ram/Binis iscupencas W6Ų
MCttdTAAAI, VONYglves/
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
VASARIO 23 TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JURŲ LAIVYNO DIENA Vasario 23-ąją dieną Tarybinės ginkluotosios pajėgos švenčia savo 62ąsias metines. Tai didi ir džiaugsminga mūsų liau dies kovinės šlovės, did vyriškumo šventė. Jos metu tarybiniai žmonės Išreiškia savo pagarbą Tė vynės gynėjams, budriai saugantiems jos sienas, karo veteranams, naujos kovinės technikos kon struktoriams ir gaminto jams, visiems, kas savo darbu stiprino ir stiprina mūsų šalies gynybinę ga lią. Šiemet Tarybinės armi jos ir karinio jūrų laivyno diena švenčiama, kai visa Tarybų šalis ruošiasi pa žymėti genialaus teoreti ko, pirmosios socialistinės valstybės kūrėjo V. Leni no 110-ąsias gimimo me tines. Suprasdami didelę kari nių žinių svarbą. Univer siteto studentai gerai jsisavina disciplinas, dėsto mas Karinėje katedroje. Jie ruošiasi- būti gerais Tėvynės gynėjais. Džiugu, kad praėjusios žiemos se sijos rezultatai geresni, palyginti su pernai me tais. Didelė dalis studen tų turi tvirtas teorines ži nias, kurias sugeba pri taikyti praktikoje. Tai mokslo pirmūnai teisinin kai B. Sudavičius, Bar kauskas, gamtininkai Benaitis ir Konevas, istori kas Šiugždinis ir daugelis kitų. Būtume neteisūs, kalbė dami apie teigiamas mūsų darbo puses. Dar yra ir trukumų, j kuriuos reikė tų atkreipti dėmesį, geri nant karinį parengimą. Nemažai studentų dėl įvairių (dažniausiai nepa teisinamų) priežasčių praleidinėja užsiėmimus ka rinėje katedroje, ypač se mestro pradžioje. Neretai blogai atlieka namų už duotis. Apie 20 proc. stu dentu neišlaiko egzamino ii pirmo karto, nes siste mingai nesimoko. Su sko lomis dar neatsiskaitė kai kurie PEF studentai. Tarybinės armijos ir ka rinio jūrų laivyno šventės Proga norėtųsi pasveikin ti visus Karinės katedros dėstytojus, studentus, ir palinkėti daug sėkmės. Niekada negalime užmirš ti, kad Tėvynės gynimas yra visaliaudinis reikalas. Jonas ZVICEVICIUS vyr. dėstytojas
1980 m. vasario 22 d.
Nr. 6 (1109)
Siame NUMERYJE: TARYBINĖS ARMIJOS DIENAI *
MOKYMO AUKLĖJIMO KOMISIJOSE *
RINKIMAMS ARTĖJANT
Kaina 2 kap.
VASARIO 24 d-VISI I RINKIMUS! V. LENINO 110-OSIOMS
GIMIMO METINĖMS_______________________
Mūsų darbo įvertinimas Įsisavinti marksistinęlenininę teoriją, sufor muoti savyje aukštą poli tinę kultūrą, komunistinį sąžiningumą — tai būtini būsimojo specialisto, nau jo tipo darbuotojo bruo žai. įgyvendinti šluos už davinius aukštojoje mo kykloje padeda Lenininė įskaita „TSKP XXV suva žiavimo nutarimus — j gyvenimą", kurios IlI-asis etapas sutampa su sąjun giniu lenininiu patikrini mu. VLKJS CK IlI-asis ple numas pritarė Maskvos Lichačiovo automašinų gamyklos komjaunuolių iniciatyvai — surengti ša lies komjaunimo organi zacijose sąjunginį lenininį patikrinimą. Šis renginys turi tapti visų komjau nuolių veiklos, pasitin kant V. Lenino gimimo 110-ąsias metines, kovine apžiūra. Universiteto komjau nuoliai taip pat aktyviai ruošiasi šiam patikrini mui, kuris prasidės vasa Stasys BULZGIS rio 24 d. leninine pamoka „Leniniškai mokomės ko munizmo, statome komu KOVŲ ŠLOVĖ nizmą". Lenininėje pamokoje — Klausyk, ką šnibžda nebylus granitas sudėtinėje Lenininės įs Prie amžinai liepsnojančios ugnies. kaitos dalyje — bus kal Prie jos ir baltas kamuoliukas ritas —-----bama, kaip komjaunuoliai Vaikutį švelniai akimis genies. vykdo leninini priesaką „Mokytis komunizmo", Ir, rodosi, visa aikštė suvirpa---------akademinių grupių komŠiurpiais griuvėsiais šiepias praeitis. launimo organizacijos ap Tų puslapių juk niekas neiškirpo: tars savo veiklos gaires. Ne vienas laiko knygoj juos skaitys. Fakultetų komjaunimo biurai pasistengs išnaudo Klausyk, ką žydinčioj aikštėj parimę, ti visas galimybes tokią Slapčia tau sako tykūs ąžuolai. pamoką suruošti Universi Juk jie iš Pergalės vainikų gimė. teto komjaunimo muzieju Kartu su jais į saulę pakilai. je, kur bus parengta nau|a ekspozicija, atspindinti Ir prakalba nuo aukšto pjedestalo musų organizacijos veik Šiaulių sargyboj budintis karys----------lą, ruošiantis jubiliejui. Širdis nuo laiko dulkių apsivalo Nuo kovo 1 d. iki ba Ir beldžiasi j ateities duris. landžio 1 d. pirminėse komjaunimo organizacijo Šiauliai, Šiauliai! Koks jūsų kelias ilgas: se vyks Lenininės įskaitos Nuo Saulės pievų — ligi Salduvės... visuomeninė - politinė Kovų šlovė, skaisčia aušra sužvilgus, atestacija. Universiteto Lyg vėliava prie kelio jums stovės. komjaunimo komitetas, fakultetų komjaunimo Plačiau aipie Karinės katedros darbuotojų šiokia biurai siekia sėkmingai dienius, studentų žygius po respubliką skaitykite pravesti šią atestaciją. Vi suose fakultetuose vyks 2 psl.
