Tarybinis Studentas, 1981 m. sausio 30 d. Nr. 2-3 (1141-1142)

VIEŲ SALKJ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

CčMIVBII)!!',

scuoencas rrwrT-TTwiny~Tw~7wwinwT<7rmrTTwriwnTiw~nwiwwwrTiTiwwwi»iiiwwi . .

ui,i iįimiiib ij—ijii

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. sausio 30 d.

gNA NUO 1950 METŲ

IS

Nr. 2—3 (1141—1142)

Čia KYLAMA Į ŽVAIGŽDES

B. SUDAVICIUS .Hinc itur ad astra“ — Mokymo reikalų prorektorius tokie žodžiai pasitinka kiek­ vieną, užsukusį pasidairvti po senąjį Vilniaus universite­ specialisto bruožas — platus buvo priimti tik tie abitur­ tą, Tarp jų nemažai tokių, ir tvirtas mokslinis-teorims ientai, kurių atestato vidur­ kurie svajoja iš čia „paki'ti pasiruošimas. kis — 5 i žvaigždes“, čia surasti savo 1981 metais Universitetas Mokymas Universitete visų tikrąjį pasaukimą, čia su­ priims į pirmą kursą 3020 pirma siekia suteikti studen ­ laukti savo svajonių išsipil­ žmonių: i dieninį skyrių — tui fundamentalių mokslų dymo. svarbius tiek 1865 (iš jų 200 bus priimti Netruks ateiti tas metas, pagrindus, iš parengiamojo skyriaus), i kai liepos pabarstys medumi mokslo tiriamajai, tiek prak­ vakarinį skyrių — 450, į ne; kvepiančius savo žieduss ir tinei veiklai. Sėkmingos stu­ akivaizdinį — 705. Ruošiami dijos reiaklauja mąstymo sa ­ senųjų -ai rūmų <••*!=> tylą vėl su31 specialybės specialistai jaunyste kleųantys varankiškumo ir lankstumo, Kiekvienos drums specialybės stu­ Kaip ir kiekvienais asmeninių suqebėjimų, darbš- dentai rengiami siauresnėmis balsai, metais gausus būrys vaiki- tumo. specializacijomis — jų Uni­ Pernai į Universiteto die­ versitete per 70. Be to ne trokštančių nų ir merginų, buvo priimti konkurso sužinoti mokslo paslaptis, at­ ninį skyrių tvarka siunčiame 1885 studentai, į vakarini studijuoti į kitas šalies aukš­ vyks į musų Alma Mater pasiryžę tapti seniausios ša­ skyrių — 450, o į neakivaiz­ tąsias mokyklas. Pavyzdžiui lyje aukštosios mokyklos dinį — 705. Priimtųjų j die­ Maskvos universitete studi­ ninio skyriaus pirmą kursą juoti filosofiją, mokslinį ko­ studentais.

Kokį patarimą duoti jau­ atestato vidurkis 4,71 balo. munizmą, politinę ekonomiją. nuoliui, besiruošiančiam stu­ Taigi į kai kurias specia'y- Tartu universitete — sporto dijuoti aukštojoje mokyklo­ bes gali įstoti tik tie vaiki­ mediciną, Maskvos istorijos nai ir merginos (išlaikę la­ archyvų institute — archy­ je?

Universitetas ruošia pla­ bai qerai stojamuosius egza­ vistiką. Nuo šių metų Fizi taus profilio specialistus ga­ minus), kurių atestato vidur­ kos fakultete pradedame mybiniam. pedagoginiam, kis 4,5 — 5 balai. Pavyzdžiui, ruošti naujos specialybės — kultūriniam ir moksliniam į gydomosios medicinos spe- radiofizikos ir elektronikos nraėiusiais motais darbui. Universitetą baigusio cialvbe specialistus. * Visada didelis konkursas būna į teisės, prekybos, me­ dicinos specialybes.

Labai dažnai „pamirštamos“ tokios pat įdomios ir reikalingos specialybės, kaip matemati­ ka, buhalterinė apskaita, fi­ nansai ir kreditas, statistika Norėčiau atkreipti stolančiųjų dėmesį: Gamtos, Fizi­ kos, Matematikos, Chemilos fakultetų studentai rengiami gamybinio ir pedagoginio profilio.

Taip pat dauguma Filologijos fakulteto absol­ ventų dirba mokytojais.

Universitetas rengia istor1jos ir visuomenės mokslų pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečiu, prancūzų kalbų, matemati­ kos, fizikos, chemijos, biolo­ gijos, qeoqrafijos mokytoius vidurinėms mokykloms ’r dėstytojus technikumams bei aukštosioms mokykloms. Pe­ dagogo darbas sunkus, atsa­ kingas, tačiau labai reikalin­ gas.

Aukštosios mokyklos užda­ vinys — renqti aukštos kva­ lifikacijos, idėjiškai užsigrū­ dinusius specialistus, suoebančius kūrybiškai atlikti Jiems pavestą darbą, nuolat gilinti savo žinias.

Universitete sudarytos vi­ sos sąlygos studijuoti, tapti puikiu savo pasirinktos spe­ cialybės žinovu. Mes turime laboratorijas ir kabinetus aprūpintus naujausia šiuolai­ kine mokslo technika. Labai garsi ir Universiteto moksl'nė biblioteka, kurios turtais gali naudotis kiekvienas stu­ dentas.

Auga ir turtėja Universite­ to materialinė bazė. Antakal­ nyje, simbolišku vardu pava­ alėįoic. dintoje Saulėtekio statomas studentų miestelis.

Teisės. Fizikos ir 3 ekonomi­ kos fakultetai Jau persikėlė į naujus rūmus Čia pat iš-

DIFERENCIALINĖS LYGTYS IR SKAITINIS EKSPERIMENTAS Kas leidžia matematikams drąsiai brautis l kitus moks­ lus popieriaus ir pieštuko pagalba gauti rezultatus, dėl Kurių Riti mokslininkai vargsta laboratorijose ar ekspedicijose? Neveltui sakoj"a- Jog matematika — moks­ lą karalienė. Daugybė reiški Jįlu gamtoje gali būti aprašyne tik fizikiniais, chemis.’ biologiniais terminais Ir matematinėmis lygtials Pavyzdžiui. gerai žinouton,° dėsn| •,ėf!a lyxl • padaugintai iš pagrei­ čio (F=ma) galima užrašyti S ‘orencialinės lygties forma, riss ,lyStles sprendinys ap­ ašo. kaip Juda kūnas, turinm ir veikiamas Jė5? 8 f- Pavyzdžiui, Neptūno ra»S»itOj ludėJ*mą galima apnStl dvejomis dlferenclali vėlu8 ,lyKtlmls. Panašiai he­ lio n „ a mechanika, daugė­ ti zl kos ir chemijos telgi-

nių gali būti užrašyti mate­ matinių — dažniausiai dife renclalinių lygčių pavidalu.

Išsprendė šias lygtis, gautu me ir tuos dėsnius, kurių mokomasi vidurinėje mokyk­ loje. ir tuos, kurie dar neat­ rasti. kurių atkakliai ieško tūkstančiai mokslininkų visa­ me pasaulyje. Vadinasi, ma­ tematikas. tirdamas diferen­ cialines lygtis aprašančias koki nors svarbų gamtos reiškinį, gali padaryti nema­ žiau svarbų atradimą, negu tikras tos mokslo šakos spe­ cialistas.

Kaipgi sprendžiamos dife­ rencialinės lygtys.

Yra du pagrindiniai būdai. Pirmasis — tai analitinis sprendimas.

Kai kuriais atvejais diferen­ cialines lygtis galima iš­ spręsti tiksliai. įrodyti sprendinio egzistavimą, ištir­ ti kurias nors sprendinių savybes Tokios žinios labąl

naudingos mokslininkams nes los yra pagristos ir tiks­ lios.

Tačiau dažniausiai diferen­ cialinės lygtys yra tokios su­ dėtingos. jog tiksliai jas iš­ spręsti ar ką nors pasakyti apie sprendinių savybes ne­ įmanoma. Tada naudojamasi vienu iš svarbiausių šio am­ _________ elektronižiaus atradimu skaičiavimo mašina ne (ESM). Jų pagalba galima at­ likti taip vadinamą skaitini eksperimentą.

Apie fiziki nius, cheminius eksperimen­ tus girdėjo beveik visi, o kas daroma skaitiniame eks­ perimente? įsivaizduokime kur) nors fizikini bandymą pavyzdžiui, termobranduoline reakciją.

Tokiai reakcijai būtinas sąlygas žmonės turi sukurti, tik susprogdinę vandenillnę bombą.

Aišku mokslininkams niekas neleis sprogdinti tokios bombos

MIELAS, ABITURIENTE, TAVE KVIEČIA STUDIJUOTI SENIAUSIOJI Šalies aukštoji MOKYKLA. APIE SPECIALYBES, KURIAS GALITE JGYTI musų UNIVERSITETE, PASAKOJAMA SIAME LAIKRAŠTYJE.

Kaina 4 kap.

Matematika

auqo ir studentų bendrabu­ čiai.

Siekimas išugdyti visapu­ siškai ir harmoningai išvys­ tytą asmenybę daro studen­ tų gyvenimą turiningą ir įdomų. Turbūt visiems teko girdėti apie tokias puikias studentiškas tradicijas: pir­ makursių imatrikuliaciją, me­ diumo — pusės studijų — šventę, diplomantų paly­ das... Mūsų dainų ir šokių ansamblis pripažintas abso­ liučiai geriausiu šio žanro meno saviveiklos kolektyvu respublikoje, jis yra komjau­ nimo premijos laureatas.

Kas nežino mūsų kiemo teat­ ro, kaimo kapelos, etnogra­ finio ansamblio, akademinio mišraus ir vyrų chorų, pu­ čiamųjų orkestro ir t. t. Stu­ Matematika yra vientisas nagrinėjime. Šis sugebėjimas dentai aktyviai dalyvauja Skiriasi tik matema­ vystomas ir patikrinamas, ra­ įvairių klubų veikloje. Inter­ mokslas. tikos specialistų moksliniai kursinius bei diplomi­ nacionalinis klubas palaiko interesai bei tikslai. Šiuo me. šant nius darbus, šiandienos už­ ryšius su daugeliu šalies ir tu vis dažniau pasitelkiami į daviniai ir problemos reika­ užsienio aukštųjų mokyklų, pagalbą matematiniai metodai lauja kvalifikuoto modernios rengia politinės dainos festi­ ir elektroninės skaičiavimo skaičiavimo technikos panau­ valius, internacionalines die­ mašinos sprendžiant konkre­ dojimo.

Su elektroninėmis nas. Kraštotyrininkai kas va­ čius praktikoje iškilusius už­ skaičiavimo mašinomis mūsų sarą išvyksta į ekspedicijas, davinius ir atliekant pačius studentai bendrauja nuo pir­ renka tautosaką, krašto isto­ įvairiausius teorinius tyrimus. mo iki penkto kurso. Paga­ rinės ir revoliucinės praei­ Matematizacija — tai charak­ liau, svarbu nuolat domėtis ties faktus, ruošia monogra­ teringiausias šiuolaikinio matematinių metodų taikymu mokslo bei technikos vysty­ kitose srityse. Nes vienas ir fijas. .

Universitete veikia visuo­ mosi bruožas.

Kokybiškai tas pats matematinis mode'ls meninių profesijų fakultetas, naujas matematinių metodg gali aprašyti realius reiški­ kurį baigę studentai įgyja galimybes dar labiau išryški­ nius, procesus labai skirtinųalingos elektroninės 3ose srityse, pavyzdžiui, me. antrąją — visuomeninę — no icinoje, biologijoje, techniko­ specialybę ir gauna atitinka­ skaičiavimo mašinos. Atsivė­ mą pažymėjimą.

Fakultete rė naujos matematinių meto­ je ir kitur. Sėkmingas mode­ dų taikymo sferos — ekono ­ yra paskaitinės propagandos lio pritaikymas vienoje sri­ sociologija, tyje dažnai stimuliuoja moks­ kraštotyros, gamtos apsau­ mika, geologija. gos, meninės fotografijos, lingvistika, medicina, biologi­ linius tyrimus 'ir kitose sri­ tyse. Tai kaip tik iliustruoja sporto, turizmo ir ekskursi­ ja, psichologija.

Visa tai ir nulėmė naujp matematikos mokslo bei jo jų, meno profesijų — choro profilo specialistų, būtent tai ­ metodų universalumą ir ža­ ir vokalinio ansamblio, liau­ dies instrumentų ir pučiamų- komosios matematikos, rengi, vesį.

Kviečiame pasirinkti taiko­ dramos mą. Kaip mes įsivaizduojame jų orkestro, šokių, — sky- šį specialistą ir kaip mes jį mosios matematikos specialy­ kolektyvų vadovų rengiame? bę smalsius, ieškančius ir ne. riai.

