Siame RUOŠIAMĖS SESIJAI
SMD KONFERENCIJA „STUDENTU SVEIKATA"
X KRAŠTOTYRA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO RSKTORATO IR PAKTUOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
1980 m. gruodžio 19 d.
Nr. 36 (1138)
SVARSTOME ..Vienuoliktajame penk metyje mokslo ir techni kos vystymas turi dar la biau padėti spręsti svar biausias tarybinės visuo menės tolesnės pažangos problemas, greičiau per tvarkyti ekonomika in tensyvaus vystymo pa grindais. Tuo vadovaujantis: rengti ir realizuoti tiks lines kompleksines svar biausiu mokslo ir techni kos problemų sprendimo programas. Smarkiai su trumpinti naujos techni kos kūrimo ir islsavinimo laiką; stiprinti mokslo Ir ga-
SPORTAS
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME
ĮTEIKTAS APDOVANOJIMAS Pažymint Tarybų Lietuvos studentų būrių veiklos tris dešimtmetį, gruodžio 11 d. Vilniuje įvyko respublikinis studentų ir specialiųjų vidu rinių mokyklų moksleivių būrių, rudens talkų dalyvių sąskrydis. Pagerbdami didžiojo prole tariato vado atminimą, jo dalyviai padėjo gėlių prie V. Lenino paminklo. Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiume la biausiai pasižymėjusiems stu dentų būrių dalyviams ir or ganizatoriams Prezidiumo pir mininkas A. Barkauskas įtei kė Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo garbės raštus. Sporto rūmuose įvyko iš kilmingas sąskrydžio dalyvių posėdis. Prezidiume — draugai P. Griškevičius, A. Barkauskas, A. Barauskas, A. Brazaus kas, K. Kairys, V. Sakalaus kas, R. Songaila, L. Šepetys, V. Astrauskas, V. Baltrūnas, J. Petkevičius, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojai J. Bernatavi čius, A. Cesnavlčius, A. Drobnys, V. Kazanavlčius, J. Rusenka, kiti vadovaujan tys partiniai, tarybiniai, prof sąjungų, komjaunimo dar buotojai, aukštųjų mokyklų vadovai, jaunimo atstovai. Posėdį pradėjo Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Aidint maršo garsams, bu vo įneštos Lietuvos komjau nimo organizacijos, studentų būrių iškovotos raudonosios vėliavos. Geriausių būrių atstovai raportavo Lietuvos KP Cent ro Komitetui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumui Ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybai apie atlik tus darbus. Pranešimą padarė Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius. „Praktika rodo, kad ten, kur dirbama sutelktai, kur studentų ir moksleivių darbu ir poilsiu vasaros atostogų
Kaina 2 kap.
>:
Už aktyvu darbą ir visuomeninę veiklą studentų būriuose Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumas Rarbės raštais apdovanojo studentu būrių dalyvius Ir organizatorius. Tarp i u: Jegelevičlų Sigitą — Istorijos fakulteto prodekana. Kaupą Virgilijų — Teisės fakulteto V kurso stu dentą. Urką Joną — Istorijos fakulteto IV kurso stu dentą.
NUO PENKTADIENIO... DRAUGYSTĖS RYŠIAI Antrakursiai psicholo gai sulaukė kolegų iš Tartu universiteto. Vil niečiai supažindino estus su Lietuvos sostine, apro dė Kauną. Kita dieną „Žaltvykslėje“ įvyko draugystės vakaras. Stu dentai pasišnekėjo rupi mais mokslo, meno klau simais, kartu šoko tran kius liaudies šokius, rate lius, dainavo. Vytautas KUDARAUSKAS
ĮDOMUS KONCERTAS
metu rūpinasi ne tik mokyk los, bet ir gamybiniai kolek tyvai, ten ir rezultatai ge resni. Tai patvirtina ir šių metų socialistinis lenktynia vimas, įgavęs platų užmojį studentų būriuose. Štai šio lenktyniavimo nugalėtojai. Pirmoji vieta organizuo jant studentų būrius 1980 metais aukštosiose mokyklo se pripažinta Vilniaus vals tybiniam Darbo raudonosios
vėliavos ir Tautų draugystės ordinų V. Kapsuko unlversteto kolektyvui. O pir moji vieta už šį darbą spe cialiosiose vidurinėse mo kyklose — Kauno P. Mažylio medicinos mokyklos kolekty vui. Leiskite nuoširdžiai pasvei kinti nugalėtojus ir palinkėti jiems daug sėkmės moksle, neblėstančios energijos vi suomeninėje veikloje, daug
laimės asmeniniame gyve nime. Be priekaištų padaryti tai, kas patikėta, nuoširdžiai dirbti visuomenei naudingą darbą, — tai juk ir yra svar biausia. Tegul visada jus lydi šioje srityje tvirtas ryž tas ir gera nuotaika. Didelės sėkmės jums ir mokyklų au ditorijose, ir „trečiojo se mestro" darbuose, ir sava rankiškame gyvenime!"
IR PRITARIAME
CK projektas -XXVI suva žiavimui „Pagrindinės TSRS ekonominio ir so cialinio vystymo kryptys 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 me tu". Projekto pagrindinius teiginius savo pranešime aptarė fakulteto partinės organizacijos sekretorius doc. S. Vėlyvis. Pasisakę docentai E. Palskys, V. Nekrašas, A. Marcljonas, dėstytojas A. Katkus, WU komjaunimo komi teto sekretorius A. Kum ža atkreipė susirinkusiuju dėmėsi i tuos uždavi nius, kurie iškyla kolek tyvui, paskelbus ši Pro jektą.
Atsižvelgdami i Teisės fakulteto specifiką, kalbė jusieji akcentavo uždavi nius. kuriuos turi išspręs ti Universiteto darbuoto jai mokymo procese, idė jiniame politiniame ir darbiniame studentu auk lėjime, keliant darbuoto ju kvalifikacija, sėkmin gai įgyvendinant naujus teisės mokslo reikalavi mus. Fakulteto veteranas, valstybės ir teisės teori jos ir istorijos katedros docentas K. Domaševičius pasiūlė pritarti šiam do kumentui. Pasiūlymas bu vo priimtas vienu balsu.
mybos ryšius. Padidinti ministerijų ir žinybų at sakomybe už tyrimu lygi šakinėse mokslinėse įstai gose, už kuo greitesni už baigtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą ga myboje. Efektyviau naudoti aukštu j u mokyklų moksli ni potencialą liaudies ūkio uždaviniams spręsti. Tobulinti mokslininkų ir mokslininkų pedagogų kadrų rengimą, jų kvali fikacijos kėlimą ir atesta vimą". Teisės fakulteto atvira me partiniame susirinki me buvo svarstytas TSKP
Vyr. dėst. V. PAPIRTIS
Pavasari atšventęs 40 metų jubiliejų savo koncertine veikla sėkmin gai tęsia P. Gylio vado vaujamas nusipelnęs VVU akademinis mišrus cho ras. Gruodžio 12 dieną Paveikslu galerijoje jis drauge su solistais J Ciurilaite, A. Stasiūnaite, S. Dirse ir vargonininke V. Prekervte atliko K. Siamanovskio „Stabat Mater". Sis kūrinvs Lie tuvoje nuskambėjo pirma karta.