arba jau vyko aktyvo mokymai Lenininės įskai tos atestacijos klausimais. Ypač savo veiklą šiuo lai kotarpiu turi suaktyvinti Lenininės įskaitos atesta cinės komisijos, kurios turi nuolat teikti metodi nę ir praktinę pagalbą grupių komjaunimo orga nizacijoms, kontroliuoti, kaip vykdomi asmeniniai kompleksiniai planai. Balandžio mėnesio 14— 21 dienomis Universiteto komjaunimo organizacijo je numatoma surengti le nininę savaitę. Šios savai tės renginiai įtraukti j Universiteto komjaunimo komiteto ir fakultetų komjaunimo biurų darbo planus. Įdomūs šios savai tės renginiai vyks visuose fakultetuose: bus susu muojami asmeninio socia listinio lenktyniavimo „Su Lenino vardu — j naujas darbo ir mokslo pergales" rezultatai; Filo logijos fakultete bus su sumuoti konkurso, skirto visuomeniškai aktyviau siai akademinei grupei iš aiškinti, rezultatai, vyks susitikimai su karo ir darbo veteranais, rašyto jais, poetais. Ruošdamiesi šiam patik rinimui, mūsų komjaunuo liai žiemos atostogų metu buvo išsiruošę į žygį ta rybinės liaudies revoliuci jos, kovų ir darbo šlovės vietomis po respubliką. Šio žygio metu studentai susitiko su karo ir darbo veteranais, gamybinin kais, moksleiviais, aplan kė ekspedicijos „Mano tėvynė — TSRS" objek tus. Daugelyje fakultetų buvo organizuotos turisti nės grupės į Maskvą, Le ningradą, Kijevą, Lvovą, kur studentai aplankė le ninines vietas, susipažino su šių miestų istorinėmisarchitektūrinėmis įžymy bėmis. Beveik 500 studentų su komjaunimo komiteto ke lialapiais skaitė paskaitas žiemos atostogų metu ga mybiniuose kolektyvuose,
mokyklose. Daug dėmesio agitacinėje - lektorinėje veikloje buvo skiriama le nininei tematikai, mūsų aukštosios mokyklos isto rijai ir nūdienai, proforientavimo klausimams. Vykstant sąjunginiam le ntiniam patikrinimui Uni versiteto komjaunimo ko mitetas, fakultetų komjau nimo biurai daug dėmesio agitacinėje - propagandi nėje veikloje skirs lenini nei tematikai: nagrinės V. Lenino gyvenimo ir veiklos atskirus momen tus, propaguos leninines idėjas. Į šį darbą ypač aktyviai turėtų įsijungti Jaunojo lektoriaus mo kyklos klausytojai, fakul tetų studentų lektorinės grupės. Dalyvavimas šioje veikloje leis mūsų stu dentams geriau susipažin ti su didžiojo vado bio grafija. Daugelyje akade minių grupių bus paminė tas V. Lenino kalbos IIIąjame komjaunimo suva žiavime šešiasdešimtme tis. Lenininės savaitės me tu numatoma surengti tarpfakultetinę visuome nės mokslų konferenciją leninine tematika. Siekdamas pagerinti priemonių, skirtų šiai Įžy miajai datai paminėti, propagandą, Universiteto komjaunimo komitetas pa skelbė tarpfakultetinį sie ninės spaudos ir vaizdinės agitacijos konkursą, skirtą V. Lenino gimimo 110osioms metinėms. Mes suprantame, kad deramas pasiruošimas ir kokybiškas sąjunginio le nininio patikrinimo pravedlmas — rimtas egza minas visai mūsų komjau nimo organizacijai, kiek vienam jos nariui, kadan gi garbingas komjaunuo lio vardas visada tikrina mas praktinėje veikloje. Ir kad šie darbai būtų įspūdingesni, kad jaunimo indėlis, pasitinkant ši gar bingą jubiliejų, taptų dar svaresnis, kiekvienas komjaunuolis šiandien privalo aiškiai suvokti sa vo visuomeninę pareigą.
Kad žemė butų žydinčiu sodu
NUO EILINIO IKI PULKININKO Ko* Inos kaimas Omsko sri tyje. Cla 1929 metais Ir gi mė šio pasakojimo herojus Karinės katedros vyr. dėsty tojas pulkininkas Prokopljus Porfinovičius Kuznecovas. Slo žmogaus vaikystė beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų to meto vaikų. Pradinė, aštuon metė mokykla. Tačiau ramų gyvenimą sudrumsčia karas. Kai vyresnieji broliai petis petin kovėsi su okupantais P. Kuznecovas tesimokė tik penktoje klasėje. Frontas jau buvo toli už Tarybų Sąjungos sienų, kai 1945 m. sausio mėnesj Proko pljus Porfinovlčius baigė aš tuonmetę. Norėjo moky'is toliau, bet artimiausia vidu rinė mokykla buvo už 30 ki lometrų. Tais pačiais metais jis iš renkamas apylinkės tarybos sekretoriumi. Šalis kėlėsi iš griuvėsių. Reikėjo stiprių rankų. Jaunuolis eina dirbti I grūdų fabriką paprastu dar bininku, kur pelnęs draugų autoritetą, paskiriamas eleva toriaus vedėju. — Darbas buvo nelengvas, prisimena P. Kuznecovas. — Salyje trūko duonos. Visas vertybes reikėjo budriai sau goti. 1949 m. vaikinas pašaukia mas j Tarybinę Armiją. Už gerą tarnybą jis ne karią bu vo apdovanotas Garbės raš tais, (vairiais ženklais, pa reikštos padėkos. Čia jis (gyja ir vidurinį išsilavinimą. Po to leitenantų mokykla,
