VISŲ tAUlI MtOLffTAAAI, VIBimUTSSl
SIAME NUMERYJE: APIE MOKSLĄ IR SPORTĄ
ucioencas
* AKIRATIS
* REŽISIERIUS IR TEATRAS
*
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
■
si moksline-praktine kon ferencija arba seminaru. Antrasis olimpiados — respublikinis turas turi būti surengtas iki gegužės 1 d. Šiam turui vadovau ja respublikinis organi zacinis komitetas, į kurį darbų bei projektų apžiū įeiną žymūs mokslininkai, rą rengia vadovaujančios LTSR Aukštojo ir specia šiam darbui katedros. Su liojo vidurinio mokslo mi sumavęs apžiūros rezulta nisterijos, LLKJS CK, tus, organizacinis komite miestų komitetų bei aukš tas rengia geriausių stu tųjų mokyklų atstovai. dentų darbų ir projektų Universitetas atsakin parodą. gas už olimpiados res Gamybinės praktikos publikinio turo šių dalykų rezultatų apžiūrą-konkur renginius: matematikos, są organizuoja studentų fizikos, biologijos bei lie praktikai vadovaujančios tuvių kalbos ir literatūros. katedros, Universiteto stu Pirmojo turo rezulta dentų praktikos planuose tus susumuoja aukštosios turi atsispindėti gamybi mokyklos organizacinis nių organizacijų moksli komitetas, Nugalėtojais nių tiriamųjų pedagoginių kiekvienoje dalykinėje kolektyvų darbo patirties, olimpiadoje laikomi stuvisuomeninių organizacijų dentai, įvykdę daugiau politinio-masinio darbo kaip 70 proc. visų užduo bei įvairių jaunimo ko čių. Geriausia laikoma munistinio auklėjimo for grupė, gausiausiai daly mų analizė. Medicinos fa vavusi dalykinėse. kulteto studentams — Nugalėtojai iškilmingai turi atspindėti pagalba apdovanojami pagyrimo sveikatos apsaugos orga- raštais, diplomais, dovanonams, atliekant įvairius mis, premijomis, kelialatyrimus, profilaktinį bei piais ir t. t. sanitarinio švietimo darbą Sąjunginės olimpiados gamyklose, organizacijo antrojo turo rezultatus su se, mokyklose. sumuoja respublikinis Gamybinės praktikos organizacinis komitetas. apžiūra-konkursas baigiaL. NARVIDAS '---------—------ —~—----------
--------- -- -------------- -------
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA"
Irinti specialistų Šiais metais sąjunginė i immada skirta V. LeniM■bimimo 110-osioms etinėms pažymėti. Ji ormizuojama siekiant suiprifcti komunistinį aukjiml, marksizmo-lenid'zmo idėjų propagavią, Jerinti jaunųjų spealisitų rengimą. Rektoriaus įsakymu nivęrsitete pirmajam tuŪi Nurengti sudarytas Jgktfini tetas iš dekanų, mteclų vedėjų, profesoųPjAocentų, visuomenių organizacijų atstovų, •iriam vadovauja prof. . Birelis. Olimpiada vyks dviem rais: Pirmasis tęsis iki kovo ! d. ir apims: i dalykines olimpiadas, specialybių konkursus, r kursinių, diplominių rbųĮir projektų apžiū-
gamybinės praktikos re linių apžiūrą-konkursą. t( Pirma jame ture dalyir.Uja. atskiri studentai ir n adaminės grupės.
RUOŠIMĄ
Dalykinės olimpiados vyksta pagal bendramoks lines ir bendratechnines disciplinas. Jose dalyvau ja dažniausiai jaunesniųjų kursų studentai. Katedros turi patikrinti studentų teorines žinias, sugebėji mą spręsti praktinius už davinius, atlikti įvairius bandymus. Specialybių konkursai vyksta tarp vyresnių kur sų studentų. Konkursus organizuoja katedros, da lyvaujant gamybos bei žemės ūkio įmonių, moks lo ir kultūros įstaigų va dovams. Į konkurso užduotis tu ri būti įtraukti svarbiausi teoriniai teiginiai. Stu dentai taip pat turi paro dyti savo sugebėjimą naudotis šiuolaikiniais aparatais bei įrengimais. Klausimai turi apimti eko nominių, mokslinio darbo organizavimo bei vadova vimo gamybai žinias, kurias turi žinoti būsimieji specialistai. Kursinių ir diplominių
ikfl
KIEK METŲ TURI ’JIPLOMINIS DARBAS
Kada parašytas diiplominis darbas iš fizikos mokslų? Nenorėdami su menkinti pirmųjų diplo mantų triūso, priminsime, kad fizika Universitete dėstoma ryto pat jo įkūri mo. O diplominių darbų per tuos kelis šimtmečius apginta ne vienas tūks tantis. Na, o šiandieną 96 šios įdomios specialybės absol ventai skirtingose fakul teto laboratorijose palin kę prie savo diplominių darbų. įvairios darbų te mos, .skirtingi darbų vado vai, tačiau kiekvienas da bar susirūpinęs lemiamais
KRAŠTOTYRA
Kaina 2 kap.
Nr. 10 (1113)
1980 m. kovo 21 d.
NUO 1950 METŲ
PRIEŠ IŠEINANT
Skirstymas buvo gero Matematikos fakulteto vestibiulyje — šventinė kai įpusėjęs, kai pakalbi geometrijos-topolo nuotaika. Šypsenos ir kar nau tu rūpestis studentų, besi gijos specializantą, busi būriuojančių prie dekana mąjį pedagogą Alytaus rajone M. Popovą. to durų, veiduose. Diplomantams ši pa — Kokios, jūsų many skirstymo diena — prieš mu, savybės būtinos pe paskutinis studijų baigi dagogui? Kiek patylėjęs mo akordas. Paskui dar atsakė: — Mokėjimas bend bus diplomų gynimas, bet rauti su vaikais, griežtu tai paskui... O dabar... Atsiveria mas. Prie durų šurmuliavo durys, ir už jų pranyksta dar nemažas būrelis. Dip keletas diplomantų. — Ar patenkintas pa lomantai daug kalbėjo skyrimu, — paklausiau apie darbą rajono mokyk Lenino stipendininko, ti loje. kimybių teorijos ir mate — Žinojau, kad dirbsiu tik svarbu matinės statistikos specia- mokykloje, kur, — tvirtino geometrilizanto V. Barono. speciali— Taip, aš ir norėjau jos-topologijos dirbti Matematikos-kiber- zantė G. Barkutytė. — Kodėl tapote peda netikos institute. Skirstymas vyksta to goge? — paklausiau. liau. Štai vaikinas ir mer — Patinka ir tiek. Tuo gina, kurie už tų „lemtin įsitikinau praktikos me gų" durų ėjo kartu. Tat tu. Taigi linkime sėkmės, darbuojantis Aldona ir Gintaras Bakš- Genovaite, čiai. Abudu pasilieka dirb Kėdainių rajono vidurinė ti Universitete. Gintaras je mokykloje. — Tikimybių teorijos ka Dar keli diplomantai, ir Matematikos tedroje, o Aldona savo jė skirstymas gas išbandys Skaičiavimo fakultete baigsis. Korido riuje dar verda ginčai, už centre. Kai jaunos šeimos pa- durų sprendžiami žmonių klausiau, ar patenkinti likimai. nusišypsoŠiemet 93 diplomantai paskyrimais, atsisveikins su Universite jo— Tikriausiai, — kuk tu. Gero vėjo Jums, mate liai atsakė Gintaras. dairbo etapais. — Ne tikriausiai, o la matikai! Penktakursė Virginija Ilona IKAMAITĖ Pletaitė tiria cheminių bai, — užtikrino Aldona. junginių kadmio-selenidų sluoksnių savybes. Per vi sus studijų metus Virgi tiriamos plonų sluoksnių datas Z. Januškevičius). Ir jei Universitete tre nija buvo aktyvi Studen optinės, fotoelektrinės sa tų mokslinės draugijos vybės, rentgeninis laidu čiakursiai dar švenčia ar jau ruošiasi švęsti mediu narė. Sis patyrimas pra mas. Atvėrę vienas puslaidi mą, tai absolventai, prisi verčia daibair, kai doc. A. Smilgos vadovaujama, ji ninkių laboratorijos du mindami prieš dvejus me ris, sutikome dar vieną tus įteiktus pusdiplomius, rašo diplomini darbą. Pirmaisiais pokario me besidarbuojančią penkta rengias;! pakeisti juos į tais Eksperimentinės fizi- kursę Palmirą Verbauskai- tikrus diplomus. Palinkėkime jiems sėk kos katedros vedėjas prof. tę. Mergina savo diplomi P. Brazdžiūnas ieškojo ak niame darbe pateiks kad mės, nes liko „prozaištualių temų moksliniam mio ir fosforo elektrinių kiauisia" darbo dalis — darbui. Tai jo rūpesčiu tyrimo savybių rezulta grafikai, brėžiniai ir įvai įsteigtoje puslaidininkių tus (darbui vadovauja fi rūs skaičiavimai. Laima ANDRIULYTE fizikos katedroje šiandien zikos matematikos kandi-
V. KAPSUKO UNIVERSITETO DIENINIO SKYRIAUS 1979/80 MOKSLO METŲ ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJOS REZULTATAI
1 Fa kukėtai
■n i 1 * ;
<
įstučio Taločkos nuotraukoje: Virginija Pletaitė atlieLŪS.
