ŠIAME NUMERYJE: gerai mokytis
—
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS)
cam/Binis suuoencas
i
MŪSŲ PAREIGA
TURISTAI ŠVENČIA SAVO JUBILIEJŲ KAIP SUTINKAME PIRMAKURSIUS
nRTM«DON°SIOS VĖL,AVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO R PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
UNIVERSITETO LITERATŲ BALSAI
Nr 12 (1037) 1978 m. balandžio 14 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Šiandieną Respublikiniuose Profsąjungos kultūros rūmuo se vyksta Jubiliejinės viktorinos „400 atsakymų apie Vil niaus universiteto praeltj ir dabartj" III respublikinis tu ras. Dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų komandos.
Linkime visiems Jubiliejinės viktorinos dalyviams Įdomių atsakymų ir geros sėkmės!
Apie naujos Konstitucijos projektą ĮDOMUS SUSITIKIMAS Filologai turi gražią tradi ciją. Kiekvieną pavasarį, kai pirmieji saulės spinduliai nu spalvina mūsų senojo Univer siteto kiemelius, iš visų res publikos kampelių suvažiuo ja pirmakursių tėvai. Sitų su sitikimų metu jie supažindi nami su studentų mokymosi sąlygomis. Taip pat kalbasi su grupių kuratoriais, apta ria juos dominančias proble mas su dėstytojais. Ir šiais jubiliejiniais metais atvyko didelis būrys studen tų tėvų. Prodekanas A. Jo vaišas papasakojo apie Alma Mater istoriją, pasiruošimą 400-ų metų sukakčiai. Susi rinkusiems svečiams koncer tavo fakulteto saviveiklinin kai.
Neseniai respublikinėje duryje Lietuvos TSR Konsti- TSR 1940 metų Konstitucija, spaudoje pasirodė Lietuvos tucijos projektas buvo pa- pakitimų labai daug. Šiuos TSR naujos Konstitucijos skelbtas liaudies svarstymui, pakitimus, visų pirma, sukėprojektas. Šiuo metu Lietu- — Kaip Jūs apibūdintumė- lė pakitimai realiame gyvevos darbo žmonės aktyviaite santykį tarp LTSR Konsti- nime. Tai žymūs pakitimai įsijungė į jos svarstymą, tucijos projekto ir TSRS ekonominėje ir socialinėje L. SKIRPSTO nuotraukoje: Fakulteto prodekanas A. Jo LTSR naujos Konstitucijos Konstitucijos? sferose. Visa tai atsispindi vaišas skaito paskaitą. projekto ruošime dalyvavo — Tarp TSRS Konstitucijos šiuolaikinės išsivysčiusios viVVU TF Valstybinės teisės ir sąjunginių respublikų suomenės santykiuose, katedros vedėjas doc. Kęstu- Konstitucijų yra labai glauNuostatai, kurie įtvirtinti tis Lapinskas. Jo ir paprašė- dus ryšys. Tai buvo būdinga pirmame ir antrame Konstime pasidalinti mintimis. ir ankstesnei sąjunginei bei tucijos skyriuose, kaip minė— Lietuvos TSR Aukš- respublikų konstitucijoms, tai jau, būdingi visai šaliai. Jie čiausiosios Tarybos Prezidiu- pastebima ir dabar. Kaip ži- atspindi viso3 sąjungos, va rnas sudarė darbinę komisiją noma, TSRS ir sąjunginėms dinasi ir respublikos ekonoLTSR Konstitucijos projektui respublikoms būdingas tas minio-socialinio ir politinio paruošti ir preliminariai pats ekonominis, politinis ir gyvenimo pasikeitimus. Ressvarstyti. Šios komisijos dar- socialinis pagrindas, vieninga publikos Konstitucijos probe teko dalyvauti ir man. sąjunginė pilietybė. Federaci- jekte žymiai pilniau ir plaPirmasis šios' komisijos po- nė mūsų valstybės sandara čiau apibrėžiama aukščiausių sėdis įvyko praeitų metų lie- ir demokratinio centralizmo valstybės valdžios ir valdymo pos mėnesį. principas sąlygoja ir tai, kad organų kompetencija, šių Ruošiant ir preliminariai mūsų šalyje egzistuoja vie- organų formavimo tvarka, svarstant Lietuvos TSR nau- ninga valstybės organų siste- veiklos principai. jos Konstitucijos projektą, ma. Todėl, pvz., tokie pagrinPirmą kartą Lietuvos TSR daug dėmesio buvo skirta diniai nuostatai, liečiantys Konstitucijoje nustatyta valspreambulės formulavimui ir visuomeninės santvarkos ir tybinio-ekonominio ir socialiypač tiems skyriams, kuriuo- politikos pagrindus, santykius nio vystymosi planų sudaryse fiksuojami respublikos tarp valstybės ir asmenybės, mo, svarstymo ir tvirtinimo valstybinės santvarkos ypatų- yra formuluojami TSRS tvarka. Visa tai yra grynai Nuotraukoje: pasirodo jaunieji saviveiklininkai. mai. Ypač tai pasakytina Konstitucijoje ir sąjunginių respublikos Konstitucijos saapie III, V, VI ir VII sky- respublikų konstitucijose be- vitumas. rius. Paruoštas projektas bu- veik analogiškai. Naujosios Lietuvos TSR —-----------vo pateiktas Konstitucinei — Kokie būtų svarbesni Konstitucijos projektas bus komisijai, kuriai rekomenda- Lietuvos TSR naujosios Kons- patvirtintas balandžio 19 die vus, Lietuvos TSR Aukščiau- titucijos projekto bruožai? ną. siosios Tarybos Prezidiumo Palyginti naujos Konstitu— Ačiū už pokalbį, nutarimu šių metų kovo vi- cijos projektą su Lietuvos V. KVEDARAS
KONKURSAS
Vilniaus Universiteto komjaunimo komitetas ir „Tarybi nio studento" redakcija skelbia tarpfakultetinį sieninės spaudos konkursą, skirtą VLKJS — 60-mečiul. Konkursui organizuoti sudaryta komisija: 1- Z. Besasparytė, VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja 2- A. Nugaraitė, „TS" redaktorė 3- V. Monstavičiūtė, komjaunimo komiteto narė 4- R. Gaballs, PEF komjaunimo organizacijos sekreto rius
5- E. Butkus, komjaunimo komiteto narys
Bus vertinama: ’■ Sienlaikraščių Idėjinis bei meninis lygis 2- Skelbiamos medžiagos aktualumas: atskleisti komjaunimo darbų grožj ir prasmę, papasakoti ^Pie svarbiausius organizacijos darbus, geriausius jos na-
fin3; KalP laikraštėlyje atsispindi lui ir VVU 400 metų jubiliejui. 4- Sienlaikraščių periodiškumas.
pasiruošimas
VLKJS
5- Bendradarbiavimas su „Tarybinio studento" redakcija, ^“kursas prasidėjo 1978 m. balandžio 1 d. Ir truks iki m- spalio 29 d. uRalėtojų laukia apdovanojimai!
