Visų šalių proletarai, vienykitės!
s canvBims scuoencas
VILNIUJE
VYKSTA LIETUVOS KOMUNISTŲ
PARTIJOS XVI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNTVERSI1EIO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
j Eina nuo 1950 metų
#
1971 m. kovo 5 d.
£
Nr. 7 (747)
Kaina 2 kp
SUVAŽIAVIMAS
GERIAUSIOSE AKADEMINĖSE GRUPĖSE
„Mokausi, kad žinočiau...“
Studentų
kultūros dienos Kapsuko rajone
madienį Universiteto dėstyto jų, komjaunimo aktyvistų ir saviveiklininkų grupė pasuko j Kapsuką. Jau antri metai šiame rajone ruošiamos stu dentų kultūros dienos. Apie šj gražų renginj, skirtą TSKP XXIV suvažiavimo garbei,
Nuotraukose: (viršuje) Kap suko kultūros namuose kon certuoja VVU Akademinis choras (vadovas r. n. a. P. Sli žys). Apačioje — doc. J. Bu lota ir doc. P. Vaškas kalbasi su pasieniečiais.
Susipažinkite — pramonės planuotojai, antrakursiai, ant ra grupė. Jų žiemos sesijos pažangumo vidurkis — 3,93. —- Kalikai, bibliotekų nami sėdos? Laima Vereškaitė: Nesisten giu mokytis pažymiui ir ne planuoju pažymio. Mokausi, kad žinočiau. Dažnai man pa sako: „Tur būt, zubrini, per knygas nieko nematai?" Galiu pasakyti: ir be knygų mačiau daug ką. Spėju visur: ir į fil mus, ir į spektaklius, skaitau laikraščius ir, kaip visada, ne pamirštu aktų salės. Taigi, tie, kurie mano, kad mokytis ga lima tik tada, kai sėdi prie knygų, labai klysta (paimta iš sienlaikraščio „Tarybinis eko nomistas", kurį irgi beje lei džia šios grupės atstovai L Račytė su draugais). Laima — fakulteto komjau nimo komiteto, kuriam pri klauso dar 2 šios grupės stu dentai, narė, viena iš trijų, iš laikiusių sesiją tik penketais,
St. Zeniauskas — Pramonės ekonomikos fakulteto profbiuro pirmininkas, L. Marinuškina, sesiją išlaikiusi ketvertais, startuoja LTSR moterų tinkli nio rinktinėje, P. Šimkus su draugais gina fakulteto garbę krepšinyje ir tinklinyje, šoka „Vaivoje", gaunanti padidintą stipendiją A. Pečiokaitė daly vauja Universiteto dainų ir šokių ansamblyje ir t. t. Iš viso jų — 30. Be trijų mokslo pirmūnų, dar 10 šią se siją baigė ketvertais ir penke tais, kiaurų trejetukininkų grupėje tik 5. Puiki grupė. Pas vyr. dėst. J. Kunčiną pramonės planavimo ir darbo ekonomikos specialybių ant rakursiai laikė užsienio šalių ekonominę geografiją. — Vienintelė grupė, išlai kiusi egzaminą be dvejetų ir net su 4,0 vidutiniu pažan gumu, buvo pramonės plana vimo spec. antroji grupė — pasakojo vyr. dėst. J. Kunči nas. — Kitoms gi teko para
šyti po 5, 7 ir net po 11 dve jetų. Antrai grupei būdingas bendras aukštesnis pasiruoši mo lygis, apsiskaitymas kur kas platesnis, domisi pasaulio įvykiais, reguliariai seka spau dą, kas ypač jaučiasi egzami no metu. Studentai: Sesija gal ir ne buvo pati sunkiausia, bet ir gana nelengva. Laikyti 3 eg zaminai: TSKP istorijos, už sienio šalių ekonominės geog rafijos, prie kurių teko nema žai padirbėti; ir ypač daug ruošėmės tikimybių teorijai ir matematinei statistikai. Dėsty tojai lengvai neleido, objek tyviai vertino atsakymus. Lai mės? Žinoma, egzaminų lai mės irgi reikėjo, bet vien tik ja vylėsi silpnieji. Vyr. dėst. J. Kunčinas, Pramonės ekonomikos fakul teto prodekanas, taip apibū dino grupę: — Ten daug ką reiškia ko lektyvas, komjaunimo orga(Nukelta į 2 psl.)
MUSŲ GERAS
MOKYMASIS, MOKSLINIAI DARBAI IR DAINA —
DOVANA
TSKP XXIV
SUVAŽIAVIMUI
Pagarbos ir gerų Mūsų universitetas apdova notas Darbo Raudonosios Vė liavos ordinu. Gausus kolek tyvas džiaugiasi ir didžiuoja si tokiu aukštu darbo įverti nimu. Daug padėkos žodžių partijai ir vyriausybei buvo pasakyta mitinge Kolonų sa lėje. Džiaugsmingai šią gerą ži nią sutiko ir respublika. Juk visur dirba mūsų universite to auklėtiniai. Dešimtys svei kinimo telegramų suplaukė į senąją mokslo šventovę. Pa sklaidykime kelias. LIETUVOS KP CK, LTSR AUKSClAUSIOSIOS TARY BOS PREZIDIUMAS IR LTSR MINISTRŲ TARYBA nuošir džiai sveikina Universiteto vadovybę, profesorius, dėsty tojus ir studentus Universite to apdovanojimo Darbo Rau donosios Vėliavos ordinu Proga. Sis aukštas vyriausy binis apdovanojimas yra didelis Universiteto kolekty vo kūrybingo darbo įverti
nimas. Linkime naujų lai mėjimų ruošiant aukštos kva lifikacijos specialistus, vyk dant mokslinius tyrimus.
Karštai sveikinu rektoratą, partinę, komjaunimo, profsą jungos organizacijas, profeso rius, dėstytojus, tarnautojus, studentus, visą Universiteto kolektyvą aukšto jūsų darbo įvertinimo — apdovanojimo Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu proga. Iš širdies linkiu naujų lai mėjimų, vystant mokslą, ruo šiant ir auklėjant specialistų kadrus, vykdant kitus partijos ir vyriausybės keliamus užda vinius, taip pat visiems jūsų gausaus kolektyvo nariams asmeninės laimės. M. SUMAUSKAS LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas
linkėjimų žodžiai visus studentus Universiteto apdovanojimo Darbo Raudo nosios Vėliavos ordinu proga. Sis aukštas vyriausybinis ap dovanojimas yra didelis se niausios respublikos aukšto sios mokyklos darbuotojų atsidavusio ir kūrybingo darbo įvertinimas. Linkiu naujų laimėjimų mokslinio tyrimo darbuose, sėkmės ruošiant aukštos kvalifikacijos specia listus. J. MANIUSIS LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas
Nuoširdžiai sveikinu rekto ratą, profesorius, dėstytojus, visą kolektyvą, apdovanotą Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. Teįkvepia šis aukštas vyriausybinis apdovanojimas naujiems laimėjimams jaunųjų specialistų ruošimo ir moksli nio tyrimo baruose. L. DIRŽINSKAITĖ Nuoširdžiai sveikinu profe LTSR Ministrų Tarybos sorius, docentus, dėstytojus, Pirmininko pavaduotoja visuomenines organizacijas ir
LTSR Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministeri ja nuoširdžiai sveikina Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto vadovybę, profe sorius, dėstytojus, tarnautojus ir visus studentus Darbo Rau donosios Vėliavos ordinu ap dovanojimo proga, linki to limesnių kūrybinių laimėji mų mokslo srityje, rengiant specialistus tarybinės tėvynės labui. Ministras H. ZABULIS Universiteto kolektyvą taip pat sveikino Profsąjungų CK pirmininkė Januškovskaja, LTSR Statybos ministras R. Sakalauskas, LKP Vilniaus miesto komitetas, LKP Vil niaus m. Lenino rajono ko mitetas, žurnalo „Mokslas ir technika" redakcija, Vilniaus Statybos trestas Nr. 1. Sveiki nimo telegramas atsiuntė res publikos aukštosios mokyklos: Šipulių Pedagoginis K. Preik(Nukelta Į 2 psl.)
