uam/eos suuoenuas Visu saliu proletarai, vienykitės!
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
Kaina 2 kp
1971 m. gruodžio 31d.
ina nuo 1950 m.
Sesija
BRANGUS DRAUGAI! Nuoširdžiai sveikiname Jus su Naujaisiais 1972-aisiais metais! Didingo darbo, naujų planų, naujo entuziazmo dienomis galima vadinti praėjusius metus. Džiaugsmingi ir vaisingi jie buvo Universiteto kolektyvui — jis apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. Naujiems laimėjimams moksle, studijose mus iadina, naujiems darbams sutelkia devintojo penkmečio programa, kurią nubrėžė TSKP XXIV suvažiavimas. Linkime visiems džiaugsmo, laimės, sėkmės! REKTORATAS, PARTIJOS KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS, PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
SVEIKINAME
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
Tu — studentas, tu privalai gerai studijuoti. Rektoratas primena, kad studentai, ne išlaikę įskaitų, neturi teisės laikyti egzaminų. Neišlaikę trijų ar daugiau egzaminų, šalinami iš Universiteto. Ne išlaikę vieno-dviejų .egza minų (pateisinama priežastis) dekano leidimu gali perlaiky ti. Akademinių įsiskolinimų likvidavimo terminas — iki vasario 7 d. Studente, tavo geros žinios reikalingos Tėvynei. Sėkmės!
TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS UNIVERSITETO TARYBOJE Gruodžio 28 d. įvyko tary bos posėdis. Jame buvo kal bėta apie komunistinį studen tijos auklėjimą Prekybos fa kultete, vadovaujantis TSKP XXIV suvažiavimo nutarimais. Pranešėjas — fakulteto deka nas e. doc. p. L. Butkevičius, (plačiau apie tai papasakosi me artimiausiame numeryje). Diskusijose dalyvavo doc. B. Sudavičius, doc. I. Nekro šius, prof. M. Greųorauskas, doc. R. Mironas. Taryba priėmė nutarimą, kuriame numatytos gairės ge riau išnaudoti galimybes, fa kultete komunistiškai auklė jant studentus.
JUBILIATĘ!
MUSŲ VADOVE Mūsuose įprasta, pažym:nt sukakt;, apžvelgti ju biliato nueitą gyvenimo kelią. Nenusiženkime tradicijai ir šį kartą. Docentė, filosofijos moks lų kandidatė K. Rickevičiūtė Universiteto Filosofijos ka tedroje dirba nuo 1951 metų. Ji pirmoji respublikoje baigė logikos aspirantūrą, 1967 m. ai buvo suteiktas docento vardas. Docentė K. Rickevičiūtė per šiuos metus spėjo susikrauti gražų mokslinių darbų kraitį. Jos plunksnai pri klauso nemaža straipsnių lo gikos ir filosofijos istorijos klausimais („Filosofija“, t. L 2, 7, 1960—1966 m.), kartu su B. Kuzmicku ir J. Lazaus ku 1968-taisiais išleidžia paskaitų aukštosios mokyklos studentams rinkinį „Iš filoso fijos istorijos". Apie antiki nės visuomenės etines pažiū ras docentė nemaža rašė Problemose". Nuo šių mokslo metų pra džios doc. K. Rickevičiūtė vadovauja Universiteto filo sofijos būreliui. Per tokį pa lyginti neilgą laiką vadovė •apo mums dideliu autoritetu. Didelio, tiesiog įgimto takto, visuomet besišypsanti, atidi ir tolerantiška mūsų, studen tų, mintims ir užmojams — tokią matome docentę būre lio susirinkimuose. Ji taip Pat vadovauja katedros aspi ranto — buvusio mūsų būrelio Bario A. Nesavo moksliniam darbui. Linkime gerbiamai docen tei sėkmės nelengvame moks lininko kelyje ir, žinoma, pa ties svarbiausio — daug daug laimės. Filosofijos būrelis
JNauftūų JAVėlu. ! j. DANILIAUSKO pieš.
Į GYVENIMĄ!
Studentas - ne vien tik busimasis specialistas LEOKADIJA DIR2INSKAITE Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoja
Šiais mokslo ir technikos vystymosi laikais iš esmės pa kito gyvenimas. Dabar beveik nerasi žmogaus, kurio nep liestų šalies gyvenime ir tarptautinėje arenoje nuolat vyks tančios permainos. Tiek miesto, tiek kaimo žmogų užplū ;ta gausybė informacijos. Jis susiduria su nuolatinėmis nau jovėmis gamyboje, socialiniame kultūriniame gyvenime. Keičiasi žmonių charakteris. Buvę sėslūs lietuviai šiaurie čiai dabar sukaria tūkstančius kilometrų, kad pamatytų ko nematę. Kas ketvirtas suaugęs respublikos gyventojas — turistas. Šaunioji melžėja drąsiai išlaiko įtemptą visasąjun ginių varžybų atmosferą, o tiesiųjų vagų meistrų neišmuša iš vėžių reiklioji žiuri. Inteligentai, kilę iš darbininkų ir valstiečių šeimų, daro teigiamą grįžtamąjį poveikį savo ar timiesiems. Neatsitiktinai spaudoje ir gyvuose pokalbiuose tenka gir dėti apie praturtėjusį žmogaus dvasinį gyvenimą, išaugu sį intelektą, inteligenciją. Visi sutiksime, kad dabar daugu ma mūsų žmonių yra kultūringesni, labiau išsilavinę, pasi ruošę gyventi pagal socialistinio bendrabūvio normas. Mūsų amžius — mokslo ir technikos amžius. Jo ritmai veržiasi į visas mūsų gyvenimo sritis. Žmogaus protas gim do vis daugiau naujovių, didėja jų pritaikymo tempai prak tinėje veikloje, Šios aplinkybės reikalavo ir reikalauja, kad šiandien į mūsų gyvenimą įsilietų vis daugiau aukštai kva lifikuotų žmonių. Tarybų valdžios metais atsivėrė plačios galimybės aukš tajam mokslui vystytis. Dabar kas dvyliktas Tarybų Lietu vos pilietis turi aukštąjį arba specialųjį vidurinį mokslą. Visose materialinės gamybos ir dvasinio gyvenimo srityse kūrybingai dirba Tarybų valdžios metais paruošti specialis tai. Be aukštosios mokyklos ir jos paruoštų kvalifikuotų kadrų mes negalime įsivaizduoti didžiulių mūsų ekonomi kos ir kultūros laimėjimų, spartaus žengimo į priekį. Vienas svarbiausių uždavinių, kuriuos iškėlė aukštajai mokyklai partijos XXIV suvažiavimas, yra specialistų pa ruošimo kokybės gerinimas. Šiandienos studentai, kurie ry toj vadovaus gamybai, dirbs mokslo ir kultūros baruose, norėdami prisidėti prie istorinės svarbos uždavinio vykdy mo — organiškai sujungti mokslo ir technikos