PIRMASIS UMV ERSITETE Tą vakarą auditorijos Iange ilgai negeso šviesa. Vyko nekantriai laukto bibliofilų klubo steigiamasis posėdis. Prezidiume — knygos patriarchai: e. prof. p. V. Žu„Mes keliaujam keliaujam kas (Mažvydo bibliofilų klubo mūsų kelias be galo..." pirmininkas), docentai G.-RaNe atsitiktinai šie žodžiai guotienė, L. Vladimirovas, į mūsų dainą užklydo. Juk iš V. Urbonas. Visi jie — aktikrųjų — kelias be galo. tyvūs knygos bičiulių draugiKaip išėjom į pirmąjį savo jos nariai. Nedidelė auditorižygį taip dvidešimt metų ir ja Saulėtekio alėjoje vos sutebekeliaujam. Sajanai ir talpino visus norinčius dalyChibinai. Kaukazas ir Sibiras. vauti. Ką gi, galime didžiuoKarpatai ir gintarinės Baltijos te — tai pirmasis studentišpakrantės. Išvaikščiojom kas bibliofilų klubas mūsų skersai išilgai visą respubli Alma Mater ir antrasis res(Mus aplenkė ką. O ir Vilnelės pakrantė publikoje. Šiaulių Pedagoginio instituto mis malonu pasivaikščioti. Taigi — mūsų klubui 20 studentai) Džiugu, kad į posėdį sumetų! Toks pat ir narių am žiaus vidurkis. Mums 20! sirinko žmonės, žiną, ko jie Plačiau apie mūsų veiklą laukia iš šio naujo renginio, iTad bibliofilų tikslus ir keskaitykite 2—3 psl.
tinimus beliko tik „išguldyti baltajame metraštyje". Planų daug ir įvairių. Vieni vakarai bus skirti pokalbiams apie klasikinę ir moderniąją literatūrą, kiti — suburs patyrusius bei jaunuosius plunksnos draugus. Kas žino, gal tai bus slenkstis į kurybos bei tyrinėjimų platumas? Juk dar tiek daug nežinios reikia nubraukti nuo literatūrinių, biografinių paslapčių... Renginių metu išgirsime apie knygų iliustravimą, poligrafijos meną, restauravimą. Nebus pamiršti ir kolekcionieriai. Jau pirmojo susirinkimo metu veikė V. Žuko ekslibrisų parodėlė, Besidomintys gali jais pasigrožėti pirmo korpuso šeštame aukšte veikiančioje ekspozicijoje. Koks klubas be garbės vai-
dybos?l Pristatome skaityto jams bibliofilų . klubo prezidentą II k. bibliotekininkyslės spec. studentą A. Mar kūną, busimo iždo rakto saugotoją R. Mažylytę, dailininkę J. Zaveckytę. Bendraminčiai rinksis kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį, 404 auditorijoje I korpuse 19 vai. Tikimės, kad kitame posėdyje matysime ir fizikus ir lyrikus, žodžiu, vi sus pritariančius posakiui „knygos kaip ir žmonės turi savo likimus". Visiems „Tarybinio studen to" skaitytojams būsime dė kingi už projektus emblemai, pavadinimui ir idėjas bibliofilų klubo darbui. Būtų gerai, kad tą vakarą taip ilgai negesęs žiburėlis virstų knygos bičiulius šildančia saule. EGLE JOVAlSAITE klubo metraštininkė
. ...................................................................................................................................................................................................... .
Universiteto turistų klubui — 20 EDVARDAS ŽIŽYS; ekono mikos kandidatas, be to — dėstytojas.
Jubiliejinė anketa
1. Kai tave vyresni „jau" ima, o jaunieji „dar" priima 1. Koks, jūsų nuomone, tinkamiausias amžius turizmui? j kelionę. 2. Kas jus atvedė pas turistus? 2. Niekas neskatino, at 3. Kurią iš kelionių atsimenate visą gyvenimą? virkščiai — visi atkalbinėjo. 4. Koks klausimas, jūsų nuomone, būtinas interviu su 3. Tian-Šanis. 1968-ieji. Vi turistu? są žygi tempiau dvi kupri 5. Kaip į šį klausimą atsakytumėt? nes. Mat, keliavau su žmo na. 4. Ar galima suderinti šei 4. Kokie ateities planai? 4. Na, tai kur ir su kuo 5. Labai norėčiau pakeliau myninį gyvenimą su turiz šį savaitgalį? mu? 5. Bet kur su bet kuo tik ti po Vidurinę Aziją. 5. Seimą tik į naudą. Iš nauju maršrutu. VYTAS PETRAUSKAS — trūkęs iš jos rūpesčių rato, IRENA BEINORYTE — stu irgi studentas, tiktai fizikas. nors į trumpiausią žygį, pa junti koks tas saldus žodis — dentė gamtininke. 1. Kol neturiu reumato, tol laisvė! jobjAS Šimėnas — tu 1. Bet koks. Svarbu entu ii keliauju. 2. Norėjau išmokti važinė ristas su 7-erių metų stažu. ziazmai. 2. Pati save. Nuo pirmųjų ti traukiniais. Zuikiu, žino 1. Nuo vienerių metų iki ma. žingsnių veržiausi keliauti. 3. Pirmąjį žygį. Nors ru begalybei. 3. Pirmasis žygis — krikš 2. Visų pirma — nepripa tas Ignalinos ežeryne. Buvo dens naktys ilgos, tame žy visada sulaukdavom žįstu jokių išskaičiavimų gy labai linksma. Daug netikė gyje tumų. Ir svarbiausia — krikš aušros (žinoma, nežygiuoda venime. Turizmas — mano hobi. tas — tai tikras! (sulijo) mi).
