tam/BOS scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. kovo mėn 16 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SMD: XXV KONFERENCIJA Kovo 13—14 d. Universite to fakultetuose vyko XXV studentų mokslinė konferenci ja. Šešiasdešimtyje sekcijų perskaityta daug įdomių pra nešimų. Gal būt, jie taps rim ta paraiška tolimesniam moksliniam darbui. Konferencijoje savo prane-
FILOSOFŲ BŪRELYJE
Šimus skaitė ir kitų aukštųjų šalies mokyklų pasiuntiniai, svečiai ir užsienio — Graifsvaldo (VDR) universiteto stu dentė istorikė H. Vetzeštein ir fizikas H. Svuhovas, sociolo gas iš Krokuvos (LLR) uni versiteto S. Slezingeris. Nemaža svečių susilaukė
Gamtos, Filologijos, Chemijos fakultetų studentai. Kovo 17 d. Aktų salėje jvyks baigiamasis plenarinis posėdis. Jame bus apibendrin ti konferencijos rezultatai, apdovanoti nugalėtojai. Va kare koncertuos VVU dainų ir šokių liaudies ansamblis.
Istorijos, Fizikos ir kitų fakul tinės filosofijos klausimais, o
) tetų studentai. Čia jie aiški doc. A. Lozuraitis — apie so
Filosofų būrelio susirinki me, įvykusiame kovo 5 d , VISI doc. B. Kuzmickas per skaitė pirmąją paskaitą iš cik lo apie katalikybės filosofiją. Būrelis, kuriame dabar apie 20 narių, susikūrė 1970 m. doc. B. Genzelio ir kitų filoso fijos katedrų dėstytojų pa stangomis ir jau spėjo daly vauti 1971—1972 m. m. SMD darbų apžiūroje, kur iškovo jo po dvi pirmąsias, antrąsias, trečiąsias vietas. Būrelį lanko
SDAALR
nasi įvairius marksizmo klau simus, supažindinami su ki tom filosofinėm kryptim. Ak tyviausi nariai — T. Sodei ka, K. Rastenis, G. Jatkonis, A. Sverdiolas, būrelio pirmi ninkas T. Medaiskis, A. Degu tis ir kiti — patys ruošia ir skaito referatus filosofijos klausimais. Šiais mokslo me tais jau išklausytas doc. R. Pavilionio paskaitų ciklas „Semantinė logika". Doc. E. Meškauskas kalbėjo marksis-
ORGANIZACIJOJE
Sekime gamtininkais Partija ir liaudis, didindamos šalies ekonominę galią, rū pinasi ir jos gynybiniu pajėgumu. Mūsų liaudis visada bu vo su savo armija, aktyviai rėmė ją, sukūrė daugiamilijo ninę savanorišką draugiją, kuri dvidešimtaisiais metais va dinosi Osoaviachimas, dabar — SDAALR. Joje užsigrūdi no, įgijo pradinių įgūdžių šaunieji lakūnai Ckalovas, Kožedubas, kosmonautai Gagarinas, Leonovas, Nikolajeva-Tereškova. SDAALR išugdė drąsius vaikinus, kurie, pavojaus valandą užsivilkę kario milines, apgynė Tėvynę nuo fašis tinių grobikų. Mūsų Universiteto SDAALR organizacija — tik mažytė milijoninės draugijos dalis, bet ir mes jaučiame mūsų par tijos paramą. Neseniai partijos Universiteto komitetas išklausė infor maciją apie mūsų darbą. Nutarime komitetas pažymėjo mūsų kuklius pasiekimus, bet ir nurodė, kad darbo rezul tatai galėjo būti geresni. Viena iš rimtų mūsų veiklos spra gų yra tai, kad jaunimas menkai dalyvauja fakultetų SDAALR komitetų renginiuose. Gerai dirba Gamtos fakulteto pirminė organizacija (pirmininkas vyr. dėst. A. Smilgevičius). Atostogų metu dvi SDAALR narių grupės slidėmis kelia vo Leningrado didvyriškos gynybos, Čiapajevo divizijos kovų keliais. Fakultetas suorganizavo šaudymo varžybas, skirtas Tarybinės Armijos 55-osioms metinėms. Nemažas būrys studentų-gamtininkų, užsiiminėję SDAALR sekcijo se, įgijo vairuotojo specialybę, išmoko plaukioti su akva langu. Daugelis Gamtos fakulteto dėstytojų, studentų, tar nautojų yra SDAALR draugijos nariai. Šie geri pasiekimai— SDAALR komiteto darbo vaisius. Tačiau reikia pabrėžti ir tą faktą, kad Gamtos fakulteto Partinė organizacija, dekanatas tikrai nuoširdžiai rūpinasi kariniu-patriotiniu auklėjimu, padeda SDAALR komitetui ruošti renginius. Prie šio darbo prisideda ir fakulteto kom jaunimo organizacija. Dabar mūsų organizacija platina TSRS SDAALR loterijos bilietus, rūpinasi nario mokesčio rinkimu. SDAALR Gamtos fakulteto organizacija įsipareigojo iki Pergalės dienos baig ti šiuos darbus. Neabejojame, kad ji tai įvykdys. Visos pirminės SDAALR organizacijos turi sekti gamti ninkų pavyzdžiu, mokytis iš jų. B. BLAŽYS SDAALR VVU komiteto pirmininkas
cialinę psichologiją. Dabar laukiame vyr. dėst. K. Stoš kaus paskaitų ciklo „Kultūri nės antropologijos klausimai". Už turiningą ir įdomią bū relio veiklą jo nariai dėkingi savo buvusiems vadovams doc. B. Genzeliui, doc. K. Rickevičiūtei, dabartiniam va dovui doc. A. Lozuraičiui ir kitiems filosofijos katedrų dėstytojams. . V. BARTASEVIČIUS
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
PrezidiumC