Visų pirma jis privalo įgy­ nurimstančius abiturientus, Svarbų vaidmenį Universi- ti gilias matematikos žinias, kurie kiekviename gyvenimo qyvenim» nes niekas negali iš anksto reiškinyje ieško studentijos priežasties, teto ................... mokslinė numatyti, kokios matematikos dėsningumų ir savo pastebė­ studentų vaidina draugija. “ Tai• ne tik pirmųjų šakos metodų reikės iškilu­ jimus yra linkę analizuoti, mokslo bandymų ir atradimų, siems uždaviniams spręsti. apibendrinti. bet ir ištvermės mokykla.

Taip pat svarbu išsiugdyti su­ Doc. J. KRUOP1S Senosios Alma Mater auk- gebėjimą įgytas žinias kūry­ Taikomosios matematikos ......_ gyvenimą ______ . praturtina biškai taikyti konkrečių, kad lėtinio ir nesudėtingų, problemų katedros vedėjas ir aukštosios mokyklos ry­ šiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Draugų yra re tik Tarybų Sąjungos mokyk­ lose, bendradarbiavimo su­ tartys pasirašytos ir su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prabos (CSSR), Deb­ receno (VLR) universitetais, sukanka 20 kiekvienas talentingas šiais metais jau­ Erfurto medicinos akademija. teorijos ir nuolis taptų geru specialistu, Su jais mes keičiamės moks­ metų tikimybių _____ _ katedrai. Jos matematikos problemų spren­ lo darbuotojais, studentais skaičių teorijos užuomazgos tenka dėju. Čia kiekvienam sudaro, praktikantais, studentų gru­ gimimo ______ ieškoti kur kas anksčiau. mos sąlygos pasiruošti toli­ pėmis vasaros darbo ir poil­ 1939 m. iš Mančesterio grĮžo mesnėms matematikos studi­ sio stovyklose Būna atveju Gerardas Žilinskas, kurio joms bei tapti šios katedros kai studentus Universitetas mokslinio darbo tematika ar­ aspirantu. Katedros nariams siunčia studijuoti ir į užsie­ timai siejosi su skaičių teori, tenka padirbėti ir su kitų ša­ nio aukštąsias mokyklas. ja. 1968 metais docentas mi­ lių matematikais: Švedijoje Jaunieji draugai, kviesda­ rė, tačiau jo darbas fakulte­ stažavosi A. Bikelis ir Vyg. mi Jus į mūsų senąjį ir mie­ te, jo kilni asmenybė paliko Paulauskas, Vengrijoje — A. Bikelis. G. Misevičius ir R. lą Universitetą, linkime Jums neišdildomą pėdsaką.

1946 m.

Jonas Kubilius Lapinskas.

Prancūzijoje — atkakjiai siekti savo tikslo, A. Laurinčikas, JAV — F. Mi ­ iš nebijoti sunkaus darbo. Juk apgynė diplomini darbą Jums teks mokytis ir darbuo­ skaičių teorijos. Tais pačiais šeikis. Visi jie garsino Lietu­ įstojo į aspirantūrą vos matematikų pasiekimus, tis, įgyvendinant TSKP XXVI metais ir LKP XVIII suvažiavimų pas žymų skaičių teorijos ir pradžiugino naujais rezulta­ tikimybių teorijos specialistą tais, naujais moksliniais nutarimus. akademiką J. Liniką. Gr|žęs straipsniais. Katedroje taip iš aspirantūros jaunas moks­ pat lankosi nemažai užsienio matematikų.

Svečių traukos lų kandidatas ėmėsi ugdyti matematikų jaunuolyną.

Ir priežastis — nepaprastai pla­ štai 1960 metais pribrendo tūs moksliniai ir visuomeni­ vien tam. kad būtų patikrin­ reikalas ikurti tikimybių teo­ niai prof. J. Kubiliaus ryšiai.

Katedroje bazuojasi J. Ku­ tos kurios nors termobran­ rijos ir skaičių teorijos ka­ biliaus vadovaujama speciali­ duolinės reakcijos savybės tedrą. ku­ Čia pirmąsias mokslinio zuota mokslinė taryba, O tirti termobranduoline re­ kandidatines ir akciją būtina todėl, kad jos darbo kibirkštis, profesoriui rioje gina daktarines disertacijas tiki ­ J. Kubiliui padedant, įskėlė metu išsiskiria didžiulis energijos kiekis.

Jeigu pa­ prof. E. Vilkas, šiandien sto­ mybių teorijos ir matemati­ nės statistikos specialistai. vintis operacijų tyrimo mo ­ vyktų šią energiją pažaboti, Garsus ir katedros moksli­ sukurti valdomą termobran­ kyklos priešaky. V. Matulis seminaras, dažniausiai — pirmasis matematinės lo­ nis duolini reaktorių, tai žmoni­ gikos vadinamas Kubiliaus semina. specialistas Lietuvoje. ja gautų praktiškai neišse­ beveik Katedroje mokslinius atra­ ru, kuris veikia jau miamą energijos šaltini. ŠI dimus padarė gausus mate­ 25 metus. Iš šio seminaro tri­ labai svarbų uždavinį moks­ matikų būrys: prof. V. Statu- būnos yra kalbėję daug žy­ lininkai sprendžia naudoda­ levičius, prof. B. Grigelionis mių matematikų — fakulteto miesi ir skaitiniais eksperi­ prof. A. Bikelis. prof.

Vyg. svečių iš daugelio pasaulio mentais. šalių.

Paulauskas. brangūs abiNegalvokite, Prie katedros taip pat vei­ ši katedra palaiko glau. turientai. Jog skaitinis eks- džius ryšius su LTSR MA Ma­ kia Vyg. Paulausko semina­ perimentas — tai labai pa- tematikos ir kibernetikos ins­ ras skirtas tikimybinėms prasta.

Prieš paspausdamas titutu. problemoms funkcionalinėse ESM valdymo mygtuką, ma­ Prof. J. Kubiliaus vadovau­ erdvėse, ir seminaras skaičių tuti matematini jama katedra yra kūrybiškas teorijos specialiems klausi­ tematikas paruošti sprendi- matematikų kolektyvas, ku­ mams nagrinėti. uždavinį Katedros pavadinime laba/ mui. O tam būtina sugalvoti rio moksliniai interesai neap­ atsispindi jos mokgCkokj nors apytiksli sprendl- siriboja tikimybių teorijos ir gerai mo būdą, pagristi, Jog Sis skaičių teorijos problemomis. nės veiklos kryptys ir būdas yra pakankamai tiks- Čia įgyvendinamas profeso­ vadovo prof. J. Kubiliau! skaičių “ riaus devizas „matematika — kimybinės lūs ir t t. jaunųjų mokslas“.

Katedros kūrėjo, darbų srity OMAS Doc. KZ. kad Fiz.-mat. kand. A. STARAS bendradarbiai stengiasi

karalienė

TAIKOMOJI MATEMATIKA

BRANDOS AMŽIUS

Pradėsime nuo ska.čių.

Puslaidininkių fizkos kated­ ros kuri ir ruošia puslaidi­ ninkių fizikos specialistus žinioje yra modernios apara tūros beveik už du milijo­ nus rublių Tai galingi im­ pulsiniai lazeriai, skaičiavi­ mo mašinos eksperimento valdymui ir rezultatų ope-atyviam apdorojimui. įvairūs spektrų analizatoriai, monochromatoriai, diskretiniai elektroniniai prietaisai, ga­ lingi kelių tonų magnetai, prietaisai, kurie suskaičiuo­ ja elektronus tiriamos me­ džiagos tūrio vienete, osciloskopai su atmintimi ir t t.

Visi šie prietaisai naudoja­ mi puslaidininkiams tirti šį darbą dirba per šimtą dar­ buotojų. jiems aktyviai talki­ na studentai, kurie įgyja įgū­ džių vis sudėtingesnei apa­ ratūrai valdyti. Vėliau, ket­ virtame ir penktame kursuo­ se jie jau savarankiškai sprendžia įvairias sudėtingas fizikos problemas Puslaidininkių fizikos ka­ tedroje sprendžiamas proble­ mas galima suskirstyti ši­ taip. Tai visų pirma lazeri­ nio spinduliavimo sąveika su Galingi ’apuslaidininkiais, zerial apšvitina puslaidin'n___ trumpalaikiais imkius pulsais, o elektroniniai prfeužrašo medžiagos taisai reakciją į ši poveiki. Ką gi sukuria lazerio Impulsas? .lis sukuria ____________ nepaprastai didelę _____ krūvininkų (elektronų ir sky­ lučių) ir kitų dalelių koncent-

PUSLAIDININKIŲ FIZIKA — TAI MODERNI FIZIKA racija — plazmą.

Plazmos dalelės renkasi i lašus, rekombinuoja. sąveikauja, vei­ kla gardelės mazgu atomus.

Atsiranda daug įdomių efek­ tų. Štai dėl vienos Iš sąvei­ kų optiškal neskaidri medžia­ ga darosi skaidri, medžiagos lūžio rodiklis kinta. Rekombinuojant dalelėms atsiranda liuminescencija, sąveikaujant su gardelės atomais medžia­ ga ištirpinama. Kai kuriuos kristalus švitinant' infrarau­ donos šviesos impulsais.

Jie generuoja didesnio dažnio žalią šviesą. Lazeriais užra­ šomos dinaminės hologramos.

Antra problema — tai Įvairiu defektų įtaka puslai­ dininkių savybėms.

Defek­ tais mes suprantame nukry­ pimus nuo gardelės kristali­ nės struktūros, pvz., kai ten, kur turi būti atomas, jo nėra arba yra visai kitos medžlagos. Kodėl vieni puslaidlninkiai elektroninio, o kiti vieni skyllnio tipo? _.r .

Kodėl kodėl vienu švyti, kiti ne. tos pačios medžiagos pavy.?kitų dėlių laidumas didelis, daugeli mažas. I šituos ir ____ kitų ..kodėl“ atsako mokslas apie defektus, jų fizikinę prigimti, Ju įtaką elektri­ nėms savybėms. Gerai žinant defektus. ju susidarymo energijas, jų jtaką puslaidi-

ninklų savybėms, galime nu­ sakyti technologiją, pasiga­ minti tokias medžiagas, ko­ kių norime, arba valdyti me­ džiagas. Nesunku įsivaizduo­ ti, kaip svarbu mūsų elekt­ ronikos pramonei jas valdyti t y gauti tai. ką norime, o ne tai, kas išeina. Defektai labai maži, atomo dydžio, jų tyrinėjimui naudojama spe­ ciali aparatūra. Jų dėka ma­ tome. kurie defektai domi­ nuoja, kaip jie juda puslai­ dininkyje. Nežinantis defektų struktūros fizikas gauna reiškinius, tačiau negali pa­ sakyti, kodėl juos gauna. Žinąs defektus pasakys ne tik tai, bet ir ką daryti, kod jų negautume. Šiuolaikinis fizikas turi ge­ rai nusimanyti ir apie puslai­ dininkių elektroniką, nes fi­ zikiniams reiškiniams tirti standartinių. pramoniniu įrengimu nepakanka. Puslai­ dininkiu fizikos katedroje nagrinėjama ir trečia proble­ ma — kuriami prietaisai ir metodai fizikiniams reiški niams tirti. Visi žinome, kad galima išmatuoti potencialu skirtumą prijungus laidais voltmetrą, tačiau, pasirodo jį galima išmatuoti ir bekontaktiniu būdu. Toks matuok­ lis buvo pagamintas mūsų katedroje. demonstruotas

KIETOJO KŪNO ELEKTRONIKA Įvairias medžiagas fizika kalios technologinės aparatū­ suskirstė į metalus, puslaidi­ ros, medžiagų struktūros ty­ ninkius bei dielektrikus. Kie­ rimo prietaisų, daug įvairių tojo kūno fizikos uždavinys elektroninių prietaisų. Čia įvairius yra skverbtis į atominių, jo­ studentai gamina prietaisus, ninių, molekulinių kūnų įvai­ puslaidininkinius rovę su kristaline, polikrista- tiria jų struktūrą bei fiziki­ line, amorfine, stiklo pavida­ nius veikimo principus.

Studentai daug naujo ir lo struktūra, išaiškinti jų sandarą ir cheminius ryšius, įdomaus gali sužinoti kated­ suprasti juose vykstančius ros mokslinėse laboratorijo­ fizikos reiškinius, surasti vi­ se. Čia plačiai tyrinėjamos siems jiems būdingus bend­ netvankios struktūros medžia­ rus dėsningumus bei atskirų gos — tai amorfiniai ir stiklo puslaidininkiai, grupių ir klasių savybingas pavidalo ypatybes. Kietųjų kūnų savy­ chalkogenidiniai stiklai, įvai­ bių pažinimas įgalino sukurti rios prigimties polimeriniai puslaidininkiai. šiuolaikinės elektronikos pa­ organiniai matus. Be didžiulių kietojo Gerai žinomi katedroje su­ kūno elektronikos pasiekimų kurti didelio efektyvumo mašiandien ne tik neskraidytų žakadriniai televizijos vam­ įvairios paskirties kosminiai laivai, neturėtume zdeliai, sluoks­ elektroninių skaičiavimo ma­ elektrofotografiniai šinų, bet ir šiuolaikinių ra­ niai, rentgeno ir gama spin­ dijo, televizijos ir kitų buiti­ dulių defektoskopai ir daunių aparatų.

