Siame ALMERl.IE: KARINIS PATRIOTINIS AUKLĖJIMAS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS. KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1980 in. gruodžio 12 d.
EINA NUO 1950 METŲ
Nr.
35
(1137)
TREČIOJO SEMESTRO DALYVIŲ SĄSKRYDIS Mūslį Universiteto pučiamuiu orkestro atliekamas maršas paskelbė statvbos studentu būriu saskrydžio, kuriame dalvvavo Vilniaus miesto pa.rtiios ir komjaunimo komitetu atstovai, organizaciiu. kuriose dirbo studentai, vadovai, atidarvma. Po iškilmingo pasveikinimo kalba parengiamojo štabo viršininkas, teisės kandidatas Justinas PECKAITIS: — Trečiajame semestre dalyvavo per pusantro tūkstančio musu Universiteto studentu. Trisdešimta karta studentu nerimu apgaubta vasara išmėgino akademinio jaunimo jėgas. valia, ištverme, žiniu bagaža. Padaryta nemažai. Respublikoje dirbo trisdešimt du statvbiniai. žemdirbystės ir specializuoti linijiniai būriai. Dalis triūsė išvažiuojamuosiuose būriuose Jakutijos ATSR, Smolensko srityje, Stavropolio krašte. Aštuoniasdešimt penki akademinio jaunimo pasiuntiniai — komjaunimo, profsąjungos ir kitu visuomeniniu organizacijų aktyvistai.'mokslo pir-
Kalaa J kap.
NUO SUVAŽIAVIMO
artėja SESIJA z+C AR MOKAME GERBTI KNYGĄ SPORTAS
IKI SUVAŽIAVIMO
Platus darbų baras
mūnai — trečiąjį semestrą darbavosi LLR, VLR, VDR, CSSR. Geru rezultatu pasiekė ne vienas Universiteto statybinis būrys. Tjnkamas pasiruošimas gamvbinei ir visuomeninei veiklai parengiamuoju laikotarpiu, gerai parinktas aktyvas, puikūs kontaktai su priimančiųjų organizacijų vadovais aktyvus bendradarbiavimas su rajonu komiaunimo komitetais bei daugelis kitu veiksniu nulėmė sėkme. Tai patvirtina ir socialistinio lenktvniavimo nugalėtojai: SSB„Justicija" (vadas V. Kaupas), „Tauras" (vadas Š. Kliokys), „Žilinai-80" (vadas J. Urka). Respublikos būriai atliko darbu už 1360 tūkst. rubliu, išvažiuoiamieji už 960 tūkst. rub. VVU studentu būriu nariai aktyviai dalyvavo visuomenineie politinėje veikloje. Respublikos būriuose dirbo 143 lektoriai, perskaitė 202 paskaitąs įvairiausia tematika. Daugelyje statybiniu būriu veikė meninės agitbrieados, surengusios 205 koncertus.
Daug dėmesio buvo skiriama moksleiviams: rengiami teminiai vaka rai, varžybos. Veikė kon sultaciniai punktai, kurie padėjo mokiniams geriau susipažinti su mūsų aukš tosios mokyklos specialy bėmis. Mokyklų biblio tekoms buvo padovanota 670 knygų. Mūsų studentai parodė didele pagarba vyresnio sios kartos žmonėms, ka ro ir darbo veteranams. Operacija „Atmintis“ ve dė vaikinus ir merginas Didžiojo tėvynės karo keliais. Gražia iniciatyvą parodė „Justicijos" būric nariai, pasodine Studentu miestelyje Pergalės 35čio alėja ir irenge dislo kacijos vietoje Kovu ir darbo šlovės kambarį SSB nariai šefavo 83 ka ro veteranus, prižiūrėjo 55 paminklus. Dalyvavi mas operacijoje „Atmin tis" puikus įrodymas, kad akademinis jaunimas pri simena ir gerbia kritu sius už mūsų laiminga at eiti. Buvo ir trūkumu. Ketu ri studentu statybos bū riai neįvykdė gamybiniu planu. Kaltinti galime daug ka. Organizacijas nesugebėjusias gerai or ganizuoti da.rba, vadus būriu narius, neparodžiu sius entuziazmo. Tai oni problema. Ateityje reikia stengtis, kad nebūtu atsi liekančiu. Daug įdomiu minčių sąskrydžio dalyviai išgir do „Justicijos statybinio būrio vado. Teisės fakul teto penkto kurso studen to V. Kaupo kalboje: „Komisarais ir vadais turi tapti žmonės, turm-. tys keliu vasarų patirti geri visuomenininkai". Buvo kalbama apie ilga laikiu sutarčių su pri imančiomis organizacijo mis sudarymą. Gal tuo met. išnyks daugelis sun
kurnu, susijusiu su buiti nėmis sąlygomis Studen tams taip pat reikėtų pa tikėti daugiau atsakingesn.ių darbu. — Studentu darbo va sarai reikia pradėti ruoš tis jau šiandien. Tik tuo met j a lydės džiugūs pri siminimai, — pasakė V Kaupas. VVU gamybinės prak tikos vadovas S. Gurevi čius aptarė rudens talkas, kurios šiemet buvo orga nizuotos statybiniu būriu pavyzdžiu. įteikiami apdovanoji mai. Beveik keturiasde šimt studentu apdovanoti LTSR Žemės ūkio, Kaime statybos ministerijos įvairiu statybos trestu, rajonu komjaunimo ko mitetu Garbės raštais. Tai gražus akademinio jauni mo darbo įvertinimas. Scenoje studentu būriu geriausios agitmeninės brigados. Baigėsi studentu būriu sąskrydis, kuriame galė jome gėrėtis ne tik našiu darbu statybos aikštelėse kolūkiu ir tarybiniu ūkiu laukuose, darniai įsipy nusiu i baigiamųjų penk mečio metu vainiką, bet puikiais pasiekimais kul tūrinėje. visuomeninėje veikloje. Tokiomis dova nomis senosios Alma Mater vaikinai ir merginos pažymėjo garbingus jubi liejus, ir dar geresniu re zultatu jie pasiryžę siek ti, pasitikdami TSKP XXVI suvažiavima.
Ramunė RAGAUSKAITĖ, Artūras MANKEVlClUS Ramūno GUIGOS nuo traukose: studentu staty binių būriu sąskrydžio prezidiumas; VVU kom jaunimo komiteto sekre torius A Kumža apdova' nojimą Įteikia SSB „Jus ticija" vadui V. Kaupui.