LIK’as: O KAS TOLIAU? Kovo 11 d. Aktų salę už tvindė Teisės ir Medicinos fakultetų Linksmųjų ir išra dingųjų klubo komandų „sir galiai". Komandos pasirodė stiprios: ir aukštas rezulta tas — 53:50 (TF naudai), ir pastovi, nežinia kokią pabai gą žadanti įtampa viso susiti kimo metu. Rezultatą lėmė teisininkų komandos (kap. II k. stud. P. Vasiliauskas) eks presyvumas, šiek tiek nustel bęs medikų (kap. IV k. stud. A. Stankūnas) santūresnį, nors neretai ir taiklesnį žodį. Peržvelgus dar negausią LIK-o istoriją, ryškėja jo bruožai: atradimai ir silpny bės. Plečiasi išraiškos žanrai — groteskas, satyra, parodi ja, labiau jaučiamas taktišku mas, ryškėja kiekvieno fa kulteto talentai. Daug kam neduoda ramy bės mintis — ar ilgai dūsausim dėl „Fakto"? O jei sudarius Universite to agitmeninę (ar kitaip pa vadintą) tarybą, kuri jungtų tas kunkuliuojančias, išradin gas ir, tur būt, negreit išsek siančias fakultetų LIK’-o jė gas? Juk beveik visų buvusių LIK-o susitikimų „namų už duotys" — rimtos paraiškos studentiškai scenai. Arba prisiminkime praėjusių metų intermedijų konkursą. Jėgų yra, norų užtenka, belieka kam nors imtis jas sutelkti. V. VIDAITĖ
Kalbotyros baruose Tarybų Lietuvos kalbinin kai, pagarsėję savo stambiais lietuvių ir baltų praktinės, ap rašomosios bei istorinės kal botyros darbais, paskutiniuoju metu plačiau gvildena teori jos klausimus. Vilniaus universiteto Lietu vių kalbos katedros dėstyto jai tyrinėja įvairių kalbinių reiškinių vystymosi tenden cijas, ieško bendresnio po būdžio dėsningumų. Akademi nės „Lietuvių kalbos gramati kos" pirmajame tome duotas filologijos mokslų daktaro V. Urbučio daiktavardžio dary bos aprašas remiantis naujais teoriniais principais. 1972 m. respublikinės premijos laurea to prof. J. Palionio mono grafija „Lietuvių literatūrinė kalba XVI—XVII a." yra reikšminga ir savo teorinio pobūdžio išvadomis. Lygina mosios kalbotyros teorijos bei metodikos klausimai nagrinė
jami knygoje „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santy kiai". Šios knygos autorius — Lietuvių kalbos katedros ve dėjas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos narys korespon dentas V. Mažiulis yra TSRS MA Tarybinės kalbotyros teo rijos tarybos narys. — Pažymėdama teorijos svarbą nagrinėjant aktualias kalbų vystymosi perspekty vas, — pasakė ELTOS kores pondentui profesorius V. Ma žiulis, — ši taryba nusprendė ateinančiais metais surengti pirmąjį mūsų šalies kalbotyrininkų teoretikų suvažiavimą. Siame susitikime mokslinin kai, remdamiesi marksizmuleninizmu, spręs kalbos moks lo teorijos, jos ryšių su filo sofija, sociologija klausimus. Numatyta taip pat gvildenti problemą „Mokslinė techninė revoliucija Tarybų Sąjungoje ir kalbų raidos perspektyva".
Už ilgametį vaisingą moks linį pedagoginį darbą ir akty vią visuomeninę veiklą, ry šium su šešiasdešimtosiomis gimimo metinėms Vilniaus Valstybinio Darbo Raudonosįos Vėliavos ordino V. Kap-
suko universiteto profesorius, medicinos mokslų daktaras Juozas Markulis apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
ELTA
Nr. 8 (828)
SVEIKI, PANEVĖŽIŠKIAI! Prieš trejus metus į Kapsu ko rajoną per sniegą atsiyrė sveteliai. Seimininkai sutiko išskėstomis rankomis. Kaip gi kitaip — tiek mokslo vyrų, tiek išmoningų artistų Kapsu kas seniai buvo regėjęs. Tada į pirmąsias Universiteto kul tūros ir mokslo dienas rajone atvyko daugiau nei pusšimtis Universiteto atstovų. Per tuos praėjusius metus pabuvota ne kartą ir Kapsuko rajone, aplankyti Širvintų, Molėtų rajonai, susitikta su darbininkais žemdirbiais, moksleiviais, pasakota apie mokslo pasiekimus, Universi tetą. Šiemet kultūros ir mokslo dienų renginiai vyks jau Pa nevėžio rajone. Rytoj ir poryt į Siaurės Lietuvą išvyksta Universiteto mokslininkai, „Žinijos" draugijos nariai: prof. P. Čibiras, docentai A. Bitė, A. Misiūnas, A. Simanauskas, V. Raškauskas, J. Dvareckas, nusipelnęs respub likos kolektyvas — VVU dai nų ir šokių liaudies ansamb lis, kaimo kapela, Universite to teatro trupė. Susitikimai jvyks Raguvos vidurinėje mokykloje, Liberiškio tarybi niame ūkyje, S. Nėries, Nau jasodės, „Tiesos" ir kituose kolūkiuose.
SUSITIKIMAS SU MOLJERO TEATRU Kovo 2—6 d. Vilniuje gast roliavo „Komedi Fransez". Aš turėjau laimės pasižiūrėti „Tartiufą". Teatras-muziejus, puikiau siai išsaugojęs klasicistinę Moljero pjesės dvasią, neatsi lieka nuo šiuolaikinių aktori nės technikos reikalavimų. Man didelį įspūdį padarė prancūzų aktorių sceninės kalbos tobulumas. Lietuvos teatruose tai žy miai retesnis atvejis. Tačiau noriu atkreipti mūsų studijos narių dėmesį į pateikiamą pa vyzdį. LTSR Akademiniame dramos teatre „Katedros" spektaklyje puikiai su šiuo uždaviniu susidoroja aktoriai M. Mironaitė ir L. Noreika. Kitų veikėjų fone jie puikiai įrodo, kaip svarbu yra vyk dyti sceninės kalbos reikala vimus, o taip pat jausti formą (pjesė parašyta eilėmis). O mūsų dramos studijos spektaklių kalbos kultūra dar labai toli nuo idealo, nežiū rint to, kad yra sceninės kal bos paskaitos ir nemaža dalis jaunųjų artistų — filologai. Matyt, dar labai svarbu jaus ti kalbos kultūros būtinumą. A. BURNICKAS A. PALIONIO nuotraukose matome „Komedi Fransez" ar tistų viešnagės Universitete momentus. Prancūzų aktoriai kalbėjosi su studentais, apžiū rėjo IF požemio teatrą.
