyti, pakarti, nu kankinti šiame mirties fabrike. Didžiulė teritorija, aptverta (Nukelta į 4 psl.)
FAKULTETUOSE
I RINES DIENOS baigėsi. Studentų teatras. Koks jis Universiteto turėtų būti? Štai jo vadovo V. Tai buvo tarsi studentų teatro ataskaita žiū- Limanto nuomonė: rovui. Įvairiai vertintas šis renginys. Vieni įtikinėjo, kad Kokie studentai toks ir jų Jono bažnyčia — tai pati ge teatras. Studentai — žmonės jauni, pilni energijos, kūry riausia vieta „Giljotinai“, tik bingi, todėl ir jų teatras turė gal tie pastoliai kiek maišę, tų būti kūrybingas ir drąsus. antri manė, kad, kaip visada, Kai kas mano, kad studen trūkę artistams kelių repetici tų teatras turėtų apsiriboti studentiška arba jaunimo te jų. . . Ir visi sakė, kad šios te matika. Atspindėti jaunimo atrinės dienos — tai graži problemas, mano nuomone, būtų per siaura. Studentai šventė, j kurias jie eitų daž greit taps subrendusiais žmo niau. Dažniau norėtųsi ir nėmis. turės spręsti rimtas premjerų— problemas, vadinasi, jiems tu-
KUR DIRBSIME Į įdomią ir naudingą kelio nę susiruošė Chemijos fakul teto IV k. stambiamolekulinių junginių specialybės grupė. Šešių sesijų kaip nebūta. Lai kas susimąstyti apie darbą. Koks jis laukia? Kaunas. Atvykome pasižiū rėti, kur dirba mūsų specialy bės žmonės, kur dirbsime ir mes. Vaikštome po „Inkaro" gamyklos kiemą. Mus domina ne tik pats darbas gamyklo je — rūpėjo susipažinti su nagrindinėmis gamyklos tech nologinėmis linijomis. Papa sakojo inžinierė apie darbą,
Septynios finansininkų
„Pasirodo, iki šiol aš prasidėjo lietuvišku puntua— Tai kodėl vis dėlto daly visiškai nepažinau savo lumu, atseit, pusvalandžiu vė vavote? studentų!" liau. .. — Tai, kad liepė. Gąsdino. (doc. J. Laškovas) Žiūrovui, viską kantriai per Įdomu, kas gi tas finansinin
Praeitas subatvakaris įeis i FAF istoriją, kaip ryškus ‘alentų iššifravimo metas, Drauge tai dar viena reikšminga naujovė šiame fakulte te. Saviveiklos konkurso or ganizatoriai nenusileido kole goms, turintiems šioje srityje senas tradicijas ir didelę pa tirtį. Buvo užtikrintas beveik visų skyrių dalyvavimas, nu matyti nuostatai, sukomplek tuota žiuri. Tik gaila, kad dėl Filologijos fakulteto sargo Doc. Z. MACIONIS, kaltės (mat, konkursas vyko chemijos fak. kaimynų patalpose) viskas
gamyklos perspektyvas. Reika lingiausias žaliavas „Inkarui" teikia stambiausios TSRS ir užsienio firmos. Čia naudoja mas natūralus ir plastifikuotas kaučiukas. Gamyklos labora torija — didelis kontrastas ce chams: pavyzdinga tvarka, modernūs prietaisai ir įrengi mai. Buvome sužavėti termo statu U-10, dirbančiu — 60” -j-300° tempereatūrų interva le. Tokioje laboratorijoje mums dirbti būtų labai malo nu. Autobusas atbilda į dirbti nio pluošto gamyklą. Tai Kau
žiūrėjusiam ir perklausiu siam, išlieka labai kontrastin gas įspūdis. Šalia originalumo, linksmos studentiškos išmo nės, svarios potekstės, gero skonio ir geros nuotaikos, — lygia greta nemokšiškumas, rutina, abejingumas. Atrodo, kad vieną ar kitą grupę žmo nių kas nors būtų scenon įs tūmęs prievarta. — Taip ir buvo, — vėlesnio mūsų pokalbio metu teigė vieni. — Dalyvauti konkurse ne turėjome nei laiko, nei noro, — pridėjo antri.