Už keliolikos dienu vaujamu sodininku bendKremliaus kurantai pa- rijos valdybos pirmininko skelbs Naujuosius metus, doc B. Gurklio, čia dar naujo penkmečio, nauiu laukia nemaži darbai. Mūužmoiu ir darbu pradžia su aukštoji mokykla jau Turime gražia tradicija turi 2 kolektyvinius soapžvelgti nueita kelia dus, tad sklypelius gaus įvertinti atliktus darbus beveik visi norintieji, numatyti gaires tolesnei Per ši penkmeti pagerėveiklai. io darbuotoju butu buiIšaugo Universiteto dar- ties sąlygos. Čiurlionio buotoiu profsąjungos or- gatvėje įsteigtas šeimyn ganizaciia per ši penk- nis bendrabutis, per penk meti. Šiuo metu ii jungia meti gauti 38 komunali3 tūkstančius nariu. Prof- niai, ir 108 kooperatiniai sąjungų veikloje viena butai. Tačiau butu ir šeiar kita forma dalyvauja myniniu bendrabučiu poper 400 darbuotoju. Kai- reiikis auga sparčiau netu su šio darbo vetera- gu jie statomi. Taigi ši nais vietos komiteto na- problema lieka ateinanriais V. Tavoru, A. Bite čiam penkmečiui. B. Šakaliu, A. Nagele ir Per paskutiniuosius penikitais i šia veikla sėkmin- kerius metus išsiplėtė sogai įsijungė ir M. Bložė cialistinis lenktyniavimas Z. Gaidienė, A Gaidelis Vietos komiteto nariai A. ir kiti. Savo nuoširdžiu Nagelė ir R. Razauskas darbu jie didina profsa- daug padirbėjo, ruošiant jungos autoritetą. Geru nuostatus, sumuojant režodžiu noriu paminėti zultatus, kontroliuojant, profsąjungos biuru pirmi- kaip vykdomi įsipareigoninkus veteranus: V. Ga- įimai, o svarbiausia — i veli (MF), R. Kazlauską ši darba įtraukė gausu ak(ChF), E. Peredni (ūkio tyva. Toks darbo organipad.) ir neseniai pradėju- žavimas davė gerus resius dirbti E. Jakaitiene zultatus: 1977 metais Uni(Fil.F), E. Stankų (MaF), versiteto kolektyvas saD. Senkeviciene (MTS) ir junginiame socialistiniakitus. Taigi neatsitiktinai me lenktyniavime buvo profsąjunga igvia vis sva- apdovanotas Garbės raštu, resni žodi, sprendžiant 1978 m. — iškovota pirdarbo, buities ir poilsio moji vieta ir TSKP CK ir organizavimo klausimus. TSRS Ministrų Tarybos Profsąjungos autoritetas, VPSCT ir VLKJS CK per jos vieta visuomeniniame einamoji raudonoji vėkolektvvo gyvenime ori- liava. klauso nuo aktyvo. ~nuo Visa tai džiugina, bet tų, kurie savo laisvalaiki ateinančiame penkmetyje atiduoda visuomenei. To- reikės toliau tobulinti sodėl mes turime remti, cialistinio lenktyniavimo skatinti visuomeninio dar- nuostatus, plėsti ii padabo entuziastus. Įtaruose. Per ši penkmeti išsiplėPlatus profsąjungos dartė vasaros ir trumpalaikio bu baras. Dar daug reikia poilsio bazė. Palangoie pasistengti, plečiant sporstatomas naujas 120 vietų tini darbą, vystant turizpoilsio namų korpusas, m?,, rūpinantis sanitarine Neringoje remontuojama higienine priežiūra. MaPervalkos pradinė mo- nau, kad sutelkus aktvva kykla, kuri nuo 1981 m vienuoliktame penkmetvbus mūsų poilsiaviete, je profesinės sąjungos Kas mėgsta ramybe, galės tars svaru žodi mūsų sepraleisti vasara Varėnos no j o Universiteto visuoraione prie Merkio upės meniniame gyvenime. Didelis laimėjimas, kad labai gražioje vietovė;e Doc. I. ŽEBERSKIS gautas sklypas naujiems Universiteto kolektyviniams sodams darbuotojų profsąjungos Beveik 900 Universiteto vietos komiteto kolektyvo nariu, vadopirmininkas
PAREIGA GINTI TĖVYNĘ Visi tarybiniai žmonės su dideliu entuziazmu ir pakilimu sutiko spaudoje paskelbtą TSKP CK pro jektą Tarybą Sąjungos Komunistu partijos XXVI suvažiavimui „Pagrindi nės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryp tys 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 me tu". įmonių, ištaigu kolek tyvai svarsto ši doku mentą, pateikia pasiūlvmų. Mūsų senojo Univer siteto profesoriai, dėsty tojai, darbuotojai, stu dentai atviruose parti niuose, komjaunimo su sirinkimuose aptaria šio Kiekviena diena artina žiemos egzaminu sesiją. Tuo galima jsitikinti, už svarbaus dokumento kryptis, liečiančias moks ėjus i Universiteto skaityklas. R. GUIGOS nuotraukoje: rusu k. ir lit. specialybės II k. studentės A. Rudy lą ir jo jdiegimą gamy tė ir J. Saveikaitė. boje.
KONKURSAS
B
„Pasauli širdimi
vai pamatė R. Lileikio, S. jaučiu. .." Kubiliaus, V. Vidūno, R. Čiurlionio ir kitų pasiro Lapkričio 26 d. Meno dymus. darbuotoju rūmuose jwko G. Cieškaitės ir Uni Jolanta MASANDAVlClOTĖ versiteto absolvento P. Balčiūno poezijos vaka ras. Jaunųjų poetų eiles PDG KOMISIJOS skaitė konservatorijos ak toriaus meistriškumo ka POSĖDIS tedros studentai. „FILOLOGIJOS RUDUO80"
Lapkričio 29 d. FilF bu vo tęsiamas kūrybinis jaunimo festivalis. Rengė jų sumanymu šis vakaras turėjo būti panašus i fotolaboratorini procesą. Dalyvio reglamentas — 15 minučių (nuotraukos fiksavimo laikas). Žiūro
ĮDOMI PASKAITA Istorijos fakultete vyko paskaita „Lietuvių krikštas ir jo reikšmė", kurią organizavo lektoriu-ateistų mokykla (vadovas doc. J .Mačiulis). Vienas žy miausių tos srities soecialistų, žymus respublikos
Gruodžio 4 d. Universi teto fizinio lavinimo ka tedroje vyko PDG komisi jos posėdis. Čia buvo ap tarti komplekso „Pasiruo šęs darbui ir gynybai" ženklininkų ir varžybų organizavimo trūkumai išnagrinėtos galimybės naujiems ženklininkams ruošti. Svarstytais klausi mais priimti nutarimai.
R. BARYSAS
mokslininkas, akademikas Juozas Jurginis gausiam studentu būriui papasakojo apie 1387 m. įvykius aptarė pasekmes. Po paskaitos lektorius atsakė j studentu klausimus.
