I ŪSŲ GERAS I OKYMASIS 13 Iepriekaištin-
GAS
I lgesys — G ERIAUSIA |oVANA
T SKP XXIV JVAŽIAVIMUI
S cam/Bos suuoenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNTVERS1IK1O REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 m.
9
1971 m. kovo 12 d.
Skolininkų neturime Universitete vyksta geriausios akademinės grupės kon kursas TSKP XXIV suvažiavimo garbei. Praeitame lalkaščio numeryje pasakojome apie pramonės ekonomikos ;pec. antrakursių 2 grupę. Šiandien „TS" korespondentė tngelė ORENDERAITYTE supažindina su geriausiais Meliclnos fakulteto studentais komjaunuoliais.
H Gyva Medicinos fakulteto su pažangumo, taip ir su lan
■ ridoriuose, ant laiptų. Dau■ nai studentų — pertrauka. ■ džiojoje auditorijoje jau M ii vienas kitas stropesnis, H j >rs paskaita prasidės tik po įsvalandžio. Susirandu pro■ Ikanę mokymo reikalams, ai ademinės komisijos pirmiHnkę, docentę R. Mikėnienę. ■ lojau, kad studentai myli ■ vo prodekanę už atidumą, ■ oširdumą, kai reikia — ir ■ reiklumą. Docentė R. Mi■ nienė studentams opius 9 rusimus sprendžia vietoje dekanate, katedroje, audito ijoje. Todėl ir tarp mūsų be ilgesnių įžangų užsimezgė pc kalbis. PRODEKANĖ
H Korespondentė: Jau mėnuo H įėjo po žiemos sesijos ,,baH ijų". Kokios išvados?
|>oc. R. Mikėnienė: Geriausi ir pažangiausi moksle — ■ itakursiai. Šis faktas ne ■ ujiena, komentarai, manau, ■ reikalingi. Juk studijų me■ jiems paskutiniai. .. H K.: O kas daroma su pri^Bginčiais? ■ Ooc. R. Mikėnienė: Akadenu nė komisija, susidedanti iš de kanato, dėstytojų atstovų, IV ir V kursų studentų, susiH ika kartą per mėnesį. Na■ nėjamas pažangumo lygis, ■ iečiame pasikalbėti atsilieH nčiuosius. Posėdžiuose da■ •auja grupių vadovai, faH Iteto komjaunimo komiteto ■ ademinis sektorius. Kaip
komumo ataskaitomis mus su pažindina grupių seniūnai kiekvieno mėnesio pirmą pir madienį gamybiniuose susi rinkimuose. Dažniausiai „prausiami" žemesnieji kursai ■— pirmas, antras. K.: Jiems juk reikalinga atidesnė priežiūra, kontrolė, pagalba, patarimai? Doc. R. Mikėnienė: Pirma me semestre ruošiame susi rinkimus, kuriuose dalyvauja aukštesnių kursų studentai, dalijasi studijavimo metodi ka, darbo organizavimu. O didžiausią pamoką duoda se sijų rezultatai. Akivaizdi propaganda —vyresnieji draugai rimtai mo kosi. Ir aišku kam — kad taptų nepriekaištingais spe cialistais. Be to, akademinė komisija su metodine nustato proporcingus koliokviumų ir atsiskaitymų terminus, kad vienu metu nebūtų per dide lio apkrovimo. K.: Kaip rodo stojančiųjų dokumentai, Jūsų fakultetas gauna geriausius abiturien tus. Gal jūsuose „nenubyra"? Doc. R. Mikėnienė: Ne, vis dėlto „filtras" egzistuoja. Tre čiame kurse lieka tikrieji me dikai. Jie supranta, kad per daug žinoti — tokio pavojaus nėra, kad reikės sergėti žmo nių gyvybes. K.: Įdomu, ar yra grupė, ilgesnį laiką žengianti be „nubyrėjimų"? Doc. R. Mikėnienė: Trečia
■ rektyvų projektas ir aukštoji mokykla
NŪDIENOS REIKALAVIMAI ■ Atsižvelgiant į mokslo ir ^■'hnikos pažangos reikalaviWis, plėsti aukštąjį ir speciaH vidurinį mokslą, gerinti ■simųjų specialistų paruoši■' kokybę ir idėj inį-politinį ■klėjimą". Šiais žodžiais JKP XXIV suvažiavimo di■ 'tyvų projekte mūsų partiH glaustai nusako aukštųjų ir H Jcialiųjų vidurinių mokyklų H davinius naujajam penkn| ’čiui. ■ Ypatingas dėmesys skiria■ lsS aukštajai mokyklai, nes — ■ rengdama specialistus __ iiauH-s ūkiui,“mokslui Ir'kultū| - nulemia ateities intelektli" įlinį■ lygį, prisideda prie vi■ keriopos mūsų visuomenės Pp"~ zangos. Užtenka .......... pasakyti, d dėstytojų ir studentų išlai kymui, mokymui ir naujai M aratūrai, patalpų remontui H spublikos> aukštosios mo ■ klos per praėjusį penkmetį mln. ........ rublių. Iš g ’va ■ 135 ______ ... jų H -n studentų stipendijų iš-
■ ---------- ----I
mokėta apie 36 mln. rublių. Per šį laiką aukštosioms mo kykloms ir technikumams pa statyta 13 mokymo korpusų, 29 bendrabučiai, 9 gyvena mieji namai dėstytojams. Sta tomi ne tik nauji mokymo rūmai, rūpinamasi ir naujos aparatūros įsigijimu bei įren gimu. Sakysim, šiandien aukš tosiose mokyklose veikia 7 elektroninės skaičiavimo ma šinos, kurių vertė viršija 2 mln. rublių. Įsigytos ištisos laboratorijos mooraiurijos ne tik su mūsų šalyje pagamintai aparatūra, bet ir iš Vengrijos, Švedijos, Japonijos, kitų šalių. Tačiau poreikiams nuolat didėjant, net ir didžiuliai pa siekimai neretai mūsų akyse tartum sumažėja vien todėl, kad norime dar daugiau. Su tinkant TSKP XXIV suvažia vimą ir nagrinėjant naujojo penkmečio direktyvų projekreikia objekty** pirmiausia ‘ (Nukelta į 4 psl.)
kursių, gydomosios specialy bės 1 grupė. Kiekvieną sesi ją turi po 3-»4 pirmūnus, da bar šiame kolektyve susitel kė gausus ne tik fakulteto, bet ir Universiteto aktyvistų būrys. Katedros, kurioje kalbėjo mės, duris pradėjo varstyti prodekanės kolegos, studen tai. Ilgiau nenorėjau jos truk dyti. _ GRUPORGE Pagalvojau, kad apie savo draugus išsamiausiai papasa kos gruporgė V. Žukauskaitė. Kaip pamatysite, mano pašne kovė labai entuziastingai ir gyvai nušvietė savo grupės gero mokymosi faktorius. K.: Jūsų grupės sudėtis ir padėtis? V. Žukauskaitė: Grupėje 13 komjaunuolių. Vienu vaikinu daugiau. Skolininkų neturi me. K.: Kiek pirmūnų? Kas jie? V. Žukauskaitė: Penki: R. Stuokąitė, V. Kamarauskas, H. Ramonas, N. Šileikaitė, A. Rešeliauskas. K.: Ar sunki buvo žiemos sesija? V. Žukauskaitė: Laikėm tris egzaminus: mikrobiologiją, mokslinį ateizmą, istorinį ma terializmą. K.: Kaip sekasi visuomeni nės disciplinos? V. Žukauskaitė: Mes nediferencijuojam mokslų. Įpratę nuodugniai gilintis j specia lybės dalykus, tokį pat meto dą taikome ir visuomeninių mokslų studijavime. K: Įdomu, kur, Jūsų nuo mone, gerų, nepriekaištingų žinių pagrindai? V. Žukauskaitė: Rimtas po(Nukelta į 2 psl.)
LIETUVOS KOMUNISTŲ FORUMAS Kovo 3—5 dienomis Vilniu je vyko LKP XVI suvažiavi mas. Suvažiavimas išrinko Lie tuvos KP Centro Komitetą, LKP Revizijos komisiją ir deegatus į TSKP XXIV suva žiavimą. LKP CK nariu išrinktas Universiteto rektorius prof. ir. J. Kubilius.