IŲ MOKSLO METŲ žiemos egzaminų sesijos rezultatai Gamtos fakultete geresni nei atitin kamos sesijos praėjusių metų: pažangumas šį met — 95,07%, pernai — 92,3%. Pasirodė, kad šių mokslo metų Gamtos fak. studentų pažangumas žie mos sesijoje geriausias Universitete. Tai visą fakul teto kolektyvą ir džiugina, ir kartu verčia rimtai su simąstyti, gerai išanalizuoti visus faktorius, nulėmu sius tokį pasiekimą, kad jais ir toliau būtų vadovau jamasi. Įvairių grupių pažangumas gerokai skiriasi. Pir mąsias vietas iškovojo šios grupės: 1) biologijos spec. I k., vidurkis 4,42 (gamybininkų grupės — 4,46, pedagogų — 4,37); 2) biologijos spec. V k. ir 3) hidrogeologijos ir inž. geologijos spec. V k. Pa skutinėje vietoje liko hidrogeologijos ir inž. geolo gijos spec. III k., vidurkis — 3,82. Pažymėtina, kad šioje sesijoje žymiai mažiau skolų buvo iš visuome ninių mokslų disciplinų, nors vidurkis liko mažai pakitęs. Labai gerais pažymiais sesiją baigė 74 studentai (pernai — 51). Iš jų paminėtina biologijos spec. IV k. studentės, gaunančios Lenino stipendijas, — .1. Bražėnaitė ir A. Mockutė, iš I k. — R. Budrys, J. Naujalis, A. Gurskas, J. Retkutė, E. Tolušis, V. Borovkov, G. ir D. Griniūtės; iš kitų kursų — K. Planutis, R. Rakauskas, N. Gulbytė, V. Šileikis, J. Moc kevičius ir kiti. Tik patenkinamai egzaminus išlaikė 15 studentų. Už nepažangumą sesijos metu išbrauktas tik vie-
Š
SESIJAI RUOŠKIMĖS PER VISĄ SEMESTRĄ nas — geografijos spec. IV k. studentas A. Vaitilas, iš eilės neišlaikęs trijų egzaminų. Po „tinginių" se sijos teko braukti hidrogeologijos ir inž. geologijos spec. III k. studentą K. Savicką, turėjusį tris skolas (2 egz. ir 1 įsk.) ir iki nustatyto termino nepasisten gusį likviduoti nė vienos skolos, o taip pat biologi jos spec. I k. studentą A. Matukyną, tris kartus ne išlaikiusį TSKP istorijos egzamino. Sesijos rezultatai apsvarstyti katedrose, Tarybo je, partiniame biure, komjaunimo biure bei grupė se. Iš svarstymų paaiškėjo, kad studentai ir visas ko lektyvas egzaminų sesijai ruošėsi rimtai. Visiems žinoma, kad sesijos rezultatai priklauso nuo dauge lio dalykų: nuo darbo sistemingumo semestro metu; nuo personalo kvalifikacijų kėlimo, skaitomų pa skaitų mokslinio-metodinio bei idėjinio lygio, labo
Kaip Brigadierius ilgino naktį „Noriu miego, saldaus miego,.. negaliu užmigti," — taip dainuojama liaudyje. Ir teisingai dainuojama. Nes kaip čia žmogus užmigsi, jei įvairiausios komisijos ramybės neduo da, bendrabučių rimtį trikdo, iš šiltų patalų traukia. Sako te, negali būti? Gali, ir dar kaip gali. O gal jūs manote, kad žmogui užtenka aštuonių valandų miego? Ne, brolyčiai, problema čia jau ne tokia paprasta ir ne viskas aišku. Bet nepilstykim iš tuščio į kiaurą, geriau pasiklausykim auto ritetų nuomonės. Velionis profesorius Jurgis Lebedys ra šė: „Miegoti reikia vienodu laiku, jokiu būdu ne daugiau, kaip aštuonias valandas. Atsiminkit, kad rytas geresnis už vakarą. Negalima versti dienos naktimi, o nakties diena." Yra ir kita, diametraliai priešinga nuomonė. Jos laikosi Teisės fakulteto I kurso studentas Algimantas Brigadierius, trečio bendrabučio 91 kambario gyventojas. Štai jo žo džiai: „Nedalyvavau pirmoje paskaitoje. Į antrą paskaitą neatėjau todėl, jog prigulęs truputį užmigau ir mane pri kėlė 11 vai. 45 min. komisija. Praleisti paskaitų nebuvau numatęs, nes, jei būčiau tai daręs, būčiau užsirakinęs duris ir, savaime aišku, niekas nebūtų įėjęs į kambarį". Savaime aišku. O gal iš tikrųjų Algimantui tik ta diena buvo nesėk minga — užmigo netyčia, o čia jau ir komisija duris kle bena. Skambiname į dekanatą, teiraujamės. „Brigadierius? Lankomumas neypatingas". Žinia, kur bus geras lankomu mas: bendrabutis tai Čiurlionio gatvėje, o paskaitos Sau lėtekio alėjoje, Antakalnio gale; kelias tolimas, dar nusnaudi netyčia ir, žiūrėk, saulutė kur pakilusi. Antro bendrabučio gyventojas Pramonės ekonomikos fa kulteto pirmakursis Egidijus Viliūnas — visiškas antipo das A. Brigadieriui. Jis paskaitų nepramiega, jis jas „prabudi". Štai ką sako jo kambario seniūnas Julius Niedva ras: „Komisija rado kambaryje netvarką. Tą savaitę kam
Istorijos mokslų kandidatui Pranui Kulikauskui sukako 60 metų 37-rius savo gyvenimo me tus P. Kulikauskas atidavė arcbeologijal. Jo meilę ir pa sišventimą šiam mokslui jau čiame visi buvę jo studentai ir mokiniai, visi, kas domisi archeologijos mokslo raida. Dirbdamas mūsų universite te su trumpomis pertraukomis nuo 1944 m., tuoj po Tarybų Lietuvos išvadavimo, P. Kuli kauskas skaitė paskaitas dau giau kaip dvidešimties laidų studentams istorikams. Jo bu vusių studentų šiandien rasi visuose respublikos kampe liuose. Dažnai P. Kulikausko pa vardę sutinkame respubliki nėje spaudoje, kur jis propa guoja archeologijos mokslo pasiekimus, rašo apie archeo loginius paminklus, atsako į skaitytojų klausimus. Gerai paž|stantis archeologinius pa
—'
ca