Pastaraisiais giakanalinial introskopai, distatografiniai metais kietojo kūno elektro­ naminiai bei nika sparčiais tempais ženg;a elektrometrai ir daugelis kitų pirmyn. Kuriant naujus pus­ prietaisų bei originalių tyrilaidininkių elektronikos mo metodų.

Mokslo tiriamajame darbe prietaisus daug dirba LTSR akademiniai bei specializuoti be katedros dėstytojų, moks­ mokslo tiriamieji institutai. linių ir techninių darbuotojų Aukštos kvalifikacijos specia­ aktyviai dalyvauja ir mūsų listus šiems moksliniams ins­ specializacijos studentai. Jie titutams kartu su Fizikos fa­ kartu su moksliniais bendra­ kulteto kitomis katedromis darbiais tyrinėja netvankios ruošia ir Kietojo kūno elekt­ struktūros puslaidininkių ir elektrines, ronikos katedra. Pastaraisiais fotodielektrikų metais, pasikeitus mokymo fotoelektrines, optines savy­ krūvininkų planams, katedra iš esmės iš­ bes, nagrinėja plėtė ir sustiprino fundamen­ generacijos bei jų perneši­ talius kietojo kūno fizikos mo šiose medžiagose dėsnin­ kurso programos klausimus. gumus bei fizikinius mecha­ Mokymo planai papildyti kai nizmus. kuriais originaliais specia­ Mūsų — mokslinių dar­ liaisiais kursais (puslaidinin­ buotojų, taip pat ir jūsų, jau­ kių prietaisų fizika, kietojo nieji kolegos, laukia dideli kūno medžiagų technologija, uždaviniai, svarbūs ir sudė­ nepusiausvyrinių reiškinių tingi klausimai, sprendžiant kietame kūne, organinių pus­ naujas mokslo problemas.

Prof. E. MONTRIMAS laidininkių fizikos ir kt.).'

Kietojo kūno elektronikos Katedros mokomosiose la­ katedros vedėjas boratorijose yra nemaža uni­

Leipcigo mugėje, apdovano tas diplomais ir medaliais.

Kiekvieno tokio tipo prietai­ sų .širdimi“ yra keitiklis paverčiantis nematuojamą signalą į matuojamą elektri­ nį dydį, kuris toliau trans­ formuojamas ir veikia regi­ stratorių.

Minėto matuok'io keitikliu yra maža, dideliu dažniu virpanti adatėlė, kuri „jaučia“ potencialo pokytį keliolikos mikrometru inter­ vale. Pravartu pasakyti, kad šio prietaiso kūrimui aktyviai talkino studentai.

Mūsų specialybės studen­ tai — mokslo tiriamojo dar­ bo entuziastai.

Studentų mokslinėje draugijoje jie jau nuo pirmo ar antro kurso kartu su dėstytojais dirba mokslinį darbą, skaito prane­ šimus konferencijose, o aukš­ tesniuose kursuose rašo mokslinius straipsnius.

Stu­ dentai įgyja daug fiziko-eksperlmentatoriaus įgūdžiu gauna tvirtus mikroelektroni­ kos pagrindus, sugeba mon­ tuoti ir remontuoti radfoelektroninę aparatūrą.

Stu­ dentai praktikas atlieka de­ mokratinių šalių universite­ tuose. respublikos elektroni­ kos pramonės įmonėse. Moks­ lų Akademijos institutuose.

Baigę jie dirba Puslaidinin­ kių fizikos institute, Fizikos institute, respublikos elektro­ nikos pramonės įmonėse aukštosiose, specialiosiose Ir vidurinėse mokyklose.

Prof. A. SAKALAS

SVEČIUOSE PAS FIZIKUS Lazeris

robotas

Astronomija Universitete Gyvename kosminiame amžiuje, todėl labai do mimasi astronomija Juk tai mokslas apie kosmosą Daugelis abiturientu dažnai pagalvoja apie astrono mo profesija. Tuos, kuriuos vilioja Visatos toliai kviečia Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Pa sirinkusieji astrofizikos specializacija, i kosmose paslaptis įninka trečiame kurse. įvairias disciplinas dėsto Astronomijos ir kvantinės elektronikos kated ros dėstytojai, kiti žymūs respublikos astronomai Aišku, maža klausytis paskaitų ir skaityti vadovė liūs. Veikia kelios laboratorijos, kur arčiau susipa žįstama su konkrečiu astronomo darbu. Studentams atviros Universiteto astronomijos observatorijos durys. Čia vadovaujant observatorijos darbuoto jams, jie rašo kursinius bei diplominius darbus, ruo šia mokslinius pranešimus konferenciioms. Be abe jo, studentai-astrofizilkaį aplanko Vilniaus astronc mų stebėjimo bazes ant Kaldinių kalno (Molėtu raj. ir ant Maidanako kalno tolimojoje Uzbekijoje. Či, studentai .pamato tikrai i astronomų gyvenini.\ tai kiną jiems, na ir patys patiria pirmojo savarankiško žingsnio moksle džiaugsmų. Ypač noriai važiuojama į Vidurine Azija. Ten kalnai, vaiskus oras, nuosta bios astronominės naktys, matyti žvaigždynai, ku rie Lietuvoje visai nepasirodo. 1980 m. mūsų stu deniai K. Černys ir J. Petrauskas iš čia pastebėji nauja kometa ir jų vardai jau įrašyti i< astrononn jos istorija.

Netrunka prabėgti studijų metai. Gabiausieji i atkakliausieji pasilieka dirbti Universiteto observ; torijoje arba Mokslų Akademijos fizikos instituto astrofizikos skyriuje.

A. PUČINSKAS Astronomijos observatorijos vvr. mokslinis bendradarbis Dar nesuskambus studentų „krikštynų“ gongui pirmieji algebros ir geometrijos due­ to — analizinės geometrijos — akordai į gražią pynę ima pinti geometrinę fantaziją ir algebros abstraktumą.

Vė­ liau giliau .vertiname dife­ rencialinės geometrijos — geometrijos ii' analizės jungi­ nio — jėgą. Išlieję dar šiek tiek prakaito matematinės analizės lobynuose, pamažu išvystame giluminius geo­ metrijos. to tūkstantmečiais glūdinto brangakmenio luito mokslo apie erdvės kūnų kie­ kybinius santykius bei for­ mas, klodus. Topologinę rūdą sodrino įvairios matematikos sritys, su dauguma jų sava­ rankiška tapusi topologiia turi ir intensyvina grįžtamąjį ryšį.

Negana to, topologija skverbiasi į įvairias fizikos sritis.

Geometrų ir topologų ka­ tedrai jau daugeli dešimtme­ čiu vadovauja seniausias respublikos matematikas, plačiai žinomas geometras prof. P. Katilius.

Tai visų subrendusių mūsų respubli­ koje matematikų mokytojas aagrindinių aukštųjų mocyklų geometrijos vadovėlių autorius, visame pasauly'e gerbiamo Lietuvos matemati<os rinkinio atsakingasis re­ daktorius. respublikinės pre­ mijos laureatas. Mūsų kated­ roje dirbo ir vienas pirmųjų geometrų, mokslo kelia pasi­ rinkęs jau liaudies valdžios

Šių dienų fizika ir technika jau nebeįsivaizduojair.a be lazerio. Vis daugiau specialybių įgyja šis guvus jau­ nuolis — jis ir chirurgas, ir terapeutas, jis jr statybinin­ kas, ir griežtas kontrolierius. Jau nekalbant apie tai, kad. mokslininko globoje jis sugeba būti atidžiausiu ir tvarkin­ giausių laborantu. Kai lazeris pasitelkia skaičiavimo maši­ ną, jis veikia kaip tikras šiuolaikinis robotas: matuoja, skaičiuoja, daro rimtas išvadas apie procesą, kuriuo susi­ domi. Gali jį ir valdyti, jeigu iš anksto bus pakankamai informuotas, kas tai per procesas ir tiksliai žinos, ko pats nori.

O lazerius-robotus montuoja, juos gyventi moko kvantinės elektronikos specialistai — „lazeristaj". Mūsų respublikoje šią nepaprastą specialybę galima įsigyti Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Katedra, kurioje lazeriai už­ valdę žmonių protus ir širdis, o žmonės suvaldę daug aikštingo lazerio „kaprizų", vadinasi Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra.

Jeigu kalbėti visiškai rimtai, ši katedra žinoma lazerio specialistų tarpe toli už respublikos ir šalies ribų. Vilniaus universiteto keturių šimtmečių jubiliejaus išvakarėse į I Vilniaus lazerių taikymo mokyklą susirinkę žymiausi pasaulio mokslininkai klausėsi katedros vedėjo doc. A. Piskarsko paskaitos apie lazerinius fotosintezės tyrimus, ESM apie genetinio kodo valdymo perspektyvas. . . Šiais me­ šiais laikais vargu besu­ tais Vilniuje vyks jau antroji, tradicinė, lazerių taikymo tiksi žmogų, kuris būtų nie­ mokykla. Vilnius tampa traukos centru rimčiausioms pla­ ko negirdėjęs apie elektroni­ nes skaičiavimo mašinas netos lazerinio mokslo pajėgoms. Čia garsių fizikų laukia (ESM).

Kiekvienoje stambes­ ne tik svetingi vilniečiai, ne tik atidūs klausytojai, bet ir nėje respublikos gamykloje, įstaigoje ar aukštojoje mo­ rimti konkurentai. įkurti skaičiavimo Drąsūs ir atkaklūs, kantrūs ir įyžtingi, smalsūs ir pasi­ kykloje centrai (SC). Prabėgo tik ne­ aukojantys — tokiems paklūsta, tokiems atskleidžia savo pilni du dešimtmečiai nuo paslaptis ir galimybes lazeris - robotas. Ir dar — jis tėvyninių pirmos kartos lem­ pinių ESM gimimo ir viešpa­ laukia jaunų, degančių širdžių ir jautrių rankų. Skubė­ tavimo laikų. kite!

Klestėjimo periodą pergy­ vena ir galingiausias respub­ .1. JASEVlClūTE aukštųjų mokyklų tar­ Fizikos fakulteto vyresnioji mokslinė bendradarbė likos pe senojo Vilniaus universi­

atvažiuoja mokslininkai iš kitų universitetų. Jubi­ liejiniais mūsų Alma MaNuo šiandien atrodan­ mo kitimą laiko bėgyje, o lltliu laboratoriniu darbu ter metais buvo atvykęs čių naiviais Niutono ban­ po to atlikti matematinę metu. Čia atliekami elekt­ ir dėstė taikomosios opti­ dymų 1666 metais optika procedūra, kuri laiko ronu sukinio, branduoliu kos kursą vienas iš ve­ transformuoja kvadrupolinio ir protonų dančiųjų vandenilinio ry­ ir spektroskopija pergy­ funkcijas veno daug sukrėtimų, re­ j dažnių skale Matemati­ magnetinio rezonansu ty­ šio teorijos specialistų voliucijų, buvo padaryta kai ši triuką vadina Furje rimai. Turimas branduoliu prof. dr. G. Denisovas rezonanso (Leningrado stulbinančiu atradimų, tu­ transformacija ir todėl magnetinio universite­ rėjusių lemiama reikšme naujajam metodui prigijo spektrometras beveik uni­ tas). tokių šiuolaikinės fizikos toks pavadinimas — Fur kalus. Tai antras toks Baigė Universitetą dau­ dalių, kaip kvantinė me­ ie spektroskopija. Augant prietaisas mūsų šalvie guma katedros auklėtinių Leningrado dirba moksliniuose insti­ chanika bei reliatyvumo kompiuterių galimybėms, (pagamintas teorija atsiradimui. Var­ šis metodas darosi vis konstravimo biure!. tutuose, gamybinėse ištai­ Paskaitų metu studen­ gose, o gabiausi gali tęsti gu ar tada ieškodami ete­ kasdieniškesnis ir vis rinio vėjo tikėjosi Mai- daugiau tyrimų atliekama tai - spektroskopistai su­ mokslo tiriamoji darbų spektrometrais. sipažįsta su atomų ir mo­ Vilniaus ar kituose šalies kelsonas ir Morli. kad jų Furje spektroskopija, universitetuose. Vis dau­ prietaiso principas bus Ypač tai pasakytina apie lekulių lazerių giau panaudotas mūsų dieno­ viena jauniausių spektro­ liuminescencija, gerų specialistųšiuolaikinėje spektroskopistų mis taip vadinamojoje skopijos pakraipų — ra- taikymu reikia spektroskopijoje. Kietojo augančiai Fizikos fakulte­ Furje spektroskopijoje. diospektroskopija.