laimėjimus su socialistinės ūkio sistemos pranašumais — privalo būti politiškai subrendę ir apsiginklavę naujausiomis mokslo ži niomis. ’ Studentija — tai ne tik busimieji specialistai. Tai busi moji mūsų inteligentija, kuri turi būti pasiruošusi vykdyti ir svarbias visuomenines funkcijas. Jaunasis specialistas gy venime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmo nių vadovu, jų auklėtoju. Todėl dar studijuodamas aukšto joje mokykloje jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, gamybini patyrimą, bet ir organizacinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeninės politinės veiklos, eti kos ir estetikos žinias. Laukiama, kad šiandieninis specia listas būtų plačios erudicijos, gilių komunistinių įsitikini mų, aukštų moralinių idealų žmogus. Šie ir kiti specialisto inteligento bruožai turi padėti išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvystytą asmenybę. ,,Tarybinis specialistas šian dien, — pažymėjo TSKP CK Generalinis sekretorius L. Brežnevas neseniai įvykusiame visasąjunginiame studentų sąskrydyje, — tai žmogus, _ kuris gerai įsisąmonino marksizmo-leninizmo mokymo pagrindus, aiškiai mato politinius partijos ir šalies tikslus, yra plačiai moksliškai ir praktiš kai pasirengęs, tobulai moka savo specialybę. Tarybinis specialistas šiandien — tai sumanus organizatorius, geban tis praktiškai naudotis darbo mokslinio organizavimo prin cipais. Jis moka dirbti su žmonėmis, vertina kolektyvinį patyrimą, klauso draugų nuomonės, kritiškai vertina laimė jimus. Ir, be abejo, šiuolaikinis specialistas — tai aukštos kultūros, plačios erudicijos žmogus, apskritai — tai tikras naujos, socialistinės visuomenės inteligentas". Labai džiugu, kad šiuolaikinė studentija atkakliai siekia mokslo žinių, pasižymi visuomeniniu aktyvumu ir giliais in ternacionaliniais bei patriotiniais jausmais. Studentiškas (Nukelta į 2 psl.)
TARYBINIS STUDENTĄ;
' psL
NAUJAMETINIS INTERVIU Su Steponu IMBRASU, WU komjaunimo komiteto sekre toriumi Ką svarbaus nuveikė šiais metais Universiteto komjau
nimo komitetas? Kokių būta sunkumų? Šiemet Komjaunimo komi tetas pravedė Universitete le nininę įskaitą. Būta nemaža darbo, paruošiant metodinę medžiagą, kontroliuojant įskaitos eigą fakultetuose ir akademinėse grupėse. Įdomus mūsų renginys — tradicinė internacionalinė savaitė, kurios tikslas — vystyti internacionalinį stu dentijos auklėjimą. Savaitės metu organizuotose ekskursi jose, susitikimuose, disputuose universitetiečių svečiais buvo Latvijos, Estijos, Leningrado studentai, taip pat Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių jau nimas, besimokantis Tarybų Sąjungos aukštosiose mokyk lose. Daug triūso įdėjome, orga nizuodami studentų vasaros darbo ir poilsio stovyklas, Universiteto mokslo ir kultū
NAUJAMETINIS INTERVIU
NAUJAMETINIS INTERVIU
Baigiasi 1971-ieji. Kuo jie Jums buvo reikšmingi, svar būs, gal praėjusieji metai Jus kuo apvylė? Ko tikitės iš naujagimio — 1972-ųjų? — okius klausimus pateikėme vyr. dėstytojui Lionginui KRIUKELIUI. 1971-ieji ne tik man, bet ir visai tarybinei liaudžiai buvo reikšmingi didžiausiu metų įvykiu — TSKP XXIV suva žiavimu, kuris priėmė naujo penkmečio programą, numa tė tolesnės gaires šaliai vys tyti. Man asmeniškai reikšmin gas paskutinis šių metų mė nuo — buvo įvertintas mano
ros dienas respublikos rajo nuose, žygius „Tėvų kovos ir šlovės keliais. Padėjome mūsų interklubui surengti mitingą A. Dė vįs remti, respublikos aukštų jų mokyklų interklubų kon ferenciją, komjaunimo komite tas organizavo VVU mokslo pirmūnų II pasitarimą, kon kursą geriausiai akademinei grupei išaiškinti ir kt. .. Bloga yra tai, kad dau guma komjaunuolių dar nepatenkinaasai studijuoja visuo meninius mokslus. Taipogi sunku įveikti komjaunuolių pasyvumą akademinėse gru pėse, pasiekti, kad visi kom jaunuoliai būtų pažangūs moksle. Kokie Universiteto Komjaunimo komiteto užmojai Naujiems, 72-lems? Naujaisiais metais mūsų komitetas visas jėgas skirs tam, kad būtų garbingai su
beveik penkerių metų dar bas — apgyniau ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Džiugus dar vienas įvykis — buvo pažymėta- Prienų rajono „Naujo gyvenimo" laikraščio, kurio pirmuoju redaktoriumi teko garbė būti man, 25-erių metų sukaktis. Bėga metai po metų. Vis daugiau įvykių, prisiminimų. O kuo blogi? Mašinos įsi gyti net neplanavau. Kad lie tus iki Naujųjų vis nesibai gia, tai jau ne kas. Net kau lus suka.. . Naujaisiais metais tikiuosi atnaujinti paskaitų kursą. Da bar visas dėmesys buvo su telktas disertacijai. Tai tik viena tema. Ją nagrinėda mas tobulinausi šioje srityje, o kitos liko lyg ir užmirštos. Mat, politekonomistams, na-
tiktos TSRS ir Lenino pionie rių organizacijos 50-osios metinės. Stengsimės, kad visi Universiteto komjaunuoliai dar aktyviau dalyvautų le nininėje įskaitoje „TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą!" Kuo pradžiugino Jus 1971-ieji? Daugiausia džiaugsmo su teikė tai, kad sėkmingai bai giau aspirantūrą ir apgyniau ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Jūsų naujametiniai linkėjimai „Tarybinio studento" skaitytojams? Svarbiausias linkėjimas — kuo sėkmingiau išlaikyti žie mos sesijos egzaminus. Kom jaunimo komitetui būtų labai malonu, jei vasario 7 d. su žinotume, jog fakultetuose neliko nė vieno skolininko. Kalbėjosi Z. Gulbinaitė
grinėjantiems socializmo epo chą, negalima nė kiek atsi likti nuo naujausių, žymiau sių mokslo, technikos pasie kimų. Taigi, dėstymo metodikos tobulinimas ir bus mano pag rindinis uždavinys šiems metams.