baryje budėjo E. Viliūnas, kuris nėjo iš ryto į paskaitas, todėl mes išeidami ir nesutvarkėme kambario". Štai kaip. Kam visiems kartu tvarkyti kambarį, jeigu jį vienas E. Vi liūnas gali sutvarkyti? O „vargšas" E. Viliūnas, besirūpin damas kambario tvarka, vien lapkričio mėn. 28 valandas praleido ir sesiją vienais trejetais „išvežė". Pabuvojome 2 ir 3 bendrabučiuose, apsilankykime ir ki tuose. Štai ketvirto bendrabučio 59 kambarys. 9 vai. 50 min., bet Finansų ir apskaitos fakulteto II kurso studentai Zigmantas Balčytis ir Pranas Grigas niekaip su sapnų kara lyste negali išsiskirti, nors jų draugai jau seniai politinės ekonomijos paskaitoje. „Kodėl ne paskaitose?" — „Paskai tose? — nustemba Z. Balčytis, — prieš dvi dienas ištraukė dantį ir tą dieną labai skaudėjo, kaip galiu į paskaitas at eiti?!" „Negaluoju, — skundžiasi P. Grigas, — dešimtą valandą eisiu į polikliniką". Tačiau, kaip išaiškėjo, poliklinikoje Z. Balčyčiui danties tą dieną netraukė, nebuvo ten pasirodęs ir P. Grigas. Meluoja ir ausys nejuda. Žodžiu, ilgina naktį kaip kas gali. Štai 11 bendrabučio 60 kambario gyventojas Antanas Lukoševičius taip sugebėjo naktį prailginti, kad atsikėlęs net lovos pasikloti nebespėja — iš karto reikia į paskaitas „skusti". Mūsų kelionė po „miegančiųjų šalį" jau gerokai užsitę sė, bet apsilankykime dar ir šeštame bendrabutyje. 325 kambaryje gyvena rimti vyrai, ne kokie ten istorikai ar svajotojai filologai, ne — čia gyvena trečiakursiai fizikai Edvardas Adomaitis ir Vidmantas Viktoravičius. O kadan gi vyrai rimti, tai ir nusprendė rimtai: „Į politekonomiją neisim". O kadangi nusprendė rimtai, tai ir priežastys rim tos. E. Adomaitis: „Nenuvykau į paskaitą, nes vėlai atsikė liau". Trumpai drūtai. V. Viktoravičius: „Pramiegojau ir į
Kelias į mokslą minklus, P. Kulikauskas yra žinomas tyrinėtojams mūsų šalyje ir užsienyje. Jo hobby — Lietuvos pilia kalniai, kurie yra mažiausiai tyrinėti ir kurie sunkiausiai duodasi tyrinėjami Respubli kinėje, sąjunginėje ir užsienio mokslinėje spaudoje P. Kuli kauskas yra paskelbęs apie 50 darbų. Didelis jo indėlis yra skelbiant apibendrinamo jo pobūdžio darbus. Jis vie nas pagrindinių autorių ir re daktorius knygos "Lietuvos archeologijos bruožai". Už "Lietuvos TSR istorijos" I to mą autorių kolektyvui, kurio narys buvo ir P. Kulikauskas, įteikta Valstybinė respubliki nė premija. Nelengvas P. Kulikausko kelias j mokslo ir pedagoginio meistriškumo viršūnes.
P. Kulikauskas gimė gausio je mažažemio valstiečio šei moje. Nors ir varganai gyve no, bet tėvai nutarė leisti sū nų j mokslus. P. Kulikauskas baigęs Alytaus valstybinę gimnaziją, įstojo į Kauno uni versiteto Humanitarinį fakul tetą ir pradėjo studijuoti is toriją. Norėdamas užsidirbti pragyvenimui ir tęsti moks lus, P. Kulikauskas verčiasi privačiomis pamokomis, vė liau dirba Kauno Kultūros muziejuje muziejininku. Jis daugiau domisi archeologijos dalykais. Tačiau Kauno uni versitetas tuo laiku archeolo gijos specialistų neruošė. Dėl to jis pasiunčiamas į Kara liaučiaus universitetą. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, P. Kulikauskas grįžta į Tėvynę ir toliau dirba
Montvilos darbo dėka „Tarybinį studentą" užsisakė 343 studentai iš 378. Pagirtinai „TS" išplatintas Gamtos (platintojas V. Peseckas), ChemiGeriausiai laikraštis buvo jos (profbiuro pirmininkas V. platinamas Prekybos fakulte Petrauskas), Teisės (prof. pirm, te. PF m k. studento D. A. Grockls), Istorijos (prof.
pirm. A. Orenderaitytė) fakultetuose. Apdovanojimu buvo paskirta ekskursija į Minską. Praeitą šeštadlenj grupė geriausių PF, ChF ir GF platintojų aplankė Baltarusijos sostinę. E. DARAŠKEVlClūTE
BAIGĖSI „TARYBINIO STUDENTO" PRENUMERATORIŲ KONKURSAS
ratorinių bei praktikos darbų kokybės ir žinių tikri nimo jų metu, kolokviumų, namų darbų, perskaity tos literatūros; nuo auklėjamojo darbo komjaunimo bei akademinėse grupėse; nuo studentų siekimo tapti savo srities specialistais; nuo jų ne tik teisių, bet ir pareigos supratimo; nuo darbo drausmės ir kita. Visoms šioms studijų grandims gerinti yra di džiulės galimybės. Gamtos fakulteto katedros, visuo meninės organizacijos ir dekanatas joms skiria nuo latinį dėmesį. Nemažą vaidmenį pažangumui kelti suvaidino tai, kad per šių mokslo metų rudens semestrą du kartus buvo įvertintas grupių pažangumas (išreikštas ba lais 0—1—2), kaip tai praktikuojama ir kituose fa kultetuose. Kai kuriose grupėse, taikant šią sistemą, dar ne viskas buvo padaryta, bet ši priemonė, be abejo, skatina studentus rimtai dirbti semestro me tu. Apie pirmuosius kursus norisi pasakyti, kad jie pirmoje sesijoje pasirodė neblogai. Matyt, priėmimo komisijai pasisekė atrinkti neblogą kontingentą. Bet visiškai jų kokybė išryškės dar ateityje. Po pirmos sesijos juos daugiau girti dar nedrąsu, nors tikėti jais norisi. Svarstant sesijos rezultatus Taryboje, buvo at kreiptas dėmesys į konsultacijų valandų efektyvesnį panaudojimą studentų pažangumui kelti. Gamtos fakulteto prodekanė doc. I. SARKINIENE, Akademinės-metodlnės komisijos pirmininkė doc. V. MATULEVIČIENE.