kų baubas? O gal jis tik ta riamas? Kaip ten bebūtų, bet tokių konkursų organizato riams norėtųsi dar sykį pa siūlyti laikytis savanoriškumo principo. Tuomet tikriausiai netektų žiovauti, žiūrint į prieštvaninį literatūrinį mon tažą, nei rausti klausantis, kaip bedieviškai iškraipomi populiarūs Maironio fiosmai. Kai kas iš dalyvių apsigavo nuostatuose pabrėžtu reikala vimu — „masiškumas". Dėl šios priežasties scena kartais tapdavo nelyginant senienų prekyvietė, kurioje beviltiš-
kai kamšosi, nežinia ko susi rinkusi visa grupė. Šia proga, matyt, pravartu būtų prisi minti, kad masinės scenos dra miniame žanre reikalauja ypatingo surepetavimo, o ak toriams — konkretaus veiks mo uždavinio žinojimo sceno je. Pasikliauti improvizacija be jokio teksto ir be jokio aktorinio pasiruošimo, kaip praktika rodo, — sunku. Kalbant apie nesklandumus, norisi paminėti ir muzikinių programų apipavidalinimą. Buvo nemažai atvejų, kai akompanimentas būdavo per garsus ar net aplamai trukdė. Dar vienas minusas, kuris, gal būt, pirmą kartą dalyvau jantiems konkurse neatrodys
rėtų rūpėti ne vien tai, kas rūpi tik jaunimui. Mano svajonė, kad univer sitetas turėtų bent 5—6 tokius teatrus. Pavyzdžiui, teisinin kai — savo teatrą — savotiš kas teismines kronikas, žur nalistai vėl savo - reportaži nį teatrą, fizikai ir matemati kai — fantastinį ir t. t. Skir tinga forma leistų tas pačias problemas traktuoti savaip, pagaliau kiekviena profesija turi savų problemų. O ..gry nasis“ teatras, kuriame būtų surinktos geriausios jėgos, nagrinėtų rimtesnes, gilesnes problemas
no pramonės puošmena. Mo dernios staklės, ideali švara ir aukšta daibo kultūra. Dirbti nio pluošto gamykla kasdien išleidžia 40 tonų pramoninės produkcijos. Darbininkai dirba jau sekančių metų sąskaita. Norint gauti gerą produkci ją, reikalinga griežta darbo drausmė. Viena mergina iš mūsų tarpo palietė netyčia ranka siūlus. Neatsargumas pakenkė kokybei, o brokuoti siūlai gali pakenkti gražiems, stipriems lietuviškiems audi niams. Mes nesakėme gamykloms „viso gero". Po metų sakysime „sveiki", nes čia mūsų duona, mūsų gyvenimas, mūsų širdis. J. BURNEIKA
ElltlZOS... toks jau didelis, — tai sceni nės kultūros stoka. Jeigu mes išeiname prieš žiūrovą su purvinais botais (merginos), ar neišlaidytomis kelnėmis bei nesiskutę (vaikinai), arba, grodami gitara patogumo dė lei užsikeliame koją ant kė dės, arba jeigu po savo pasi rodymo paliekame pilną sce ną popierių, nuolaužų, virva galių bei kitokio rekvizito, — visa tai byloja ne vien tik apie sceninės praktikos netu rėjimą. O dabar pora žodžių apie tuos, kurių dėka vakaras tapo ne eiline Finansų ir apskaitos fakulteto ir žiūrovų švente. Nugalėtojais pripažinti trečio (Nukelta j 4 psl.)
DAUGELIO METŲ PATYRIMAS (Atkelta iš 2 psl.)
1957 m. jubiliatas apgina kandidatinę disertaciją, tema: „Kuršių marių bentofaginių žuvų mityba ir mitybiniai san tykiai", už kurią jam suteikia mas biologijos mokslų kandi dato laipsnis. Eilę mokslinių darbų žuvų trofologijos ir bio chemijos klausimais A. Kublickas paskelbia LTSR Moks lų akademijos, Vilniaus uni versiteto, Latvijos, Estijos ir
Baltarusijos TSR moksliniuo se leidiniuose. Nuo 1963 m. sausio mėn. A. Kublickas konkurso keliu vėl grįžta į pedagoginį darbą Universitete, į Gamtos fakul teto Zoologijos katedrą, kur 1965 m. jam suteikiamas mokslinis docento vardas. Ju biliatas čia skaito eilę teori nių disciplinų, vadovauja studentų laboratoriniams dar bams, praktikoms.