Optikos ir sepktroskopi- kūno spektroskopijos pa­ to probleminei atomų ir Atsisakydami tradicinio stu­ skaitas skaito LTSR MA molekulių spinduliavimo išdėstymo jos specializacijos spektroskopi­ pagal bangu ilgius iizikai dentai turi galimybe susi­ narys korespondentas pro­ jos laboratorija) sugalvojo, kad galima bū­ pažinti su radlospektro- fesorius A. Šileika. Be to Fiz.-mat. kand tų analizuoti spinduliavi- skopijos metodais specia- skaityti paskaitų dažnai V. BALEVIČIUS

OPTIKA IR SPEKTROSKOPIJA

teto skaičiavimo centras, ku­ riame veikia penkios ESM, kurių bendras pajėgumas — 300 tūkstančių operacijų per sekundę. Atšventęs įkurtuves naujuose rūmuose, skaičiavi­ mo centro kolektyvas triūsia mokymo, mokslo ir liaudies ūkio labui. Šiame kolektyve per šimtą įvairių specialybių specialistų: matematikų-programuotojų, sistemų projek­ tuotojų ir operatorių, techni­ kų ir duomenų ruošimo ope­ ratorių ir kt. Dauguma Jų — įvairius Universiteto fakulte­ tus baigę ir dar studijų me­ tais įsisavinę darbo su ESM paslaptis žmonės Universiteto SC pagrindi­ nės funkcijos yra šios: a) užtikrinti sėkmingą ESM ir programavimo kursų eigą mo­ b) talkinti aukštosios kyklos mokslininkams lų mokslinėje veikloje, vai* c) tobulinti mokyklos dymo sistemą.

Universiteto SC yra ta bazė, kurioje studentai įgyja praktinio darbo su ESM įgū­ džius.

Daugeliui ESM sąvoka aso­ cijuojasi su matematinėmis formulėmis. Tai suprantama nes dabartinių ESM pirmta­ kės buvo skirtos artimc-inlams veiksmams atlikti. Ta­ čiau dar XIX amžiaus vidu­ ryje didžiojo analų poeto D. Bairono duktė Ada — Bebidžo analitinės skaičiavimo

GEOMETRIJA IR TOPOLOGIJA metais prof. dr. K. Grincevi čius (1917—4972) Šie proft šoriai daug nuveikė, vysty darni geometriją Nemuno krašte.

Jų mokiniais yra buvę ne tik mūsų katedros geometrai Universiteto geo metrų seminaras seniai tapo Vilniaus geometrų sambūriu Geometriniai ir topologi niai metodai sėkmingai nau dojami praktikoje.

Daugelis jūsų geometruos mokėtės iš musų katedros docento P. Vaško verstų va dovėllų.

Per keletą pastarųjų de šimtmečių prabėgusių nuo to laiko, kai iš Maskvos grižo topologijos disertaciją apgy nęs doc. A. Matuzevičius ka tedroje išaugo nemenkas to pologų atžalynas. Jaunieji to pologai, pradėję mokytis to pologijos raidyno, katedros studentų moksliniame būrely je. toliau brendo įvairiuose mokslo centruose — Mask voje. Leningrade. Varšuvoje bei Greifsvalde.

Mūsų kolegos matematikai — tai ne tik mokslininkai bet ir patyrę pedagogai linksmi ir šmaikštūs studen tų draugai.

K. KARČIAUSKAS R. KASUBA Fizikos-matematikos kandidatai

mašinos programuotoja ir žinoma matematikos prooaguotoja — pastebėjo, kad mašina vienodai gali apdo­ roti tiek ir neskaitinius dy­ džius. ESM sugeba ne tik su­ dėti ar atimti, dauginti ar dalinti. Sunku net pasakyti kokių uždavinių jos dat-a” daugiau sprendžia — mate­ matinių ar nematematinių — informacijos (nebūtinai skai­ tinės) klasifikavimo ir rūšia­ vimo, kasdieninio gyvenimo procesų modeliavimo, teore­ mų įrodinėjimo, gamybos ir visuomenės valdymo.

Aukštoji mokykla spren­ džia savas valdymo prohle; mas.

Rektoratas, dekanatai bei katedros valdo mokymo bei mokslo procesus, remda­ miesi informacija, gaunama iš padalinių, kuriuose tie procesai vyksta. Šios infor­ macijos kiekis vis didėja, to­ dėl sprendimai apie procesų koregavimą turi būti oblektyvūs, efektyvūs ir operaty­ vūs. Štai čia ir kviečiama talkon ESM. Ji perima savo žinion informacijos kaupimo.' koregavimo, apdorojimo bei išdavimo reikiama forma funkcijas. Valdymo organams belieka priimti sprendimus atsižvelgiant i ESM Pate'į., informaciją O kartais Ę? ' sėkmingai imasi net ir šio funkcijos. Taigi ESM tamn neatskiriamu valdymo apara' to pagalbininku. Universit to skaičiavimo centro ĘJau seniai talkina buhalteri jai, skaičiuojant atlygm'mu' darbuotojams, o mokymo o liai ir dekanatams - Pr. imant abiturientus i Pirt" kursą ir apdrojant studentu pažangumo rodiklius.

Kasmet skaičiavimo cen" liaudies ūkiui ūkiskaitiniai pagrindais atliekamu apimtis viršija ketvirtiJ™',, jono rublių. SC Pas,?uG° 3. naudojasi gamybinės ir ne2j3 mybinės organizacijos, paruošti studentai baigė ’bli. dljas papildo kitų resP'lD 1 kos SC kolektyvus.

Fiz.-mat. kand. V. NEKRAš*5

nieriais sinoptikais, klimatologais bei agrometeo­ rologais. Treti atlieka ne­ lengva ekspedicini moksli" ni darba laivuose pasaulio jūrose ir vandenynuose.

Ekonominė geografija — viena iš naujausiu spe­ cializacijų Vilniaus uni­ versitete. Pirmoji šio pro­ filio specialistu geografų laida Alma Mater baigė 1980 metais. Mokslo bei technikos pažanga, inten­ syvus liaudies ūkio vvstvmasis, platūs planavimo Stojantieji 1981 metais ir kraštotvarkos darbų barai pareikalavo geogra­ j geografijos specialybe fų, turinčių gerą ekonomi­ specializuosis meteorolo­ ni pasiruošimą. Ruošiant gijos ir ekonominės geo­ šio profilio specialistus grafijos srityse. glaudžiai bendradarbiauja Meteorologija — vienas Gamtos fakulteto bendro­ iš seniausiu mokslu Uni­ sios geografijos ir karto­ versitete. Nuo jo ikūrimo grafijos bei Pramonės gamtos filosofijos kurse ekonominės geografijos buvo skyrius vadinamas ekonominės gegorafijos „Meteorologija". Univer­ ir istorijos katedros. Kai siteto fizikas J. Počapovs- kuriems speckursams skai­ kis 1643 m. išleido loty­ tyti kviečiami žymiausi nu kalba vadovėli „Me- respublikos liaudies ūkio teorologia Universa". specialistai iš kitų ištai­ 1770 metais Universitete gų. prie Astronomijos kated­ Šių metų ekonominės ros buvo pradėti kasdie­ niniai meteorologijos ste­ geografijos specializacijos bėjimai — pirmieji siste­ studentai pirmakursiai bus miniai stebėjimai Pabalti­ ketvirtoji šio profilio geo­ jyje. Prieš 50 metu Kau­ grafų laida. Jiems teks no universitete įsteigta greta bendrųjų geografi­ Meteorologijos katedra pradėjo ruošti pirmuo­ jos disciplinų studijuoti sius Lietuvoje meteorolo­ ir įsisavinti liaudies ūkio gus. Iki šiol katedra pa­ organizavimo planavimo ruošė 165 specialistus f 14 — prieškariniais metais). pagrindus, susipažinti su projektų Meteorologija nagrinė­ kraštotvarkos ja sudėtingus atmosferos sudarymo metodika. Jie fizikos klausimus, naudo­ isigvs ir specialų matema♦ _ jasi šiuolaikiniais stebėji­ tini pasiruošimą.

Busimie­ mo, tame tarpe ir kosmi­ niais, metodais. Todėl ji absolventai dirbs peda­ šios specialybės studentai gogais, taip pat mokslinėprivalo mokytis nemažai se ir gamybinėse ūkinėse matematikos bei fizikos bei projektinėse organiza­ disciplinų. Vasaros prak­ cijose. Šiose organizacijo­ tikas jie atlieka meteoro­ se jie atliks gamybines logijos bei aerologijos stotyse, orų prognozių bei priešdiplomines prak­ biuruose. tikas.

Baigė studijas meteoro­ Doc. V. ŠČEMELIOVAS logai skiriami dirbti i mokyklas, kiti dirba inži- Doc. P. KAVALIAUSKAS

Geografija

Geologija

gionine geologija, įsisavina jos tyrimo metodus, įtvirtina darbo įgūdžius lauko prakti­ kose. Todėl baigę Universite­ Mokslą apie žemų, jos tą specialistai dirba ne tik susidarymą, sudėtį, sandarą, hidrogeologijos ir inžineįijoje vykstančius geologinius nės geologijos, bet ir naudin­ procesus, jos naudingas iška­ gų iškasenų paieškų ir žval­ senas vadiname geologija. gybos bei geologinio karto­ Sis mokslas susiformavo grafavimo srityse.

XVIII—XX amžiuose. Dabar­ Be specialybės disciplinų tiniu metu geologija jungia jie taip pat studijuoja kitus net keliolika savarankiškų gamtos bei visuomenės moks­ specialybių. Mūsų Universite­ lus. Geologai atlieka 6 mo­ tas ruošia hidrogeologijos ir komąsias ir 2 gamybines lau­ inžinerinės geologijos specia­ ko praktikas Lietuvoje, Kry­ listus. me, Kaukaze, Vidurinėje Azi­ Hidrogeologijos ir inžineri­ joje, Altajuje, Urale ir kitose nės geologijos specialybės TSRS vietose. studentai studijuoja požemiIšlaikius valstybinius egza­ nių vandenų susidarymą, jų minus ir apgynus diplominius pasiskirstymą žemės sluoks­ darbus, specialistams sutei­ niuose, dinamiką, cheminę kiama inžinieriaus geologosudėtį, aiškina požeminių kvalifikacija. vandenų atsargas, jų papil­ hidrogeologo Mūsų absolventai dirba Lie­ dymą, kokybę, nagrinėja tuvos TSR geologijos valdy­ vandenvietes ir jų tinkamu­ Lietuvos geologijos Gamtos fakulteto uždavinys — ruošti respublikos liau­ mą miestų, pramonės objek­ boje, dies ūkiui aukštos kvalifikacijos biologus, geografus, ir tu, gyvenviečių aprūpinimu mokslo tiriamajame institute, geologus. Visose specialybėse mokslas trunka 5 metus. Jau geru, švariu vandeniu. Tai inžinerinių tyrinėjimų, hidroprojektavimo, pirmame kurse studentai pasirenka specializaciją ir pro­ labai įdomi tyrimų sritis. Šie energetikos Lietuvos autokelių projekta­ fili — gamybinį ar pedagoginį. vandenys sudaro plokščias vimo institutuose ir kt.

Biologijos specialybės studentai gali pasirinkti botani­ požemines arterijas, tekan­ Hidrogeologijos ir inžineri­ kos, augalų fiziologijos, mikrobiologijos, genetikos Ir se­ čias gelmėse.

Jie tirpina lekcijos, zoologijos, hidrobiologijos-ichtlologijos Ir biofi­ uolienas, sudaro naujus mi­ nės geologijos specialybėje zikos specializacijas. Geografijos specialybėje yra 4 spe­ neralus, uolienas ir naudin­ yra lietuvių jr rusų kalbomis cializacijos: fizinės geografijos (landšaftotyros), ekonominės gas iškasenas žemės gelmėse dėstomos grupės. geografijos, sausumos hidrologijos, meteorologijos ir kli­ ir jos paviršiuje. Be to, po­ E. prof. p. R. TARVYDAS matologijos. Geologijos specialybėje specializacijų nėra. žeminiai vandenys nulemia ir Hidrogeologijos ir inžinerinės Kasmet studentai priimami ne į visas specializacijas. landšafto turtingumą, jo gro­ geologijos katedros vedėjas, 1981 metais Gamtos fakulteto pirmakursiai negalės pasi­ žį, augalijos vešlumą.