tėviai pakvietė pirmakur sius pasikrikštyti. O „fukso" valda pasirodė, ne taip jau lengva buvo gauti. Reikėjo pagyventi pirmykštėje bendruome ninėje santvarkoje, me džioti laukinius žvėris, pašokti laukiniu šoki. Pir mykšte bendruomene pa keitė negailestingi anti kos dievai, reikėjo vyk dyti įvairius Dzeuso įsa kymus. Iškentėjus vidur amžiu inkvizicijos kan čias, garbingas „fukso" vardas buvo suteiktas dvidešimt vienam Kiemo teatro kolektyvo nariui. Stanislava BLAŽEVlClOTĖ
POEZIJOS VAKARAS
12-aiame bendrabutyje įvyko susitikimas su jau naisiais poetais: ketvirtakursiu žurnalistu Valdu Kukulu ir penktakursiu lituanistu Vaidotu Dau niu. Jie kalbėjo apie šian dieninės poezijos proble mas. skaitė savo eiles. V. Kukulas nagrinėjo poe tinės kalbos ypatumus, poezijos santyki su liau J MIKALOPA1TĖ dies kūryba. Šio renginio organiza torių ir vadovu iniciaty Prieš kelias dienas Kie vai padiskutuoti anie mo teatre vyko pirmakur poeziją su bendraamžiais siu kūrybos vakaras Ja pritarė visi dalyviai. me žiūrovai pamatė labai Toks renginys bendra įdomia programa Jaunie butyje pirmasis. O tai, ji teatro aktoriai išradin kad vadovams nepavyko gai suvaidino ištraukas iš įtraukti i diskusijas žiū Dž. Selindžerio, J. Mar rovu. tik rodo, jog poe cinkevičiaus. kitu autorių zijos vakarus turime or sceniniu veikalu. Origina ganizuoti dažniau: ne lūs buvo pačiu studentų vienam kils noras išsaky sukurti etiudai, dainos, ti savo mintis, pasigin eilėraščiai. čyti. Kūrybos vakarui pasi baigus, karūnuoti krikšta Janina BULKEVlClOTĖ
KURATORIAUS ŠIOKIADIENIAI
PASIRAŠYTA SUTARTIS Šiomis dienomis Uni versitete viešėjo delegaci ja iš Erfurto, vadovauja ma Medicinos akademijos rektoriaus W. Usbeck. Nuo kada ir kaip dažnai šie susitikimai organizuoiami, kokiose moks lo srityse bendradarbiau jama? Susitikimu kryptys? Šio vizito tikslas? Planai tolimesniam bend radarbiavimui? I šiuos klausimus ir pa prašėme atsakyti Užsie nio reikalu skyriaus virši ninke L. Miliauskiener — Bendradarbi avimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Erfurto medicinos akademijos bu vo pasirašyta 1975 m. Pa grindinės bendradarbia vimo kryptys — bendrų mokslo problemų sprendi mas, paskaitų skaitymas, praktika. keitimasis darbo patirti Su Erfurto medicinos plačiausiai mi, dalyvavimas moksli akademija nėse konferencijose, stu bendradarbiauja Vilniaus Pastaraisiais dentu gamybinė-pažintinė medikai..
metais didesnis dėmesys nta ateinančiam penkme skiriamas visuomenės čiui. R. LISAUSKAITĖ mokslams. V. NAUJIKO nuotrauŠiame susitikime buvo pasirašyta darbo prograsusitikimo metu.
Studentų sveikata mėn. 1805 m. gruodžio buvo įkurta Vilniaus medici nos draugija, kuri nuo pat pirmųjų savo gyvavimo die nų ėmėsi sudėtingo sveika tos apsaugos ir medicinos propagavimo. Jos nariai or ganizavo kovą su epidemijo mis, tyrinėjo įvairių ligų pa plitimo priežastis, aptarinėjo naujausių gydymo preparatų vartojimo galimybes. šios draugijos įkūrimo 175-ųjų metų jubiliejui ir buvo skirta Vilniaus universiteto medi cinos fakulteto SMD 11-oji mokslinė konferencija „Sfudentų sveikata". Nagrinėjamų temų aktualu mas, turėjo sudominti nema žą būrį studentų, tačiau j di džiąją auditoriją jų susirin ko, švelniai tariant, nedaug. Tegul neatvyko svečių iš ki tų respublikos aukštųjų mo kyklų, tegul neatėjo kitų sve. čių iš respublikos aukštųjų mokyklų, tegul neatvyko ki tų fakultetų studentų, bet ir būsimųjų medikų abejingu mas kelia nuostabą... Įžanginio žodžio autorius, MF dekanas prof. S. Pavilo nis pažymėjo, kad studentai, ypač medikai, nepakanka mai rūpinasi savo sveikata, pradeda domėtis ja tik kol išvakarėse ūkinės talkos (pvz. 20% MF studentų šj rudenį neišvyko ;j *kolūkius — dėl pablogėjusios sveikatos). Jaudina tai, kad pateikiami pasiūlymai sveikatos apsau gos klausimais nėra įgyven dinami, nes studentai atkak liai nenori įsisąmoninti, jog jų sveikata — jų pačių ran kose. Pranešėjas pabrėžė, kad vertėtų rengti temines konferencijas ir apsiriboti išsamiu aktualių problemų nagrinėjimu. Prof. S. Pavilo nis pasiūlė 12-ąją konferenciją skirfi rūkymo problemai.