Istorijos ir Filologijos fakultetų mediume. šventę atšventė visi VVU trečiakursiai.
Šią
gražią
ĮTEIKTAS LUPP MEDALIS Universiteto tarybos posėdyje rektorius prof. dr. J. Kubilius pasveikino ir įteikė Medicinos fakulteto Patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedros yedėjui docentui S. Keblui Į.UPP medalį, paskirtą už naują originalų preparatą vėžio ligai gydyti — lofenalį, kuris ,buvo eksponuotas parodoje 1970 metais. Tai pirmas medalis Medicinos fakultete. TSRS Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino lofenalį
visasąjunginiam praktiniam naudojimui klinikose kiaušidžių vėžio, kraujo vėžio (lėtinės limfoleukozės) ir limfjnazgių piktybinio susirgimo (limfogranuliomatozės) gydymui. Lofenalio masinė gamyba pradėta šiais metais Vilniaus „Švyturio" cheminėje .gamykloje. R. KAZAKEVIČIUS _ > LŪPP Garbės diplomas peskirtas Universiteto prof. MLolai.
2 psl
TARYBINIS STUDENTAS (Atkelta iš 1 psl.)
Universiteto kavinėje vei kia Dailės instituto studentų kūrybos paroda, kurioje da lyvauja 9 autoriai. R. JAKUCiONAITE
Vieną ankstų sekmadienio rytą ekonomikos fakultetų kraštotyrininkai būriavosi priemiestinėje traukinių sto tyje. Nubildėjom į Varėną. Svar biausias šios išvykos tikslas — aplankyti Mergažerio kaimo gyventojus, sužinoti pra eitį, papročius ir dabartinį gyvenimą. Kiekviena šio kaimo šeima mus priėmė maloniai, dalijosi įspūdžiais, prisiminė praeitį ir kvietė dažniau apsilankyti. E. BUCELYTE Vasario 17 d. prof. V. Statulevičius išvyko šešių sa vaičių kelionei po Jungtines Amerikos Valstijas. Jis lanky sis Dortmuto, Čikagos, Kali fornijos, Kornelio, Ilinojaus ir Niujorko universitetuose, skaitys juose paskaitas aktua liausiais tikimybių teorijos klausimais, susitiks su žy miausiais amerikiečių mate matikais. V. Statulevičius — antrasis Lietuvos matematikas, kurį viešnagėn pakvietė JAV Na cionalinė mokslų akademija. Prieš penketą metų ten lan kėsi Universiteto rektorius profesorius J. Kubilius.
nizacija. Vyraujanti nuotaika — nenusileisti vienas kitam. 7isa tai turėjo nemaža įtakos ezultatams. Taip pat grupė skiriasi iš kitų tiek kurse, tiek specialybėje savo žinių lygiu. Vaikinų tvirtinimu, jie drauge randa kelią ir laiko į filmą, operą, padeda vienas eitam moksle. Prieš sesiją ir rer ją vienas kitą paremdavę, patardavę matematikoje, silpriausiems buvę paskirti asme niniai šefai. Šako, minimai grupei kai kurios įtakos (gal daugiau subjektyvios) turėjo ir grupės
„Mokausi, kad žinočiau...“ sudėtis: ten yra 21 mergina. O jos, anot vaikinų: 1) yra protingos (I), 2) geriau, kruopščiau studijavo. Be to, jų tarpe daugiau įsigalėjęs egoizmo ir pirmavimo jausmas (ar ne, merginos?), kas irgi at siliepė rezultatams. Visų šių priežasčių negali ma jokiu būdu atitraukti nuo fakulteto dekanato vykdomų priemonių. Prodekanas pasa kė: „Gamyboje už gerą darbą skiria premijas, mes — už
mokymąsi. Todėl dar rudenį pareiškėm ir įspėjom, kad stipendijas gaus kiekvienas gerai išlaikęs sesiją, vien į materialinę studento padėtį kreipti dėmesį išimtinais at vejais (nelaimės šeimoje ir pan.), buvo pranešta, kad ne surinkę įskaitų negalės laikyti egezaminų. Jei pavasarį tokių buvo 80, tai dabar tik 12, o ir tie daugelis turėjo pateisina mas priežastis. Kreipėme di delį dėmesį ir drausmės stip
Pagarbos ir gerų linkėjimų žodžiai XZ
Kelio į Kapsuką neužmiršome
Šiandien Kolonų salėje pra sideda mokslinė konferencija, skirta filosofinės ir visuome ninės minties raidos Lietuvo je klausimams. Joje dalyvaus ir svečių iš Minsko, Kijevo, Lvovo ir kt. F. TAUTVYDAS Gera žinia atėjo iš Mask vos. TSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro įsa kymu buvęs mūsų universite to studentas E. Taraseiskis (pernai jis baigė Fizikos fa kultetą) apdovanotas medaliu „Už geriausią studento moks linį darbą". Jo mokslinis va dovas vyr. dėst. V. Kudaba apdovanotas ministerijos Gar Pernai respublikos studen bės raštu. tai suruošė agitžygį, skirtą V. Lenino gimimo 100-osioms Ne tik atostogų įspūdžiais metinėms. Tada didelė Uni dalijosi interklubiečiai pir versiteto studentų grupė vie majame šio semestro susirin šėjo ir Kapsuko rajone. Jie kime. Tiesa, visi susidomėję surengė vietos jaunimui daug klausėmės prezidento J. Ciu- koncertų, supažindino jį su mačenkos pasakojimo apie savo gyvenimu ir pakvietė viešnagę Vokietijos Demok mokytis Universitete. ratinėje Respublikoje. Svar — Kelio į Kapsuką neuž biausia buvo aptarti rudens miršime, — tuomet pašėke semestro veiklos rezultatus, studentai. apsvarstyti darbo trūkumus ir jų priežastis. Didžiausia klubo negerovė, matyt, ta, kad kai kurie nariai ne tik retai pasirodo susirinkimuo se, bet ir aplamai neaktyviai dalyvauja klubo veikloje. Kad ateityje būtų daugiau turiningų vakarų, įdomių su sitikimų ir išvykų, kiekvie nas interklubietis turi rodyti daugiau aktyvumo, išradingu mo. Neseniai susirinkime apta rėme svarbiausius mūsų dienų politinius įvykius. Daug įdomaus papasakojo vakaro svečias žurnalistas C. Juršė nas. D. KUTRAITE
Pažadas ištesėtas. Studentai vėl koncertuoja. Sangrūdos ir S. Nėries kolūkiuose, Igliau kos vidurinėje mokykloje ir Kapsuko pedagoginėje mo kykloje skamba jų dainos, iš klumpių žiūrovus verčia „Faktas". Naujus šefus rado ir pasieniečiai. Susitikimuose su rajono darbo žmonėmis dalyvavo prof. P. Norkūnas, docentai J. Balkevičius, J. Bulota, J. Ka-
versitete. Geriausiai sesiją iš laikė ketvirtakursiai. Prastai mokėsi antro ir trečio kurso studentai. O jų praleistų pa skaitų skaičius — triženklis. Vakaro metu kalbėjo kur sų komjaunimo sekretoriai. Apie fakulteto SMD nu veiktus darbus pasakojo tary
belka, P. Vaškas, VVU kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas K. Cerniauskas, MF komjaunimo sekretorius E. Paražinskas, VVU studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas ir kt. Gražus renginys baigėsi Kapsuke „Jaunystės" kavinė je. Čia universitetiečiai va karonėje susitiko su miesto jaunimu.