9
N r. 8 (748)
•
Kaina 2 kp
PIRMŪNAI
PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETE SVARSTOME TSKP XXIV SUVAŽIAVIMO DIREKTYVŲ PROJEKTĄ
Pramonės ekonomikos fa kulteto dėstytojai ir studen tai gausiai susirinko į Univer siteto Kolonų salę. Jie kalbė jo apie TSKP XXIV suvažia vimo Direktyvų projektą. Svarstyme dalyvavo LTSR Valstybinio plano komisijos prie LTSR Ministrų tarybos nirmininkas A. Drobnys, VVU rektorius prof. d. J. Kubilius. Pranešimą apie Direktyvų projektą skaitė drg. A. Drob nys. Jis plačiai nušvietė ta rybinės liaudies uždavinius naujame penkmetyje, pasa kojo apie devintojo penkme čio statybas Tarybų Lietuvo je. Po pranešimo kalbėjusieji doc. J. Ragevičius, vyr. dėst. J. Žvinklys, vyr. dėst. M. Krejeris ir kiti karštai pritarė Direktyvų projektui, užtikri no Komunistų partiją ir Ta rybinę vyriausybę, kad prisi dės prie naujo penkmečio plano įvykdymo, kad fakul teto ruošiami socialistinei pra monei specialistai aukštąją mokyklą baigs tik su labai geromis žiniomis
VACLOVAS POŽĖLA STUDENTŲ AKTYVO PASITARIMAS
Įvyko fakulteto aktyvo pa sitarimas. Dalyvavo ir deka nato bei partinės organizaci jos atstovai. Fakulteto prodekanas J. Kunčinas apžvelgė mūsų fa kulteto pasiekimus nuo jo įsikūrimo. Apie studentų profsąjungos darbą, kovojant už fakulteto studentų drausmę, kalbėjo profbiuro pirmininkas S. Zeniauskas. Fakulteto komjaunimo ko miteto sekretorius V. Požėla pabrėžė, kad, norint pasiekti geresnių rezultatų akademi niame darbe, veiklesni turi būti grupių aktyvai. Kai kurių studentų tarpe pastebimas abejingumas mokslui, savo pareigoms. Fa kulteto aktyvas numatė konk rečias priemones prieš akade minės drausmės laužytojus, nepažangius studentus. B. GRYBAITĖ
Kuklus jis ir paprastas. Už grūdintas sunkumų, kurie jį ankė ne kaip svečias, o buvo nuolatiniai gyvenimo palydo vai. Kai vaikiną pašaukė į ka rinę tarnybą, jis dar buvo ne baigęs vidurinės mokyklos: neturėjo sąlygų. Vaclovas Po žėla sugebėjo ne tik atlikti garbingą pareigą Tėvynei, bet po to per kelis mėnesius iš mokti tiek, kiek kiti sunkiai įveikia per trejus metus. Gražūs savo ištvermingumu tokie žmonės kaip Vaclovas. Myli jį kurso draugai. Už nuo širdumą, atvirumą, šiek tiek „tėvišką" globą. Ant jo pečių darbas su gruporgais, lenini nės įskaitos atestacija, posė džiai. .. Vaclovas — Pramonės ekonomikos fakulteto komjau nimo komiteto sekretorius. Tik spėk suktis! Niekas nepasakys, kur slypi sėkmė, kur nepasisekimas. Gal Vaclovo sėkmės laidas — at kaklumas, meilė žmonėms, kri
tiška pažiūra į darbą. „Svar biausia — neapvilti" — toks balsu nepasakytas jo gyveni mo credo. Ritmingai pulsuoja studen tiškas gyvenimas. Jo ritme ir skubūs, tvirti darbo ekonomi kos specialybės antrakursio, F. Dzeržinskio stipendininko Vaclovo Požėlos žingsniai. O vakare, kai ištuštės Universi teto kiemai ir auditorijos, Vaclovas palinks ties knyga, skubės į filmą, koncertą. — Pirmame kurse tikrai lengva buvo mokytis. — Tai buvo pasakyta labai papras tai. Galvojau, kodėl jam taip viskas sekasi. Ir tada prisimi niau draugų trumpą žodinę jo charakteristiką: „santūrus, drausmingas, sąžiningas, tvar kingas". G. GRABALIAUSKAHĖ M. KURAIČIO nuotr.
Kovo 17 — 20 d. — SMD XXIII konferencija Si Universiteto studentų mokslinė konferencija skiria ma TSKP XXIV suvažiavi mui. Nors oficialiai konferenciia prasidės trečiadienį, ji jau .startavo" Medicinos fakultete kovo 10 d. Konferencijos išvakarėse supažindinam skaitytojus su vieno fakulteto SMD veikla. Žodis fizikams.
Kasmet vis gausesnis fizikų būrys dalyvauja SMD veiklo je. Šiandien, artėjant SMD XXIII konferencijai, fakultete priskaičiuojama 142 draugijos nariai. Praėję mokslo metai atnešė fizikams tikrai gražių laimė jimų: respublikinėje SMD darbų apžiūroje V k. studen tės A. Jašinskaitės darbas buvo pripažintas geriausiu
sekcijoje. II ir III vietos pa skirtos ketvirtakursiams G. Trinkūnui ir S. Baltrušaičiui. Laukiame sugTįžtant iš visasą junginės apžiūros III k. stud. A. Matulaitytės ir V k. stud. A. Griškevičiaus darbų. SMD nariai — aktyvistai: V k. stud. A. Juškaitė, IV k. stud. R. Kraujalis ir kiti už praėjusius mokslo metus ap dovanoti SMD centrinės tary
bos dovanomis, o buvusiam tarybos pirmininkui V k. stud. A. Juciui paskirtas kelialapis į VDR. Kokie ateities planai? Prieš akis konferencija. Vėliau sieksime, kad dalis studentų vyktų skaityti pranešimų j kitas aukštąsias mokyklas, o taip pat į Tarybų Lietuvos vidurines mokyklas. B. VENGALIS
TARYBINIS STUDENTAS
2
KVIEČIAME POKALBIUI
Ta ilga studentų
Apie studentų savarankiško darbo pagerinimą jau buvo ne kartą kalbėta. Yra nema ža įvairių pasiūlymų, netgi ir nutarimų. Tačiau reikalai vis tiek blogi. Pagrindinė viso šito priežastis yra ta, kad sa varankiškam studentų darbui nebuvo ir nėra sudaryta jokių objektyvių sąlygų. Viena iš tokių pagrindinių sąlygų, mū sų supratimu, yra auditorinio krūvio sunormalinimas. Aukštojo ir specialaus vidu rinio mokslo ministerijos yra kategoriškai nurodyta, kad studentų auditorinis krūvis neturi viršyti 6 vai. per die ną. Vadinasi, bendras savaitės krūvis neturėtų viršyti 36 vai., turint omeny, kad mo kyklos iki šiolei dirba šešių darbo dienų savaitę. Taip pat yra nurodyta, kad jei kyla
būtinumas įvesti kokį nors papildomą kursą, tai tas turi būti padaryta, visų pirma, su mažinant kitų kursų valandų skaičių. Ar pas mus buvo lai komasi šių nurodymų? Toli gražu ne. Naujos disciplinos buvo įvedamos, o senos pa liekamos. Dėl tos priežasties studentų krūvis sistemingai augo. Pvz., materialinio aprū pinimo ekonomikos specialyL bės vyresniųjų kursų studen tai per savaitę turėdavo 40— 42 vai. užsiėmimų. Vadinasi, savaitėje 4—5 dienas neiš vengiamai turėdavo būti po 8 vai. užsiėmimų. Studentai auditorijose tas dienas išsė dėdavo nuo ryto 9 vai. iki vakaro 19 vai., su 2-jų va landų pietų pertrauka, o kar tais ir be jos, ištisai 10 vai. Reikia priimti domėn dar ir neracionalų tvarkaraščio su
darbo diena...