su VANDA MALINAUS KAITE. Ji atvažiavo iš Lenki jos Liaudies Respublikos į mūsų Universitetą studijuoti žurnalistiką. — Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie savo kelią į LAIŠKAI REDAKCIJAI Vilnių. Prieš trejus metus baigiau Punsko vidurinę mokyklą. Į I Vykusioje LTSR švietimo, aukštąją mokyklą neįstojau, ; jūkštųjų mokyklų ir mokslo sunku buvo, nes visą laiką štaigų darbuotojų profsąjun mokiausi lietuvių kalba. Dir Daugelis studentų, nesu mitetas suteikė galimybę kar gos respublikinėje konferenci bau mokytoja lenkiškose mo kyklose. 1971 m. pradžioje prasdami profsąjungos reikš tą pabūti Lietuvos ir tris kar joje nariais į šios profsąjun „Gimtojo krašto" laikraštyje mės, nenoriai moka nario mo tus viename geriausių gydy gos Respublikinį komitetą iš perskaičiau žinutę, -kad Vil kestį, galvoja, jog jam visa mo atžvilgiu Sąjungos kuror rinkti Universiteto vietos ko niaus universitetas priima stu tai nereikalinga. Tas, kuris tų. Tai ir buvo pats puikiau miteto pirmininkas V. Staskodijuoti užsienio lietuvius. Ta nėra profsąjungos narys, labai sias vaistas, kurio dėka aš vėl nis ir Studentų profsąjungos pirmininkas V. Žeida ir gimė mano noras, sva save skriaudžia. Trumpai savo kojomis tvirtai remiuosi komiteto pasakysiu — profsąjunga ir į žemę, vėl galiu vaikščioti mantas. jonė išvykti į Vilnių. Delegatais į respublikos kartu su visais žmonėmis. Prabėgo keletas mėnesių. gydo. Dažnai juokaudami pasako profsąjungų XI suvažiavimą Trečiame kurse liga klastū Jaudinausi. Pagaliau lapkri Universiteto prorekto čio pradžioje gavau žinią. nė paguldė mane ant opera me: „Profsąjunga — mama". išrinkti rius mokslo reikalams J. Gri Ir štai aš — Vilniaus univer cinio stalo. Chirurgai pada Sį posakį dabar aš suprantu gonis ir V. Žeimantas. rė viską, ką galėjo. Tačiau, tiesiogine prasme. sitete. J. JARMALA Naujųjų metų proga linkiu Praėję metai man tikrai ne kaip yra pasakęs garsusis chi rurgas N. Amosovas, „opera Universiteto studentų profsą paprasti, laimingi. — Kaip ruošiatės sutikti cija — tai tik gydymo pra jungos komiteto nariams kuo džia", todėl reikėjo toliau didžiausios sėkmės studijose ir Universiteto kavinėje Dai Naujuosius metus? Visuomet šventes sutikda gydytis, išėjus iš ligoninės. laimės asmeniniame gyveni lės instituto Pedagogikos fa vau su tėvais. Šiemet nėra Kur kreipsies, jei ne į profsą me, o visiems studentams būti kulteto studentai surengė gra kada linksmintis. Taigi, už jungos komitetą. Ir čia neatsi aktyviais profsąjungos nariais. fikos darbų parodą. Čia eks E. CEPONAITĖ ponuojama dvylika busimųjų šventinio stalo su manimi sakė man padėti. Po opera buvusi žurnalistikos grafikų kūrybos pavyzdžių. cijos iki studijų pabaigos sėdės... knygos. spec. studentė Kalbėjosi J. BĖRUS Universiteto studentų profkoMūsų Inf.
TRUMPAI
Mano padėka
;i t.
l:
n
DRAUGYSTĖ STIPRĖS
n
Prieš keletą dienų į studen tų profkomitetą atėjo laiškas iš Kišiniovo Valstybinio Uni versiteto. kuriame dėkojama už glaudų bendradarbiavimą tarp' abiejų profsąjungos ko mitetų. Šią vasarą mūsų stu dentų grupė ilsėjosi Kišiniovo Universiteto poilsio stovyklo je prie Juodosios jūros. Ati tinkamai draugai moldavai dvi savaites praleido mūsų stovykloje prie Skaisčio eže ro. Rudenį, švenčiant Kišinio vo universiteto 25-etį, mūsų -------------------- 4
Si nuotrauka gauta iš Kiši niovo. MMF profbluro pirmi ninkas J. Jakubauskas Kišinio vo universiteto 25-čio jubi liejaus iškilmėse įteikia Vil niaus Universiteto studentų profsąjungos komiteto atmini mo dovaną.