(Atkelta iš 1 psl.) šo institutas, Kauno Politech nikos, Vilniaus Pedagoginis ir Inžinerinis Statybos insti tutai, Lietuvos Žemės ūkio akademija ir kiti. Laiškus, kupinus giedro džiaugsmo ir šiltų sveikini mų, atsiuntė studentai, atliekantieji praktiką įvairio se respublikos vietose, at siuntė tėvai. „Brangūs dėstytojai, sveiki nu Jus visus, nusipelniusius tokio aukšto apdovanojimo, linkiu visiems ilgų kūrybin gų mokslo metų, taip pat kiekvienam sveikatos, ryžto ir ištvermės tolesniame jau nosios kartos auklėjime". Tai eilutės iš S. Skupienės, IV k. studento motinos, laiško. Jis atėjo iš Kupiškio. Lietuvos TSR Mokslų aka demijos Prezidiumas ir visas Akademijos kolektyvas su di deliu džiaugsmu sutiko žinią, kad TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas už nuopel nus, ruošiant specialistus liaudies ūkiui ir vystant mokslinius tyrimus, apdova nojo Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. Sį aukštą vyriausybinį apdo vanojimą vienas seniausiųjų šalies universitetų užsitarna vo savo pasišventusiu darbu ir reikšmingais laimėjimais pedagoginėje ir mokslinėje srityse. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto dėstyto jų kolektyvas atidavė daug energijos ir jėgų, atkuriant Universiteto veiklą pokario metais, įgyvendinant svar biausius partijos ir vyriausy-
I Vi
•
bės mokslo įstaigoms kelia mus uždavinius. Palyginti pei trumpą laikotarpį jis tapc vienu pagrindinių respublikos mokslų centru su nuolat di dėjančiais aukštos kvalifikaci jos kadrais ir stiprėjančia ma terialine baze. Šiandieną Uni versitete dirba nemaža įžymių mokslininkų, kurie savo moksline veikla išgarsino šią aukštąją mokyklą ne tik ša lyje, bet ir už jos ribų. Gerai žinomi mokslo pasaulyje yra Universiteto matematikai, fi zikai, medikai, biologai, kal bininkai, istorikai ir kitų sri čių specialistai. Universiteto dėstytojai išleido respublikos liaudies ūkiui, mokslinio tyri mo įstaigoms, aspirantūrai, aukštosioms ir vidurinėms mokykloms daugybę puikiai paruoštų specialistų. Universiteto profesoriai mokslų daktarai vadovauja atskirų mokslo šakų komp leksinėms mokslinio tyrime problemoms, savo darbu įneš darni didelį indėlį į mokslo vystymąsi. Lietuvos TSR Mokslų aka demijos Prezidiumas, karštai sveikindamas Universiteto profesorius, dėstytojus ir visą studentiją Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu apdovanoji mo proga, linki visiems kuo geriausios kloties, naujų lai mėjimų ir našaus kūrybini! darbo, vykdant svarbius ko munizmo statybos uždavinius Lietuvos TSR Mokslų akademijos prezidentas J. MATULI! Lietuvos TSR Moksli! akademijos prezidiumo vyriausiasis mokslinis sekretorius K. MESKAUSKAS
MOKSLINEJE TARYBOJE
♦ Nuotraukose (iš viršaus j apačią): Prisirinko smalsių mokinukų pilnutėlė Igliaukos vidurinės mokyklos salė. Kal ba prof. P. Norkūnas. Mūsų laukė malonus susitikimas su Tarybų Sąjungos Didvyriu B. Urbanavičiumi (trečias iš kai rės), generolu I. Pankinu (ket virtas iš kairės). Jie kartu su pasieniečiais klausėsi ir mūsų estradinio ansamblio. J. MAŽEIKIO nuotr.
TEISES fakultetas aptaria semestrą Praeitą penktadienį Univer siteto kavinėje įvyko Teisės fakulteto studentų akademinis vakaras. Doc. S. Vansevičius kalbė jo apie praėjusią sesiją. Džiu gina tai, pažymėjo docentas, .kad Teisės fakultetas, kaip ir praėjusiais mokslo metais, pa žangumu užima I vietą Uni
rinimui. Studentai patvirtino, kad tikrai visos šitos priemo nės turėjo naudos ir privertė ne vieną daugiau pasėdėti prie knygų. Fakultetas pažan gumu pasiekė 87,5 proc. ir už ima antrą vietą po teisininkų. Dar visai neseniai jis buvo vienas iš paskutinių. Antroji grupė turi ir rūpes čių. Yra silpnesnių studentų, kurie neprisiverčia rimčiau pastudijuoti, pagaliau — ir kitiems šie pažymiai ne riba.