fe Pažangumas % 1978/79 m. m. Studentų sesijos pradžiai Iš jų privalo laikyti egzaminus Atvyko j visus egzaminus Išlaikė egzaminus (iš privalomų egzaminų skaičiaus) iš viso Pažangumas % Mokslo pirmūnai (1. gerai) Gavo nepatenkinamus pažymius iš 1 ir daugiau dalykų Iš viso
%
g
tu £
&
&
tu g
cu
w
fe 98,2 543
96,7 595
91,5 1130
90,4 381
98,8 605
94,9 767
97,3 1249
98,4 1060
97,4 546
97,2 446
94,9 1578
555 555
1042 1042
369 369
587 587
737 737
1189 1189
1014 1014
497 497
422 422
1508 1508
527 527
530 95,4 64
857 82,2 96
352 95,3 60
581 98,9 91
704 95,5 100
1166 98 154
994 98 185
476 95,7 41
411 97,3 23
1420 94,1 81
507 96,2 80
25
185
17
9
33
23
20
21
11
88
20
V. KAPSUKO ĮOO-OSIOMS GIMIMO MĖTINĖMS
Garbingu revoliucionieriaus keliu „Aš tiesiog poezi jos rasdavau marksizmo moksle.. V. Kapsukas Siti metų balandžio 7 dieną sukanka 100 metų, kai gimė žymus kovoto jas prieš carizmą, 1905— 1907 m. Ir Spalio Didžio sios Socialistinės revoliu cijos dalyvis, vienas žy miausių marksizmo - leni nizmo idėjų platintojų mūsų krašte, vienas iš LKP organizatorių ir vado vų — Vincas Mickevlčius-Kapsukas. Jis praėjo sunkų, bet garbingą revo liucionieriaus - profesio nalo kelią. V. Kapsuko marksisti nės pažiūros formavosi palaipsniui. Jis aktyviai dalyvavo revoliucinėje kovoje. XIX a. pabaigoje jsijungė j nacionalinio iš sivadavimo judėjimą Lie tuvoje. 1905—1907 metų revoliucinių Įvykių Lietu voje metu V. Kapsukas dažnai pasisakydavo mi tinguose, organizavo dar
bininkų streikus Ir de monstracijas, vadovavo šiaurės Lietuvos dvarų darbininkų streikams, ku rie tęsėsi apie du mėne sius, rengė ginkluotą su kilimą Marijampolė|e. Už aktyvią revoliucinę veik lą 1905 m. gruodžio mėne si V. Kapsukas buvo su imtas, bet netrukus, drau gų padedamas, Iš kalėjimo pabėgo. 1905—1907 metų revoliucijos dienomis atsi skleidė jo revoliucinis ryžtas, drąsa, nenuilsta mas noras kovoti už žmo nių gerovę. V. Kapsukas laisve džiaugėsi neilgai. Caro žandarams pavyko Ii su imti antrą kartą 1907 me tais. Jis buvo nuteistas kalėti ilgam laikui. Prasi dėjo niūrios politinio ka linio dienos Iš pradžių Vilniaus, vėliau Suvalkų, Varšuvos, Vladimiro Ir ki tuose Rusijos Imperijos kalėjimuose bei katorgos centruose. Kalėjimai Ir iš tremtis V. Kapsukui buvo mokykla, kurioje jis for
mavosi kaip marksistas, revoliucionierius. Cla V. Kapsukas, užmiršdamas savo silpną sveikatą, uo liai studijavo marksizmo klasikus, gilino teorines žinias. Savo pagrindini tikslą V. Kapsukas apibū dina šitaip: „.. .išmokti marksistiškai vertinti tai, kas aplink darosi, (gyti didesni marksizmo pamatų pažinimą — tai aš tuo metu laikiau svarbiausiais savo uždaviniais“. Būda mas kalėjimuose, jis stu dijavo F. Engelso veika lus, kaip „Liudviką Fojerbachą", „Mokslinio socia lizmo plėtojimąsi", K. Markso „Kapitalo" pirmą jį tomą, Lenino stambų darbą „Kapitalizmo išsi vystymas Rusl|oje" Ir t. t. Didelę reikšmę V. Kap suko marksistinių pažiūrų formavimuisi turė|o susiti kimai kalėjimuose su ru sų, lenkų revoliucionie riais Ir tarptautinio darbi ninkų judėjimo dalyviais kaip M. Frunze, J. Kozlovu, V. Jaščioltu, J. Mar-
chlevsklu bei kitais. „Caro kalėjimuose" at siliepia apie jžymų KP veikėją J. Sverdlovą. 1928 m. savo prisiminimuose V. Kapsukas rašė: „Drg. Sverdlovas uždegė mane dideliu noru kuo greičiau mesti ištrėmimą Ir grjžtl prie gyvo partijos darbo. Jj jslvaizdavau dabar tik tvirtai susirišus! su Rusi jos socialdemokratų dar bininkų partija". V. Kapsukui didelį vaidmenį suvaidino asme ninė pažintis su V. Leni nu. 1914 m. jis gyveno Krokuvoje. { vieną Iš lie tuvių socialdemokratų emigrantų pasitarimą bu vo pakviestas Ir V. Leni nas. Sis susitikimas turėjo didelės įtakos V. Kapsu ko revoliucinių marksisti nių pažiūrų galutiniam susiformavimui. Nuo to laiko jis palaikė glau džius ryšius su RSDDP Ir asmeniškai su V. Leninu. V. Kapsuko, kaip revo liucionieriaus Ir žmogaus asmenybės savybių studi javimas ir šiandien turi didžiulę auklėjamąją reikšmę, ruošiant mūsų jaunąją kartą komunisti nio rytojaus statybai. Violeta MOTUKAITE IF III kurso studentė
Patikėkit gyvenimu Universiteto kiemuosei dar gyvenimo neužgrū- liau — žiūrovais? pavasariais nepražysta gė• dintam žmogui. žiūrovas irgi dažniausiai lės, nesprogsta alyvos, ta Mūsų teatras nori padė- (jaunas... čiau vaikėzišką žalioioi ti išlaikyt tą tikėjimą, — Taip, ir tai labai pui svečio nuotaiką išgirsi iš padėti atsispirti nusivyli ku. Mūsų žiūrovai labai ypatingo šurmulio. Šur mui gyvenimu, žmogumi. godūs formų netikėtu mulys visiems įprastas, Kodėl „susižadėjau" su studentai nebesistebi, kai studentais?.. O juk gera mams. Jie daugiau jaučia, grįždami iš vėlyvųjų pa dirbti su žmonėmis, ku negu žino ir todėl geriau ir subtiliau priima įvai skaitų, kiemuose mato riems esi reikalingas. raus kūrybinius niuansus. spektakliai turėtų atitikti prožektorių apšviečiamas — Septyniolika metų... figūras, tik pertaria vie Matyt, galima ir palygin Suaugdamas žmogus po mūsų naująsias patalpas. nas antras: . .a-a, vėlei