Vertinimo komisijai, kurią sudarė prof. S. Pavilonis, j. prof. J. Serapinas, MF SMD pirmininkas K. Sirupas ir Higienos būrelio pirminin kas A. Barzda, buvo pateikta dešimt darbų. Visų jų autoriai atliko didelį tiriamąjį darbą, surinko ir apibendrino daug įdomių faktų, pateikė vertingų išvadų. Daugiausia diskusijų tarp konferencijos dalyvių sulaukė MF penkto kurso studen čių S. Sluckyfės ir A. Saka lauskaitės pranešimas „Ser gamumas psichinėmis ligomis Universiteto studentų tarpe"II (mokslinis vadovas doc. J. Andriuškevičienė). Nagrinėdamos šią temą, merginos neapsiribojo tyrimais vien tik Universitete. Jos pabandė
psichoneurologinių nustatyti susirgimų dažnumą ir kitose Vilniaus aukštosiose mokyklose. Pasirodė, kad šios ligos būdingesnės kūrybinių spe cialybių studentams. Pavyz džiui, sergamumas psichinė mis ligomis Dailės institute sudaro 12,7%, Konservatori joje — 11,2%, p° *o seka VVPI — 4,7%, VU — 4,4% ir VISI — 3,9%. Tarp Uni fakultetų pirmauja versiteto (atitinkamai — FF ir ChF 7,7% ir 7,1%), TF - 6,1%, EKFF, PF, PEF (kartu) — siu 2,9% ir t. t. Daugiausia . _ . dentų, sergančių psichinėmis ligomis yra antrame ir tre čiame kursuose (pavyzdžiui, praėjusiais metais sirgo 104 antrakursiai ir 96 trečiakur siai). Pranešimo autorės ši reiškinj aiškina taip, kad tuose kursuose gerokai išau go mokymo programų apim tis, palyginti su pirmu kursu. Todėl daugumas studentų, nesugebėdami prisitaikyti prie šių permainų, persi tempia, pervargsta, dėl to vėliau kreipiasi j psichiatrus. Be to, pastebėta, kad psichi kos sutrikimų padažnėja lap kričio — sausio ir kovo — balandžio mėnesiais, todėl studentai turėtų tuo metu skirti daugiau dėmesio dienotvarkei. Nuo to, kaip studentas ge ba paskirstyti savo laiką dažniausiai priklauso jo svei kata. Šią problemą bandė nagrinėti MF penktakursiai S. Kondrotas ir V. Butkevi čius darbe „Studentų laiko biudžetas" (mokslinis vadevas asist. J. Maskeliūnas). Nors apklausti tik MF sani tarijos specialybės studentai, tačiau matyt ir kitų specialy bių studentų laikas nedalia kuo tesiskiria. Nustatyta, kad sunkiausia Universiteto stu dentams diena yra pirmadie nis, nes vyksta daugiausia paskaitų. Mažiausia paskaitų — šeštadieniais. Vaikinų laisvalaikis sudaro 4 vai., merginų — 5. Šiuo metu vaikinai žiūri kinofilmus, larko svečius, o merginos užsi ima namų ruoša, skaito gro žinę literatūrą, eina pasi vaikščioti. Kiek ilgėliau pamiega merginos — 8,36 vai., vaikinai — 8 vai. Vertingų pasiūlymų stu dentų mitybos organizavimo klausimais pateikė penktakur sė D. Raškauskaitė pranešime „VU vakarinio skyriaus stu dentų mitybos charakteristi ka" ir šeštakursės S. Baraus kaitė, A. Dulinskaifė — „Dieninio skyriaus studentų mify. bos charakteristika". 5iems Nukelta Į 4 psl.
Mokslo muziejuje vei kia Jogailos bibliotekos leidiniu paroda,. Atidarvme kalba pasakė Kroku vos universiteto bibliote kos pirmasis direktoriaus pavaduotojas daktaras Marianas Zviercanas, mū sų universiteto prorekto rius prof. A. Bikelis. Si paroda atsakomasis vizitas i toki pat Vil niaus univeisiteto biblio tekos renginį Krokuvoje praėjusiu metu gegužės mėnesi. Ekspozicijoje --
Jogailos bibliotekos leidi niai: įvairūs knygų kata logai, rankraščiu fotoko pijos. Daug schemų, dia gramų, aiškinančiu bib liotekos organizacine struktūra, nemažai, statis tiniu duomenų. šia medžiaga papildo šian dieninio Jogailos univer siteto ir bibliotekos vaiz dai, užfiksuoti ’ nuotrau kose. Paroda veiks iki vasa rio pirmos dienos. Linas BALSYS
Universiteto fizikos fa kultete nebe pirmus me tus dirba fizikos-matema tikos mokslu kandidatas Algis Stabinis. Jau aštun ti metai, kai jis neša ir nelengva kuratoriaus naš ta. Apie ketvirtakursiu rūpesčius, jiems iškylan čias problemas, kalbuosi novskis. Rudnicka ir kiti. su V grupes kuratoriumi Gaila tik. kad net ke Algiu STABINIU. turiolika žmonių turėjo Gerbiamasis kurato palikti studijas. Fizika — riau, štai prieš ketverius toks mokslas, kur lengvo metus gavote dabartinės gyvenimo ieškotojams grupės sąraša. Kas, Jūsų nėra vietos. Čia reikia nuomone, svarbiausia, kasdieninio darbo, kruopš pradedant darba su visai tumo, ryžto, atkaklumo, nepažjstamais žmonėmis? gero pasiruošimo ir. žino O..., grupė teko ne ma, gabumu. O kada at lengva. Internacionalinė. eina žmogus rimtai neap Susirinko rusai, lenkai, sisprendęs, nepasiruošęs baltarusiai ir viena lietu darbui, mokytis vra tievaitė. Anksčiau baigė siog neįmanoma. fakultete mokyklas, atėjo šešiolik Apskritai mečiai, septyniolikmečiai daug dėmesio skiriama dar nesusifortmavusio cha kuratoriaus darbo forrakterio, mokykliški. Ge moms. 3—4 kartus per ra, kad tada iškart vežė i metus vyksta kuratorių kolūki. Artimas bendraivi- susirinkimai, kuinuos pra mas padėjo pažint žmo veda vvr. kuratorius. Pa nes. surast bendra kalba sidaliname patirtimi, dar Todėl griže kartu lanky bo metodais. davome kinofilmus. paro Kaip prabėga fizikų das, aptarinėdavome. dis laisvalaikis? kutuodavome. Iš pradžių grupei buvo Ar su ketvirtakursiais sunkiau įsitraukti i fakul taip pat būtinas nuolati teto gyvenimą, nors stu nis bendravimas, iuk stu dentai draugiški. Atrodo dentai kažkuo pasikeitė. jokio barjero nebuvo, bet Kokiais metodais dirbate kažko trūko. Vadinasi reikėjo, kad grupės at šiuo metu? Taip, žmonės pasikeitė stovu būtu komjaunimo Atsirado kiti interesai biure, dalyvautu posė Kai kurie jau ir šeimas džiuose, žodžiu, neliktu sukūrė. Argi mokysi su nuošaly nuo bendro rit augusi žmogų. Tačiau mo. Ir štai rezultatai: jaučiant atsakomybe už dvej us metus nepasirodė būsima specialistą, svar jokiuose renginiuose, stu biausia pareiga — bend dentai sėkmingai daly rauti — išlieka. Kadangi vauja saviveiklos apžiū grupėje turiu tik 2 pa roje, plakatu konkurse, susitikimus skaitas per savaite, kartu organizuoja sudarome darbo planus su įdomiais žmonėmis. Bėda tik, kad grupei pravedame komjaunimo susirinkimus, numatome trūksta branduolio. Nėra Būtu kolektyvo, įvairias priemones pakelti gero pažangumui Tai ir nuo nors keli, nors vienas — uždegantis latinė paskaitų kontrolė energingas. pokalbiai su kitais dėsty neliktu tada, tiek pasyvu tojais anie studentu mo mo, abejingumo, nes ga kym=si ir elgesį. Dauge biu žmonių muzikai, sa lis būsimuiu fiziku mo viveiklai turime nemaža kosi neblogai, atkakliai Bet ugnelės nėra ir pra siekia pasirinkto tikslo. dėt niekaip neįmanoma.. Ačiū už pokalbi. Aktyvūs visuomenininkai, A. DAUGIRDAITĖ seniūnė Jegelavičiūtė, Du-