KELIONIŲ PAVILIOTI Taip jau sutapo, kad UTK švenčia 20-metį, o mūsų sek cija ,,PE — liuks" — 2-jų metų jubiliejų. Nors ir labai mažytis, bet vis dėlto tai — mūsų jubiliejus. Viskas prasidėjo nuo pa prasčiausios ekskursijos į Salaspilį (Latvijos TSR), kurią organizavo dėstytojas J. Kon
čius. Jis ir tapo ta kibirkš timi, kuri uždegė mūsų turis tinius laužus. Susibūrė į sek ciją daugiausia antrakursiai. (Dabartiniai ketvirtakursiai). Ilgam atmintyje liks pirma sis žygis. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad tą kartą visiems nerimas gniaužė kvapą. Ar pajėgsim? Nusitiesė slidžių trąša iš Lentvario į Tra kus. .. Nusitęsė ir nenutrūko. Dabar jau slidžių žygis marš rutu „Lentvaris — Trakai" tapo mūsų tradiciniu ekono
MES DAR Visi, kas myli gamtą, kas vietoj koncerto pasirenka upelio čiurlenimą ar lakštin galos giesmę, keliauja Lietu vos keliais, takeliais. Atosto gų ir švenčių metu pavyksta ir toliau ištrūkti. Tada stu dentų daina skamba Urale ir Sajanuose, Kaukaze ir Chibinuose. Maršrutai labai įvai rūs. Ypač įdomūs, pilni ro mantikos ir sunkumų žygiai su slidėmis žiemą. Mūsų aštuoniukė pirmoji šią žiemą išvyko į kategori nį žygį už respublikos ribų. Grupės nariai — aš ir septy ni vaikinai. Visi gamtinin kai. Turistai sako, jeigu drau gas su kuprine ant pečių kartų su tavim nugalės visus sunkumus, žinok — jis tik ras Draugas. Mūsų vadovas, J. Šimėnas — užkietėjęs tu ristas, ne kartą pabuvojęs įvairiose Tarybų Sąjungos
vietose. Šį kartą jis važiuoja su mumis į Chibinų kalnus Kolos pusiasalyje. Kaip mus sutiks poliarinė gamta? Dvi dienos traukiniu, ir mes jau vietoj. Žygį pradedame Imandroje. Šaltukas gnaibo skruostus, nosį. Jaučiam — tikriausiai žemiau dvidešim ties, gaila, kad termometrą pamiršome. Tačiau niekam nerūpi šaltis. Visi veržiamės link kalnų, kurie stovi išdi dūs, prisidengę baltu sniego apklotu. Vadovas dar kartą kompasu patikrina maršruto kryptį. Šiandien tik iki Ciorgaro papėdės. Skubam, nes čia, už poliarinio rato, grei tai temsta. Laikas ruoštis nakvynei. Svarbiausia šiuo momentu — pasidalyti darbus. Niekas ne kreipia dėmesio ,kad šaltis kausto pirštus. Iš pradžių su liepsnojo laužas, po to išky la palapinė. Karšta arbata
mistų žygiu. Po to buvo Ig nalinos, Palūšės ir kitos arti mesnės bei tolimesnės apylin kės. Iš pradžių organizavom tik poilsio dienų žygius. Ant raisiais savo gyvavimo me tais artimiau pradėjome bendrauti su Universiteto tu ristų klubu, nes iki tol ke liavom daugiausia atskirai, organizavome žygį po Žemai tiją 1977 m. rudenį. O tiks liau — saulėtą bobų vasarą. Keliavo keturios UTK grupės — tarp jų ir ,,PE — liuks”.
grąžina išsekusias jėgas. Pa lapinėje šilta. Visi dėkingi krosnelei, kuri dosniai sklei džia šilumą. Kitą dieną įveikėme pir mąją perėjų — pietinį Ciorgarą. Per aštuonias žygio die nas įveikėme šešias perėjas. Jos viena už kitą gražesnės. Kalnai, aplink vien tik kal nai, tik kažkur žemai po ko jomis matai žalius miškų plo telius. Saulė visą dieną ne pakyla aukščiau kalnų, tik įvairiomis spalvomis nudažo kalnų viršūnes. Skamba turis tinės dainos žodžiai. .. .Štai ir paskutinė perėja. — Jukš — perlakas. Ten žemai jau matosi Kirovskas. Dabar ga lėsim pailsėti, pasėdėti šil tam kambary, bet širdy liūd na, kad reikia atsisveikinti su kalnais. Kiekvienas su tiktų pabūti prie laužo, pa sigrožėti apšerkšnijusiom eg lėm ir beržais. Iki pasimaty mo, kalnai.
1. KUZMINAITil, Gamtos fakulteto geogr. spec. II kurso studentė
naktį, visai iš kitos pusės (apie 7 km lanką aplink kai mą sukom). Pagaliau prie pat tikslo į purvyną įklimpom. Traukiu Reginą ir pati grimztu. Jinai mane — irgi ne ką geriau sekasi. Bet pa baiga gera: šilta, sausa ir jauki. 4. Iš ko pažinsi turistą? 5. Kur atsisėda, ten ir GRAŽINA KADŽYTE — miega. Ką paduodi, tą ir val go. Eina tiek, kiek gali, ir žurnalistė. paskui dar tiek, kiek reikia. 1. Kuo senesnis keliausi — Žygyje svajoja apie jaukų namų židinį, prie kurio pla tuo jaunesnis jausies. 2. Pradėjau keliauti su nuoja naujus žygius. kraštotyrininkais. Per vaka ruškas susipažinau su turis A. POLIUKAITIS — dėsty tais. toja. 3. Kur pabuvoji — viskas 1. Nuo vienerių iki šimto sava. Sibire — taiga bekraš tė, Šiaurėje — ledo kelias, septyniolikos. Kryme.. . Bet įsimintiniausia 2. Draugai. 3. Saulėtekį prie Elbruso, turbūt kelionė nuo Vydenių į Ricielius (ir tie ir tie Dzū ir saulėlydį prie Ignalinos. kijoj). Dviese su Regina sku 4. Ar jau apkeliavai savo bėjom prisijungti prie kraš rajoną! totyrininkų. Na ir. .. At 5. Tik pas kaimyną buvau. ėjom, tiesa, jau apie vidur Degtukų pasiskolinti.
3. Altajų. Čia pirmą kartą supratau, kokia jėga yra ko lektyvas ir koks menkas vie nišas žmogus. 4. Ar nebijai nusivilti ir kiek ilgai ruošiesi keliauti? 5. Nieko nėra idealaus. O keliausiu dar ilgai: juk rei kės parodyti kalnus sūnui, o paskui, gal ir anūkui.