Vlrgaudas GUDAS II kurso žurnalistas
Respublikos aukštųjų* mokyklų studentų darbų, nagrinėjančių valdymo teorijos ir praktikos proble mas išvystyto socializmo sąlygoms, konkursas. Valdymo vaidmuo išvystyto socializmo sąlygo mis aktualus. Siekdama įtraukti i šios mokslo šakos vystymą jaunuosius tyrinėtojus, Lietuvos TSR aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, LLKJS CK kartu su Vilniaus Aukštąja partine mo kykla bei žurnalo „Liaudies ūkis" redakcija 1980-81 mokslo metais organizuoja studentų darbu valdymo teorijos ir praktikos išvystyto socializmo sąlygomis tematika I respublikini konkursą. Konkursas vyksta tradicinio respublikinio studen tų geriausiu gamtos, technikos ir humanitarinių mokslu darbų konkurso rėmuose. Kviečiame fakultetų dekanatus ir visuomeninių mokslų katedras organizuoti atitinkamus konkursus vietose ir užtikrinti aktyvų studentų dalyvavimą respublikinėje studentų mokslinėje konferencijoje, kuri įvyks Vilniaus Aukštojoje partinėje mokykloje 1981 m. I pusmetyje. Konkursui pateikiami darbai turi būti savarankiš ki tyrimai aktualiais valdymo teorijos klausimais; reikiama dėmėsi skirti valdymo tobulinimo uždavi niams, numatytiems partijos ir vyriausybės doku mentuose. Darbai vertinami pagal šiuos kriterijus: temos aktualumas, teorinis lygis, praktinė svarba, pažan gaus patyrimo apibendrinimas, galimybė panaudoti. Geriausieji trys darbai bus apdovanoti piniginė mis premijomis bei spausdinami žurnale „Liaudies ūkis".
Šuolis į gyvenimą Neseniai pas mus sve čiavosi Krokuvos univer siteto studentu teatro tru pė „Om". Svečiai kiemo teatro salėje parodė spek takli „Stadija" (režisie rius Kšištofas Lipskis). Tai vienas iš šio teatro sukurtos spektakliu trilo gijos. Žodis „sukurta" čia vartojamas pačia tik riausia prasme, kadangi studentai patys kurą spektaklius. Jie gimsta g/nčuose. pokalbiuose ak tualiais šiuolaikiniais jau nimui klausimais Trupės režisieriaus Kšištofo Lipskio žodžiais tariant „teat ras nesinaudoja jokiomis iš šalies primestomis idė jomis ir temomis". Tai tikriausiai, ir sudaro šio studentiško teatro speci fiškumą. Jau įprasta, kad ta.i, ką žiūrovas mato scenoje, vadiname spektakliu. O kalbėdami apie spektakli, sakome, kad „jis vaiz duoja tą ir ta". Laikantis šios taisyklės, galima bū tu pasakyti, kad „Stadijo je" vaizduojamas... žmo-
gaus gyvenimas. Tačiau ar įmanoma ta,i parodyti per 40 minučių? Ne. Ta da bus tiksliau, jei pasa kysime, kad spektaklyje vaizduojama tie žmogaus gyvenimo momentai, ku rie turi didžiausia įtaka jo formavimuisi. .. .Žmogus gimsta. Jis apsuptas globos. Susipažrista su pirmaisiais „nega lima". įvertina daiktus, įvertina žmones. Siekia laimės, kovoja. .. Spek taklis — tai ne vien šių momentu registracija. Bandoma juos analizuoti ieškoti juose prasmės. Spektaklyje nėra pa grindiniu ir antraeiliu personažu, nėra pavieniu vaidmenų, nėra indivi dualių charakteriu. Akto riui svarbu surasti vietą grupėje. Vienintelis personažas ' — visas ko lektyvas. kuris turi vie na uždavinį. Šį uždavinį galbūt galima būtu api būdinti kreipimusi i žiūro vą: „Pažvelk i save iš šalies. Pažvelk i save šiek tiek pakilęs virš kas-
Dideli dėmėsi Komunis tų partija skiria gynybi niam darbui, ypač kari niam patriotiniam tarybi nių žmonių auklėjimui, kuris yra neatskiriama partijos ideologinio dar bo dalis. TSKP XXV suvažiavi mo dokumentuose pažy mėta, kad stiprinti šalies gynybinę galią, auklėti tarybinius žmones, visų pirma jaunąją kartą, pat riotizmo ir internaciona lizmo, pasididžiavimo mū sų Tėvynės dvasia, ginti socializmo iškovojimus buvo ir yra vienas svar biausių Partijos uždavi nių. Aukštųjų mokyklų stu dentų karinis patriotinis auklėjimas — neatsieja ma komunistinio auklėji mo dalis. Jo tikslas — suformuoti moralines, po litines, psichologines sa vybes. būtinas karinei tarnybai Tarybinėje armi joje, asmenine atsakomy bę ginti tarybų šąli. Visą ši darbą Universi tete atlieka fakultetai, ka tedros, partijos, komjau nimo ir kitos visuomeni nės organizacijos. Šių me tų lapkričio mėnesi Uni versiteto partijos komite tas svarstė karini patrio tini auklėjimą Ekonomi nės kibernetikos ir finan sų fakultete. Aptarėme kai kurias šio fakulteto darbo formas. Svarbus vaidmuo tenka visuomenės mokslams. Studentai ne tik paskaito se ir seminaruose studi juoja Komunistų parti jos, tarybinės liaudies nu eita kelią, — jie rengia idomius susitikimus, vik torinas. Pasitikdamas V. Lenino 110-ąsias gimimo metines, fakulteto kom jaunimo biuras surengė referatu konkursą „VLKJS — komunizmo kūrėjų bū rys". Kiekviena akademi nė grupė pateikė po ke letą darbų. Autoriai na grinėjo įdomias temas, pavyzdžiui, „Lietuvos komjaunimas Didžiojo Tė