SUSITIKIMAI (Atkelta iš 3 psl.)
spygliuota viela, barakai, kre matoriumai. .. Didžiulė salė, išklota nužudytųjų plaukais... Gyvuliškas racionalumas — gestapininkai, prieš siųsdami žmones j dujų kameras, pir miau nukreipdavo juos čia. Vėliau savo fabrikuose, Vo kietijoje, iš plaukų gamino maišus. Neįmanoma surasti žodinį ar bet kokį pasmerki mą, teismą, kančią, kuri galė tų išpirkti žudikų kaltę. Apie vokiškųjų nacistų pik
tadarybes liudija ne tik niū rios mirties kamerų sienos, paskutinieji išeinančiųjų iš gyvenimo žodžiai, įbrėžti pil kame akmeny, bet ir gyvi tų baisybių liudininkai. „Nebuvo kaltų ar nekaltų, palaikančių jų vokiečių politikos pusę ar atvirkščiai. Niekas apie tai net neklausinėjo. Ateidavo vokiečių kareiviai ir paeiliui — visus žmones, nesvarbu kokios sveikatos, amžiaus, tautybės, ištisomis gatvėmis varydavo į stovyklą. Man
Kaip pedagogas doc. A. Kublickas kūrybingas ir įdo mus. Studentams nuoširdžiai ir metodiškai perteikia visą, per 20 mokslinės veiklos me tų sukauptą, žinių lobį. O daugelio metų pedagoginio darbo patyrimą jis sėkmingai taiko akademinio jaunimo mokymui bei auklėjimui. { pedagoginio darbo postą atėjęs jau kaip subrendęs ma terialistinių pažiūrų specialis
buvo 15 metų, kai 1941 m. tokio pat masiško varymo metu atsidūriau Osvencimo kalinių tarpe. Nuolatiniai pasi tyčiojimai, badas, už kiekvie ną vokiečiui nepatikusį žodį, žingsnį, galvos ar rankos ju desį — smūgis šautuvo buože arba kulka į kaktą", — prisi mena Fransišek Juzefiak, dabartiniu metu Lenkijos Liaudies Respublikos banko Krokuvos skyriaus ekspedito rius. O gyvenimas eina... Ir pa šėlusiai puiku, kad nuvažia vęs į kitą šalį, sutinki drau gus, vienminčius, svajotojus, kurie irgi kažkuo domisi, kaž ką myli, nori kuo daugiau pa
tas, šia dvasia jis užkrečia ir studentus. Docentą A. Kublicką — įžymų respublikos hidrobio logijos ir ichtiologijos srities mokslininką bei pedagogą, švenčiantį savo šešiasdešimt mečio jubiliejų, šiandien ma tome kupiną energijos ir kū rybinio polėkio. Linkime jam dar daug pui kių ir kūrybingų metų, ruo šiant jaunus specialistus — naująją komunizmo statytojų pamainą. Prof. S. JANKAUSKAS
matyti, sužinoti, suprasti. Su tinki daugybę žmonių, kurie šlykštisi ir neapkenčia norin čiųjų įžiebti naujo karo ugnį. Pasaulis nuostabus. Tai ypač pajunti kelionėje. Ir todėl dar aštriau ir ryškiau iškyla rūpestis ir noras apsaugoti pasaulį nuo naujų barbarų, išsaugoti jį, tokį šviesų, gražų, vis daugiau tobulėjantį, žydin tį. Norisi pasvajoti apie tuos laikus, kada kiekviena toli miausia žemės vieta bus kaip namai. Tikėkim, tiesą ir taiką mylintys pasaulio žmonės tai padarys. A. GOGELYTĖ
žurnalistikos spec. studentė
Konkursai • Konkursai •Konkursai