Kultūros muziejuje konserva torium, o vėliau paskiriamas skyriaus vedėju. Pirmaisiais pokario metais P. Kulikauskas pakviečiamas dirbti j Vilniaus universitetą, kur skaito archeologijos pag rindų, Lietuvos archeologijos, Pabaltijo archeologijos bei muziejininkystės paskaitas, vadovauja Archeologljos-etnografijos katedrai. Nuo 1948 m. P. Kulikauskas dirba Lietuvos TSR MA Isto rijos instituto moksliniu bend radarbiu, o vėliau sektoriaus vedėju. P. Kulikausko mokslinė ir pedagoginė veikla buvo de ramai įvertinta. Jis yra ap dovanotas dviem Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštais. Linkime doc. Pranui Kulikauskui geros sveikatos, ilgų kūrybingų metų. Doc. J. DOBROVOLSKAS.
% Moters dienos išvakarė se Medicinos fakultete įvyko vakaras-koncertas, kurį su ruošė fakulteto vyrai. Geriausius turistų linkėji mus klubo narės merginos išgirdo .. .žygyje po Ignali nos apylinkes. A. LEBETKEVICIOTE O. ALIŠAUSKAITĖ.
a)
paskaitą nenuvykau, ne< vėlai atsiguliau (ruošiausi užsi ėmimams)". (Čia ir kitų pasiaiškinimų kalbos netaisome). Kaip matome, viskas rimtai: su tokiu įkarščiu ruošiamasi užsiėmimams, kad net pačius užsiėmimus pramiegama. 315 kambario gyventoja ketvirtakursė fizikė Eugenija Šadrinceva tą vėlyvą ketvirtadienio rytą buvo nemaloniai nustebinta. Rašome „nemaloniai", nes, sutikite, menkas ma lonumas keltis 10 vai. 10 min. „Kodėl ne paskaitose?" — Esu akademinėse atostogose. Akademinėse atostogose? Tai kokią teisę turi E. Sadrinceva, išėjusi į akademines atostogas, gyventi bendrabutyje. Juk yra žmonių, kurie važinėja į paskaitas iš rajonu., jiems, tur būt, labiau bendrabutis reikalingas. Mūsų kelionė po miegalių šalį šį kartą baigėsi. Kaip ma tome, „specialistams", besistengiantiems prailginti naktį, sekasi nekaip. O gal kas turit kitokių pasiūlymų šiuo klau simu. Parašykit. Visiems bus įdomu sužinoti. Valerijus BELOVAS, Vytautas VOVERIS
STUDENTE, SUSITIKIME Praėjusių metų pabaigoje „Komsomolskaja pravda“ laik raštyje pasirodė nauja rubrika „Ar daug studentui reikia?" Pirmosios jos publikacijos sukėlė didelį akademinio jauni mo susidomėjimą. Ir štai redakcijoje gimė idėja, kurią įgy vendinti „Komsomolskaja pravda" kviečia visus studentus.
BRANGUS DRAUGE! f
Mes siūlome vienoje iš aukštųjų šalies mokyklų sureng ti „Komsomolskaja pravda" žurnalistų susitikimą su stu dentais. Bet ne visai įprastą. Į studentų klausimus atsaki nės ministerijų darbuotojai, žinomi visuomenės veikėjai, aukštųjų mokyklų vadovai, mokslininkai, rašytojai, artis tai, sportininkai ir... patys studentai. Vėliau apie šį susiti kimą mes papasakosime laikraštyje. Kokie bus klausima1 ir kas į juos atsakinės, priklausys nuo tavęs. Parašyk mums: 1. Į kokius studentiško gyvenimo klausimus tu norėtum perskaityti atsakymą laikraštyje? 2. Iš kieno lūpų norėtum juos išgirsti? Susitikimas įvyks tame mieste ir toje aukštojoje mokyk loje, iš kur bus gautos pačios įdomiausios paraiškos klausimai. Į jį pakviesti mes pasistengsime ir studentus > kitų miestų, tuos, kurių klausimai atsidurs susitikimo Pr0' gramoje. Gal būt, tokie susitikimai ateity taps tradicija. Įdomu, kas ją pradės? „Komsomolskaja Pr<i¥<”
Prie atpirkimo laužo
Mediumas. Pirmakursiui šis žodis pavydu dilgteli į širdį, antrakursiui kelia pasididžia vimą, kad gyvenąs jo išvaka rėse, o pagrindinis šios šven tės kaltininkas ir dalyvis tre čiakursis susimąsto: mediu mas? Jau pusė kelio nueita, o rodos, tik vakar klydinėjai begaliniuose Universiteto kie muose, ieškodamas auditori jos pirmai paskaitai; drebė jai prieš pirmąjį, dėl to patį baisiausią, egzaminą; rijai nenusakomo skonio „bočių" gėrimo lašus per savąsias krikštynas. Pasižiūri į priekį ir keistai graudu pasidaro: mediumas. Tai reiškia, kad Universitete prabusi dar du su puse metų (jeigu kur nors neužkliūsi), kad ši antroji pu sė šmėstels ir dings kaip ir ta, kuri buvo. Nejučiom atidžiau įsižiūri į kurso draugų veidus, stabte li ilgėliau ties vienu, kitu. Garsiajame filologų tradici jomis Sarbievijaus kieme, prie pleškančio nuodėmių at pirkimo laužo, jie šiek tiek nekasdieniški, paliesti ypa tingos, bet kiekvienam savaip būdingos šviesos. Prie laužo sukišę atgrubusias rankas šil dosi Storasis ir Plonasis: su stiro — negelbsti nė nuolati nis jų palydovas juokas. Gamta lyg tyčia padovanojo šiems metams tokią retą tik ros žiemos kovo 3-čią dieną, bet studentai kantrūs, savo šventės neatsisakys, ypač kai
po senuoju beržu, nebodami šalčio, šypsosi prodekanas, kuratoriai, dėstytojai. Retus, bet ištvermingus žiūrovus linksmina ir graudina valan dėlei „radiafonizuotos" nove lės herojais tapę Aldona, Ri mas, Skirmantas. Rodos, tai nebe ta Aldona, vėlavusi va kar į repeticiją Teatro studi joje, nebe tas Rimas, kurio pavardę įrašei j pirmūnų len tą, ne tas Skirmantas, kuris ligi vidurnakčio tau gali dės tyti dialektologijos teorijas, nepritrūkdamas nei žinių, nei įkarščio. Štai visą pundą pusdiplomių, iš prodekano rankų gavusi, atitempė į būrį Regi na, įraudus, besijuokianti — argi tai jinai rimtoji seniūnė Lenino stipendininkė? Vos atskubėjusią apspinta klegan tis būrys — lituanistai savo dalį baigė; prie fontano, pa versto laužaviete, juos pakei čia rusistai: kiekvienas trokš ta žvilgtelti į keistą gėlyną — bendrą kurso nuotrauką. Nepaprastas gėlynas — kiek vienas žiedas žiūri draugo veidu. Margojoj pievoj be ga lo susikaupęs, akimirkai pali kęs kursinį darbą Jono vei das, kažin ko susimąstė nuo interklubo reikalų atitrūkęs Saulius; užmiršus SMD, ryž tingai nusiteikė Laima; ne atidėliotinus fakulteto profbiuro reikalus į šalį atidėjo Janina. Kitam lape Alfonso veidu ironiškai šypso kaktu sas: paliesi, ir šoktelės lašelis
kraujo, — o šalia jo — švel nus pavasario kačiukas — Danguolė. Iš kitos pusės glež nu žiedlapiu prisidengė Danu tė, toliau Giedrė. Gėlynas, kaip ir kursas — netoli pus šimčio veidų. Užvertus neįprastą doku mentą, dar ilgai kvatoja gar sioji etnografinio ansamblio dainininkių trijulė: Audra, Lionė ir Zita. Ir kur čia ne kvatosi, kai po keistaisiais Alepsis fon Žviden, Achileos, Jovšen, Leos atpažįsti di džiuosius „kankintojus" A. Girdenį, J. Dumčių, A. Jovai šą, L. Valkūną. Lauže niekaip nenori degti romanistų nuo dėmės. Gal todėl, kad stebi svečiai — La comedie Fran cais aktoriai.