Įspūdingai atrodo apylinkės nuo rūkuose paskendusio Medvėgalio, Grigždutės, Mo teraičio. Aktyviai dalyvavo me ir Žemaitijos žygių užda rymo šventėje. Kol kas svarbiausias sekci jos gyvavimo įvykis — ka tegorinis žygis į Chibinus. Tiesa, čia mums nepasisekė sukomplektuoti „grynakraujės" ekonomistų grupės. Vi sais vargais ir džiaugsmais dalijomės pusiau su geolo gais. Visus vienodai kerėjo
KELIAUTI,
PAŽINTI, NENURIMTL
Lygiai prieš du dešimtine čius, saulėtą pavasario dieną susirinkęs nemažas Universi teto keliauninkų būrys, nu tarė susiburti į atskirą ko lektyvą. Tą mintį netrukus ir įgyvendinom. 1958 metais įsteigtas Vilniaus Universite to Turistų klubas. Balandžio 19-tą dieną įvyko pirmasis studentų turistinis sąskrydis Žydiškėse. Apie mūsų turistų svajones, viltis ir planus tada pasakojo „Tarybinis studen tas" linkėjo kloties, ilgų ir gražių žygių. Praėjo dvidešimt metų. Vi si tie linkėjimai išsipildė. Da bar Universiteto turistų klu be apie 300 studentų. Tai įvairiausių fakultetų ir įvai raus amžiaus žmonės. Visi čia lygūs. Senieji mūsų klubo na riai — „veteranai" puikiai sutaria su pradedančiais ke Šiaurės gamtos grožis. Susi liauti. Universitete turistų draugavom’ Keliausim kartu klubas gali pasigirti savo se ii toliau. nomis tradicijomis ir šventė Tai tiek trumpai apie mū mis: naujokų krikštynos, sų ,,PE — liuks". Daug keliij įvairūs sąskrydžiai; įdomios neišvaikščiota. Tačiau kartą vakaronės, turistiniai Naujie pradėję, ekonomistai keliaus ji metai ir kitokios žiemos visada. bei pavasario šventės. Ir visus kviečiame su mu Keliaujama įvairiai: dvira mis ar be mūsų — keliauki čiais ir pėsčiomis, baidarėmis te! ir slidėmis. Išsiplėtė kelionių R. STABRAUSKAS tinklas. Keliaujame po mūsų Pramonės ekonomikos plačius tėviškės klonius, po fakulteto turizmo sekcijos snieguotuosius Kaukazo, Kar pirmininkas patų, Chibinų, Altajaus, pie tinio ir poliarinio Uralo kal nus. Plaukiojame srauniomis Latvijos, Lietuvos, Karpatų ir Karelijos upėmis. Vien tik 1977—78 metais įvykdėm apie 44 kategorinius žygius, iš jų IV kategorijos — 2, III-ios — 4, II-os — 18, I-os — 20. Kiekvieną šeštadienį sekmadienį bei per šventes organizuojami turiningi poil sio dienų žygiai. UTK palaiko glaudžius ry šius su Latvijos, Riazanės, Odesos universitetų turistais. Taip pat draugaujam su KPI, LŽŪA, VISI, ir VPI turistais. Dažnai kviečiame į tradici nius klubo sąskrydžius minė tų ■ aukštųjų mokyklų turistus, taip pat dalyvaujame jų ren giniuose. _ Daug padirbėjo Universite to turistų klubo aktyvistai, kurdami turizmo sekcijas Fi zikos fakultete, Gamtos fakul tete, EKFF bei PEF. Mano me, kad šios sekcijos padės studentams aktyviau įsijung ti į klubo veiklą. Plėsti turistinę veiklą pa deda Universiteto klubo ve teranai: E. Žižys, R. Jakučiūnaitė, T. Šidiškis, V. Gauėys, G. Račiukaitis, R. Benaitis, JŠimėnas, V. Valutkevičiiitė ir daugelis kitų aktyvių stu dentų, noriai dirbančių atsa kingą ir įdomų darbą. Šiais metais išrinkta UTK valdyba turi išspręsti dar daug įvairių problemų. Tiki mės, kad mums daugiau nei iki šiol padės sporto katedra, profsąjungos komitetas, kom jaunimo biurai ir fakultetų dekanatai. Bėga dienos, metai ir nies tikimės, kad mūsų turistų klubas dar labiau suklestės, dar ilgesni bus mūsų kilo metrai, dar daugiau atsiras turistinės kuprinės mėgėjų Norėtųsi, kad turizmas Uni versitete klestėtų vis labiau ir labiau, o visas studentų darbas būtų turiningas ir prasmingas. D. SAMKUS, Universiteto turistų klub” pirmininko pavaduotojas
Universiteto Turistų klubo aktyvas buvo daugelio naujų turistinių priemonių organi zavimo iniciatorius respubli koje. Čia 1961 metais kilo mintis ir buvo suruoštas pir masis konkursas geriausiam respublikos turistiniam kolek tyvui išaiškinti. Mūsų akty vas surengė kitą įdomią prie monę „Turistinis pavasaris septynmečio keliais". Taip pat gimė mintis organizuoti žiemos keliones „Snieguolė", o įgyvendino jas Vilniaus turistų klubas. Daugelis mūsų daugiadie nių kelionių turėjo konkretų tikslą. Universiteto turistai keliavo 16-osios Lietuviško sios divizijos kovų keliais, tarybinių partizanų mūšių, legendarinės Capajevo divizi jos kovų už Kaukazą vieto mis. Mūsiškiai buvo BAM'e dar tada, kai ten dirbo tik geologai. Ne kartą lankėmės žymių žmonių darbo ir gyve nimo vietose, stambiose ga myklose, muziejuose. Mūsų turistų grupė buvo pripažin ta nugalėtoja respublikiniuo se sąskrydžiuose.
SĖKMĖS! Daugelį turizmo sąskrydžių medalių puošė trumpas ir iš raiškingas šūkis „Keliauk, pažink, nenurimkl". Jis gimė Universitete. Per pirmąjį res publikos aukštųjų mokyklų studentų sąskrydį prie Strė vos norėjome pasveikinti sa vo šūkiu, bet pritrūkome me džiagos. Tad po ilgų svarsty mų užrašėme tuos tris žo džius. OVA,
1959 60 metais Universi teto auklėtinių iniciatyva buvo sukurtas lietuviškas au tostopas, kurį VLKJS CK pri pažino geriausiu šalyje. "’čiau naujovių galimybė1, neišsemiamos, kaip ir šaltinio vanduo. Mūsų Universiteto Turistų klube buvo ir yra daug gabių organizatorių, ku rie įnešė gražų indėlį į Vil niaus miesto ir respublikos turistinius sąjūdžius. Tai: V. Aliulytė, V, Baltrūnas, A. Dembinskas, V. Gobis, J. Paršeliūnas, I. Sadlauskaitė
ir kiti. Mums, veteranams, sunku orientuotis dabartinio Univer siteto turistų klubo veikloje. Visų tų, kurie būrė ir puo selėjo UTK pirmąjį dešimt metį vardu, dabartiniam ak tyvui linkime daugiau entu ziazmo, platesnių siekių. No rėtume Universiteto turistus visada matyti tarp geriausių iniciatorių ir aktyviausių ke liautojų.
