caRVBims — YVU 1975 m. lapkričio 21 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 37 (937)
Es lebe «tie Freundschaft! PIRMADIENĮ, LAPKRIČIO 24 D., AULOJE ATIDAROMA PARODA „GREIFSVALDO UNIVERSITETAS VAKAR IR ŠIANDIEN". Paroda veiks lapkričio 24 — gruodžio 15 d. nuo 12 iki 17 vai.
Įvairių yra tiltų. Gražiausi tie, kurie jungia tautas ir žmonių širdis. Socialistinės sandraugos valstybių santy kiai, pagrįsti socialistinio in ternacionalizmo principais, yra puikus nuoširdžios drau gystės ir vaisingo, abipusiai naudingo bendradarbiavimo pavyzdys. Naujas, efektyves nio bendravimo formas įgau na socialistinių šalių aukštų jų mokyklų ryšiai. Musų Alma Mater bendrauja su Prahos (CSR), Liublino, Kro kuvos (LLR) universitetais, Erfurto (VDR) Medicinos aka demija, Magdeburgo aukštą ja technikos mokykla ir kt.
Doc. B. SUDAVICIUS Vilniaus V. Kapsuko universiteto prorektorius Kaskart .stiprėja ir plečiasi Vokietijos Demokratinės Res publikos ir Tarybų Sąjungos ryšiai. Kasdien mūsų įmonė se, aukštosiose mokyklose, gatvėse ir muziejuose gali su tikti svečių iš VDR. Draugiš ki ir dalykiški abiejų — VDR ir LTSR — respublikų, konkrečiai, Erfurto apygardos ir Vilniaus miesto, darbo žmonių kontaktai padeda stiprinti tautų draugystę, to bulinti gamybą, siekti naujų laimėjimų, pasitinkant Tary bų Sąjungos Komunistų Partijos XXV suvažiavimą. Tvirtas tiltas nutiestas tarp dviejų susigiminiavusių universitetų — Greifsvaldo (VDR) ir Vilniaus. Šiomis die nomis susilaukiame brangių svečių — į mūsų aukštąją mokyklą atvyksta Greifsvaldo Emsto-Moritco-Amdto uni versiteto vadovai aptarti to limesnius mokslinio ir kul tūrinio bendradarbiavimo pla nus bei pasirašyti sutartį
1976—1980 metams ir kon kretų darbo planą 1976—1977 metams. Svečiai iškilmingai atidarys parodą, nušviečian čią Greifsvaldo universiteto praeitį ir dabartį. Sutinkant .garbingą svečią, malonu prisiminti, kad su vienu iš seniausių Vokietijos Demokratinės Respublikos universitetų mūsiškis glau džiai bendradarbiauja nuo 1967 m. gruodžio mėnesio, kada buvo pasirašyta pirmoji draugystės ir bendradarbiavi mo sutartis. Per tą laiką daug mūsų pedagogų ir mokslo darbuotojų lankėsi Greifsval do universitete, ir didelis bū-
mūsų Higienos katedra su Greifsvaldo universiteto Hi gienos institutu. Abu jų va dovai prof. V. Kviklys ir prof. H. Knabė baigia rengti monografiją „Kaimo gyvento jų medicininio ir higieninio aptarnavimo pagrindai (VDR ir LTSR patirtis)", kuri pasi rodys trimis kalbomis (rusų, vokiečių ir lietuvių). Doc. A. Bitė su vokiečių kolegomis tiria moterų-traktorininkių darbo sąlygas, ruošia reko mendacijas darbui palengvin ti. z Turi bendrų reikalų ir gam tininkai. Šiuo metu Gamtos fakultete vieši mokslininkas
V. JUODAKIO prieš trejetą metų darytoje nuotraukoje matome Į Vilnių atvyku sius Greifsvaldo universiteto rektorių prof. dr. V. Imiqą (antras iš dešinės) ir dr. J. Mai (pirmas iš kairės) su docentais A. Ma siliūnu ir V. Lesčiumi
Draugystės turtai rys jų bendradarbių pabuvo jo mūsų universitete, Bendro mis jėgomis sprendžiamos aktualios mokslinės proble mos, keičiamasi patirtimi, li teratūra, skaitomos paskaitos, rengiami simpoziumai. Labai naudinga mums buvo Greifs valdo universiteto pagalba, ruošiant kvalifikuotus mūsų kalbininkų-genmanistų kad rus. Štai prieš metus Vokiečių filologijos katedros vyr. dėst. A. Zamackas pirmasis iš mū sų darbuotojų apgynė Greifs valdo universitete kandidati nę disertaciją. Juo .pasekė ir Vokiečių kalbos katedros dėstytoja J. Dikšaitė, šiemet ten pat apsigynusi kandidati nę disertaciją. Nuo rugsėjo pradžios Greifsvalde atlieka priešdiplominę 10 mėnesių praktiką keturios mūsų ger manistės. Seniai ir vaisingai bendra darbiauja (daugiausia kaimo higienos problemų srityje)
iš Greifsvaldo, Bendrosios botanikos ir augalų fiziologi jos katedros vedėjas prof. K. Kioleris. Su šia katedra jau senokai bendradarbiauja mū sų Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedra, pas vokiečių kolegas buvo išvy kę prof. J. Dagys, prof. P. Bluzmanas. Dabar prof. K. Kioleris skaitys mūsų studen tams paskaitas apie fotobiologiją ir supažindins su nau ja metodika. Nepamirštamu įvykiu tapo Pergalės trisdešimtmečio mi nėjimas. Ta proga abiejuose universitetuose vyko tarptau tinė konferencija „Tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare pasaulin ė-istorinė reikšmė". Pirmoji šios konferencijos dalis vyko Greifsvalde, kur dalyvavo ir du mūsų atstovai — e. prof. p. V. Germanas ir doc. J. Dobrovolskas. Konferencijoje Vilniuje matėme beveik visų mūsų bendradarbiavimo part nerių — aukštųjų mokyklų
HERZLICH WILLKOMMEN, ‘ LIEBE FREUNDE!
Šiemet Grelfsvalde, tarp tautinėje studentų stovyk loje, dirbo ir ilsėjosi 20 mūsų studentų (juos mato te nuotraukoje dešinėje prie Greifsvaldo universi teto). Kairėje — viena iš se nojo universiteto Įžymy bių — rektoriaus kėdė.
Tarybų Sąjungoje ir socialis tinėse šalyse — atstovus. Iš Greifsvaldo buvo atvykę isto rijos daktaras J. Mai ir vyr. moks!, bendr. V. Lamprechtas. Mums labai malonu, kad turime daug gerų bičiulių Greifsvaldo universitete. Vie ną jų šiandien norėtume .pa minėti. Kas .bent kartą yra viešėjęs Greifsvalder geiai pažįsta draugę Heleną Bart, visada nuoširdžiai besirūpi nančią kiekvienu atvykusiu, nesvarbu, kas tai bebūtų — ar Vilniaus universiteto dės tytojas, ar studentas. Ji ir pati ne kartą buvojo pas mus. Gerbiama Helena Bart su didele meile ir rūpesčiu, negailėdama laiko ir energi jos, Demokratinėje Vokietijo je propaguoja Tarybų Lietu vos laimėjimus, supažindina su mūsų švietimu, literatūra, menu. Už visa tai mes labai dėkingi gerbiamai Helenai Bart, mūsų draugams Greifs valde.