VILNIAUS MEDICINOS
Gruodžio 12 dieną niaus medicinos draugija šventė 175 metų jubiliejų. Todėl reikia trumpai supa žindinti skaitytojus su jos įkūrimo aplinkybėmis bei jos kūrybinės veiklos istori su ja, kuri labai susijusi Universiteto istorija. Perkrikštinus Lietuvos vy riausiąją mokyklą į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą, 1803 m. vietoje Collegium buvo atidarytas Medicum fakultetas. Tuo medicinos metu į Universitetą buvo kviečiami žymūs profesoriai iš Vakarų Europos šalių, kurie dėstė studentams tuometi nius teorinius ir praktinius kursus, tiek iš medicinos, tiek iš kitų mokslų. Prie Vil niaus medicinos draugijos įkūrimo labai daug prisidėjo JOSIFAS FRANKAS, išsila vinęs, energingas jr atsida-
lęs savo darbui žmogus. Su sipažinęs su tuometinės vie tos sąlygomis, jis sugalvojo įkurti Universitete Medici nos Draugiją, kur gydytojai ir vaistininkai susirinkę ga lėtų aptarti savo mokslo dar bus. 1805 m. gruodžio 12 d. 15 gydytojų ir vaistininkų su darė Medicinos draugijos įstatų projektą, kuris per vi daus reikalų ministrų grafą KOCABEJĄ turėjo pasiekti imperatorių. Penkiolikoje įs tatymo paragrafų kalbama apie tai, kad Vilniaus Medi cinos Draugija domėsis me dicinos, chirurgijos ir vaisti nių mokslu. Visi nagrinėja mi klausimai turi būti pa teikti keturiomis kalbomis: lotynų, lenkų, prancūzų ir vokiečių; protokolai rašomi tik lotynų kalba. Pasitarimuose, kurie vyks vieną kartą per mėnesį, Draugijos nariai ir nariai ko respondentai renkami anks tesnio susirinkimo trijų Drau gijos narių pasiūlymu. Drau gija rinks vicepirmininką, pavaduotoją ir sekretorių, kurie 3 pietus tvardys Drau-
gijos reikalus, po to bus per renkami. 1806 m. gegužės 26 d. pro jektas buvo patvirtintas. Po 5 mėnesių (spalio 17 d.) JO SIFO FRANKO bute įvyko pirmasis posėdis, kuriame Draugijos pirmininku buvo išrinktas A. SNEDECKIS, sek retoriumi J. FRANKAS. Pirmajame Draugijos veik los periode 1805—1832 m. profesoriai J. FRANKAS, A. U. BOJANUS, SNEDECKIS, “ ......... . J. LOBENVE1NAS, J. VOLFGANAS, J. NIŠKOVSKIS, K. PORC1JANKA, V. PELIKA NAS, M. ir J. MIANOVSKIAI bei daugelis kitų buvo aktyvūs draugijos nariai, di džiausia jos jėga. Jų vado vaujama Draugija išplėtė mokslinę veiklą, greitai už ėmė garbingą vietą ne tik Rusijos, bet ir visos Europos draugijų gretose. Joje buvo svarstomi įvairūs sveikatos apsaugos klausimai, aktualūs ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Draugijos iniciatyva 1807 m. buvo įkurta ambulatorinė klinika, kurioje Vilniaus varguomenei buvo teikiama
medicinos pagalba, 1809 m — Motinystės institutas. Kol Vilniaus medicinos draugija neturėjo savo spaudos, narių straipsniai buvo spausdinami kituose leidiniuose. Draugija sekė pasaulinės medicinos laimėjimus, prenu meravo 7 užsienio laikraš čius. Kiekviena nauja knyga buvo referuojama. Antrajame (1832—1865) sa vo veiklos periode, po Uni versiteto, o vėliau ir Medie nos chirurgijos akademijos uždarymo, draugija Lietuvo je liko vienintelė . medicinos institucija, teikusi sanitar:jos-higienos nurodymus bei patarimus įvairioms įstai goms, organizacijoms, orga nizavusi medicinos pagalbą visuomenei. Tais metais drau gijos narių mokslo darbai buvo spausdinami leidinyje „Praktyczne najnowsze P0' strezezenia niektorych lekary zebrane prez A. F. ADOM0V1CZA" („Naujausi kai ku rių gydytojų praktiški stebė jimai, surinkti A. F. ADAMOVICIAUS".) Ypač daug sunkumų Drau gija turėjo po 1865 m, kai
Kiemo teatro premjeros RUOŠIAMĖS SESIJAI Neseniai žemė alsavo rudeniu, dabar greit ir ■jruodis baigsis. Atskuba ^esiia, iki ios — vos keiios savaitės. Studentai iau išgirdo ios žingsnius: vis ilgiau pasėdi prie knygų, varto užrašus. Žiemos sesija, rodos studentai laiko daug ger.iau nei .pavasario. Mokslo planai — tokie pat platūs. bet gal yra daugiau laiko mokytis. Ir vis dėlto, kokia bus ši sesija? Jei visa laik* mokėmės rimtai, galime drasiai sakyti — sesijai pasiuošėme. Rezultatai bus geri Taigi čia svarbiaušia — pačiu studentu pastangos. Kas buvo per daug (ypač pirmakursiai) susižavėję laisve studiiu metu — lai dabar kaltina save. Nelankei paskaitų — dabar plušėk, suspėk pasivyti draugius. Nesistemingas darbas labai atsiliepia pažangumui. Dažnai studentu savarankiškas darbas kontroliuoiamas. Efektyviausios kontrolės formos — kolokviumai, kontroliniai dairbai. Kas daroma fakultete pažangumui gerinti? Ju daug. Lenktyniauja kursai, rengiami susirinkinai, organizuojamos sustiprinto lankymo savaitės (ypač gerai dirbama Istorijos fakultete), nepažangūs studentai grupėse svarstomi. O štai EKFF taikoma dar viena efektyvi priemonė. Šio takuiteto nrodekanas doc. Bartaška papasakojo. iog prieš sesija jis gauna vi-
sa informacija anie studentų ruošimąsi seminarams, iu lankymą. Kiekvienas dėstytojas prodekanui atsiunčia nepatar glausiu studentu saraša, kuriame prie kiekvieno studento pavardės nurodyta, kodėl jam nesisekė Ten pat surašyti ir tos disciplinos pirmūnai, Po to, kai lapai persiunčiami kursu kuratoriams, šie duomenys labai praverčia: pažangiausius studentus galima inareigoti padėti atsiliekantiems, be to — tai savotiškas skatinimas Visi duomenys apie studento asmenį, jo nuopelnai, pagyrimai, papeikimai, nepažangumas; kiekvienas sesijos rezultatai atsispindi kartotekoje. Ateina studentas pas prodekan=>, šis žvilgt — ir žino, su kuo „turi reikalą"... Kiekvienam fakultete prieš sesija labiausiai suspaudine fuksai. Ka jiems atneš pirmoji sesija? Dėl to jaudinasi ne tik studentai. Fakultetų dekanatams ta.ip pat tenka rūpesčiu. Rengiami susirinkimai, skaitomos įvado i specialybe paskaitos, kaip ruoštis egzami nams, kokia egzaminu laikymo tvarka, Taigi sesijai ruošiamės Netrukus studentai atsiskaitys, ka nudirbo per semestrą. Ju mokymasis neliks neįvertintas, pastangos tapti kūrybiškais specialistais — taip pat.