darymą. Esant tokioms sąly Todėl dar praėjusių moks goms, nebuvo galima kalbėti lo metų pabaigoje Prekybos apie bent kiek rimtesnį stu fakultete buvo imtasi priemo dentų savarankišką darbą. nių auditoriniam krūviui suTiesa, savo laiku, kai buvo normuoti iki leistinų ribų. jaučiamas didesnis literatūros Reikia pasakyti, kad ne visi trūkumas, tokia padėtis gal iš karto suprato šio reikalo ir pateisino save. Tačiau da esmę. Buvo ir prieštaravimų. bar ji.tapo rimtu stabdžiu, no Juo labiau, kad tai reikėjo rint toliau tobulinti mokymo padaryti specialybės katedrų procesą, gerinti specialistų dėstomų disciplinų sąskaita, paruošimą. Dar daugiau, per kurios ir taip bendrame va kraunant studentus auditori landiniame balanse sudaro niais užsiėmimais bei nera labai nežymią dalį. Pvz., pa cionaliai sudarant jų tvarka gal pereinamuosius planus raščius, beveik visiškai likvi Materialinio aprūpinimo eko duojamas savarankiškų studi nomikos katedros tai pačiai jų elementas mokymo proce specialybei dėstomos discipli se ir ta prasme tokia moky nos sudaro tik 11,7 proc. Tie mo sistema toli atsilieka netgi sa, pagal naujuosius planus jų nuo vidurinės mokyklos siste lygis padidėjo iki 15,3 proc. mos, kurioje jei ne savaran Tačiau ir tomis sąlygomis ga kiškoms studijoms, tai bent lima rasti galimybę vieną ki savarankiškam mokymuisi yra tą valandą sumažinti. Tačiau skiriamas ypatingas dėmesys. nežiūrint ir šių sunkumų, krū
vis specialybės studentams buvo sumažintas iki leistinos 6 vai. per dieną ribos, iš da lies paliečiant ir kitų kated rų dėstomas disciplinas. Rei kia pasakyti, kad čia nemažas nuopelnas ir buvusio fakulte to dekano doc. A. Jablonskio, kuris šiuo klausimu užėmė gana principingą poziciją. Žinoma, iš karto kalbėti apie rezultatus gana sunku. Žios sesijos rezultatai, lygi nant su pavasario bei praei tos žiemos, nėra blogesni, ta čiau iškilo kita problema, kaip tvarkyti studentų sava rankišką darbą. Jam, jei dar racionaliai sudarytume tvar karaštį (kas sudaro taip pat nemaža sunkumų) laiko iš tikro lieka daugiau. Reikia pasakyti, kad iki šiol studen tų savarankiškas darbas ne buvo normuojamas. Jis buvo
ir yra organizuojamas atsku dėstytojų ar seminarų va<t( vų nuožiūra. Todėl student, namų užduotimis tiek p«^ atskiras disciplinas, tiek semestro metu yra apkrauni mi netolygiai. Ir vargu, j kas nors iš viso gali pasak ti, kokia iš tikro dabartinį metu yra padėtis, kadangi b bendrų samprotavimų, spė liojimų mes nieko daugiai neturime. Tokiu būdu ir kilį idėja sunormuoti studentų a varankišką darbą ir tuo pa grindų pagerinti jo organizJ vimą. Tai gana sudėtinu klausimas, bet ir jis, mūd supratimu, yra išsprendžia mas. Kiekvienos disciplinos viJ tą arba jos svarbą tos ar k tos specialybės paruošime np stato jai skirtų valandų skai čius mokymo planuose. Vai dinasi, proporcingai reikėti paskirstyti ir namų uždu >čj (Nukelta į 3 psl.)
Kam trukdo operatyvinė grupė Nemažai šnekama, rašoma ir vidurnaktį išklausyti „ari apie mūsų socialistinės visuo jas" arba rytmetį saugotis, menės bendrabūvio taisykles, kad nepargriuvus priterštuose apie kovą už pavyzdingą vie koridoriuose. šąją tvarką. Šiame straipsny Dažnai girdime nusiskundi je norime pakalbėti apie mus: kur studentui atšvęsti VVU komjaunimo komiteto gimtadienį ir kitas progas. operatyvinę grupę, dėl kurios Sutinkame: ši problema be veiklos funkcijų bei uždavi veik neišspręsta. Bet iš kitos nių būna įvairiausių studen pusės.. . Štai pavyzdėlis. Gir dime, kambaryje dainuoja tų nuomonių. Komjaunimo komiteto ope merginos. Pasibeldžiame. Sa ratyvinė grupė — reprezen vo draugės gimimo dieną tacinė Universiteto liaudies švenčia finansininkės. Ant draugovės grupė, kuriai pa stalo tortas su dvidešimčia vesta užkirsti kelią antivisuo žvakučių, kava.. . Atsiprašo meniniams reiškiniams poilsio me merginų už sutrukdymą. vakarų ir kitų renginių metu, Jos moka gražiai švęsti ir be užtikrinti pavyzdingą taisyk svaigalų. Nors suprantama, lių laikymąsi bendrabučiuose. bendrabutyje sunkiau: ir dai Beveik kiekvieną šeštadienį nuoti, ir svečiams būti gali ir sekmadienį po keletą mūsų ma tik iki atitinkamos valan vaikinų prižiūri ir stebi tvar dos. Šiuo metu yra paruoštas ką Aktų salėje, kur ne kartą tenka perspėti ar net sulaikyti Universiteto renginių kovai tuos, kurie pamiršta elemen prieš girtuokliavimą sustip tariausias elgesio taisykles. rinti planas, kurio 14 punktas Ypač čia sėkmingai dirba įpareigoja efektyviau kovoti grupės nariai A. Vaivada, A. su bendrabūvio normų ir Jasiūnas, A. Krencevičius drausmės pažeidėjais bendra bučiuose. Todėl komjaunimo (visi MMF III k. stud.). Bet svarbiausias darbo ba komiteto operatyvinė grupė ras — Universiteto bendra dar labiau sustiprins kovą bučiai. Bendrabučio taisyklės prieš girtuokliavimą bendra — įstatymas tiems, kas jame bučiuose. Grubus bendrabučio taisyk gyvena. Ir tam, kas šio įsta tymo nenori pripažinti, pa- lių pažeidimas — kodavimas. riiiršta ar nežino (nors teisi Savotišku Monte Karlo buvo niu požiūriu įstatymo nežino pasidaręs bendrabučio Nr. 3 jimas neatleidžia nuo atsako blokas, kuriame gyvena Che mybės), tenka atitinkamai pri mijos fakulteto studentai. minti. Ne vien priminti: už Kortų kalades čia buvo gali grubius bendrabučio taisyk ma surasti beveik kiekviena lių pažeidimus perduodama me kambaryje. Tačiau opera svarstyti Universiteto centri tyvinė grupė laiku atkreipė niams visuomeniniams orga dėmesį ir sustiprino priežiū nams, bendrabučių taryboms. rą. Padėtis šiuo metu, atrodo, Nors paskutiniu metu ir su pasikeitė teigiama linkme. Keletas žodžių dėl tvarkos. mažėjo, bet dar pasitaiko gir tuokliavimo atvejų bendrabu Užsukime j vieną filologių čiuose. Sugalvojo kažkokią kambarį „Tauro" bendrabuty šventę bendrabučio Nr. 4 je. Jame — išsidažiusios mer kambario Nr. 14 gyventojai. ginos. Tarp pirštų smilksta Rezultatai: kambaryje netvar „Jūratės" dūmai, ant grindų ka, ant grindų mėtosi bute pelenai, ant stalo numestos liai, stalas nuklotas nuorūko nuorūkos. Kampe į kibirą ne mis. .. O juk būna, kai po to telpa šiukšlės. Perspėjame už (Nukelta į 3 psl.) kių orgijų kaimynams tenka
ŠIEMET — JAU TRETI! LTSR Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministe rija bei Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos res publikinis komitetas buvo pa skelbęs respublikos aukštųjų mokyklų studentų darbo, bui ties ir poilsio organizavimo konkursą, skirtą TSKP XXIV suvažiavimui. Nutarime dėl konkurso re zultatų pažymima, kad VVU, WPI, KPI, KMI bendrabučių
tarybos pagerino savo veiklą, reguliariai rengė konkursus tarp bendrabučių, aukštų, kambarių. VVU, KPI, KMI stiprinama sporto-sveikatingumo stovyklų materialinė bazė. I vieta pripažinta KPI, II — KMI. Mūsų universitetas šia me konkurse užėmė III vietą (pernai — ketvirtą). Univer siteto studentų profkomitetui paskirta 200 rublių premija. L. MILNERIS
FOTOKONKURSAS, SKIRT AS TSKP XXIV SUVAŽI A MUI.