V. JANUŠKIS, pirmasis UTK pirmininkas
i
Ant pečių nešiot nereikės Kartą respublikinėje bibliotekoje, laukdamas užsakytų knygų, įsišnekėjau su viena darbuotoja. Daug gerų žodžių ji pasakė apie Universiteto studentiją. Supratau, jog ir čia jaučiamos sesijos — tada kur kas daugiau skaitytojų, na, žinoma, ir darbo daugiau. Nustebau, kai ji išvardino keletą pavardžių tų studentų, kurie nuolat lankosi šioje bibliotekoje. Tarp išvardintųjų įstrigo viena, tiksliau pa sakius, prisiminiau jog jau ją kažkur buvau girdėjęs. Tai — Istorijos fakulteto bibliotekininkystės specialybes stu dentas Renaldas Gudauskas. Jeigu apie studentą šneka už Universiteto ribų, o dar su pagarba, tai išties malonu. Panorau susipažinti su šiuo vaikinu. „Paieškos" truko gana ilgai. Kai užsukdavau pas trečio kurso bibliotekininkus prieš paskaitas, vis neras davau R. Gudausko. Pasirodo, jis dirba pagal individualų darbo planą. Padėjo atsitiktinumas. Važiavau troleibusu į Antakalnį. Tarp būrelio pažįstamų bibliotekininkų pama čiau šviesiaplaukį vaikiną. Tai ir buvo R. Gudauskas. Neskubėdami žingsniuojame Saulėtekio alėja link bend rabučio. Šnekučiuojamės apie įvairius dalykus. Nejučio mis kalba pakrypo apie mokslus. Vaikinas mokosi pen ketais. Mintyse prisiminiau tradicinę penketukininkų kla sifikaciją. Vieni labai darbštūs, o kiti — gabūs (gali būti užimančių ir tarpinę vietą). Norėdamas patikrinti šio nu sistovėjusio skirstymo tikslumą, lyg tarp kitko sakau: — Visi tie penketukininkai „kala" per dienas ir naktis. Po šių žodžių pašnekovas stabtelėjo ir pažiūrėjo tokiu žvilgsniu, jog išsigandęs, kad nepabėgtų, aš tuoj pratęsiau: — .. .bet būna ir gražių išimčių. Juk visokių esama. Ir apskritai, ką išmoksi — ant pečių nenešiosi. Dabar Renaldas kiek pagyvėjo. Norėdamas įrodyti, kad ne visada ir penketukininkams pučia palankus vėjas, pa pasakojo keletą epizodų iš praėjusios sesijos: „Ateini j egzaminą, jaudiniesi. Pagaliau susikaupi, jau ruošiesi at-
Universiteto turistų sąskrydžiai ir jų nugalėtojai — fakultetai Sąskrydis — kada — kur — kiek studentų dalyvavo.
I
sakinėti. Dėstytojas tave apžiūri ir pradeda garsiai svars tyti, kodėl retai matęs paskaitose. Pasakau, jog dirbu pa gal individualų darbo planą. Išklausęs atsakinėjimą, prade da vartyti studijų knygelę ir tik pamatęs, jog penketų esa ma daugiau, ir jis parašo". Apie daug ką dar šnekėjomės, ne viską ir gali surašy ti. Renaldas groja gitara, mėgsta pasisukinėti po virtuvę (labai skaniai verda rūgštynių sriubą ir kepa bulves). L. SKIRPSTAS
Už pusmečio vėl krikštynos Kokių tik kalbų nesu girĮdomu, ką apie krikštynas ore sūkuriuojant gruodžio dėjęs apie šį žavų studentų pasakytų antrakursiai?.. Tą snaigėms...) renginį... Vieni sako — „fe, pačią dieną aplankiau ir Aš vėl paklausiau: „O štai nusibodęs štampas", kiti šau- juos. V. V., paklaustas, ar toje antroje krikštynų daly kis — „tegul „krikštija" vien su draugais norėtų fuksus je turbūt būna ir rimtesnių ketvirtakursiai", treti nurau- krikštyti, taip ir atšovė: nesklandumų". dę kukliai pastebi: „Kai tik „Nesuprantu, kam galėjo Algirdas K.: „Taip, kai stikliukas činkt — ir viskas ateiti -į galvą mintis, kad krikštynos ruošiamos žiemop, šuniui ant uodegos"... Kas juos krikštytų ketvirtakur- jos tampa eiliniu studentų teisus? šiai? Juk ir mus pernai susiėjimu, kuriame visko pa ieškodami atsakymo, pamė- „šventino" antrakursiai, tad sitaiko" . . ginkim grįžtelt į rugsėjį. Įdo- norime ,kad šiemet fuksai Zita B.: „Visa krkštynų mUi neįprasta būna VU nau- pagal mūsų dūdelę pašoktų!" ceremonija turi įvykti vėjokui pirmosiomis studijų Pasirodo, ne taip jau leng- liausiai rugsėjo 1-ąją. Netgi dienomis: visų akys nukreip- va išnarplioti tuos sudėtin- gražų pavyzdį jau turime: į t°s į jį. Visi nori padėti fuk- gus pirmamečių ir antrame- Donelaičio kiemą įjoja kviesseliui perprasti naująją tvar- čių santykius... Tačiau ar lys ant balto žirgo, kviečia M. O pačiam pirmakursiui nevertėtų gerai pagalvoti visus į Sarbievijaus kiemą, dažnai būna nelabai saldu.. . komjaunimo, studentų profsą- kuriame šeimininkauja filoloNeįmanoma būtų gerai at- jungos aktyvistams apie tai, gai. Užtverę kelią „budeliai" sPėti, ką jaučia ir galvoja kad graži krikštynų tradicija pašventina pirmakursius, "’ūsų „pirmametis", su juo netaptų nuoskaudos ar net kvieslys uždega aukurą... Pačiu nesušnekus. Aš pa- pažeminimo priežastimi? Fuksai sustatomi prie fontaklausiau: „Ar dažnai tenka Nenusivyliau, aplankęs Uni- no. Čia juos sveikina svarendrauti su antrakursiais? versiteto komjaunimo komi- blausieji renginio personažai galėtum pasakyti apie teto sekretoriaus pavaduoto- — Storoji ir Plonasis, Profevyresniuosius kolegas? ją Zitą Besasparytę ir studen- sorius Kirvis ir kt. Įteikiant A- L. (I į. žurnalistas) at- tų profsąjungos pirmininko studento liudijimus, kiekvie„Jiems gal trupučio pavaduotoją Algirdą Kumžą, nam pirmakursiui suskamba Kuklumo trūksta — perdaug Zita B.: „Šiuo metu mūsų varpas, skelbdamas naujo 'letla nosį prieš mus, fuk- krikštynos yra tarsi dvilypės: studento gimimą. Vakare viiuk iie ir81 tik antrus rugsėjo 1-ąją įvyksta pirma- si pirmakursiai kviečiami Į "Otelius čia mokosi". kuršių imatrikuliacijos ak- naujųjų mokslo metų atidaAš dar nepaleidžiu fukso: tas, kuriame dalyvauja daug rymą". " f norėtum, kad jus krikš- dėstytojų, gerbiamų svečių, Aš neiškentęs smalsauju: — ' ursiai, ar kad vy- studentų. O vėliau organi- „Tu jau penktakurse, bet gal nlrak zuojamos pačios krikštynos, pameni, Zita, kai tave knksre®' studentai"? bent i? ,,Gal geriau, kad pačios linksmybės..." (Daug- tijo, ar neteko nusivilti? Zita B.: „Tuo momentu, kai tu r Ketvirtakursiai krikšty- taškis — arba mano pašnen„’ . Jie būtų mums švel- kovės atodūsis — čia vietoj, krikštija - atrodo, kad esi nes dažnai dar krikštyjama, didelis vargšas, labai nunest». ar ką..."