Prof. dr. J. PAŠKEVIČIUS rinkti geografijos specialybėje fizinės geografijos (land­ Antroji minėtos specialy­ Geologijos ir mineralogijos šaftotyros) ir sausumos hidrologijos, o biologijos specialy­ bės šaka yra inžinerinė geo­ katedros vedėjas bėje — hidrobiologijos, ichtiologijos ir augalų fiziologijos logija, kuri tiria inžinerinius specializacijų. Į šias specializacijas studentai bus priimami geologinius procesus ir reiš­ kitais metais. kinius, uolienų fizines ir me­ Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvalifikuotu chanines savybes, jų atspa­ geologu, biologu ir geografu. Gamtos fakultete yra 8 ka­ rumą ir kt. Šios žinios yia tedros, daug specializuotų, aprūpintų naujausia moksline būtinos projektuojant inžine­ aparatūra laboratorijų ir kabinetų. Prie daugelio katedrų rinius statinius, juos statant veikla probleminės ir žinybinės mokslo tiriamosios labo­ ir eksploatuojant. ratorijos bei botanikos sodas su puikiais šiltnamiais. Juo­ Hidrogeologijos ir inžineri­ se auginami (vairūs augalai ir atliekami bandymai. Fakul­ nės geologijos specialybės teto studentams paskaitas skaito kvalifikuoti respublikos studentai klauso klasikinės biologijos, geografijos ir geologijos specialistai. geologijos paskaitų, domisi E. prof. p. R. TARVYDAS Lietuvos, Tarybinio Pabaltijo Gamtos fakulteto dekanas ir visos Tarybų Sąjungos re­

LIAUDIES UKIUI

REIKALINGI GAMTININKAI

900 metų biologijai Vilniaus universitete Biologija — senas moks­ las. Prieš 200 metų Ji pradė­ ta dėstyti Vilniaus universi­ tete.

Stojantieji i biologijos spe­ cialybę 1981 metais galės pasirinkti vieną iš penkių specializacijų: botaniką, zoo­ logiją, genetiką mikrobiolo­ giją ar biofiziką. Kiekvienos šakos specialistai labai rei­ kalingi liaudies ūkiui. Uni­ versitetas ruošia ir gamybi­ ninkus, ir biologus pedago­ gus. taip reikalingus mūsų vidurinėms mokykloms.

To­ dėl įstojus i I kursą pasi­ renkamas arba pedagogo, arba gamybininko ke'ias Pirmuosius dvejus metus studentai paskaitas, labora­ torinius užsiėmimus lanko drauge. Vasarą vyksta i mo­ komąsias praktikas, mokosi pažinti įvairius gyvūnus, au­ galus. stengiasi suvokti jų paplitimo dėsnius. Nuo tre­ čio kurso studentų biologų keliai išsiskiria, nes pradeda­ ma klausyti speckursų.

Vy­ resniųjų kursų studentai vasaros gamybinių praktikų metu savarankiškai bando nagrinėti vieną ar kitą pro­ blemą, kuri vėliau tampa diplominio darbo pagrindu.

Jau pirmųjų kursų studentai. Įstoję i studentu mokslinės draugijos būrelius, pradeda gvildenti kokią nors temą apie rezultatus pasakoja bū­ relio susirinkimuose ar stu­ dentų mokslinėje konferen­

Higiena, sanitarija, Pediatrija

Matematika Taikomoji matematika

Ir

elektronika

175 100

—

25 -

75 50

75

—

—

50 25

-

50 -

30

—

—

50

—

-

fakultetas Geografija 'hžinerln* geologija

—

—

-

Lietuviu kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija

100 75

25 25

50 50

70

25

—

medicinos fakultetas

žurnalistika Bibliotekininkystė Istorija Psichologija

ir

bibliografija

30 100 60 30

25 —

25 50 50

Prekybos ekonomika

25

30

50

50

25

EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS Finansai ir Buhalterinė Ekonominė Ekonominės apdorojimo Statistika

50 75

kreditas apskaita kibernetika informacijos mechanizuoto organizavimas

Teisė

Paaiškinimas, D — dieninis skyrius, skyrius. N — neakivaizdinis skyrius.

50 50

75 50

50 25

100

30

50

25

darbo ekonomika .

-

175

V — vakarinis

Fiminniios skvrius — lietuvių kalba ir literatūra,

PREKYBOS FAKULTETAS

Gydomoji medicina

30

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS

PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika

Doc. R. KAZLAUSKAS, Doc. R. ŠIMKŪNAS

TEISĖS FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

CHEMIJOS fakultetas Chemija

25 75

FILOLOCIJOS FAKULTETAS

fizikos fakultetas Fizika Radioflzika

epidemiologija

barus iš surinktų augalų.

Genetikai studijuoja auga­ lų. gyvūnų, mikroorganizmų paveldimumą, kintamumą, ti­ ria mutagenų bei užterštos aplinkos poveiki gyviesiems organizmams. Studentai gene­ tikai dirba ir ekspedicijose ir laboratorijose prie elekt­ roninio mikroskopo ar kitų sudėtingų prietaisų.

Juos taip pat galima pamatyti li­ goninėse. nes ir žmogus yra jų tyrimų objektas.

Mikrobiologai, -tiriantys mikroorganizmus. stengiasi geriau pažinti jų prigimtį, santykius su aukštesniaisiais organizmais, jų reikšmę or­ ganinių medžiagų apykaitai. Šios specializacijos absolven­ tai dirba pramonėje, mikro­ biologinėse stotyse.

Matematinius polinkius tu­ rintys biologai studijuoja biofiziką. Jų sritis — biolo­ ginių reiškinių fiziniai bei fiziniai-cheminiai dėsningu­ mai.

Biofizikai tiria fizinių procesų vaidmenį ląstelių bei organų veikloje. įvairių fizinių reiškinių poveik'o gyviesiems organizmams me­ chanizmus bei jų molekulinę prigimti.

Biologiioįe nėra neįdomiu specializacijų.

Pasirinktoji specializacija bus dar arti­ mesnė, jeigu daug dirbsi ją studijuodamas

Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas

KUR IR KIEK PRIIMSIME 1981 METAIS matematikos fakultetas

cijoje. Jaunieji biologai daž­ nai dalyvauja Pabaltijo ir sąjunginėse studentų moksli­ nėse konferencijose. Jų pa­ vardes neretai išvysi greta vadovo pavardės atspausdin­ tame moksliniame straipsny­ je. Studentai biologai neven­ gia ir respublikinėje spaudo­ je gvildenti opias biologijos problemas.

Dažniausiai — tai straipsniai apie mūsų gamtos apsaugą Busimiesiems mūsų stu­ dentams tikriausiai įdomu kokias sritis apima biologi­ jos specializacijos Universi­ tete?

Studijuojant zoologiją ten­ ka pažinti įvairius gyvūnus, suvokti jų sandarą.

Daug dėmesio skiriama populiaci­ niams tyrimams Zoologai studentai yra sudarę savo ..Raudonąją knygą", i kurią įrašo visus respublikos gy­ vūnus, kuriems reikalinga globa. Neužmirštama tirti ir gyvūnus, darančius žala že­ mės ar miškų ūkiui.

Tokie tyrimai padeda riboti šių gyvūnų skaičių.

Daugelis mūsų absolventų yra žinomi respublikos ornitologai, ich­ tiologai, entomologai, teriologai.

Botanikai studijuoja auga­ lų sandarą jų vystymąsi gyvybinę veiklą. Daug mūsų studentų keliauja po respub­ liką. tiria įvairių vietovių augaline dangą, ruošia her­

Šiandien kiekvienas nori suprasti tarptautinę padėtį ir tarptautinius santykius, išsi­ aiškinti sudėtingus visuome­ nės vystymosi procesus. To­ dėl labai domimasi tiek mū­ sų šalies, tiek kitų šalių Ir tautų praeitimi ir dabartimi.

Neatsitiktinai pastaraisiais metais daug kas veržiasi stu­ dijuoti istorijų. Baigusiems Universitetų sutelkiama isto­ rijos ir visuomenės mokslo dėstytojo kvalifikacija, dau­ geliui jų teks dirbti istorijos mokytojais. Todėl studijų Universitete metu studentai istorikai turi daug ir kruopš­ čiai dirbti, daug perskaityti Tie iš jūsų, kurie nepa-

Psichologijos specialybė

• •

Norintiems studijuoti istoriją būgs sunkaus darbo ir sėk­ mingai išlaikys stojamuosius egzaminus j Istorijos specia­ lybę, plačiau susipažins su archeologijos Ir etnografijos pagrindais, paleografija, isto­ rine geografija, pirmykštės visuomenės istorija, senovės ir vidurinių amžių istorija, TSRS istorija, Lietuvos TSR istorija, pietų ir vakarų sla­ vų istorija, Azijos ir Afrikos šalių istorija, Europos ir Amerikos šalių naujųjų ir naujausiųjų laikų istorija.

Be to, teks studijuoti logikų,

jos specialybės studentai at­ lieka archeologinę arba et­ nografinę mokomąją prakti­ ką, archyvinę, muziejinę, pe­ dagoginę ir darbo su pionie­ riais praktikas.

Baigę studijas, sėkmingai apgynę diplominius darbus ir išlaikę valstybinius egzami­ nus, dauguma istorijos spe­ cialybės studentų nukreipia­ mi dirbti į bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, kiti — į archyvus, muziejus, turizmo ir ekskursijų biurus, kitas įstaigas bei žinybas.

psichologijų, tarybinės teisės pagrindus, istorijos dėstymo metodikų, užsienio kalbas.

Kaip ir visiems Universiteto studentams, istorikams dėsto­ mos visuomenės mokslų dis­ ciplinos.

Nuo trečio kurso studentai istorikai paskirstomi TSRS istorijos, visuotinės istorijos, archeologijos, muziejininkystės, archyvistikos, ekskursijų vadovų, TSKP istorijos spe­ cializacijomis ir klauso ati­ Doc. R. ŽIUGŽDA tinkamus spec. kursus, rašo Visuotinės istorijos katedros vedėjas kursinius darbus. Visi Istorl-

PREKYBOS

FAKULTETAS Prekybos fakultete šiuo metu mokosi beveik 1,5 tūks studentų, iš jų daugiau kaip 500 dieniniame skyriuje. Fa­ kultete yra trys katedros. Ruošiami trijų specialybių aukštos kvalifikacijos darbuotojai: prekybos ekonomistai, maisto bei pramoninių prekių žinovai ir prekybos organizatoriai, materialinio aprūpinimo ekonomikos ir planavimo specia­ listai. šios specialybės pastaraisiais metais labai „populia. rios", nes stojančiųjų konkursas į vienų vietų svyruoja po 3—5 kandidatus, o įstojusiųjų pereinamasis balas 23,5— 24,0. Tai „vyriškos" specialybės, nes baigusieji dirba or­ ganizacinį, vadovaujamų darbų.susijusį su dažnomis komandiruotėmis, nenormuota darbo diena. Todėl vaikinams pasirinktos šios specialybės gana perspektyvios ir vilio­ jančios, nors šiuo metu nemažai studijuoja jas ir mergj. nos.

UŽSUKIME Į ISTORIJOS FAKULTETĄ Prekybos

Nors žmogus toli pažengė spręsdamas jį supančio’ pa­ saulio problemas, tačiau jo vidinis pasaulis, psichika dar tebėra paslaptis. Psicho­ logas ir bando ją atskleisti.

Todėl ši specialybė tampa vis aktualesne ir reikalinges­ Naujokui įžengus i lai­ smalsiai apžiūrinėja ntus lingas darbas laikraščiuo­ ne. Psichologui tenka spręsti vė.. senieji prityrė ..vil­ iš svetur atvykę .. O gal se, žurnaluose, televizi­ Sociologai teigia, kad mūįvairiausias žmogaus gyveni­ joje, radijuje. Dabar gi — mo problemas: asmeniniai kai" ji pasiunčia šveisti i ši kiemą užsuka ir tie sų šalyje yra daugiau kaip sunkumai, nesutarimai šeimo­ inkara. Darbuojasi, pra­ kurie svajoja pasirinkti paskaitos, seminarai, kur trisdešimt tūkstančių profesi­ ,_, prekybos je, profesijos pasirinkimas, kaituoja junga, o vyres­ žurnalisto specialybe? Su siniai darbai, praktikos jų. Viena jų — K ____ "Dekyba^—■ liau­ adaptacija kolektyve, darbo nieji šypsosi — laivo in­ tokiais bendra kalb?? tik­ kūrybinės užduotys... OI ekonomisto. sąlygų gerinimas, vaiko as­ karas visada bus aprūdi­ rai surastume — mes pa- tai turbūt svarbiausia — dies ūkio šaka, kuri sparčiai menybės vystymasis, sutriku­ jęs, kiek ii bešveistum tvs neseniai buvome abi­ rašyti ir rašyti anie žmo­ vystosi ir kasmet joje vyksta nauji, ženklūs pasikeitimai. sios asmenybės elgesio kore­ Kartais mes, pirmakursiai turientai, bijojome stoja­ nes, įvykius, faktus. Tie'... liacija ir t. t. panašiai pasijuntame' ei­ mųjų egzaminu. O dabar sa, kartais, atrodytu, nė-1 Šiuos pasikeitime•« diktuoja Iš daugelio psichologijos ra laiko net menkiausiai laikas:__ keičiasi prekybinio metodai, mecha­ mokslo šakų, mūsų Universi­ name ne ten. kur reikia žinutei parašyti („batsiu­ aptarnaivmo nizuojami sunkūs rankų dar­ teto studentai gali pasirinkti darome ne tai, ko prašo vys be batų"). Ir vis dėlto bo reikalaujantys procesai, socialinės, pedagoginės ir in­ Iškilmingai priimti i Uni­ dažnai -užsukame i redak­ kitoks tampa ir pats pirkėjas, žinerinės psichologijos spe­ versitetą, nepajutome, ka­ cijas su savo rašiniais keičiasi jo psichologija ir po­ da užgriuvo kasdienybės cializacijas. žiūris į prekybos darbuoto­ Psichologu gali tapti ne rūpesčiai — įskaitos, eg­ nuotraukomis. kiekvienas, nes ši specialy­ zaminai. dėstytojai pabrėžia: jus Nebepanašūs mes i ne­ jus. Parduotuvės ir visuomeniI nio maitinimo įmonės tampa bė iškelia nemažai reikalavi­ Mūsų — kelios dešim­ busimieji žurnalistai ir drąsius abiturientus — stambesnės, aprūpinamos vis mų jo asmenybei. Pagrindinis jums reikalingos specialvkeli mėnesiai Alma Ma- moderniškesniais ir sudėtinreikalavimas — gilus domė­ tys laimingųjų, kuriems •-— veltui.