universiteto Matematikos ir mechanikos fakulteto estradi nis ansamblis ir kaimo kapela koncertavo jubiliejaus iškil mėse. „Jūsų delegacija mus supažindino su lietuvių liau dies menu. Jie mūsų studen tams, dėstytojams, kolūkie čiams padovanojo puikias koncerto akimirkas", — rašo ma laiške. Mūsų universiteto studentų profkomitetas pasiryžęs ir se kančiais metais tęsti gražų bendradarbiavimą. Jau ta riamasi, kad vasario—kovo mėnesiais mums koncertuos kolegos iš Moldavijos: liau dies šokių ansamblis, molda vų muzikos ansamblis „Fleuraš". Manoma, kad užsimezgusi draugystė tarp dviejų respub likų universitetų visuomeninių organizacijų bus puiki dova na TSRS įkūrimo 50-čiui. R. SARKIDNAS
Studentas-ne vien ti (Atkelta iš 1 psl.) jaunimas gerai supranta komunizmo statybos problema karštai atsiliepia į visuomenės reikalavimus, kaip ir vis, tarybinis jaunimas, stengiasi aktyviai dalyvauti ūkinėje kultūrinėje veikloje. Dvidešimtmetę istoriją turi studenl darbo ir poilsio stovyklos, vadinamasis „tretysis semestras Talkininkavimas statybose, žemės ūkio darbuose tapo re publikos aukštųjų mokyklų tradicija. Tvarkydama savo bu tį, studentija praktikuoja savitarną. Reikšminga, kad aukštųjų mokyklų katedrų, mokslini tyrimo įstaigų, projektavimo ir konstravimo biurų veikli je, įvairiuose mokslo būreliuose dalyvauja daugiau kai 23,5 procento dieninio kontingento (1965 metais šiame da be dalyvavo tik apie 16procentų studentų)^ Aukštai vertinama studentų mokslinė veikla. Kasmet v vertingesnių darbų studentai pateikia respublikinei apžiūri ir sąjunginiam studentų mokslinių darbų konkursui. 19? metais studentai mokslinėse konferencijose perskaitė 150 pranešimų. Studentijos komunistinis auklėjimas glaudžiai susijęs s mokymo procesu. Marksizmo-leninizmo ir kitų visuomen nių mokslų studijavimas padeda suformuoti tvirtus komu nistinius įsitikinimus, be kurių negalima tapti aktyviu ko munizmo statybos dalyviu, partijos politikos skelbėju ma sese, duoti reikiamą atkirtį mūsų ideologiniams priešams Studentų dalykinis paruošimas ir jų kultūros augima daug kuo priklauso nuo laisvalaikio racionalesnio panau dojimo. Esant komunizmui, — rašė K. Marksas, — visuo menės turtingumo matuokliu bus ne darbo, o laisvas lai kas. Laisvalaikis — labai svarbi sąlyga visapusiškam asme nybės vystymuisi. Laisvalaikis studentų laiko biudžete ni didėja, o turi tendenciją mažėti. Socialistinių šalių sociolo gai prieš porą metų Maskvoje įvykusiame pasitarime pažy mėjo, kad per 40 metų studentų absoliutus laisvalaikio dy dis sumažėjo apytikriai 37 procentais, o laiko biudžete 9 procentais. Mokslo žinių apimtis didėja, didėja ir studi javimui reikalingo laiko kiekis. Tai ir kyla uždavinys racio naliau organizuoti darbo dieną, diegti darbo mokslinį orga nizavimą aukštosiose mokyklose. Tačiau, kaip rodo daug kartinė studentų apklausa, jie turi laisvo laiko, kuris, racionaliai ir efektyviai panaudotas, taptų svarbia dvasinio tur tėjimo bei fizinio vystymosi prielaida. Žinių gilinimas, kul tūrinio akiračio plėtimas, visuomeninis darbas, užsiėmimai kūno kultūra ir sportu, pramogos ir kitos laisvalaikio for mos turi ugdyti kūrybinius sugebėjimus Kad studijų metai paliktų kuo gilesnį pėdsaką gyven. me, svarbu labai branginti laiką (jo nedaug teatmatuojama žmogui), nepraleisti nė vienos progos sužinoti ką nors nau jo apie vykstančius procesus ekonominiame ir kultūrinia me gyvenime, sugebėti išsiugdyti savyje pačius geriausius asmenybės bruožus — darbštumą, ištvermingumą, tvirtą moralę, atsidavimo savo Tėvynei jausmą. Didelis vaidmuo, formuojant visapusiškai išsivysčiusią asmenybę, priklauso visuomeniniam darbui. „Mes gyvybiš kai esame suinteresuoti, — pareiškė L. Brežnevas visasą junginiame studentų sąskrydyje, — kad studentas taptų žmogumi, turinčiu stiprų visuomeniškumo jausmą, neisi vaizduotų savęs be kolektyvo". Aukštųjų mokyklų visuo meninės organizacijos nemaža daro, kad visuomeninis dar bas būtų kryptingas, įvairus, turiningas. Tačiau kai kurio se aukštosiose mokyklose atliktų sociologinių tyrimų duo menimis, studentai nepakan.1 amai įsijungia į visuomeninį veiklą. Labai nevienodai paskirstomos visuomeninės parei gos ir įpareigojimai. Kuo daugiau studentai dalyvauja vi suomeniniame darbe, tuo platesnis jų dvasinių poreikių ir interesų ratas. Visuomeninis darbas niekada netrukdė mokslui, o reikalavimas, kad visuomenininkas, aktyvistas gerai mokytųsi, tik įkvepia pasitikėjimo savo jėgomis Praktika rodo, kad aktyvistai sugeba įsisavinti mokslo ži nias ne blogiau, negu inertiški jų mokslo draugai. Jeigu stu dentas sugeba išugdyti savyje visuomeninio darbo Įgūdžius, mokėjimą dirbti su žmonėmis, organizacinį meistriškumą išėjęs į gyvenimą, jis visada sugebės užsitarnauti visuome nės pagarbą. Tai akivaizdu, stebint buvusių studentų, dabar gamybos ir kultūros veikėjų ir organizatorių darbo rezul tatus. Busimasis specialistas turi išsiugdyti dvasinius poreikius tapti kultūringa asmenybe. Su džiaugsmu turime pripažinti, kad daugelis mūsų studentų jau nuo pirmo kurso aktyviai įsijungia į aukštosios mokyklos gyvenimą, siekia likviduo ti bendro išprusimo spragas, susilyginti su draugais pagal meno, kultūros pagrindų žinojimą, estetinį skonį. Abejingą kultūrai studentų tarpe ne taip daug, tačiau dar nemaža stu dentų savo laisvalaikį išeikvoja tik kinui, estradai, televizi jos laidoms ir pan. Dar per mažai domimasi sudėtingesnė mis meno formomis: teatru, muzika, daile. Ypač maža jauni mo mūsų operos ir baleto spektakliuose, klasikinės muzi kos koncertuose. O sudėtingesnės ir subtilesnės meno for mos, visiems suprantama, ryškiau veiktų studentų estetinio skonio formavimąsi. Tarybinė visuomenė, palyginti, plačiai domisi literatūra ir menu, ką pripažįsta net buržuazinė spauda. Prieš kies laiko Jungtinių Amerikos Valstijų žurnalas „Saturdai Review" atliko sociologinius tyrimus savo šalyje ir padarė to kią išvadą: iš apkiaustųjų JAV gyventojų tik 19% pasiro dė besidomį literatūra. 13% — teatru, muziejais ir paro domis (TSRS atitinkamai — 64—53% gyventojų). Savišvie tai JAV gyventojai skiria 6 kartus mažiau laiko, negu TSRS gyventojai. Menas teikia estetinio pasigėtėjimo, vysto kūrybinius žmogaus gabumus, todėl jį būtina suprasti kiekvienam žmo gui, kiekvienam studentui, kokiai specialybei jis besimostų. Teisingai tvirtinama, kad šiandieninis specialistas nega Ii apsieiti be Čaikovskio muzikos, Donelaičio eilių, Čiurlio nio paveikslų. . . Menas nepaprastai svarbi priemonė, for muojanti pilnavertį žmogų. Didelės reikšmės, suartinant studentus su kultūrinėmis
rYBINIS
3 psl.