Prodekanas užbaigdamas ta rė: — Dekanatas mano, kad fakultete įvyko lūžis, kurie mes laukėm. Žinoma, dar daug potencijos neišnaudota Negalime garantuoti, kaip seksis kitose sesijose, bet galvojame, kad į ankstesnes pozicijas tikrai nebegrįšime Jų tik 30. Pasimokė, pasi stengė ir. . . Jų pavyzdžiu sekdamas, vargu ar sugalvosi kokį konkretų receptą, nors suprantama, kad be visų stu dentų norų, gabumų, žinių darbo geri pažymiai nė iš kui neateis. S. VAITIEKUS
bos pirmininkė, IV kurso stu dentė O. Trakaitė. Fakulteto dekanas doc. V. Nekrašas nagrinėjo kai ku riuos akademinio darbo rū pesčius. Nebuvo užmiršti ir tie, ku rie aktyviausi visuomeninėje veikloje. Geriausiems visuo menininkams įteikti Universi
teto komjaunimo komiteto garbės raštai: iii k. stud. V. Čiurlionytei, III k. stud. E. Cerškui, J. Surbliui, L. Sifrisovai ir kt. Akademinis vakaras baigėsi fakulteto vokalinio-instrumentinio ansamblio (vadovas — II kurso studentas 5. Ado mavičius) koncertu. G. VINICKAS
Dar kartą — kontrolė Vis didesnis dėmesys ski riamas studentų savarankiš ko darbo ir studijų kontrolei seminarų, pratybų bei kai ku rių kitų užsiėmimų metu. Apie studentų savarankiško darbo organizavimą ir kont rolę Finansų ir apskaitos fa kultete buvo kalbėta Univer siteto tarybos posėdyje vasa rio 23 d. Pranešėjas FAF prodekanas doc. B. Kilius, komisijos, tik rinusios fakulteto mokymo bei auklėjimo darbą, pirmi ninkas doc. J. Balkevičius bei diskusijose dalyvavusieji pa stebėjo, jog fakultete gerina mas studentų mokymo bei auklėjimo procesas: pagerėjo studentų lankomumas, griež čiau laikomasi įskaitų bei eg zaminų laikymo tvarkos, or ganizuotai vyksta skolininkų sesijos, aktyviai dirba SMD būreliai (vadovas doc. J. Dvilevičius). Kai kurios katedros (pvz„ Finansų ir kredito, Sta-
tistikos) skiria daug dėmesio mokymo planų bei programų tobulinimui ir metodinių nu rodymų ruošimui. Dalis dės tytojų (vyr. dėst. A. Jonkai tienė, vyr. dėst. E. Kunevi čius) rūpestingai seka studen tų savarankišką darbą, siste mingai veda studentų pažan gumo apskaitą ir pasiekia ne blogų mokymo rezultatų I Reikšmingu fakulteto pasieki mu reikia laikyti sudarytus specialybės nuolatinius ko-1 liokviumų planus, koliokviu I mų paskirstymą dalykų ir lai-1 ko atžvilgiu. Viena iš svarbiausių nepa tenkinamo akademinio pažan gumo priežasčių yra ta, jog daugelis studentų semestro metu blogai mokosi, yra vi-| siškai abejingi savarankiškom studijom. Reikia pripažinti. I kad fakultetas dabar neturi I ir negali sudaryti pakankami!] sąlygų studentų darbui ir stu-1 (Nukelta į 4 psl.)
TARYBINIS STUDENTAS
psl. Kaip jau buvome rašę, Uni versiteto fotoklubas paskelbė fotokonkursą, skirtą TSKP XXIV suvažiavimo garbei ■sKP XXIV (apie sąlygas skaitykite „TS" 4 važiavimui Nr. 41, 1970). Geriausios nuo'i_traukos bus įvertintos premi jomis, iš jų bus suruošta fotoparoda. Norintieji dalyvauti konkurse dar gali pristatyti nuotraukas iki kovo 13 d. į R. paSKEVICIUS. BIRUTE VVU studentu Drofkomiteta.
■otokonkursas, ■irtas
ant baltos ŠIANDIEN daugiaaukščio namo sie
nos aštuoniolikmetis Pi kaso nupiešė triptiką. 1. „Sienos centrą skiriu tau, motin", — pasakė tas aštuoniolikmetis Pikaso. . . Aš piešiu senyvą mote rį. Dirbu labai greitai, nes net užsimerkęs matau jos švelnius bruožus, visas ge rąsias raukšleles, net atsime nu visas gėleles skaros, gau biančios apšarmuojusius plau kus.! Juk tai mano motina! Ji lūkuriuoja prie sukrypusių vartų. O už jos — žali me džiai iškilmingai ošia žaliam nameliui. Dažnai sapnuose matau ta ve, motin, — kai būnu pa vargęs. Mano apsunkusią gal vą gydo tavo sugrubusios, bet tokios šiltos rankos. Ir man vėl žali medžiai dainuoja ža lią dainą. Ramybė turi savo spalvą — žalią. Ir aš žengiu į žalio namelio pasaką. Baisas einu kvepiančiomis sakais ir iki baltumo išplautomis grin dimis; bijau kalbėti — jei susidrums motinos šypsena, suduš ramybė, turinti spal vą? Aš liečiu seną knygų spintą, kurioje tvarkingai sudėliotos mano vaikystės knygos, — jokios dulkelės, atrodo, dar šiandien skaičiau,
Trip tikas pasislėpęs už didžiojo kak tuso. . . Tas pats senutis krės las, tas pats nutrupėjusiomis ausimis katinas, kuriame sau godavau savąjį biudžetą. Išvažiuoju tvirtas, — kar tais net užmirštu padėkoti. O motina vėl kantriai lauks, saugodama vaikystę, skleisda ma ramybę. Ramybė turi ne tik spalvą. Ji turi ir savo vietą. 2. „Sienos kairią pusę ski riu mokytojai", — tarė jau nas Pikaso. Aš atsargiai ir kruopščiai tapau Jūsų bruožus, moky toja, nes žinau — neatleisit menkiausio aplaidumo. Och, ir sunku piešti pedagogus! Kaip suderinti griežtumą su švelnumu, reiklumu, su at laidumu? Gal Jus nupiešti bebarančią mane, prisirinkusį dvejetų; o gal ginančią pe dagogų posėdyje? Jau ži nau! . . Štai Jūs stovite kito je gatvės pusėje ir mojate man. „Kaip, studente, labai sunku?" Jaučiu šiltą, kiek su sirūpinusį žvilgsnį. Ir vėl tampu mokinuku, beraudonuojančiu dėl iškrėsto pokš
to. „Toks sublogęs, tur būt, daug mokaisi?" „Truputį. . ." — ir suku akis į šalį. Jūs kantriai klausinėjate mane ir spindinčiomis iš susižavėjimo akimis klausotės nelabai sklandžių atsakymų, „Taip taip — aš tavimi visuomet ti kėjau. Žinojau, nepadarysi gėdos mano žiliems plau kams. Aš apie tave dažnai galvoju.. Dar ilgai žiūriu į tolstan čią mažytę mokytoją ir vėl keletą savaičių, sugrįžęs į Vilnių, kantriai sėdžiu skai tyklose. Nes prisimenu: nuo šaliame miestelyje apie mane dažnai galvoja mokytoja. De ja, mūsų atmintis labai trum pa. . . 3. „Sienos dešinę pusę ski riu tau, mieloji". — Ir padykusio jaunuolio Pikaso šir dis suplakė dažniau. Mat, jis piešė aštuoniolikmetę Ve nerą. Tavo plaukai švelniausi, tavo akys giliausios, tavo lū pos raudoniausios. Tave įsi mylėtų viso pasaulio vaiki nai, — todėl nesistebėk ma no sentimentalumu. Aš tapau
tavo trapią šypsena ir tikiu, kad ji bus skirta man. Ir iš lakus tarytum marmurinis kaklas, ir liaunas liemuo pri klausys man. Tavo rankoms gi atiduodu save, — net jau čio jų švelnius prisilietimus, kurie užverda kraują, atima protą. Jie pavers mane ver gu. Bet ar gali tokioje ne laisvėje būti nelaimingas? Juk laimė laiko tave pasigro busi. (Tokios laimės nesu teiks nei rafinuočiausios fi losofijos, nei įdomiausi ama tai.). . . Aš sklidinas džiaugs mo ir galiu dovanoti dalį pa sauliui, man visai negaila, nes žinau — jis nesibaigiantis. Oho, nemaniau, kad tos gležnos baltos moteries ran kos tokios galingos! Jausda mas jas šalia, aš šaipausi iš visų sunkumų, kurie anks čiau gąsdino, kurie buvo ne įveikiami. Aštuoniolikmetis Pikaso baigė darbą ir nustebo: susi mąsčiusi motina, pražilusi mokytoja ir net besišypsanti mergina buvo labai panašios! Gal tai kūrybinė nesėkmė? Jaunasis dailininkas jau nusi minė. Bet čia pat nusišypso jo, viską supratęs. Juk moti na, mokytoja ir mergina bu vo vardu — MOTERIS. V. VASILIAUSKAS