vynės karo metais, „Va rėnos rajono komjaunimo organizacijos istorija". Daug dalyvių sutraukė komjaunimo biuro ir in ternacionalinio klubo or ganizuotas politinio pla kato konkursas. Fakulteto studentai — aktyvūs žygių tarybinės liaudies revoliucinėmis, kovų ir darbo šlovės vie tomis, dalyviai. Ketvirta jame Universiteto sąskry dyje iškovota trečioji vie ta liudija apie gražias šio darbo tradicijas. Vaikinai ir merginos sėkmingai dalyvauja eks pedicijoje „Mano tėvynė — TSRS". Puikias gali mybes turi studentu sta tybos būriai. Praėjusia va sara ypač daug keliavo SSB „Olimpija" nariai. Jie lankėsi Maskvoje, Le ningrade, Kijeve. Odeso je ir kituose miestuose. Gražia tradicija tapo fakultete susitikimai sų Didžiojo Tėvynės karo, darbo veteranais, aukšto sios radiotechnikos mo kyklos kursantais. Daug prisideda prie ka rinio patriotinio darbo fa kulteto SDAALR organi zacija. turinti 1700 na rių. EKFF atstovai daly vauja aviacinio, radijo sporto, šaudymo sekcijo se. Šaulių komanda nuo latos iškovoja prizines vietas Universiteto pirme nybėse. Taigi darbas fakultete organizuojamas gana ge rai. Tačiau dar yra nema ža spręstinų dalykų. Fa kultete nerengiamos kari nių techniniu sporto šakų varžybos. Studentai be veik nelanko šių sekcijų. Fakultetas yra išpuoselėjęs gražias karinio pat riotinio darbo tradicijas. Todėl dekanatas, partijos ir komjaunimo organiza cijos, pasitikdamos TSKP XXVI ir LKP XVIII suva žiavimus stengiasi gerinti karini patriotini studentų auklėjimą. Pulkininkas J. RASTENIS
dienvbės. Pažvelk ir pa mąstyk!” Ir žiūrovas regi save tarsi išmesta (!) i to ki pasitempusi, susikau pusi ir daug iš io besit:kintį pasauli. Gimė žmo gus. .. Gyvenimas iau pa siruošęs priimti ii, ka tik atėjusi. Kol kas ii dar su pa, liūliuoja ir glamonė ja. Tačiau greitai, labai greitai jis iau pats žengs per gyvenimą. Jis nori būti suaugusiu. Greitai jis juo taps, ir tada... . . .Scenoje — žmonės su akiniais iš monetų. At rodo jie pasigailėtinai. (Taip ir turi būti — kiek vienas iš mūsų bandome pakilti virš kasdienybės, virš realaus daiktu pa saulio). Bet štai aktoriai nusiima „piniginius aki nius". žvalgosi sutrikę, bando žiūrėti aplink sa ve. Pasigirsta niurnėji mas. kuris vis garsėja vis labiau didina itamo; pereina i riksmą, ir galu gale — i įnirtingą skaliji mą, nukreipta i mažas va rio monetas. Dabar jie panašūs i šunis. Žmo nės. .. loja. Loja ant aki nių, pro kuriuos tegalėjo matyti daiktu kaina, ver te. Ko gero, jie galėjo
įkainoti daug ką... Kas tai? Galbūt — materialus išorinio pasaulio niekini mas? O gal — žmogaus degradacijos pradžia? .. O gal žmogus nutolsta nuo žmogiškumo tada, kai pasaulis, žmonės i am ne bekelia jokiu emocijų? Kai bendravimas su aplin ka tampa inertiškas?..
Žmogui reikia daugiau vidinės šilumos. Jam rei kia energingesnio šuolio i gyvenimą. Ir tuomet at eis „nauja, džiaugsminga diena” Tačiau tai — ne spektaklio apibendrini mas. Tai. greičiau t’k optimistinė gaidelė, nuo taikos niuansas, vienas iš daugelio spektaklyje. Žmogui dar daug ko rei kia. Daug tokiu teiginiu, daug „kodėl" ir „galbūt" spektaklio kūrėjai patei kia žiūrovui. „Mes nesi stengiame spektaklio iš baigti, — sako K. Lips kis. — Tokią tema iš spręsti nėra įmanoma. Mes tik stengiamės duoti impulsą apmastymams, svarstymams ir ginčams". Virginijus MIČIULIS
daug jėgų atimantis darbas Neseniai Universiteto kraštotyrininkai buvo su sitikę su LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Garbės nariu kraštotyros veteranu Juo zu AIDULIU. Mes dažnai paimame i rankas stoius tautosakos tomus, bet dažnai ir už mirštame tuos žmones, kurie tarsi bitės nektarą surankiojo, sunešė i vie na vieta nacius didžiau sius mūsų liaudies tur tus: jos gvva žodi šmaikštu sąmojį. nuošir džia daina — visa tai, kuo buvo ir vra turtinga mūsų Lietuva. Juozas Aidulis — reto darbštumo pavyzdys. Dar 1930-aisiais metais Mato Untulio paskatintas, jis imasi rinkti tautosaka. Už revoliucine veiklą pašalinamas iš gimnazi jos. Vienok ryšiu su re voliuciniu pogrindžiu ne nutraukia. Pusalkanis ei na iš-kaimo i kita, iš vie nos trobos kiton, tam, kad nežūtu nesugražina mai retas, bet gražus žo dis, dama ar idomi pasa ka ir kartu, kad paskleis tu tiesos žodi apie pirmą ją socialistine valstybę, apie šviesesne ateiti. Pirmiausia rinko tik žo džius, paskui dainas, pa sakas, smulkiąja tautosa ką. Ir surinkti šitie lobiai skaičiuojami iau nebe de šimtimis ar šimtais, o tūkstančiais. Svečias mums papa sakojo apie daugeli liau dies dainininku, pasa korių, kalbos brangintų jų. Ne atsitiktinai jisai ir prikalbėjo garsiąją dzūke Rožę Sabaliauskiene išlieti savo širdį popieriuje. Taip ir gimė knyga „Prie Merkio mano namai“. Nors iau per septynias dešimt, Juozas Aidulis ir dabar dirba. Teberenka tautosaka, bando rašyti atsiminimus apie sutiktus žmones, griežtai ir reik liai auklėja kraštotyri ninkus.
