I VVU MOKSLO i PIRMŪNŲ
Ikeipimasis ■ ; I H oja- H i ■ ,j
US UNIVERSITETO STUDENTUS įsiais metais Universiaip ir visa šalis, deraiko TSKP XXIV suvaLenininės įskaitos II loj lyJ H dar labiau pagyvino ma. ■a limo gyvenimą, pakėiineninių mokslų papo. ■ uje. Kimą. U.. ■ ■ odinis studentijos užKvs — gerai mokytis, gi■ i.isavlnti studijuojamas oji Rpi nas. Universitete yra ■ stančių studentų. Iš jų !JOS ■ niokosi penketais. Dar ■ Jimybių, kad padaugėite- ■ai, i gerai besimokančių Hen ų. Šito siekiant, pirKsia būtina akademinėse ■pėse sudaryti darbingą Kii.ą, nesitaikstyti su gru40. ■ i įginiais ir skolininkais. ■ pritariame rektorato ■ nėms sustiprinti akadeKe drausmę. Kiekvieno komjaunuolio Eiga — gerai mokytis. ■, kas nevykdo šios pani. Kiraės užduoties, kas tinKauja, būtina taikyti pačias K/ rausias VLKJS įstatuose Kalvias bausmes. ■ ų nuomone, pirmūnas — ■ dudentas, kuris ne tik geI mokosi, bet ir aktyviai K . iuja visuomeniniame gyI ,e, nepriekaištingai elgiaI Mes įsipareigojame būti ■ieins tokiu pavyzdžiu. | įtikdami TSRS įkūrimo [mėtį, mes įsipareigojame |. gimtinėse propaguoti [. Universiteto, respubliI bei kitų respublikų laisavo speų [jlmus, skleisti [lybės žinias ir pasiekimus, [s kviečiame visus studenI aktyviai dalyvauti profesiI orientavimo darbe, padėIb turientams geriau susipalli su Universiteto specialyInls, su busimąja profesija, pasitarimo dalyviai, )S [les, neriame visus gerai besimoĮnčius studentus padėti atši lk ,intiems, kovoti, kad ateije nebūtų nė vieno skolinin| i nekalbam apie studentus, Į aikiusius vieno ar kito t raino dėl objektyvių prieįčlų). Liečiame propaguoti akalenktyniavle i: nių grupių ą [, siekiant geresnio pažan|mo, aktyviai dalyvauti konrsuose, geriausioms akadenėms grupėms išaiškinti. S 1 geru mokymusi ir aktyvia p įmenine veikla mes jgy11, .rasim TSKP XXIV suva pamo ii I Visasąjunginio įdentų sąskrydžio iškeltus identijai uždavinius, atsi kosime Tarybų Sąjungos imunlstų partijai ir Vyrlaubei už nuoširdų rūpinimąsi imis. Kreipimasis priimtas ’niversiteto mokslo pirmūnų II pasitarimo dalyvių 1971 m. gruodžio 17 d.
TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS — 1 GYVENIMĄ. U.' APIE STUDENTŲ PATRIOTINĮ AUKLĖJIMĄ
Gruodžio 14 d. Kaune vyko respublikos aukštųjų mokyklų aktyvo pasitarimas apie pa triotinį auklėjimą. Jame daly vavo prorektoriai, partinių ir komjaunimo organizacijų sek retoriai, visuomeninių katedrų vedėjai. Žemiau spausdiname V VU komjaunimo komiteto sekretoriaus S. Imbraso su trumpintą pasisakymą šiame pasitarime. I
Patriotinis studentijos auk lėjimas yra labai plati ideolo ginės veiklos sritis. Nagrinė dami šį klausimą, mes susidu riame su dideliu ideologinio poveikio priemonių įvairumu. Todėl šiame trumpame pasisa kyme nepretenduojama pa liesti visas ar bent daugelį problemų, susijusių su stu dentų patriotiniu auklėjimu. Čia norėtųsi apsiriboti tik ke
— Mūsų ir Karlo universiĮ*o jaunimo sąjungų bendra[rbiavimas vystosi toliau ir ua linkme. Tai buvo konsta nta mūsų pokalbiuose. Aprti ir įvertinti bendradarbia vo 1971 m. rezultatai. Mū> svečiai liko patenkinti. Geru žodžiu buvo paminėto! ^tautinės studentų stovyk
venimo internacionalinio tu rinio momentus, kurie, nors ir sudaro jo esmę, tačiau ne retai iš pirmo, žvilgsnio yra nepastebimi. Kaip tik dėl to vis dar pasitaiko, jog studen tas esminiu dalyku palaiko vieną ar kitą neesminę reiš kinio detalę. Dar daugiau, — reaguodamas daugiau jaus mais, o ne protu, ją taip pa didina, kad tuo užgožiama viskas. Tokiais atvejais tary binis patriotizmas neretai pa keičiamas siaurų nacionaliz mu. Todėl mūsų visų pareiga — laiku užkirsti tam kelią. Šiame darbe labai svarbus vaidmuo tenka internacionali nių bei kraštotyrinių. klubų, veiklai. Universiteto internacionali nis klubas, jungiantis savyje šiuo metu daugiau kaip 50 narių, veikia dviem pagrindi
ŽMOGUS, KURĮ VADINAME PIRMŪNU POKALBIS APIE AKADEMINĮ DARBĄ
Prieš metus įvyko pirmasis Universiteto mokslo pirmūnų susiėjimas. Praėjo trys šimtai darbo dienų. Koks tas mūsų pirmūnas šiandien, kaip jis mokosi, kaip veikia savo draugus? Pernai įvyko pirma sis pasitarimas. „Bet ne pasku tinis" — taip buvo nutarę jo dalyviai. Praėjusį penktadienį kavi nėje vėl susirinko nemažas būrelis tų žmonių, kuriuos vadiname pirmūnais. Klausy damiesi šnekų, mes visą laiką galvojome, ką reiškia ši sąvo ka — pirmūnas". Pasitari mo dalyviai, atrodo, buvo beveik vieningos nuomonės.
SVEČIAI IŠ ČSSR įGruodžio 13—18 d. Univerlete viešėjo mūsų kolegos iš Įahos — Karlo universiteto [isės fakulteto Socialistinio lunimo Sąjungos komiteto 5 Stanislovas Cemy ir anos SJS aukštųjų mokyklų pmitęto narys Ivo KahaneF Apie jų pokalbius WU pm jaunimo komitete paprapapasakoti komiteto narį ta' .toją Antaną Urbelį:
letu, mūsų nuomone, svarbes nių momentų. Pirmas dalykas, į kurį, mūsų supratimu, tenka atkreipti dė mesį, yra tai, jog patriotizmo išugdymas — ne vien ideolo gijos bei ideologinės veiklos, bet ir psichologijos dalykas. Tai reiškia, jog patriotinius studentijos jausmus ugdo, vi sų pirma, betarpiškas tiesio ginis studentų reagavimas į juos supančio gyvenimo reiš kinius bei faktus. Mūsų gyve nimas šiandien savo turiniu yra tikrai ■ internacionalinis. Tai, be abejonės, sudaro esmi nį tarybinio patriotizmo for mavimosi šaltinį. Šiuo požiū riu auklėjamasis darbas, kurį nuolat atlieka aukštosios mo kyklos komjaunimo organiza cija, turi būti nukreiptas taip, kad padėtų studentijai supras ti tuos mūsų kasdieninio gy
ir protu, ir
los Prahoje ir Druskininkuose. Numatyta, kad kitais metais į jas vyktų daugiau (po 25) žmonių. Pasirašėme bendradarbiavi mo sutartį 1972 m. Iš būsimų bendrų renginių, kuriuos aptarėme su svečiais, galima paminėti pasikeitimą fotoparodomis „Universitetas šiandien", mūsų delegacijos dalyvavimą Karlo universite te internacionalinėje savaitėje. Numatyta keistis informaci ja apie universitetų jaunimo sąjungų veiklą, delegacijomis, kurios ne tik aptaria bendra darbiavimo reikalus, bet ir supažindina su savo aukštųjų mokyklų pasiekimais, proble momis, patirtimi.