1959 Bražuola 75 GF V.30—31 (Trakų raj.) II 1960 Rykantai 305 MF V.7—8 III 1961 Želvės ež. 450 FMF V.6—7 (Vievio apyl.) IV 1962 Akmenos ež. 600 ChF V.12—13 (Trakų apyl.) V 1963 Gvazdikai 250 ChF V.ll—12 (Nemenčinės ap.) VI 1964 Bražuola 220 GF • V.9—10 VII 1965 Ilgio ež. 950 GF V.10—11 (Pabradės ap.) VIII 1966 Topelio ež. 410 GF V.7—8 (Bezdonių apyl.) IX 1967 Kukiškis 470 GF V.8—9 (prie Merkio) X 1968 Bražuola 330 ChF V.ll —12 XI 1969 Aškelaičiai 310 ChF IX.27—28 (prie Merkio) XII 1970 Pudeliai 280 GF IX.26—27 (prie Visinčios) XIII 1972 Pamerkiuose . 170 GF V.7—8 XIV 1973 Mera 300 GF V.8—9 (Pažeimenės ap.) XV 1974 Vilkokšnis 270 GF V.8—9 (Trakų raj.) XVI 1975 Šalčia 100 GF IV.25—26 (Varėnos raj.) XVII 1976 Kiauna 120 GF V.8—9 (Labanoro giria) XVIII 1977 Aisetas 230 GF IX.17—18 (Saldutiškio apyl.) illliiiillllllllllllllillilllllllllllillllllllllillliillllliliiiiiillliiiilillllliiniiiiiuilllllllili
skriaustas, nes tau ant kak tos uždeda ilgai nenuplauna mą antspaudą „FUKS"... Mes, žurnalistai, buvom su rišti už kojų ir vedami aplink universitetą. Kai kuriems vaikinams netgi kojas su spaudė". .. Algirdas K.: „Aš manau, kad kai krikštynos vyksta uždaram vienos grupės ar specialybės rately — tuomet šventė baigiasi prie stikliu ko. Tad, mano nuomone, su organizuoti geras krikštynas — viso fakulteto garbės rei kalas. O pas mus šito -nėra. Krikštynos — didelis teatra lizuotas renginys, todėl jo ruošos negalima užkrauti vie nam žmogui, grupei ar kur sui". Zita B.: „Sieksime, kad oficiali dalis būtų jungiama su linksmybėmis, kad pasiro dytų meninės agitbrigados, saviveikla. Turėtų rėžti kal bas mokslo pirmūnai, — Le nino stipendininkai, aktyvis tai, geriausi vasaros studentų statybos būrių atstovai, dės tytojai. Ir, be abejo, patys pirmakursiai. . -" Išties nuramina šis inter viu. Šaunu, kad filologai su kruto pačiu laiku. Jau pa ruošta ir keletas pavyzdinių krikštynų scenarijų. Bet jie negali būti trafaretu visam Universitetui! Todėl būtų įdomu sužinoti, kas daroma kituose fakultetuose? Ar visi naujoką priimsim bičiuliš kai? R. PLEIKYS
Rusų kalbos olimpiada (trečioji mūsų senajame Uni versitete), skirta VLKJS 60 mečiui, vyko visuose fakulte tuose, išskyrus filologijos. Dalyvavo apie 800 pirmakur sių ir antrakursių. Ypač ak tyvūs buvo Ekonominės ki bernetikos ir finansų bei Pra monės fakultetų studentai. Džiugu, kad kasmet į aukš tąją įstoja abiturientai su ge resniu rusų kalbos mokėji mu. Tai rodo didelį susido mėjimą šia kalba. Šių metų olimpiada parodė studentų sugebėjimą ne tik logiškai samprotauti, bet ir taisyklin gai rašyti. Vertinimo komi sija atrinko iš fakulteto tris geriausiai pasirodžiusius stu dentus. Jiems bus įteikti WU komjaunimo komiteto diplomai.
teisės fak., R. Černiauskaitė, K. Grigoras — fizikos fak., N. Stankevičiūtė — pramonės ekon. fak., J. Rozgaitė — chemijbs fak. susitiks su ki tomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis Pedagoginiame institute. Linkime Universiteto ko mandai gerai pasirodyti ir laimėti prizines vietas.
Balandžio 18 d. mūsų Alma Mater nugalėtojai. R. Pranckūnas — istorijos fak., B. Sudavičius., J. Savickaitė —
A. DUNDAITĖ Rusų k. katedros v. dėstytoja
r-
”
....... —-------- *
Vilniuje mes ne tik dir bom, bet ir gerai pailsėjom, daug sužinojome apie Lietu vos kraštą, jo žmonių gyve nimą. Aš pirmą kartą lankiausi Vilniuje, ir namo ve žuosi daug įspūdžių. Dalyva vome ekskursijoje po mieštą, susipažinom su universitetu, lankėmės Trakuose. Neuž mirštamą įspūdį man paliko Čiurlionio paveikslai ir muzi ka. Labai dėkui, kad pama tėme tiek įdomausi Erfurto ir Vilniaus miestai jau seniai draugauja. Tikiuo si, kad mokslinės konferenci jos, kuriose dalyvauja mūsų studentai, padės plėsti mūsų mokyklų, draugiškų šalių bendradarbiavimą.
Studentų mokslinė konfe rencija Vilniaus universitete man, kaip ir kitiems sve čiams, paliko didžiulį įspūdį. Konferencijos sekcijose iš girdome daug įdomių prane šimų. Ir patys skaitėme savo atsivežtus darbus, malonu, kad kolegos jūsų universite to medicinos studentai šiltai apie juos atsiliepė. Taip pat dėkojame už suteiktą galimy bę susipažinti su Vilniaus gydymo įstaigom. Klinikose Michaelis KELERTAS daug sužinojome apie širdies chirurgiją ir diagnostiką, apie Erfurto Medicinos akademijos studentas kepenų persodinimą.
