tam/BOS scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. kovo mėn 16 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SMD: XXV KONFERENCIJA Kovo 13—14 d. Universite to fakultetuose vyko XXV studentų mokslinė konferenci ja. Šešiasdešimtyje sekcijų perskaityta daug įdomių pra nešimų. Gal būt, jie taps rim ta paraiška tolimesniam moksliniam darbui. Konferencijoje savo prane-
FILOSOFŲ BŪRELYJE
Šimus skaitė ir kitų aukštųjų šalies mokyklų pasiuntiniai, svečiai ir užsienio — Graifsvaldo (VDR) universiteto stu dentė istorikė H. Vetzeštein ir fizikas H. Svuhovas, sociolo gas iš Krokuvos (LLR) uni versiteto S. Slezingeris. Nemaža svečių susilaukė
Gamtos, Filologijos, Chemijos fakultetų studentai. Kovo 17 d. Aktų salėje jvyks baigiamasis plenarinis posėdis. Jame bus apibendrin ti konferencijos rezultatai, apdovanoti nugalėtojai. Va kare koncertuos VVU dainų ir šokių liaudies ansamblis.
Istorijos, Fizikos ir kitų fakul tinės filosofijos klausimais, o
) tetų studentai. Čia jie aiški doc. A. Lozuraitis — apie so
Filosofų būrelio susirinki me, įvykusiame kovo 5 d , VISI doc. B. Kuzmickas per skaitė pirmąją paskaitą iš cik lo apie katalikybės filosofiją. Būrelis, kuriame dabar apie 20 narių, susikūrė 1970 m. doc. B. Genzelio ir kitų filoso fijos katedrų dėstytojų pa stangomis ir jau spėjo daly vauti 1971—1972 m. m. SMD darbų apžiūroje, kur iškovo jo po dvi pirmąsias, antrąsias, trečiąsias vietas. Būrelį lanko
SDAALR
nasi įvairius marksizmo klau simus, supažindinami su ki tom filosofinėm kryptim. Ak tyviausi nariai — T. Sodei ka, K. Rastenis, G. Jatkonis, A. Sverdiolas, būrelio pirmi ninkas T. Medaiskis, A. Degu tis ir kiti — patys ruošia ir skaito referatus filosofijos klausimais. Šiais mokslo me tais jau išklausytas doc. R. Pavilionio paskaitų ciklas „Semantinė logika". Doc. E. Meškauskas kalbėjo marksis-
ORGANIZACIJOJE
Sekime gamtininkais Partija ir liaudis, didindamos šalies ekonominę galią, rū pinasi ir jos gynybiniu pajėgumu. Mūsų liaudis visada bu vo su savo armija, aktyviai rėmė ją, sukūrė daugiamilijo ninę savanorišką draugiją, kuri dvidešimtaisiais metais va dinosi Osoaviachimas, dabar — SDAALR. Joje užsigrūdi no, įgijo pradinių įgūdžių šaunieji lakūnai Ckalovas, Kožedubas, kosmonautai Gagarinas, Leonovas, Nikolajeva-Tereškova. SDAALR išugdė drąsius vaikinus, kurie, pavojaus valandą užsivilkę kario milines, apgynė Tėvynę nuo fašis tinių grobikų. Mūsų Universiteto SDAALR organizacija — tik mažytė milijoninės draugijos dalis, bet ir mes jaučiame mūsų par tijos paramą. Neseniai partijos Universiteto komitetas išklausė infor maciją apie mūsų darbą. Nutarime komitetas pažymėjo mūsų kuklius pasiekimus, bet ir nurodė, kad darbo rezul tatai galėjo būti geresni. Viena iš rimtų mūsų veiklos spra gų yra tai, kad jaunimas menkai dalyvauja fakultetų SDAALR komitetų renginiuose. Gerai dirba Gamtos fakulteto pirminė organizacija (pirmininkas vyr. dėst. A. Smilgevičius). Atostogų metu dvi SDAALR narių grupės slidėmis kelia vo Leningrado didvyriškos gynybos, Čiapajevo divizijos kovų keliais. Fakultetas suorganizavo šaudymo varžybas, skirtas Tarybinės Armijos 55-osioms metinėms. Nemažas būrys studentų-gamtininkų, užsiiminėję SDAALR sekcijo se, įgijo vairuotojo specialybę, išmoko plaukioti su akva langu. Daugelis Gamtos fakulteto dėstytojų, studentų, tar nautojų yra SDAALR draugijos nariai. Šie geri pasiekimai— SDAALR komiteto darbo vaisius. Tačiau reikia pabrėžti ir tą faktą, kad Gamtos fakulteto Partinė organizacija, dekanatas tikrai nuoširdžiai rūpinasi kariniu-patriotiniu auklėjimu, padeda SDAALR komitetui ruošti renginius. Prie šio darbo prisideda ir fakulteto kom jaunimo organizacija. Dabar mūsų organizacija platina TSRS SDAALR loterijos bilietus, rūpinasi nario mokesčio rinkimu. SDAALR Gamtos fakulteto organizacija įsipareigojo iki Pergalės dienos baig ti šiuos darbus. Neabejojame, kad ji tai įvykdys. Visos pirminės SDAALR organizacijos turi sekti gamti ninkų pavyzdžiu, mokytis iš jų. B. BLAŽYS SDAALR VVU komiteto pirmininkas