V. NAUJIKAS. PASKAITA.
(Atkelta iš 1 psl.) žiūris į mokslą, stropumas, atidumas, darbštumas, smal sumas. . . Gėda grupėje būtų, jei ateitum į seminarą ar eg zaminą nepasiruošęs. K.: Kokios priemonės „iš viršaus" papildo nuoseklumą jūsų studijose? V. Žukauskaitė: Nuo pat pirmų dienų Universitete įteigiama mintis kad gerų ži nių laidas — lankomumas. Užsiėmimuose figūruoja pra tybos laboratorijose, kliniko se, todėl lieka tik lankyti, kol nepritaikytos videopaskaitos, videoužsiėmimai, nors, mano manymu, ir tada medi kai nenustos lankę. K.: Kitų fakultetų studen tai yra tos nuomonės, kad tų dalykų, kuriems yra vadovė liai, paskaitų reikėtų atsisa kyti. V. Žukauskaitė: O ne! Pa skaita — tai naudingiausiai praleista studento dienos at karpa. Informacijos jūroje sunku' ir neįmanoma studen tui net vidutiniškai susigau dyti. Mes labai pasitikime dėstytojais, profesoriais, ku rie turi daugiau patyrimo, ži nių, jiems labiau prieinamos ne tik sąjunginės, bet ir pa saulinės medicinos ir kitų mokslo sričių naujovės. Pa skaitos būna įdomios, išradin gos, problematiškos, konkre čios. O vadovėliai jau nebe spėja su mokslo vystymusi, todėl atsiskaitymams, egza-
Skolininkų neturime minams ruošiamės beveik iš konspektų. K.: Grįžkime prie studen tų. Kaip ruošiasi jūsų grupė? V. Žukauskaitė: Individua liai. Mūsų visi 13 pajėgūs. Prieš eilinį egzaminą susiren kam grupelėmis po 3—4, kar tojam. Į egzaminą ateinam drąsūs, be spragų žiniose. Naktinio mokymosi nepraktikuojam. K.: Koks egzaminas aki vaizdžiai parodė jūsų moky mosi metodikos privalumus? V. Žukauskaitė: Mikrobio logija. Už šį „kietą" egzami ną mūsiškiams buvo parašyti 6 penketai, 2 ketvertai, 5 tre jetai. K.: Atrodo, jūs tokie sava rankiški. Tikriausiai nebebū tina ir kuratoriaus pagalba? V. Žukauskaitė: Kodėl? Grupės vadovas doc. V. Sir vydis dirba klinikose. Su juo reguliariai (neskaitant asme ninių pokalbių) kas antrą šeš tadienį čia ir susirenkam, ap tariam grupės gyvenimą. Do centas mums — vyresnis draugas, kurio patarimus labai vertiname, Prieš sesiją vėl susirinkom, nustatėm savas potencines galimybes. Po sesijos — analogiškas susitikimas. Palyginome planus su realiais faktais. Likome ir mes, ir vadovas rezultatais patenkinti.
K.: Kur ir kaip jusų bendrakursiai gilina specialybės žinias? V. Žukauskaitė: R. Stuokaitė yra Universiteto SMD tarybos pirmininko pavaduo toja, anatomijos-histologijos būrelio tarybos pirmininkė, V. Kamarauskas — fakulteto SMD tarybos narys, dar 7 da lyvauja būreliuose, Kurso draugai mokslinius pranešimus jau yra skaitę ir kitų respublikų studentų mokslinėse konferencijose, Tiktai nepagalvokit, kad mes monopolizavom mokslinius bureliūs ir daugiau niekuo nesidomim. . . K.: Tur būt, meno saviveikloje dalyvaujate? V. Žukauskaitė: Ne. Tik J. Paslauskaitė tiesiogiai susidu ria su meno saviveikla — yra fakulteto komjaunimo komiteto narė, besirūpinanti kultūriniu darbu, analogiškas pareigas atlieka ir bendrabu tyje Nr. 5. O visi kiti dainuo jam ir šokam sau, savo gru pės jubiliejuose ir vakaruose. Gal kai kas dėl to neteisingai pavadina mus „akademikais", užsidarėliais... K.: Lieka sportas, komjau nimo organizacijos veikla... V. Žukauskaitė: Taip. N. Šileikaitė — „Mokslo" žaidė ja, H. Ramonas — fakulteto komjaunimo komiteto sekre
toriaus pavaduotojas, V. j marauskas darbuojasi fa- 1 teto akademinėje komisijoj K.: O kas neturi visu oj ninių įpareigojimų? V. Žukauskaitė: Minui j Lyg ir nėra tokių. Visi t j me kad ir mažiausią visi meninio darbo naštelę. K.: Ar turite tradicijų? I V. Žukauskaitė: O kai: j Kelionių dieną — gegužesj Praėjusį pavasarį 5 diej skyrėm Leningrado le j nėms bei istorinėms vieloj apžiūrėti. K.: Koks „cementas" ■ jūsų grupę? V. Žukauskaitė: Maifl kad pareigingumas, humaB kūmas, draugiškumas, lis mumas, išradingumas. PoH gesnio nesimatymo labai fl ilgstame vieni kitų. K.: Ir paskutinis, šiek Į intymesnis klausimas, fl grupės siela, jei galima -B noti? V. Žukauskaitė: Vytais Kamarauskas. Neįsivaizds grupės be jo.
Velkuosi paltą ir galva atradau grupę — beveik ’1 las. Taip ir knietėjo sužu iš kur tie jaunuoliai, įsim ję mediciną. Vida „išdaj paslaptį — iš Panevėžio, ' nos, Molėtų, Vilniaus.
3 psl.
DARYBINIS STUDENTAS
Ta ilga studentų darbo diena...