Glaudžiai bendradarbiauj-' abiejų universitetų studentą atlieka gamybinę praktik dalyvauja darbo ir poils, stovyklose, sportinėse varžy bose ir t. t. Kiekvienais metais susitin ka universitetų vadovybės partinių, profsąjunginių ir j j jaunimo organizacijų atsto vai suderinti darbo planus, įgyvendinti bendras priemo nes. Ateinančiame penkmetyje numatoma toliau intensyviai bendradarbiauti, tiriant svar bias tarptautinio komunistinio judėjimo istorijos, medicinos, matematikos, biologijos bei kitų mokslų problemas. Nuoširdžiai sveikindami Greifsvaldo Emsto-MoritcoAmdto universiteto vadovus mūsų senojoje Alma Mater, tikimės, kad šis susitikimas, o taip pat susipažinimas su vaizdingais parodos ekspona tais dar labiau pagyvins abie jų aukštųjų mokyklų politinį; mokslinį ir kutūrinį bendra darbiavimą socializmo ir ko munizmo kūrimo labui. Sveiki atvykę, brangūs bi čiuliai ir kolegos!
* 1456 m. spalio 17 d. Greifsvaldo miesto bur mistro H. Rubenovo ini ciatyva buvo atidarytas Greifsvaldo universitetas. įį Universitetas išgyve no daugeli sunkių vidur amžių karų ir krizių. * Siaurės karo metu, 1712-aisiais, universitete svečiavosi caras Petras I. * 1747 — 1750 m. pagal matematikos, fizikos, geo grafijos, astronomijos pro fesoriaus A. Majerio pla ną ir jam pačiam vado vaujant buvo pastatytas pagrindinis šiandieninio universiteto pastatas. •it 1848—49 m. revoliu cijoje dalyvavo daugelis pažangių Greifsvaldo uni versiteto studentų. * 1861 m. buvo atida ryta pirmoji universiteto klinika. * 1887 m. universitete mokėsi 1000 studentų. * 1914 m. buvo imatri kuliuota 1451 studentas. * Pats tamsiausias uni versiteto istorijos Perio das — fašizmo siautėjimo metai, 1933 — 1945. * Tarybinei ArmiĮal iš vadavus Greifsvalda. bu vo vėl atidarytas (1946 m. vasario mėn.) universite tas. * Universitetas pava dintas jo auklėtinio ir istoriios profesoriaus (1800 —1811) Ernsto-Moritco-Arndto vardu. * 1956 m. universitetas šventė 500 jubiliejų. * Dabar jame yra ke turi fakultetai, dieniniame skyriuje mokosi 3000 stu dentų. * Greifsvaldo univer sitetas palaiko ryšius su Vilniaus, Brno (CSSR). Torunės (LLR), Segedo (Vengrija), Sarajevo (Ju goslavija) universitetais.
Parinko IV k. germa nistas R. BARZDA
BB PARTIJOS
SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ MOKYMĄSI!
Dėl teisės raportuoti suvažiavimui TSKP CK balandžio (1975 m.) Plenumo nutari mas apie eilinio XXV Par tijos suvažiavimo sušauki mą (1976 m. vasaryje) pa kėlė respublikos komjau nuolių ir jaunuolių akty vumą darbe, moksle ir vi suomeninėje politinėje veikloje. Daug komjauni mo organizacijų tapo reikšmingų darbų iniciato rėmis. Štai Vilniaus radi jo matavimo prietaisų ga myklos komjaunuoliai še fuoja svarbiausių produk cijos rūšių gamybą, dirba devizu ,,Komj a u n i m o kontrolę — kokybei". Šiai ir kitoms patriotinėms ini ciatyvoms pritarė LLKJS
CK Biuras, jos plačiai pa plito respublikos jaunimo tarpe. 1975 m. rugsėjo 12 d. VLKJS CK Biuras priėmė nutarimą apie socialistinio lenktyniavimo dėl teisės pasirašyti Lenino komjau nimo raportą TSKP XXV suvažiavimui organizavi mą. Jame sakoma, jog kiekvienas jaunas darbi ninkas ir kolūkietis, spe cialistas ir mokslininkas, studentas ir moksleivis tu ri dirbti komunistiškai, puikiai mokytis, nenu krypstamai vykdyti mora linį komunizmo statytojo kodeksą, įnešti savo as meninį indėlį į visaliaudi
nę kovą už garbingą Ko munistų partijos suvažia vimo sutikimą. Kiekvie nas komjaunuolis turi iš tiesų kovoti dėl garbin gos teisės pasirašyti Ra portą. Universiteto komjauni mo komitetas, vadovauda masis VLKJS CK reko mendacijomis, paruošė studentų socialistinio lenk tyniavimo metodiką. Lenk tyniavimas vyks kiekvie noje akademinės grupės komjaunimo organizacijo je. Šiose komjaunimo or ganizacijos grandyse vyks tarpinis ir galutinis (1976 m. vasario mėn.) lenkty niavimo rezultatų sumavi-
mas, kurio metu ir bus iš aiškintas nugalėtojas. Tei sė pasirašyti Lenino kom jaunimo raportą suvažia vimui bus suteikta studen tams, sėkmingai derinan tiems puikų mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veik lą. Žodžiu, goriausiems iš geriausių. Komjaunimo organizaci jose būtina reguliariai su muoti socialistinio lenkty niavimo rezultatus, kas dvi savaites operatyviame komjaunuolių pasitarime išrinkti etapo nugalėtoją. Tikslinga, pavyzdžiui, įsteigti pereinamąjį man datą, kuriame įrašyti eta po nugalėtojo pavardę.
Ar sunku studijuoti užsienio kalbą
KOMJAUNUOLIŲ DAR BAI IR MINTYS
INTERVIU SU VOKIEČIŲ KALBOS KATEDROS VEDĖ JU DOCENTU VYTAUTU BALAlSlU
SMD: KALBAM KOKYBĘ
Paskutiniuoju metu univer sitete skiriamas nemažas dė mesys užsienio kalbų dėsty mui ir studijavimui. Matyt, tuo rūpinasi ne vien tik ka tedra.
APIE
UŽSIENIO KALBŲ KA TEDROS GRUODŽIO PA BAIGOJE IŠVARDYS STU DENTUS, KURIE PER SE MESTRĄ TINGĖJO IR TODĖL NEGALES GAUTI ĮSKAITOS A. STANEVIČIAUS nuotr.