--------- Su­ ■ gesniais įrengimais, plečiasi jimasis žmogumi, jo proble­ pavyko įveikti kūrybinio bės (žurnalistikos teori- ter neprabėgo rekių , asortimentas.

Laikas momis ir poreikis padėti konkurso ir stojamųjų eg' ios, praktikos ir istori- pratome: Žurnalistas (net ■ _p___ nepasimeta I reikalauja vis daugiau ir naužmogui. Kad galėtų spręsti iš­ zaminų barjerus. Esame jos), lietuviu kalbos, vi' busimasis) kylančias problemas, psicho­ tokie skirtingi, bet drau' suomenės mokslu (TSKP tarp įvairiausiu reikalų I jų prekybos darbuotojų, pasilogas turi sugebėti lengvai giški, ne-1 ruošusių spręsti sudėtingiausvajojantys anie istorijos, marksistinėsTc- reikaliukų, rašo, nors tokioje|sius uždavinius, iškeltus šiai užmegzti kontaktą su žmonė­ didelius darbus. Mokomės nininės filosofijos, etikos užtenka valandų Ir jei I liaudies ūkio šakai. Prekybos mis. ir estetikos, politinės eko­ •tobulinimas — bendraliaudiPsichologijoje naudojami romantiškoje senamiesčio nomijos. mokslinio komu­ trumpoje paroje, kita rudeni susitiksime nis reikalas. Jos sėkme mes A. Mickeviaplinkoje.

I metodai labai specifiniai, nes šio mokslo objektas yra tik čiaus kiemą Pilies skers- nizmo), specialiųjų daly­ kiemelyje Pilies skersgat­ visi gyvybiškai suinteresuoti.

—■ svarwgerinimas ' __ ' / iš dalies prieinamas betar­ gatvvie (čia mokosi žur- kų (fotografijos, televizi­ vyje, busimieji pirmakur-1 prekybos teksjbus valstybinis reikalas. Tai nepykite piškam stebėjimui. Tyrimai nalistai) kiekviena diena jos, radijo, spaudos) ži­ šiai, I išplaukia iš TSKP CK nutariatliekami testų, anketų, ap­ traukia turistai. Mes gi nios. šveisti inkara.

I mo „Dėl TSKP CK projekto klausos lapų pagalba, naudo­ keliaudami iš vienos pa­ Kol kas nė vienas mū­ jami pokalbio, stebėjimo re­ R PAJEDAITE I Tarybų Sąjungos Komunistų sų nesigaili, kad pasirin­ zultatai. Šiais tyrimo meto­ skaitos i kita, kartais tur­ Žurnalistikos’ specialybės Partiios X*VI suvažiavimui", ko žurnalistika.

Juk atei ­ būt atrodome lyg istorinio dais gautų rezultatų tvarky­ I1 Kurso kurso studentė! kuriameprekybjnio akcentuojama studentei keĮ{| gyven„pa. tojų mas reikalauja nemažai paminklo dalis — taip tyje laukia idomus. reika„juodo" darbo. Todėl psicho­ aptarnavimo lygį, visokerio­ pai plėlpfi tobulesnes preky­ logas turi • būti pasiruošęs ir bos formas, pagerinti preky­ tam.

Psichologijos tyrimų duo­ bos ir visuomeninio maitini­ mo įmonių darbo režimą, su­ menims sutvarkyti tenka nau­ dotis matematiniais metodais, darant darbo žmonėms kuo daugiau patogumų". skaičiavimo mašinomis. To­ dėl psichologai mokosi aukš­ Prekyba yra rišamoji gran­ tosios matematikos, statisti­ dis tarp gamintojo ir vartoto­ nių metodų, tikimybių teori­ jo. Jos darbuotojai privalo, iš jos, programavimo. vienos pusės, tirti ir formuo­ Busimieji psichologai stu­ ti įvairiausią gyventojų pa­ Bibliotekininkystės ir bib­ tytojai, iš kurių 3 yra do­ dijuoja šias specialybės dis­ liografijos klausą, iš kitos — veikti specialybė Vil­ centai arba mokslo kandida­ ciplinas: bendrąją psicholo­ niaus universitete buvo įkur­ tai. prekių gamintojus, kad jie giją, amžiaus tarpsnių psi­ ta 1949 metais. Tiesa, 1940 — gamintų tokį asortimentą, ku­ Norint geriau patenkinti chologiją, pedagoginę psicho­ 1941 m. jame pradėjo veikti įvairių tipų bibliotekų kad­ ris pilniau tenkintų nuolaf logiją, socialinę psichologiją, Bibliografijos katedra, tačiau rų poreikius, Universitete augančius gyventojų poreipatopsichologiją ir t. t. Be karas ir fašistinė okupacija ruošiami šių specializacijų kius. išsamų literatūros istorijos savo specifinės srities jie nutraukė jos veiklų. 1949 m. bibliotekininkai: masinių bib­ Prie naujų reiškinių, vyksturi domėtis ir kitais moks­ buvo priimti pirmieji studen­ liotekų, vaikų ir mokyklinių kursą, studijuoja grožinės li­ bibliografiją, o I tančių prekyboje, reikia p’ilais: pedagogika, sociologija, tai, o šiuo metu jau pusantro bibliotekų, techninių ir moks­ teratūros anatomija ir fiziologija, cent­ tūstančio šios specialybės linių bibliotekų. Šioje pasku­ techninės ir mokslinės spe-1 skirti žymų ekonominio darrinės nervų sistemos anato­ absolventų sėkmingai dirba tinėje specializacijoje yra cializacijų studentai gilinasi Ibo pagerėjimą. Ekonominės reikalingos visiems mija, genetika.

Studentai respublikos mokslinių jr tech­ dvi grupės — visuomeninės- į techninės literatūros ir bib-I žinios Savo I prekybos darbuotojams, ne­ mokosi atlikti savarankiškus ninių bibliotekų direktoriais, politinės literatūros ir žemės liografijos paslaptis. eksperimentus ir tyrimus, masinių ir vaikų bibliotekų ūkio literatūros. Techninių ir darbe bibliotekos ir informa-1 priklausomai kokį jis darbą cijos tarnybos vis dažniau tai-I bedirbtų, kokias pareigybes rinkti duomenis apie žmo­ vedėjais, bibliografijos ir mokslinių bibliotekų specia­ gaus psichikos procesus, bū­ mokslinės informacijos cent­ lizacijos absolventai sėkmin­ ko mechanizacijos ir autom?- I užimtų. senas, asmenybės savybes. rų arba skyrių vadovais, gai dirba įr mokslinės-techni­ tizacijos priemones, todėl mū- I Respublikos prekybos ir vi­ Šių tyrimų rezultatus studen­ Universiteto, kultūros mokyk­ nės informacijos tarnybose. sų studentai susipažįsta ir su I suomeninio maitinimo jmonėaukštąja matematika, elektro-1 se bei organizacijose dirba tai apibendrina rašydami Bibliotekininkas turi būti ninėmis skaičiavimo masino-1 daug tūkstančių darbuoto­ dėstytojais ir t. t. Kasmet kursinius ir diplominius dar­ įlų mūsų ne siauras savo specialybės mis ir programavimo pagrin- j jų. Nemažai specialybės staciona ­ iš jų turi bus, ruošdami mokslinius rų priimama 100, o į neaki­ žinovas, bet plataus akiračio dais, mikrokopijavimu ir ki-l aukštąjį ir specialųjį vidurinį pranešimus. enciklopedistas. Štai kodėl tomis techninėmis priemonė-1 išsilavinimą. Tačiau jaunuolių Psichologai dirba gamyklų vaizdinį skyrių 50 studentų. be specialybės disciplinų mis. Mūsų studentai atlieka I su aukštuoju ekonominiu išŠiuo metu veikia Bibliote­ ir įmonių darbo mokslinio kininkystės ir Mokslinės in­ (knygos ir bibliotekos istori­ tris gamybines praktikas ge-1 simokslinimu vis dar nepaorganizavimo skyriuose, mokslo tiriamuosiuose insti­ formacijos katedros, kuriose jos, bibliotekininkystės, bib­ riausiose respublikos biblio-1 kanka. Baigę prekybos ekotutuose, profesinio orientavi­ dirba per 20 etatinių dėsty­ liografijos, skaitotyros, in­ tekose ir mokslinės-techninės I nomikos specialybę skiriami formatikos ir informacinių- informacijos tarnybose, kur I dirbti ekonomistais arba vyr. mo kabinetuose, švietimo tojų. Iš jų du yra profeso­ paieškinių sistemų, knygoty­ įstaigose, šeimos konsultavi­ riai, aštuoni — docentai ir ros ir kt.) yra dėstomi ir vi- isyja praktinio darbo įgū-1 ekonomistais j prekybos ir džių bei išmoksta teorines I visuomeninio maitinimo įmomo kabinetuose. Jų taip pat mokslo kandidatai. Be to, Vil­ niaus universiteto Kauno va­ suomeniniai-politiniai moks­ žinias taikyti gamybiniame I nes bei organizacijas. Daug reikia mokykloms, vaikų dar­ kariniame fakultete veikia lai, pedagogika bei psicholo­ darbe.

I mūsų absolventų dirba parželiams, ligoninėms.

Bibliotekininkystės ir biblio- gija. Visi studentai mokosi I duotuvių, susivienijimų, didDoc. J. LAPE grafijos katedra, kuri ruošia lietuvių, rusų bei užsienio Prof. L. VLADIMIROVAS I meninių bazių direktoriai* Psichologijos katedros specialistus vakarinio moky- kalbas. Masinės ir vaikų spe­ Mokslinės informacijos I arba jų pavaduotojais, preky. vedėjas mo būdu. Joje dirba 6 dės- cializacijos studentai klauso katedros vedėtas | bos organizacijų ir valdybų

ekonomika

Žurnalistika

Bibliotekininkystė.

Bibliografija. Informatika

bei jų skyrių viršininkais ir pavaduotojais, prekybos or. ganizaforiais. Dalis absolven­ tų pasirenka mokslo firiamąj arba pedagoginį darbą. Mū­ sų absolventai turi sugebėti dirbti su žmonėmis, mokėti vadovauti kolektyvui.

Baigusiam mokslą specia. listui reikalingos žinios, ku­ rios leistų jam savarankiškai ir kvalifikuotai analizuoti, planuoti įmonių ir organizacijų veiklą, remiantis moksli­ niais pagrindais, organizuoti jų darbą. Kiekvienas preky­ bos ekonomistas turi mokėti nustatyti įvairių organizaci­ nių priemonių ekonominį efektyvumą, apibendrinti ir įvertinti įmonių bei organi­ zacijų ūkinės veiklos rezul­ tatus.

Prekybos ekonomistai stu­ dijuoja visuomenines discip­ linas (politinę ekonomiją, TSKP istoriją, marksistinę-lenininę filosofiją ir kt.), bendraekonomines disciplinas (ekonominę geografiją, eko­ nominę istoriją, TSRS liaudies ūkio planavimą ir kt.), taip pat specialiąsias disciplinas (prekybos ekonomiką, valdy­ mą, organizavimą, prekybos techniką, paklausos progno. žavimą ir konjunktūrą, prekių mokslą ir kt.). Baigus trejų metų teorinį kursą yra orga­ nizuojama 2 mėnesių moko­ moji praktika Vilniuje, o ket­ virtame kurse — 4 mėnesių gamybinė praktika įvairiose respublikos miestų ir rajonų prekybos organizacijose. Ji dažniausiai derinama su bū­ simu darbu, nes valstybinis jaunųjų specialistų paskirsty­ mas į darbą vyksta prieš ga­ mybinės praktikos pradžią Studijų metais reikia parašyti 4 kursinius darbus, išlaikyti 30 egzaminų ir tiek pat įskai­ tų. Mokslas baigiamas diplo­ miniu darbu ir valstybiniais mokslinio komunizmo bei politinės ekonomijos egzami­ nais.