O vakare, pratęsus šventę prie kavos puodukų, skamba Stepo eiliuotos epigramos. Viena skirta Laimai S.: Tu buvai nuostabus, Odisėjau, Tu atplaukei iš kraštų tolimųjų. Neški mus abu, stiprus vėjau. Nešk mus abu už kalnų devynių, Už tamsiųjų miškų, Nuo piktųjų akių. Antra epigrama — Danu tei M.: Akių kitiem neplėšau, Nes mandagi esu. Nemėgstu varnalėšų Ir vyrų panašių. Ir viskas telpa j vieną žodį — mediumas. M. ŽARKAUSKAITĖ III k. lituanistė
MOKYKIS OBERFUKSE!
Didelė šventė Į šurmuliuojantį Istorikų kiemelį įlindo dainuojantis h grojantis vežimas. Kreipiamasi j mediumo šventės kaltininkus — trečiakursius, dėstytojus bei kitą sviete lį margą, sugriuvusį pasižmonėti... Mediumas — linksmybių kraitė ne vien studen tams. .. I A. STANEVIČIAUS nuotr.
mažame;
kieme
Veltui vargdinamas sprandas!.. Įlipusiam į liepą ža dama ir stipendija ir bendrabutis, ir vienkartinė pašal pa, ir daugkartinis skolos lapelis... Užsispyrėlis nelipa žemyn prie žmonių, jo esybės nepaveikia nei bibliote kininkių, nei psichologų pasirodymai. Tik žurnalistų interviu su dekanu, dėstytojais ir pagaliau „Gelažinim vilko" staugimas sudraudė atsiskyrėlį...
Nežinau, kurioje sistemoje — aštuntainėje, dešimtainėje ar dvejetainėje, — skaičiavo mūsų trečiakursiai, bet ilgai galvoję negalvoję rėžė — vasario 24 d. 15 vai. Kas? Ogi mokslų vidurys; 3126 vai. paskaitų, be to, 26 eg zaminai, 36 įskaitos. Ar bereikia šnekėt, ką toks mokytas studentas sugeba? Pa darys ką tik nori, netgi „špargal kas" laikys dėstytojui nežino moj vietoj, pataikys į tokias pa skaitas, kuriose tikrina, atskirs abstraktų darbą nuo konkretaus, nedarys to, ką gali padaryti ki tas. Tikrai ekonomisto talentai ir sugebėjimai. Toks specialistas, o be diplomo?! Susirinko susispietė Pramonės ekonomikos fakulteto trečiakur siai naujųjų rūmų fojė iškilmin gam aktui — diplomų, kuriuose būtų išguldyti jų mediumo nuo pelnai, įteikimui. Iš paprasčiausių atributų — suolų ir stalų — surenčiam garbingą pakylą, užrioglinam viršun dekaną Dekanauską, prodekaną Prodekanauską ir... Dar minutė kita, ir kiekvienas trečiakursis rankoje turės pusdiplomį. Jį gausi, bet atsakyk, gerbia mas senjore, kaip tau pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kai kuriose disciplinose. Kęstutis tu ri penketą iš „Meilės teorijos įsi savinimo". Jis kukliai nuleidžia galvą, parausta ir tyliai tyliai pralemena: „Labai padėjo tas faktas, kad fakultete maža vy rų. .." Smarkioji Regina savo kolegėms pataria: „Kiekvienam vyrui suk galvą į kitą pusę, ta da ir pačiai neapsisuks". Naudin gi patarimai! Ypač antrakur siams. O jų dar laukia testamentas ir palikimas. Atneša, atvelka jį Zvicevičius laikraščiu apkūtojęs. Nuvynioja, iškelia... batas su plėšęs, bet nublizgintas! Atseit, paimk, oberfukse. Mes nutrypėm, nunešiojom, bet neišmetam. Kaip ir mūsų niekas nemeta. Jau ap trinti esam, mokė mus 2,5 metų, palaikys dar tiek. Gal nubrauks stipendiją, kitą, bet mes vašku pasitepsim, pasiblizginsim, dar geriau įsisavinsim iš tuščio į kiaurą pilstymo dialektiką. .. Tad mokykis, oberfukse, ir sek draugų pėdom. O savo sugebėji mus parodysi kitais metais. 1974 vasario 24 d., 15 vai. Savo mokslų vidury. D. TYLAITE
SPORTINE SAVAITE
TAURE LIEKA
VILNIUJE
• VVU kompleksinėje dėstytojų spartakiadoje plau kimo varžybose dalyvavo 3 komandos. Jos išsirikiavo taip: 1. Fizikos fak., 2. Fizi nio lavinimo katedra; 3. Che mijos fak.
šachmatų lentų. Kovo 21—23 d. bendrabučio Nr. 1 fojė su sitiks teniso mėgėjai, balan džio 25—27 d. sporto aikšte lėje prie bendrabučio Nr. 6 — krepšininkai.