karo akademija. Ir štai 1961 m. P. Kuznecovui (telkiamas tolimojo ryšio specialisto aukštojo mokslo baigimo diplomas. Universiteto karinėje ka tedroje Prokopljus Porfinovlčlus dirba jau visą dešimt metį. Jis — tolimojo ryšio ciklo viršininkas. Pulkininko žodžiais tariant, darbas aukš tojoje mokykloje yra žy miai sunkesnis negu armijo je. S'udentai labai smalsūs žmonės. Juos viskas domina. Todėl kasdien būtina skaityti naujausią techninę literatūrą, domėtis (vairiais klausimais, kad paskui galėtumei supa žindinti studentus. Pulkininkas skaito paskai tas Fizikos ir Matematikos fakultetų studentams. — Keliami reikalavimai studentams yra nemaži. To dėl kiekvienas dėstytojas turi stengtis paruošti studentus, besimuosius karininkus, — sako pulkininkas, — ne lik gerais savo srities specialis tais, bet ir puikiais Tėvynės gynėjais. Nepastebimai prabėgo 30 metų. Būdamas principingu karininku, savo šalies pat riotu, sąžiningu ir stropiu žmogumi Prokopljus Porfinovičius Kuznecovas nuėjo ke lią nuo eilinio iki pulkinin ko. Šventės proga sveikiname vyr. dėstytoją P. Kuznecovą ir linkime jam didelės sėk mės, auklėjant studentiją. Jonas OKMANAS
Dvyliika smalsių, ener minklo revoliucinio judė gingų chem’kų nutarė dar jimo dalyviui, Didžiojo kartą įsitikinti, kad genys Tėvynės karo partizanui, margas, o pasaulis dar Tarybų sąjungos didvy margesnis ir pasivažinėti riui J. Vitui. Aplankėme po Alytų — Kauną — Kė maišinių žudynių vietą Vidzgirio miške. Čia dainius — Ukmergę. Visi kelionės entuzias okupantai ir buržuazin:ai tai — ekspedicijos ,,Ma nacionaTsta.i nužudė 60 no tėvynė — TSRS" daly tūkstančių žmonių. Ne kartą lankėmės vi viai, dalyvaujantys sąjungioiame žygyje Tarybinės durinėse mokyklose, pasa liaudies revoliucijos, ko kojom mokiniams apie vų ir darbo šlovės vieto mūsų senąją Alma Mater, mis. Todėl norėjome kuo jubiliejaus iškilmes, stu daugiau sužinoti, aplanky dijas, studentų tradicijas. Gera buvo viešėti sve ti, pasižiūrėti. Svetingai mus sutiko tingoje Dzūkijos žemėje, naujas pramonės centras bet mūsų jau laukė antra — Alytus. Visus sužavėjo sis kelionės miestas — margaspalvių audinių rie Kaunas. Čia vos spėjome timai medvilnės kombina suktis: dailės parodų rū te. Gamybos pajėgumais mai, vitražo ir M. K. Ciurnustebino eksperimentinis lionio galerijos, žaižaruo namų statybos kombina jančios A. Žmuidzinavi tas. Maloniai mus sutiko čiaus velniukų akys, nuo ir „Snaigių" gamintojai. stabūs senamiesčio kvar Su šaldytuvų gamyklos talai, Rotušė ir dar daug •komjaunuoliais buvo nu kas. O kaip gi varpų mu tarta pasirašyti bendra zikos nepasiklausysi. P. Ziiberto šilko kombi darbiavimo sutartį. įsimintinas susitikimas nate susipažmome su iš produkcija, su karo veteranais: Z. leidžiama procesu. Kvereivičiumi, M. Sinia- technologiniu kov<u bei A. Teiferovu. Žiemos sesijos metu laikė Trys kovotojai, trys skir me cheminės technologi tingos gyvenimo istorijos jos egzaminą, o dabar ga ir vienas tikslas — siekti lėjome praktiškai patik kad padangės nesudrums rinti savo žinias, stebėda tų bombonešių gausmas ir mi dirbtinio pluošto ga niėkas nematytų motinų mybą Spalio 50-čio dirbti ašarų, kad žemė taptų nio pluošto kombinate, nuostabiu žydinčiu sodu. vaistų gamybos technolo Sidabro šarma .pasidabinę giją „Sanito" fabrike. Riedame toliau... Kė žmonės pasakojo apie ka ro baisumus, prisiminė dainiai — miestas prie ty kovos draugus. Revoliuci liojo, susimąsčiusio Nevė nę Alytaus praeitį, Di žio didžiuojasi išvystyta Nesustodamas džiojo tėvynės karo die pramone. nas mena miesto antros gaudžia chemijos kombi vidurinės mokyklos kari natas, gamindamas sieros nės šlovės muziejus. rūgštį bei trąšas. Bio Moksleiviai susirašinėja chemijos gamykla teikia su eskadrilės „Normandija žemės ūkiui pašarines —Nemunas" kovotojais, mieles. Viską norėjosi išbendradarbiauja su kitais siaiškinti: gamyklų spemuziejais, saugančiais re dialistai vos suspėdavo likvijas apie eskadrilės atsakinėti į mūsų smalkovas. Susikaupė stovėjo sius klausimus. me prie obelisko tarybi Gražų Kėdainių sena niams kariams, prie pa miesti pakeitė Ukmergės
vaizdai. Ukmergė — garsi revoliucinėmis tradicijo mis. Miesto gyventojai dažnai susirenka i iškil mes prie paminklo įžy miam LKP veikėjui I. Meskupui-Adomui. Prie jo paminklo padėjome gėlių. Pagerbėme ir karių, kri tusių, vaduojant Ukmer gę, nekaltų aukų, nužudy tų Pivonijos šile, atmini mą. Paminkliniai akmenys, memorialinės lentos primena, kad šis miestas susijęs su ..Iskros" perve žimu, čia savo revoliucinę veiklą pradėjo A. Gudaitis-Guzevičius, R. J. Šar maitis ir kiti. Lankėmės „Vienybės" gamykloje. Kremliaus su važiavimų rūmai, nauji TASS-o rūmai Maskvoje, Operos ir baleto teatras — tai vis adresai, kur I.