LABAI GERAI MOKOSI...
— Keistas dalykas: aukšto joj mokykloj tenka kalbėti apie tinginius, atsilikėlius, — sako V. Požėla, Pramonės ekonomikos fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius, darbo ekonomikos spec. III k. studentas, Lenino stipendi ninkas. — Juk žmogus pasi renka savo mėgstamą sritį... Gal daugelis mažai žino apie savo specialybę, ką konkrečiai studijuos. Įstoja toks, o dis ciplinų nemėgsta. Prasideda studentavimas. Manau, kad ypač pirmakursius, antrakur sius reikėtų griežčiau kontro liuoti. Pokalbį apie pirmūnus pra
dedame nuo nepažangiųjų. Pastarųjų yra kur kas dau giau, negu labai gerai besi mokančiųjų. Tuo geriau, kad kaip tik šios bėdos jaudina pirmūnus. „Gerai, — sakė mokslo, pirmūnė Teisės fakul teto V k. studentė O. Traksi te, — kad dekanai, rektoratas mažiau nuolaidžiauja atsili kėliams. Reikia dar griežčiau kovoti su tinginiais, stiprinti akademinę drausmę". Pasitarime dar kartą buvo pabrėžta, jog nepažangūs stu dentai, t. y. tinginiai, neturi teisės atostogauti. Nepasisten gei per semestrą, teks papra kaituoti per atostogas: įsisko linimus reikės likviduoti iki semestro pradžios. Ši priemo
Širdimi
nėmis kryptimis. Pirmiausia didelis darbas atliekamas pa čių klubo narių tarpe. Jiems pastoviai skaitomos paskaitos, organizuojami pokalbiai bei disputai mūsų respublikos, ša lies ir užsienio valstybių eko nomikos, politikos bei kultū ros klausimais. Klubo nariai turi galimybę susipažinti su pagrindinėmis šiuolaikinės so ciologijos problemomis, iš girsti keliavusių po mūsų šalį bei užsienį pasakojimus. Taigi, visų šių priemonių dėka interklubiečiai įgyja tam tikrą teorinį išprusimą, pra plečia savo akiratį, kas savo ruožtu, padeda jiems tapti aktyviais mūsų respublikos meno, kultūros, švietimo bei ekonomikos pasiekimų propa guotojais. Antroji interklubo veiklos
pusė yra broliškų respublikų bei užsienio studentų šefavimas, o taip pat Universiteto įvairių internacionalinio pobū džio renginių ruošimas. Visi mūsų studentai su nekantru mu laukia kasmetinio tarptau tinės studentų dienos atžymėjimo, jau tradicinėmis tapusių internacionalinių savaičių, švenčiamų gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis ir pan. Mūsų supratimu, interklubo veikla yra vienas iš būdų, ku rio dėka studentijos tarpe propaguojamas tarybinis, šiuolaikinis patriotizmas. Šios veiklos dėka studentija turi galimybę plačiau ir giliau su vokti bei pajusti dabartinių mūsų socialistinės šalies ver tybių prasmę bei esmę ir tuo pačiu priimti minėtas vertybes kaip savas. (Nukelta į 2 psl.)
nė, atrodo, turėtų paveikti atsilikėlius. Daryti prielaidą, kad kai kas atsilieka sugebėjimais, sunku. „Man atrodo, kad tin giniai yra bevaliai," — kalbė jo Matematikos ir mechani kos fakulteto komjaunimo sekretorius A. Pikturna. Šių žodžių teisingumą patvirtina pirmūnų pavyzdys. Matyt, reikėtų pagalvoti (arba pasistengti), kaip geriau paskleisti pirmūnų patirtį. Kaip jie mokosi, apie tai ma žai rašome ir mes, Universite to spaudos darbuotojai. Teisingai pastebėjo V. Po žėla, kad didžiausia problema — skolininkai, visi tik apie juos šokinėja. O apie pirmū nus dekanatai kur kas mažiau žino... Vis dėlto reikalai krypsta į gerąją pusę. Štai, kad ir tokie pasitarimai. „Pirmūnas anks čiau būdavo tik sau, jis likda(Nukelta į 2 psl.)
LYGIUOKIMES Į PIR MŪNUS! Apie antrąjį jų pasitarimą rašome 1 Ir 2 psl. ARTĖJA ŽIEMOS SESI JA. KOMJAUNIMO OR GANIZACIJŲ ŠIO MO MENTO SVARBIAUSIAS DARBAS — STENGTIS, KAD KIEKVIENAS STU DENTAS JĄ PRADĖTŲ IŠ. LAIKĘS VISAS ĮSKAITAS.
Šiandien apie savo stu dijas pasakoja medikai — 2 psl. ATAKUOJAM NE TVARKĄ! Skaitykite 4 psl. APIE LITERATŲ KON KURSO LAUREATUS SU ŽINOSITE 3 psl.
Gruodžio 18 d. Rektorius prof. dr. J. Kubilius priėmė Maskvos universiteto kvieti mu šalyje viešinčius Prahos (CSSR) Karlo universiteto rek torių prof. B. Švestką, prorek torių prof. V. Blieką ir Teisės fakulteto dekaną prof. Z. Cešką. Aptartas tolimesnis dviejų universitetų — Prahos ir Vil niaus — bendradarbiavimas, numatytas planas 1972 me tams. Svečiai Vilniuje viešėjo dvi dienas. M. Kuraičio nuotraukoje (iš dešinės): prof. dr. J. Kubilius, prof. V. Bilekas, doc. J. Grigo nis, prof. Z. Ceška ir prof. B. Švestka.
TARYBINIS STUDEN
2 psl, j
IR PROTU, IR ŠIRDIMI (Atkelta iš 1 psl.)