LAISVAS KLAUSYTOJAS
• Aukštųjų mokyklų spar takiadoje įvyko dvejos var žybos. VVU klasikinių imty nių mėgėjai liko ketvirtoje • „Mokslo" tinklinio vyrų vietoje. Slidininkai rungtynia Buvo graži 1969-ųjų rug vo Ignalinoje. Slidininkės iš • Vyksta kompleksinės komanda viešėjo Kaune ir nu pjūčio diena. Priėmimo komi kovojo trečiąją, vyrai — ket bendrabučių sporto varžybos. galėjo KPI komandą rezulta sija iškabino sąrašus. Edmun virtąją vietas. Baigėsi kovos prie šaškių ir tu 3:2. das Maleckas perskaitė savo pavardę („Priimtas!") ir išdi dus pro paradines duris iš ėjo į gatvę. Iš džiaugsmo ko jos ji nešė lyg per Mėnulį. Dabar Edmundas studijuos! Ėjo dienos ir semestrai, ir tos rugpiūčio dienos džiaugs Kiekvienais metais į Uni■ tos ir Universiteto pirmeny- mas bei planai išgaravo lyg versiteto tarpfakultetines; bėse. Lengvai išstūmęs 130 pagirios. Tik nepagalvokite, sunkiosios atletikos varžybasi kg svorio štangą, A. Opuls- kad Edmundas, jaunuolis žvasusirenka vis daugiau sporti■ kis dviem veiksmais iškėlė lūs, energingas, nuleido ranninkų. Praėjusį šeštadienį įį 230 kg, žymiai viršijančius II kas. Jis darbavosi ir ranko„Aušros" klubo sporto salę: sportinio atskyrio rezultatą. mis, ir galva! jų suėjo beveik pusšimtis. To Vicečempionu tapo Z. Riau1970 m. liepos 1 d. Edrnunkio dalyvių skaičiaus iki šiol. ka (TF). Trečiąją vietą užėmė‘ das iš Aukštųjų mokyklų po teisėjų protokoluose nebuvo I. Velička (GF). liklinikos parsinešė raštą dėl Tik trečiąją vietą užėmė! akademinių atostogų suteiki užregistruota. Visų lengviausio svorio 1972 m. VVU čempionas pus- mo. Atostogauja iki 1971 m. sportininkų tarpe (iki 52 kg) sunkiasvoris J. Palepšaitis vasario 1 d. 1972 m. birželio nugalėjo pats lengviausias (MF), surinkęs (80+100) 180 12 d. datuota pažyma (iš tos varžybų dalyvis A. Liakas kg. Šioje svorio kategorijoje pačios poliklinikos), Kur pra ginčą (iki 90 kg.) nugalėjo per šoma E. Maleckui sesiją pra (FF). Lengvasvorių lengvai laimėjo teisininkas spektyvus G. Krinickis (FAF), tęsti iki rugsėjo 15 d. G. Kiškis, dvikovėje surinkęs išrovęs 90 kg ir išstūmęs 125 Minimi dokumentai čia gal (50+70) 120 kg. Trečią kartą kg. Jeigu ne patyrimo stoka, ir niekuo dėti, stebina kitas atletas būtų gana lengvai VVU čempiono vardą iškovo dalykas — E. Maleckas suser jo MMF atstovas V. Sabotai- įvykdęs II sportinio atskyrio ga, kaip tyčia, tada, kai kiti tis, šiais metais kiek pasun reikalavimus, iki kurių jam studentai laiko egzaminus! kėjęs ir startavęs puslengvio pritrūko tik 10 kg. Tiesa, šie Kai visi lanko paskaitas ir svorio kategorijoje (iki 60 trūkstami 10 kg buvo iškelti, pratybas, jis — perlaikinėja kg.). Gana lengvai išrovęs 65 bet išrauta 100 kg štanga ne egzaminus. Kuo ne laisvas kg, jis išstūmė 90 kg ir su buvo užfiksuota. Antrąją vie klausytojas? Tiesa, vienas de rinko neblogą dvikovės sumą ta užėmė fizikas S. Naimovi- kano įsakymas dėl griežto čius — (87,5+110) 197,5 kg. papeikimo už — 155 kg. akademinės Jei šiose svorių kategorijo- XX Lietuvos studentų žaidy drausmės laužymą yra įseg Moterų tarpe pagrindinė se dalyvių skaičius buvo ne nių vicečempionas G. Norkū tas bylose, o E. Maleckui nuo kova taip pat vyko tarp Vil didelis, tai sunkesnių atletų nas (TF) kelintą kartą iško jo nei šilta, nei šalta. Gavęs niaus ir Gomelio komandų. susirinko daug daugiau. O tai vojo ir Universiteto stipriau atostogų, jis lankė restoranus Mūsų krepšininkės, kurias reiškė, kad nugalėtoju tapti sio atleto vardą. Startuoda — liga netrukdė. Ir dabar mas I sunkiame svoryje, jis dažnesnis svečias ten, o ne treniruoja L. Gedminienė, bus sunkiau. Dėl Universiteto čempiono surinko (100+130) 230 kg. auditorijoje. Medicinos fakullaimėjo pirmą kėlinį dviejų taškų skirtumu — 34:32 (dau vardo lengvasvorių tarpe (iki Penkis kilogramus nugalėto te, kur jis laikomas studentu, giausia V. Kapačiauskaitės, 67,5 kg.) varžėsi du MMF at jui pralaimėjo... lengvaatle jam, sakytume, netgi nuolai-1 V. Statkevičienės bei V. Sar- stovai: A. Steponavičius ir tis L. Varnas (MF). džiaujama. Štai dar keli fak Komandomis, kaip ir per- tai. Valstybinė autoinspekci gūnaitės pastangomis). Tačiau R. Misiukas. Nugalėjo pirma antrame kėlinyje fiziškai pa sis, dviem veiksmais iškėlęs nai, pirmavo teisininkai, savo ja atsiunčia į dekanatą raštą I jėgesnės baltarusės ne tik iš 150 kg. Po ligos grįžęs ant tarpe turintys keturis čem- Jame juodu ant balto parašy-l lygino, bet ir persvėrė rezul pakylos teisininkas J. Šimans pionus. Antrąją vietą už- ta, kad studentas E. Malec-I tatą savo naudai ir laimėjo kis, kaip ir pernai, tapo nu ėmė matematikai, pernai bu kas, neblaivus ir neturėda-l rungtynes pasekme 69:61. Ge galėtoju pusvidutinio svorio vę antri. 