Propaguokim ir skatinkim Vienas iš pagrindinių mo mentų studentų mokslinės draugijos veikloje yra darbų apžiūros ir konferencijos. Per praėjusius mokslo metus uni versitete vykusiose konferen• cijose perskaityta beveik 1500 pranešimų, iš jų 78 — kitose šalies aukštosiose mo kyklose. Konferencijos ir toliau lie ka viena iš pagrindinių SMTD formų. Ji aktyvina studentus žymiai daugiau, ne gu rengiamos, darbų, apžiūros ir konkursai. Po universiteto XXVII stu dentų mokslinės konferenci jos buvo paruoštas leidinys „1974/75 m. m. geriausi stu dentų moksliniai darbai", ku ris turėtų išeiti iš spaudos dar šiemet ir bus 280 psl. ap imties, tiražas — 300 egz. Tokio leidinio spausdinimas, be abejo, prisidės prie stu dentų mokslinės veiklos ak tyvinimo. Dabar draugija turi 3-jų laipsnių diplomus, taigi, skatinti galime daugiau. 1974 m. gruodžio 10—12 d. d. universitete vyko res publikinė apžiūra. Į 21 sekci ją iš 9 Lietuvos aukštųjų mo kyklų buvo pateikta 665 dar bai, iš jų — 304 universite to studentų darbai. Be to, 22 darbai iš Universiteto buvo pateikti i sekcijas, veikusias Kaune. Iš 326 Universiteto darbų 72 buvo apdovanoti. Praėjusiais metais į apžiū rą pateiktų darbų skaičius buvo ribotas — ne dauviau 15 iš vienos aukštosios mo kyklos. Vis dėlto vertinimo komisijos buvo perkrautos bereikalingu darbu peržiūrėti daugybę darbų, o aukštosios mokyklos vargo, gabendamos didelius ryšulius. Visos mo kyklos stengiasi pateikti ap žiūrai darbų ne mažiau, kiek leista, nes kasmetinio studen tų mokslinės veiklos konkur
so vertinimo anketoje 19 a svarstomos posėdžiuose. Ne punktas skamba taip: „stu patenkinamai rašoma studen dentų darbų, pateiktų apžiū tų mokslinės veiklos apskai roms bei konkursams, skai ta Filologijos fakultete, Tary čius". Atidžiau pažiūrėjus to ba tikrinimo metu neturėjo kią darbų masę, galima pa net savo darbo plano. sakyti, kad dauguma jų ga Studentų mokslo tiriamojo lėtų būti geriau apiforminti, darbo propagavimas labai išbaigtesni, kad būtų tikrai padeda studentus įtraukti į verti respublikinėje apžiūro šią veiklą. Daugelyje fakul je atstovauti aukštajai mo tetų net būreliai leidžia kyklai. Mūsų nuomone, šį sienlaikraščius, stendus, o punktą derėtų iš konkurso fakultetų sienlaikraščiuose vi nuostatų išbraukti. Tas pats sada rašoma apie studentų liečia sąjunginę darbų apžiū mokslinę veiklą. „Tarybinis rą: ir čia daug bereikalingų, studentas" beVeik visuose techninių sunkumų turi įveik praėjusių metų numeriuose ti fakultetų SMD Tarybos. spausdino medžiagą apie stu Nors praėjusiais mokslo me dentų mokslinį darbą. Salia tais į sąjunginę apžiūrą bu mokslo pirmūnų Garbės len vo pateikti tik 67 darbai (vi tų fakultetuose galėtų būti dutiniškai po 6 iš fakulteto), stendai su aktyviausių SMD jų kokybė galėtų būti daug narių nuotraukomis, trumpu geresnė. Preliminarinėmis ži jų mokslinių pasiekimų apra niomis, 3 darbai (MMF, FAF, šymu. Ne labai kas žino, ko ChF) pažymėti diplomais. 15 kius apdovanojimus ir už ką darbų, siųstų Gamtos fakul gauna fakultetų studentai, ak teto, ir 9 darbų, siųstų Medi tyviai dirbantys mokslini cinos fakulteto, nė vienas ne darbą. apdovanotas. Atsiųstos recen Nėra įdomios konferencijų zijos rodo, kad nėra jokio ataskaitos ir jas spausdinda •reikalo siųsti darbą, kuriame mi maža ką tepasiekiame. nėra naujų idėjų ar origina Daug geriau spausdinti prane lių darbo metodikų. Fakulte šimus, ar bent jų anotacijas, tai turėtų rimčiau atrinkti tematika, liečiančia studen darbus. tus, visuomenės mokslus. O Ryšiai su kitomis aukšto tokių renginių universitete siomis mokyklomis yra svar buvo: konferencijos „Stu bi pažintinė ir skatinimo dentų sveikata", Visuomenės priemonė. Studentai konferen mokslų konferencija, skirta cijų metu bendrauja su sve Pergalės prieš fašistinę Vo čiais, susipažįsta, dalijasi pa kietiją 30-mečiui ir Tarybų tyrimu, auklėjami internacio valdžios atkūrimo Lietuvoje nalizmo dvasia. Mūsų Uni 35-mečiui, II ateistinė konfe versiteto studentai, grįžę iš rencija Gamtos fakultete. Fi konferencijų, savo Įspūdžius lologijos fakultete net 4 pasakoja būreliuose, grupėse, konferenci jos-minėjimai. rašo spaudoje. Sėkmingesniam darbui Stu Fakultetų SMD Tarybų dentų mokslinė draugija dar veiklos kontrolė taip pat turi turi rezervų. Vienas jų — tikslą aktyvinti 'jų darbą, su tinkamas mūsų veiklos pro sipažinti su darbo patyrimu pagavimas ir narių skatini atskiruose fakultetuose. Uni mas. Pagalvokime apie tai versiteto SMD Tarybos narių dažniau. patikrinimo ataskaitos buvo Doc. p. Šileikis
lę galima būtų svetima kalba.
pasiskaityti
Ar nejaučiamas atstumas tarp vidurinės mokyklos kur so ir programos aukštojoje mokykloje? Ypač pirmame Noriu pirmiausia pabrėžti, kurte. kad didelės paramos susilau Uždaviniai aukštojoje mo kėme iš irektorato. Anksčiau kažkodėl pro pirštus buvo kykloje visai kiti. Pagrindinis žiūrima j užsienio kalbos stu ketvertų metų kurso uždavi dijavimą. Skola iš jos de nys yra išmokyti studentus kanatuose nebuvo laikoma skaityti specialybės literatū už skolą. Ypač tai galima bu rą be žodyno pagalbos ir su vo pastebėti Fizikos, Pramo sikalbėti buitinėmis temomis. nės ekonomikos fakultetuose. Tačiau mes neiname tiesiogi Kai rektoratas ėmėsi griežtų niu keliu. Viskas vyksta pa priemonių prieš užsienio kal laipsniui. Pirmąjį semestrą bos skolininkus, reikalai uni kartojamas vidurinės mokyk versitete pasitaisė. Dabar jau los kursas, gramatika, ugdomi negalime skųstis nepakanka šnekamosios kalbos įgūdžiai. mu dekanatų dėmesiu. Sustip Antrajame — jau pirmoji rėjo ryšiai tarp jų ir mūsų. pažintis su specialybės litera Fakultete vokiečių kalbą dės tūra. Nuo antro kurso pra to keli dėstytojai. Vienas iš džios studentai skaito ir ver jų yra atsakingas už ryšius čia tik specialybės literatū su dekanatu, t. y. pateikia rą. Taigi, metodika visame jiems žinias apie paskaitų universitete bendra. Skiriasi lankymą, pažangumą. Tai