Teatras. .. Šio žodžio skambesys nukelia i tamsia. jaukia sale. Visi kasdieniniai rūpesčiaii. tave lig šiol iaudine. tarsi ištirpsta. Lieki vienas, bet iaiuties kaip niekad didelis, nes esi kiekvienas judesys, kiekvienas žodis, garsas. Atrodo, kad sustoja laikas, transformuoti aplinkos kontūrai išsitiesina, ir tu blaiviau atidžiau pažvelgi i save bei kitus. Būtent io visa savo veikla siekia Universiteto kiemo teatras. Savo spėktaklįais jis skatina mastvti. stengiasi padėti jaunuoliui atsakyti i iam rūjimus gyvenimo klausimus, surasti savo vieta Tai įrodo jau teatro repertuaras. Šį sezoną scena išvys dvi premjeros. Bus pastatytas H. Ibseno „Pjeras Giuntas" ir J. Skliutausko pjesė „Vaikinas su vėlnio plauku". V. Limanto režisuojamame „Pjere Giunte" parodomos žmogaus klaionės, kančios ieškant saves. Šios paieškos kartais priverčia pasukti klvstkeliais, tačiau svarčiausia — nepasiduoti ir
toliau atkakliai stengtis atrasti kelia i save ir kitus — tokia pagrindinė spektaklio mintis. įdomu kad dirbdamas su aktorių griupe, režisierius stengiasi jiems suteikti kuo daugiau improvizacinės laisvės. Tai įkvepia spektakliui gyvybės, padaro ii labiau įtikinančiu, artimesniu žiūrovui, Nepaisant to, kad J Skliutą,usko kūrinys „Vaikinas su velnio plauku" parašytas šeštojo dešimtmečio pradžioje, jame sprendžiamos problemos yra labai aktualios nūdienai ir ypač jaunimui, Baigės aukštais mo kvkla. jaunas medikas pradeda savarankiška gyvenima. Darbo atmosfera išsklaido Universiteto metų iliuzijas, nejučiom užsikrėti komforto vaikvmosi liga, asmeninės naudos troškimas nuslopina pareigos jausma. Tačiau pasekmės vis dėlto pažadina atsakomybe už savo poelgius, priverčia daug ka apmastyti. — Iš pradžių ši pjesė man labai nepatiko, rodės net pasenusi, — prisipažįsta režisierius G. Aukš tikalnis, — Bijojau, kad
paskesime buityje. Ta čiau vėliau, jau padirbė jus, labiau įsigilinus i charakterius, tema pasi rodė idomi. Svarbiausia — radome savo sprendi mą. Ir taip kasdien: savu keliu ieškojimas, nusivvlimas ir atradimai, ir vis daubas, darbas, darbas. . Kiek daug iau nuveikta, o kiek dar darbu laukia. Numatyta pastatyti če kų dramaturgo K. Capeko kūrini Iš vabzdžių gyvenimo" Ši veikalą au torius parašė augančios fašizmo grėsmės įtakoje norėdamas jame atspin dėti žalojanti kapitalizmo pobūdi. Vabzdžiai — tai kapitalizmo ir fašizmo pa gimdytos piktžaizdės, nualinančios žmogų. Režisierius S. Švedarauskas. ruošiasi statyti R. Samulevičiaus pjese ..Nenusimink, Tomai". Šiame spektaklyje kriti kuojamas lengvabūdiškas jaunimo požiūris i gyve nimo vertybes, dėl ko dažnai atsiduriama akla vietėje. Visuose spektakliuose teatro vadovai stengiasi parodyti asmenybe for muojančia aplinka, nes
būtent čia slypi žmogaus poelgiu priežastiniai ry šiai, io drąsos ištaisos. „Mūsų meninis devizas — ne priartėjimas prie žiūrovo, o scenos ribos ardymas apskritai" yra pasakęs teatro vado vas V. Limantas. Žiūro vas ir aktorius turi susi lieti — tik toks kūrinys gali būti pilnavertis. Teatro kūrybine veikla stimuliuoja bendravimas su kolegomis iš Latvijos Lenkijos. Susirašinėjimas susitikimai skatina teatri nio meistriškumo augima, kuriuo vra suinteresuoti dramos studijos vadovai. Vyr. režisieriaus V. Li manto nuomone, „svarbu atkurti senas tradicijas, o dar svarbiau — sukurti naujas. Teatras turi at vaizduoti žmogaus suma nymu didingumą ir subti lius io intymaus gyveni mo virpėjimus". Galbūt tai pasiekti nelengva, ta čiau studentiškas entu ziazmas ir laki vaizduotė padės įveikti sunkumus. Tad sėkmės, Jums, reali zuojant naujus sumany mus. Asta ANDRIKONYTĖ
TURISTŲ KLUBO MARŠRUTAI
Roma BILINSKAITĖ
minkla.i. Visu ir nesuminėsi. Akimirkos, įspūdžiai, prisiminimai. įdomūs ren giniai, linksmos vakaro nės, atsakingos varžybos. Visa tai liko 1980-uiu me tu kalendoriaus pusla piuose. Ir štai dabar mes su stojame ir atsigręžiame at gal pasižiūrėti i nueitą savo kelia. Padaryta ne Uni mažai.