KOVO 8-OJI — TARPTAUTINĖ
MOTERS DIENA
Prisimenu moterį, kuri negailėjo jėgų B Augalų anatomijos ir fizio®>gijos katedros docentė J. ■ įuodienė rašo mokslinį darB „Augimo skatinimo įtaka Jotinių medžiagų apytakai ■: galuose". Docentė taip keB.iis žodžiais apibūdino j° ■•ikšmę. , J — Augimo skatintojai su■-.’yvina augalų sintezę. PaJuidojus auksinus, galima ■ :uti geresnės kokybės pro.Biktus. Tai turi didelę prakBnę reikšmę žmonių ir gyvu■ į mityboje. Stengiuosi išJ skinti augalų skatintojų me| anizmus. Teks palaikyti ryši su Maskvos mokslininKtis. ■ Docentė nepraleidžia proB>s paminėti ir kolegų dar^Jis:
B — Svarbius
teorinius ir ■ aktinius darbus atlieka Jof. J. Dagys. Profesorius ti lo bios grupės vitaminus au■iluose, jų dinamiką, susikau■mą bei jų panaudojimą pa• rams. E. prof. p. P. Bluzma.■■s tiria sėklų daigumą ir
Sp@rEJ | TARPFAKULTETINĖS ■ Praėjusias dvi savaites ■VU pagrindinėje sporto sa■ įe šeimininkavo tinklindnj®i- Universiteto tarpfakultetf’ių tinklinio varžybų startas 3!VO duotas vasario 20 dieną, pirmieji žaidė Teisės ir Gam'•letas vyrų susitikimų, pasiį ą aiškia persvara 2:0 lai■1 ėjo teisininkai (žaidžiama 1 i dviejų laimėtų partijų). 3 f patį šeštadienį įvyko dar ■ dėtas vyrų susitikimų pasiJ ligusių vienodais rezultatais 10. PEF vyrai įveikė filolo■ is,- FAF — istorikus, fizikai ■ medikus. B Norą dalyvauti varžybose
ieško priemonių jam padidinti. Doc. J. Gruodienė buvo išvykusi į Lenkiją, viešėjo senajame Krokuvos Jogailos universitete. Susipažino su darbo metodais molekulinės biologijos institute. — Krokuva — tradicijų miestas. Universitetas taip pat stengiasi jas išlaikyti. Štai pavyzdėlis. Disertacijos gyni mo metu dėvimos įvairių spalvų togos. Juoda toga bū na apsivilkęs tas, kas gina disertaciją. .. O rektorius sė di ant aukščiausios pakylos. — Krokuvos universiteto studentai sistemingai studi juoja užsienio kalbas. Taip pat moka dirbti ir vasarą. Iš kylose ruošia savo specialy bės seminarus. Dauguma mūsų studenčių paklaustų: „O ką galite pa sakyti apie studentes lenkai tes?" — Merginų studijuoja daug. Kaip ir visur, taip ir čia, jos gražios, darbščios,
madingos, gal kiek linksmes nės, negu mūsų studentės. — O mūsiškės? — įsiter piu į pasakojimą. — Mūsų studentės pirma me kurse būna paprastos mer gaitės, vėliau praturtėja tiek savo išore, tiek vidumi. O tai sveikintina. 45 minutės. Tiek turime lai ko. Kaip sunku per šią aki mirką suspėti išklausinėti tai, kas tau rūpi, susipažinti bent su žmogaus svarbiausiais rū pesčiais. Minutėlei susimąsčiau, o dėstytoja jau pasakoja apie biologes. — Biologija tinkama mer ginoms specialybė. Ji reika lauja kruopštumo, tikslumo. Tačiau to neužtenka, reikia, kad biologas mokėtų fiziką, matematiką. Be abejo, reikia ir vyrų biologų. Ir vėl klausiu apie moteris: — Kokios moters asmenybė teikia jums jėgų? — Prisimenu moterį, kuri negailėjo jėgų darbui, moks
lui sunkiomis gyvenimo ir darbo sąlygomis. Tai — Man Skladovska-Kiuri. Tik jau taip išėjo, kad gyvenime di delės paramos darbe susilau kiau iš vyrų. Už tai dėkinga prof. J. Dagiui, prof. V. Chomskiui, kurių atidumas ir pagalba visada padeda darbe. — Ką norėtumėte palinkėti mūsų „Tarybinio studento" skaitytojoms? — Noriu matyti gerą stu dentę, visapusiškai išsilavinu sią, visada turinčią tikslą. Skiriamės su docente. Dar užsuku pas e. prof. p. P. Bluzmaną. Sužinau, kad doc. J. Gruodienė reikli savo stu dentams, džiaugiasi jais, ne bijančiais sunkių problemų. Aktyviai dalyvauja konferen cijose, sumaniai atlieka visuo meninį darbą. Dienos ir darbai. Vieni kei čia kitus. Ir visuose dalyvau ja Universiteto moterys — švelnios, darbščios, nenusilei džiančios vyrams... R. LAIMIENE
pareiškė devynios merginų (išskyrus FF ir PF) ir dešimt vyrų (tinklinio „nepripažįsta" prekybininkai) komandų. Jos buvo paskirstytos į du pogru pius. Apie komandų pajėgumą galime spręsti ir iš „Mokslo" tinklinio rinktinių narių pasi skirstymo. Daugiausia vilčių turėjo FF, PEF, FAF tinklininkai( turi po 2 „Mokslo" žaidėjus), po vieną reprezen tacinį atstovą turėjo medikai, gamtininkai ir matematikai. Merginų tarpe svariausią „ego" galėjo tarti PEF ir FAF tinklininkės (po 2 mokslietes). Vasario 21 d., šeštadienį, tu rėjo įvykti net septyni susi tikimai. Vienas jų sužlugo: neatvyko matematikės. Jos iš tolesnių varžybų iškrito (taip reikalauja griežti pirmenybių nuostatai). Na, o įvykusiose
rungtynėse teisininkai aiškia persvara įveikė filologus, vi sa galva aukštesnės buvo: gamtininkės už filologes, FAF merginos už istorikes (po 2:0). Kiti susitikimai: PEF — MMF (vyrai) 2:0, ChF — MF- (vy rai) 2:0, FF — IF 2:0. Pirmadienis. Žaidė tik vy rai: GF — Fil. F 2:0, TF — MMF 2:1, FF — FAF 2:0, IF — ChF 0:2. Antradienis. PEF vyrai įveikė teisininkus (2:0), o matematikai — gamtininkus (2:1). Kitas tris dienas „viešpata vo" merginos. Vėl nuostoliai — pašalintos žaisti neatvy kusios filologės. Dvi įtikinan čias pergales pasiekė PEF tinklininkės — įveikė chemi kes ir teisininkes. Savo ruož tu pastarosios dar pralaimėjo medikėms, o šios — Chemi
jos fakulteto komandai. At kaklia kova pasižymėjo PEF •— MF merginų susitikimas. Po dramatiškos kovos nuga lėjo ekonomistės — trečiąją partiją laimėjo 16:14. Šeštadienį teįvyko vienerios rungtynės. Penki istori kai žaidė su Medicinos fakul teto komanda. Tai jau buvo ne pirmas kartas kai aikšte lėje vienoje ar kitoje ko mandoje trūksta žaidėjų. Pir mą partiją laimėjo istorikai 16:14, o rungtynes medikai — 2:1. Sekmadienį, vasario 28 d., varžybos pogrupiuose finiša vo. Į paskutinį susitikimą „įsigudrino" ateiti istorikės... keturios. Komanda diskvalifi kuojama. Gimė ir staigmena: MF vyrai rezultatu 2:0 nuga lėjo FAF tinklininkus. Tai buvo lemiamas pastarųjų pra laimėjimas — nuo ketvirtos
Dar vidurinėje mokykloje jos svajojo apie baltą chala tą, apie kilnų ir pasiaukojanti mediko darbą. Jų svajonės išsipildė: šiandien jos abi — Medicinos fakulteto sanitari jos specialybės I k. studentės, J. MAŽEIKIO nuotraukoje: Danutė Jazbutytė ir Virgini ja Kontrauskaitė praktinių užsiėmimų metu.