ĮSIPAREIGOJIMAI ĮVYKDYTI PIRMA LAIKO Universiteto rektorato posėdžiu salėje vyko VVU SDAALR ataskaiti nė konlerencija. Dalyva vo 95 delegatai iš visų fakultetu, karinės kated ros, mokslinės bibliote kos. Nuveikto darbo ata skaitą perskaitė Universi teto SDAALR pirmininkas A. Sapožnikovas. Pranešė jas papasakojo anie pa siekimus praeitais metais Bendradarbiaudama su karine ir fizinio auklėji mo katedromis, draugiia pasiekė dideliu laimėji mu. Jau ketvirtus metus iš eilės ii aipdovanoiama pereinamąja raudonąja vėliava. A. Sapošnikovas pažymėjo, kad bendromis pastangomis Universiteto draugiia socialistinius įsi pareigojimus 1980 me tams įvykdė anksčiau lai ko. VVU SDAALR atsi žvelgdama i 1977 metų
RANKDARBIŲ
PARODA mo, S. Budinaitės, L. Būtė-
Gruodžio pradžioje IF bendrabutyje vyko rank darbių paroda. Jos inicia torė — bendrabučio tary ba*. Skaityklos salėje buvo eksponuojami saviti. įdo Laima DRAUGELYTĖ mūs Z. Lapinskaitės nėri
KELIAS Į PAŽINIMĄ Užėjęs i Respublikinę biblioteka greit įsitikini, kad be jos studentui neiš siversti. Čia, prie kontro linio stalo, nuolat nemaža eilutė ne tik dėl to, kad artėja sesija, kad lauke ikvriai dulkia lietus. Studentas visada kaž kuo savitu, ypatingu išsi skiria žmonių būryje, taiSi. atidžiau įsižiūrėjus, salėjai drąsiai sakyti, kad vos ne kas antras čia — studentas. O kokios io reikmės, kaip jis atrodo bibliotekos darbuotojų akimis? Kalbuosi su Res publikinės bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, beje, irgi arūsų Alma Mater auklė tine, Stefanija KIRLYTE: Bibliotekoje apie trisdešitat tūkstančių skaityto ju. iš jų net astuoni tūks tančiai — Universiteto studentai. Mūsų pareiga kad atėjęs i biblioteką studentas rastu reikalingą
gegužės mėn LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimą, sustiprino kar;nį-patriotini darbą. Drau gija organizavo per 517 paskaitų, kuriu klausė per 5 tūkstančius studen tu. Buvo vykdoma plati kariniu - patriotiniu tra dicijų propaganda. Drau giia organizavo ekskursi jas i miestus didvyrius — Maskvą, Leningradą. i Chatynę, Pirčiupius. Su sumavus socialistinio lenktyniavimo rezultatus pirmą vieta užėmė ChF, antra -- GF, trečia -PF. Lektorius detaliai iš analizavo dar pasitaikan čius trūkumus darbe ir ių priežastis. Silpnai Univer sitete karini - patriotini darbą dirba TF. Ten šis darbas apleistas, laiku ne paduodamos ataskaitos, nerenkami nario mokes čiai, nedalyvaujama ren
knygą, informaciją. Esa me isitikine, kad aktyviai padedame formuoti aukš tos kvalifikacijos specia listus. Per darbo dieną pavargstame, todėl mums ypač malonu matyti šyp seną. skaitytojo veide, iš girsti „laba diena", „ačiū", „prašau". Gal atėję i mū sų biblioteka studentai jaučia didesne laisvę, ne gu Universiteto skaityklo se. Kai kada tas laisvu mas — ne i nauda. Noriu dar pridurti, jog biblio grafinis studentu išprusi mas dar žemas. Dabar, kai skaitytoją užplūdo to kia gausybė informacijos, orientuotis joje galima tik gerai susipažinus su bibliografijos pagrindais. Tokie tat priekaištai. O gerų žodžiu apie Univer siteto auklėtinius galėtu me pasakyti daugybe Svarbiausia,, skatiname juos domėtis ne tik vado vėliais, bet ir literatūra
giniuose, konferencijose. Pranešėjas pasiūlė pla čiau propaguoti karines patriotines idėjas „Tary binio studento" pusla piuose. Pranešėjas papa sakojo. kokiu gražiu lai mėjimu pasiekė Universi teto sportininkai — kari niu ir techniniu sporto šakų atstovai. Džiugina pasiekti rezultatai kulki niame šaudvme. VVU komanda tapo 1980 metų LTSR aukštųjų mokyklų čempione. Vis didesni po puliarumą igiia radijo sportas. Baigdamas kalba A. Sa požnikovas paragino susi rinkusius gražiais darbais ir naujais laimėjimais su tikti TSKP XXVI suvažia vimą ir sėkmingai ivvkdvti X penkmečio planą. Po to kalbėjo VVU komjaunimo komiteto na rys R. Siniauskas, atsakin
cija pirmauja Vilniuje, Jos eilėse vra 10.876 na rių .Drg. Prokapiukas pa ragino plėsti bendradar biavimą su analogiškomis organizacijomis VISI, Pe dagoginiame institute, taip pat ir už respublikos ribų. Karinės katedros dėsty tojas A. Momotovas per skaitė VVU SDAALR 27 konferencijos nutarimą. GF vyr. dėst. A Smilge vičius supažindino su so cialistiniais įsipareigoji mais 1981 metams. Nuta rimą konferencijos daly viai priėmė vienu halsu. Konferencijos pabaigo je buvo apdovanoti la biausiai pasižymėję stu dentai. Tarp i u V. Grikša, R. Stapulionis, B. Šidlaus kas, A. Kiškis ir kiti.
gas už karini - patriotinį darbą. Jis papasakojo apie gražius komjaunimo organizacijos darbus. Komjaunuoliai aktyviai įsijungė i sąjungini žygi revoliucinėmis, kovu ir darbo šlovės vietomis", dalyvavo sąs k r v d v i e Švenčionyse. R. Siniaus kas pabrėžė, kad fakulte tų organizacijos nariai mažai dėmesio skiria SDAALR organizacijos darbui. Vėliau kalbėjo VVU kulkinio šaudymo sekci jos treneris L. Maiorovas. Jis pasiūlė suaktyvinti šaudymo sekcijos darbą, sustiprinti materialinę sekcijos baze. Taip pat kalbėjo Leni Vidas RACHLEVlClUS no rajono SDAALR pir J. OKMANO nuotr.: mininkas drg, Prokapiukas. Jis aukštai įvertino konferencijos prezidiu VVU SDAALR darbą, pa mas; pranešimą padarė brėžė. kad VVU organiza A. Sapožnikovas.