1972 m. vicečempio mas vairuotojo pažymėjimo.l riausia vilniečių komandos atletų tarpe (iki 75 kg.). Tie nus medikus, dabar užėmusius važiavo lengvąja automašinai žaidėja buvo pripažinta V. sa, jo rezultatas pernelyg ketvirtąją vietą, aplenkė ir ir dar vežė keleivių. Pareigū-I kuklus — (70+105) 175 kg. fizikai. Penkti liko Istorijos nai nubaudė jį 50 rb. bauda,! Statkevičienė. Kitas susitikimas įvyks at Tiek pat iškėlė ir V. Rimkus fakulteto atstovai, kurie su o fakultete tą raštą tyliai . ■ -1 einančiais metais Kišiniove. (MMF), tačiau, būdamas sun rinko tiek pat taškų, kiek ir gė i bylą. Ir baigta. pastarųjų Reikia tikėtis, kad ir ten mū kesnis už J. Simanskį 600 medikai, tačiau Atėjo žiemos sesija. Trečia® sų krepšininkai pasirodys ge gramų, turėjo tenkintis antrą tarpe buvo vienas antrosios kursis E. Maleckas pradėjo® ja vieta. vietos laimėtojas, o visi isto laikyti. .. II kurso egzaminus® rai. V. ŽEMIETIS XX LTSR studentų žaidynių rikai, dalyvavę varžybose, už Vėl studentauja... čempionas A. Opulskis (TF), ėmė trečiąsias vietas. Autoriaus nuotraukoje: Sąžiningi studentai kraip<B kijeviečių krepšį atakuoja irgi po ilgesnės pertraukos Dabar Universiteto sunkia- pečius: „Laisvas klausytojas® A. Pavilonis, geriausias Vil dalyvavęs varžybose, jau ro atlečiai ruošis XXI LTSR Argi toks būna tarybinėj! niaus Universiteto komandos vimo veiksme parodė, kad Aukštųjų mokyklų žaidy- aukštojoje mokykloje?" 1 nelinkęs užleisti pirmos vie- nėms. žaidėjas. J. PASKOCINAS tuo pikčiau, kad į E. Maled ką panašių „amžinų studeri tų" Medicinos fakultete yri dar keletas: antrakursis M Stakėnas, trečiakursės A. J> rulaitytė, J. Vaičeliūnaitė ,
Ir vėl teisininkai
■
A 3B
Kovo 2—4 dienomis Gome lyje ketvirtą kartą vyko krepšinio turnyras laikraščio „Gomelskij universitet" pri zams laimėti. Jame dalyvavo Kijevo, Kišiniovo, Vilniaus bei vietos universitetų komandos. Vyrų kolektyvų tarpe aiškiai pranašesni už savo varžovus buvo vilniečiai ir šeimininkai. Jų tarpusavio susi tikimas ir nulėmė, kam ati teks taurė. Baltarusiai savo žaidimą daugiausia grindė fizine jėga, —ir mūsų krepšininkai, būda mi gerokai techniškesni, pasi davė priešininkų pasiūlytam jėgos žaidimui. Tai labai atsi liepė rungtynių eigai. Nors beveik visą laiką pirmavo vilniečiai, kartais net labai dideliu skirtumu, tačiau nor malus rungtynių laikas nuga lėtojo neišaiškino. Pratęsimo pradžioje nedidelę persvarą Įgijo Gomelio krepšininkai, tačiau neilgam. Likus pusei
minutės iki trečio puslaikio pabaigos, rezultatas vėl bu vo lygus, o kamuolys — vil niečių rankose. Tačiau pasku tinė ataka — nesėkminga: 71:71. Antras penkių minučių pratęsimas. Sį kartą mūsų žai dėjai iš pat pradžių paėmė iniciatyvą j savo rankas ir neišleido jos iki rungtynių pabaigos. Galutinis rezultatas — 81:73 .Mokslo" komandos naudai. Vilniečiai šį turnyrą laimė jo jau trečią kartą, taigi — taurė visam laikui atiteko jų kolektyvui, vadovaujamam TSRS nusipelniusios sporto meistrės J. Daktaraitės. Spe cialus prizas buvo įteiktas mūsų universiteto puolėjui A. Paviloniui. Be jo nugalė tojų komandoje žaidė V. Jasiukevičius, V. Sidagis, A. Dankinas, V. Žemaitis, Z. Bruže, komandos kapitonas R. Kanopa (puikiai žaidęs šiose rungtynėse), S. Kruopas, D. Jankauskas, K. Baltramaitis.
STUDENTAS-MEDIKAS
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
APIE TAI RAŠĖME Praėjusiame „Tarybinio stu dento" numeryje rašėme, kad PEF studentas R. Kamaraus kas neblaivus vairavo moto ciklą ir už tai buvo nubaus-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
tas autoinspekcijos. Minėtas studentas šiuo metu yra aka deminėse atostogose, bet at sižvelgiant į tai, kad ligą gydo Kovo 16 d. 17.30 vai. Aulotokiais „vaistais", jis pašalin Universiteto skaitoJe .jvyks . tas iš Universiteto. vų konkursas. Norinčius da-
KAINA 2 KAP.
Skelbimai
REDAKCIJOS ADRESAS:
Finansų ir apskaitos fa teto III k. stud. B. Kabacl člūtė, R. Kuprys, V. Petrd tė. Filologijos fakulteto Ii stud. J. Zaicova, II k. I Autoriaus nuotraukose: (iš navičius, Norkūnas, A. R. Janulytė, IV k. stud į Anosovas. kairės) Universiteto stipruo Opulskis, L. Varnas. Medicinos fakulteto ii liai V. Sabotaitis, A. Stepostud. V. Rogovas, IV k. s| A. Klegerytė. Matematikos ir mechani fakulteto I k. stud. A. Nau lyvauti prašome užsiregist da , V. Papšys. II k. studl ruoti studentų profokomitete. Nugalėtojams skiriamos Striupas. Nuoširdžiai užjaučiame trys piniginės premijos ir du Gamtos fakulteto I k- S1 grupės draugę Rūtą JAUspecialūs prizai: GF profbiuTAKYTĘ dėl mamytės mir A. Matukynas, III k. studl ro prizas už įtaigiausią gam ties. tos grožio perteikimą ir IF Savickas. Chemijos fak. Fizikos fakulteto I » • 'I profbiuro prizas už geriau I. k. I gr. studentai S. Maskoliūnas ir R Pul| siai perskaitytą kūrinį istorine-revoliucine tematika. kas.
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 1143
LV 09156
REDAKTOl ALGIS Kl