TRUMPAI įteikti diplomai Medicinos fakulteto VII kurso studen tams. Laidoje — 60 gydytojųpediatrų. Iškilmėse Kolonų salėje dalyvavo LTSR sveika tos apsaugos ministro pava duotojas V. Zaikauskas, Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos atstovė A. Mažeikaitė, prorektorius
vietos neišgelbėjo net perga lė (2:1) prieš chemikus. Pasta rieji tikrai nustebino neblo gu žaidimu. Jie, nors pralai mėjo ir antras rungtynes fizi kams (0:2), užėmė antrąją vietą pogrupyje pagal gereshį partijų santykį (Medici nos, Chemijos bei Finansų ir apskaitos fakultetams surin kus po 2 taškus). Matematikai be didelio var go įveikė filologus. Na, o centrinis mačas merginų tar pe įvyko tarp Gamtos ir Fi nansų ir apskaitos fakultetų. Nugalėjo brandžiau žaidusios ekonomistės. Merginų tarpe dėl I—II vie tų kovos PEF ir FAF. Vyrų pogrupiuose pirmau ja PEF ir FF tinklininkai. Varžybos baigiamos šian dien.
doc. B. Sudavičius, fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis ir kt. Tą dieną absolventams bu vo pasakyta daug šiltų, nuo širdžių žodžių. V. Pukevičiūtė, buvusi kurso seniūnė, per skaitė medikų pasižadėjimą. Vida Jaškaitė, Birutė Rūgštelienė, Vanda Gaigalienė ir kt. buvo atžymėti dovanomis.
O. KACĖNAITĖ
ESTIJOJE
Glaudūs draugystės ryšiai sieja Universiteto povandeni nio sporto mėgėjus su Estijos sporto klubu „Norma". Ne seniai mūsų povandenininkai lankėsi Taline. Neblogai užduotis įvykdė Fizikos fakulteto II kurso stu dentas Aleksandras Kompanas. Dvi antras vietas iškovo jo ekonomistas antrakursis Romas Gižys: — Susitinkame su „Nor mos" komanda ne pirmą kar tą, — pasakoja treneris Pet ras Virbickas. — Maloniai priėmė mus estai. — Žinoma, šeimininkai bu vo žymiai stipresni, — tęsia treneris, — nes jų komandos dauguma — sporto meistrai. Tikimės susitikti dar ne kar i tą. S. BUCHAVECKAS A, KRIVICKAITE
Prabėgo šešiasdešimt metų
RUSTAVELIO ŽEMĖJE
TARYBŲ GRUZIJAI — 50
Gruzijos sostinė. Miestas, publikos sostinė, bet ir svar primena mūsų Pirčiupio Mo.|| kuriame sausio mėnesį pilna bus mokslo ir kultūros židi tiną. Dvi motinos —.dvi saulės ir žalumos. Nuotaika nys Tarybų Sąjungoje. Šian tautos — dvi kovotojos. dar labiau praskaidrėjo Tbili dien mieste veikia respubli Daug gerų įspūdžių liekj vyr. dėstytoju. 1947 m. B. Vo sio universiteto komjaunimo kos Mokslų akademija, . de pabuvojus šioje kalnuoto;! ronkovas pereina dirbti į Uni komitete. Nors komjaunuoliai šimtys mokslinio tyrimo insti ir saulėtoje respublikoje, kj versiteto Astronomijos kated ruošėsi sutikti brangų svečią tutų, 11 aukštųjų mokyklų, 14 gyvena ir dirba nuoširdūs ! rą. Jo pastangomis buvo at — VLKJS CK sekretorių V. muziejų, 10 dramos teatrų, dvi draugiški žmonės. Labai malo-B statyta visa eilė svarbių astro Tiaželnikovą, bet mus priėmė kino studijos.. . Baigiama nu, kada kiekviename žin ;s| nominių instrumentų Universi ’abai nuoširdžiai, kiekvienu statyti didžiulė ir moderni fil nyje jauti paslaugumą, nepa| teto observatorijoje. momentu buvo mums atidūs. harmonija. Gražiausia miesto prastą mandagumą. I 1949 m. B. Voronkovas ap Sunku per keletą dienų pa gatvė — Rustavelio prospek Nejučiom prabėgo ketur oB gina fizikos ir matematikos matyti viską, kas įdomaus ir tas. Stovi mieste ir didingas dienos. Sakoma svečiu<j mokslų kandidatinę disertaci nuostabaus šiame mieste, ku paminklas didžiajam poetui — gerai, bet namuose dar s ge| ją, o 1952 m. jam suteikia rio panoramą žvilgsniu galima tauriam gruzinų liaudies sū riau. Gal ir taip. Bet dienosi mas mokslinis docento var aprėpti pasikėlus keltu aukš nui Š. Rustaveliui. Kitas di praleistos Rustavelio žemė|e| das. 1952—55 m. docentas tyn — į „Mtacmindos" par džiulis monumentas — „Mo ilgam išliks šviesiais ir ue| eina Astronomijos katedros sąjungos vietos komiteto pir ką. tina Gruzija", iškilęs miesto pakartojamais prisiminimais i mininku, ne kartą buvo ren vedėjo pareigas. Pats Tbilisis — ne vien res pakraštyje ant kalvos. Jis J. SURBI ,s| Jubiliatas kartu švenčia ir kamas Universiteto partinio dvidešimt penkerių metų pe komiteto nariu. Penkerius dagoginio ir mokslinio darbo metus doc. B. Voronkovas Universitete sukaktį. Per dirbo tuometinio Fizikos ir šiuos metus doc. B. Voronko matematikos fakulteto partinės sekretoriumi. vas išleido į gyvenimą didžiu organizacijos lį būrį specialistų. Jo moki Daugelį metų B. Voronkovas nius šiandien galima sutikti vadovavo fakulteto dėstytojų (Atkelta iš 2 psl.) dėmesys ir į kai kuriuos dar aukštosiose ir vidurinėse mo teoriniam seminarui. Jis nuo bo trūkumus: dekanatas per latinis ir aktyvus fakulteto kyklose, mokslinio tyrimo dijoms, ypač ne užsiėmimų mažai remiasi profilinėmis VARŽOSI SAULIAI Mokslinės Tarybos narys. Tai institutuose, gamyklose, kon metu. Trūksta ir mokymo katedromis, fakulteto akade Vasario 21 d. įvyko ta p-j stravimo biuruose ir t. t. Do išties puikus visuomeninio priemonių. Todėl dabartinė minė komisija silpnai kontro cento skaitomos paskaitos vi darbo pavyzdys mūsų jaunie mis sąlygomis bene vieninte liuoja studentų akademinę fakultetinės SDAALR šaudyl suomet pasižymi