DRAUGIJAI -175 Lietuvoje buvo uždraustas lotyniškas šriftas, ir laikotar pis 1865—1918 m. sąlygiškai vadinamas Draugijos trečiuo ju periodu. Kad Draugija nenutraukė veiklos, rodo su sirinkimų protokolai, kurie buvo spausdinami laikrašty je „Vilenskije gubernskije vedomosti" („Vilniaus guber nijos žinios"). Vėliau 1869— 1913 m. Draugijos susirinki mų protokolai, nutarimai, moksliniai pranešimai, Vil niaus gyventojų sergamumo ir mirtingumo statistikos duo menys taip pat buvo skelbia mi. 1887 m. Draugijos inicia tyva Vilniuje įkurta chemijos-bakteriologijos laboratori ja, 1897 m. — Pastero sto tis. Draugijos nariai skaitė paskaitas visuomenei, paren gė ir išleido populiarių kny gelių apie infekcines ligas, organizavo kovą su epidemi jomis. Vien 1865 m., siau čiant choleros epidemijai, draugijos nariai išleido nu rodymus, kaip saugotis ligos, įrengė dvi choleros ligonines ir septynis pagalbos punk tus. Be to, Draugijos nariai na
grinėjo gyventojų sergamu mo ir mirtingumo priežastis, būdingiausias Vilniaus kraš to gyventojų ligas, ypač in fekcines, ir skaitydavo apie jas pranešimus. Nuo 1885 m. buvo pradėta Vilniaus gy ventojų mirimų registracija. Vilniaus medicinos diaugijos nariai rūpinosi Lietuvos mineralinių šaltinių* gydomų jų veiksnių tyrimu Birštone, Druskininkuose ir Stakliškė se. XIX a. pabaigoje Lietu voje labai plito kaltūnas, to dėl draugija skelbė konkur sus, kaip nustatyti kaltūno etiologiją ir simptomologiją. Konkursiniuose daibuose bu vo sugriauta klaidinga humoralinė kaltūno kilmės teo rija, pateikti duomenys apie kaltūno paplitimą, ypač bau džiauninkų tarpe. Draugijos nariai J. BASA NAVIČIUS, S. MATULAITIS, A. VILEIŠIS, vėliau A. DOMASEVISIUS ir kiti gydyto jai populiarino mediciną „Aušroje", „Varpe", leido lietuvių kalba knygeles sani tarinio švietimo klausimais. Reikia pabrėžti ir tai, kad savo veiklos Draugija nebu-
vo nutraukusi, Vilnių val dant Lenkijai, vokiečių oku pacijos metais veikė kaip Lietuvių medikų sekcija. 1945 m. rugsėjo 19 d. Vil niaus medicinos draugija vėl atkurta. Pirmasis Draugijos pirmininkas buvo B. PENKAUSKAS, sekretorius VI. KVIKLYS. Joje buvo 5 sek cijos (chirurgų, terapeutų, akušerių - ginekologų, stomotologų ir higienistų), kurios tęsė senas Lietuvos moksli ninkų tradicijas. 1947 m. balandžio 11 d. iš renkama nauja Vilniaus me dicinos draugijos valdyba, kuriai pirmininkauja Pr. Norkūnas, sekretoriauja Ch. Tokeris, vėliau pirmininku tampa L. Laucevičius. 1954 m. sudaromos 9 sek cijos, kurios vėliau tampa atskiromis savarankiškomis draugijomis. Prieš penkerius metus Vil niaus medicinos draugija jungė 20 atskirų medicinos draugijų su 2222 nariais. 1978 m. Draugijos veikla plečiama ir reorganizuojama. Dabar valdybą sudaro visų Vilniaus medicinos draugijos sekcijų pirmininkai ir valdy bai vadovauja prezidiumas, kurio pirmininkas yra prof.
S. PAVILONIS. Valdyba pa skatino naujų mokslo draugi jų įsteigimą: Vilniaus medi cinos istorijos, kuriai vado vauja prof. J. MARKULIS, ir Vilniaus jaunųjų medikų (vadovas med. m. k. P. PALILIUKAS). Draugija įsteigė premiją už geriausiai įdiegtą Vilniuje medicinos mokslo darbą. Jos laureatais tapo: gyd. V. LE1MONAS, prof. J. RUGIENIUS, doc. V. ŽVIRONAITE, gyd. DAMULIENE ir kiti. Vadovaudamasi devizu „TARNAUTI MOKSLUI IR GIMTAJAM KRAŠTUI", Draugija per ilgus savo gy vavimo metus atliko didelį mokslinį, praktinį jr šviečia mąjį darbą.
Ji daug nuveikė, plėtoda ma medicinos mokslą, popu liarindama jį, organizuodama gydomąją ir profilaktinę pa galbą. Vilniaus medicinos draugi ja atliko didelį organizacinį darbą, suburdama gydytojus į atskirų specialybių sekci jas, išsikovojo autoritetą ir gydytojų pripažinimą.
A. BARZDA MF VI kurso studentas
Toli nuvingiuoja versiteto turistu klubo nariu kelionių maršrutai. Apkeliautos įdomiausios tėviškės vietos, aplankyti broliškųjų respublikų is torijos, architektūros pa
Tačiau nenuveiktų dar bų dar gausu. Bet apie juos kalbėsime 1981-aisiais. Nuotraukose: turistai tolimojoje Kirgizijoje.
DIRBTI IR PADARYTI Universiteto kraštotyrinin kų klube gruodžio 11 d. ap silankė Lietuvos TSR pamink lų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos prezidiumo pirmininko pa vaduotojas Kazimieras Rač kauskas. Jo paskaita apie respublikos kraštotyrininkų veiklą sukėlė įvairių minčių. Reikliai ir gyvai šnekėdamas K. Sačkauskas sugebėjo per dvi valandas Visuomeninių profesijų fakulteto Kraštoty ros skyriaus klausytojams iš dėstyti pagrindines kraštoty ros problemas, jos perspek tyvas. Svečias trumpai supažindi no su kraštotyros istorija Lie tuvoje, parodė tarybinės kraštotyros ypatybes, išaiški no skirtumą tarp valstybės įstaigų atliekamo kraštotyri nio darbo ir visuomeninės kraštotyros. Visuomeninė kraštotyra — tai mokslinis liaudies sąjūdis, aprėpiantis tris veiklos sritis: krašto ty rinėjimą, paminklosaugą ir muziejininkysfę. Klausytojai išgirdo apie darbus, kuriuos šiuose baruose dirba Lietu vos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos na riai, sužinojo, kokią metodi nę medžiagą yra parengusi draugija. K. Račkauskas taip
pat supažindino su draugijos struktūra, kalbėjo apie ge riausių kraštotyros entuzias tų triūsą. K. Račkausko paskaita su kėlė ir ne itin linksmų min čių, jog toli gražu ne kiek vienas mūsų visuomenės na rys supranta, kaip svarbu rinkti medžiagą apie krašto praeitį ir dabartį. Jau beveik vienuoliką me tų gyvuoja Universiteto kraš totyrininkų klubas. Studentai — vienas aktyviausių ir pro duktyviausių krašto tyrėjų bū rių. Kas svarsto, kalba, o mes skubame klausytis, klausinėti, rinkti, užrašinėti, įrašinėti, piešti, fotografuoti. Užrašėme P. Eidukevičiaus susivieniji mo darbo veteranų atsimini mus, prisidėjome prie Nau jųjų Verkių popieriaus fabri ko muziejaus ir mūsų Uni versiteto komjaunimo muzie jaus kūrimo. Šiais mokslo metais pradėjome rinkti pra vardes ir kitą kalbos medžią, gą iš studentų, toliau užraši nėjame Universiteto absol ventų atsiminimus. O kiek vieną vasarą važiuojame ekspedicijon į kaimą. Dvi sa. vaifes mūsų dvasia ir energi. ja ten, kur dauguma pralei dom vaikystę, kur tėvų ir se nolių takai ir darbai, kur