Rudens garsai
naitės rišimo, N. Galdikai tės mezgimo ir kiti mer gaičių darbeliai. IF prodekanė G. RaguoAr daug kam teko re tienė, aplankiusi parodą pasakė, būtu gražu, kad gėti naujos tradicijos gi šis renginys taptų tradi mimą. kuris tarsi ka tik išvvdusio pasauli vaiko ciniu. L. KASABUCKAITE riksmas pažadina širdis. Kai kas iau šypsosi: „O kaip gi, mačiau... Juk lapkričio šešiolikta dieną afišos kvietė i koncertą „Rudens muzikos garsai Universitete". Vos vos su tilpo Didžiojoje auloje visi, norintieji patekti i ši renginį. Šios tradicijos gi mimas sukėlė kalbu, dis kusijų. Vieni patenkinti galvomis linksi: „Patiko! artima i u specialybei, o Matyt, nebuvote koncer ypač plėsti savo akirati te, kad klausiate". Atsa lavintis tose srityse, ku kydami i klausima, kurio rios tiesiogiai gal ir nesu- atlikėjo pasirodymas la siiusios su busimuoju jų biausiai patiko, kaip susi darbu. tarę tvirtina: „V. Kaz Daugelis Universitete lausko!" panorau sužinoti studentų labai dažnai už ir paties V. Kazlausko suka i specializuotas me nuomone apie ši koncerti no ir muzikos skaityklas ni renginį. Juk labai daž Jos tiesiog apgultos Dai nai koncerto sėkmė pri lės instituto ir Konserva klauso nuo to, kokia su torijos studentu, bet šių sidaro atmosfera tarp at skyrių darbuotojai mielai likėjo ir klausytojo. priima ir aptarnauja visu — Paliko kuo geriausią specialybių studentus. įspūdi. Džiaugiuos. — sa Muzikos skyriaus vedėja ko Vygantas, — kad ir E. Marčėnienė pasakoja man nusišypsojo laimė — jog Universiteto studentai iki savo pasirodymo galė labai domisi ne tik šiuo jau būti klausytoju. O laikine pramogine muzi trūkumai... Nereikia ir ka, bet, užsidėję ausines norėti, jog pirmasis tokio ištisas valandas klausosi pobūdžio koncertas iu neturėtu. Vieni muzikos Nukelta i 4 psl. atlikimo stiliai keitė ki-
renginys „Muzikos garsai Universitete", kuriame skambėjo respublikos au torių kūriniai. Nusivylė tie, kas tikėjosi pasiklau tus. Kažkoks muzikos syti „disko" ar kitokios „kratinys". Klausytojas modernios muzikos. paprasčiausiai turėjo pa Kaip atrinkote ansamb vargti per tas koncerto lius, solistus i ši koncer keturias valandas... tą? — įdomu, o kaip susi — Kvietėme lietuviškos kūrė iūsu ansamblis? muzikos atlikėjus iš mū — Ansamblis? Jis dar sų Universiteto. Kitais tik kuriasi... Mes tik metais norėtume susilauk prieš tris mėnesius paban ti svečiu iš kitu broliškų dėme ir... pasisekė — respublikų universitetu. susigrojome. Dainas dai Tradicija puoselėjama. nuojame tokias, kurios la Kokiu sumanymu turite bai patinka. Ieškome šiuo kitu metu koncertui? laikinių poetu kūryboje — Norėtume, kad ši posmu, kurie patrauktų paprastumu, nuoširdumu, graži šventė vyktų S. Dau skambesiu. Skaitai A. Jo kanto kiemelyje ir ne vie nyno, J. Mackevičiaus, J. ną, o kelias dienas. Pir renginio daly Marcinkevičiaus eilėraš miausia viais vėl bus mūsų Uni čius ir jauti — šios ke lios eilutės tarsi nuostabi versiteto atlikėjai. Kvie sime ir svečiu. Šią gražią smuiko partija. patys turime Kokie artimiausi Jūsų tradiciją puoselėti. planai? Dėkoju už pokalbi. — Ruošiamės respubli kinio SSB sąskrydžio Baigdama norėčiau pri durti, kad „kol įkas mes koncertui. Palinkėsime Jums sėk tik kertam ir kertam, nie ko negalvodami, nieko mės. nesodindami. Pramoga — O ka atsakyti tiems, kurie nepatenkinti niur dalykas rimtas. Tad sodin nėjo: „Nieko gero... Pr ti — būtina". (V. Kerna ibarškino gitaromis. o gis). Alma MERKYTĖ prieš kelis metus tai bent koncertai būdavo..." Gal teisingai bus paste bėjęs trumpo interviu metu kultūros klubo pir mininkas Z. Levickas: — Mes labai džiaugia mės, kad gimė naujas
*
Lapkričio 27 d. įvyko Uni Universiteto materialine spor versiteto „Mokslo" sporto to bazė. Turbūt didžiausias klubo ataskaitine rinki trūkumas — mažas studentų minė konferencija. Ataskaiti aktyvumas. Sporto klubo valdybos po nį žodį tarė klubo valdybos pirmininkas E. Paškevičius. sėdžiuose ir aktyvo pasitari Kas per 1979—1980 metus muose buvo svarstomi aktua padaryta, kokie darbai dar liausi einamojo daibo klausi mai: nario mokesčio rinki neužbaigti? fizkultūrininkų gretų Per šį laiką sporto klubas, mas, vadovaujamas fizinio auklėji augimas fakultetuose, pasi ir dalyvavimas mo katedros, ir remiamas ruošimas Universiteto rektorato, parti sveikatos ir sporto olimpiado nės organizacijos sustiprėjo je „Nuo gintarinės Baltijos sportinio meistriškumo srity iki olimpinės Maskvos", . soje, pasipildė naujais nariais. Šiuo metu „Mokslo" gretose virš 8000 sportininkų. Pa ruošti 3 tarptautinės klasės sporto meistrai, 22 TSRS sporto meistrai, 46 kandida tai į sporto meistrus. Daugumas klubo valdybos narių sąžiningai atliko savo pafeigas. Tai MaF IV kurso studentas J. Bartkus, PEF III kurso studentas R. Valčiukas ir kiti. Daug kartelio žodžių cialistinių įsipareigojimų galima pasakyti ChF III kur- vykdymas, tarptautinių ir so studentui A. Gurskiui, TF kitų varžybų, skirtų UniverIII kurso studentui E. Lauži- siteto 400 metų jubiliejui orkui. ' ganizavimas, agitacinio-proPraėjusioje tarpfakulteti- pagandinio darbo gerinimas, nėję XXXII spartakiadoje I- tarpfakultetinės spartakiados ąją vietą iškovojo MaF (ta- eiga. rybos pirmininkas J. BartKą galima pasakyti apie kus), antrą — PEF sportiniu- „Mokslo" santykius su visuokai, trečią — MF studentai, meninėmis organizacijomis? Stebina EKFF V-oji vieta. Štai profkomitetas dar trupuJuk šiame fakultete studijuo- tį remia klubą, o komjaunija didelis būrys aukšto spor- mo komitetas mažai tesidomi tinio meistriškumo studentų fizkultūriniu-sportiniu UniDaugiametė praktika rodo, versiteto gyvenimu. Šios orkad gerai spartakiadoje da- ganizacijos daugiau dėmesio lyvauja fakultetai, palaikau- 'turi skirti fizkultūrinio-sportys glaudžius ryšius su dėka- tinio darbo gerinimui, nais ir prodekanais. NuošėDidelę paramą sporto kludžiai sportininkams padeda bui teikė Universiteto rektoMF, EKFF, PEF, IF ir MaF ratas. Šios paramos dėka kluvadovai. bas ir fizinio auklėjimo kaPereitų metų tarpfakulteti- tedra įgyvendino daug gerų nėję spartakiadoje dalyvavo sumanymų, suruošė nemažai virš 2000 studentų. Sis skai- tarprespublikinių ir tarptautičius galėtų būti jr didesnis, nių varžybų. Nemažas lėšas Kalta ne vien tik menka rektoratas skyrė sportinio
inventoriaus įsigijimui, bazių nuomai. Geriausiems Univeisiteto sportininkams sudaivtos palankios sąlygos mokytis ir sportuoti. Visa tai jpareigoja sportininkus siekti mokslo ir sporto aukštumų Daugelis sportininkų išlaiko įskaitas ir egzaminus, Džiugu, kad sportininkų tarpe yra ir mokslo pirmūnų, gerai besimokančių. Liaudies išmintis sako, nebūna grūdų be pelų. Nors jr nedaug, bet skolininkų vis dar yra.