turiningu siems draugams, nors šioje lis akademinio pažangumo drausmę, fakultete visiškai mo varžybos, skirtos Tarybi-1 mu, nuoseklumu, giliu dalyko trumpoje apžvalgoje toli gra gerinimo būdas yra mokymo nėra metodinių komisijų, ne nės Armijos 53-osioms mel žu ne viskas buvo paminėta. žinojimu. proceso kontrolės, konkrečiai taikoma progra tinėms. Mažojo kalibro šau-Į Jubiliatas ypač pasižymi — studentų darbo ir studijų pakankamai tuvu pratime 10 šūvių iš 501 Doc. B. Voronkovas yra muota kontrolė. metrų nuotolio taikliausia I atlikęs visą eilę mokslinių dar darbštumu ir nepaprastai pla semestro metu kontrolės, stip Universiteto taryba siūlo bų iš dangaus mechanikos ir čia erudicija, ko šiandien rinimas. Fakulteto taryba metodinėms komisijoms pa šaudė Medicinos fakultetu I astronomijos, parašęs du ka trūksta daugeliui iš mūsų. Jis svarstė ir nutarė įdiegti vi rengti Prekybos fakulteto pa rinktinė (3 vyrai, 2 mergi I pitalinius teorinės mechanikos visada nuoširdžiai sutinka suotinę studentų savarankiško vyzdžiu bent vienos specia nos). Jie surinko 441 tašką I kurso vadovėlius (aukštosioms kiekvieną besikreipiantį į jį darbo kontrolę ir rezultatų lybės eksperimentinį moky Antra—buvo Fizikos fakulteto I mokykloms ir technikumams). įvairiais rūpimais klausimais. apskaitą. Kiekvienas dėstyto mo planą, kuriame būtų su rinktinė (435). treti — gan : I Jo iniciatyva buvo leidžiamas Ir visuomet docentas randa jas privalo seminaruose, pra mažinta akademinių užsiėmi ninka'i (394). Individualiai tris pirmąs.aB „Astronominis kalendorius". gerą, tinkamą žodį, duoda tybose ir kituose užsiėmimuo mų, o tuo būdu sutaupytų va Ne vienam iš mūsų, tur būt, naudingą patarimą. se (išskyrus paskaitas) ver landų sąskaita žymiai išplės vietas užėmė Medicinos e faB Garbingos sukakties proga tinti studentų žinias. teko skaityti jo įdomiai para tas studentų konsultavimas kulteto II k. studentai: kandi šytas populiarias brošiūras fakulteto kolektyvo vardu lin Prorektorius doc. B. Sudabei žinių kontrolė. Visos Uni į sp. m. V. Beiša (96 tšk.ll apie žymius pasaulio moksli kiu Jubiliatui kuo geriausios vičius pabrėžė, kad, norint, versiteto katedros įpareigotos pirmaatskyrininkis V. Mrel ninkus (A. Einšteiną, G. Gali sveikatos, laimės ir daug ilgų jog studentas rimtai dirbtų daugiau rūpintis savarankiš vičius (95), antraatskyrininkB kūrybingų metų. lėjų). savarankišką darbą, reikia kam studentų mokymuisi rei V. Leščiauskas (94). Merginų tarpe pirmavo FFB Plačią vagą Jubiliatas yra Fiz.-mat. m. kand mažinti privalomų užsiėmimų kalingų priemonių, ypač mul išvaręs ir visuomeninėje veik V. MERKYS krūvį. tiplikuotų paskaitų, parengi III k. studentė pirmaatskynl ninkė D. Januševičiūtė į (9(1 loje. Dvejus metus jis dirbo Matematikos ir mechanikos Posėdyje taryba priėmė nu mu. tšk.), antra — MF IV k. stul Universiteto dėstytojų prof fakulteto prodekanas tarimą, kuriame atkreiptas Mūsų inf. dentė A. Strainytė (80), trecnal — TF III k. studentė B. P •« niūnaitė (79). Visi prizininkai apdovan > J vertingomis dovanomis. Vilniaus m. Lenino riji SDAALR pirmenybėse, skirtai se Tarybinės Armijos diena į Sako, Dzūkija — dainin- me serbentą", „Rožės", „Cy- šypsosi senutė, — bet paskui pažymėti, WU rinktinė ta® nugalėtoja. Ji aplenkė ga 1 giausias kraštas Lietuvoje. Tai kiai ramiai" ir kiti. Atlieka nusiraminau". Klausiu kraštotyrininkų Ra pajėgias Skaičiavimo mašina patvirtino ir Universiteto paprastai, lengvai. Visa tai kraštotyrininkų Ramuvos sve nušlifuota įprastų švenčių muvos tarybos nario Jono gamyklos PKB, Pedagogu Trinkūno, kaip jam pavyko instituto ir kitas komand įsi čiai — Žiūrų kaimo daininin metu, per visą gyvenimą. kai. Šio nedidelio Varėnos ra Vėl daina. Septyniasdešimt per palyginti trumpą laiko Varžybose buvo trys rungt s I jono kaimelio ansamblis uni vienerių metų Petras Zalans- tarpį suburti tokį gražų dai šaudymas mažojo kalibro šauB nos mėgėjų būrį. Juk jis tuvu bei pistoletu ir granai >■ versiteto Aktų salėje koncer tavo pirmą kartą, tačiau savo kas, visų vadinamas dėde Za- kiekvieną sekmadienį važinė mėtymas į tolį. Sp. m. I. VOROBIEJiJB dainomis ir šokiais suteikė lansku. Smagų šokį trenkia davo į Žiūrus ir paaukojo I žiūrovams daug malonumo. Jų kaimo kapela. Ansamblis plė daug laiko ir energijos, kol • r daina plaukia iš širdies gel šia „Anksti rytelį kėliau". Sa padrikas kaimo žmonių būrys g mių, dvelkia senove, ji nuo lė gaudžia nuo plojimų, žiū virto ansambliu. REDAKTORIUS „Man su Žiūrų kaimo žmo k rovai prašo ansamblį kartoti širdi ir paprasta. A. KUSTA nėmis bendrauti yra labai ..