KOVOTOJŲ ATMINIMUI
Alksnynė... Paminklas tarybiniams kariams, kritusiems vaduojant iš vo kiškųjų okupantų paskuti ni Lietuvos kampeli — Kuršių Nerijų... Neju čiom prisiminė Didžiojo Tėvynės karo ir Mažosios žemės operacijos dalyvės
Jelizavetos Nikolajevnos Igoninos pasakojimas apie nemirtingų trisdešimt tri jų tarybinių desantininkų žygdarbi. .. .Sausio dvidešimt aš tuntąja tarybinė armija išvadavo Klaipėdą. Hitle rininkai persikėlė .per są-
šiaurį ir įsitvirtino Kuršių Nerijoje. Naktį iš sausio 28 į 29 kapitono V. Fomino vadovaujamas kari ninkų ir seržantų būrys sėkmingai perplaukė są siaurį ir užėmė pozicijas rytinėje pusiasalio dalyje. Visą parą saujelė tarybi nių karių atmušinėjo prie šo atakas. Vieni pirmųjų žuvo vadas V. Fominas, politinis vadovas E. Kūli kais. Gretos retėjo, bet ta rybiniai kariai nemokėjo pasiduoti ir tęsė kovą iki nakties. Naktį, gaubiamas tamsos ir dengiamas ugni mi iš abiejų krantų, į Kuršių Neriją persikėlė tarybinių šaulių batalio nas. Juos sutiko tik du kapitono V. Fomino bū rio kovotojai. Tarybinė vyriausybė aukštai įvertino šį žyg darbį. Visi operacijos da lyviai apdovanoti vyriau sybiniais ordinais ir me daliais, narsiausiems ko votojams po mirties su teikti Tarybų Sąjungos Didvyrių vardai... Pro autobuso langus prabėgo pušynai, sniegu apdengtos kalvos ir krei vos Kuršių Nerijos puše lės, pasirodė ilgai lauk-
tais užrašas „Alksnynė" . Skendėdamas tekančios saulės spinduliuose, pa minklas sutiko mus vaini kų žaluma ir juostų rau doniu — tai Klaipėdos išvadavimo 35-jų metinių minėjimo atgarsiai. Salia gėlių vazonėlių, padėtų Klaipėdos darbo žmonių kolektyvų, atsirado dar vienas — studentų padėka kairiams išvaduotojams už saulėtą rytą, gražią nū dieną. Susimąstę veidai žvelgė į granito sieną, kur įamžinti Tarybų Sąjungos
Didvyrių vardai: kapito nais V. Forumas, leitenantas A. Kūlikas, leitenantas M. Larinas, jaunesnysis seržantas A. Portianka, ka,pitonas E. Polozkovas. Iš Alksnynės Sąjunginio žiemos žygio maršrutas vedė atgal į Klaipėdą, prie monumento tarybi-
Meskupo baldų kombinal tas siuntė savo produkcl ją. Pabuvojome naujoji modernioje Darbo Raudei nosies vėliavos ordii. Leonpolio paukšti ninkysj tės tarybinio ūkio gyver vietėje. Jos kūrėjai yr apdovanoti TSRS valsty bine premija. Šiam mieste ir baigėsi mūs maršrutas. Mūsų pasakojimas - įl trumpais kelionės, kur: J paiskyrėme TSRS Ginklu: tui ų pajėgų 62-osiou I metinėms ir Tarybų va' I džios Lietuvoje atkūrini. I 40-mečiui, aprašymas. (H kiek įspūdžių, maloni H susitikimų buvo. Zofija STAŠKEVlCltJ i m< Rimantas SINIAUSKA t1®
a
R. Siniausko nuotr.: atmir Gr mo ženklelis (teikiamas k jai veteranui M. Siniakovui. ?.!!
ko niams kariams, kritusien^B vaduojant miestą iš ve. * kiškųjų grobikų. Te Broliškose karių kapinės palaidoti ir visi Aiksiu nės operacijos dalyvis mj kuriems tai buvo paskutT niis mūšis. Ten plazda ari žino j i ugnis, kuri nei e 3 užmiršti karių, atidavusiU savo gyvybę už laisvę Įrl taiką, vardus ir jų žve ■ danbio. Kęstutis BAUST | MaF III kurso studentą1®
Sauliaus Valdštelno nuotraukoje: Klaipėdos karių kapl nėse prie monumento tarybiniams kariams, kritusioms va duojant uostamiestj ir Kuršių Neriją. prie paminklo ka A. Blaškevlčlaus nuotr.: dešinėje riams desantininkams Alksnynėje.
VASARIO 24 D
LTSR
RAŠTE ATGIMSTA AKIMIRKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS IR VIETINIŲ TARYBŲ RINKIMAI
Daug svarbių ir reikšmiingų dalykų įvyko žmonijos istorijoj. Daug ką norėjosi ilgesniam laikui įamžinUi, ateinančioms kartoms palikti... O kaip tai padaryti, jei žmogus bijo vien atmintim pasikliauti? Pradėjo vieką raštu fiksuoti... Įvykis po įvykio, taip nuosekliai, pastoviai. Metų metus. Ėmė „raštą" metraščiu vadinti. Tiesa, keitėsi jo turinys, bet esmė liko ta pati. Dabar „metų raštas" dažniausiai atspindi s.varbiausias gyvenimo akimirkas. O kad apžvelgti tą metų kronikų, VU partinis komitetas, padedant Universiteto kraštotyros kluibui, surengė katedrų, fakultetų, visuomeninių organizacijų metraščių apžiūrą. TSKP istorijos katedroj aint ilgo stalo sudėti 47 metraščiai. Odiniais ornamentuotais, pieštais ir linu apipintais viršeliais, vienas už kitą gražesni. Bet šį kartą svarbu ne išorė. Norėta išrinkti turiningiausius, gražiausiai ąpiipavidalintus. Apžiūrai metraščius pateikė 36 katedros, 4 fakultetaii ir kiti Universiteto padaliniai.
šgražėjo Ir išsiplėtė mūsų asis Universitetas nuo ėjusių rinkimų. Dldžiuojai naujais pastatais stutų miestelyje, restauruoarchitektūriniu ansambliu. Imi n Gražiais darbo ir mokslo pasitinka mūsų k ląnnėjlmais !■ ankštosios mokyklos kolekty ii. vas artėjančius rinkimus.