Prie katedros veikia stu­ dentų mokslinis būrelis, ku­ riame studentai įgyja pirmuo­ sius mokslinio darbo įgū­ džius. Neretai studentai, pra­ dėję darbą moksliniame bū­ relyje, išvysto jį į kursinius ir diplominį darbą.

Prekybos ekonomistai akty­ viai dalyvauja fakulteto ir Universiteto visuomeninėje veikloje, centriniuose meno saviveiklos kolektyvuose, įgyja antrąją specialybę vl' suomeninių profesijų fakulte­ te, aktyviai sportuoja.

Doc. B. ČERE5KA Prekybos ekonomikos katedros vedėjas

PREKIŲ MOKSLAS Prekybos fakulteto prekių mokslo katedra rengia dvie­ jų krypčių — pramonės pre­ kių mokslo ir prekybos or­ ganizavimo bei maisto pre­ kių mokslo ir prekybos orga­ nizavimo — specialistus. | dienini skyrių priimama 30, o i vakarinį ir neakivaizdinį — 25 studentus.

Mokslas dieniniame skyriuje trunka 4 metus, vakariniame ir ne­ akivaizdiniame — 5 metus.

Specializacijomis studentai paskirstomi trečio semestro pradžioje.

Prekių mokslo specialybė populiari, konkursai dideli...

Prekių mokslas kaip discip­ lina ribojasi su įvairiausių pramonės šakų technologija Todėl studijuojant įgyjamas solidus žinių iš taikomųjų mokslų (elektronikos, pramo­ nės elektronikos ir kt.) ba­ gažas.

Mūsų katedros studentai gauna platų prekių mokslo bei ekonominį paruošima, Įgyja daug žinių apie preky­ bos organizavimą. Na, o jų darbo sėkmė priklauso nuo pačių absolventų darbštumo tobulėjimo, sugebėjimų.

Prekių mokslo katedros absolventai dirba prekių ži­ novais ar vyr. prekių žino­ vais.

Daugiausia specialistų skiriama dirbti į LTSR Pre­ kybos ministerijos ir Liet­ koopsąjungos prekybos įmo­ nes Prekių žinovai taip pat reikalingi ne tik prekybos įmonėse ar organizacijose — dirba jie lengvosios ir vieti­ nės pramonės įmonėse, ma­ terialinio-techninio tiekimo komiteto įstaigose.

Tad laukiame darbščių abiturientų!

Doc. G. BER2INSKAS Prekių mokslo katedros vedėjas

MATERIALINIO APRŪPINIMO EKONOMISTAS Dieną ir naktį geležinkeliais, automobiliais, laivais, lėktuvais jr vamzdynais iš gamintojų pas vartotojus ke­ liauja metalai ir mediena, nafta ir dujos, chemijos ir sta­ tybinės medžiagos, trąšos ir maisto produktai, įvairios ma­ šinos, įrengimai ir t. t. Visų šių materialinių vertybių pa­ skirstymą, kaupimą, saugojimą bei realizavimą tvarko valstybinė materialinio aprūpinimo organizacijų sistema, sudaranti atskirą liaudies ūkio šaką. Materialinio aprūpi­ nimo specialybės ekonomistai dirba įvairių rūšių produk­ cijos tiekimo organizacijose, visų liaudies ūkio šakų mi­ nisterijose, žinybose, įmonėse. Darbas čia labai įvairus.

Dalis šių organizacijų specialistų užimta planavimo, ap­ skaitos, statistikos darbais. Kiti dirba organizacinį darbą sandėliuose, bazėse, rūpinasi, kad pramonės ir kitų liau­ dies ūkio šakų įmonėms, statybos organizacijoms būtų laiku pristatytos visos reikiamos žaliavos, medžiagos, kad jos būtų gerai saugomos ir racionaliai panaudojamos, kad operatyviai būtų r’ealizuojama visa pagaminta produkcija.

Materialinio aprūpinimo specialistai daug skaičiuoja, rašo tarnybinius raštus, naudojasi įvairiomis skaičiavimo bei ryšių priemonėmis, bendrauja su įvairių profesijų žmonė­ mis, o neretai daug ir toli keliauja, ilgai būna komandi­ ruotėse. Todėl šiam darbui tinka fiziškai sveiki, ramaus būdo ir ypač stiprių nervų žmonės, sugebantys greitai skaičiuoti, ūkiškai mąstyti, visiškai savarankiškai įr labai operatyviai dirbti.

Materialinio aprūpinimo, kaip ir kitų specialybių, eko­ nomistams dėstomi visuomeniniai mokslai, matematika, statistika Svarbiausios specialybės disciplinos yra šios: pramonės prekių, mašinų ir įrengimų mokslas, sandėlių ir taros ūkis, materialinio aprūpinimo ekonomika, medžiagų naudojimo normavimas, liaudies ūkio ir atskirų jo šakų materialinio aprūpinimo planavimas jr organizavimas, ūki­ nės veiklos analizė. Praktinio darbo mūsų studentai iš­ moksta studijuodami raštvedybos, buchalteiinės apskaitos, skaičiavimo technikos disciplinas, taip pat atlikdami dvi praktikas (mokomąją — 8 savaičių ir gamybinę — 14 savaičių) tiekimo organizacijose, pramonės įmonėse, sta­ tybose. Per visus mokslo metus parašomi 5 kursiniai dar­ bai, o baigiant studijas reikia laikyti du valstybinius eg­ zaminus, parašyti ir apginti diplominį darbą.

Si specialybė labiau tinka vyrams, ypač mėgstantiems organizacinį darbą, abiturientams, kurie vidurinėje mo­ kykloje gerai mokėsi matematiką, fiziką, taip pat ir tech­ ninio profilio technikumų, technikos mokyklų absolven­ tams jau šiek tiek susipažinusiems su gamybine veikla.

Studijuoti materialinio aprūpinimo ekonomiką pirmiau­ sia kviečiame abiturientus iš Vilniaus, Kauno ir kitų di­ džiųjų respublikos miestų, kur sutelkta daug tiekimo or­ ganizacijų, pramonės įmonių, kad vėliau, baigę studijas, Jie galėtų grįžti dirbti j savo gimtąsias vietas.

Doc. A. MORKEVlClUS Materialinio aprūpinimo ekonomikos katedros vedėjas

ELEKTROCHEMIJOS SPECIALIZACIJA Kai 1977 metais fizikos profesorius Voltą išrado galva­ ninius elementus ir jų batarėją „Voltos stulpą", buvo atidarytas platus kelias į elektrochemiją.

Nuo pat XIX amžiaus pradžios įvairiuose kraštuose padaroma daugybė atradimų ir išradimų elektrochemijos srityje. Šiuo metu elektrochemija yra išsivysčiusi į atski­ rą, savarankišką chemijos discipliną. Elektrochemijos surasti dėsniai yra svarbūs ir bendram chemijos suprati­ mui, todėl elektrochemija studijuojama bendrame fiziki­ nės chemijos kurse, kaip platus jos skyrius (3 kurse).

Turbūt nė viena chemijos mokslo šaka neturi tiek įvai­ riausių pritaikymų, kaip elektrochemija. Paminėsime kele-

TIEMS, KURIUOS VILIOJA CHEMIJOS PASAULIS SMJ Maždaug prieš 50 metų pradėjo formuotis nauja che­ mijos sritis — stambiamole­ kulių junginių (SMJ) chemi­ ja. Tada buvo nustatyti pir­ mieji tik šiems Junginiams būdingi dėsningumai. Šiuo metu SMJ chemija, nežiūrint į savo jaunumą, gana plati mokslo šaka, tampriai sušilu­ si su kitomis mokslo bei technikos sritimis kaip mo­ lekulinė biologija, medicina fizika, mechanika, medžiagų technologija ir kt. Polimeri­ nės medžiagos suvaidino ir vaidins ateityje labai svarbų vaidmenį plėtojant mašinų statybą, elektroniką, statybi­ nių medžiagų pramonę, vys­ tant transportą, raketų sta­ tybą bei lengvąją pramonę Lietuvoje pradėta sparčiai vystyti polimerų perdirbimo pramonę šeštojo dešimtmečio pradžioje.

Tokia pramonė pareikalavo nemažai aukštos kvalifikacijos specialistų. To­ dėl Vilniaus universiteto Chemijos fakultete buvo or­ ganizuota SMJ chemijos spe­ cializacija. SMJ chemijos spe­ cializacijos absolventai sėk­ mingai dirba Vilniaus plast­ masinių dirbinių gamykloje, polimerinių dirbinių gamyk­ loje, bandomojoje pluoštiniu dirbinių gamykloje, Kauno Spalio 50-čio dirbtinio pluoš­ to gamykloje, Plungės dirb­ tinės odos gamykloje ir dau­ gelyje kitų įmonių bei ga­ myklų. Daug specialistų, pa­ ruoštų Polimerų chemijos katedroje dirba projektavimo-konstravimo biuruose, mokslo tyrimo laboratorijose, institutuose. Chemijos fakul­ tete ruošiami dviejų krypčių SMJ chemijos specialistai: lakų-dažų ir plastmasių.

Abiejų krypčių absolventai yra ne tik labai geri minėtų siaurų specializacijų žinovai Jie puikiai orientuojasi ir kitose SMJ chemijos srityse, nes besimokydami klauso paskaitas, atlieka laboratori­ nius darbus bei išlaiko eg­ zaminus arba įskaitas iš kitų SMJ chemijos disciplinų: po­ limerų sintezės teorijos, po­

ORGANINE CHEMIJA

limerų cheminio modifikavi­ mo, gamtinių polimerų, monomerų chemijos, polimerų fizikos, pigmentų chemi|os polimerų cheminio ir fizikocheminio tyrimo būdų ir kt.

Taigi, šios specialybės absol­ ventai gali dirbti darbą, lie­ čiantį ne tik plastmasių arba lakų dažų gamybą bei jų panaudojimą, bet ir, darbą, susijusį su polimerinių me­ džiagų sinteze, jų tyrimu bei taikymu įvairiose liaudies ūkio srityse.

Ateityje išplė­ tus naftos perdirbimo apim­ tį Mažeikių naftos perdirbi­ mo gamykloje SMJ chemijos specialistai dirbs ne tik po­ limerų perdirbimo. Jų tyrimo bei taikymo praktikoje srity­ se, bet ir organizuos monomerų bei polimerų gamyba.

Stambiamolekulių junginiu chemijos specializacijos stu dentai I — III kursuose moko­ si pagal tas pačias progra­ mas kaip ir studentai, pasi­ rinkę kitas chemijos specia­ lizacijas. IV ir V kursuose jie studijuoja jau minėtus specialybių dalykus.

Moko­ mąją pažintinę praktiką at­ lieka polimerinio profilio įmonėse bei gamyklose. Šios specializacijos studentai si pažindlnami su svarbiausio­ mis Lietuvos chemijos ga­ myklomis Jonavoje, Kėdai­ niuose Panevėžyje, Plungėje Mažeikiuose, Klaipėdoje Stambiamolekulių Junginiu chemijos specializacijos stu­ dentų diplominiai darbai bei darbas studentų mokslinėle draugijoje susijęs su Po'imerų chemijos katedroje at­ liekamu mokslo tiriamuoju darbu.

Mieli, jaunieji chemijos en­ tuziastai, kviečiame Jus pa­ sirinkti stambiamolekulių junginių chemijos specializa­ ciją. Dėl plečiamos polimeri­ nių medžiagų gamybos ir Jų taikymo naujose srityse, šios specializacijos absolventų laukia dideli darbai gamyk­ lose, įmonėse. konstrav;mo biuruose bei kitose mokslo tyrimo įstaigose.

Doc. L. RADŽIŪNAS Polimerų chemijos katedros vedėjas

NEORGANINĖ IR ANALIZINĖ CHEMIJA

Tarybiniam medikui be oraus ir tauraus humaniškumo reikalingas gebėjimas aiškiai mąstyti, ge­ ra atmintis, tvirta sveikata ir kūrybiškos veiklos Pradmenys bei pasiruošimas mokytis visa gyveni­ mą :iš mokytoju, knygų, kolegų ir patirties. To rei­ kalauja ir tarybinio gydytojo priesaika, kuriai iškil­ mingai prisiekiama gaunant gydytojo diplomą.

Medicinos fakultete mokslas tęsiasi 6 metus Teo­ rinis pasiruošimas užbaigiamas per 5 metus. Šeštai­ siais mokymo metais, dirbdami gydytojo padėjėjais (subordinatoriais), studentai specializuojasi vienoje iš Pasirinktu specialybių.

Fakultete yra 3 specialybės — gydomoji medici­ na, pediatrija ir higiena, sanitarija ir epidemiolo" gi ta.

Mūšy šaliai, respublikai reikalingi aukštos kvalifi­ kacijos speciailistai, gali pagydyti bet kokia ligą, net ypač reikalingi profilaktinės medicinos atstovai specialistai apginkluoti žiniomis ir priemonėmis, kurios neleidžia ligoms išsivystyti ar pavojingai iš­ plisti gyventoju tarpe. Jie išsiaiškina žalingus fak' orius darbe ir žmonių buityje.