Jei moki dainuoti apie ilgesį
įp/era/urinis puslapis
Įdvasintas vakaro dvelks siekimą byloja ir šios „Eilė mas, atgyjantys balsai pievų raščio apie mėlyną balandį" erdvėj, daiktų grįžimas, nu eilutės: švitusi būties akimirka, kai viskas tikra „ligi graudulio, Pasiutusiai liūdna (. ..) Jei nemoki dainuot apie ligi vaikiško verksmo". Pas ilgesį ir apie meilę tarieji žodžiai — iš Ramutės Belickaitės eilei aščio, rašyto Paprastai ir dar taip, kad visi girdėtų prieš penketą metų. Ištikimy Dar daugiau erdvės eilė bė sau, vengimas svetimo žo džio, svetimo jausmo, išsau raščiams suteiktų platus te gojo dabartiniuose jos eilė mų ratas. Tos pačios temos dažnai silpnina raščiuose ankstesnį paprastu kartojimas mą .atvirumą. Tačiau dabar minties krūvį, kuris iš esmės Pasirodė pirmoji V. Kukulo eilėraščių knyga „Augimo suvokiamai būties akimirkai yra vienas gražiausių Ramu nerimas". Pasirodė ir greitai dingo iš knygynų lentynų. brandumo suteikia skausmin tės eilėraščių bruožų ir todėl (Net mes, Valdo bendrakursiai, taip ilgai laukę šio pasi gas laiko pojūtis, „buvusio gaila, kai jis nublunka, pa rodymo, ne visi spėjome susigriebti.) Knygos visiems no šviesa viršum visų". Šviesa sitraukia į antrą ar trečią rintiems neužteko toli gražu ne todėl, kad ji išėjo ne kadaise patirto jausmo, vidi eilėraščio planą. dideliu (5000) tiražu. Tie, kurie nors kiek domisi poezija, Šį pavasarį Ramutė Belic- be abejo, jau seniai atkreipė dėmesį į V. Kukulo pavardę nės pilnatvės. Laikas suteikia gilesnę prasmę daiktams, kaitė baigia Universitetą. Net dar tada, kai jo eilėraščius spausdino „Komjaunimo tie įspūdžiams, išskirdamas visa keista, kad jos publikaciją sa", „Moksleivis", „Literatūra ir menas“, (žinoma, ir mūsų tai, kas tikra, vertinga. Taip „Tarybiniame studente" yra „Tarybinis studentas"!). Todėl, tegul ir labai jauno, poeto vaikystės vakaras jau ne tik pirmoji ir galbūt jau pasku kūrybos apvainikavimas pirmąja knyga nebuvo staigmena. palaiminta ramybė ir laukų tinė lituanistinių mokslo me Kuo patraukia „Augimo nerimas" skaitytoją? Nedrįstu šiluma, jis įgauna brandesnį tų publikacija (išskyrus kaž kalbėti visų penkių tūkstančių, įsigijusių Valdo knygą, išliekamumo, amžinumo at kada spausdintą kūrybą lite vardu, tačiau manau, kad daugelis su manim sutiks. La ratų būrelio sienlaikraštyje). biausiai vertintinas turbūt paprastumas — bruožas, kurio spalvį. Kiek-vienas Ramutės eilė Antra vertus, tai irgi byloja labai pasigendame nūdienėje mūsų poezijoje (ypač jaunų raštis — skaudus išgyveni apie autorės atsakomybę už jų autorių). mas, kuriam išreikšti ieškom kiekvieną žodį, išleidžiamą į . kuo paprastesnių žodžių, at gyvenimą, apie reiklumą sau. „Neatstumsi manęs, taip anksti pasipiršusio, sargiai, įsiklausydami į jų To verta pasimokyti ne vie žeme, skambėjimą, reikšmę. Šio pa nam iš mūsų, keliaujančiam Bus sunku su manim — reiks mylėt ir prasto kalbėjimo virtimas išvažinėtais poezijos keliais, kankinti..." poezija yra viena iš labiau o neretai ir slenkančiam dva siai jaudinančių grožio ap sinio pasaulio sekluma. Jau šis pirmas knygos eilėraštis — lyg įžanga — bylo V. VALAITIS, ja, kad V. Kukulas į poezijos pasaulį atėjo ne šiaip sau, raiškų. Apie pačios autorės V, DAUNYS sąmoningą gilaus paprastumo ne trumpam, ir kad noras „.. .eilėraščius žemei palikti" — ne trumpalaikė jauno poeto svajonė. Kalbėdamas, spręs damas įvairias problemas, lyrinis herojus gal ir pasižymi EILĖRAŠTIS apie mėlyną balandį objektyvumu, tačiau tai neperžengia santūrumo ribų. „Au gimo nerime" mažai nuotaikos eilėraščių, gal net visai Aš tik šįryt grįžau iš dangaus. tokių nėra, arba jie bent nejaučiami. Jausmas giliai išgy Ten šventiesiems valgį viriau — ventas, Iš karvės kraujo ir kruopų. Ir mėlynas dievo balandis „Aš tau kalbėčiau ir visais tikėčiau, Burkavo ant mano krūtinės, Bet žodžiai dideli — ties širdimi įstrigo. Bet taip gailiai ir taip vienišai, Žinau — apmąstymų ir nerimo pradžia — Kad šįryt grįžau aš Į žemę. Po nevilties — didžiulio džiaugsmo blyksnis". Štai einu. Polocko plentas. Pasiutusiai liūdna, Kai prisimenu, kas buvo prieš naktį: („Džiaugsmas“) Mano mylimasis su lalbakote lauko aguona Mergaitei prie fortepijono. Daina Dar vienas knygos bruožas, kuris daro ją artimą skaity Apie meilę ir ilgesį, apie skausmą. tojui — eilėraščių trapumas, jaunatviška šiluma, tas šven Pasiutusiai liūdna grįžti Polocko plentu, tas tikėjimas, kuriuo V. Kukulas apdalino didžiausiąją da Jei esi vienišas ir negirtas, lį savo eilėraščių ir kuris būdingas tik šiam amžiui: Jei nemoki dainuot apie ilgesį ir apie meilę — Paprastai ir dar taip, kad visi girdėtų, „Rasa, rasa... Kaip greit jinai atauga.. . Jei burkuoji tiktai kaip tas mėlynas dievo balandis — Išmynėm vakar žiaurūs — ne linksmi. Ir taip gailiai, ir taip vienišai, Paliksiu, rasa, ašarą, pasaugok Kad visi nusigrįžta ir eina į priešingą pusę * Ir pažiūrėk, kas jos ateis paimt..." Polocko plentu------------------------------------
Augimo nerimas
Tai matai, aš tik vieno tavęs prašiau — Nenueik su visais anuo Polocko plentu, Nes lekiosiu paplentės karklyne, burkuosiu, net verksiu. Tiesą sakant, iš kur tau žinot, Kad giedoti graudu, Kai siūbuoji po saulės laidos ant karklo... Ir iš kur tau žinot, Kad aš lėkčiau virš tavo galvos — Kaip debesys lekia ar mylimos rankos. Arba eičiau tavo pėdom iš paskos Ir giedočiau, kad gera eiti. Ir iš tikro — iš kur tau žinot šitiek daug? Juk tu nematei, kai prošal dainavai, Koks mėlynas buvo balandis, lingavęs anąkart Polocko karkluos----------------------------
Pasėjo tėvas dangų — Išdygo mano akys. Jos didelės užaugo Ir žiūri į tave. Sidabro sidabruži, Žalių žolių žalume!.. Išėjo tėvas drąsiai Iš proto ir — dangun.