Aktyvi visuomenininkė, gera studentė — taip apibū dina draugai GF biologijos spec. III k. studentę Egidijų Dragašiūtę (nuotraukoje kai-rėje). Sugeba suderinti ge rą mokymąsi ir visuomeninę veiklą (jis išrinktas VU stu dentų profsąjungos pirmininko pavaduotoju) IF III k. studentas Vydas MedeiSius (dešinėje). Ne pirmus metus draugai renka grupės ^ sekretore ~ “ Dalią Manikaitę |, _. (TF. IV k.). Ji aktyvi SMD baudžiamosios teisės būrelio Šiuos narė. šiuos studentus VU kolektyvas pasiūlė kandida tais į Liaudies deputatų tary bas
Visada daug lankytojų agjtpunkte. esančiame Saulė tekio ai. 29. Čia susipažįsta ma su kandidatais į deputa tus. nauja literatūra (apačio
je).
* * *
K. Taločkos nuotr.
— MOKYMO AUKLĖJIMO KOMISIJOSE
KLUBAS VĖL KVIEČIA
kūrimą 1918 metais, atsa kė j jaunuosius kraštoty rininkus dominančius klausimus. Šią savaitę klubo nariai susitiks su is torijos kandidatu V. Kancevičiumi, kuris pratęs paskaitų ciklą, skirtą Lie tuvos TSR atkūrimo 40mečiui bei Universiteto kraštotyros klubo 10-mečiul.
Ech, ir reikėjo kantrybės, išmonės taip viską surašyti, jog, pervertus puslapius, vėl gyvai vaizduotųsi įvykiai. .. .Kruopščiai prirašyti puslapiai .suklijuotos nuotraiukos... llgokai vartė tuos metrašalus vertinimo komisijos pirmininkas, TSKP istonijos katedros docentas V. Pšibilskis, nariai EKFF vyr. dėstytojas V. Mačiekus, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė. Ilgai buvo renkami išsa-
miausi, nuosekliausi, gražiai iliustruoti metraščiaii... Geriausi — tai visapusiškai atspindintys gyvenimą, puikiai apipavidatinti vokiečių filologijos, lietuvių literatūros, TSRS Istorijos katedrų, EKFF komjaunimo onganizacijos, Istorijos, Chemijos fakultetų, molekulinės akustikos problemų laboratarijos ir kt. metraščiai, Jie apdovanoti, kai ku,rįe atrinkti į miesto metnaščių apžiūrą, kunią organizuoja kraštotyros draugijos Vilniaus Sky!rį)Us. Renginys buvo tik prog-nis, 'bet ii galima būtų organizuoti kasmet ar dveji, todėl vertėtų pakalbėti apie tai, ko trūko... juk. „metų raštas" — chronologiškas reikšmiingiausių momentų fiksavimas, tad bendra, skubotai parašyta istorija tik labai neryškiai atskleidžia fakulteto, klubo veiklą, biografijos ar autobiografjjos taip pat galėjo puošti tik jubiliejinių metų puslapius. Įdomūs turėtų būti visuomeninių organizacijų metraščiai, nes organizuojami renginiai, v.isuomeninė veikla — visos studentiško gyvenimo akimir kos — iū darbo pulsas. Gal kiėk sunkiau fakul tetams. Nesinori dubliuotis su katedromis, todėl reikia atidžiau rinkti fa'ktus. O ir įmantrus raštas kartais nelabai giriamas. Atvers tuos metraščius po pusės šimtmečio Univensiteto studentai ir, jdomu, stebėsis ar džiaugsis mūsų darbu, poilsiu, fantazija, protu.. . Toliau verčiami metraščių puslapiai. Fiksuojami Įvykiai.. . Juk daug ką norim ateinančiom kar tom palikti...
Po žiemos atostogų vėl pasirodė Universiteto kraštotyros klubo skelbi mai, kviečiantys kraštoty rininkus j užsiėmimus. Praėjusi ketvirtadieni klu be viešėjo istorijos kandi datas doc. P. Vitkauskas. Istorijos fakulteto mo bama ir apie buitinių Svečias papasakojo apie kymo auklėjimo komisi lygų jtaką mokymuisi, Lietuvos Tarybų Respubli teiri jos iniciatyva pirmakur kulteto skaitykloje moky kos ir Komunistų Partijos Asta KUNCAITYTĖ „T.S." inf. siams prieš pirmąją sesl- tis sunku, nes daugelis T ją buvo organizuotas su vaikinų ir merginų neėst sirinkimas tema „Pasiruo drausmingi, Bendrabučių šimas pirmai sesijai". skaityklose trūksta suosm |, SUUAW prabėgti pi<IU Netruko pir- lų, kėdžių, šalta. Katedrų vedėjai doc. L. KŪRYBINGAS AUKŠTŲJŲ mieji■ egzaminai. —---------- Ir štai Didelis dėmesys atSudavičienė ir R. SideraIR VIDURINIŲ MOKYKLŲ po atostogų MAK-as pa kreiptas j visuomeninių aJT. vįčius išsamiai apibūdino kvietė pirmakursius aptarmokslų egzaminų rezulta BENDRADARBIAVIMAS dėl mokymo ir auklėjimo dar ** sesijos rezultatų. Visų tui. bą, atliekamą katedrose, “ grupių seniūnai padarė Tačiau studentui nepa rengiant rusų kalbos ir 1979 m. gruodžio 17 d. trumpus pranešimus apie kanka labai gerai ar ge literatūros mokytojus. 5VC rai mokytis. Jis turi būti Respublikinio mokytojų Apie konkretų atskirų dis ir aktyvus visuomeninin .tobulinimosi instituto ini ciplinų dėstymą papasa kas. Apie organizacinius ciatyva Vilniaus universi kojo docentai E. Galnaifakulteto reikalus kalbėjo tytė, O. Šulskaja, V. Cekfakulteto komjaunimo or teto rusų kalbos katedro manas. Darbą su mokyto ATOSTOGOS je įvyko išplėstinis posė ganizacijos sekretoriaus dis, kuriame, be minėtos jais stažuotojais ir peda KARPATUOSE pavaduotoja V. Adomai goginę praktiką mokyklo katedros narių, dalyvavo tytė. Ji paragino studen je apibūdino vyr. dėst. D. Egzaminu sesija baigėsi. rusų literatūros ka tus aktyviai dalyvauti vi VVU Ce pelytė. Štai ir ilgai lauktos žie tedros vedėjas