Kartu interklubo veiklą mes orientuojame visapusiškumo ir sugebėjimo suprasti objek tyvią reikalų padėtį linkme. Mums atrodo, kad išugdyti tikrus, sąmoningus tarybinius patriotus galima tik einant šiuo keliu. Todėl patriotinis auklėjimas, tarybinio gyvenimo vertybių propagavimas turi būti parem tas mokėjimu moksliškai, t. y. argumentuotai analizuoti, visapusiškai ir objektyviai vertinti vienokius ar kitokius reiškinius. Tik tokiu būdu suvoktos tarybinio gyvenimo vertybės tiek studento prote, tiek ir širdyje bus įsirėžusios kaip jo asmeninės vertybės, už kurias jis jaus asmeninę
atsakomybę. Antrą vertus, taip sąmoningai tarybinio gy venimo vertybes suvokiantis jaunuolis, reikalui esant, mo kės jas ramiai, argumentuotai apginti ideologinėje dvikovo je su antitarybiškai nusiteiku siais svečiais iš užsienio. Labai svarbų vaidmenį pa triotiškai auklėjant studentiją vaidina tarptautinės darbo ir poilsio stovyklos. Ypatingai čia norėtųsi pabrėžti tai, kokį didžiulį darbą atlieka stu dentas užsienyje, propaguo damas mūsų respublikos bei šalies laimėjimus. Man pa čiam praėjusią vasarą teko padirbėti mėnesį laiko Praho je. Malonu buvo stebėti, kaip mūsų studentas su užsi degimu pasakoja čekų darbi ninkams ar studentams
mūsų respublikos pasiekimus moksle bei kultūroje, tolesnes pramonės ir žemės ūkio vys tymosi perspektyvas naujaja me penkmetyje. Kitas dalykas, vertas ypatin go dėmesio, yra patriotiniu auklėjimu besidominčių visuo meninių institutų veiklos kryptingumas . Tam tikros pastabos čia darytinos kraš totyrininkams. Jų veikla iki šiol vis dar orientuojasi gilia senove ir palyginti mažai pa liečia revoliucinę mūsų kraš to kovą, partizaninę veiklą Didžiojo Tėvynės karo metais ir pan. Prieš porą metų Uni versiteto komjaunimo organi zacija kartu su vietos komjau nuoliais supylė Partizanų ko vų šlovės kalvą Švenčionių rajone. Sveikintina ši gera
GIMIMO DIENOS PROGA ŠIRDINGAI SVEIKINAME SA VO BENDRADARBĘ DOCEN TĘ VALENTINĄ STASAITIENĘ IR LINKIME JAI DAUG LAIMĖS DARBE BEI ASMENINIAME GYVENIME. WU Rusų kalbos katedra
DIENOS
įvykiai ir žmonės Rektorato ir partijos komi teto iniciatyva buvo aptartas kultūrinis - estetinis darbas. Kalbėję Estetikos katedros, partijos, komjaunimo, profsą jungos komitetų nariai nurodė darbo trūkumus, priemones jam pagerinti. Numatyti renginiai TSRS 50-mečiui. Musų inf.
iniciatyva. Tačiau turime pri sipažinti, kad čia mes neiš naudojome visų galimybių. Juk šią šlovės kalvą galima būtų panaudoti kaip tradicinę vietą Įvairiems patriotinio auklėjimo pobūdį turintiems renginiams organizuoti (Pvz., turistų „krikštynoms", žygių Pergalės dienos proga organi zavimui ir t. t. Kaip tik čia svaresnį žodį turėtų tarti mū sų kraštotyrininkų draugija, o taip pat turistų klubas bei SDAALR organizacija. Jų veikla žymiai daugiau turėtų būti orientuota mūsų respub likos revoliucinių tradicijų, tėvų šlovės kovų propagavimui, o patys renginiai — labiau persunkti tarybinio pa triotizmo ir proletarinio inter nacionalizmo dvasia.
Medikai pasitinka FAKULTETO KOMJAUNIMO BIURO AKADEMINIO SEKTORIAUS VEIKLA
Visi puikiai žino, kad me dicina yra sukaupusi labai daug žinių. Net gabiausias studentas nesugebėtų egzami nui pasiruošti per kelias die nas, jeigu jis sistemingai ne studijuotų viso semestro metu. Kaip medikai pasiruošę se sijai — šis klausimas buvo svarstomas kursų gamybiniuo se susirinkimuose, kurie įvyko gruodžio pirmoje pusėje. Šiuose susirinkimuose, be kur so dėstytojų ir studentų, daly vavo fakulteto akademinės Ek. m. kand. S. IMBRASAS komisijos pirmininkė doc. R. VVU komjaunimo Mikėnienė, fakulteto komjau komiteto sekretorius nimo biuro atstovai. Dėstyto jai papasakojo, kaip studentai mokėsi per semestrą, kam reikia sukrusti prieš artėjan čią sesiją. Paprastai prieš egzaminus sukrunta atsilikėliai, be kurių, deja, neapsieina nė vienas kursas. Daugiausia rūpesčių su tais studentais, kurie dar neatsiskaitę už pavasario sesi ją. Kaip bebūtų nemalonu, ta čiau jų mūsų fakultete dar yra. Štai II ir III kursuose sko lininkų — net 17. Kai kuriems iš jų jau šiomis dienomis teks apleisti Universitetą. Tai II k. studentai S. Stasilionis, A. Rimavičius. Pastarasis nesugebė jo išlaikyti net keturių egza minų, likusių nuo pavasario sesijos. Trečią kursą teks pa likti A. Dorofėjevaitei, kuri taip pat turi keturias skolas. Ir labai gaila, kad net V kur są apleis 1. Raziulis. Iš viso nuo rugsėjo 1 d. už nepažan gumą iš mūsų fakulteto pa šalinta 10 studentų. Jų tarpe yra net trys VI k. studentai: G. Kavoliūnas, S. Kukulskis ir M. Evinas. Daugiausia dėstytojų daly vavo II k. gamybiniame susi rinkime. Ir tai suprantama, nes antrakursių laukia viena sunkiausių sesijų. Kas regulia riai mokėsi, lankė paskaitas (aktyviai), laiku išlaikydavo koliokviumus, tie neturės var go per sesiją, dėl jų nesijau dina dėstytojai. Ypač šiltai bu vo atsiliepta apie brolius A. ir J. Kibarskius. Tačiau jau su sidarė tradicija, kad Medici nos fakultete daugiausia nepažangių studentų būna II kur BRAZAIČIO nuotr. se. Tai turėjo galvoje ir kom-
sesi|ą jaunimo aktyvistai — j,,. lųJB to komjaunimo biuro ak^B minio sektoriaus naru. > įJ tų priemonių jie panau^B seniai išbandytą veiksm^B priemonę — informuoti ^B dentų tėvus apie jų vaikų rJ kalus moksle. Ne pasla^B kad nemažai tėvų neži^B tikros padėties. t Kažin ar besuspės ..^B tinkamai pasiruošti II k. ^B dentai D. Kaunaitytė, M. K H leikis, V. Jurkšaitis, G. I<B naitė, R. Buka tina. NegiB nesupranta, kad geria ■ pagalbininkas — tai jų p^B nuoširdus studijavimas Nelengva — pirmoji B sesija laukia ir mūsų pirB kuršių. Fakulteto komjaunB biuras pravedė pirmakrsi<B supažindinamojo pobūdžio B kalbius su vyresniųjų kuB studentais, kurie papasakB apie tai, kaip reikia studijuB kokios tradicijos gyvuB fakultete, atsakė į pirmakB sius dominančius klausimB Aišku, tikrąjį vaizdą apie B zaminų sesiją jie susidarys B po to, kai patys patus B įspūdžius. Su vyresniaisiais kurs® per daug keblumų neiškB nei fakulteto akademinei (-■ misijai, nei komjaunimo m rui. Studentai jau išlaikę B vieną sesiją, patys supranB kad viskas priklauso nuo I kaip jie studijuoja visą si mestrą. Juk ne be reikalo I kiekvienu aukštesniu kuri kyla ir studentų pažangumai Jei pirmuosiuose kursuose 11 bai gerai besimokančių stl dentų yra tik po 4—8, tai vi resniuosiuose jų net po 151 20. Po žiemos sesijos fakiiltel bus organinzuotas konkursą geriausiai grupei išaiškinti Sužinosime ir blogiausias aka demines grupes. Šio konkursį rezultatai_ didžiąja dalimi pril klausys nuo to, kaip mes išlail kyšime žiemos sesijos eg. I nūs. Tad sėkmės visiems. ] tegu žinių patikrinimas būna malonus ne tik studentams] bet ir dėstytojams.