ti, kaip pasikeitė studen truputėlį surambėjav i vis Keičiasi sumanymai. ką įgauna nusistovėjusią Norėtume salę padaryti Kiemo teatras". tija per tą laiko tarpą. pažiūrą. artimesnę kiemui. Todėl Kiemo teatras? Tai mū — Prieš du tūkstančius sų draugai .dažnai popie metų senų žmonių dūsa Prisiminkime spektaklį ji nėra visiškai tradicinė, tei dingstantys i repetici vimai apie jaunimą buvo „Navicko išpažintis", ku o daugiau primena šven jas, tai Vydūno „Pasaulio lygiai tokie pat kaip ir riame studentai įžvelgė tyklą: atidengėme skliau gaisras" šio teatro dabartiniai. Tad, ką be įdomų socialini komedijos tus, akcentavome daugiau pradžia, tad didingasis šnekėti apie jaunimo pasi pagrindą, kai tuo tarpu erdvės. įkurtuves tuoį pat pa V. Krėvės „Šarūnas", keitimą per septyniolika suaugęs vargu ar tai ap premjeromis. margasis V. Šukšino „Iki metų. Nebent galima pa čiuoptų. Apskritai gerai, žymėjome trečiųjų gaidžių"... Tai justi, kaip studentai šiek kad jaunimas nori juok Pradžią padarė J. Mar — ir viso pavasarinio tiek daugiau domisi litera tis ir ieško tam galimy cinkevičiaus „Keistuolių Vyresniems žmo akademija" (rež. L. Ciušurmulio siela, Universite tūra; anksčiau būdavo at bių. to teatro vyriausiasis re vejų, kai stojantieji į dra nėms šis bruožas dingsta, nis), šiek tiek vėliau pa žisierius LTSR nusipelnęs mos studiją, nei Moljero nesuprasi, ar čia gamtos kvietė E. Lyves „Karalie artistas Vladas Limantas. anei Šekspyro negalėdavo išdaiga,, ar toks socialinis nės Mod žemė" (rež. N. poslinkis, viena aišku — Kurki ietytė). Diena po — Gerbiamasis režisie paminėti. riau, kaip ne kaip, o iau Dar labai džiugu, kad tad iau nebegerai. Epocha dienos turėtų įvykti Miir septynioliktasis Jūsų tiksliųjų mokslų būsimie- nuėmė tiek rūpesčių. kad nlatiūrų teatro premjera darbo Universitete pava ji inteligentai labiau iš juokas ir gera nuotaika „Nė žodžio apie konvali saris beldžiasi. „Susižadė- troškę kultūrinės savi kaip sykis turėtų vyrau- jas" (rež. A. Jancevičiusl o pavasario saule išvyst ir jot" su studentais ne me švietos ir 'kultūros iš vi tf. — Ir štai jaunas žmo- mano rež'suoiama V. Matams ir ne antriesiems..« so. Bet kodėl? Kuo Jus pa — Girdėti nuomonių, gus penkerius metus bu jakovskio „Misterija Buf" traukė šita amžiais tarp esą jauni darosi praktiš vo šventai ištikimas Uni Prie slenksčio pas žiūro artėia Artetofane paskaitų seminarų, egza kesni, su didesniais iš versiteto teatrui. Jis bai vus gė mokslus ir. .. „Plutas" Urež. S. Svedaminų besikapstanti liau skaičiavimais. .. — Kokia nauda prie to rauskas). Teatro artimiau dis, taip ir besistengianti — Šitaip apibendrinti nusukti vieną ar kitą už turbūt negalima. Tai pri išsinešė? Jrs turėjo progą siuose planuose M. Metersiėmimą? klauso nuo materialinės daugiau prisiliesti prie linko „Aklikciiaii" ir Ib— Kuo? Ogi tuo, kad bei dvasinės būklės. Daž kultūros, .išmokt sūrint seno Peras Grintas". ,.. O jie — studentai, Žmonės, niausiai jauni didelių už savo gyvenimą su ja. — O jeigu žv'lgsn’s nustovintys kryžkelėje, tu mačių neturi; jie papras taii — daug. Žmogus be krypo iau i prieki, gal Darintys surast save ir san čiausiai svajoja gauti sa kultūros, nelyginant nu bandytumėt numanyti, kotykį su pasauliu — nori vo kampą, ii susitvarkyti džiūvęs medis. Taip, len ki gi teatrą ateity turės ar nenori. Ieškodami jie — o toks pageidavimas tai jis tinka, tačiau gyvy studentai. bės neturi. daug ką atmeta — o kar yra natūralus. — Studentų teatras... — Gerbiamasis režisie nesikeičia. Jis amžinai ištu daug ką gero. Ir čia Bent man su „prakticiz riau .turbūt ir ši karta ne- liks toks pat: audringas idomu ištiesti ranką, nu mo" problema netenka nepasmalsavę ėšredingais, neramus ir rilkreipti kuria nors link dažnai susidurti. I teatrą iškęs'me me. Verta kartais ir pasi žmonės ateina ieškoti ne koks gi gyvenimas dabar n.'s linksmu vilčių. klausyti įvairiausių'iliuzi naudos, o dvasinių, jaus verda Universiteto teatre? — Dėkoiame už pašne Juk :ilg-:’ lauktas įkurtu kėsi. T'kimės dar ne syki jų prasiveržimo, fantazi minių poreikių vedami. jų. ves teatras atšventė visai būsiantys naujų Universi — Jūsų, režisieriau, teto teatro atradimų liuBe galo brangus dalykas bendravimas su studen neseniai? — Dabar mes kaip tik dm’nkči's. yra studento tikėjimas. tais brėžiamas ne tik san Tai svarbi jo jėga. Tačiau tykiu režisierius - akto susipažįstam su sale. Rei Kalbėjosi — kartu ir Achilo kulnas rius, bet prasitęsia ir to- kia surasti salės išraiškos formą. Svarstome, kaip Audronė GUIGAITE
Respublikinės komįaunl mo premijos laureatai, /jj