STUDENTAS
busimasis specialistas lybėmis, turi estetinio lavinimo katedros, veikiančios įniversitete, Kauno politechnikos institute, Vilniaus ir Šiauoedagoginiuose institutuose. Šios katedros sudaro galia ,vbes studentams greta pagrindinės profesijos įsigyti vio jomeninę menininko specialybę, lavintis chorvedybos, reet < sūros ar kitoje mėgiamoje meno srityje. Šiais mokslo me ni minėtų specialybių mokosi tik apie 400 studentų. Tai O jai maža. Gerai, kad daug kur estetinio lavinimo kated5 s organizuoja specialius fakultatyvinius kursus įvairiais u. eno klausimais, daugelyje respublikos aukštųjų mokyklų p* fBgiami profesionalių meno kolektyvų koncertų ciklai okyklose. Tai turi tapti tradicija. Z ui Visose aukštosiose mokyklose veikia pajėgūs meno savia < 5 liklos kolektyvai, dažnai reprezentuojantys ne tik mokyk0 H bet ir respublikos meno laimėjimus. Visuomenės pritaCZ) z juo susilaukia studentų kultūros dienos rajonuose. Jos a impa gražia studentijos ataskaitų visuomenei forma. Reikšlingi renginiai, demonstruojantys akademinio jaunimo ►j •augystę, yra tarprespublikinės studentų dainų šventės, unose aktyviai dalyvauja mūsų respublikos studentija, f—i H U alyvaujantys meno saviveikloje sudaro 12 procentų visų sE udentų, besimokančių dieniniuose skyriuose, tai yra dauc/i fe lau kaip 3000 saviveiklininkų. Šis skaičius, matyt, galėtų </> jti žymiai didesnis, o įvairios meno saviveiklos formos O ikštojoje mokykloje turėtų suvaidinti didesnį vaidmenį tzi S (n lietiniame auklėjime. P OT S □ S Dalis studentų dar neturi tvirtos orientacijos kultūros < M artybėse ir nerodo reikiamo aktyvumo joms pažinti. To6 Š Z lems studentams reikia vyresnių draugų, visuomeninių, a £ z □ pač komjaunimo organizacijų paramos. Studentų kultūrinis lygis tam tikru mastu priklauso nuo ultūros įstaigų veiklos, programų meninio ir idėjinio lyio, repertuaro įvairumo. Be pačių aukštųjų mokyklų rūpiiniosi studentų kultūra, žymiai daugiau pastangų turėtų j rodyti kultūrus įstaigos, kūrybinės sąjungos, kurios ga lėtų supažindinti studentiją su meno vertybėmis, kultūros lldi- naujovėmis. Matyt, reikia giliau analizuoti studentų kultū< 10- lirų gyvenimą, poreikius bei ieškoti galimybių juos gePradėsiu nuo to, kuo reikė rga Iriau tenkinti. tų baigti — nuo sveikinimų iagir linkėjimų Universiteto Ci'l-I Mūsų respublika pagal studentų Skaičių dešimčiai tuksfotoklubui, surengusiam žur tur-l kančių gyventojų aplenkia Švediją, Vokietijos Federacinę Respubliką, Angliją, Italiją, Austriją ir kitas kapitalistines nalistikos specialybės studen tų foto parodėlę. Tai kas, kad Valstybes. Dabar Lietuvoje mokosi daugiau kaip 58 tūkst. joje tik 10 autorių eksponuo Studentų. Daugelis jų jau šiame penkmetyje baigs studijas. ja tik 20 nuotraukų, svarbu, Jiems teks spręsti sudėtingas gyvenimo problemas. kad tai sava paroda, kad daž Gilios, visapusiškos žinios padės jiems surasti savo vietą nas, eidamas koridorium, stab (prasmingame dabarties gyvenime, palikti ženklų pėdsaką teli, įsižiūri, susiginčija su ■jame. Studijuoti — tai reiškia ne tik įsigyti žinių, bet, svar draugu dėl vertinimo. Visa biausia, ruoštis savo žinias panaudoti visuomenės labui. tai gerai, bet sveikinimai Istudijuoti —tai reiškia įsipareigoti atlikti kažką daugiau, greitai užsimiršta, fotografijos Inegu tavo nesimokantys draugai, kurie jau dabar dirba vimėgėjams ateis kasdienybė — Isuomenei naudingą darbą. įspūdingų kadrų medžioklė, I Šiandienos studentas turi kuo dažniau susidurti su gyvemagika tamsoje tarp kolbučių Immo tikrove, pajusti, ko iš jo laukia visuomenė. Studentas ir chemikalų. Ko jiems palin privalo gerai orientuotis visos liaudies sprendžiamų prob kėti? . . lemų rate. Jis negali nežinoti, kodėl būtent taip, o ne kiPrisimenu vieną mūsų fote Itaip sprendžiama viena ar kita problema, valstybinės reikšmenininkų disputą, kur tarp Imės užduotis, kaip tą ar kitą gyvenimo reiškinį traktuoja kitko buvo pasakyta mintis, Imusų priešai, kodėl jų traktavimas skiriasi nuo mūsų to pa kad nuotraukoje svarbu idėja, lties įvykio traktavimo ir pan. Dalis studentų, ypač jaunės nuotaika, o jos formalioji pu imų. dar negali pilnai suvokti aplinkui vykstančių įvykių sė — antraeilis dalykas. Ka priežasties ir esmės, daryti apibendrinimų ir teisingų išva žin? .. Mano, gal diskutuoti lau, tačiau yra smalsūs ir laukia pagalbos iš savo vyresnių nu supratimu, fotografija yra jų draugų. Tam būtina geriau organizuota, kryptinga ir ope specifiška meno rūšis, kur ratyvi politinė informacija. Daugelyje šalies aukštųjų mo forma ne tik turi atitikti turi kyklų yra visuomeninių profesijų fakultetai. Prieš keletą nį, bet dar daugiau —forma metų buvo gerai atsiliepiama apie Kauno politechnikos liosios priemonės: kadravi nstituto visuomeninį oratorinio meno fakultetą, Žemės mas, šviesos ir šešėlio efektai, ūkio akademijos visuomenininkų fakultetą, Šiaulių pedago nuotraukos faktūra, įvairi ryš ginio instituto ateistų tyrinėtojų veiklą. Ši iniciatyva netu