Pirmadienį IF istorijos ka tedrų komunistai savo parti nės grupės posėdyje apžvelgė III k. istorikų pažangumą, lan komumą, politinį išprusimą ir 'kt. Kurso seniūnai pateikė duomenis apie padėtį savo grupėse. Kalbėję dėstytojai doc. J. Galvydis, doc. R. Kru A. BLAŽYS tulyje patarė susirūpinti sko lininkams. Aplamai kursu jie MF komjaunimo biurq patenkinti ir tikisi, jog artė IMKIT MANE IR SKAITYKIT... sekretoriaus pavaduotojas janti sesija bus sėkminga. S. BUCHAVECKAS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiii ♦
*
t
Įtemptai šiemet dirba Jau nojo lektoriaus mokykla. ’ Vakar klausytojai šiltai su tiko „Šluotos" vyriausiąjį re daktorių Juozą Bulotą, kuris skaitė paskaitą „Oratorius ir jumoras". M. JUOZAITIS * * * Įvyko mūsų grupės susirin kimas tema „Jaunimas smer kia imperializmą". Jame daly vavo LTSR Jaunimo organiza cijų komiteto sekretorius drg. A. Nedzveckas. Mūsų svečias papasakojo daug įdomaus apie užsienio studentų ir jaunimo organizacijas, jų veiklą, apie mūsų vienmečių rūpesčius ir problemas. Grupės kurtorius VVU Komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas supa žindino mus su Suomijos jau nimo šiokiadieniais. Susirinki mas buvo Įdomus, galvojame panašių susirinkimų ar susiti kimų surengti daugiau. R. BARTASlUTE PEF, II kursas
Šią savaitę centriniuose Universiteto rūmuose atidary ta studentų - žurnalistų meni nės fotografijos paroda. Devy ni autoriai pateikė žiūrovui 20 darbų.
ŽMOGUS, KURĮ VADINAME PIRMŪNU
(Atkelta iš 1 psl.) vo tik stipendijų sąrašuos", tai komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojo J. Gali- kažkodėl šią formą pasirenka naičio žodžiais. blogesni studentai, kurie kar Arba — stipendijos. Jos tais nori įsidarbinti ar pan. dabar skiriamos neatsižvel O kas daugiausia paskaitų giant į materialinę padėtį —- praleidžia? Aišku, dvejetuki mokaisi gerai, gauni ją. ninkai. — Panašiai pirmūnus skati Universitete yra 257 moks name ir mes, Karlo universite lo pirmūnai. Jie mokosi tik te, — pastebėjo svečias iš labai gerai. Daugelis jų... Prahos, busimasis teisinin kas S. Cerny. — Kas geriau .. .IR AKTYVIAI mokosi, gauna didesnę stipen DALYVAUJA diją, kas kiek blogiau — ma VISUOMENINIAME žesnę, kas silpnai — labai DARBE menkutę arba jokios. Taip, į pirmūnus mes vis J. Gražytė — Lenino stipen dažniau žiūrime ne tik su pa dininkė, studentų profkomitegarba, bet vis dažniau jie ir to narė, D. Liepas — Lenino skatinami, sudaromos jiems stipendininkas, MF profbiuro kuo geriausios sąlygos. Visais pirmininkas, ankščiau minė šiais atvejais mes kalbame ne tas V. Požėla... Jų daug. Jų apie kažkokias privilegijas, pavardes žino beveik visas tai reikia suprasti. Todėl į pa Universitetas, pažįsta juos. sitarime pasigirdusį vieną kitą Nes jie visada tarp žmonių, balsą — atleisti pirmūną nuo ne tik tarp knygų. visuomeninių pareigų, suteikti — Studentas visuomeninin 'engvatą nelankyti kai kurių kas turi daug ko atsisakyti: jis paskaitų — tenka žiūrėti kri labai užsiėmęs. Bet kartu jis tiškai. labai daug gauna kaip žmonių Klausimas dėl paskaitų vadovas, — kalbėjo IV k. 'ankymo — nediskutuotinas. lituanistė, Lenino stipendinin Tvarka lieka tvarka. Kas kė S. Krinickaitė. — Pirmūnas turi būti visuo nenori lankyti, gali dirbti pa gal individualų planą. Bet menininkas, — pratęsė jos
mintį VVU komjaunimo komi teto sekretorius S. (Imbrasas, — nes gyvenimas pareikalaus ne tik daugybės žinių, gyve nimas, kolektyvas, kuriame mums teks dirbti, pareikalaus, ir organizacinių įgūdžių, mo kėjimo vadovauti. — Sutinku su S. Krinickaite, kad nevertas garbingo var do toks pirmūnas, kuris krato si darbo. Tai tik kelios pasitarimo dalyvių mintys. Joms pritarė pasitarimo dalyviai, su jomis, manome, sutiks ir mūsų skaitytojai. I
GRĮŽTAMAS1S POVEIKIS Beveik kiekvienoje grupėje yra pirmūnų. Taip byloja dokumentai. O gyvenime mes dažnai jų nejaučiame, grupei, pasitaiko, nei šilta, nei šalta nuo pirmūnų. — Mums reikia grįžtamojo poveikio, — pabrėžė J. Galinaitis. — Mes pirmaujam. Tai gi, pirmaukim ir perteikdami savo žinias, patyrimą drau gams. Pirmūnų yra kiekvie noj grupėj, ir jie turi steng-
tis paskui save vesti visą ko lektyvą, sužadinti jj, reikia stengtis atsilikėlius, sėdinčius nuošaly, pritaukti prie mūsų veiklos. Manau, kad pirmūnų uždavinys — ne tik mokytis, bet ir padėti grupės draugams. — Padėti reikia, sutinku. Dauguma, atrodo, ir pade da. Bet, sakykit, kaip galima padėti nenorinčiam? — klau sia V. Požėla. Taip, padėti galima įvairiai. Sakykim, padėti tinginiui su siieškoti bibliotekoje knygą. O galima priversti jį pačiam ją surasti ir mokytis. Matyt, pa starąja prasme ir tenka kalbė ti apie aktyvią pirmūnų pa galbą, pagalbą ne tik atsilie kantiems, bet ir visam mūsų kolektyvui, siekiančiam dar geresnio pažangumo. S. Imbrasas, be kita ko, kal bėjo: — Reikia sudaryti grupėje branduolį, kad veltėdžiai pa justų nepakantumą, sudaryti tokią atmosferą, kad jie pa justų pareigą. Atrodo, mes ir aptarėme tris pagrindinius komponentus, su darančius „pirmūno" sąvoką. Tai — geras mokymasis, ant-
ra — aktyvi visuomenei veikla ir trečia — pirmunol įtaka draugams (taip sakant jo „nauda"), pavyzdys ir po veikis mokymo procesui. Apie] tai kalbėjo prorektorius doc. B. Sudavičius: — Atrodo, kad ne visi dės tytojai domisi, kaip jų paskai tas lanko studentai, kaip stu dentas elgiasi per paskaita kaip laiko egzaminus. Aktuali problema '■— krū viai. Reikėtų sumažinti priva lomų užsiėmimų skaičių. Štai Prekybos fakultete savaitinis krūvis — 30 vai. Maksimu mas — 36 vai., o juk yra, kur ši norma viršijama. Pirmūnų pareiga šias ir ki tas problemas kelti, kalbėti apie jas, stengtis pašalinti kliūtis mūsų mokymo procesogerinimo kely. Pirmūnas — tai žmogus, sto vintis aukščiau. Jis kur kas aštriau, geriau mato visa tai. kas dedasi aplinkui. Todėl jis geriau gali paveikti mūsų aka deminio darbo efektyvume Jis — aukščiau. Vadinasi, ji visi turi geriau matyti. O tai jau pavyzdžio reikalas. A. KUSTA
3 psl.