los pavadinimas. Darbų skaičius neribojai mas. Nuotraukos bus vertinamo,! pagal jų idėjinį - meninj lyJ gį, atlikimo meistriškumo I Geriausi darbai bus ekspo.l nuojami parodoje Vilniuje] išleistas parodos katalo-] Konkursas skiriamas TSRS Bus kurį gaus kiekvienas jc,| 50-čiui. Konkurso tikslas: fo gas, tomeno priemonėmis atspin dalyvis. Numatomi šie apdovanoji dėti mūsų tarybinę tikrovę, ugdyti patriotizmo, aukšto mai: LTSR fotomeno draugijoj humanizmo ir internacionali nės draugystės jausmus, kelti prizas, WU Studentų profkoroitestudentų - fotomėgėjų meist idėjinį - meninį to prizas, riškumą, Piniginės premijos: reiklumą, siekti kuo didesnio dvi pirmosios — po t>i) fotomeno meistriškumo. Dalyvauti konkurse gali vi rub., penkios antrosios — po 4U sų šalių aukštųjų mokyklų rub., dieninio skyriaus studentai. penkios trečiosios — po i i (priimamos Nuotraukos juodai - baltos) turi būti rub. Nuotraukas siųsti iki 1 30X40 cm formato, pridėti vieną 18X24 katalogui. Kito m. vasario mėn. 25 d. aciieje pusėje turi būti užrašyta su: Liet. TSR, Vilnius, Uni nuotraukos pavadinimas, au versiteto 3, Studentų profkutoriaus pavardė, vardas, namų mitetui. Nuotraukos negrąžinamo adresas ir aukštosios mokykLTSR FOTOMENO DRAUGIJA IR VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS SKELBIA VISASĄJUNGINĮ FOTOGRAFIJOS r. KONKURSĄ
1971-72 MOKSLO METŲ VILNIAUS
DARBO
RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO
18 tūkstančių straipsnių apie Lietuvą išspausdinta „Mažosios lietuviškosios tary binės enciklopedijos" tritomyje, kurio paskutinis tomas ne seniai išėjo iš spaudos. Tai pirmasis enciklopedinis leidi nys, skirtas Lietuvai. Visi trys tomai turi daugiau kaip 2600 didelio formato puslapių, apie 4000 nespalvotų ir spalvotų fotografijų, piešinių, dailinin kų paveikslų reprodukcijų. Iš gausybės žinių apie Lie tuvą ir lietuvius, išbarstytų tūkstančiuose knygų, laikraš čių, rankraščių, išsklaidytų bibliotekose, archyvuose, mu ziejuose, enciklopedijos ren gėjai stengėsi atrinkti tai, kas svarbiausia, kas teisingiausiai apibūdina istorinį lietuvių tautos kelią, parodo, ką ji yra nuveikusi nuo seniausių lai kų iki šių dienų. Enciklope dijoje skaitytojas ras žinių
UNIVERSITETO FIZK ULTŪRINIO-MASINIO
Enciklopedija apie Lietuva apie Lietuvos pramonę, žemės ūkį, susisiekimą, apie mokslą ir meną, švietimą ir sveikatos apsaugą. Daug vietos skirta istorijos klausimams. Čia ap rašyta svarbiausieji Lietuvos istorijos laikotarpiai ir įvy kiai. Enciklopedijoje plačiai ap žvelgtas Lietuvos žemės pa viršius, apibūdinta žemės gel mių sandara, atskirais straips niais aprašytos visos Lietuvos upės, ilgesnės kaip 15 kilo metrų, visi didesni kaip 10 hektarų ežerai, didesnieji miškai, pelkės, gamtos draus tiniai, labiau paplitę žvėrys, paukščiai, žuvys, augalai. Pavartęs enciklopediją, skaitytojas susidarys aiškų
Septynios mūzos... (Atkelta iš 3 psl.)