LESĖ UKRAINKA IR LIETUVA Iš Pabaltijo kraštų Dnepro ba, vis daugiau eilėraščių ir ' jų veiksmų dramos — fejeri lakštingala aplankė tik Estiją straipsnių apie jos gyvenimą jos pasirodymas lietuvių kal — Tartu, kur gyveno jos ir kūrybą pasirodo lietuvių ba buvo didelė dovana mūsų brolis. Poetė Lietuvos nema-< spaudoje. skaitytojui ir dramaturgijai. Iki 1951 m. lietuvių skaity Ši drama artima lietuvių skai tė, bet skaitydamas jos kūri nius, randi daug taip artimo tojas tenkinosi informacija tytojui savo pasakiška fabm jausmo, spalvų, motyvų, regis apie L. Ukrainkos kūrybą iš la, originalia alegorine for ji dalį savo gyvenimo būtų jos knygų ukrainiečių ir rusų ma, nuostabiomis gamtos pei praleidus Lietuvoje. . Tai — kalbomis. Pirmieji poetės kū zažo spalvomis. didelio talento menininko sa rinių vertimai į lietuvių kai-, „Miško pasaka" paskatino vybė: kalbant apie savo tau bą pasirodė 1951 m., pažymint mūsų poetus versti kitus poe tą, jos liaudį, mokėti paliesti klasikės 8O-jų metų gimimo* tės kūrinius į lietuvių kalbą. tokias bendražmogiškas liau jubiliejų. Tuomet pasirodė ir 1961 m. lietuvių spauda at straipsniai mūsų žymėjo 90-ąsias poetės gimi dies gyvenimo savybes, ku pirmieji rios ir suartina jos kūrinius spaudoje apie jos gyvenimą mo metines. Po poros metų, su daugelio tautų literatūra., ir kūrybą. Skambiai nuaidėjo, 1963 m., Pasaulinio taikos Kaip tik todėl kupini lieps į lietuvių skaitytoją poetės komiteto nutarimu, buvo pla ningų kovos aistrų ir gilaus eilėraščiai „Priešaušrio žaros" čiai minima visoje TSRS L. susimąstymo jos posmai stip ištrauka iš poemos „Senoji Ukrainkos 50-ties metų mir riai nuaidėjo broliškųjų tautų pasaka" ir kt. Pirmieji jos* ties sukaktis. Šių jubiliejinių kalbomis: rusų, gruzinų, balta kūriniai lietuvių kalba bene, datų proga pasirodė nauji rusių, uzbekų, latvių ir kito-,, labiausia priminė lietuvių j straipsniai ir poetės eilėraš mis. Nepilnais daviniais, jos kovos dainių Julių Janonį, jo’ čių vertimai „Literatūroj ir kūriniai išversti į 11 kalbų. „Naują rytą“. Štai kad ir to mene", „Tiesoje". „Komjau Ukrainiečių klasikės kūriniai kios L. Ukrainkos eilėraščio nimo tiesoje", „Lietuvos pio eilutės: nieriuj". Pagausėjo ir vertėjų verčiami taip pat į užsienio „Priešaušrio žaros" Už naują idėją sukilkit, tautų kalbas. skaičius. Jų tarpe matome: Broliškosios ukrainiečių gyvieji! Vyt. Bložę, Eug. Matuzevičių, Kovos valanda jau atėjo! tautos šaunioji duktė artima VI. Šimkų, A. Churginą ir kt. taip pat lietuvių skaitytojui. Nebok priešaušrinės Iš pasirodžiusių lietuvių Savo subtilia, nuoširdžia, mo-i miglos, — kalba straipsnių ir poetės kū Būk žiburiu ryto žaros teriškai švelnia lyrika, turtin rinių vertimų šiandien lietu ga spalvomis tautosakiška paKol saulė dar čia netekėjo. vių skaitytojas susidaro apy litra, gilia neapykanta liau (Išvertė A. Martinaitis). pilnį ir gan teisinga ukrainie Vėliau gausėjo poetės ver čių klasikės palikimo vaizdą. dies engėjams, ugningu verž lumu į ateitį — visais šiais timų skaičius ir jų kokybė, Iš tų kūrinių L. Ukrainka pra motyvais ir visomis savo poe plačiau atsiskleidė jos kūrybos byla j mus tai kaip ryžtinga zijos spalvomis ji primena spalvos, motyvai ir grožis. kovotoja („Priešaušrio žaros“, mūsų Salomėją Nėrį, estų Li Ypatingai išpopuliarino L. ištrauka iš poemos „Sena diją Koidulą ir baltarusių Ukrainką lietuvių meninio žo pasaka", „Į negandos debesį", Aloizą Paškevičiūtę (Tetką). — džio mylėtojų tarpe poeto Vyt. , Ak nujaučiu. .ir kt.), tai Iš metų į metus plečiasi ir Bložės išversta į lietuvių kal kaip švelni svajotoja („Jūros gilėja mūsų skaitytojų pažin bą viena geriausių jos dramtį tyla"), tai skaitytojo sielą tis su Lesės Ukrainkos kūry „Girių giesmė" (1957 m.). Tri jaudina ji savo eleginiais
Ukrainiečių rašytojos 100-ųjų gimimo metinių proga spausdiname jos eilėraščius, kuriuos vertė Filologijos fak. studentai.
♦
Kai vaikystėj tolimojoj Tenka, būdavo, parkristi, Nors užgniaužia skausmas širdį, Ašarų nieks neišvysta. Klausdavo: „Sakyk, gal skauda?" — Nesiskundžiau aš ir stojaus, — Išdidus buvau aš vaikas, — Kad neverkčiau, aš kvatojaus. O dabar, kai tankiai skirta Kartūs kąsniai mano daliai Ir kai dramos baigias farsu, Gilios aistros — ketureiliais, —
Juoko ginklą visagalį Jau bijau pakelt, kad smogčiau Ir, pamiršus išdidumą, Aš verkiu, kad nesijuokčiau. Vertė R. TREMNERYTE IV k. lituanistė
SVAJONES (Mpii)
(Atkelta iš 2 psl.) rūkymą kambaryje, už nesitvarikymą. — Nekibkit, berniukai, prie mūsų. Mes — diplomantės. Jūs vis vien su mumis negy vensite. Be to, išvykstame dirbti į kaimą. Komentarai, matyt, neberei kalingi. .. Peržvelgėme keletą pavyz džių, kurių, žinoma, geriau nebūtų, bet, deja, pasitaiko. Atsiranda ir „nužemintųjų bei nuskriaustųjų", kurie de
Virš manęs šviesių svajonių
Nuostabiais vaikystės metais, O ant lango, tarsi grotos, Kada mano siela troško Pinasi gėlių stiebai. Kažko aukšto, stebuklingo, Mėgau riterių laikus. Pro tą langą mano būstan Raudona spalva nupuolė, — Tiktai keista, kad ne princai Nežinau, šviesa iš lauko, Raudonskruosčiai ir šarvuoti, O gal gaisro atšvaitai? Ne gražuolės karalienės Taip užbūrė mano sielą. Taip ir norisi sušukti Riteriškai — kaip svajonėj: Nugalėtojai išdidūs, „Kas dar gyvas? Lipk į bokštą Trenkę priešininką žemėn, Pažiūrėki tu aplinkui... Ir rūstus jų „Pasiduoki!" Manęs niekad nežavėjo. Mūsų vėliavos teisingos Ar dar tebeplevėsuoja? . Mano žvilgsnis glamonėjo Jeigu ne, gyvent nenoriu, Tą, kurs, prismeigtas prie Lai atsiveria man gyslos, žemės, Tyliai, bet tvirtai kartojo: Karštu šaltiniu ištrykšta „Kirsk, vis tiek, Raudoni gyvybės syvai. nepasiduosiu". Aš prakeikiu vergo kraują Priešo vėliavai pralietą!" Nuostabūs vaikystės metai Dingo, kaip gegužio vandens, Vertė V. SVENTICKAS Bet niekuomet neužmiršiu IV k. lituanistas Jų pavasarinio gausmo.
PRIENAMS (ištrauka)
... O akys tos, kur jau seniai įpratę Nuleisti žvilgsnį, tyliai ašaroti, Šiandien žaibais prakalbo, lieja pyktį. Nejau laukinė jų jėga jums nebaisi? Ir ta ranka, nepažinojus ginklo, Vien draugo vylės rankos, Dabar į kumštį gniaužiasi rūsti. Nejau tai nieko jums nesako? Ir lūpos, taip saldžiai dainavę, Žodžius kartoję vien tylučių skundų, Dabar liepsnoja įniršiu, ir balsas Prikimęs jų tarsi gyvatė šnypščia, Kas, jei geluonim liežuvis taps? .. Vertė A. BOCEROVAS Iii k. rusistas
Kam trukdo juoja ir dažnai skundžiasi operatyvininkų elgesiu. Tai tie, kuriems operatyvinė gru pė sutrukdė išgėrimą bendra butyje, perspėjo už triukšmavimą ar nutraukė „kingą“. Tokių aimanuojančių nedaug: dažniausiai tai būna mamyčių sūneliai ir dukrelės kurių mū sų, studentų, tarpe dar yra. Jie patys grubiai reaguoja į
motyvais („Savo fortepionu”). . . Eilėraštyje „Ak, nujau čiu. . Vyt. Bložės išversta me į lietuvių kalbą, poetė drąsiai kalba su likimu. At metusi dejones, ji vieno te trokšta: neišeiti iš rikiuotės, pasilikti iki galo kovotojų gretose... Viename geriausių savo ei lėraščių „Contra Spem Spero" („Ir nevilty viliuosiu") poetė rašo: Mano dainai — skambėt nenutilti! Aš pro ašaras savo šypsaus, Nevilty net išsaugoju viltį Ir gyvenimo trokštu šviesaus. (Išvertė Vyt. Bložė) Išsipildė I.esės Ukrainkos svajonė. Šviesaus komunisti nio gyvenimo kūrybos metais jos daina šiandien skamba netildama. Ir ne tik ukrainie čių kalba — jos balsas nuai dėjo per visą daugiatautę mūsų Tėvynę nuo Užkarpatės iki Amūro. Doc. P. UŽKALNIS
1a. Gotikiniai skliautai svyra,
SAPNAS (Iš ciklo „Pavasaris Egipte") Šilta ir tyra... Gal tai Egiptas? Taip, tai Egiptas. .. Mėlynas kupolas, Sklidinas lengvo, skaisčiausio švytėjimo. Oh, kokie aukščiai! Laisva. .. didinga. . . Taip, tai Egiptas. .. Mielas ramumas. .. Tai Ukraina? Taip, Ukraina... Vyšnių sodelis, Tėvo pirkia ir žaliuojančios lygumos, Alksnių tamsa prie užžėlusio tvenkinio. Tai Ukraina. .. Galima dustelt... Klystkelių metai. . . Širdžiai bus gera. .. Kraštas gimtasis Draug su manim varguose užsigrūdina. Džiūgauja liaudis. . . Sapnų nebaidykite.. . Širdžiai bus gera. . . Vertė R. VANAGAS IV k. lituanistas
(Atkelta iš 2 psl.)