Ten, kur daina ir šokiln Apie tai, kuo gyvena, ka dirbti šeštadieniai s džiaugiasi, rūpinasi Uni sekmadieniais, bet tai : j versiteto liaudies dainų ir trukdo nei nuotaikai, • . šokių ansamblio nariai ir draugiškumui. vadovai, kalbamės su an Kas laibiausiai vilioją■L irat samblio meno vadovu atvirkščiai „atšaldo" o V. Aleksandravičiumi. samibliečius? — Vieno žmogaus ap — Iš tiesų pasltaljS dovanojimas — tai kartu kad ir atšaldo. Kai j; ir viso kolektyvo darbo nuolls pasiekia įvertinimas. Dirbti nėra draugų atžvilgiu trupėj lengva, nes ansamblyje aukštesnį lygį, ima ;[e! — ir šokė|al, ir choras, Ir votį, kad pasiekė lagS orkestras. Pastarasis skirs daug Ir sustoja. Paslt ria tomas į kelias grupes. na pasiektu, o tai jau^s Rezultatai priklauso nuo bal blogai. Na, o vili j daug ko. Net nuo to, ar člų pusių, matyt yra dajB atskirų grupių programų nes jei ansamblietis 3 kompozicijos derinsis tar mus dvejus metus pra3| pusavyje, ir neardys vie vo, tai jau nebeišvarytėj ningo programos vaizdo. Su kokliais sunki::>m Žiūrovų reikalavimai, jums teko, o gal ir . ,.Bm ypač paskutiniais metais tenka susidurti? ov — dideli. Jie pageidauja — Kiekvieną dieną as gerai atlikto kūrinio, kurį na sunkumų ir juos lšiS būtų galima kartu girdėti dlntl — sudėtinga. I ais tų sunkumų, tai gal ir įtik ir matyti. Mūsų tikslas — paten bas nebūtų toks įdo kn Bet sunkumų vis t“ kinti šluos reikalavimus. k Į ansamblį patekti — yra. Vidutinis koncertų sDai nelengva. Kokios tolimes nės priėmimo perspekty člus per metus — 6( tais Tai sudaro pusę pro /ak vos? us — Šiuo metu ansamblis nalaus kolektyvo yra labai didelis. Vien Profesionaliame kolekUrt pagrindinėje grupėje apie yra 8 admlnlstra/a 150—160 narių. Nemaža Ir darbuotojai. Pagal koalas paruošiamoji grupė. Mūsų tų skaičių turėtume reikalavimai — dideli, to bent 4, o neturime g dėl atsitiktinai pakliuvę vieno... Todėl patys t ■ nubyra dar pirmaisiais me rūpintis ansa n ■ metais. Būtent paruošia garderobu, tartis su dfl mieji metai parodo, ko natais. Tie smulkūs 3 kius įgūdžius įskiepijo vi bal atitraukia nuo paijĘ durinė mokykla. dlnlo darbo. Ateity norime sudaryti Taip pat nemalonlaljS atskirą merginų chorą. teikė kai kurių kalciai Apie tai kalbėti dar anks neatidus dėmesys ar ‘*®tl įsk. ti, kaip ir apie vyrų cho liul. Per VU 400 metų j/sį rą. Kas vienija jūsų kolek lieju rektoriaus nurol> m visi ansambliečiai tyvo narius? — Vienas svarbiausių atleisti nuo paskaitų, us dalykų — draugystė. An štai po švenčių ans< sambliečiams smagu drau vadovai turėjo rašytinėj gauti, susitikinėti, dalintis teitus, kad pateisintų |ėJ® iai įspūdžiais. Dauguma an leistas paskaitas, samblio veteranų neįsi lavinimo paskaitas. j®al Kalbama, kad įūs.’asi vaizduoja vakaro be re peticijos, be draugų. An dovani amas ansambl sambliečiai išlieka gerais siekė meistriškumo -ė draugais ir po keliolikos gėjų. Koks tolesnis metų. lektyvo skrydis? tsi — Žadame keisti Studentams ansamblyje nėra lengva. Repeticijos braižą profesionalia etą trunka 4 vai., o kartais ir timi. Kažkokio st Vta Nukelta i 4 psl. nė ilgiau. Prieš peržiūras tenPa
deizmas iiyersitete rlnkosi ateistų klubo Ir ateistinio o koordinavimo ta is organizuotą vakarą Jlt‘l5izmasi Vilniaus unia‘ 1 itetf.. Vakare dalyvažinomi Unlverslteto Iru I, ateistinės ta es skleidėjai akadeSlavėnas, proilte P. Bluzmanas, dojau . Piročkinas ir kl1 daū pirmą kartą rengia tis bas tokius susitikimus, pra galima išgirsti (domių ta: caitų, gauti atsakymą k jminantj klausimą. dalimaniai klubo veiklai ovauja dėstytojas Zesną as Burnys, Jūratė Nici iši į, Laimis Budrys. Šiais Ni•eMl buvo organizuotas įtikimas su A. Zilinsir i^^ lorn knygos „žemės šauks* j dr autoriumi. „Akiraklubo įtariai susitiko :ų Daugpilio ateistų klubo 6< tais, ro Zakare „Ateizmas Vil us universitete" buvo le įrėžta, kad ateizmas, ra ta už laisvamaniškas <on|asi Universitete atsira5 ne ps t.
SENOVĖS INDŲ RELIGIJA
R. Jankausko nuotr.: bendras salės vaizdas. do kartu su pačia Alma Mater. Tačiau, kaip pažy mėjo doc. A. Piročkinas, ateistinės minties istorija dar nėra galutinai ištyri nėta. Daugelis dokumen tų, galinčių papasakoti, apie tai — dar archyvuo se. Pavyzdžiui, XIX a. pradžioje gyvenęs Vilnius universiteto auklėti nis, dailininkas Janas Trajanovskls. Jis visą savo gyvenimą buvo persekio jamas už pažangią mintį. Kai kurie archyvuose ran dami dokumentai byloja apie jo ryšius su dekabristais, „Religija yra tradicinis ilgaamžis pasaulėvaizdis,
kuris visada turėjo vidi nių ir išorinių prieštaravi mų", — pažymėjo akade mikas P. Slavėnas. — Sis mokslininkas, beveik visą savo gyvenimą paskyręs astronomijos mokslui, pa rašęs nemaža veikalų šia tema, papasakojo, kokias šaknis turi dabar populia rus religininkų tvirtini mas, jog „mokslas susitai kęs su religija". Pati isto rija sako ką kita. Įvairūs mokslininkai nuo senlaušių laikų buvo kunigų peršokto |aml. Daug įdomių minčių savo pranešime Išsakė chemikas prof. K. Daukšas.
Studentai .atidžiai klau sęsi lektorių, nešykštėjo jiems aplodismentų. Ateistų klubo „Akira tis" perspektyviniuose planuose numatyta daug įdomių susitikimų, renginių. Netrukus studentai bus pakviesti j vakarus „Einšteinas ir ateizmas", „Pasaulinis J. S. Bacho muzikos turinys", organi zuojamus Matematikos ir Fizikos fakultetuose. Ba landžio mėnesi (vyks bendrauniversltetinė stu dentų ateistų konferenci ja skirta V. Lenino gimi mo 110-osioms metinėms.