kurso kibernetikai. Jų pro gramoje vyravo du pradai: vaidybinis ir muzikinis. Pir moje dalyje — akademinio gy venimo momentai per studen tišką prizmę. Sprendimas la
koniškas, beveik be teksto, vykusiai panaudotas plakatas, pantomimos elementai ir fak tas. Antroje dalyje — labai savitas trio. Pagrindinis jo privalumas — autentiškumas. Dainų muzika ir tekstai — pa
vaizdą, ką yra pasiekusi Lie tuva per trisdešimt Tarybų valdžios metų, įsitikins, kaip pasikeitė žmonių gyveni mas, miestai ir kaimai, kaip išaugo nacionalinė inteligen tija, kas pasiekta ūkio, kultū ros srityse. Parengiant „Mažąją lietu viškąją tarybinę enciklopedi ją", be etatinės redakcijos, dalyvavo nemažas būrys res publikos mokslininkų, kultū ros darbuotojų, specialistų. Jos vyriausiajai redakcijai vadovavo Mokslų akademijos prezidentas akademikas Juo zas Matulis. Enciklopediją rašė apie pusantro tūkstančio autorių. Dabar, kai šis sunkiausias
darbo etapas jau įveiktas, ga lima galvoti apie naujus en ciklopedinius leidinius. Pir miausia numatyta išleisti žy miai didesnę enciklopediją, kurioje bus žinių ne tik apie Lietuvą, bet ir apie visas ki tas tarybines respublikas ir užsienio šalis. Šioje enciklo pedijoje planuojama išspaus dinti apie 70 tūkstančių straipsnių. Vėliau bus leidžia mos atskirų specialybių enci klopedijos: geografijos, medi cinos, meno.
ties ansambliuko vadovo. Taigi pagrindinį konkurso prizą — kibirą lietuviškų ce pelinų — sausakimšai audito rijai sutartinai plojant, išsine šė kibernetika. Antroji vieta ir tortas atite ko II k. ekonominės kiberneti kos specialybės saviveiklinin kams. Džiugu buvo susipažin ti su tokiu dainingu kursu, kuriame tiek daug gabių vai dybai merginų! Trečioji vieta buvo vienbal siai pripažinta buhalterinės apskaitos spec. III k. I gr. stu dentams. Nors kuklia koncer tine programėle jie nepreten davo į originalumą, bet savąjį prizą — šokoladinį tortą — įsigijo sąžiningu darbu... Vietų paskirstymo eilėje paradą užbaigė trys ryškiai įsimenančios grupės. Tai — III k. I g. „informatoriai", pa rodę mūsų pokalbio pradžioje minėtą literatūrinį montažą, II k. III g. finansininkai su pro grama „Cirkas" (tai — tebus man atleista už tiesumą, — jau koncerto parodija tiek tu rinio, tiek formos prasme) ir III k. III gr. buhalteriai, ku
rie, jeigu ir nusipelno atžymėjimo, tai tik už drąsą išeiti į sceną, kadangi tam buvo vi siškai nepasiruošę. Beje, atskiro septynių mū zų dėmesio nusipelnė visas būrys gabių atlikėjų, gražiai pasirodžiusių įvairiuose žan ruose (deklamavimas, vaidy ba, dainavimas, konferansje, parodija, poezija, šokis): Pet kevičiūtė, Kleinas ir Pačėsa, Siniakova, Galvelė, Žilinskas, Jozifovič. Geriausiai šoko D. Klimaitė (III k. buhalterinė apskaita). Jos pasirodymas atžymėtas kaip meniškiausias viso vaka ro numeris. Viską susumuojant norisi pasakyti, kad nežiūrint bėdų, šis renginys akivaizdžiai pa rodė, kokie derlingi Finansų ir apskaitos fakulteto saviveiklos dirvonai ir dar — kad pana šios priemonės visada pade da mums geriau pažinti vie niems kitus.
B. KURKULIS Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos mokslinis sekretorius
Irena STRAVINSKIENE R. Savicko nuotraukoje: III k. kibernetikų trio — V. Kudinovas, N. Nakaitė ir R. Gižys.
kalnus. Jei Tu nori išbandyti savo jėgas, gerai pailsėti po žiemos sesijos, pamatyti Ura lo, Kolos, Karpatų kalnus, at eik į UTK (Fizinio lavinimo katedra) ir užsiregistruok. Re gistruojami visi norintieji ke STUDENTE, liauti po Lietuvą ir už jos ri Tu vis dažniau sustoji ties bų! Tad paskubėk! prekystaliu, už kurio parduo Registruojama kasdien iki da slides, ilgesingu žvilgsniu gruodžio 31 d. UTK pasižiūri į baltus Sapieginės
DARBO FAKULTETUOSE KONKURSO NUOSTATAI
Tikslas
Išaiškinti fakultetą, geriau siai plečiantį fizkulturinį-masinį darbą. Išaiškinti fakultetų, geriau sius fizkultūrinio-masinio dar bo organizatorius. Konkursas vyks 1971 rugsė jo 1 d. — 1972 gegužės 10 d. aikotarpiu.