doc. R. Sisuomeninėje veikloje, pa deravičius, VVPI rusų G. Vaičiulienė Apskritai susitikimas mos atostogos. Mes, gru (Klaipėda), tiems stengtis, kad mūsų kalbos ir metodikos ka P. L. Kojelienė buvo naudingas: mokyto pė žurnalistikos specialy Germain, studentiškas gyvenimas tedros vedėjas S. Vyš (Vilnius), V. ju praktikų ir aukštųjų bės studentų, praleidome būtų Įvairesnis ir turinin niauskas, VVPI kvalifika (Mažeikiai), A. Bružienė Blagnienė mokyklų mokslininkų kū jas Užkarpatėje. | egzaminų laikymą, nuro- gesnių cijos kėlimo fakulteto de R. Skrebienė rybinis bendradarbiavimas Aplankėme Lvovą, JeEdė bendrą grupės vidurki, I pirmakursių pastabas kanas F. Mažulis, Respub (Kretinga), (Kaunas) ir kt. bus svarbus etapas, ren remčią, Rachovą. Kopėme suminėjo penketukininkus MAK-as atkreipė dėmesj. likinio mokytojų tobulini Pagrindinis šio posėdžio giant aukštos kvalifikaci į kalnus, slidinėjome ir II ir trejetukininkus. Pasta Buvo sudarytas priemo mosi instituto mokslinė uždavinys — rusų kalbos jos specialistus. važinėjome rogutėmis. Gė rųjų buvo paprašyta pasi nių planas mokymosi są bendradarbė P. German ir ir literatūros dėstymo ge Svečiai susipažino su rėjomės aukštais, dangų aiškinti, kodėl taip atsiti- lygų pagerinimui. LTSR švietimo ministeri respublikoje. Apie Universitetu, aplankė ka remiančiais Karpatais, be į ko, kad jie nesugebėjo ar Mūsų nuomone, toks jos inspektorė L. Kojelie- rinimas tai buvo kalbama, atsi tedrų skaityki;, auditori dugnėmis, tarpukalnėse tiesiog nepanoro egzami pokalbis pirmakursiams nė, vy.resnieji mokytojai no metu parodyti savo ži buvo naudingas ir jis pa ir mokytoja.! metodistai žvelgus j rusų kalbos ir jas. Didelį įspūdį sve krintančiais upokšniais. Grįžome pailsėję, daug nias. Juk trejetas studen dės išvengti klaidų, ruo G. Chmieliauskienė, E. literatūros mokytojų ren čiams paliko Smuglevi gimą, remiantis Sąjungi čiaus salė, kurioje ekspo pamatę, jgyję daugybę tui — ne pažymys! Ko- šiantis kitai sesijai. Tutinienė, J. Kanopka, R. nės mokslinės metodinės 'oti su patenkinamu paNijolė DIDZlOKAITĖ Bakševičienė, L. Juozapai- konferencijos „Rusų kal nuojamos dovanos, įteik įspūdžių. Su naujomis jė žymiu reikia nuo pirmojo IF MAK-o pirmininkė tienė, S. Vazbutienė, N. ba — TSRS tautų drau tos universitetui 400 metų gomis kibsime į darbą. Juk prabėgs keli mėnesiai kurso. Iš pasisakymų pa Rasa JAŠKEVlClŪTĖ Dačiuliienė ir kt. — iš vi gystės ir bendradarbiavi jubiliejaus proga. ir mus vėl pakvies pava aiškėjo, kad blogus pažy IF MAK-o narė, so 25 žmonės. Džiugu, mo kalba", įvykusio 1979 J. LEVICKIENĖ sario egzaminų sesija. mius gauna todėl, jog ne atsakinga už darbą su kad tarp katedros svečių m. gegužės mėn, Tašken Rusų kalbos katedros moka mokytis. Buvo kalpirmakursiais, buvo ir VVU auklėtiniai te, nutarimu. dėstytoja Roma BILINSKAITĖ
PIRMAJAI SESIJAI PRAĖJUS
*
TRUMPAI
B
LIAUDIES KONTROLES DARBO BARAI
PRAŠOME TYLOS - VYKSTA EGZAMINAS! Tokio turinio lapelis, prisegtas prie auditorijos durų ne egzaminato riaus išmonė. Sis užrašas dar .kartą primena, jog mokymo procese egzami nas užima ypač svarbią vietą. Principingas, saky čiau, nekasdieniškas po žiūris į jį iš esmės ap sprendžia žinių kontrolės efektyvumą. Tuo įsitiki nau žiemos sesijos metu aplankęs savo kolegas Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto auditarėjose. Lankiausi pas 21 egzaminatorių, kuriems buvo pateikta anketos forma užduoti klausimai, Vieni jų grynai metodinio pobū džio, kiti turėjo tikslą iš aiškinti, kaip organizuoja mi egzaminai, kaip laiko masi akademinės draus mės ir L t. Pavyzdžiui, buvo patikrinta, ar egza-
minai rengiami tvarkaraš tyje numatytu laiku, ir nurodytoje vietoje, ar tin kamai paruošiama audito rija. Malonu pažymėti, jog fakultete nesutikau nė vieno drausmės laužyto jo. Nesijautė skubotumo, visur vyravo reikli, dar binga nuotaika. Gal tik šią iškilmingą nuotaiką drumstė vienas kitas atve jis, būtent kai prieš dės tytojo akis puikavosi ant stalų paskubomis sumesti studentų paltai. Metodiniu požiūriu es minių priekaištų irgi ne buvo progos padaryti. Kiekvienas dėstytojas eg zaminavo studentus pagal kruopščiai parengtus bi lietus, kurie apsvarstyti ir patvirtinti atitinkamose katedrose. Besiruošian tiems studentams įteiktos kurso programos ir kita
RADIJO 1979 m. balandžio 19 die ną iš Sezopolio uosto (Bul garija) išplaukė medinė jach ta „Tivija". Nuo jos borto mojo bulgarai Julija ir Dončo Papazovai ir jų penkiame tė dukra Jana. Jie ilgam at sisveikino su gimtosios Bul garijos krantais. Kas paragino juos plaukti vandenynais? Prisiminkime prieš dešimtį metų prasidėjusią operaciją „Planktonas". 1970 m. iš Sezopolio į Burgaso įlanką išplaukė maža valtelė su vieninteliu keleiviu Donču Papazovų. Tai buvo pirmasis operacijos „Plankto nas" etapas. Tada Dončo Papazovas atvirame vandeny ne išbuvo 14 dienų, maitinda masis tik. .. planktonu. 1972 m. Pončo kartu su Julija Gurkovska nedidele valtele „Džu III" per 26 die nas perplaukė Juodąją jūrą