operatyvinė grupė
pastabas ar nurodymus. Jokiu būdu netvirtinsime, kad neklysta ir operatyvinin kai. Būna ir perlenkimų. Bet šios klaidos yra kruopščiai analizuojamos Universiteto Komjaunimo komitete. Ir pa tiems operatyvinės grupės na riams yra keliami maksima lūs reikalavimai: taktiškumas, mandagumas, asmeninis pa
vyzdys. .. Gaila, bet tenka konstatuoti, kad šiais mokslo metais už jų nesilaikymą iš operatyvinės grupės pašalinti net keturi nariai. Grupės nariams suteikti ati tinkami įgaliojimai, o tuo pa čiu ir kai kurios teisės, vyk dant visuomenines pareigas. Neretai galima išgirsti: „Ar jūs turite teisę...?" Galima
laiką. Ministerijos nurody muose reglamentuojama na mų darbų užduotis: studen tams ji neturėtų viršyti 3 vai. per dieną arba 18 vai. per savaitę, turint galvoje šešių dienų darbo savaitę. Tuo at veju studentų darbo diena neturėtų būti ilgesnė kaip 9 vai. Atrodo, kad toks studen to dienos krūvis yra pilnai pakankamas. Žinoma, dėl jos trukmės galima būtų ginčytis, ypatingai dėl šeštadienio trukmės: 6 ar 9 vai. privalė tų dirbti studentas. Kai kas mano, kad studentas privalė tų dirbti nemažiau 12 vai. per dieną, atseit, taip, kaip dirba vakarinio skyriaus studentai. Tai, be abejo, gali būti svars tymo objektu, bet negali bū ti pretekstu nustatytų reika lavimų nevykdyti. Laikantis minėtų reikalavimų, išeina, kad vienai auditorinių užsi ėmimų valandai tenka 0,5 vai. namų užduotims. Toms disciplinoms, iš kurių ruošia mi kursiniai darbai (o kursi niams darbams mes turėtume skirti žymiai svarbesnę vietą mokymo procese, nei kad mes dabar jiems skiriame), susi daro galimybės bendro limito ribose papildomai išskirti 3 savaites vai. Tuo atveju sa vaitinį merginų krūvį suda rytų 48—-50 vai. (30—32 au ditorinės ir 18 namų užduo tims). Tiesa, vyrams su kari niu parengimu jis būtų kiek didesnis — apie 54—57 vai. (36—38 auditorinės ir 18—19 namų užduotims). Kaip mato me, tai irgi nemažas krūvis. Šiuo atveju merginoms, ka dangi jos turi vieną laisvą dieną (karinio parengimo), šeštadieniais reiktų dirbti ne daugiau 6 vai., kitomis savai tės dienomis darbo dienos trukmė neturi viršyti 9 vai. Vyrams, jei įgyvendintume protinio darbo higienos rei kalavimus, šeštadieniais rei kėtų dirbti ne daugiau 6 vai., kitomis savaitės dienomis — ne mažiau kaip po 10 vai. kasdien. Tai, žinoma, yra rim tu svarstymo objektu. Kaip turi būti organizuoja mas studentų savarankiškas darbas nustatyto limito ribo se? Kiekvienas dėstytojas, va dovaudamasis savos discipli nos namų užduotims skirtu limitu, ir ruoštų šias užduo tis. Užduočių apimtį turėtų nustatyti pats kurso ar semi narų vadovas, atsižvelgdamas į disciplinos sudėtingumą, ži nomų elementų pasikartojimą medžiagoje, studijų metus ir pan. Svarbu, kad visais atve jais užduotys būtų realios įvykdymo požiūriu. Matyt, jos turi būti kažkokiu progre syviu vidurkiu. Tais atvejais, kai seminaruose ar prakti niuose užsiėmimuose reikalin ga susipažinti su žymiai pla tesne medžiaga, grupė gali būti suskirstoma į atskirus pogrupius ir kiekvienam iš jų duodama atskira užduotis. Svarbu, ne kiek studentas perskaitys, o kaip. Čia pilnai reikia sutikti su prof. S. Padrąsiai atsakyti, kad veiks mai, kurie negalimi ar abe jotini teisėtumo požiūriu, nie kada neatliekami. Nelengva dirbti, kai nėra konkrečių nuostatų. Kartais tenka vado vautis teisine ir visuomenine sąmone. Bet dėl abejotinų priežasčių visada pirmiausia yra pasitariama su Universi teto centriniais visuomeni niais organais. Todėl kartais kai kurių minėtų „nuskriaus tųjų" priekaištai ir veiksmai būna nepagrįsti.
vilonio mintimis, kad studen tus reikia mokyti skaityti ir perskaitytą konspektuoti. Bet tokie įgūdžiai gaunami tik sistemingai dirbant. Šias už duotis nesunku būtų patikrin ti visų mūsų žinomų semina rų, pratybų, koliokviumų, įskaitų ar egzaminų metu. Tai būtų pirmas etapas. To liau tobulinant mokymo pro cesą, galima būtų pagalvoti apie dienos režimo struktūros pakeitimą: mažinant auditori nį krūvį ir didinant savisto vaus darbo laiką. Žinoma, tai tolesnės ateities klausimas. Kaip esu minėjęs, nepa prastai svarbi problema yra racionalus tvarkaraščio suda rymas, bent jau racionalaus studentų laiko panaudojimo požiūriu. Žinoma, didele da limi tai gali būti išspręsta paties dekanato jėgomis. Ir šiuo atveju pas mus nemaža padaryta, ypač sudarant šio semestro tvarkaraštį. Bet kar tais dėl auditorijų trūkumo ne visada tai galima padaryti. Dėl to tvarkaraščiuose atsi randa įvairūs „langai". Čia reiktų pagalvoti ir apie tobu lesnę kooperacijos sistemą tarp fakultetų, ypač kaimyni nių — esančių vienuose rū muose, kuri dabartiniu metu nėra pakankamai efektyvi. Manau, kad dideles perspek tyvas šiuo požiūriu atvertų centralizuotas tvarkaraščių sudarymas, centralizuotai skirstant visą auditorinį fon dą. Kai kuriose aukštosiose mokyklose tai ir daroma. Tuo būdu galima būtų pasiekti ne tik racionalesnį auditorinio fondo panaudojimą, bet ir ra cionaliau sudaryti užsiėmimų tvarkaraščius. Vienoms gru pėms užsiėmimus būtų galima planuoti rytinėmis valando mis, kitoms po pietų. Šešių valandų užsiėmimai galėtų ,būti planuojami ištisai be pertraukų. Ta pati grupė tris dienas savaitėje galėtų turėti .rytinėmis valandomis, tris dienas — popietinėmis. Tuo ,būdu būtų sudarytos pačios palankiausios sąlygos studen tų savistovioms studijoms. 'Ir paskutinis klausimas: kaip visa tai įgyvendinti? Mū sų specialybės studentams dėsto apie pusantros dešim ties kitų katedrų. Matyt, reik tų, kad savo žodį tartų Mo kymo dalis. Vertėtų pagalvo ti ir apie specialius metodi nius nurodymus. E. doc. p. J. STANKEVIČIUS Materialinio aprūpinimo ekonomikos katedros vedėjas Redakcijos prierašas Straipsnį spausdiname dis kusine tvarka. •'Būtų labai įdomu sužinoti, ką apie tai galvoja kitos ka tedros, dėstytojai ir studentai. Viena aišku, kad studentų sa varankiškas darbas yra ne paprastai aktualus ir kartu sudėtingas klausimas ir jį reiktų spręsti ne formaliai.