Kęstas BACEVIČIUS Virgis MICIULIS
----------------- -
Ir mokslas, ir sportas
tam i dl ūs
P ovo 17 dieną Universiteto torate Įvyko pasitarimas ■įpilto klausimais. Jame dau<±vošVLTSR Aukštojo ir ra daliojo vidurinio mokslo n ilstro pirmasis pavaduoto1 V. Pranaitis, LTSR savaiško Bfos sporto draugijos „ | lglrls“ centro tarybos pirų tinkas V. želvys. Universi'< > mokymo reikalų prorekjius B. Sudavlčlus, LKP versiteto komiteto sekre tų, lūs doc. K. Poškus. LLKJS a [n.versi teto komiteto sekre, lūs E. Bieliūnas, Fizinio Fu dėjimo Ir sporto katedros >„ lėjas V. Bimba, šios kated„ Bdėatytojai. fakultetų dė tai Ir prodekanai. TSRS >a LTSR sporto rinktinių lai bei kandidatai. bSdMsitarlmą pradėjo UnlverRrorektorlus B. Sudaius.SJame pranešimą pa> ’ė ..Mokslo" sporto klubo įg minlnkas E. Paškevičius, pažymėjo, kad septintojoTSRS Tautų spartakiadoie j gal pelnytus taškus Uni•siteto komanda užėmė i člą vietą. Iš viso Tautų į trtakladoje dalyvavo 37 sų sportininkai, kurie l nė 135,03 taško. Toliau Paškevičius kalbėjo: — Sėkmingai spartakladopaslrodė mūsų krepšinlns™’. kurios sudarė pusę resblikėp rinktinės — 6 mū| Krepšininkės apdovanotos abro medaliais. Respubli3 tinklinio rinktinėje žaidė uonl mūsų studentai. Iš įšĮį žaidimų komandos pelI taško. Palyginti su Itąja spartakiada. mūsų jadentai taškų pelnė kelis rtus daugiau. Prie# tai Įvykusioje septinoje ^,TSR vasaros spartaįaįdoje mūsų sportininkai iš mokyklų nusileido Jo kultūros instituto irs. 0 Vilniaus miesto |joje vasaros spartaloję Universiteto sportlėižėmė bendrą pirmąvietą Ir 18 pirmųjų, ernai 16 "Universiteto atvų Iškovojo LTSR čempiovardus. Pas mus studi ja tokie žinomi Tarybų ungcįje ir pasaulyje sporJnkal kaip Arvydas Juotl». Irena Katarskytė, IreMllkinytė, Živilė Sakaskaltf Vida Šulskytė. Llu-
bovė Travlna Ir kiti. Sėkmingai mūsų sportinin kai dalyvauja ir respublikos aukštųjų mokyklų spartakia doje. Jau kelinti metai iš ei lės Iškovojama antroji vieta. Čempionų vardus iškovojo tlnklinlnkal. krepšininkės, kulkinio šaudymo. PDG dau giakovės. stalo teniso, meni nės gimnastikos, teniso, mer ginų Irklavimo komandos. Respublikos čempionatuose jau šešti metai iš eilės pir mąją vietą užima mūsų mer ginų krepšinio komanda. Čempionų vardus Iškovojo orientacininkai, šachmatų Ir šaškių komandos. Sėkmingai Įvairiose res publikos pirmenybėse daly vauja mūsų rankinio mergi nų. tinklinio vyrų Ir mergi nų. stalo teniso merginų ko mandos. Paanalizavęs sportininkų socialistini lenktyniavimą, ..Mokslo“ sporto klubo pir mininkas pasakė: — Gražūs pasiekimai džiu gina. tačiau dar turime ir nemaža neišspręstų klausi mų. Pretenzijų turime klasi kinių ir lalsvųlų. savigynos ir dziudo Imtynių, vyro ran kinio. baidarių - kanojų Irk lavimo, dviračių sporto ko mandoms. Geresnių rezultatų laukiame Iš plaukimo, leng vosios atletikos komandų. Jau prasidėto 1980 metų studentų spartakiada. Pir mieji startavo slidininkai. Tiek moterys, tiek vyrai iš kovojo trečiąsias vietas, nors iš moterų komandos buvo ti kėtasi daugiau. Toliau E. Paškevičius per ėjo prie Fizinio auklėllmo ir sporto katedrai Ir kjubui rū pimo klausimo — sportinin kų mokslo rezultatų: — Šiuo metu Įvairiose Universiteto rinktinėse tre niruojasi 792 sportininkai. Rektoriaus Įsakymu 22 spor tininkams leista vieną kursą baigti per dvejus metus. 158 studijuola pagal individua lius grafikus, kurie derina mi su Fizinio auklėllmo ir sporto katedra bei fakultetų dekanais, prodekanals. Džtudauguma gu kad didžlojl laiku Ir sėkmingai išlaiko sesijas Turime egzaminų sportininkų, kurie mokosi be trejetų arba dargi vien pen
Trumpai
bonas ir komjaunimo biuro sekretorius L. Janulevičius, apibendrindami bendrabučio gyventojams rūpimus klausi mus, neblogai įvertino bend rabučio tarybos darbą, nuro dė šios veiklos trūkumus, o studentams patarė atkreipti didesnį dėmesį j drausmės ir tvarkos stiprinimą.
iai įvykusiame susi12 bendrabučio I o šeimininkai — Istoriįkulteto studentai — isavo bendrabutietiško lino aktualijas. ijnkimo svečiai IF par4uro sekretorius V. Ur-
t no
Vilė KORENIAUSKAIJE
ketais. Bet turime ir tokių, kurie nustatytais terminais nesugeba išlaikyti Įskaitų ir egzaminų. Po to E. Paškevičius pa sakė: — Fakultetų profkomltetai Ir komjaunimo komitetai, skirstant stipendijas, sporti ninko veiklą turėtų laikyti svarbiu visuomeniniu darbu. Baigdamas „Mokslo“ spor to klubo pirmininkas spor tininkų Ir trenerių vardu pa žadėjo dėti visas pastangas, kad sportavimas Ir studija vimas būtų sėkmingi ir gar sinti respublikos, mūsų se nojo Universiteto sportinę garbę. Po to prasidėjo diskusijos. Pirmasis kalbėlęs plaukikas. Tarptautinės klasės sporto meistras. Monrealio olimpi nių žaidynių bronzos meda lio laimėtojas. Universiteto Pramonės ekonomikos fakul teto studentas Arvydas Juo zaitis bandė panagrinėti fak torius. nulemiančius moky mosi ir sporto harmoniją. Universitete sporto specialis tai neruošiami ir sėkmingai baigusiems šią aukštąją mokyklą studentams teks spręstl tam tikras liaudies ūklo problemas. Taigi ir sporti ninkal privalo gerai ni okytis. Arvydo nuomone sėkmę ..... T studijose didžia dalimi lemia sportininko studento nuosta ta Į mokslą. Stropiems, smal siems didelių privilegijų ir nuolaidų nereikia. Jis pats susidaro mokymosi sistemą. Ir rektorato ar net ministe rijos paramos Jam nereikia. Tokios pat nuomonės buvo Ir Filologijos fakulteto ketvlrtakursė Bitė Steponavičiū tė: — Nors sportą Ir mokslą suderinti sunku, bet Įmano ma. Aišku, universalaus re cepto nėra. Daug ką lemia žinių lygis. Įgytas vidurinė je mokykloje. pasirinktos specialybės Ir snorto šakos specifika. Ir vis dėlto kartais tenka pasinaudoti rektorato telkiamomis lengvatomis, kad Ir kaip besistengtume sesiją lalkvtl kartu su visais kurso studentais. Bitė paminėjusi Jų svarbą, išreiškė ir kitas lengvaatlečių nuotaikas. Jie kaip Ir kiti sportininkai vpattngų privi legijų nereikalauja — pakak tu padėti Įveikti buitinius keblumus, ..neskriausti“ skirs tant stlpendllas ir pan. 0 tokiu- nesusipratimų pasltaf.... ko. Pavyzdžiui. Gamtos Įr Fizikos fakultetuose. Diskusijose dalyvavo Ir kltl studentai sportininkai. EKFF prodekanas doc. R. ... Bartaška susirinkusius spor tininkus nudžiugino, kad de kanatas, vadovaujamas ėllmo sporto meistro J. Mackevi čiaus, nuo Šių mokslo metų Jiems skirs dar didesni dė mesį. Bele, dekanato reiklu mas Ir griežtumas sumažėti nežada. Doc. R. BartaSka prlpaži-