KADA SKAlC IUOJ ADO S PERGALES Neatskiriamas darbas, vienas tikslas sieja sporto klubą ir fizinio auklėjimo katedrą, Katedros dėstytojai, tai tie patys Universiteto rinktinių treneriai, kurie, labai dažnai aukodami savo laisvalaikį įtemptai dirba su sportiniokais. Daug laiko ir energijos sportinio bei fizkultūrinio darbo gerinimui Universitete skiria katedros vedėjas Vvtautas Bimba. , Geriausias sportinio - inetodinio darbo rodiklis — iškovotos pergalės, pasiekti geresni rezultatai. 1979 ir 1980 metų respublikos aukštųjų mokyklų žaidynėse mūsų Alma Mater sportininkai užėmė antrąsias vietas, praleisdami į priekį tik Kauno kūno kultūros instituto sportininkus. VII TSRS Tautų vasaros spartakiadoje dalyvavo 37 Universiteto atsto vai. pelnę respublikos rinkti-
nei 135,03 taško. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo du Universiteto sportininkai. PEF IV kurso studentės Vidos Beselienės „auksas" ir EKFF II k. studento Jono Pinskaus „bronza" — graži dovana senajam Universitetui. Gražių sporto pergalių pa siekta LTSR, TSRS ir Europos piimenybėse. LTSR čempionais tapo vyrų tinklinio komanda, šachmatų ir šaškių komandos. Septintą kartą LTSR krepšinio čempionė mis tapo „Mokslo" krepšinin kės. TSRS 1980 metų šimta langių šaškių čempionės var dą iškovojo Universiteto ab solventė Liubovė Travina. TSRS Profsąiungų kulkinio šaudymo pirmenybėse du kartus stipriausiu tapo IF II kurso studentas A. Pauliukonis. Respublikos čempionais tapo: L. Pavilionytė, D. Bislyte, V. Jackevičius, R. Ki žys, S. Bagociūnas ir daugelis kitų. Pranešėjas ypatingą dėmesį skyrė opiam materialinės bazės klausimui. Universitetas neturi normalių matmenų salės, šaudyklos, stadiono, baseino. Daugelis respublikos vidurinių mokyklų gali pasigirti geresnėmis sporto bazėmis. Susirinkusieji vienu balsu sporto klubo „Mokslas" veiklą 1979—1980 metais įvertino patenkinamai. Geriausieji Universiteto sportininkai, jų treneriai buvo apdovanoti Respublikos sporto komiteto, „Žalgirio" draugijos CT pre zidiumo, Vilniaus miesto tarybos sporto komiteto, Universiteto komjaunimo, profsąjungos komitetų, sporto klubo „Mokslas" valdybos garbės raštais.
Vladas VERTELIS
KELIAS Į PAŽINIMĄ Atkelta iš 3 psl. Bacho, Mocarto. Stravinskio... Pavartes meno skaityklos skaitytojų formuliarus, randu apie du šimtus mūsų Alma Mater studentu pavardžių. Pasidomiu, ka jie skaito: meno istorija, modernaus meno srovės paminklu restauravimo problemos, o vpač — šiuolaikiniai mūsu šalies ir užsienio mene žurnalai. Darbuotojos pasakoja, jog pirma kartą studentas labai nedrąsiai veria skaityklos duris — skyrius specializuotas, skirtas moksliniams darbuotojams, bet po keleto apsilankvmu. po to, kai susipažįsta su informaciniu-.bibliografiniu aparatu, kai pajunta, jog jaunimas laukiamas — čia lankosi vis daugiau ir daugiau Universiteto studentu — filologu, fiziku istoriku, žurnalistu. Taip ir formuojama harmoninga asmenybė. Trečiame bibliotekos aukšte i akis krinta gan neiprasta paroda, pavadinta: „Po mūsų nors ir tvanas". Stenduose išplėšytos knygų iliustracijos, pribraukyti puslapiai, sukairpvti, supjaustyti žurnalai. Daugelio ir nebeatpažinsi. Nejaugi ir prie šios parodos eksponatu „prisidėjo" Universiteto studentai"Vel kiaušiu S. Kirlytės: — Prisidėjo- Liūdna, ži-
noma, kad keli gadina aukštą Universiteto studentu reputaciją, bet nepasakyti šito negalima. Tokiu nedaug, bet svarbu ne tai kiek iu, o tai, kad vis dar vra. Biblioteka labai daug duoda savo skaitytojams — moko juos sistemingai sekti literatūros nauiienas. Čia kas savaite atnaujinama knvgu naujienu paroda, ruošiamos pa rodos, ekspozicijos. Dideli buri žmonių suburia literatūriniai. atsiminimu ir publicistiniai vakarai, Kokia gi šiandien studentui svarbiausia problema bibliotekoje? Teko kalbėtis su eilutėje stovinčiais IsLorijos fakulteto studentais, visi vienbalsiai sako: labai ilgai reikia laukti užsakytos ti teratūros, labai ilgai reikia stovėti eilėje prie kontrolinio stalo.. . Ka gi — literatūra reiktu pateikti greičiau negu per trisdešimt — keturiasdešimt minučių, o vietų skaičiaus skaityklose artimiausia penkmeti nenumatoma didinti — biblioteka išaugo iš savo pastato, nes fondai ir lankytoj u skaičius per paskutini dešimtmetį padidėjo dvi.gubai. Plačiais bibliotekos laiptais kopiame i viršų Daugeliui iš mūsų tai savąrankiško kūrybinio darbo pradžia,
Ta popiete būreliai vaikinu ir merginu skubėjo i Vingio parka. Čia SDAALR šaudykloje vvko tarpfakultetinės kulkimo šaudymo varžybos, Jose aktyviai dalyvavo visu fakultetu komandos, išskyrus Chemijos ir Gamtos fakultetu Šie du fakultetai nesugebėjo atsiusti i varžybas 5 merginų ir prarado galimybe kovoti dėl prizinės vietos, Tai rimtas signalas šių fakultetu sportinio darbo organizatoriams. Pagrindinė kova vyko tarp PEF ir EKFF komandų. Nugalėjo PEF vyrų komanda ir EKFF merginos. Bendrakomandine pirma vieta laimėjo šauliai PEF, antri liko EKFF. Šaudant smulkaus kalibro šautuvu, Universiteto čempione tapo EKFF I kurso studentė D. Kasparavičiūtė. išmušusi 97 taškus iš 100 galimu. Tarp vaikinu net 2 šauliai išmušė po 98 taškus, Tačiau teisėjai pirmą vie-
ta pripažino sporto meistrui IF II kurso studentui A. Pauliukoniui, nes jis pataikė daugiau centriniu dešimtuku. Antras li ko TF studentas sporto meistras S. Liubenka. Šaudant iš pistoleto, MaF III kurso studentė V. Šakūnaitė išmušė 94 taškus ir laimėjo pirmąją vieta tarp merginu. Vai kinu tarpe net du PEF ketvirtakursiai išmušė po 94 taškus. Teisėju pastan.gos nustatyti vieninteli nugalėtoja nepateisino nes abu šauliai išmušė vienoda skaičių dešimtuku ir devintukų. 1—2 vietas šiame pratime pasidalino sporto meistras A. Smailvs ir kandidatas i sporto meistrus A. Kaminskas. Varžybos skirtos Tarotautinei studentu dienai buvo gerai organizuotos Darniai dirbo teisėju kolegija. Varžybos parodė, kad kulkinis šaudymas yra. populiari sporto šaka musu Universitete.