miškas
Žiemą
metodinė medžiaga ■ (pa vyzdžiui, buhalterinės ap skaitos sąskaitų planai ir t. t.). Siek tiek skirtinga pa pildomų klausimų atsakinėjantiems studentams pa teikimo tvarka. Vieni dės tytojai juos pateikia po kiekvieno atsakymo į bilieto klausimą, kiti — atsakius visĮi bilietą. Suvienodinti šią apklausos form; vargu ar galima ir, matyt, netiks linga, nes ją nulemia dės tomo dalyko specifika. Pirmasis variantas labiau siai priimtinais egzami nuojant, pavyzdžiui, tiks liuosius dalykus, tačiau mūsų manymu, vis dėlto pirmenybę reikėtų skirti antrajam variantui. Pasta rasis, kaip rodo patyri mas, sutaupo laiką, be to jis labiau priimtinas stu-
MĖGĖJAMS
nuo Varnos iki Soči. 1974 m. Dončo ir Julija — jau sutuoktiniai — plaukia gelbėjimo valtimi „Džu IV". Sį kartą maršrutas — Atlanto vandenynas. 1976 m. prasidėjo Papazo vų šeimos kelionė aplink pa saulį. Štai kai kurios žinios apie jų laivą: „Tivija" — jachtos tipo „Konzadas 45 A". Didžiausias jos ilgis — 13,65 m (pagal vaferliniją — 9,5 m), plotis — 3,6 m, gylis — 2 m. Jachta aprūpinta moder niausia navigacijos technika ir primena mažą plaukiojantį namą. Kelionės metu „Tivija" nu plauks 37000 mylių, f. y. be veik tiek, kiek dukart ap juosti per pusiaują Žemės ru tulį. Ekspedicijos, kurioje da lyvauja Papazovų šeima, ste bėjimai įjungti į programą
purptelėjo nuo eglės sve tys iš šiaurės — kryžiaNutįso per lauk; slidžių snapis. Užverčiu galvą ir vėžės. Pamiškėje pasitin pamatau, kaip skuodžia ka kadagys, gražus lyg papuruodegė voveraitė jaunikis. Purus sniegas apkrito jo tankias garba nas, ir daibair jis primena sniego pilį. Blausioje žie mos vidudienio saulėje žybsi snaigės ant jo gar banų nesuskaičiuojama gausybe balsvų, gelsvų, melsvų ugnelių. Puošnios eglutės bei pušaitės iki liaunų viršū nių apkrėstos sniegu. Tik la/puočiai pliki, bet ne vi si. Štai dar neužšalusio, giliai įsirėžusio į mišką, sraunaus upelio pakriau šėje augantys ąžuolai dar nenumetė lapų. Jie tik pa rado, sušiuro, čeža vos juntamame vėjelyje, bet nenukrinta. Slidės veda gilyn į mišką. Rodos, kad jis tuščias i tuštutėlis. Bet ne, štai
„Inferkosmosas". Pagal JUNESKO ir tarpvalstybinės okeanografijos programą, ke liautojai stebi jūrų ir vande nyno vandens užterštumą, fiksuoja įvairius fizinius pa rametrus — banguotumą, temperatūrą, srovę. Jachtoje įmontuotas specialus prietai sas „Sredec II, kuris regist ruoja keleivių psichinę būk lę, reakciją, dėmesio kon centravimą. (Prisiminkime, kad „Sredec I" buvo sukurtas kosminiam laivui „Sojuz 33", kurio skrydyje dalyvavo bul garų kosmonautas Georgijus Ivanovas). Papazovų artimieji labai rūpinasi ar ištvers tokį išban dymą jauniausioji dalyvė Ja ną. Tačiau penkiametė Jana „pirmąjį krikštą" gavo pra ėjusią žiemą kelionės iš Gdansko į Sezopolj metu — kai „Tivija" nuplaukė pirmą sias 5200 mylių.
grublėtiu pušies kamienu. Kelios akimirkos ir jau ji viršūnėje. O štai ji jau skrieja oru! Tik išsisklei dė ilga, puri uodega ne tik nuostabi žvėrelio puošmena, bet ir puiki pa galbininkė šuoliuoise iš medžio į medį, ten, kur įbraudžiami konkorėžiai žėri. Visai netoliese pra bėgta kiškio, pelių po
den*o psichologijos at žvilgiu. Fakulteto metodinei ko misijai verta pasvarstyti klausimą, ar rekomen duoti egzaminatoriui va dovautis studentų pažan gumo rodiklia.is, surašy tais per semestrą. Kai ku rie dėstyojai mano, jog tokia informacija gali privesti prie tendencingo žnių vertinimo. Baigaint norėtume pa reikšti keletą pastabu ir studentų, laikančių egza minus adresu. Kiekviena grupė turi kuratorių, ku ris galėtų patarti kaip ir kada, pavyzdžiui, egzami natoriui įteikti gėles ko kia turi būti jo laikysena egzamino metu ir pan. Sprendžiant iš atskirų atvejų, pastebėtų patikri nimo metu, studentai vengia padiskutuoti etikos ir estetikos temomis, ku rių studentiškame gyveni me vis labiau pasigenda me. L. KRIVKA Fakulteto liaudies kontrolės narys
Na, o visiems mūsų Univer siteto radijo mėgėjams skel biame jachtos radijo koordi nates. LZF/mm — LZ1AB Du kartus per savaitę (pir madienį ir ketvirtadienį) O1h ekspedicijos dalyvius galima išgirsti eteryje. Pirmasis signalas — „Tivijos" ekipažo, antrasis — eks pedicijos menedžerio inžinie riaus Vasilio Terzijevo. Pagrindiniai jų kelionės punktai: Gibraltaras, Karakasas (Venesuela), Panamos ka nalas, Naujoji Gvinėja, Port — Darvinas (Australija), In donezija, Keiptaunas (Gero sios Vilties ragas), Resife (Brazilija), Gibraltaras, Sezopolis. Kelionės metu Papazovų šeima 3 kartus perplauks At lanto vandenyną, 2 kartus — Viduržiemio, Jonijos ir Egėjo jūras. Norėtųsi priminti, kad radi jo ryšį su Papazovų šeima I jau pavyko užmegzti KPI stu- I deniams.