pa tik krūvis. Du fakultetai — deda laiku išaiškinti pritin- Istorijos ir Filologijos — tu ginčius studijuoti užsienio ri keturias savaitines valan kalbą ir imtis griežtesnių das, kituose fakultetuose tėra priemonių. Toks bendradar tik dvi savaitinės valandos. biavimas jau davė rezultatų. Tiesa, artimiausiu laiku vi Skolininkų žymiai sumažėjo. suose fakultetuose užsienio ■kalba bus dėstoma ketverius Gal kelis žodžius apie ka metus. Bandysime keisti ir tedros dėstytojus. valstybinio egzamino temas. Iki šiol čia dominavo buiti Dėstytojų kolektyvu nega nės. Dabar stengiamės kuo lime skųstis. Šiuo metu ka daugiau duoti specialybės te tedroje dirba 23 etatiniai dės mų (pvz.: „Mano specialybė", tytojai. Šeši iš jų turi moks „Naujausi pasiekimai mano lų kandidato laipsnius. Reta specialybėje", „Žymiausi ma kuri tarpfakultetinė katedra no srities mokslininkai"). Pa šalies aukštosiose mokyklose liekamos ir buitinės temos. gali tuo pasigirti. Beveik vi Taigi, šnekamieji Įgūdžiai tu si dėstytojai tobulinosi spe rėtų pagerėti. Tai ir yra mo cialiuose kursuose Maskvoje, kymo kokybės kriterijus. Minske, Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje. Taigi, Jūsų minėtuose Fizikos, dėstytojai — savo dalyko ži Matematikos ir mechanikos novai. fakultetuose paskaitų lanky Na, o studentai... Studen mu domimasi nereguliariai. tai gana skirtingi. Jau se Dar nėra čia ir lankymo žur niai žinoma tiesa, kad vieni nalų, todėl ir kontroliuoti sun žmonės linkę prie tiksliųjų kiau. Dėstytojai irgi nelabai mokslų, kiti prie literatūros, dažnai apsilanko dekanate. treti prie kalbų. Visapusiškai Finansų ir apskaitos fakulte gabių labai reta. Tur būt. tuo te visai kitoks vaizdas. Ten ir paaiškinamas nevienodas (rengtas net specialus užsie studentų dėmesys užsienio nio kalbų kabinetas, yra lan kalbai įvairiuose fakultetuose. kymo žurnalai, kurie leis Štai fizikai, matematikai, ma kontroliuoti paskaitų lankymą tyt, linkę į tiksliuosius moks per visą kalbos dėstymo lai lus. Gal jiems ir sunkoka ką. Panašus kabinetas ren kalbas studijuoti. Bet neuž giamas Pramonės ekonomikos mirškime, kad šiuolaikinis fakultete. Griežta lankymo specialistas, nemokantis už kontrolė, matyt, turėtų pakel sienio kalbos, yra pasmerk ti dėstymo kokybę. tas likti konservatyviu. Jam tektų apie naujienas užsieny Be abejo. Tuose fakultetuo je* sužinoti tik iš referatyvi- se, kur užsienio kalbai skir nių žurnalų. O jie pasirodo tos tik dvi valandos savai dažnai jau pavėluotai. Me tėje, paskaitų lankymas yra džiaga juose ne iš pirmų šal bene svarbiausia gero moky tinių. Kalbos mokėjimas — mosi priežastis. Kitų mokslų tai lyg raktas į pasaulį. Juk aibėje dažnai užsimiršta iš gimtąją kalba pasirodo tik mokta medžiaga. O jei dar nedidelė dalelė visos reika užsiėmimas praleistas, tai at lingos literatūros. Kilą dale siranda didelė spraga, kurią
Vaikinus ir merginas, ku rie žengia pirmose lenkty niaujančių gretose, turi pažinti ne vien grupės ko lektyvas. Nuolatinį dėme sį jų pasiekimams ir pa tirčiai skirs fakultetų bei universiteto spauda, jų nuotraukos puoš Garbės lentas, o pavardės — Gar bės knygas. Kiekvieno komjaunuo lio pareiga dirbti ir mo kytis giliai įsisąmoninus tai, kad jo asmeniniai pa siekimai įeis į Lenino komjaunimo raportą, kad jo pastangomis kuriama kolektyvinė komjaunuo liška dovana Komunistų partijai, jos XXV suvažia vimui. L. CIBUTAVlClUS komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas gan sunku paskui užpildyti. Lankantiems užsiėmimus šiuo atveju daug lengviau įsisa vinti kursą. Mat, pusę užsi ėmimo yra kartojama praeita medžiaga, o pusę — moko masi naujos. Tuo būdu ta pa ti medžiaga pateikiama lyg ir du kartus, ir todėl ilgiau išlieka atmintyje. Mums ro dos, kad studentai, nelankau tys užsiėmimų, daro žalą tik sau. Katedros dėstytojams be dekanato pagalbos kiek sun koka kovoti su nelankan čiais. Nebent baudžiant ir save, t. y. skiriant papildo mas valandas darbui su sko lininkais, kas į dėstytojo krū vį neįskaitoma. Lainkymo kontrolei stiprinti šiuo metu universitete įvedami lanky mo žurnalai specialiai už sienio kalboms. Kol kas ne visi fakultetai juos turi. Ta čiau, tikėsimės, ateityje jie padės ne tik dekanatams, bet ir dėstytojams. Pabaigai gal papasakotum . te apie katedros pastangas gerinti užsienio kalbų dėsty mą. Dekanatai Ir specialybių katedros yra tuo suinteresuo ti. Ypač Fizikos ir Matemati kos fakultetuose, kur labai daug specialybės literatūros yra užsienio kalbomis. Ruo šiant kursinius bei diplomi nius darbus, tenka neiš', en giamai studijuoti specialybę užsienio kalba. Dėl to ir referentų-vertėjų užsiėmimus VPF lanko daugiausia šių fa kultetų studentai. Ekonomis tai literatūra užsienio kalba naudojasi labai retai. Tik riausiai, gerinant užsienio kalbos dėstymą, neišvengia mai kils ir jaunųjų specialis tų kvalifikacija.
Kiekviena katedra stengiasi pakelti savo dalyko dėsty mo lygį. Stengiamės ir mes. Gautas naujas vokiečių kal bos vadovėlis, turime magne tofono juostų kalbos įgū džiams ugdyti. Kasmet vis iš leidžiame chrestomatijas skai tymui. Dabar beveik visos specialybės jas turi. Ruošia mos panašios chrestomatijos žurnalistams,. psichologams. Taigi, ne be katedros t> įstan gų, literatūros badu ųstis negalime. Rengiame ir kitas I priemones. Pernai n< ii'ogai I pasi rodėme respublikine '’l,? I slėnio kalbų olimpiadų ■■■ Pa I našią olimpiadą bandys:® | rengti ir šįmet. Bus ir naujo- I vė. Manome surengti vertėjl I konkursą. Visa tai kaip tiA I ir skirta užsienio kaitai stu- I d ijoms gerinti. I Paskutiniu metu stengia®* j propaguoti literatūrą vokeūil ■ kail>a .kursiniams ir d I niams darbams. Tik I ka I tokia literatūra yra 11 I siūloma, o ne P1’11'''X. I Naudos ji galėtų du '' I lės. | Aišku katedros I — tai dar M ‘ „ I
blausia
— atudenlu n°' ■
studijuoti užsienio kalbą. I jo mūsų pastangos nu j niekais. Dėkojame už pokalNkijsauskA’ Kalbėjosi L.