cialinę psichologiją. Dabar laukiame vyr. dėst. K. Stoš kaus paskaitų ciklo „Kultūri nės antropologijos klausimai". Už turiningą ir įdomią bū relio veiklą jo nariai dėkingi savo buvusiems vadovams doc. B. Genzeliui, doc. K. Rickevičiūtei, dabartiniam va dovui doc. A. Lozuraičiui ir kitiems filosofijos katedrų dėstytojams. . V. BARTASEVIČIUS
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
PrezidiumC
LIK’as: O KAS TOLIAU? Kovo 11 d. Aktų salę už tvindė Teisės ir Medicinos fakultetų Linksmųjų ir išra dingųjų klubo komandų „sir galiai". Komandos pasirodė stiprios: ir aukštas rezulta tas — 53:50 (TF naudai), ir pastovi, nežinia kokią pabai gą žadanti įtampa viso susiti kimo metu. Rezultatą lėmė teisininkų komandos (kap. II k. stud. P. Vasiliauskas) eks presyvumas, šiek tiek nustel bęs medikų (kap. IV k. stud. A. Stankūnas) santūresnį, nors neretai ir taiklesnį žodį. Peržvelgus dar negausią LIK-o istoriją, ryškėja jo bruožai: atradimai ir silpny bės. Plečiasi išraiškos žanrai — groteskas, satyra, parodi ja, labiau jaučiamas taktišku mas, ryškėja kiekvieno fa kulteto talentai. Daug kam neduoda ramy bės mintis — ar ilgai dūsausim dėl „Fakto"? O jei sudarius Universite to agitmeninę (ar kitaip pa vadintą) tarybą, kuri jungtų tas kunkuliuojančias, išradin gas ir, tur būt, negreit išsek siančias fakultetų LIK’-o jė gas? Juk beveik visų buvusių LIK-o susitikimų „namų už duotys" — rimtos paraiškos studentiškai scenai. Arba prisiminkime praėjusių metų intermedijų konkursą. Jėgų yra, norų užtenka, belieka kam nors imtis jas sutelkti. V. VIDAITĖ
Kalbotyros baruose Tarybų Lietuvos kalbinin kai, pagarsėję savo stambiais lietuvių ir baltų praktinės, ap rašomosios bei istorinės kal botyros darbais, paskutiniuoju metu plačiau gvildena teori jos klausimus. Vilniaus universiteto Lietu vių kalbos katedros dėstyto jai tyrinėja įvairių kalbinių reiškinių vystymosi tenden cijas, ieško bendresnio po būdžio dėsningumų. Akademi nės „Lietuvių kalbos gramati kos" pirmajame tome duotas filologijos mokslų daktaro V. Urbučio daiktavardžio dary bos aprašas remiantis naujais teoriniais principais. 1972 m. respublikinės premijos laurea to prof. J. Palionio mono grafija „Lietuvių literatūrinė kalba XVI—XVII a." yra reikšminga ir savo teorinio pobūdžio išvadomis. Lygina mosios kalbotyros teorijos bei metodikos klausimai nagrinė
jami knygoje „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santy kiai". Šios knygos autorius — Lietuvių kalbos katedros ve dėjas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos narys korespon dentas V. Mažiulis yra TSRS MA Tarybinės kalbotyros teo rijos tarybos narys. — Pažymėdama teorijos svarbą nagrinėjant aktualias kalbų vystymosi perspekty vas, — pasakė ELTOS kores pondentui profesorius V. Ma žiulis, — ši taryba nusprendė ateinančiais metais surengti pirmąjį mūsų šalies kalbotyrininkų teoretikų suvažiavimą. Siame susitikime mokslinin kai, remdamiesi marksizmuleninizmu, spręs kalbos moks lo teorijos, jos ryšių su filo sofija, sociologija klausimus. Numatyta taip pat gvildenti problemą „Mokslinė techninė revoliucija Tarybų Sąjungoje ir kalbų raidos perspektyva".