Baigdami norime paprašyti tų studentų, kurie nesibijo sunkaus, atsakingo darbo VVU Komjaunimo komiteto operatyvinėje grupėje, ateiti į ją su fakulteto komjaunimo biuro rekomendacijomis. Čia reikalingi taktiški, sąžiningi, žmonės. J. SURBLYS WU Komjaunimo komiteto operatyvinės grupės viršininkas, A. DRANENKA grupės komisaras
Mūsų dienos... Ilgos ir trumpos, linksmos ir kupinos darbų. Fotoobjektyvas žiūri į jas. Pertrauka Chemijos fakultete (kairėje). Meno saviveiklos apžiūra Prekybos fakulte te. Scenoje — materialinio-techninio aprūpinimo spec. trečiakursiai. (Jie užėmė trečią vietą. Geriausiais pripažinti kiti trečiakursiai — prekių mokslo specialybės).
Graži draugystė užsimezgė tarp mūsų Ir Tartu universi tetų IV kurso istorikų. Nese niai ketvirtakursial istorikai viešėjo svečiuose pas savo draugus estus. Mūsiškiai su sipažino su Tartu miesto is toriniais Ir architektūriniais paminklais, pasidalijo minti mis apie savo specialybę.
Nuo 1603 m. iki 1625 m. pradėjo eiti pirmas estiškas Tartu buvo Žečpospolitos su laikraštis „Eesti Postimees". dėtyje, vėliau atiteko šve 1909 m. buvo atidarytas estų dams ir išbuvo jų valdžioje nacionalinis muziejus. iki 1704 m. 1775 m. kilęs di 1905 m. revoliucijos metu džiulis gaisras sunaikino % čia vyko dažni streikai bei miesto pastatų. Todėl Tartu mitingai. Po revoliucijos nu labai nedaug teišliko anksty slopinimo Tartu veikė stipri vesnės architektūros pamink bolševikų organizacija, kuriai lų, o vėlesni pastatai statyti priklausė ir lietuviai revoliu daugiausia klasicizmo stiliu cionieriai V. Rekašius ir K. Estijos pietryčiuose prie mi. Rimša. Emajogi upės išsidėstęs Tartu — istorinis Jurjevas ir Dor patas, turįs beveik 1000 me tų istoriją. Tai Estijos moks lo bei kultūros centras, estų nacionalinės inteligentijos kalvė. Tartu apylinkėse randama archeologinių radinių jau iš pirmųjų mūsų eros amžių. Manoma, kad V m. e. a. ant Tomamegi (Domberg) kalno, pačiame Tartu miesto vidury je, stovėjo senoji estų pilis. Rašytiniuose šaltiniuose Tartu pirmą kartą paminimas 1030 m., kai Kijevo Rusios didysis kunigaikštis Jaroslavas su Tartu universitetas — ant Tartu pradėjo atsigauti ruošė žygį į Gudo ežero šalį XVIII a. pabaigoje. Jekateri ras pagal senumą Tarybų Są ir užėmė Tartu, vietoj seno nos I įsakymu čia buvo pa jungoje po Vilniaus universi sios pilies pastatė naują ir statyta nauja miesto rotušė, teto. Jį 1632 m. įkūrė Švedi pavadino ją Jurjevu. Henri gyvenimas mieste pagyvėjo. jos karalius Gustavas Adol kas Latvis savo kronikoje XIX a. — nauji Tartu su fas. Universitete daugiausia Tartu mini Tarbatense vardu, žydėjimo laikai. Gyventojų mokėsi švedai, vokiečiai, estų kuris yra kilęs nuo estiško skaičius amžiaus pabaigoje buvo labai mažai. 1656 m. Tarbatu, vėliau vokiečių per išaugo iki 40000. 1865 m. čia Universitetas buvo uždary krikštyto į Dorpatą. susikūrė J. W. Janseno va tas. 1690 m. jį atidarė, bet Tartu suvaidino didelį vaid dovaujama „Dainų ir Šokių neilgam. 1699 m., prasidėjus menį XIII a. ginantis nuo draugija „Vanemuine", 1869 Siaurės karui, jis buvo vėl įnirtingai besiveržiančių vo m. čia įvyko pirmoji estų uždarytas ir perkeltas į Piardainų šventė. 1864 m. Tartu nu, kur dar veikė iki 1710 m. kiečių riterių.
Vėliau ištisą 100 metų Uni versitetas neveikė ir buvo naujai atidarytas tik 1802 m. Jo rektorium tapo prof. Geor gas Fridrichas Parrot (1767— 1852). Pastatyti nauji Univer siteto rūmai pagal prof. J. W. Krauzės projektą. Šie rū mai yra žymus klasicizmo pa minklas Tartu mieste. Tartu universitetas suvaidino svar bų vaidmenį Pabaltijo tautų
TARTU IR JO UNIVERSITETAS
NŪDIENOS REIKALAVIMAI (Atkelta iš 1 psl.) viai ir reikliai įvertinti turi mus rezultatus, pažiūrėti, ar tai, kas pastatyta ir įsigyta, yra pilnutinai ir tinkamai naudojama mokymo ir moks lo reikalams. Aukštųjų ir specialiųjų, vi durinių mokyklų pagrindinė gamyba yra jų parengiami specialistai. Per penkerius metus aukštosios mokyklos davė liaudies ūkiui 29,5 tūks tančio specialistų su aukštuo ju mokslu. Bendras studentų skaičius aukštosiose mokyk lose padidėjo 22,6 proc. Dau giausia didėjo gamybos sfe rai reikalingų specialistų pa rengimas. Sakysim, per pasta rąjį penkmetį inžinierių lai dos išaugo 1,9 karto, žemės ūkio specialistų — 2, ekono mistų — 2,5 karto. Per arti miausius penkerius metus mū sų respublikoje bus parengta 117,6 tūkstančio specialistų su aukštuoju ir viduriniu spe cialiuoju mokslu. Vadinasi, 1,3 karto daugiau, negu pra ėjusiame penkmetyje. Jeigu kam nors atrodytų, kad toks augimas yra per mažas, ga lima priminti, jog respublika proporcingai gyventojų skai čiui akademinio jaunimo turi beveik 2 kartus daugiau, ne gu Japonija, apie 3 kartus
pralenkia Angliją, 4 kartus — VFR. Pastebimai gerėja dėstytojų kadrai, kasmet vis daugiau apginama disertacijų. Respub likoje nebeliko nė vienos aukštosios mokyklos be moks lų daktarų. Praėjusių metų pabaigoje aukštosiose mokyk lose dirbo 150 profesorių ir mokslų daktarų, 1396 docen tai ir mokslų kandidatai. To kio mokslinio lygio aukštųjų mokyklų katedros dar nebu vo pasiekusios. Padidėjus galimybėms turi kilti ir reikalavimai. Mokslo darbuotojai parengia nemažai ir gana gerų vadovėlių, kurie sudaro mokymo proceso pa grindą. Per penkerius metus išleista 210 pavadinimų mo kymo literatūros. Daugelis Universiteto, politechnikos, medicinos, statybos ir kitų institutų katedrų ieško naujos dėstymo metodikos, pritaiko mechanizuotą apklausą. Ta čiau mokymo ir auklėjimo darbe pastebimas vienas stam bus trūkumas — žemas stu dentų aktyvumas. Studentų .masė, tolydžio plaukianti per fakultetus, daug kur lieka ne individualizuota. Kai kurios katedros mokymui vadovauja dar labai neišradingai. Artė jant TSKP XXIV suvažiavi