i(!ž švarą |ir kryptingą
Įvaizdinę Agitaciją I Universitete kasmett renJaina aplinkos ir patalpų p __ apžiūra. Neseniai [vaikymo apžiūros komisija (proios <■ l^._3 administracijos ir ikio" reikalams P. Eigminas, .artijos aktorius komiteto sekretorius ikioPoškus, .— darbuotojų profsąILngos Vietos komiteto pirl> pavaduotojas I. Ze1|| 1.liniuko erskis, šio komiteto gamybiės komisijos vadovas V. ■ Ponas ir Komjauniimo_ ko| jįteto narys A. Kasperūnas) | ožiūrėjo fakultetus, ir susuI ^vo atliktą darbą 1975 m. ■ Fakultetų dekanatai ir viĮomeninės organizacijos, re■ >anu VU ūkio tarybos, ge tai padirbėjo. Fakultetuose Ka puošnių ir informatyvių ■agramų (PEF, IF), išvaizdžių ■norasmitnių fotonuotraukų tematinių fotaparodų ■pač vertinga Medicinos faKltete tema — ,,Medikai ■imvos revoliucinio ir par■aninio judėjimo dalyviai"), ■etiškų stendų (jų gausu ■inio auklėjimo katedroje) ir [net dailės kūrinių parodų ■ F, Estetikos katedra). B’.rijos fakultete eksponuo■ a jo darbuotojų publikaciji paroda, turima fakulteto iuliliatų fotostendas, garbės ■ia, stendai, bylojantys apie fa3. įlieto veiklą. Medicinos Bultete kabo fakultete ^■sčiau dirbusių mokslininportretai. Pramonės eko^Kikos fakultete — viprieinama „Pasiūlymų ir | įgeidavimų knyga". Ma^■rii nuteikė žaliuojančios gėle r Pramonės ekonomikos, ^■cgijos, Istorijos fakulte tuos Galima pasigrožėti Fi lologijos fakultete atliekamais re*iuravimo ir dekoravimo JaAais. Remontuojami Che^■s ir Gamtos fakultetai, ^■misija rado ir nemaža trūĮumų. Tenka konstatuoti, tik Fizikos ir Filologijos ^■lietuose patikrinimo metu bu®jo studentai. Bet ir šie prie stalų netoli įėji-
■ REKYBOS
■akultete St|.!"aių profkomitetas, atsižv^gdamas į studentų ini| ą ir poreikius, visuose fak®lėtuose įkūrė kultūros klug[s. Prekybos fakultete jis praq|Įjo dirbti tik šiais mePirmasis jo stambesnis ys — dailiojo skaitymo rsas, skirtas TSKP XXV lavimui. kurse panūdo dalyvaužmonių (tai nemažai,' nūs su mūsų fakulteto tų skaičiumi). Didžiąją ų dalį sudarė pirmaelio skaitovų eilėse 'jo žodžiai: taika, žeeilė, Lietuva, revoliu-
buvo nelengva atgeriausius skaitovus, po V. Butkevičiūtė, A. ytė, D. Venckutė, V. 'ičiūtė. Šios skaitovės us mūsų fakultetui būuniveraiteto dailiojo o konkurse. v. ŽIDANAVlClOT® „TS" visuomeninė , korespondentė ketverius metus juos gelstantys rudens išskrendantys paukšsišypsantys dėstytojų ■ Tarp fuksų buvo ir s Prekių mokslo spec. ntų būrelis. metais jie jau baigė Paskaitų kursą, išsiiA ir išskubėjo į
paskaita. Į audi
mo (Filologijos fakultete net osios studentų darbo vasaros be raiščio) ir mokėsi. Jeigu dalyviai aptarė savo veiklą, susumavo savojo penkmečio fakultetuose būtų aktyvūs bu dintieji, j tinkamai kūrena LTSR rezultatus. Už aktyvų darbą ir visuo mas auditorijas visi studentai eitų nusirengę rūbinėse, ne meninę veiklą studentų sta AUKŠČIAUSIOSIOS būtų rūkančių neleistinose tybos būriuose LIETUVOS vietose, nesimėtytų nuorūkos TSR AUKSCIAUSIOSIOS TA RYBOS PREZIDIUMAS apdo ten, kur jų iš viso neturėtų būti. Pavyzdžiui, Finansų ir TARYBOS vanojo Garbės raštais grupę aktyviausių SSB judėjimo da apskaitos fakulteto studentais perpildytoje 209 auditorijoje lyvių. Tarp jų — Tatjaną PREZIDIUME MOTORlCEVĄ, universiteto paltai gulėjo ant kėdžių, o inžinierę, Minvydą UTARĄ, to paties fakulteto III aukš Vilniuje įvyko respubliki Pramonės ekonomikos fakul to fojė matėme paltais ap krautą palangę. Tuo metu nis studentų statybos būrių teto studentą, Praną ŽIŪKĄ, rūmų rūbinėje buvo pakan sąskrydis. Jubiliejinės, 25- Medicinos fakulteto studentą. kamai vietų. Fakultetuose — MMF di džiojoje auditorijoje, PEF braižykloje ir kt. — dar ap rašinėjami stalai. Švaros sto koja Fizikos fakultete. Fakultetuose neestetiškai tvarkomi skelbimai. Dažniau sia jie be tvarkos sukabinė „Lyroj", kur pardavinėja prie stirtos magnetofono juos ti lentose, kabinami kur pa kavą ir konjaką, laukiu ka tų, šūsnis įrašų: šifravimas, kliuvo (ypač Fizinio auklėji vos. Priešais eilutėje stovi perrašinėjimas, metrikavimas, mo katedroje, MF). mano amžiaus jaunuolis, o transkribavimas ir kitoks Fakultetai turėtų atnau jam pro nosį į bufetą ranką smulkus kapstymasis, kur jinti senas skelbimų lentas tiesia solidus dėdė, gerašir reikia begalinio atidumo ir ir senus stendus, tvarkingiau diškai kreipdamasis į mano kantrybės, tylus darbas, be galo lėtai judantis pirmyn, ir estetiškiau daryti juose bendraamžį: — Jūs studentai, laiko tu visi metai iki kitos vasaros, stacionarinius užrašus. • kol pagaliau visa, kas per Nepateisinama, kad pačiose rit, palauksit... — Prašau neįžeidinėti žmo dvi savaites surinkta, bus su Didžiojo Spalio išvakarėse beveik visuose fakultetuose nių! — matau, kaip jaunuo tvarkyta, atiduota saugoti ir naudotis mokslo įstaigoms, kabėjo pasenę sienlaikraščiai, liui muša į veidą raudonis. Piliulę nurijau. Greit jos daugiausia universiteto bib buvo nemaža tuščių stendų, aitrus skonis nuslinko. Tačiau liotekos rankraštynui ir įvai nepakankamai kryptingi. kartais nei iš šio, rodos, nei riems LTSR Moikslų akade Daugiau dėmesio reiktų iš to iškyla tie žodžiai... mijos institutams, o prieš tai skirti Marksizmo-leninizmo Atvažiuojam bulvių kasti ir straipsniai mono kabinetui Saulėtekio alėjoje. tai, žiūrėk, po tris prižiūrė parašyti grafiniam rinkiniui apie tyri Jame galėtų būti jaukesnė tojus į kiekvieną lauką pa nėtą apylinkę. aplinka ir ryškesnė kabineto stato: ar tai jiems, miesčio „Per pertrauką išsiima bal specifika. niukams, darbą dirbti -— pa Naujuose rūmuose Saulėte liks pusę žemėse, išsilakstys, tas korteles, išdėlioja tarsi kio alėjoje reiktų sutvarkyti obuolinigi sodai suvilios... kortas ir pasišnibždėdamos palanges: dalis jų keramiki Jau kaip studentas, taip ir pradeda skubiai rašyti. Ir tai jos vadina — moksliniu nių plytelių nubyrėjusios. nerimtas žmogus. Jiem tik darbu!