glūdi daugybė neatrastų liaudies materialinės ir dvasi nės kultūros turtų. Kaip gali žmogus ramiai skaityti knygas, kimšti žinias, jei niekuo dar neprisidėjo jas kaupiant? Liaudies dai nos, taip žvaliai skambančios mūsų lūpose, ar ne iš darbo liaudies vargų ir rūpesčių šimtmečius ėjo į mus? Nema nykime, ne viskas dar ir kai me surinkta, ne visur pabu vota. Sunkus, gilių žinių, pa sirengimo reikalaujantis dar bas mūsų ir dar daugelio kitų kraštotyros entuziastų laukia. Dabar respublikoje yra 83 tūkstančiai kraštotyrininkų. Mažoka, aišku. Dar mažesnis kraštotyrininkų procentas mū sų Universitete — Kraštoty rininkų klube tik apie 150 dieninio skyriaus studentų. Pagalvokime, ką padarėme, kad patrauktume į šį svarbų darbą savo draugus. Reikia tik „pamatyti" žmones, iš kurių išaugtų pajėgūs liau dies turtų rinkėjai, patrauk liai ir argumentuotai supa žindinti juos su mūsų dar bais ir problemomis. Atsėdi studentas paskaitas ir praty bas, mauna bendrabutin ar į kiną, o nežino, kokie įdo mūs dalykai vyksta jo pašo nėje. O žiūrėk, po kiek lai ko, draugų „pažadintas", tampa entuziastingu kraštoty rininku, negalinčiu tik su prasti, kur jis anksčiau buvo,
AR ŽINOTE? kodėl iš karto neįsijungė šią veiklą. Tik stebėtis gali ma, kodėl šiemet Kraštotyri ninkų klube tesilanko vos trejetas pirmakursių lituanis čių — negi šis kursas abe jingas visuomeninei veiklai? Mažai klube gamtos mokslų (fizikos, matematikos, chemi jos, gamtos, medicinos fakul tetų) studentų, jiems krašto tyros darbas būtų puiki lais valaikio praleidimo forma, praplėstų akiratį, leistų pail sėti nuo savo specialybės specifikos, praktiškai padėtų susidaryti marksistinį lenininį požiūrį j nacionalinės kultū ros reiškinius. Tad kuo greičiau supraski me ir, svarbiausia, įsitrauki me savo imliu protu ir jau natvišku ryžtu į krašto tyri nėjimo sąjūdį. Mums bus dė kingos ateities kartos, nes mūsų dėka tarybinė lietuvių kultūra ir mokslas sužėrės lobiais, išgelbėtais nuo už maršties. Valdas STRIUŽAS, Viktoras DAGYS
Studentų sveikata Atkelta iš 2 psl.
darbams vadovavo med. k. J. Maskeliūnas. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad dauguma vaka rinio ir dieninio skyriaus stu dentų nepatenkinti valgyklų ir bufetų darbo laiku. Pavyz džiui, FilF ir IF studentai neturi galimybės pavakarie niauti, nes Centrinių rūmų valgykla veikia tik iki 16 va landos. Tačiau studentų sveikata priklauso ne tik nuo tinkamos dienotvarkės, maitinimosi są lygų ar mokymosi intensyvu mo, bet ir nuo patalpų hi gienos. MF VI kurso studen tės N. Pavilionyfė, J. Gedvi laitė, A. Dulinskaifė kaip tik ir pabandė įvertinti Universi teto chemijos fakulteto hi gienos būklę (mokslinis va dovas doc. A. Bitė). Merginos atliko ChF moky mo ir mokslo patalpų tempe ratūros matavimus, nustatė santykinę oro drėgmę, ap švietimą, traukos spintų dar bo efektyvumą. Rezultatai iš
tiesų netikėti: nė vienas iš gautų rodiklių neatitiko nu statytų normų! Pavyzdžiui, studentų laboratorijose oro temperatūra buvo 17,4° C, tuo tarpu norma — 20— 23°, santykinė drėgmė — 61,9% (40—60%), oro judė jimo greitis traukos spinto se — 0,417 m/s (0,7—1,0 m/s). Dar blogesnė padėtis auditorijose ir dėstytojų pa talpose. Taip pat nesilaikoma dar bo apsaugos reikalavimų, vartojant toksiškas medžia gas. Neveikia kai kurios traukos spintos, darbai su gyvsidabriu nesuteikti vieno je vietoje. Be to, iš 120 la boratorijų darbuotojų šiemet sveikatą pasitikrino tik 36. Todėl nenuostabu, kad per metus įvyksta 3—4 nelaimin gi atsitikimai. Šio darbo rezultatus ir iš vadas turėtų apsvarstyti ChF vietos komitetas bei Univer siteto administracija. Konferencijos pabaigoje kalbėjęs profesorius J. Sera
pinas padėkojo visiems pra nešėjams už įdomius ir turi ningus darbus, taip pat at kreipė dėmesį į tai, jog di džiausias SMD trūkumas — nesirūpinama pasiūlymų įgy vendinimu. Vertinimo komisija pirmą ją vietą paskyrė VI kurso studentėms N. Pavilionytei, J. Gedvilaitei ir A. Dulinskaitei, antroji vieta atiteko penktakursėms S. Sluckytei ir A. Sakalauskaitei, trečiąjį ap dovanojimą pelnė Higienos būrelio pirmininkas VI kurso studentas A. Barzda už pra nešimą „Vilniaus medicinos draugijai 175 metai". Komi sija taip pat apdovanojo Konservatorijos V kurso stu dentę A. Jurgufytę, kuri skai tė pranešimą „Muzikos svar ba neurozių gydymui". Jonas OKMANAS, Rolandas BARYSAS
Antano BUNIKIO ir Stasio POVI-
Sėkmingaj įvairaus ran go varžybose rungtyniau ja Universiteto vvru ir motei u tinklinio koman dos. Vilniaus miesto pir menybėse abi komandos iškovojo teise žaisti fina le. Dėl I—II vietų abi Uni versiteto tinklinio ko mandos kovos ir „Žalgi rio" CT 1980 m. LTSR pirmenybėse. Merginos prieš tai nugalėjo Šiaulių „Šarūno", Vilniaus . Švie sos", Klaipėdos ..Žalgi rio", Panevėžio ..Preky bos", Kauno „Mediko" tinklininkes. įdomu pažy mėti, kad visos pergalės buvo pasiektos santykiu 3:0. Vyrai tose pačiose pir menybėse šventė septy nias pergales. Respubli kos moksleiviu rinktinę įveikė santykiu 3:0; Kau no „Atletą" — 3:2; Šiau lių autoparko komanda — 3:2; Alytaus šiluminių tinklų šešetuką — 3:0; Panevėžio „Stiklą'"—3:0.
STUDENTŲ DĖMESIUI!