kinimo technika gali apspręs rėtų sužlugti, o rasti atgarsį, kuriant visuomeninių profesi ti nuotraukos idėją ir mintį. jų fakultetus ir kitose aukštosiose mokyklose. Kitaip tariant, minėtos priemonės — tai raidynas, kurį Šiandien dar vis tebeegzistuoja sena pažiūra į studentą, išmokus, galima imtis konst kaip išrinktąjį visuomenėje, nors sąlygas tapti studentu jam sudaro visuomenė .kurioje jis gyvena. Studijas pasirin ruoti žodžius. Kam aš visa kęs jaunuolis gražiausiu savo amžiaus laikotarpiu nedaly tai aiškinu? Ogi tam, kad vauja materialinių vertybių gamyboje, nors jomis ir naudo u$. jasi. Manau, jog nėra teisinga, kad tik dalis studentų atsi ati. skaito už savo studijų sėkmę visuomenei. Jeigu priimant ■iai jaunuolį ar jaunuolę studijuoti visuomenės atstovų žodis io[daug lemia, tai vėliau visuomenė kontrolės funkcijų neten;>al Ika. Tokia padėtis, matyt, nėra teisinga. g4 Šiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos sukelta stu tuži dentų laisvo laiko mažėjimo tendencija reikalauja moksliš kai nagrinėti studentų laisvalaikio geresnio panaudojimo lėgalimybes, tobulinti studentų savarankiško darbo organiza mz:-1 vimą. Reikia moksliškai pagrįstų studentų diferencijuoto auklėjimo rekomendacijų. Reikia giliau nagrinėti studentii. I jos interesus, kuo pilniau panaudoti visas laisvalaikio gali mybes harmoningam žmogaus vystymuisi. Dar nemaža laiko, kurį galėtų panaudoti visapusiškam la ira es vinimuisi, studentija skiria kasdieniniams buities reikalams. Geriau turėtų dirbti studentus aptarnaujanti buities tarny o- ba, turėtų taupyti studentų laisvalaikį valgyklos. Partija ir liaudis visada rūpinasi studentija. Apie tai liudija neseniai °o- TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos priimtas nutarimas, ku ,e- ris numato žymiai pagerinti materialines ir butų bei buities sąlygas studentams. Padidės studentų stipendijos, išaugs ne maža naujų studentų bendrabučių, geriau bus tvarkoma stu dentų mityba, pagerintas medicininis aptarnavimas, išplės us ta sporto bazė. Visa tai, be abejo, padės racionaliau panau odoti laisvalaikį. IŠNėra abejonės, kad studentija atkakliai sieks mokslo ū Išrinktas 1971 m. dešimties naujovių, turtins savo dvasinį pasaulį ir, išėjusi į gyveni -geriausių Universiteto sporti1 : I mą, žengs pirmosiose kovotojų už aukštą gamybos kultūrą, ’inku de?1—*„kas: K. ŠAPKA (FF IV k.) — komunizmo idealų įtvirtinimą gretose. 1 šuolininkas į aukšti, |S („Mokslas ir technika") Europos čempionas
1 2
Raidynas, kurį reikia išmokti
10 geriausių
Universiteto fotomėgėjai, sprendžiant iš jų parodos, šiai formalinei pusei dėmesio skiria neperdaugiausia. To dėl bandysiu apie tai pakal bėti plačiau, nes tematiniu, o ypač žanriniu atžvilgiu (vy rauja portretas ir reportažinio plano nuotraukos) paroda nė ra plati, tačiau ten, kur auto rius ilgiau pamąstė, kaip nuo trauką iškadruoti, kaip ją iš radingiau pašviesti, rezultatai bene geriausi. Kad ir tie pa tys portretai, viena sunkiau sių fotografijos rūšių sričių. Dauguma jų neišraiškingi, be minties ar jausmo, jau nekal bant apie herojų vidinio pa saulio perteikimą. Tiesiog stovi mergaitė ar vyrukas su lapeliu, su gėlyte prieš apa ratą ir žiūri. Ir. .. viskas. Ge rai, jei pasitaikė įdomus žmo gus. kaip R. Jakutytės senis su lazda, su nuostaba ir šyp sena žiūrintis j bruzdantį fo tografą, ir jo, išmintingo se no žmogaus žvilgsnyje skaitai ir mintį, kad jo gyvenimas pragyventas, kad tas laikinas bruzdėjimas jam juokingas ir nesvarbus. Gal kas kitas ten pamatys kitus dalykus, svar bu, kad nuotrauka verčia pa galvoti, kad jo autorei pasi sekė „pagauti" įdomų kadrą. O jei nebūtų pasisekę? .. Ta prasme man atrodo įdomūs, tegu ir nenauji J. Mažeikio
techniniai bandymai — grafi nis sprendimas, minkštu po tėpiu, pustoniais perteikiąs jaunystės žavesį portrete „Do nata", mėginimai paieškoti įdomesnį šviesini „apipavida linimą" nuotaikingame rekto riaus >prof. J. Kubiliaus port rete. Gal autoriaus ieškojimus dar negalima vadinti atradi mais, bet gera tai, kad jis ne apsiriboja, tik padidinęs kad rą ant popieriaus, o ieško sa vito sprendimo, naudodamasis formalinėmis priemonėmis. O kad tai gali išgelbėti nuotrau ką, rodo ir J. Pociaus peiza žas, beje, vienintelis gamtos atspindys parodoje. Nuotrau ka gana vidutinė — pilkšvas medis šviesaus dangaus fone. Bet autoriui patalpinus ją į plačius juodus rėmus, nuo trauka, kontrasto veikiama, atgyja, prakalba. Neblogai tamsaus fono bei šviesių apie stalą susėdusių jaunuolių fi gūrų kontrasto privalumus su prato ir V. Braziūnas nuotrau koje „Studentų kavinė". O juk reikėjo tik kiek pašvie sinti ir dingtų energija, atsi rastų pilka monotonija. Deja, atrodo, jog parodos autoriai idar nelabai vertina ir tokią elementarią techninę priemonę kaip kadravimas. Pasigendi įdomesnės kompozi cijos pavyzdžių. Štai J. Ma žeikio „Krikšte" prasminis ir