mui, iškyla reikalas dar kartą įsigilinti į šį darbą, palyginti katedras ir fakultetus mokyk lų viduje, išmokyti darbuoto jus vertinti darbo rezultatus pagal rengiamų specialistų kokybę. Busimųjų specialistų koky bė priklauso nuo mokslinio darbo pobūdžio ir lygio. TSKP direktyvų projekte ir kelia mas uždavinys plėsti moksli nius tyrimus aukštojoje mo kykloje. Mūsų respublikos aukštosios mokyklos iš tiesų dirba didžiulį mokslinį darbą. Vykdydamos ūkiskaitines su tartis aukštosios mokyklos ,praėjusį penkmetį atliko mokslinių darbų už 19,2 mln. rublių. Per šį laiką jose užre gistruoti 463 išradimai. Dalis jau užpatentuota Italijoje, Austrijoje, Švedijoje, Prancū zijoje, Anglijoje, Japonijoje, VFR, JAV. Plačiausius ryšius su gamyba turi Kauno poli technikos institutas. 1970 m. išradimais pripažinti 162 darbai. Žinoma, ne kiekvieno moks linio darbo vertė glūdi išra dimų skaičiuje. Yra daug pa saulinio garso mokslinių mo kyklų Universitete, svarbūs darbai dirbami medicinos, sta tybos institutuose, Vilniaus pedagoginiame institute. Jų reikšmė dažnai būva ne ma žesnė, o kartais ir didesnė už atskirus išradimus. Vykdant TSKP CK direkty
istorijoje. Jame mokėsi daug latvių ir lietuvių. Universite tas čia veikė laisvai, nes spaudos draudimas Estijoje neegzistavo. Įdomu, kad Tar tu universitete mokėsi labai daug armėnų. Universiteto rektoriaus Parrot sūnus buvo alpinistas ir, nuvažiavęs į Ar mėniją, ruošėsi kopti į Arara to viršūnę. Jam palydovu bū ti sutiko jaunas armėnas Chačaturas Abovianas. Bai gęs kelionę, jaunasis Parrot
prikalbino Abovianą važiuoti kartu mokytis į Tartu uni versitetą. Baigęs Tartu uni versitetą ir grįžęs į Armėni ją, Abovianas tapo žymiu mokslininku. Pagerinant Abo TINKLINIO ČEMPIONAI vianą, viena Universiteto ka tedra pavadinta jo vardu. Čia Praėjusią savaitę finišavo stovi ir jo biustas, kurį Uni VVU tarpfakultetinės tinkli versitetui padovanojo Armė nio pirmenybės. nijos TSR vyriausybė. . Vyrai vietas pasiskirstė Universiteto patalpose vei taip: 1. PEF 2. FF, 3. TF, 4 kia klasikinio meno muzie ChF, 5. MMF, 6. MF, 7. FAF jus, įkurtas 1803 m. Muziejus 8. GF, 9. IF, 10. Fil.F. susideda iš bibliotekos ir an O štai „išlikusių“ merginų tikos meno kolekcijos. Di ketvertukas: 1. FAF, 2. PEF džiausią eksponatų dalį suda 3. GF, 4. MF. ro antikos skulptūros ir jų S. BUCHAVECKA kopijos, kurių yra apie 400. Muziejus panaudojamas ir SĖKMINGI STARTAI mokymo tikslams. Praėjusį šeštadienį ir sek Tartu miestas — tai moks madienį Ignalinoje vyko LTSR lo bei ramybės šventovė. Gat orientacijos sporto žiemo vėse tylu, ramu, retai pama pirmenybės. Vyrai rungtynių tysi pravažiuojančią mašiną. vo 17 km trasoje. Jie turėjo Praeiviai neskubėdami ramiai pažymėti 15 kontrolinių punk vaikščioja gatvėmis ir šali tų. Čempiono medalį iškovojo gatviais. Daugumą jo gyven panevėžietis J. Skublicka.tojų sudaro studentai bei pen il. 35, 47 (bauda 0.01). Kiek sininkai. kukliau pasirodė pernykšti-, Tartu universiteto studentai čempionas Universiteto atsto labai gerbia Lietuvą, jos stu vas J. Keina. Jis buvo tik ket dentus ir domisi mūsų gyve virtas 1.45, 02 (0.12). Kiti nimu. 500 Universiteto dėsty VVU rinktinės nariai užėmė tojų stengiasi paruošti tikrai sekančias vietas: 7. R. Eigėlis savęs vertus specialistus, savo 2.00, 45 (0.14); 9. V. Bumeli, srities žinovus, 8000 studentų 2.04,16 (0.01); 12. B. Eimaitis siekia jais tapti. Nėra abejo 2. 06,34 (0.26). nės, kad abipusės pastangos Moterys rungtyniavo 10,5 tikrai duos vaisingą derlių. km trasoje (10 k. p.). Nuga lėjo vilnietė sp. m. D. Valen Z. BURNYS tinavičienė 1.23, 19 (0.07). 3 IV k. istorikas G. Lebiodaitė 1. 37, 38 (0.071 4. V. Januškienė 1. 39, 28 (0.01), 5. J. Šležaitė 1.40, 56 sprendimus, tik tuomet bus (0.00) — visos VVU. Sekančią dieną vyko estafe galima pasakyti kad jis atitin ka šių dienų reikalavimų ly čių varžybos. Moterų grupėje gį. Tuo būdu mokslinių tyri antrą vietą užėmė VVU rink mų pritaikymas mokymo pro tinė. Suvedus bendrakomandinį cese yra nepaprastai svarbus aukštosios mokyklos moksli rezultatą, paaiškėjo, kad LTSR Turizmo tarybos pereinamą; nio darbo aspektas. Deja turime ne vieną moks prizą iškovojo Vilniaus I rink lo darbuotoją, kuris nesugeba tinė. Antroje vietoje — VVl arba nesistengia sujungti rinktinė. J. TULEIKA savo tyrimų su mokslu. Kita OS sekcijos pirmininką. vertus, daugelis katedrų nuei na visiškai priešingu keliu: stengdamosi priderinti mokslo REDAKTORIUS darbus prie dėstomų dalykų, A. KUSTA pernelyg juos susmulkina. Tai pirmiausia kenkia pačiam mokslui. Šiandieninė mokslo .plėtotė reikalauja ne tik di delio tyrimų gylio, bet ir spartos. Per lėtai sprendžia ma problema teoriškai pa sensta arba, kai laukiamus re Universitete steigiamas ki zultatus duoda kiti tyrinėtojai, no mėgėjų klubas. Kviečiame tampa visiškai nebereikalin tuos, kas nori pabandyti fil ga. Smulki problematika muoti, režisuoti, rašyti scena kenksminga ir mokymui, nes rijus, susipažinti su kino joje tedirba vienas kitas žmo naslaptimis giliau. Ypač lau gus ir studentų masei nėra ko kiame jau dirbusių ir dirbau ten veikti. čių šį darbą. Mūsų respublikos' aukšto Visus pageidaujančius pra sios mokyklos ir technikumai šome susirinkti trečiadieni entuziastingai sutiko pa kovo 17 d., 19 vai. Universi skelbtą devintojo penkmečio teto komjaunimo komitete. direktyvų projektą ir dės Pareiškime reikia nurodyti pastangas iškeltiems uždavi stojimo į klubą tikslus. niams įvykdyti. Iniciatyvinė grupė
Sp&rlaš
vas, aukštosioms mokykloms iškyla dvejopas uždavinys. Pirma, reikia įvertinti, ar iš augęs mokslinis darbas iš tie sų duoda naujus rezultatus, brandina naujas teorijas, ar atvirkščiai — po didelėmis ūkiskaitos sumomis slypi tik pusėtinas papildomas uždarbis. Kita vertus, nereikia pamirš ti, kad mokslo darbai siekia to paties tikslo, kaip ir mo kykla: mokslas turi kelti mo kymo lygį. Svarbu, kad į moks linius tyrimus įsijungtų aka deminis jaunimas. Žinoma, čia privalu išlaikyti loginį nuoseklumą: teoriniai tyrimai turi pirmauti, o jų pagrindu kilti dėstymo lygis. Akademi nės studijos dėl to pagilės, pasipildys savarankiškų prob lemų gvildenimu. Siame sudė tingame mokslo ir mokymo komplekse turi susiformuoti išradimai, praktinis jų pritai kymas, o kartu subręsti būsipiųjų specialistų kūrybinis mąstymas. Per studentiškus tyrimus tegu mūsų akademi nis jaunimas ruošiasi būti aukštos kvalifikacijos, išra dingais darbuotojais, kupinais neišsenkamos mokslinės kūry bos. Visiems gerai žinoma, kad praktinės žinios, atspin dinčios šiandieninį gamybos technologijos etapą bemat pa sensta. Tik tuo atveju, kai bus H. ZABULIS Rinko ir spaudė LKP CK tvirti kiekvieno specialisto teoriniai pagrindai, kai jis LTSR Aukštojo ir specialiojo eidyklos spaustuvė LV 0960> mokės pats surasti naujus vidurinio mokslo ministras Užs. Nr. 1210