tarybinis studentas
A. Jonynas I k. lituanistas Žmogau pagroki man išderintu fortepionu nykius atodūsius išspausk juodais klavišais juodas aistras uždususias ankštuosiuos požemiuos išpasakok kad visa būtų baigta visiškai
nėra šviesos tiktai tamsos pasitraukimas džiugus bet laikinas akla naktis be spindesio žvaigždės be žiburio lyg miręs sveriu išnykusias dienas išlikusias mintis
melsk būties beprasmio pratęsimo aistra nurimo širdgėla nurimo tačiau nei prakeiksmo netrokštu anei atpirkimo
žmogau dar vieną naktį groki man išderintu fortepionu juodais klavišais
ARGU, ar visi Universiteto V literatų konkurso lau reatai išeis į platųjį literatūros kelią. Vienam kitam, tur būt, lemta neišeiti iš siauro tako, vadinamo kūry bos pratybomis. Bet tai jau priklauso nuo jų pačių ir talen to. O kur dabar stovi mūsų geriausieji literatai, ar dar toli toji paslaptingoji tikroji literatūra. Padėtis, kaip parodė pa sibaigęs konkursas, nei džiugina, nei... liūdina. Beveik visi laureatai daugiau ar mažiau jau anksčiau buvo žinomi, tik rų ,,grynuolių" nesurasta. Galima pasakyti, kad praėjusių metų derlius buvo truputį solidesnis. Tačiau nereikia pa miršti, jog šių metų konkurse dėl įvairių priežasčių nedaly vavo G. Cieškaitė, N. Miliauskaitė, I. Gansiniauskaitė. Gal tuo paaiškinsime fuksų akiplėšiškumą, su kuriuo jie kopė ant gaibės pakylos, nustumdami vyresnius kolegas. (Net keturf pirmakursiai tapo laureatais.) Kaip ir reikėjo tikėtis, konkurse daugiausia pagyrų pel nė poetai ir, tur būt, dar negreit jie užleis šias pozicijas. Pirmą vietą kiek nelauktai, bet pelnytai užėmė I k. litua nistas Antanas Jonynas. Nesuklysime pasakę, jog ir jis ne ištarė stebuklingo žodžio, atveriančio kelią į originalumą. Vis dėlto, storokas eilėraščių pluoštas, pateiktas konkursui, kalba tarytum gerai suderinti vargonai, iš lėto plėtodami pagrindinę temą (Kartais tas vienodumas grąso pereiti į monotoniškumą). Labiausiai vertintinas minties skvarbu mas, gana tikslus jos išreiškimas vaizdais, neprarandant emocinio poveikio. Tačiau jaučiamas pasimetimas, savo be jėgiškumo suvokimas, susitaikymas:
V
Jau niekas nesvarbu Viskas vis tiek. Jaunasis poetas, nusivylęs bergždžiomis pastangomis, liūdnai šaiposi:
Kardai skardiniai Kadaruoja palikti ant sienos nereikalingi atributai po audringo maskarado... Kritikai jau ne pirmi metai šaukia apie jaunųjų pesimiz mą, tačiau pastarieji linksmesni netampa. . . Patrauklūs III k. lituanistės, antros vietos laimėtojos Zi tos Lukošiūtės eilėraščiai. Nepretenduodama j sudėtingesnę metaforą, ar madingą alogizmą, rašo paprastai, net vaikiš kai, tačiau išsaugodama pagrindinę savybę — poetiškumą:
Nupiešk man džiaugsmą Pirštu rasotame stikle, Ar akvareliniais dažais, Išplėšęs puslapį iš algebros uždavinyno. Zita gausiai vartoja tautosakos priemones. Tačiau ji, pa sitelkusi tariamą paprastumą su tautosaka, kartais patiria nesėkmę. Štai kad ir moksleiviško lygio (blogiausia pras me) posmas:
Pelenuose sužėri spindinčių akių šviesa skaudu gyvent kai viskas tampa aišku kai nebėra gėlos
jos nebuvimas pavirsta slegiančia gėla nakties tamsoj sužėri spindintis iš džiaugsmo veidas ir rankos siekia glostyt lūpos išbučiuot atšoku tarsi nepaliečiamas tarsi prakeiktas jau niekas nesvarbu viskas vis tiek
kardai skardiniai kadaruoja palikti ant sienos nereikalingi atributai
Aš pro pušis devynias, Dar negaliu praeiti, O tu prie dešimtosios Vis lauki nesulauki.
Galima pridurti, jog Zitos poetinis pasaulis per ankštas, jame neįmanomas naujas kokybinis šuolis. Ir, atrodo, jo il gokai reikės laukt?. Saviti abu trečiųjų vietų laimėtojai — Živilė Pipinytė, I k. lituanistė, ir Liutauras Degėsys, I k. psichologas. Živi lės eilėraščiai — skaidrios akvarelės, žavinčios savo trapu mu, spalvų — ar vaizdų — ritmu. Kone kiekviename eilė raštyje, net pajūrio peizaže, jauti žaismingos tai liūdnos, jaunatviškos, tai melancholiškos mėilės apoteozę. Betarpiš kumas — bene pagrindinis Ž. Pipinytės kūrybos bruožas. Tik akį rėžia tokios eilutės, užterštos mados trafaretais:
KUR VEDA TAKAS UTEWAl @3I<ELTO^
UNIVERSITETO LITERATŲ KONKURSUI
PASIBAIGUS
1IIIIIINIIBIIIIIIIIIIIIIIB
,,Supratimo šilumą — lyg esmę — stengiuos išsaugoti"; ,,o aš nebyli baimėje"; „užmušiu savy baimę"; „atsiveria tie sa". Ir dar — kad taip Živilė betarpiškai, nuoširdžiai kalbė tų ne tik apie save, bet ir apie aplinkinį pasaulį! Verti dėmesio L. Degėsio ieškojimai. Konkursui jis patei kė „Sonatas", apimančias keturis metų laikus. Ne jis pirmas bando suartinti poeziją su muzika. Tačiau L. Degėsys siekia ypač sunkaus tikslo — poeziją pritaikyti klasikinei sonatai. O juk tai nors ir grakštus, bet pavojingas žanras — ne kiekvienas muzikas čia laisvai jaučiasi. Aišku, Liutaurui ne viskas pasisekė: pirmose dalyse silpnokai išryškinamos pagrindinės temos, sustingęs minties vystymas antrose da lyse. Sunkokai apčiuopiamos atskiros sonatų dalys, ir ne lengva susigaudyti kur čia Allegro, o kur Lento. Kartais net atrodo, jog atskirų dalių pavadinimai užrašyti tik dėl įmant rumo. Pvz„ Laigo („Rudens sonata") pasižymi ne plačiais panoraminiais vaizdais, o til* ilgomis eilutėmis... Vis dėlto „Sonatos" rodo, jog čia Liutauras gali surasti derlingų dirvų. Prozininkams paskirtos trys premijos. Geriausio novelisto
Vėl žiurėjau į mėnulį ir prašiau, kad nemylėtum, Nors visi beržai šlamėjo, kad seniausiai nebemyli.
Z. Lukošiūtė III k. lituanistė
Nupiešk man džiaugsmą Pirštu rasotame stikle Ar akvareliniais dažais, Išplėšęs puslapį iš algebros uždavinyno, Arba mokyklinėj lentoj, Žydros kreidos netyčia radęs.
Nupiešk spalvotais vaikiškais pieštukais, Jei dar neišbarstei, Arba sniegu, sulipdęs minkštą gniūžtę. Ar anglimi, ar pelenais — Vis tiek bus džiaugsmas!