“ — tai vienam „Ne Apžiūros komisija, susuma knygeles skaityti ir po viso muno" numery Lukrecijaus vusi fakultetų atliktą darbą, kius ten šokius maklinėti. K., dvidešimt treji metai ne tvarkant aplinką, patalpas „Prieš trisdešimtmetį pen bei vaizdinę agitaciją, nusta kiolikos, šešiolikos metų pa sėkmingai ieškančio įdomaus gyvenimo būdo, ironija mer tė tokias vietas: auglys galėdavo tapti šeimos ginoms, dirbančioms SMD. I — Pramonės ekonomikos maitintoju; šiandien jis — Man irgi kažkada, po vidu fakultetui. aštuntokas, devintokas, ku jinės, visi pasišventėliai II — Istorijos fakultetui. riam mokytis liko kone tiek krapštukai, prasėdantys dienas III — Filologijos fakultetui. pat metų, kitaip jis nepajėgs prie knygų, skrupulingai dėIV — Teisės fakultetui. dalyvauti šiuolaikinėje gamy liojantys, naršantys faktelius, V — Prekybos fakultetui. boje. Tokiu būdu susidaro va- įknibę į ženklus, schemas, VI — Medicinos fakultetui. kumas tarp fizinių jėgų, pa formules, atrodydavo nepilna VII — Fizikos fakultetui. sitikėjimo savimi ir realių verčiai, pusiau gyvi keistuo VIII — Finansų ir apskaitos galimybių tapti savarankiš liai. Kol neperpratau jų, kol fakultetui. ku", — vienam interviu apie nepažiūrėjau jų akimis, kol IX — Matematikos ir me mus pasakė mūsų ministras nepamačiau jų didelės tylios chanikos fakultetui. profesorius H. Zabulis. Taigi. aistros savo pomėgiui. Nevertinti Gamtos ir Che Bendraamžiai, kartais ir ma Žmogus nelygu žmogui: mijos fakultetai, dėl vykstan žesnių gabumų, gal menkes nelygu temperamentas, išsi čio remonto. nio intelekto ir dvasios po lavinimas ir daugybė kitų reikių, —• jie, baigę profesi ■ ---- > nę technikos mokyklą ar pa r---prasčiausius specialybės kur tori ją atskubėjo grupės kura sus, dirba ir uždirba, teisėtai torė doc. G. Milvydienė, gali tuo didžiuotis, nes tai jie daug dėstytojų ir svečių. kuria gėrybes, kuriomis nau Vadovė apžvelgė grupės dojamės ir mes. pasiekimus. Svarbiausias stu O tie mes — kaip dievo dentų bruožas — darbštumas. paukščiai: nei sėjam, nei Ne veltui du kartus savo pa piaunam... Taip išeina? žangumu ir visuomenine Papasakosiu apie savo veikla tarp universiteto gru pių jie iškovojo prizines vie draugus — universiteto kraš tas. Per ketverius metus eg totyrininkus. Mintyse ryš biologinių ir socialinių jo zaminuose gauta 187 penke kiausia jų vakaronės. Ir ši tai, 173 ketvertai ir 44 tre- čia, mūsų rūmuose, ir įvai komponentų. Vienas didžiau sią pasitenkinimą patiria šo j etai. Grupėje — 8 mokslo riausiuos Lietuvos sodžiuos, kio siautuly ar bokso ringe, miesteliuos, daugiausia vasa pirmūnai. ne mažesnį — radęs Buvusi fakulteto komjauni- rom, per kompleksines eks kitas naują matematinį sprendimą, mo sekretorė Sigita Mažuily- pedicijas. Taigi, po tikrai tė, iš sustingimo ir abejingu įtempto dienos darbo — vėl nugirdęs iki šiol neužfiksuo kokios tarmės priegaidę mo išjudinusi komjaunimo visas būrys keletą kilometrų tą ar fonemą, eilėraštyje perga darbą, pasiekė, kad Prekybos į sodžių, ir vėl tie patys žmo fakulteto komjaunimo organi nės: liaudies dainininkai, šo lėjęs minties, žodžio inerciją. „Negali būti matematikas, jei zacija universitete minima tik kėjai, pasakoriai, vis senesni nesi poetas, antraip nieko iš žmoneliai. Ir jaunimas. Atei geru žodžiu. Linksma, trykš tavęs neišeis," — yr pasakęs na kolūkių ar tarybinių ūkių tanti enengija ir labai drau giška Sigita visada laukiama pirmininkai, specialistai, pa prancūzų mokslininkas Šarapie savo ūkius, lis Anri, poetu, aišku, vadin draugų būryje. Visuomeninė sakoja veikla netrukdo jai mokytis džiaugiasi gerais derliais ir damas ne vien žmogų, rašan gerais žmonėm, o jei kokios, tį eiles. — ji mokslo pirmūnė. Kazimieras Garšva jau tre Prekybos fakulteto deka ir bėdas, rūpesčius iškloja. ti metai Maskvoj, TSRS nas doc. L. Butkevičius pa Šneka rimtai, pasitikėdami, Mokslų akademijos Kalboty linkėjo sėkmės praktikoje, jausdami tikrą dėmesį. Lyg ros instituto aspirantūroj. Kol padėkojo grupei už visuome nebe su tais pačiais vėjavai buvo studentas, ekspedicijose ninę veiklą ir aktyviausiems kiais studentais... Žmonės mindavo basas; kuprinė ant įteikė atminimo dovanėles. jau suprato, kad šie atvažia pečių ir makarai per so Visą nueitą prekiamokslių vo ne iš dyko smalsumo — džius! .. Kažkur Guostagaly, ketverių metų kelią parodė atvažiavo dirbti, tyrinėti jų netoli gimtosios Linkuvos, skaidrėmis. Malonu buvo pri apylinkės, jų gyvenimo, kad kur mokykloj praktikavosi, siminti linksmas studentiško pagaliau apie juos parašys net į apylinkės vykdomąjį knygą. gyvenimo nuotrupas. Rytą vėl tolimi kilometrai, komitetą „budrių" žmonių Pirmuosius grupės žings magnetofonas rankas ištam buvo nedraugiškai atgabentas nius prisiminė ir prodekanė po. . . Taip diena iš dienos, asmenybei išaiškinti: vaikšto, doc. K. Vaištarienė. Linkėji klausinėja, kaip tą lomelę, mų nepašykštėjo doc. A. Bu- dvi savaites. Važiuoja kas tą upeliūkštį, pertakėlį žmo met. Ne tik fuksai, oberfUk V. Mikalauscevičiūtė, doc. nės vadina, o daugiausia — kas, vyr. dėst. M. Dudėnas sai, bet ir diplomantai, ir kaip visokias miško vietas. jauni dėstytojai, kiti neprair (kt. ir buvo nutarta, kad miš nuskambėjo leidę nė vienos iš šešių eks Tai Auditorijoje ko spekuliantas... Dar dides pedicijų. „Ilgiausių metų"... Paskiau ilgutėliai vakarai nis įtarimas — taškelių ant E. RIMGAILAI!-®
SAVARANKIŠKUMO
Lapkričio 13 d. įvykusia me komiteto posėdyje buvo svarstyta, kaip Istorijos fakul teto III kurso psichologijos specialybės akademinės gru pės komjaunimo biuras ska tina studentus dalyvauti vlsuomeninėje-politinėje prak tikoje. Komjaunimo komitetas pri ėmė j VLKJS narius PEF IV k. studen'jzs R. Morkūnaitę,
A. Povllonytę, FF II k. stud. A. Sutkų. Į TSKP narius rekomenduo ti PEF jaunesnysis mokslinis bendradarbis R. Eimutavlčius ir stažuotojas A. Kasperūnas, kandidatais į TSKP narius — FF V k. stud. L. Cibutavičius, TF stažuotojas G. Kiš kis. Už komjaunimo bilietų pa metimą pareikštos nuobaudos MF I k. stud. J. Cepinskaitei, Fil. F aspirantei E. Gud, Fil. F II k. stud. R. Kontrimaitei, TF III k. stud. O. Rojutei ir V. Šiugždaitei.