emocinis centras yra dešinia jam nuotraukos krašte, gal jį ir reikėjo pabrėžti, akcentuo ti, nes kairioji jos pusė yra statiška, neutrali ir didelė jos dalis neperdaug reikalinga. Šiek tiek nustebau, neradęs parodoje bandymų surežisuo ti situaciją, siekiant gilesnės minties ar apibendrinimo — juk tai labai įdomus, nors ir slidus kelias. Nemėgsta mūsų fotografai ieškoti reiškinio prasmės detalėje, daikto fak tūroje. Vienintelis ir gana sėkmingas yra A. Stanevičiaus bandymas, bet nuotraukos pa vadinimas — „Kuo baisi se natvė" yra pernelyg tenden cingas, šališkas ir iškreipia nuotraukos keliamą nuotaiką. Ir paskutinė pastaba su lin kėjimais — eiti savu, dar ne pramintu taku. Ir A. Palionio „Motina" ir J. Mažeikio „Kai mynai" būtų visai nieko, jei tą patį sprendimą — senukai ar vaikai prie kaimo gryčios sienos — jau nebūtų išeks ploatavęs ir A. Sutkus, ir R. Kunčius, ir V. Naujikas, ir ki ti mūsų fotomenininkai. Ži nau, tai jau efemeriškas lin kėjimas — rasti savo kelią, bet juk ieškojime, matyt ir slypi visas fotografavimo smagumas. O kada gi dar pa eksperimentuosi, jei ne stu dentaudamas. .. L. TAPINAS
NAUJAMETINIS INTERVIU
kalbos, iš aukštųjų mokyklų vadovų pasisakymų matome, kad imta dar daugiau rūpin tis studentais. Bet tuo pačiu jiems iškeliami didesni reika lavimai moksle ir visuomeniniame gyvenime. * visuomeninių Jūs, kaip mokslų dėstytojas, gal pasakytumėte keletą žodžių apie tai, kas buvo kalbama sąskrydyje apie visuomeninius mokslus? Sąskrydyje buvo pabrėžia ma, kad visuomeniniai moks lai — pagrindiniai, įsisavinant marksistinę ideologiją, for muojant naujos visuomenės
žmones, ir kad juos privalo gerai studijuoti visų specialy bių studentai. Kas šiais metais suteikė Jums daugiausia laimės? Šiemet įstojau j aspirantū rą — tai svarbiausias ir dau giausia laimės man suteikęs metų įvykis. Ko laukiate iš 72-ųjų? Išvykos į Suomiją ir dar bingos nuotaikos mokslinia me darbe. Naujametiniai linkėjimai? Dėstytojams ir studentams — linksmų Naujųjų Metų ir geros sesijos. Kalbėjosi Z. GULBINAITE
KOMSA (ChF, II k.) — šaulė, TSRS jaunimo čempionė ARTAMONOVAS (dėsty tojas) — tinklininkas, respublikos čempionas GRIGONIS (PF I k.) — tinklininkas. respubli kos čempionas, TSRS jaunimo rinktinės na rys PAVILONIS (FF I k.) — plaukikas, respublikos
čempionas, Pabaltijo studentų žaidynių čem pionas 9. E. KAIRYS (PF IF IV k.) — TSRS krepšinio pirme nybių aukščiausiosios lygos dalyvis
su Mindaugu BLOŽE, TSKP istorijos katedros aspirantu Šiemet Jūs dalyvavote Vi studentų sasąjunginiame sąskrydyje. Ką svarbaus teko girdėti jame? Sąskrydyje buvo sprendžiami mokymosi, savarankiš ko darbo ir komjaunimo bei kitu visuomeninių organizaci jų auklėjamojo darbo klausimai. Iš TSKP CK Generalinio L. Brežnevo sek retoriaus
BURKAUSKAITĖ (TF, 5. R. II k.) — plaukikė, res publikos čempionė 3. N. VAICIULĖNAITĖ (Fil. F. 6. V. IV k.) — krepšininkė, TSRS krepšinio pirme nybių aukščiausiosios 7. J. lygos dalyvė 4. G. JUŠKA (FF) — orienta cininkas, TSRS pirme nybėse užėmęs II vie tą, buvęs šalies čem 8. A. pionas
2. V.
10. N. GIEDRAITYTĖ (PF II k.) gimnastė, respublikos taurės laimėtoja, Pa baltijo studentų žaidy nių čempionė.
iiiiiiiiriuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiniiiim tjtt
p
PADIDINTA STIPENDIM
ST1PEN01M
Mes — tarybiniai žmonės — dideli optimistai. Tokiais mus augina kasdie ninis gyvenimas. Didelis, gražus, kūry bingas darbas verda aplink mus, jam ruošiamės ir mes — studentai. Linksmi, nes studentai, drąsūs, nes jau ni. Gal todėl taip gerai mes matome blogį, tokie nepakantūs jam. „.. .nors apskritai studentų reputaci ja ne kokia, šis jaunimas man atrodė doresnis Ir valyvesnls, negu daugelis su brendusių žmonių. Jie buvo veikiau triukšmadariai, negu palaidūnai, veikiau linksmuoliai negu ištižėliai..Ką gi, tai visai neblogas komplimentas, pa sakytas 2. 2. Ruso. Tegu ir labai se niai. .. Bet argi studentai keičiasi savo būdu? Ir vis dėlto mes norime, kad Naujieji Metai atneštų pakitimų: sumažėtų mė gėjų girtuokliauti, praleidinėti paskai tas, vengti darbo...
KAS, KUR, KADA VALGYKLA
r
„JUVENTUS“
— Iš kur žinai? — Jie dabar gyvent Naujųjų metų proga ruošia tikrus pietus. Iki valiai bus mano mamą. duonos, į arbatą įdės po vie ną pilną šaukštuką cukraus, RADINIAI vietoje trijų gabaliukų mėsos vadinamajame šašlyke bus Važinėja traukiniai ir r net. keturi, bus bulvių košės, busai, kyšo zuikio ausys, apelsinų ir svogūnų! šo ūsai. Ogi tai darda II bibliotekininkas Kazys ŠIANDIEN pinskas. Nutvertas pnžadj bendrabučio komendantas 24 jo, kad Naujaisiais meta) vai. nevaikščios aplink bend pirks už visą stipendiją ir nešauks „N kamba nesinių bilietų važiuoti trati Mokslinio darbo vadovas. rabutį ry, gesink šviesą!" kiniu. J. KUNČIAUS piešiniai
,ul
-.......... lllf
Abejojame, ar šis laišxas adresuotas tikrai mums. Mat, iki šiol paštu į mūsų redakci ją kreipdavosi tik Jaunie i poetai. Kai kurie laiške m nimi dalykai visai mūsų nelie čia. Ir kas per žmogus, tas Jurgis?! Bet abejones nusvė rė mūsų žurnalistinė pareiga saugoti kiekvieną rašytą skai tytojo raidę. Spausdinam!