Janina JUŠKEVIČIŪTE
SKAMBA STUDENTŲ DAINA Filologijos fakulteto 111 klausytojai išgirdo progiauditorija. Universiteto nes A Bražinsko. J. Andakademinio choro reneti- rejevo kantatas, G. H cija. Šiandien renkasi tik Hendelio „Taikos ode" merginos. Bet ir joms vie- kurią atlikome su Operos tos mažoka. Ar patenkina ir baleto teatro solistais esamos patalpos susirin- grojant S. Sondeckio va liusius? Šiuo klausimu dovaujamam valstybiniam pradedu pokalbi su VU filharmonijos kameriniam akademinio choro vado- orkestrui. vu Povilu GYLIU. Siu metu lapkričio mė— Seniau turėjome sa- nesi baigėte įrašinėti ei le. Dabar ia užėmė Kie- bumą — dvi ilgai grojam mo teatras. Todėl tenkina- čias plokšteles. I<a išgirs mės Filologijos fakulteto choro gerbėjai? auditoiijomis. Gal kiek ir — Albumą sąlyginai ankštoka, bet repetuoti vadiname „Vilniaus ir centriniuose rūmuose jau Universiteto senoji muz1 vra lvg viena iš chore ka". Visi atliekamu kūritradiciiu. niu autoriai turėjo kažką VU akademinis choras bendra su Universitetu ar šiais metais šventė save Vilniumi. Išgirsime Bar40-meti. Jūs dirbate v?- boros Radvilaitės ir Žygidovu ketverius metus manio Augusto vestuviKaip nusakytute choro nes dainas. Supažindinsiistoriia? me su žymaus muzikos — Choras dainuoja jau teoretiko Ž. Liauksmino 40 metu, nors muzikavo instrumentinės muzikos ir senajame Universitete, kūrėjo M. Krečmerio, J Menu fakultete veikė D. Holando, S. Tuliečio dramos būrelis, buvo mo- kūrybą .Tai muzikinis pa koma fechtavimo ir muzi- minklas šiems kompozikos. Kartu minima ir ka- toriams ir atlikėjams, pelą, simfoninis orkestras Anksčiau Jūs vadovaKą tik parašyto J. Haid- vote kitiems chorams. Al no „Pasaulio sutvėrimo" darbas su studentais turi atlikimas liudijo anie bu- specifika? vusi aukšta menini Ivgi. —Esu „Ąžuoliuko" Mums reiktu įsteigti auklėtinis ir ilga laika techoro muzieiu Eksponatu ko dirbti šiame chore turime užtektinai: metras- Vadovavau „Varpui" be čiai, dokumentai, nuo- konservatorijos kameritraukos. Vien per 40-metj niam chorui. Be abejo, darbas su stu kiek medžiagos pririnko me: draugystė su šalies dentu choru turi išimtini aukštuiu mokyklų cho charakterį. Tąį juk jauni rais, gastrolės po šąli mas su savo teigiamais entuziazmu koncertai užsienyje. Par bruožais: sivežtu dovanu, suvenyru meile muzikai, noru žinonebeturime kur parodyti ti, aktyviai dainuoti. Stu Kaip dažnai tenka kon dentas dar pasižvmi imlu mu ir greita reakcija, kas certuoti? — Kaip bebūtu keista, labai palengvina repetici bet mes patvs turime or jas. Sunkumas tik dėl Ateina ganizuoti koncertus. Ar profesionalumo. negalėtu šio darbo atlikti juk daugelis nepasiruošė kokia nors organizacija? be didesniu chorinio dai Galbūt tuomet dažniau su navimo įgūdžių; ne visų sitiktume su klausytojais balsai galutinai susifor Rečiausiai mus girdi. mavę. Universiteto studentai Skirtingai nuo daugelio Chorą galėtu dažniau pa kitu, mūsų choro sudėtis naudoti įvairiuose rengi kasmet keičiasi. Žmogus niuose. Būtu gerai organi pagrindiniame chore vi zuoti bendru koncertu ru dutiniškai dainuoja 3—4 reikalavimai kitais Universiteto meno metus. O kolektyvais. Tikiu, kad jie studentiškam chorui d?r aukštesni negu kitiems mielai sutiktu. Kiek įvairus choro re kolektyvams. Už ka Jūs apdovanotas pertuaras? Ar vra pasto Respublikine komjaunimo viai atliekamu dainų? — Daugeli metu skam premija? — Už jaunimo estetini bėjo ir skambės studentų himnas, pamėgta J. Nel auklėjimą ir koncertinil sono „Dainuokime naują programų ciklą, paruoštai Universiteto 400-osiomsl dainą" ir dar keletas. Yra choru. kuriuose metinėms. Dėkui už pokalbi. keičiantis studentams, re pertuaras išlieka pasto Kalbėjosil vus. Kita choru grupė Artūras MANKEVlClUS keičiantis studentams nuolatos atnaujina ir re pertuarą. Jis vis papildo mas naujais kūriniais. Aš už pastarai). Baigiame repetuoti K Šimanovskio kantata „Stabat Mater". Neseniai
•V* •sv
tą MaF studentei Svetla ŠERŠNIOVAITEI, laikyti nai RIMŠEVIC, laikyti ne negaliojančiu. galiojančiu. Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 771072, iš Dingusi studento pažy - duotą IF studentei Vilijai Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 781080, išduo ASTROMSKYTE1, laikyti Vitai negaliojančiu. Marius LUKOŠIŪNAS mėjimą Nr. 800184, išduo tą IF studentei
Redakcijos adresą*: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinka tr Skiliuoju bOdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ■Tapetasai (cCMRvata* CTTAHns). Opran oapnoMa peKTopara, Ktnaavra AAKCM, npotJjKtnia opAenos TpyAaaoro Kpacnoro lee Buanocouro jUiRfiie km. lfcRRMS Kancyicaca Akt. CCP. Ha artdboum nuia
Medicinos fakulteto Anatomijos histologijos ir embriologijos katedros bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia docentę Gražiną VAŠKEVIČIENĘ dėl se sers mirties.
Tiražas 4500
LV 16904 Užs. Nr. 3104
REDAKTORE A. NUGARAITE