ė nededa ir iš vis keistai ra šo, suprast neišeina.. . Ne kožnam išaiškinsi, kad renki vietovardžius ir užrašinėj! juos, o taip pat tarmės žo džius su visais sakiniais, fo netine transkripcija, kaip dialektologijos, žodyno moks lai reikalauja. Universiteto kraštotyros ekspedicijų nepraleidžia ir dabar, nors dėl aspiranto rango jaunesnių draugų pro fesorium iš Maskvos pravar džiuojamas. Kazimieras dėl to nesišiaušia, pagaliau ir bū ta ko: jis jau iš tikrųjų mokslininkas, tikras kalbinin kas. Keleto rimtų straipsnių apie savo tarmę autorius, jos patriotas. Beveik visi laiškai, kuriuos gaunu iš Maskvos, parašyti tikra šiau rės panevėžiečių kalba, net raštas savas — fonetinė transkripcija. {domiausia, kai Kazimieras po keleto mėnesių ar pus mečio grįžta, paprastai iš anksto nepasigarsinęs, tykiai praveria duris ir vietoj karš tų apsikabinimų ar elementa riausio „labas": —- Žiūrėk, žioply, praeitą kartą kiek klaidų pridarei! . . Ir jau žinau, kad neatstos,
duose nepastebėdavo: jo min tys buvo kitos. Pasivijo. Ir toji sesija nesiskyrė nuo ki tų, vėl buvo ar ne vien pen ketai, darbas, ruoštas SMD konferencijai, vėl prizinis. „Kaip ir mes... Viena tik, kas jame ypatingesnio: ką užsimojęs, ką reikia — Ba nys sugeba padaryti, padaro iki galo ir gerai," — lako niška grupės draugių (jis grupėj — vienintelis vyras) charakteristika. Ne kiekvie nas šituo galėtumėm pasigirt. Nors jaučiam, kaip šitai svar bu: pamažu tampam tokie, kaip atliekam savo darbą. Profesorius T. Ivanauskas, jau senatvėje žiūrėdamas į nugyventas dienas, svarbiau siu savo nuopelnu pripažino „tai, kad (...) nieko nemė gau daryti vidutiniškai". Viskas prasideda nuo men kų dalykų, netgi didžiausias žemės stebuklas — meilė. Taip ir meilė gyvenimui, mei lė darbui. Laimingas, kam ji ateina „iš pirmo žvilgsnio", bet dažniausiai pašaukimo ke lias ilgas, klaidus... Kasmet iš respublikos aukš tųjų mokyklų dieninių skyrių dėl nepažangumo ir kitų priežasčių išbraukiama tūks
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
PRELIUDIJA nusitemps į audiovizuali nę laboratoriją, uždarys įra šų kabinon, ir turėsiu iš nau jo skaityt jo nesibaigiančius žodžius ir sakinius, jis pas kiau klausys ir perklausinės, tikrindamas savo hipotezes, ir vėl keiks mane. .. Bonifacas Stundžia. Pavasa rį baigs lietuvių kalbos ir li teratūros specialybę. Aršus kalbininkas, draugų pramin tas „Lapsus linguae“ („Kalbos klaida"), nes kiekvieną, kam tik kas ne taip išsprūdo, tuoj pataisys. Pasirinko spe cializaciją, kurioje visus pen kerius metus moko ne tik fi lologų ašarom aplaistytos lo tynų kalbos, bet ir senovės graikų, netgi šitų nebegyvų kalbų istorijų.. . Kalimo daug, niekur nuo jo nepa bėgsi. Nors Bonifacas, ar Ba nys, kaip jį paprasčiau vadi nam, visai neneša į kaliką: gyvas, sangviniškas, regiu jį vienmarškinį, suprakaitavusį nuo ilgo smarkaus grojimo, prasišiepęs, ir, aišku, dar dai nuoja: „Žalkaus polką šokit šokit“... Jei pats Žalkus, t. y. Valius Zaikauskas, ar Regi mantas Pranaitis, abu fizikai, jau universiteto darbuotojai, perima armoniką, Banys, re gėk, jau sukasi... Tą vakarą universiteto ka vinukėj irgi viskas taip pat. Plušo, dūko — sušilo. Ir pri reikė staigiai parbėgt bendrabutin ir vėl grįžt. Lauke šaltis... Atsigulė skaudančia galva — mokytis jau buvo nebe įmanoma. Bet rytdienai, kaip ir kiekvienai graikų kalbos paskaitai, turi būt išverstas geras gabalas teksto. Trečią nakties atsikėlė. Galva jau plyšta... Atvažiavo greitoji. Meningitas. Keletą savai čių Banį tematydavom, tik retkarčiais atėję aplankyti. Įsimesdavo nejauki mintis, kad grįš jau Banys — ne į mūsų kursą, kad be akademi nių neapsieisi. Tuo tarpu jis, matyt, šito šešėlio mūsų vei-
tantis su viršum studentų — vos ne ketvirtadalis tų aštuonių tūkstančių, kurie tam pa absolventais. „Kodėl aistra mokslui ne dažnesnė, negu pramušta gal va sportui, meno saviveiklai, visuomeninei veiklai? (.. .) Vienas iš „todėl“ ar tik ne bus moralinės kompensacijos vaidmuo. Gerų sportininkų, muzikantų, šokėjų, visuome nininkų, deklamatorių, solis tų būna vienas ar keli, jie savo sugebėjimais greit išsi skiria iš daugelio klasės ar mokyklos bendramokslių. Sportas, saviveikla tampa jaunos asmenybės raiškos dirva, o mokymasis daugeliui lieka bendra prievolė, nepa dedanti išsiskirti iš kitų,“ — VPI docentas V. Drotvinas svarsto apie vyresniųjų kla sių moksleivius. Mes irgi — kiek čia au gesni už .tuos „vaikus"! {tvirtinti, iškelti savąjį „aš" — vienas iš stipriausių asme nybės veiklos stimulų. Taip tvirtina psichologai. Tai kiek vienas užčiuopiam savy. Bet, mat, jei tavo galvoj pernelyg neužsigulėjo infan tiliškas lengvamintiškumas, tu pradedi matyti kiek toliau į priekį ir svarstyti, kas ko verta. Tu atmeti smagius, bet netoli tevedančius kelius ir išsirenki kitą, kurio gale di delis tikslas. Ar, tiesiai sa kant, tu, kai ko atsisakęs, rimtai mokais, tavo visuome ninė veikla, net tavo pramo gos, — visa sutvarkyta taip, kad padėtų tapti tikru spe cialistu. Kaip daro Kazimieras, kaip daro Bonifacas ir kiti links muoliai triūsinėtojai kraštoty rininkai, knygų ir kortelių „žiurkės" iš SMD — visi, ku riem studijų metai, šita, re gis, pernelyg užsitęsusi sava rankiško, „tikro" gyvenimo preliudija, yra savo aistros įtvirtinimas, gera didelio dar bo pradžia. VI. TALAČKONIS
KAS BUS PlRNjjJ Finišuoja „Komjaunimo J rėš" varžybos. Priekyje f] gia PEF, FAF, MMF krjrAJ das. Būsimą taurės savim?] išaiškins PEF bei FAF t'Jj ninku susitikimas, I įvyks šiandien 20 vai. ■?] versiiteto pirmojoje sa5| Kviečiame visus sporto rį gėjus, laikraščio skaitytoj užsukti pasveikinti nugaū-l jus.
TINKLld Pasibaigė LTSR mo| tinklinio pirmenybių pyJ/ ratas. Finišuodamos „Mokslo" tinklinink® prJj mėjo (0:3) iš respubj rinktinės narių sudand Kauno ,,Dinamo" komai] ir nugalėjo kitą KaunoJ mandą — „Šilką" (3:1) '1
TIKĖTI PERGALE Sekmadienį universiteto šaudymo sekcijas trenerio I. Vorobiejaus namuose nera dau. Teko jo ieškoti Vingio parke, SDAALR šaudykloje, kur treniruojasi mūsų šau liai. I. Vorobiejus aiškino sa vo auklėtiniams šaudymo me no pagrindus. . . .Sportinio šaudymo vete ranai gerai prisimena pirmuo sius savo žingsnius prieš 25 metus. -Ir pats sportinis šau dymas respublikoje tada bu vo naujiena. Trūko ginklų, aprangos, įgūdžių. Universite te tuo laiku buvo .du prisie kę šauliai — Medicinos fa kulteto studentas (dabar Rau donojo Kryžiaus ligoninės gydytojas) I. Vorobiejus ir Chemijos fakulteto studentas (dabar sporto meistras) S. Petrauskas. Šių dviejų entu ziastų rūpesčiu universitete ir
pradėtas kultivuoti šaudymo sportas. I. Vorobiejus prisimena: „Mudu buvome to dalyko pionieriai. Studijavome skir tinguose fakultetuose, todėl vidaus varžybose susikibda vome draugiškoje dvikovoje. Abu rūpinomės sekcijos rei kalais, užmezgėme pirmuosius ryšius su Tartu universiteto ir Rygos žemės ūkio akade mijos šauliais..." Gyvenimas nestovėjo vieto je: 1959 m. I. Vorobiejus tampa universiteto šaudymo sekcijas treneriu ir suburia po „Mokslo" sporto klubo vėliava šaunų kolektyvą. Jis — daugkartinis respublikos čempionas ir rekordininkas, daugelio sąjunginių varžybų ir 38-jų pasaulio pirmenybių Maskvoje dalyvis. Šiandien I. Vorobiejus -taip pat daly
Kodėl merginos nežiūri į vyrus?