Sąlygos Konkurse dalyvauja visų fakultetų sporto tarybos. Konkurso programą sudaro visi sporto klubo, studentų profkomiteto ir fakultetų sporto tarybų fizkultūrinio-masi nio darbo renginiai. 1. Už dalyvavimą tarpfakultetinėse kompleksinėse varžybose fakultetui skiriami taškai pagal užimtą vietą: 1 vieta — 11 taškų, II vieta — 10 taškų ir t. t. Be to, daly vavimas kiekvienoje komoleksinio renginio sporto ša koje vertinamas 2 taškais (po 1 tašką už moterų ir vyrų ko mandas). 2. Už vidaus varžybas, ku riose dalyvavo 2 komandos, fakultetas gauna 2 taškus, 3— 4 komandos — 5 taškus, 5—6 komandos — 8 taškus ir t. t. 3. Už nekomandinių sporto šakų varžybas fakultetui ski riama: 10 dalyvių — 3 taškai, 20 dalyvių — 5 taškai, 30 ir daugiau dalyvių — 7 taškai. 4. Už sportinių švenčių, vakarų, susitikimų su pasižy mėjusiais sportininkais ren gimą, draugiškų susitikimų su kitais fakultetais, įmonėmis, Įstaigomis organizavimą fa kultetui skiriama 10 taškų. 5. Už agitaciriį-propagandinį darbą fakultetui skiriama: už straipsnius ir nuotraukas spaudoje — 2 taškai, už sien laikraščių, foto vitrinų, rekor dų, aukščiausių pasiekimų len tas ir t. t. — 4 taškai. 6. Už vidaus konkursų su
rengimą, dalyvavimą VVU konkursuose (geriausių sp tininkų dešimtuko, geriau komandų, geriausių atsk sporto šakų sportininkų iši kimą, šių rezultatų paskel mą fakulteto renginiuose ar „Tarybiniame studente") fa kultetas gauna 8 taškus. 7. Už visus kitus rengi nius, susijusius su fižkultu niu-masiniu ^iarbu, kurimis organizavo fakultetų spoto tarybos, konkursui vadovu janti komisija skirs atitinka mą taškų skaičių. Vertinimas
Visi renginiai bus vertii mi tik tada, jei fakultelai pristatys dokumentus apie minėtų renkinių įvykdymą (varžybų protokolai, laikraš čių iškarpos, nuotraukos t. t.), arba jei juose dalyvaus konkurso komisijos nariai. Apdovanojimas
Fakultetas, tarpfakulteinid konkurso nugalėtojas, bus apdovanojamas VVU studen i profkomiteto pereinamąja tau re ir garbės raštais. Fakulteto-nugalėtojo spo: m taryba apdovanojama 10-čia ekskursinių kelialapių į Ryga Fakulteto-nugalėtojo sporų tarybos pirmininkas apdova nojamas garbės raštu ir gauna teisę su Universiteto sportii delegacija išvykti į užsieni. Antrą ir trečią vietą už ėmusių fakultetų sporto tar bų pirmininkai apdovanojam garbės raštais ir asmeninėm:dovanomis. VVU Studentu profsąjungos komitetas, sporto klubas „Mokslas
REDAKTORIUS
A. KUSTA REDAKCIJOS ADRESAS
AR UŽSIPRENUMERAVAI „TARYBINĮ STUDENTĄ" Iki gruodžio 25 d. Studentų profsąjungos komitete priima ma „Tarybinio studento" pre numerata 1972 metams.
VILNIUS, 232600, MTP-3 UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTAS TELEFONAI: REDAKCIJOS 2-58-84; SPAUSTUVĖJE (KETVIRTADIENIAIS) 2-98-15. Rlako ir spaudi
AR UŽSIPRENUMERAVAI leidyklos spaustuvė Tiražas 4200 egz. „TARYBINĮ STUDENTĄ"? Užs. Nr. 4891
LKP CK LV 14613