Skersai dangų saulės takas. Rausvins uogas bruknienojai, Kapinaitėse lelijos pražydės ant drėgno kapo, Kur nepagimdytą jausmą užkasei ir peržegnojai, Su drabužiais atsinešęs vieškelio nelaimių kvapą.
po audringo maskarado akis sumerkęs rodos lieku vienas tačiau pro pelenų užuolaidas spindėjimas akių ir čia mane subado
skaudu gyvent kai viskas tampa aišku kai tampa aišku kad jau nieks nepaaiškės pro pelenų storiausią sluoksnį pro juodžiausią nrktį akių spindėjimas ir veido linijos ryškės... ryškės. .. ryškės...
vardą vėl susigrąžino Danie!-. -, '' išinskas, III k. lituanis tas. Jis ištikimas savo lyriniam r.aižui. Jautriai parašytos novelės „Baltoji juosta", „Baltos ramunės, ištisa pieva". Ne bloga novelė „Kambarys", kur autorius stengiasi būti konk retesnis, epiškesnis. Kiek nuvilia stambiausias kūrinys „Di dieji lietūs" — banaloką siužetą autorius pasakoja įmant riai, pasitelkdamas stilizaciją. Danieliui ne kartą patarta bū ti epiškesniu: daugiau dėmesio skirti siužetui, supaprastinti stilių (mažiau vartoti puošmenų). Tiesa, gali egzistuoti no velė ir atrofuotu siužetu, bet tada būtina gili filosofinė po tekstė, kuri tampa kūrinio ašimi. Dar vienas konkurso netikėtumas — III k. žurnalisto Vy tauto Katiliaus II vieta. Ką gi, debiutas tikrai neblogas, nors kūrinėliai ir nenuteikia optimistiškai. Nenoriu ginčytis su žiūri nuomone, bet viskas kažkur girdėta, skaityta. No velėje „Mirtininkų palata" — standartinė situacija: sunkiai sergą ligoniai, todėl atsikratę visų etinių varžtų, laisvai leidžiantys prabilti savo sąžinei. (Prisiminkime Čechovą bei dabartinius žymius ir nežymius autorius). Negelbsti nei ak tualūs Sauliaus monologai (labai jau primena J. Mačiukevi čių), nei pabaigos akibrokštas. Raštingai sumeistruota antro ji novelė „Mano karavelė". Bet mums atsibodo herojai, fi losofuojantys prie „Rislingo" butelio apie gyvenimo pras mę, rūkantys cigaretę po cigaretės, bėgantys į kaimą pail sėti ir... nieko neveikiantys. V. Katiliaus novelės turi ne maža privalumų: šmaikštūs, dinamiški dialogai, gyvas, intri guojantis pasakojimas. O savas temas autorius turi dar su rasti. Mano supratimu, įdomiausias konkurso prozininkas buvo I k. psichologas Saulius Kondrotas, iškovojęs III vietą. Tie sa, pateiktame apsakyme — ar apysakoje — „Paskui vėl tamsa“ nemaža nelygumų. Atskiros kūrinio vietos primena filosofijos traktatą, kūrinys pavirsta racionalių idėjų rupo ru — jaunasis literatas pamiršta, jog literatūrą žudo bet koks plikas deklaravimas, jog tik meniniai vaizdai išreiškia meniškai idėjas. Dar nevisai susiformavęs literatūrinis sai kas ir taktas — jaučiamos vulgarumo žymės. Galima ginčy tis ir dėl jaunojo autoriaus pažiūrų — gal ir nereikia kelti iš mirusių senuko Froido. Pagrindinį herojų kankina „ido" ir „ego" konfliktas, t. y„ įgimtų savybių, valdomų pasąmo nės, ir visuomenės suformuotų etinių dogmų, sąmonės. Pa galiau nugali „ego" — tai jau kapituliacija, prisitaikymas. Nors vartodamas atšipusius psichologinės analizės ginklus, S. Kondrotas narsto veikėjo psichiką, poelgius savitai, visai nepanašiai į jau atslūgusios „naujos bangos" atstovų kūry bą. Čia nebandoma vienu ypu karštligiškai išspręsti visas būties problemas, nesidaužcma kumščiais į krūtinę su nai viai kaktomušiškais klausimais: „O kur gyvenimo prasmė?", pagaliau nesiblaškoma, nesuradus atsakymo. Kūrinyje glūdi geležinė sistema, pasakyčiau, filosofinė sistema (tik ne for mulė ar schemai), kuri daro kūrinį vieningu, sutelktu. Logi nės minties sutelktumas, kūrinio filosofinių gijų natūralu mas — tai brangintini autoriaus bruožai, galintys ateityje duoti gražių vaisių. Norisi palinkėti visiems konkurso dalyviams ir toliau nepavargstant eiti šiuo klaidžių takii: kas žino, gal kuris ir pasieks tą išsvajotą didįjį kelią.
V. VASILIAUSKAS
(ir niekad nieko nebus). Tik noras gyventi — aitrus sunkios, ledinės jūros lašas širdy. POILSIS
Vėl žiūrėjau į mėnulį ir prašiau, kad nemylėtum. Kur gi tu mane padėsi, ir negražią, ir negerą. Aš per tavo sapną eisiu — kaip ilga žiema — iš lėto, Užsitraukusi ant veido sunešiotą lino skarą.
Ant miško viršūnių pasmeigtas debesis — lyg saulėta vasaros vėliava — lyg vidudienis — pilnas švelnumo. ..
Ž. Pipinytė
Jo tirpstantis sparnas vaikiškus, uogų skonio sapnus apklojo...
I k. lituanistė
SAULĖLYDIS RYŽTAS
Nupiešk kaip obuolį, kaip upę, kaip debesį, Nupieški taip, kaip moki.
Užmigdo žodžiai: ir niekad nieko nebus. Pabudina žodžiai: ir niekad nieko nebus. Ramina diena: ir niekad nieko nebus. Tu viena — užpustyta žolė,
Nupiešk man džiaugsmą. Dar nė karto nemačiau.
sudegintas mamas, vaiko kapas. ***
Padūmavęs miško kraštas. Gal prieš vėją ar prieš lietų? Ir į vakarus nuplaukia pelkių ugnys tyliai tyliai.
Pasiguosi saulei, vėjai paguos — juk tavo tas šventas rudens artumas. Nesupratimas žemina — jau atpratai nuo gailesčio
Paskui jūrą bėgu saulės keliu. Ant kranto namai ir mirusios žuvys, žalia ugnimi ištiškę. Švyturiuos užmigę žmonės sapnuoja saulės žemę. O jūra slepiasi į savo didžiąją gelmę, įniršusi ir svetima
Glostau delnu •— lyg širdimi — akmeninį įkaitusį dugną.
4 ’ 4 4 4 4 4 4 4 *4
ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA SKYRELI APIE STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS VEIKLĄ TVARKO J. SURBLYS
4
• LENKTYNIAUJAME • KONKURSAS
Studentų profkomiteto pre zidiumas priėmė bendrabučių tarybų lenktyniavimo bei ge riausiam kambariui išaiškinti konkurso nuostatus. Bendrabučių tarybų lenkty niavimo tikslas — šalia moky mo proceso gerinti studentų politinį - ideologinį auklėjimą, organizuoti turiningą ir kultū ringą laisvalaikį, kovoti prieš netinkamo elgesio pasireiški mus bendrabučiuose. Konkurso geriausiam kam bariui tikslas — siekti dar ge resnės tvarkos ir švaros bend rabučiuose.