vauja varžybose, tačiau jau kaip sąjunginės kategorijos teisėjas arba treneris. Nemažas būrelis puikių šaulių paliko universiteto au ditorijas: matematikė D. Pet rauskaitė, ekonomistai R. Ka tinas ir F. Žiedas ne kartą buvo respublikinių varžybų nugalėtojais ir rekordininkais. R. Zacharka, dabar žurnalis tas, visada teiraujasi apie sū nų Ričardą, antrakursį medi ką, kuris iš tėvo perėmė es tafete ir taip pat yra univer siteto šaudymo rinktinės na rys. Rūpesčių niekada nemažė ja, o iš praeities išplaukę, jau pamiršti darbai atrodo daug menkesni už tuos, ku riuos dar teks įveikti. Į pir mąjį šiais mokslo metais sek cijos užsiėmimą atėjo 40 nau jų narių. Tiesa, po mėnesio
Atidžiau pažvelkime į laikraščių, žurnalų iliust racijas (turiu omeny nuo traukas). Nueikime į fot opa rodąs. Pastebėsime, kad moterų portretai kur kas įdomesni, nuoširdesni, gyvesni, pagaliau tų port retų ir daugiau. Puikus pavyzdys dabar veikianti Profsąjungų kultūros rū muose fotoparoda, skirta tarptautiniams moterų me tams. Kodėl fotografija skriaudžia „ąžuolus"!? Straipsnio ar apybrai žos veikėjai visada .būna patrauklesni, jeigu rašan tysis išreiškia savo simpa tijas jiems. Taip pat ir fo tografijoje. Su fotoapara tais daugiausia darbuojasi vyrai, gal todėl ir turime daugiausia dailiosios lyties nuotraukų. Mes, vyrai, norime, kad kuo daugiau moterų fotografuotų, kad dažniau objektyvas nukryptų į mus! Gal po metų kitų jos surengtų meninės fotogra fijos parodą, skirtą tik vyrams. Kuo mes bloges ni? Mes irgi -būnam -švel nūs, susimąstę, laimingi, ir šypsotis gražiai mokam, ir gerai dirbti. Pabandykime įsitikinti patys. Pradžiai redakcijai pateikiau keturias nuo traukas. Dviejose iš jų — šypsosi mergina ir vaiki nas, o kitose — panašų darbą bedirbą taip pat mergina ir vaikinas. Ku rios geresnės? Taigi, fotografės, nesnausk.it! L SKIRPSTAS
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
jų sumažėjo trečdaliu, tačiau ir likusių daugoka, taigi, rū pesčių užtenka. Daug sekcijai padeda aprūpinti komandą, organizuoti vidaus varžybas, išvykas universiteto SDAALR komitetas ir jo pirmininkas B. Blažys. Tik, vis dėlto, di džiausia našta tenka koman dos treneriui. Sportinis šaudymas — ne kaubojiški triukai kino ek rane. Todėl mokyti šaudymo meno I. Vorobiejus pradeda, pasakodamas apie šaulio psi chologiją. Tai ne atsitiktinis dalykas, nes pirmųjų nesėk mių kartėlis dažnai padaro galą tolimesniiiam tobulėjimui. __ 1<labai svarbu įsiTreneriui klausyti į sportininko širdies plakimą — kada lemia sekundės, tikras žodis visada padeda, Tikriausiai todėl universiteto šaulių rinktinė res
publikinėje aukštųjų mokyk lų spartakiadoje jau ketve rius metus iš eilės moterų grupėje — čempionai, o vy rai užima II—III vietas. „Svarbiau už mokėjimą ką daryti yra tikėjimas tuo, ką darai... Štai kokio meistriš kumo mes siekiame dabar —■ tikėjimo pergale". . . .Trenerio svajonė tapo komandos svajone, dar dau giau — tikslu. Nuostabu, kai taip atsitinka. Skliautuotame tire pokši šūviai. Sportininkui reikia įtempti visas dvasines ir fi zines jėgas. Treneris I. Vorobiejus eina nuo vieno auk lėtinio prie kito, vis ką nors patardamas, pataisydamas...
RANKINIS Prasidėjusiose LTSR moJ rų rankinio pirmenybėse sji mingai žaidžia „Mokslo“ į manda. Ji pasiekė pc.-gjį prieš Klaipėdos NSK (13:|į Šiaulių „Elnią" (11:10), jį no „Atletą" (18:17) ir tinėse sekundose pralaimį I Kauno „Medvilnei" (13:iį I „Mokslas" turnyrinėje 1® I Įėję užima antrą vietą.
SPORTO ĮVYKIUS APŽVELGIA J. STEPONAVIČIUS
V. ARMALIS Autoriaus nuotraukos
POKALBIS „MOKSLO" KLUBE Kam kam, o sportininkams rūpesčių netrūksta. Taurės ir diplomams rinkti reikia prakaito, ir dar kiek! Tie, t riems rūpi sportas (pasirodo, ne visiems — trūko įstos jos, Finansų ir apskaitos, Chemijos, Prekybos sporto d bų pirmininkų), — praėjusį antradienį „Mokslo“ klJ aiškinosi, ginčijosi, dalijosi patirtimi. „Mokslo" pirmininkas E. Paškevičius supažindini) J naujųjų mokslo metų XXVIII tarpfakultetinės universitJ spartakiados, skirtos TSKP XXV suvažiavimui, miM tais. Diskusijų ir ginčų metu padarytos pataisos, tiinl šiai, padės dar geriau rengti varžybas. Nemaža pataisa (tai tik sparto labui) padaryta ir aptariant fizkultūrai masinio darbo fakultetuose konkurso-apžiūros nuostata Netrukus sporto klubas visus nuostatus, nurodymus, si žybų lenteles išleis atskira knygute. Fakultetų atstovai pasidalino j pogrupius (tai vieBfcl nuostatų naujovių!) stalo teniso, krepšinio, tinklinioBj futbolo ta-rpfakultetinėms varžyboms. Šį šeštadienį štai®. ja krepšinio pirmenybės. Iškilmingas universiteto spff. kiados atidarymas — sekmadienį, 13 vai. sporto sakB Kviečiame dalyvauti.
1
mokytis, tačiau vis Įėjau, kadangi mes me labai neturtingi' mingai studentei suki<m 84 metai.
jiH
•II
Amerikietė Berta Farmer neseniai įstojo į vie ną Niujorko koledžų. „Vi są gyvenimą aš norėjau
Studentas rašo tėvamsreikalo neišleidžia rBėgloju net paskui tro»» — sutaupau 4 kap. I Tėvas atrašo: ..Bėgi™ I kul taksi, daugiau I si“.
vai. to.
prie
Medicinos DĖMESIO!
Jaunuosius kviečiame 1 „Taryb' • dento“ redakciją r 25 d. 18.30. vai. Studentu profĮ^j
Už elgesj, nesuderinamą su tarybinio studento vardu — girtuokliavimą. Iš Interklubo pašalintas IF III k. istorijos spec. studentas E. Meilus. Interklubiečiai, ekspedicijos „Mano Tėvynė — TSRS“ da lyviai maršrutu Vilnius —Rau donė—Vilnius, renkasi lapkri čio 23 d. (sekmadieni) 6.30
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
TSKP Istorijos kaL kolektyvas nuošu“ , Jaučia bendrajioųĮiĮ Stefaniją ČEPULI * mylimo tėvelio
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15170 Užs. Nr. 3470
reda$ ALGISf