Už ilgametį vaisingą moks linį pedagoginį darbą ir akty vią visuomeninę veiklą, ry šium su šešiasdešimtosiomis gimimo metinėms Vilniaus Valstybinio Darbo Raudonosįos Vėliavos ordino V. Kap-
suko universiteto profesorius, medicinos mokslų daktaras Juozas Markulis apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
ELTA
Nr. 8 (828)
SVEIKI, PANEVĖŽIŠKIAI! Prieš trejus metus į Kapsu ko rajoną per sniegą atsiyrė sveteliai. Seimininkai sutiko išskėstomis rankomis. Kaip gi kitaip — tiek mokslo vyrų, tiek išmoningų artistų Kapsu kas seniai buvo regėjęs. Tada į pirmąsias Universiteto kul tūros ir mokslo dienas rajone atvyko daugiau nei pusšimtis Universiteto atstovų. Per tuos praėjusius metus pabuvota ne kartą ir Kapsuko rajone, aplankyti Širvintų, Molėtų rajonai, susitikta su darbininkais žemdirbiais, moksleiviais, pasakota apie mokslo pasiekimus, Universi tetą. Šiemet kultūros ir mokslo dienų renginiai vyks jau Pa nevėžio rajone. Rytoj ir poryt į Siaurės Lietuvą išvyksta Universiteto mokslininkai, „Žinijos" draugijos nariai: prof. P. Čibiras, docentai A. Bitė, A. Misiūnas, A. Simanauskas, V. Raškauskas, J. Dvareckas, nusipelnęs respub likos kolektyvas — VVU dai nų ir šokių liaudies ansamb lis, kaimo kapela, Universite to teatro trupė. Susitikimai jvyks Raguvos vidurinėje mokykloje, Liberiškio tarybi niame ūkyje, S. Nėries, Nau jasodės, „Tiesos" ir kituose kolūkiuose.
SUSITIKIMAS SU MOLJERO TEATRU Kovo 2—6 d. Vilniuje gast roliavo „Komedi Fransez". Aš turėjau laimės pasižiūrėti „Tartiufą". Teatras-muziejus, puikiau siai išsaugojęs klasicistinę Moljero pjesės dvasią, neatsi lieka nuo šiuolaikinių aktori nės technikos reikalavimų. Man didelį įspūdį padarė prancūzų aktorių sceninės kalbos tobulumas. Lietuvos teatruose tai žy miai retesnis atvejis. Tačiau noriu atkreipti mūsų studijos narių dėmesį į pateikiamą pa vyzdį. LTSR Akademiniame dramos teatre „Katedros" spektaklyje puikiai su šiuo uždaviniu susidoroja aktoriai M. Mironaitė ir L. Noreika. Kitų veikėjų fone jie puikiai įrodo, kaip svarbu yra vyk dyti sceninės kalbos reikala vimus, o taip pat jausti formą (pjesė parašyta eilėmis). O mūsų dramos studijos spektaklių kalbos kultūra dar labai toli nuo idealo, nežiū rint to, kad yra sceninės kal bos paskaitos ir nemaža dalis jaunųjų artistų — filologai. Matyt, dar labai svarbu jaus ti kalbos kultūros būtinumą. A. BURNICKAS A. PALIONIO nuotraukose matome „Komedi Fransez" ar tistų viešnagės Universitete momentus. Prancūzų aktoriai kalbėjosi su studentais, apžiū rėjo IF požemio teatrą.