J
4 4 4 4
LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Res publikinis komitetas Vilniaus Mokytojų namų salėje organi zavo dviejų dienų seminarą respublikos aukštųjų mokyklų
GERIAUSIA TARYBA? GERIAUSIAS KAMBARYS? Bendrabučių tarybų lenkty laikraščių, stendų leidimą. niavimas vyks trim etapais: Svarbus dėmesys atkreiptas į tarybų kovą su bendrabučių Pirmasis baigiasi 1972.11.15., taisyklių pažeidimais, ypač su girtuokliavimu ir kortavimu. antrasis — 1972.IV. 15. Geriausioms bendrabučių trečiasis — 1972.VI.15. taryboms — etapų nugalėto Lenktyniavimui vadovauja joms — numėtyti paskatini ir tarybų darbą vertina stu mai: išvyka į Panevėžio dra dentų profkomiteto buities — bendrabučių sektorius. Verti mos teatrą, ekskursija į Mins nama balų sistema, atsižvel ką, lengvatinėmis sąlygomis giant į tarybos darbą palai kelialapių suteikimas į šalies kant švarą ir tvarką bendra aukštųjų mokyklų poilsio bučiuose, bendro naudojimosi vietose, į kultūrinių-masinių sveikatingumo stovyklas, pre renginių organizavimą, sien- mijos.
abipusį bendradarbiavimą. Akušerijos - ginekologi jos būrelio pirmininkas VI k. studentas A. Ališauskas skaitė pranešimą apie bū Dabartiniu metu būrelio relio nueitą kelią per 25metus, nuveiktus moksliniai vadovai (doc. erius P. Steponėnas, doc. V. Ba darbus, susumavo būrelio ronas, doc. A. Venckaus- veiklos rezultatus. VI k. stud. B. Paulaus kas ir kt.) bei būrelio ta ryba (būrelio pirmininkas kaitė (mokslinis vadovas VI k. stud. A. Ališauskas, doc. P. Steponėnas) skaitė pirmininko pavaduotojas įdomų pranešimą „Moterų V k. stud. »\. Kvilius, sek lytinės higienos klausimu". retorė IV k. stud. A. Silei- Ji savo moksliniame darbe kaitė) rūpinasi ne tik aukš tyrė tiek studentes, tiek tu teoriniu būsimų akuše darbininkes. Padaryta ne rių-ginekologų žinių lygiu, maža įdomių išvadų, paly bet ir jų praktinių įgū ginimų. Be to, visą eilę džių įgyjimu, teorinių ži klausimų, gvildentų B. nių pritaikymu praktikoje. Paulauskaitės darbe, lietė Būrelis neapsiriboja vien ir kauniečiai B. Juškevi moksline veikla. Orga čiūtė, B. Spudytė ir A. Linizuojamos ekskursijos (į džius. Vertinga tai, jog Gardiną, Pirčiupį, Druski abiejų darbų išvados ir re ninkus, Rygą). Tapo tradi zultatai panašūs. Pranešimą apie gimdy cija susitikimai - konferen cijos su Kauno Medicinos mo nuskausminimą Vil instituto analogišku būre niaus m. klinikinėje ligo liu. Pasikeitimas darbo pa ninėje skaitė E. Jūras tirtimi, įgūdžiais, informa (mokslinis vadovas doc. A. cija — šių susitikimų tiks Venckauskas). Apibendrindamas moks las ir ne vien tai. Jaunimui būdinga bendrauti. Drau linius pranešimus, doc. P. gystės vakarai — neatima Steponėnas pažymėjo, jog ma šių susitikimų - konfe tiek kauniečių, tiek mūsiš kių darbai gana originalūs, rencijų dalis. surinktos Į būrelio jubiliejų atvy pasižymintys ko 17 kauniečių. Jų tarpe medžiagos gausumu, gerai ir katedros vedėjas doc. A. apipavidalinti. E. JURAS Žukauskas, kuris šiltai pa sveikino jubiliatus, nuošir Akušerijos - ginekologijos būrelio narys džiai pasisakė už tolimesnį
BŪRELIO GIMTADIENIS Gruodžio 11—12 d. tur tingame tradicijomis Medi cinos fakultete atžymėtos studentų mokslinio akuše rijos - ginekologijos būre lio 25-osioS metinės. Būre lio jubiliejuje - konferen cijoje dalyvavo ir jo įkū rėjai bei dabartiniai moks liniai vadovai: doc. V. Ba ronas, doc. P. Steponėnas. Jubiliatus „gimtadienio" proga pasveikino kolegos iš Kauno. Prieš 25-erius metus 12 entuziastų susibūrė į jau nųjų mokslininkų kolekty vą, kur jie sprendė svar bius (ir mūsų dienų požiū riu) — sveikos busimosios kartos išugdymo, būsimų motinų sveikatos, šeimos ir paveldimumo, kovos su vėžiu — klausimus. Daugelis šių entuzias tų — šiandien žymūs dar buotojai. Net 5 iš jų apgy nė daktarines disertacijas. Jų tarpe yra nusipelniusių respublikos gydytojų, vyr. gydytojų, skyrių vedėjų. Būrelio narių parašyti moksliniai darbai buvo ne kartą skaityti ne tik Uni versiteto, bet ir Pabaltijo, bei Visasąjunginėje stu dentų mokslinėse konfe rencijose.
NELINKSMOS ISTORIJOS
Kada beužeitum į bendrabu čio Nr. 2 skaityklą, visuomet ten vyrauja tyla, matai palin kusias prie knygų galvas, su sikaupusius veidus. Studentai mokosi. Dažnas prasėdi ir iki pat gilaus vidurnakčio. Juk to laiko vis maža ir maža: prasi dėjo įskaitos, artėja egzami nai. Atrodo, viskas turi būti sutvarkyta taip, kad studentas galėtų turėti kuo geresnes są lygas mokytis.
SU KNYGA Bet. .. Vieną gražią dieną bendrabučio Nr. 2 gyventojai, atėję į skaityklą, rado duris užrakintas. — Gal remontas? .. — su abejojo vienas. Ne, skaitykla buvo užrakinta visai dėl kitos priežasties: čia apsigyveno grupė sportininkų iš Leningra do. Kažkam kilo mintis (kaip tik pačiu „karščiausiu" stu dentams metu!) apgyvendinti
studentų profkOmitetų pirmi ninkams, akademinių, kultūri nių - masinių ir buitinių sek torių vadovams bei revizinių komisijų pirmininkams ir bu halteriams. Seminare dalyvavo Univer-
Geriausias kambarys bus iš aiškinamas aukščiau minėtais dviem pirmaisiais etapais. Pir mame etape konkursą vykdo bendrabučio taryba, antra me — studentų profkomiteto buities - bendrabučių sekto rius. Geriausių kambarių gyven tojams sekančiais metais bus ne eilės tvarka suteikta teisė gyventi bendrabutyje (savo nuožiūra pasirenkant kamba rį), bei naudotis radiola „Mi nija".
mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos XIV respublikine konferencija. Joje dalyvas šeši Universiteto studentų profsąjungos delegatai. Musų inf.
Netvarka valgyklose? Kaltininkai nubausti NEPASKELBTŲ
LAIŠKŲ
PĖDSAKAIS
tas papeikimas, jai nebus mo kama progresyvinė premija „Juventus" valgyklos vedėjai B. Kazlauskaitei (valgykloje jos filiale — bufete nr. 117 nepatenkinamas sanitarinį, stovis) pareikšta pastaba, \ . valgyklos darbuotojai negaus progresyvinės premijos. Bule tininkės G. Krapavickiern (bufetas Nr. 117), A. Juraity tė (Nr. 33), R. Selenienė (Nr. 32), A. Buikštaitienė ir J. Sutkienė (Nr. 8) už prekybas ir patiekalų realizacijos tai syklių pažeidimą, bendros tvarkos stoką įspėtos. Joms nebus išmokėta progresvvines premijos 50 proc.