kad ________ fakultete nemaža no, ____ įžymybių, ir Iškėlė klausimą, kodėl gi tada Universiteto sportiniame gyvenime fakul tetas ne pirmas. Jis taip pat pakvietė studentus laiku atei ti sudaryti individualius stu dijų grafikus, palinkėjo visų geriausiais būdais siekti A. Juozaičio minėtos harmo nijos. Gamtos fakulteto dekanas R. Tarvydas džiaugėsi, kad studentai diferencijuojami ir pagal savo sportinius suge bėjimus. Ir jiems keliami ati tinkami reikalavimai — tokie, kurie nežalingi Jų sveikatai. Dabar fiziškai nepasiruošę studentai nebeverčlaml bėgti ar slidinėti iki nukritimo Dekanas taip pat Išskyrė gamtininkų fizinio pasiruoši mo svarbą. Čia neblogų re zultatų duoda aktyvus Fizi nio lavinimo katedros ir sporto katedros bei fakulteto bendradarbiavimas. R. Tar vydas taip pat nusiskundė, kad ne visada sportininkai uoliai, laiku atlieka laborato rinius darbus, kurių organi zavimas priklauso nuo fa kulteto Ir kitų padalinių dar bo ritmo. Taip pat ne visi sportininkai išlaiko siūlomą meno saviveiklininkų, akty vistų tempą. Neplktnaudžiautl lengvato mis pareikalavo ..Žalgirio" centro tarybos pirmininkas V. želvys. Nors šiuolaikiniam sportininkui per dieną treni ruotis reikta ne mažiau kaip 4 valandas (kltatp Jis bus tik flzkultūrlnlnkas). energijos ir laiko turi likti Ir mokymui si. Prorektorius B. Sudavlčlus pareikalavo iš sportininkų stropiau sudarinėti indivi dualių studijų grafikus, egza minus išdėstyti visam se mestrui. Ir stengtis, kai ką išsilaikyti ir iki sėslios. Be to Jis pasiūlė Įvairias drau giškas varžybas, savo inicia tyva rengiamas stovyklas or ganizuoti. kiek tai įmanoma, atostogų metu. Jis taip pat pasakė, kad reikia baigti tą ..tradiciją“, kada su Įskaitų ar egzaminų lapeliais pas dėstytojus vaikšto treneriai. Pasitarime kalbą pasakė LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pirmasis pavaduotojas V Pra naitis.
Indijos tautų dvasinia somai nuo karmos — me gyvenime didžiulį žmogaus geru ir blogų po vaidmenį vaidina religinė elgių visumos — pradėjo tradicija-, kurios šaknys formuotis žymiai vėliau. Veduose pagrindinė ry —■ Veduose. Vedų vaizdi šio tarp žmogaus ir dievo nių ir idėjų pagrindu kū rėsi dauguma senovės In forma buvo aukojimas. dijos religinių - filosofinių Senovės indai tikėjo, kad sistemų. Vedai nėra vie auka padeda įgyti dievų nos epochos ir juo labiau malonę pagal principą: vieno žmogaus kūrinys. „Aš dievui, dievas — Daug amžių plitę iš lūpų man". Dievams aukodavo gyvulius, ryžių į lūpas, vedų kūriniai ga naminius paplotėlius, varškę, svaigi lutinai susidarė ir buvo nantį somo genimą. Ypa užrašyti XV—VIII amžiu je prieš mūsų erą. Vedus tingais atvejais buvo au ir žmonės. sudaro keturios ..šventojo kojami Šventosiose vedų religi žinoiimo'\knygos: Rigve- jos knygose buvo bandy da.s — himnų rinkinys, išskirti bendrą Visatos Šamą,vedas —’ giesmių, ta sandaros principą, kuris Jadžurvedas — aukojimo galėtų paaiškinti atskirus ritualų, Atharvavedas — joje vykstančius reiški užkeikimų ir magiškų for nius. Tokiu principu tapo mulių rinkinys. universalus pasaulio tvar Kadangi Veduose būta kos dėsnis Rita. Iš vienos daugybės prieštaravimų pusės buvo manoma, kad pasikartojimų ir šiaip ne šiam dėsniui paklūsta ir aiškių vietų, kiekvienai iš žmonės, ir dievai. Kita tų knygų buvo sukurti vertus, tikėta, kad kosmi paaiškinimų ir komentarų nė tvarka neatsiejamai r'nk.iniaii — Brahmanai. susijus su ritualine žynių Vėliau atsirado vadinamo praktika. Ji buvo suvo sios „Miško knygos" — kiama ne tik kaip priemo 'Patarimai ir nurodymai at nė gauti iš dievų įvairių siskyrėliams. Galiausiai gėrybių, bet ir kaip orga buvo sukurtos upanišados, niška pasaulinio proceso kuriose Vedu dievams ir dalis. Aukos ir ritualai apeigoms suteikiamas padėję Ritai nugalėti naujas filosofinis turinys. chaosą, be jų neįmano Vedų religijoje žymią mas Saulės patekėjimas, vieta užėmė gamtos reiš metų laikų kaita ir visa kinių garbinimas. Senovės kita. Ritos valdžiai pa •indų vaizduotėje dievai klūsta net dievai — jos buvo užėmę tris „dangiš įstatymų vykdymas jiems kąsias .sferas": dangų, yra būtinas. Vienoda erdvę tarp dangaus ir že žmonių ir dievų priklau mės" ir pačią žemę. Pirmo somybė nuo vieningo be ji sfera priklausė Djausui, asmenio visatos dėsnio — simbolizuojančiam dangų, kardinali —- Rigvedo pa Valūnui — dangaus kara saulėžiūros idėja, Ji per liui, palaikančiam amžiną eina į vėlesnes Indijos re pasaulio tvarką, Mitrui — ligines sistemas: hinduizsaulės dievui ir Savitarui mą, budizmą, džainizmą. — vandens dievui, viso Ritos vietą čia užima kar kas gyva, kūrėjui. Antro mos dėsnis, įtvirtinantis je sferoje viešpatavo die kiekvieno gyvo padaro vas Indras — atmosferos priklausomybę nuo anks reiškinių valdovas, trečio tesnių jo poelgiu. Rigve je — Agnis — ugnies ir do epochos indai nemanė, aukų dievas. kad visatos mįslę gali įs Be dievų — gėrio nešė pėti dievai. Nors jie ir su jų — indai gairbino ir die kūrė žmonių pasaulį iš vus, siunčiančius žmo aukojamo milžino Purušo nėms nelaimes .pavyz kūno, tačiau Purušo ir sa džiui, Susną ir Vritrą, ku vo pačių atsiradimo prie rie simbolizavo sausra. jie nežino. Vienas pagrindinių ve žasties Vedų religija buvo ikidų religijos bruožų -- po klasinės visuomenės — liteizmas, daugiadievybė. gentinės santvarkos ir ka Viename Rigvedo himne rinės demokrati j os perio sakoma, jog yra 3339 die vai, iš kurių 33 svarbiau do — ideologija. VIII—VII amžiuje prieš si. Vėlesniuose Rigvedo mūsų erą Indijoje vyko tekstuose jau aiškiai at sispindi senovės indų po reikšmingi socialiniai eko žiūris j siela. Žmogui mi nominiai poslinkiai. Kūrė rus, ji neva kartu su lai si valstybės, kastų pagrin dotuvių laužo dūmais pa du susidarė klasės. Senoji kylanti j trečiąją „dan Vedų religija dėl savo de negalėjo gaus sferą", mirties dievo mokratiškumo Jamo karalystę. Tačiau patikimai ginti valdančių Veduose sielos ir jos po jų 'klasių interesų ir už mirtinio gyvenimo vaizdi leido vietą naujiems mi niai dar neįgavo etinės tams bei teorijoms, įteisi privilegijuotą prasmės. Mirties karalystė nančioms dar nebuvo padalinta į ro brachmanų (žyniu) ir kšat jų ir pragarą, o plačiau rijų (karinės aristokrati pagarsėjęs mokymas apie jos) padėtį. sielų persikėlimą priklau GEDIMINAS SAVICKAS-
„Akiračiui" straipsnius parengė Universiteto fi losofijos istorijos ir ateizmo katedros visuomeninė taryba.