Kaip moKVti ir auklėti jaunaia karta, rūpi vi siems. Kiekvienas visuo menės narys vra tam tik ra prasme ir pedagogas. Tuo labiau, kad penkta daliui Universiteto absol ventu pedagoginis darbas aukštosiose, specialiosiose vidurinėse. profesinėse technikos bei bendro lavi nimo mokyklose tampa profesija. Pedagoginė veikla turi daug problemų, daug ne išspręstu hipotezių, kuriu tyrimai priklausys ir nuo
Džainizmas, atsiradęs maž pabrėžiamas ahimsos princi daug V amžiuje prieš mūsų pas — griežčiausias drauda erą, darė didelę įtaką Indijos mas kenkti gyvoms būty tautų dvasiniam gyvenimui. bėms. Ahimsa yra privaloma Ir šiandien, nors džainai su ne tik vienuoliams, bet ir daro mažiau kaip pusę pro pasauliečiams. Šventai laikydamiesi svar cento Indijos gyventojų, kai kurie šios religinės pasaulė biausio religinio įžado — žiūros principai, pavyzdžiui, ahimsos — džainų asketai ahimsa, yra giliai įleidę šak uždengia burną audiniu, kad ir nepražudytų nis į Indijos visuomeninę są neįkvėptų kokios muselės ar mašaliuko monę. Džainizme, kaip ir kitose Bijodami sutrypti kokią nors religijose, galima išskirti tris gyvą būtybę, jie eidami spe tampriai susietas dalis: tikė cialia vėduokle šluoja sau jimo sistemą, mokymą apie kelią. būtį bei jos dėsnius ir žmo Džainams draudžiama mau nių — vienuolių bei pasaulie dytis upėse, ežeruose, tven čių — elgesio taisykles. Džai kiniuose, kad nesutraiškytų nizmas moko, kad žmogaus dugne gyvenančių gyvūnėlių, asmenybė yra dvilypė, susi kad, naktį kūrenti ugnį, kad daranti iš dvasios ir medžia lekiantys į šviesą naktiniai gos; žmogus, anot šio moky drugeliai nežūtų liepsnoje. mo, yra netobulas, bet gali Jie negali keliauti lyjant, ir privalo tobulėti; jo dvasi kad nesumindytų sliekų ir vi nis gyvenimas yra aukštesnis sokių Vabzdžių, kuriuos van už kūnišką gyvenimą, ir duo išplauna iš žemės. Sis žmogus pats yia atsakingas begalinis atsargumas džainų už visus savo gerus ir blogus Vienuoliams yra esminis eti kos reikalavimas. darbus. Kitų religijų sekėjai bei Džainai labai rūpinasi na filosofai idealistai neretai miniais gyvuliais ir net lau vadina džainizmą ateizmo at kiniais žvėrimis, gydo tuos, maina, nes, anot džainų, die kuriuos medžiodami sužei vas nesąs nei kūrėjas, nei džia kitų tikėjimų žmonės. pasaulio viešpats. Jis tik Jie kuria žvėrims ir gyvu tai dvasia, kažkada gyvenusi liams savotiškas prieglau žmoguje, bet sugebėjusi išsi das, įrengia paukščiams le vaduoti iš jo kūno bei tam syklas. tikros materijos — karmos Šios religijos vienuoliams — pinklių. Džainai tiki, kad yra privalomas benamių gy karma — tai ypatinga mate venimas. Sausuoju metų lai rijos forma, lydinti sielas jų ku jie keliauja iš kaimo į gyvenimo sraute. Siela, kiek kaimą, iš miesto į miestą, vieną kartą iš naujo atgim- rinkdami išmaldą, skelbdami dama, karmai padedant susi savo mokymą. jungia su grubia medžiaga Pasauliečiai džainai taip žmogaus arba gyvulio kūnu. pat tvirtai laikosi savo reli Nors siela iš prigimties yra ginių įžadų — tai matoma visiškai tobula, toji karma, jų darbe ir buityje. Dėl griež anot džainų, iškreipia bei pa to draudimo naikinti bet ko slepia jos esmę. Sukurdama kią gyvą būtybę džainizmas pasaulio įvairovę, karma neįmanomas. Dauguma šios įtraukia sielą į gyvenimo religijos sekėjų yra prekybi verpetą. Džainai dažnai lygi ninkai, amatininkai, mokyto na karmą su lipniu audiniu, jai. Šiuolaikinėje Indijoje ir prie kurio prikimba visokie už jos ribų ahimsa dažnai laikoma visuotiniu vaistu nuo purvai. Jeigu kuriam nors mirtin daugelio išnaudotojišką vi gajam pavyksta atsikratvti suomenę kamuojančių ligų tos nelemtos karmos, jis Teigiama, kad griežtai lai tampa visažiniu, visagaliu, o kantis ahimsos principo, vi jo siela įgyja daugelį ant siškai nebūtų karų, įsigalėtų gamtinių savybių ir visiškai klasinė santaika, įsitvirtintų pajungia kūną savo valiai. tikroji demokratija bei vi Džainizmo etika grindžiama suotinė gerovė. vadinamąja triratna, arba Indijos nacionalinio išsi „trimis brangenybėmis". Tai vadavimo istorijos, kovos nepajudinamas tikėjimas, to prieš tautų ir rasių nesantai bulas pažinimas ir doras gy ką, pavyzdžiui, Pietų Afriko venimas, kuris padeda žmo je, Jungtinėse Amerikos gui išsigelbėti. Vienas iš to Valstijose tyrinėtojai teigia, kių išsivadavimo būdų — kad šis principas vienur ki asketizmas, kūniškojo prado tur gali būti taikomas ir po slopinimas. Jį džainizmas ne litinėje kovoje. Bet iš esmės paprastai aukštai vertina. nesipriešinimo blogiui, prie Viena iš aukščiausių džainų vartai idėjos trukdo darbo vienuolių asketizmo, o tuo žmonėms kovoti prieš ‘išnau pačiu ir dorovingumo, formų dojimą ir kitas antagonistinės yra savanoriška bado mirtis. visuomenės blogybes. Gediminas SAVICKAS Džainizmo etikoje ypatingai
Tavęs, busimasis pedago ge. Studente! Jeigu domie si pedagoginėmis proble momis, jeigu ketini įsi jungti i iu sprendimą, at vyk š. m. gruodžio 22 d 18 vai. i Pedagogini kabi nėta (Istorijos fakultetas, III aukštas), kur įvyks SPMB (studentu pedagogi kos mokslinio būrelio) steigiamasis susirinkimą®
ai. valgykloje. Vieta prie staliuko — 8 rb. Vardi nius sąrašus pristatyti studentų profkomiteto kasininkei. Bus diskoteka, veiks bufetas.
Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 78316, išduo tą FilF studentei Vilijai LAGįŪNAITEI, laikvti negaliojančiu.
Organizatoriai Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 771642, išduo tą EKFF studentei Zitai DUZlNSKYTEI, laikvti negalioje nčlu. Kviečiame sutikti Nau juosius metus Saulėtekio
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju bildu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •TapsOminc cryAesTacs («CoBtrrcxiti cryAeuTi). Opran napTKOMa peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npoįmoMa opAeaoa TpyAO»oro Kpacaoro RKBMeHH h ApyxOM HapoAOB BnAssioccKoro ysKneparreTa KM. Bragaca KancyKaca Akt. CCP. Ha astobckom «3MKe.
Filologijos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos ir rusų li teratūros katedros kolek tyvas nuoširdžiai užjau čia doc. Birutę MASIONIENĘ dėl motinos mir ties. |
Tiražas 4500
LV 17132 Užs. Nr. 3178
REDAKTORP A. NUGARAITE