į Scenoje šešiasdešimt sep- tai vieną, tai kitą programos malonu ir nesunku, — pasa tynerių metų žiūrietė Ona numerį.. . koja J. Trinkūnas, — Jie la Svirnelie.iė. Negali nesijau Susirandu ansamblio globė bai karštai ėmėsi darbo ir Liūdime drauge su Ta SI dinti, kai ji, dainuodama apie ją Žiūrų kaimo mokytoją Pra sunkią marčios dalią, alinan ną Kalantą. Jis pasakoja, kad įdėjo nemažai dvasinių ir fi vimi, Kazeli, netekus my sesers. tį darbą, čia pat, visų akivaiz ansamblis pradėjo kurtis pra zinių jėgų, kad koncertas pa limosFAF V k. kibernetikai doje, skarelės kampu šluos ėjusį rudenį: tada Universite vyktų. Be to, nepamirškime, ir grupės vadovas I tosi akis. . . Pajunti, kad ji to aspirantas Jonas Trinkūnas kad daugelis jų — pensinin dainuoja apie save, kad daina pasiūlęs jiems susiburti -į ko kai, kuriems yra žymiai sun FAF Politinės ekonomi — tai jos gyvenimas. Prieš lektyvą. Daug padėjo savotiš kiau, negu mums, jauniems jos katedros kolektyvas Taigi man skųstis nuovargiu nuoširdžiai užjaučia Pre akis iškyla didelis rugių lau ka ansamblio vadovė Marcelė dar anksti. Labai daug padė kybos fakulteto Politinės kas, kepinanti vidurvasario Paulauskienė, kuri pati iš ma ekonomijos katedros vyr saulė, su piautuvu moteris, žens dainuoja. Ansamblis ne jo Varėnos rajono Kultūros dėst. Petrą MIKUCIONĮ dėl kuriai įskaudo pečius, juos didelis. Iš viso 25 žmonės. Tai skyriaus ir ypač Universite jo tėvo mirties. to studentų profsąjungos ko menį ir pavargo rankos, „ža buvo jų pirmas viešas pasiro liuosius rugelius bepiauda- dymas, todėl visi labai jaudi mitetas. Taigi ši vakaronė ir fakulteto IV buvo suruošta bendromis vi k. Medicinos mos". .. 8 grupės studentai reiš nosi. Senutė Cecilija Pigagie- sų mūsų pastangomis". kia užuojautą V. SIREVI Ta pati lyriška nuotaika nė prisipažino, kad visos mo E. STANKEVIČIUS CIUI dėl jo motinos mir vyrauja ir jaunesnės kartos terys labai bijojusios. Tai vie ties. J. MAŽEIKIO nuotraukose: atstovės, ansamblio sielos, na, tai kita vis prieidavusi Marcelės Paulauskienės dai prie jos pasiguosti. „O ir aš groja Žiūrų kaimo kapela. Giliai užjaučiame FAFl nose. Ne mažiau įdomūs ir pati, taip jaudinausi, kad net Scenoje — dzūkų etnografi I k. studentą Albiną KLI I žiūriečių šokiai: „Augo kie šonas pradėjo skaudėti, — nis ansamblis. MĄ dėl jo tėvo mirties.
MOŠŲ JUBILIATAI
Kasdien matome fakulteto koridoriais žingsniuojantį gal kiek pirma laiko palinkusį, rudens šalna pasidabinusį ir amžinai susimąsčiusį žmogų. Tai docentas Borisas Voronkovas. Jubiliatas gimė Kaune, tar nautojo šeimoje. Kelias į mokslą buvo nelengvas. Žy mia dalimi jis pats turėjo užsidirbti pragyvenimui ir mokytis. Tik didelio pasiryži mo ir atkaklaus darbo dėka B. Voronkovas baigė Kauno universiteto Technikos fakul tetą, įsigydamas inžinieriaustechnologo specialybę. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, B. Voronkovas pra deda dirbti LTSR Vietinės pramonės Liaudies Komisaria te konsultantu. Didžiojo Tėvynės karo me tu Jubiliatas įsijungė į akty vių kovotojų už laisvę gretas. Dirbdamas techniku Vilniaus m. elektros stotyje, dalyvauja antifašistinėje pogrindinėje veikloje. Pakliuvęs į konclagerį, nepalūžta, pabėga ir ko voja prieš okupantus su gink lu rankose iš pradžių partiza nų būryje (buvusioje Šakių apsk.), o vėliau Tarybinės Armijos gretose. Už dalyvavi mą Didžiajame Tėvynės kare Jubiliatas apdovanojamas ke turiais medaliais. Po karo audros respubli koje, likusiam negausiam spe cialistų su aukštuoju mokslu būriui teko pakelti didelį ir suriku organizacinio, pedago ginio ir kitokio darbo krūvį. Kelerius metus Jubiliatas ėjo Vilniaus Politechnikumo di rektoriaus pareigas, kartu dirbdamas Universitete vyr. laborantu, vėliau asistentu ir
Dar kartą — kontrole
Žiūrų kaimo dainos
I k. finansininkail Ir grupės vadovas”
ATSITIKIMAI PERSPĖJA 1970 m. Vilniuje užre gistruota 682 autoavarijos. Žu vo 30 žmonių ir 494 sužeisti. Analizė rodo, kad 39,6 proc. nelaimių įvyko dėl pėsčiųjų kaltės. Gana šiltos šių metų sausio dienos, nepastovus oras su lietumi ir šlapdriba, kartais slidus kelias, — visa tai atsi-
Pėstieji, saugokite... pėsčiuosius! liepė eismo saugumui. Pirmą jį metų mėnesį Vilniaus mies te užregistruota 44 autoavari jos, 39 žmonės sužeisti, 5 už mušti. Tarp nukentėjusiųjų — 31 pėstysis (iš jų 4 užmušti). Beveik pusė visų autoavarijų įvyko dėl pėsčiųjų kaltės. Vieni buvo neatsargūs, kiti nežinojo ar netgi nekreipė dė-
mesio į eismo taisykles. Štai „Pergalės" fabriko darbinin kę D. P. automobilis partren kė, kai ji bandė pereiti gatvę degant raudonai šviesai. Kiti buvo sužeisti, kai pereidavo nenustatytose vietose (1970 m. — 13 žuvo, 190 sužeistų). Ypač pavojinga, kai pėstieji į važiuojamąją gatvės dalį
išlenda iš už stovinčių maši nų (1970 m. — 4 žuvo, 29 sužeisti). Ilfas ir Petrovas sakė šofe riams: „Gerbkite pėsčiuosius, jie sugalvojo automobilį". Tai tik viena sąlyga. Kaip rodo aukščiau pateikti pavyzdžiai, labiau drausmingi turi būti ir pėstieji.
Autoavarijos atneša ne tik skausmą, bet ir didelį nuosto lį valstybei. Lyginant praėju sių ir šių metų sausio mėne sius, matosi, kad autoavarijų šiek tiek sumažėjo. Bet nesu mažėjo žuvusių ir sužeistų skaičius. 1971 metais Valsty binės autoinspekcijos ir visuo menės jėgomis numatoma su aktyvinti kovą su eismo pa žeidėjais. Bus sustiprinta ir pėsčiųjų atsakomybė.
0 cauvBici;
SCUD€QC2l REDAKCIJOS ADRES.v Vilnius, Universiteto 3. Teks fonas 2-58-84, ketvirtadieni^ spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP leidyklos spaustuvė
Užs. 1101