Viktorinos rezultatai Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno 62osloms metinėms pažymė ti IF komjaunimo biuro iniciatyva buvo paskelbta viktorina „Iš TSRS Gink luotųjų pajėgų Istorijos". Viktorinoje dalyvavo di delis studentų būrys, gau ti 147 kolektyviniai ir in dividualūs atsakymai. Daugiausia atsakymų at siuntė Matematikos, Eko nominės kibernetikos ir iinansų fakultetai. Vertinimo komisijos na riai — A. Sapožnikovas, E. Bieliūnas, N. Trifonovas, L. Janulevičlus, E. Valiukevičius, L. Bakūnas — peržiūrėję gausius ir jvairlus atsakymus, vikto rinos nugalėtoju pripažino GF III kurso studentą Vytautą Oškinj (53 balai), antroji vieta atiteko EKFF ekonominės kiber netikos I kurso I grupei, trečiąja vieta pasidalino MaF III kurso studentas Kęstutis Baušys ir IF III kurso istorikai. Už aktyvų dalyvavimą viktorinoje apdovanoti MaF, EKFF ir FilF IV kur so studentas Algirdas Zajankauskas. Gaila, kad j mūsų vik toriną neatsiliepė Preky bos, Pramonės ekonomi kos, Medicinos, Fizikos, Chemijos, Teisės fakulte tai. Daugiau tikėjomės ir iš Istorijos fakulteto stu
dentų. Dabar, pasibaigus kon kursui, dar kartą sveiki name nugalėtojus — išra dingiausius, darbščiausius studentus. Taip pat nori me paminėti ir iškilusius sunkumus, problemas. Or ganizuodami šią viktori ną, siekėme sudominti ir jtraukti i ją kuo daugiau studentų, išjudinti pirmi nes komjaunimo organiza cijas, skatinti kiekvieno komjaunuolio visuomenini aktyvumą. Mūsų viktori nos tikslas — karlnis-patriotinis ir internacionali nis studentijos auklėji mas. Kaip parodė rezultatai žinojimas nelabai džiugi na. Daugelis ne j visus klausimus surado tinkamą atsakymą. Nežinojo stu dentai, kad pirmasis užsie nio karinis junginys Di džiojo Tėvynės karo me tais suformuotas mūsų te ritorijoje— Liudviko Svobodos vadovaujama čekoslovakų karinė dalis. Dėkojame visiems da lyviams už kūrybiškumą nuoširdžias pastangas ir tikimės, kad ir toliau domėsitės Tarybinės Armi jos istorija, ir kad kitą kartą panašiame renginy je dalyvaus visų fakulte tų studentai. E. VALIUKEVIČIUS IF komjaunimo biuro narys
Neseniai Universiteto Moks linėje bibliotekoje buvo su rengtas vakaras, skirtas gar saus respublikos kraštotyri ninko, LTSR nusipelniusio mokytojo Juozo Sliavo (1930.II.8.—1979.VI.10) atmi nimui pagerbti. MB darbuoto jai, vadovaujami bibliotekos direktoriaus pavaduotojo A. Stravinsko, paruošė nedidelę apžvalginę parodėlę, supa žindinančią su šio žmogaus, susijusio su Lietuvos kultūros istorija bei Universitetu, gy venimu. Vakare dalyvavo profeso rius Z. Zinkevičius, profesorius B. Grigelionis, LTSR pa minklų apsaugos ir kraštoty ros draugijos pimininko pa vaduotojas K. Račkauskas, Istorijos instituto vyr. m. b. V. Milius, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto m. b. K. Garšva ir N. Vėlius, VU kraštotyros klubo nariai, J. Sliavo giminės, bendradar biai, mokiniai. • • • „Kas gimsta varge, to skrydis būna aukštesnis", — tai eilutė iš Juozo Sliavo ne mažo kūrybos pluošto, kuris kartu su |o mokslinio tiria mojo pobūdžio darbais šian dien saugomas Vilniaus uni versiteto bibliotekos rankraš tyne. .. O šitame lakoniškame pa sakyme ir sutelpa visa šio provincijos mokytojo gyveni miškoji patirtis. Skaudus vargingų vaikystės dienų kartėlis neaptraukė juodu debesiu Sliavo — jau nuolio sielos. Teturėdamas devyniolika metų iš gimto sios Linkuvos į Žeimelio vi durinę mokyklą 1949-aisiais atvyko jaunas mokytojas, sa varankiškai pramokęs anglų kalbą ir besiruošiąs ją studi juoti. O naujasis mokytojas pasirodė dar esąs ir poetas. 1950 metais įstojus i Vil niaus pedagoginį institutą, reikėjo daug laiko skirti ne tik mokiniams, savišvietai, bet ir studijoms. Jas 1956 metais baigė su pagyrimu, bet Žeimelio palikt nesinorė jo. Na, o 1959 metais po res publiką pasklido žinia apie
Prakalbinta tyla Žeimelio muziejų, kurį įkūrė mokytojas J. Šliavas... Mokytojo kelias į kraštoty rą prasidėjo turbūt 1958 me tais, kai mokiniai atnešė miestelyje rastų archeologi nių radinių. Tai buvo muzie jaus ekspozicijos pradžia, tai .buvo ir pirmoji J. Sliavo pa žintis su kraštotyra, kuri vė liau tapo ne tik laisvalaikio užsiėmimas, bet ir didelių stebėjimų bei atradimų šalti nis. Mokytojas įsteigia jau nųjų kraštotyrininkų būrelį (pažymėtina, kad respublikos kraštotyrinis judėjimas kaip tik ir prasidėjo tuomet), ku riam vadovavo apie dvide šimt metų. Muziejui ir savo darbams jis daugiausia rinko duomenis iš buvusios žiemga lių žemės, dabar apgyvendin tos lietuvių (Akmenės, Joniš kio, Pakruojo ir Pasvalio raj., iš pietų ribojamų Mūšos upės). Kadangi pradžioje to kio pobūdžio muziejus buvo vienintelis Lietuvos ir Latvi jos Žiemgaloje, apie 1966 m. jūs 'buvo pavadintas „Žiem galė", o 1973 m. įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą. Mu ziejuje sukaupta per 4000 eksponatų iš archeologijos, liaudies meno, senovinių do kumentų, spaudinių, fotonuo traukų. Gana reti muziejaus eksponatai vienmečiai su žal vario amžiumi. Nuo 1966 metų Žeimelio vidurinės mokyklos mokyto jas pradėjo apibendrinti su rinktus kraštotyrinius duome nis savo moksliniuose dar buose, kurių jis parašė 18 tomų. Įdomu, jog J. Šliavas domėjosi ir tyrinėjo įvairias istorijos, kultūros raidos sri tis. Svarbiausi jo veiklos ba rai — mitologija, archeologi ja, kalbotyra, etnografija, is torija, tautosaka. Pasitelkęs šiuos mokslus, kitų baltų genčių bei kaimyninių tautų (latvių, estų, ukrainiečių) is torinę praeitį, J. Šliavas ap rašinėjo Lietuvą nuo Palangos iki Zarasų, nuo Žeimelio iki