SKAITYTOJAU! Ar nepamiršai savo laikraščio? Jei nespėjai užsisakyti, pa skubėk — „Tarybinio studento" prenumerata 1972 metams pratęsiame iki 1971 XII. 30. Uoliausius mūsų talkininkus skatinsime. Fakultetų, kuriuose bus daugiausia išplatinta (lyginant su studentų skaičiumi) Universiteto laikraščio profbiurų nariams bus organizuotos ekskursijos.
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE Vos ne kasdien praeinu pro bendrabučio sienlaikraštį. Su stoju prie jo gi labai retai — kad pažiūrėčiau, ar jis vis dar toks pat nuobodus, ar ne pasikeitė. Skaityti nėra ką 'atleiskit, tai tik mano subjektyvi nuomonė) — vadi namas „vedamasis“, (labai abstraktus, gal net nurašytas nuo kokio senesnio respubliki nio laikraščio), keletas anoni minių eilėraščių... Koks to kio „organo" vaidmuo, ar jis ką nors auklėja, informuo ja, skatina? Ne. Štai gerbiamas V. Limantas svajoja apie šešis teatrus Universitete: teisininkų, žur nalistų, matematikų... Pa svajokim ir mes: žurnalistai leidžia tokį sienlaikraštį, kurį pamačius ima pavydas, iš ku rio visi gali mokytis šio me no. Bet gi tokio sienlaikraščio nėra Istorijos fakultete (žuma-
Beje, šitokia padėtis ne tik antrame bendrabutyje. Neretai skaityklos paverčia mos viešbučių numeriais. Visi sutinkam, kad atvykusius sportininkus reikėjo kažkur apgyvendinti. Bet kodėl pasi rinktos skaityklos, kurios šiuo metu ypač reikalingos stu dentams?!
A. PALIONIS
Argi neteisus
J. Kunčius,
nupiešęs šias karikatūras? Ar
gi ne tokia yda vargina kai kurias grupes? kiro SFtAE-STRo ppaožlA
Trečiadienį vyko LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir
Redakcija gavo jau nevieną studentų laišką, kuriame rašo ma apie netvarką valgyklo se — tai „Juventus" trūksta duonos, tai kuriam nors bufe te apskaičiavo... Šias negero ves pastebėjo ir VVU studen tų profkomiteto kontrolieriai. Jų pristatytus aktus apie val gyklų ir bufetų darbą 1971 m. lapkričio mėnesį nagrinėjo Vilniaus m valgyklų tresto studentų valgyklos vadovai. Į studentų pastabas atsi žvelgta, kaltininkai nubausti. Studentų valgyklos direktorės J. KUDIRKA J. Linkienės įsakymu VVU Studentų porfkomiteto kavinės bufetininkei O. Capprezidiumo narys likaitei už apsvėrimą pareikš-
VIRTUVĖJE
sostinės svečius skaitykloje. O kur bendrabučio gyventojai mokysis, apie tai niekas nepa galvojo. Štai ir sėdi žmonės su knygomis virtuvėse, stovi niuoja koridoriuose. Žodžiu, kaip kas išmano, taip ir ver čiasi. Kai kurie bando moky tis ten, kur ir gyvena. Bet juk ne visada kambaryje būna ty lu, ypač kai ten susirenka vi si 8—12 žmonių.
siteto studentų profkomiteto vadovaujantys darbuotojai ir atitinkamų sektorių vadovai. A. MITASIŪNAS
•»#*
Iš reikalo ar iš bėdos? listų tai yra). Ką dabar turė tume daryti — apeliuoti į studentų sąžinę, pareigą, bar ti juos už abejingumą? Ne manau. Jeigu jie neturi tokio sienlaikraščio, vadinasi, jo nereikia jiems, jie dar ne atėjo iki tos ribos, kai fanta zija, noras rašyti, leisti sien laikraštį (kaip tai buvo atsi tikę N. fakulteto N. specia lybės studentams) išsiveržia. Poetų terminu — nėra įkvėpimo. O jeigu tokio poreikio nėra, nieko neišeis su sieniš laikraščiu. Nurodymu aukščiau galima leisti sienlaikrašH, bet tai bus ne tas... Čia tuoj pat seka klau simas — kodėl tas noras neugdomas, neskatinamas?.. Reikalingi sienlaikraščiai, bet skirtingi, kad galėtum žmogus atskirti, - kurį leidžia lituanistai, o kurį žurnalistai, kurį matematikai, o kurį fi zikai, atskirti ne tik iš pava dinimo, bet turinio, formos atžvilgiu. Sako, vienos tarybos pirmi ninkas skundėsi, jog negali pakritikuoti apsileidėlių, at seit, trūksta komunikacijos priemonių, be radijo studijos nė iš vietos kova su taisyklių laužytojais ir t. t. ir pan. Niekas nesako, kad bendrabu čiuose nereikalingas toks daradijo lykas, kaip vietinis mazgas. Betgi tam pačiam bendrabuty kabantis satyrinis sienlaikraštis rašo apie žemy nus, kuriuose ne mes gyvena me. Tai kaip čia išeina? Negi visaliaudinę šventę tegalima paminėti tik veda muoju? Išleiskim ta proga visą numerį, tegu pasisako studentai, dėstytojai, pasi džiaugia. Neišeina toks nu meris, pabandykim ta proga stendą ar ką nors panašaus. Pagaliau — tai pačios redko legijos reikalas. Ir nebijokim, jeigu po pirmo bandymo, ku ris vadinasi „Kitaip, negu iki šiol", suklysim. Ne šventieji puodus lipdo Mūsų sienlaikraščiams labai trūksta konkretumo, informa-
cijos — apie padėtį kurse grupėje, fakultete dabar, problematiškumo. Per daug apie viską rašom sausai, nesijau dindami. Turint tai omeny, gal būtų galima pasvajoti apie paslankesnes sieninės spaudos formas. D. MARKELYTE *** Praėjusiame „Tarybinio stu dento" numeryje korespor. dencijoje „Sena giesmė" buvo peržvelgti bendrabučių sien laikraščiai. Daugelis iš jų susi laukė rimtų priekaištų. Vieni iš jų argumentuoti, kiti tie siog tik konstatuoja. Verkšle nimai, jog sienlaikraščiai prasti, niėko nepakeis. Būtų gerai, jeigu šalia kritikos ma tytume pateiktų ir vertingų pasiūlymų, kaip reikia leisti tuos „spygliuotus" puslapius. R. ZAKSEVSKIS „Tauro" bendrabučio gyventojas REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Studentų profsąjungos komite tas sutinka su skaitytojų min timis dėl sienlaikraščių koky bės. Komiteto darbo planuose yra numatyta suruošti bendra bučių sienlaikraščių redkole gijų pasitarimą - seminarą. Savo veiklą pradėjo naujas VVU komjaunimo komitetas. Du jo nariai yra atsakingi už sieninę spaudą fakultetuose. Gal būtų pravartu surengti visų Universiteto sienlaikraš čių redkolegijų narių pasita rimą, kuriame būtų išnagrinė ta dabartinė padėtis ir numa tytos konkrečios priemonės sieninei spaudai gerinti. Jau niesiems spaudos darbuoto jams reikalinga periodinė ir kvalifikuota pagalba.
REDAKTORIUS A. KUSTA Rlako k apaudė LKP CB leidyklos spaustuvė
Tiražas 4200 egz. Užs. Nr. 5020
LV 1M03