sniegą šniurinėta. o čia dar purpteli genys, net konkorėžį iš snaipo išme tė. Ar tik ne pietus jam kartais sutrukdžiau... Miškas ir gilų viduržie mį gyvas. Jis tik truputė lį apsnūdęs ir tiek. Gera jame pabuvoti bei pake liauti žiemą. Vytautas OŽKINIS GF III kurso studentas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖ IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. Kj UNIVERSITETAS SKELBIA, KAD 1980 M. Į ŠIŲ SPECIALYBIŲ ASPIRANTŪRĄ:
stacionarinę: tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, m tematinės kibernetikos, teorinės ir matematinės zikos, radiofizikos, optikos, puslaidininkių ir dielel rikų fizikos, analitinės chemijos, mokslinės ir tec ninės informacijos, bibliotekininkystės ir bibliogi fijos, TSKP istorijos, TSRS istorijos, politinės ek nomijos, liaudies ūkio ekonomikos, valdymo ir pi navimo organizavimo, darbo mokslinio organizar mo ir ekonomikos, buhalterinės apskaitos ir ūkin veiklos analizės, matematinių metodų ir skaičiai mo technikos taikymo ekonominiuose tyrimuos liaudies ūkio ir jo šakų planavime bei valdym dialektinio Ir istorinio materializmo, mokslinio k munizmo teorijos, filosofijos istorijos, Vakarų Eur pos, Amerikos ir Australijos šalių literatūros, TSS tautų kalbų (lietuvių kalbos), germanų kalbų, bal kalbų; civilinės teisės, šeimos teisės, civilinio pi ceso, tarptautinės privačiosios teisės; normaliosi, fiziologijos, vaiko ir pedagoginės psichologijos.
n e a k i vaizdinę: matematinės analizės, tikimybių teorijos ir mat matinės statistikos; matematinės logikos, algebri ir skaičių teorijos; skaičiavimo matematikos, mal matinės kibernetikos, skaičiavimo mašinų ir sis! mų matematinio aprūpinimo, optikos, puslaidininki ir dielektrikų fizikos, organinės chemijos, fizin. chemijos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, relig jos ir ateizmo istorijos, materialinio techninio apri pinimo ekonomikos, darbo mokslinio organizavim ir ekonomikos, finansų, pinigų apyvartos ir kredit statistikos, buhalterinės apskaitos ir ūkinės veikli analizės; matematinių metodų ir skaičiavimo ted nikos taikymo ekonominiuose tyrimuose, liaudii ūkio ir jo šakų planavime bei valdyme; dialektini ir istorinio materializmo, mokslinio ateizmo, rus kalbos, normaliosios fiziologijos, vaikų chirurgijo anesteziologijos ir reanimatologijos; darbo pslcht logijos, inžinerinės psichologijos. Pareiškimai Universiteto rektoriaus vardu priimi mi aspirantūros skyriuje iki š. m. birželio 1 d. Prl pareiškimo pridėtini šie dokumentai: 1. Kadrų įskaitos lapas su nuotrauka, 2. charakteristika iš paskutinės darbo vietos, 3. diplomo nuorašas, 4. spaudoje skelbtų mokslinių darbų sąrašas, žl nios apie išradimus, 5. pažyma apie gaunamą atlyginimą (stojantlen j stacionarinę aspirantūrą), 6. išrašas iš darbo knygelės, 7. autobiografija, 8. pažyma apie išlaikytus kandidatinio minimunu egzaminus. Asmenys, neturintys spausdintų mokslinių darbu pristato mokslinius pranešimus (specialybės refera tus). Stojantieji į aspirantūrą spalio mėnesį laiko spe cialybės, TSKP istorijos ir užsienio kalbos stoja muosius egzaminus. Į aspirantūrą priimami asmenys, turintieji ne ma žesnį kaip dviejų metų pasirinktos specialybės dar bo stažą po aukštosios mokyklos baigimo, nevyres ni kaip 35 metų, stojant į stacionarinę, ir 45 meti — neakivaizdinę aspirantūrą. Išlaikiusieji kandidatinio minimumo egzaminus aspirantūrą priimami be stojamųjų egzaminų. _ Smulkesnės žinios telkiamos VVU aspirantūros skyriuje (Universiteto 3, CR, II aukštas), tel 62-25-36.
Nuoširdžiai užjaučiame Petrą ABRAMCIKĄ dėl motinos mirties. Bendradarblėi
Vasario 26 d. 19 vai. Rektorato posėdžių salėje (13 a.) įvyks studentų profsąjungos komiteto po sėdis. Dingus} studento pažy mėjimą Nr. 770770 išduo tą Fil.F studentui Sigitui NARBUTUI, laikyti nega liojančiu. Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 781771, išduo tą TF studentei Elvyrai RUBEZAITEI, laikyti ne galiojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju budu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <Tapn6nHHC cTy,ĄeHTac» («CoBeTCKHū cryAeHTa). Opran napTKOMa peicropaTa, KOMHTeTa AAKCM, npotjiKOMa opachob TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHH H Apyx6bi HapoĄOB BnAsmoccKoro yHHBepcHTeTa hm. BHHųaca KancyKaca Aht. CCP. Ha ahtobckom S3MKe.
Nuoširdžiai užjaučiame Higienos katedros moksli nę bendradarbę Liudą ARBAČIAUSKIENĘ dėl tė vo mirties. Higienos katedros darbuotojai Universiteto sodininkų kolektyvas nuoširdžiai už jaučia sodininkę Oną KAZLAUSKIENĘ dėl vyro mirties. Medicinos ir gydytoju tobulinimosi fakultetų de kanatai ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Higienos kated ros vyr. mokslinę bend radarbę Liudą ARBA ČIAUSKIENĘ dėl tėvelio mirties.
Tiražas 4718 LV 10157 Užs. Nr. 518
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