• KAS, KUR, KAD
SKAITYKLOJE
Naujametinė
Jeigu nori gerai pasiruošti egzaminui, įskaitai, Naujųjų metų naktį ateik į Istorijos fakulteto skaityklą. Ji bus tuščia, ir niekas nerėkaus apie matytą filmą, nebeplepės apie praeito šeštadienio ba lių.
Oginskio gatvėje rastai IV k. matematikas P. velkšta. Gimines ir pažįsta mus prašome kreiptis į bla: vykią. Ten apie jį yra šiokiJ tokių žinių. NAUJOS KNYGOS
SVEIKI, PLUNKSNOS VYRAI!
KEIČIA
SIENLAIKRAŠČIUS
Visuose bendrabučiuose ruošiami sienlaikraščių ekstra — Brangusis, tai man? numeriai. Bet, gerbiamas skai — Atleisk, šiandien anglų kalbos eg tytojau, nebėk kaip akis išde zaminas. Dėstytojai... gęs jų veizėti. Mat, sienlaikraščiai kabos iki Gegužės Pir— Dovanokite, ar negalėčiau išlaiky mosios švenčių. . . ti mokslinio ateizmo egzaminą? .. (pieši nys dešinėje) VIEŠBUTYJE
Mūsuose viskas po senovei. Skraido suodžiai, varnos, ma lūnsparniai. Iki kovo vidurio nelaukite atšalimo, bo ant mūsų ir ant jūsų eina didelis ciklonas, pilnas rūkų. Mano dėdė sako, kad tokiu oru ge riausias lėktuvas yra trauki nys. Kada gausiu honorarą! Ar lankote aludę, barą? Gal ge riate nektarą? Ar miegat kiaurą parą? Vėl skaitot Ka miu „Marą"? Tai gal galvoj negera! Nerūkot net cigarų? O dar. O dar kas gero? Apie laikraštį. Maketavimo maniera ne ką tepakito. Nuo traukų maža — gyvų, išraiš kingų, koloritingų (gal foto aparatai sugedo?!) Maža ak tualių medžiagų. Vėl viskas gerokai valdiška. Štampai! Nesikūprinkite prie ko rektūrų. Neįsileiskite kolektyvan man nežinomų elemen tų (ir fotoelementų). Ypač venkite fuksų, ne galite gauti moralinių niuksų. Kokie teatrai rodo šįmet Universitete? Gal atsidarė koks palėpės, koridoriaus ar balkono teatras? (Ką gali žino ti?). Kaip veikia kavinės WC (watterclosset)? Ar nepasida rote gėdos prieš užsienio sve čius? Dar kartą gerų metų!
Naktį kažkas beldžiasi kambarį. Pažadintas gyvento jas piktai klausia: — Kas ten? — Viešbutis dega! — atsa ko portjė. — Jūs apsirikote, aš ne gaisrininkas.
Tiksliau. — nauji viršeli; 20 a. užsienio literatu Naujųjų metų proga jie bus padovanoti visiems, mėgstan — Kai mes, mielasis, apsi tiems bendrabutį paversti ka vesim, turėsim tris vaikus. vine.
SENAM PARKE
STUDENTAUTOJO DAINELE Vietoj paskaitų — „Vilnelėj“ Galvą aš suku mergelei, Na, o vietoj seminaro, Traukiu į alučio barą. Linksma šitaip man gyventi, Reiks per amžių studentauti. Užkalbėt išmokau dantį Ir nuo mokslų nusirauti.
Šiandien aš myliu anglistę, O rytoj — ekonomistę, Tik jurisčių vis baidausi Dar, ko gero, voš į ausį.
Galvą plaunu su šampūnu, | blaivyklą. . . hm. . . pakliūnu. Būna, būna, pasitaiko, Kad ir kojos neatlaiko
Vieną naktį „Vienuolyne", Miegu draugo patalynėj. . . Kitą — „Taure“ ar „Čiurliony' Aš sapnuoju laimės klonį. Tėvo siunčiamus rubliukus, Tuoj išleidžiu: kliuku-kliuku...
Kol dar siųs jis — nepražus u. |ir vis ūšiu, ūšiu, ūšiu. . .
Tik bėda — balsų girdėti. Kad man reiksią qreit išskrieti Ir bandyti savo laimę, Sekant paskui kiaules kaime. Na, o kol tai neįvyko, Bėgsiu aš pas draugą Miką Skolint kokią trirublinę — Bilietui į kokteilinę. A. TAMALIONAS
JURGIS v> O J s M ■£ O .re e
Redakcijos prierašas. Kaip ir per visus metus, taip ir šią šventinę dieną vėl suklydo Maketuomūsų sekretorius, damas tiksliai neapskaičiavo laišką kiek eilučių, todėl sutrumpinome, Labai atsiprašome autorių ir skaitytojus.
Bendrabučio Nr. 2 gyventojų
šypsenos —
MĮSLES
S £ S S re h re
1. Ir eina patylomis, kaip šešėlis per šieną. 2. Brangus tėvams vaikas, bet ir čia turi būti saikas. 3. Dreba kaip epušės la pas. 4. Ar ilgam šuniui dešra po kaklu? 5. Ir gaidys dainas pamirš ta, kai vanagą išvysta.
Universiteto studentų prof sąjungos komitetas persikėlė j naujas patalpas — Centrinuose rūmuose, III a. 21 kam barys (buvusi Filosofijos ka tedra) {ėjimas pro rektoratą.
Atsakymai:
"re re —
i. Švaros komisija.
z s _ t KJ fŪ n
2. Vežant lašinius į Vilnių. 3. Fuksas prieš pirmąją se siją. 4. Studentui stipendija. 5. Studentas prieš sesiją
O 2G — B z O z re > c Q. >cn —
ė-
KITAS „TARYBINIO STU DENTO" NUMERIS IŠEIS 1972 M. SAUSIO MĖN. 15 D. IR BUS SKIRTAS ABITU RIENTAMS.
Nuoširdžiai užjaučiame sunkią gyvenimo valandą kurso draugę Valę JUKNYTĘ dėl jos mylimo tė velio mirties PEF pramonės planavimo spec. IV k. I gr. studentai
REDAKCIJOS ADRESAS REDAKTORIUS VILNIUS, 232600, MTP-3 A. KUSTA UNIVERSITETO G. 3 „TARYBINIS STUDENTAS“ TELEFONAI: REDAKCIJOS LKP CK leidyklos spaustuvė 2-58-84; SPAUSTUVĖJE (KETVIRTADIENIAIS) Užs. Nr. 5094 LV 14635 2-98-15.