Valdui svetimos amžinos būties problemos, maištingas savo vietos poezijoje ieškojimas, puolimas į kraštutinumus.
Sidabro sidabruži, Žalių žolių žalume!.. Išėjo tėvas drąsiai Iš proto ir — dangun...
Suvalkija... Čia mano brolis pjauna baltus dobilus Gražiai prieš saulės patekėjimą ir po laidos. Rasa tenai — nors nuogas naktį prauskis. Bet pats stebuklas būna rudenį, Kai svaigūs sodo apyniai jau suskinti: Kažkur toli toli pilkuos ir virpančiuos miškuos Užgieda paukštis. Rami, šventa giesmė — Kažkur giliai giliai tos žemės širdyje. O molinos sode šalvenąs mano brolio marškiniai... Ak, viešpatie, tai ar seniai man gieda šitaip!.. Prisimenu: bučiuoju pasistiepus brolio petį.
vauti Stavropolio SSB, rinktis balandžio 18 d. 20 vai. Saulė tekio alėjoje Jung. korpuse 3 auditorijoje. Būrio vadas
Kviečiame visus — merginas ir vaikinus, norinčius daly-
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 — MTP-3
(„Tu, kuris augini")
Nesvetimas pareigos jausmas, pilietiškumas: „Gal todėl tau skiriam ne žodžius paguodos, Ne raudas, o nuostabias dainas."
(„Tu, kuris ilsiesi po gvazdikais") patriotizmo motyvai:
„Paukščiais ir medžiais, laukais ir dangum, jeigu klausi, Tau atsakau visada, tavo meile užklotas.. . Betgi nepyk, jei už patį tikriausią Tau amžinai užmirštu padėkoti, Tėviške mano, kraujuojanti rožėm”. („Tėviške mano")
Pastarasis motyvas niekada nebuvo svetimas lietuvių poezijai. Tai pakartoja ir V. Kukulo „Tai tavo Lietuva", parašytas jau bent kiek tradiciškai, ir nuoširdus eilėra'tis „Vėžionys". Kituose „Ties laiko tėkme", „Sėjos met " — didelis noras pajusti laiko pulsavimą, neleidžia pasilik ti abejingam dabarties problemomis. Tiesa, pasitaiko ir viena kita įmantresnė eilutė:
„Rodos, graudulio paukščiai, aptūpę skliautus, Prieraišumą kaip druską barstytų vienatvėn, Rodos, būtų sudegę eilėraščiai, vystų širdis. .."
(„Šiandien mano namai' ) Tačiau tai greičiau išimtis, kurią lemia, man rodos, jau gilus, ilgalaikis mąstymas, savo formos ieškojimas, gal net noras pritapti prie savo kartos tradicijų. Šis nerimas, jaunatviškas augimo nerimas, turi visa, ko reikia svariems, geriems posmams: viltį, meilę, ilgesį, „mažutį lašelį — eilėraščiams — pykčio". Tikėkimės, kad jis, tas nerimas, paskatinęs Valdą pirmam žingsniui, ves jį ir toliau. Danguolė VALUKONY Ė I k. žurnalhiėl
BROLIUI
Visa oda prisimenu anąjį lietų, To vakaro tyrumą, vandens spindėjimą Ir norą verkti, kad šitaip, nieko neišgirdęs, Išeini. Palaiminti daiktai, kuriuos nervingu Judesiu lytėjai: skurdi, mažų žiedų gėlė, Knyga apie vienatvę, septyni lapai balto Popieriaus laiškams, kurių neberašysiu niekad Ir lengvos, skaisčios laiko dulkės Sidabriškai apkris mane. Geriau tegul nesikartoja niekam Toks vakaro tyrumas, vandens spindėjimas Ir verksmas...
Ligi mirties nuskirta Yra man marios laiko, O reik atsižadėti Gyventi su tavim.
Augame visi pamokomi gražiai, Tik vieni j laiko pjuvenas nugrimztam, O kiti tarp liepų žydinčių nerimstam, Kol nušvinta būsimo medonešio pradžia.
eilėraštis iš suvalkijos
Vaikystėje. Toli toli. Dabar jau kaip per sapną. Minkšta marga flanelė. Rasa ar ašaros. Ir pirmąsyk girdžiu — giesmė, Ir pirmąsyk jaučiu — čia mano kraštas.
Nusinešė kepurėj Tris nedaigintus brolius, Nes žemė atsisakė Nuo būsimų šventų.
Atrodo, jog jaunasis poetas atėjo j poezijos pasaulį, jau iš anksto subrandinęs tikslą. Atėjimas į poeziją natūralus, savitas tuo, jog autorius, pasirinkdamas „eilinio" žmogaus pasaulį, aplenkė tas amžinas problemas, prie kurių jau „stovi eilės". Šioje nedidelės apimties knygutėje randame ir svarsty mų, tikrų vertybių ieškojimo, apibendrinimų:
vai. CR 13 auditorijoje (Rek torato posėdžių salėje) renkasi tarptautinių būrių, vykstančių į VDR, CSR, LLR, viršininkai, komisarai ir nariai. Š .m. balandžio 17 d. 18 LLKJS VU komitetas
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia docentę E. Žurauskienę mirus tėvui.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
LITERATŲ BŪRELIO
Kovo 20 d. LTSR Ra šytojų sąjungoje įvyki partinės organizacijos at viras susirinkimas „Jaul nųjų rašytojų kūrybini) ir pilietinis aktyvumą s j Būrelio vadovė, kritiki E. Bukelienė supažindini susirinkusius su pagrindl nio Vilniaus jaunųjų ra šytojų sekcijos rezervo-l Universiteto literatų buri lio veikla.
KRONIKA
Kovo mėnesį literatų būrelio nariai dalyvavo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos susirinkime „Tradicija ir novatoriškumas jaunųjų poezijoje". Disku sijose pasisakė Justinas Kubilius. Literatų būrelio vadovė E. Bukelienė kal bėjo apie glaudesnį sekci jos ir būrelio bendradar biavimą.
Mokslinio komunizmo ir sociologinių katedra tyrimų laboratorija nuoširdžiai užjaučia katedros vedėją Povilą Bernatavičių dėl tėvo mirties.
Kovo 27—30 dienoi grupė būrelio narių — Belickaiitė, H. Bakanas, Daunys, V. Kukulas lankėsi Kėdainiuose vy šiame respublikinio jaunųjų literatų jkonkuj Studentai dalyvavo dl gystės vakaruose, diskį jose, kuriose buvo svd tomą moksleivių kūryl]
Rektoratas, partijos . mitetas ir visuomeninu organizacijos nuoširdžiai užjaučia Mokslinio komų nizmo katedros doc. Povilą Bernatavicil dėl tėvo mirties.
Tiražas 4500 egz. LV 1080021 Užs. Nr. 1160
1
REDAKTO A. NUGARĖ