ANTRIEJI NAMAI Jau ne kartą rašėme apie mūsų antruosius na mus — bendrabučius. Au toriai yra pateikę idomių pasiūlymų, kaip studentui praleisti Įdomiau laisva laikį. Ar pasikeitė padė tis? Atsakyti J šį klausi mą mums padės komjau nimo komiteto komjau nimo prožektoriaus ir operatyvinės grupės na rių reidas. Bendrabutis Nr. 4. Kaip mums paaiškino, čia gy vena daugiausiai Medici nos fakulteto studentai. Ir kaip nekeista, tai buvo vienas netvarkingiausių bendrabučių. Tiesa, jis remontuojamas, bet tai nereiškia, kad kambariuo se galima berti ant grindų visa, kas patinka. Taip darė 54 kambario gyven tojai MF I kurso studen tai A. Laurinavičius, F. Pauliukevičius, S. Mulus. Mums atrodo, kad deka natas ir visuomeninės or ganizacijos imsis atitinka mų priemonių šių studen tų atžvilgiu. Negeresnė’ padėtis ir 24 kambaryje, kur „apsistoję" MaF I kurso studentai A. Spur ga, A. Kuzminskas, D. Takutis ir V. Tamulionis. 31ogiausiai tvarkosi pir mo kurso studentai. Ar ne laikas jiems būtų čiupti į rankas šluotas ir apžiū
rėti visus pakampius, ku rie pilni šiukšlių? Tačiau mus labiausiai nustebino 3 bendrabučio 117 kambario gyventojai. Sis kambarys buvo pana šus į šiukšlių dėžę, bet tik ne į gyventi skirtą patal pą. Be to kambario šeimi ninkai, gerokai buvo pasi vaišinę „karčiąją", drąsiai mėtė replikas komisijos adresu. Nepatenkintieji: GF IV k. studentai G. Na vickas (grojęs „pirmuoju" smuiku), G. Samkus, A. Milvydas, J. Venckus. Šie studentai buvo iškviesti paaiškinti savo poelgio j studentų profkomitetą. Antroji staigmena mūsų laukė 142 a kambaryje, kur gyvena bendrabučio tarybos pirmininkas Al gis Bartkevičius. Sis kam barys taip pat šiemet dar nematė šluotos. Apie kitą tvarką net nesinori kal bėti. Tik kokią moralinę teisę vadovauti bendra bučio gyventojams turi toks pirmininkas? Džiugu, kad studentai gerai budi savo bendrabu čiuose. Bendra bėda vi suose bendrabučiuose — trūksta inventoriaus, o ypač kėdžių. Pavyzdžiui. 6 bendrabučio skaitykloje matėme dvi kėdes, bet ir tos pačios buvo sulūžu sios. Tas pat ir su dušais.
Vilniaus, daugiausiai dėmesio skirdamas pagrindinei savo temai — senųjų žiemgalių ir gyvenimui. jų palikuonių Vienas garsiausių respublikos kraštotyrininkų visą gyveni mą stengėsi ne tik surinkti duomenis iš žmonių bei rašy tinių šaltinių, bet ir apibend rinti juos, iškeldamas vienoj ar kitoj jo nagrinėjamoj sri ty mokslininkų nejudintas problemas. Sis, anot istorijos mokslų kandidato etnografo V. Miliaus, mūsų kultūros fenomenas yra dalyvavęs ir Universiteto kraštotyrininkų
ekspedicijose (Joniškėlyjel Žagarėje), kurių .metu. nei rinko kraštotyrinę medžil bet ir konsultavo stude l ekspedicijos dalyvius. I Šiuo metu J. Sliavo d.I saugomi ne tik Universitl bet ir Latvijos TSR MA j liotekoje bei Žeimelio m J juje. Beje, Latvijos TSR Į akademikas J. Stradinis pažymėjęs, jog laikui bėd šių darbų vertė didės moksle jie užims priderJ vietą. Ir nors J. šliavas ra „Laiko tėkmė — tai plati, galinė tyla...”, laikas jau ria savo žodį apie didį ra kultūros darbininką. Jolanta VARAPNIC1
'V'
ŽJ ,, .jį
į' '"lį
Iliii -
SS
Atkelta iš 2 psl. I lūžio negali būti, to I tai darysime palaipsni uil Nors laipsniškas keitin ai sis nėra parankus, kad.nl gi keičiasi studentai. < T rai, kad dar turime vete-l ranų. Jie padeda nau;o| kams. Tokiu būdu meiii-l nls lygis „vienodėja'į Meniniam lygiui sąvokai „epogėjus" neegzistuoja! Pastaruoju metu muziki-l nls lygis kyla, nes mūsų gretas papildo atėjusieji iš muzikos mokyklų. Greitai darysime vaizdo jrašą laidai „Tonika". Ruošiame oratoriją „Revo liucijos kareivis“ Kap suko minėjimui. Ruošia mės Respublikinei dainų šventei, Respublikiniam ansamblių konkursui,' ku ris jvyks liepos mėnesį. Tikimės dalyvauti ir Ollnipiadoje. Ten siusime di delę koncertinę grup< Rudenį jrašysime jau ant rąją plokštelę. Sėkmės tolimesniąniR. JANCEVICIUS darbe. Ačiū už pokalbi VU Komjaunimo komiteto komjaunimo prožektoriaus Kalbėjosi Ilona IKAMAITC štabo narys Norint išsimaudyti, kaip mums paaiškino bendra bučių gyventojai, reikia vos ne prieš dieną užsi imti vietą, nes visur vei kia geriausiu atveju vie nas dušas. 6 bendrabučio gyventojai skundžiasi, kad šiame nėra televizo riaus. Kaip mums paaiški no, kad komendantė pa statys j j, jei bendrabučio taryba jj prižiūrės, nes televizoriaus pirmtakas buvo taip sumaniai išmon tuotas, kad meistrams be liko tik skėstelėti ranko mis. Taigi, gerbiamieji gy ventojai, nekaltinkime ki tų. nes pirmiausia esame kalti patys. Reidas baigėsi. Turime kuo- pasidžiaugti, yra ir bėdų. Nors kaip sako, nėra namų be dūmų. Su telkę jėgas, pasistenkime, kad mūsų bendrabutis tikrai būtų jaukūs, tvar kingi antrie|i namai.
...
. .
DĖMESIO!
Kovo 30 d. 17 vai. Di džiojoje auloje (Čiurlionio 21) vyks tarpfakultetinis humoro ir satyros konkur sais.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. R'nko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. - TapnūHHHC cryAeHTacs (sConercKHŪ cryAeHT»). OpraH napTKOMa peKTopaTa, KOMH-re-ra AAKCM, npotjiKOMa opAeaoB TpyAosoro KpacHoro • uaMPHM h APy^ŪH HapoAOB BKuamccKoro yHHBepcHTeTa hm. BHHųaca Kancynaca Akt. CCP. Ha ahtobckom M3MKe.
'■■■■■■
.. ... .. ..
Parodomojoje programo je dalyvčius doc. J. Bulo ta,, rašytoja V. Žilinskai tė, aktorius J. Čepaitis. Kviečiame visus atvyk ti! VVU kultūros klubas
Tiražas 4718 LV 10232 Užs. Nr. 792
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