Šiuolaikinis technikos pro gresas reikalauja ypatingai grynu metalų, lydiniu, pus­ laidininkių ir kitų medžiagų, kurių savybės labai priklau­ so nuo juose esančiu prie­ maišų kiekio. Dargi labai ne­ žymūs įvairių elementu prie­ dai iš esmės pakeičia tų me­ džiagų savybes.

Jas gami­ nant paprastai išlieka maži priemaišų pėdsakai.

Tiriant įvairias gamtines medžiagas taip pat labai svarbu žinoti įų tikrąįą sudėti, ne tik pa­ grindiniu komponentu. bet ir priemaišų kiekius. Tai nu­ stato chemikai analitikai, at­ rasdami chemines medžia­ gas. nustatydami jų savybes, bei sudedamųjų dalių kieky­

tą svarbesnių: galvanotechnika, elektros srovės šaltiniai (akumuliatoriai ir galvaniniai elementai — „baterijos"), metalų rafinavimas (gryninimas), elektrometalurgija ir t. t.

Galvanotechnika tiria vienų metalų (geležies, plieno ir kitų nekilnįų metalų) padengimus kitais (dažniausiai kil­ nesniais, pvz. sidabru, auksu, nikeliu, chromu ir t. t.) metalais. Taigi, galvanotechnika reikalinga apsaugant me­ talus nuo korozijos ir suteikiant detalėms gražią išvaiz­ dą. Vilniuje yra Lietuvos Mokslų Akademijos chemijos ir cheminės technologijos institutas, kuriame kaip tik ir tiriami galvanotechnikos procesai, (dirba jame per 500 žmonių). Chemijos fakultete paruošti elektrochemikai daž­ niausiai eina dirbti į šį institutą. Eletrochemikai taip pat labai reikalingi fabrikuose, kuriuose yra dideli galvano­ technikos cechai. Elektrochemija taip pat pasiūlo daug įvairių analizės metodų (dabar net leidžiamas žurnalas „Elektroanalizinė chemija"), todėl elektrochemikus labai noriai priima dirbti fabrikų analizinės laboratorijos ir daugelis kitų eksperimentinių institutų (termoizoliacijos institutas, elektrografijos institutas ir t. t.). Taigi, elektrochemikų laukia labai plačios ir įvairios darbo sritys.

Prof. dr. V. KAIKARIS Fizikinės chemijos katedros vedėjas

bini santyki (t. y. atlikdami medžiagų kokybinę ir kieky­ binę analizes), šiuo metu analizė taikoma visur — me­ talurgijoje, elektronikoje naudingu iškasenų žvalgybo­ je. chemijos pramonėje ir t. t. Analizinės chemijos me­ todai plačiai taikomi kosmi­ niuose tyrimuose. Dabar pa­ sauliniu' mąstu labai aktuali gamtos apsaugos problema.

Ir čia būtina nustatyti gam­ tinių vandenų ir oro užterš­ tumo laipsnį ir pobūdį ži­ nant užterštumo laipsnį ga­ lima imtis įvairių priemonių kad išvengti tolesnio užterš­ tumo arba paruošti įrengi­ mus Įvairių medžiagų gryni­ nimui. Biologija. medicina

Tai higienistai, sanitarijos ir epidemiologijos gy­ dytojai. Busimajam darbui juos rengia Higienos katedros kolektyvas.

Kitos dvi specialybės — suaugusiųjų ir vaiku gydomosios medicinos specialistu kalvė.

Pusantrų studijų metu skiriama bendram pasiruo­ šimui, o vėliau studentai iau betarpiškai susitinka su „ligomis" prie ligonio lovos klinikose, kurioms vadovauja garsūs specialistai, žymūs mokslininkai.

Ir ketverius metus tobulina savo medicinines ži­ nias.

Busimieji medikai žinias tobulina, pirmuosius tyli­ mus ir eksperimentus atlieka studentu moksliniuose būreliuose. Per 50 procentu fakulteto studentu ak­ tyviai dirba studentu mokslinėje draugijoje. Daly­ vavimas moksliniame darbe — tai svarbus argu mentas ne tik studijoms, bet ir pasirenkant tokia

Organinė chemija — viena pagrindinių chemijos sri­ čių. Jos tyrimų objektas — anglies junginiai su kitais elementais (vadinami organiniais junginiais) — sudaro per 95% visų šiuo metu žinomų junginių. Organinės chemi­ jos tyrimų objektas labai platus, todėl ir nenuostabu, kad kai kurios specifinės jos šakos atskilo ir sudarė savaran­ kiškas chemijos sritis. Taip atsirado stambiamolekulių junginių (polimerų) chemija, bioorganinė (gamtinių jungi­ nių) chemija, metalų organinių junginių chemija ir t. t.

Istorija moko, kad žmonijos egzistavimas yra neatski­ riamai susietas su naujų medžiagų, pasižyminčių iki tol neregėtomis savybėmis Ieškojimu. Tai visai suprantama, kadangi be tokių medžiagų negalimas technikos progre­ sas — būtina visuomenės vystymosi sąlyga. Chemikai or­ ganikai naujų medžiagų kūrimui turi tiesiog neišsenka­ mas galimybes. Tos galimybės susietos su anglies kaip la­ bai specifinio elemento cheminėmis savybėmis. Anglies atomai (skirtingai nuo kitų elementų atomų) sugeba jung­ tis tarp savęs Į praktiškai neriboto ilgio grandines, kurios gali užsidaryti į bet kokio dydžio žiedą ir net užsimegzti į mazgą. Pavyko susintezuoti junginius, kurių žiedai per­ verti vienas per kitą kaip grandinėlėje (katenanai) arba slankioja ant ilgos anglies atomų grandinės, per kurią yra perverti (rotaksanai). Be to, anglies atomai gali jungtis su visų kitų elementų atomais. Jau pavyko susintezuoti ang­ lies junginius su tokiais elementais kaip pvz. ksenonas.

Vilniaus universiteto Chemijos fakultete organinė che­ mija yra viena pagrindinių disciplinų. Jos mokosi visi studentai chemikai, bet, žinoma, daugiausia chemikai or­ ganikai. Organinės chemijos specializacijos studentai mo­ komi sintezuoti organinius junginius, tirti jų chemines savybes, nustatyti struktūrą (struktūrinę formulę) chemi­ niais ir fizikiniais metodais. Studentų chemikų organikų mokymasis labai tampriai susietas su moksliniu darbu, vykdomu Organinės chemijos katedroje bei Vaistų sinte­ zės ir tyrimo probleminėje laboratorijoje. Chemikai, dirb­ dami mokslinį darbą studentų mokslinės draugijos būre­ liuose, darydami kursinius ir diplominius darbus, kartu su katedros bei probleminės laboratorijos personalu ieško naujų vaistų, junginių, padidinančių javų arba bulvių der­ lių (retardantų), skystakristalinių medžiagų (dabar dažnai naudojamų elektroninių laikrodžių ir kitų aparatų gamy­ boje), priedų galvaninėms vonioms (kad iš karto gauti blizgančias dangas), sensibilizatorių šviesai jautrioms poli­ merinėms medžiagoms (nenaudojant deficitinio sidabro) ir t. t.

Baigę Universitetą organinės chemijos specializacijos studentai dirba mokslinį darbą LTSR Mokslų akademijos institutuose, žinybiniuose institutuose, konstravimo pro­ jektavimo biuruose, chemijos, farmacijos pramonėje arba aukštosiose mokyklose.

Prof. V. DAUKŠAS Organinės chemijos katedros vedėjas žemės ūkis taip pat plačiai taiko analizės metodus savo specifinių objektu tyrimams Aukštos kvalifikacijos chemikus analitikus mūsų respublikai ruošia Neorgani­ nės ir analizinės chemijos katedra. Čia chemikai anali­ tikai ruošiami pagal pramo­ ninį bei gamtinių medžiagų analizės ir gamtinės aplinkos kontrolės chemijos profilius Jaunieji chemikai susipažįsta su šiuolaikiniais analizės me­ todais. studijuoja ir įsisavi­ na cheminius ir fiziko-cheminius ir fiziko-cheminius ana­ lizės metodus, Šiuolaikinėje analizinėje chemijoje plačiai taikomi nauji fizikiniai me­ džiagų tyrimo metodai. Pra­ moniniu ir gamtinių medžią gų analizės specialistai dar studijuoja metalų -analize, retųjų elementu chemiją, or­ ganiniu junginių pritaikymą

analizėje ir medžiagų mikrokiekių koncentravimo me­ todus.

Gamtinės aplinkos kontrolės chemijos specialis­ tai — atmosferos chemiją chromatografiją. gamtinių vandenų ir dirvožemių už­ terštumo kontrolės metodus.

Chemikų analitikų darbo perspektyvos geros.

Baigę Chemijos fakultetą jie dirba mokslo tiriamąjį darbą aukš­ tojoje mokykloje arba moks­ lo tiriamuosiuose institutuo­ se. Cheminės analizės labo­ ratorijos yra beveik visose didžiosiose respublikos ga­ myklose. Cla kontroliuojama žaliava, atliekamos gamybi­ nio proceso analizės, taip pat tiriama gatava produkcija.

Pasirinkusius chemiko anali­ tiko specializaciją laukia įdomus ir kūrybiškas darb8S Doc. E. RAMANAUSKAS

specializaciją, kurioje specialistu pareikalavimas vra ribotas. ..

Pasirenkant gydytojo profesija visu pirma reika­ linga gera sveikata. Netikslinga rinktis mediko profesijį, jeigu charakteryje vyrauja choleriškas agre­ syvumas, impulsyvumas, nepastovumas, melancho liškas pesimizmas, flegmatiškas pasyvumas. Tai labai neigiamai atsiliepia darbui.

O tokios svarbios psichinės savybės, kaip domėn masis žmogumi, jo psichologine būsena, naujais pa­ siekimais, troškimas žinių, užuojauta sergančiam, galingas noras jam padėti itin vertingos mediku dairbp.

Rinkdamiesi mediciną, rimtai apgalvokite, nes pasirenkate ne tiek profesiją, kiek gyvenimo būda, tarto Cor cordis ^^UNSKAS

TEISE-GĖRIO IR TEISINGUMO MENAS

Užsienio kalbų specialybės priklauso prie tradicijas tu­ rinčių specialybių. Pagrindinė jų funkcija — užtikrinti kei­ timąsi informacija tarp skir­ tingomis kalbomis kalbančių tautų bei valstybių — jau il­ gą laiką lieka nepakitusi. Bet pasikeitė, išsiplėtė ir išaugo informacijos srautas, pakito pats informacijos pobūdis, suintensyvėjo tarpvalstybi­ niai kontaktai. Užsienio kal­ bos specialistų reikia vis dau­ giau, vis didesni reikalavi­ mai keliami jų profesiniam pasiruošimui.

Užsienio kalbos specialisto santykis su informacijos kei­ timosi procesu yra dvejopas: jis arba tiesiogiai dalyvauja tame procese, pvz., dirba mokslinės, techninės, groži­ nės ir kt. literatūros vertėju iš užsienio kalbos į gimtąją arba iš gimtosios į užsienio kalbą, dirba sinchroniniu ver­ tėju betarpiškų kontaktų su užsieniečiais metu (Įvairių delegacijų dalykinių kontak­ tų užtikrinimas, gido-vertėjo darbas su užsienio turistais ir t. t.), arba moko užsienio kalbos kitus mūsų visuome­ nės narius, kad jie patys ga­ lėtų pasinaudoti jiems reikia­ ma informacija užsienio kal­ ba (tai vidurinių mokyklų už­ sienio kalbų mokytojai, spe­ cialiųjų vidurinių mokyklų bei technikumų užsienio kal­ bų dėstytojai, užsienio kalbų dėstytojai visose aukštosiose mokyklose). Šios profesijos specialistų respublikai reikia daugiausia.

Universitete ruošiami trijų užsienio kalbų specialistai — anglų kalbos ir literatūros,

UŽSIENIO KALBOS vokiečių kalbos ir literatūros ir prancūzų kalbos ir litera­ tūros. Tai labiausiai pasauly­ je paplitusios kalbos. Šiuolaikinio užsienio kal­ bos ir literatūros specialisto programoje yra 33 discipli­ nos, kurias sąlygiškai galima suskirstyti į kelias grupes: komunistinės pasaulėžiūros iormavimo disciplinos (7 — bendros visiems studentams), bendrojo specializuotojo lavi­ nimo disciplinos (16 — pe­ dagogika, logika, psichologi­ ja, studijuojamos kalbos ša­ lies istorija, geograiija, kul­ tūra,*Užslenio kalbos dėstymo metodika ir kt.), bendrosios kalbinės disciplinos (6 — kalbotyros Įvadas, bendroji kalbotyra, lotynų, rusų kal­ bos, antroji užsienio kalba ir kt.), studijuojamosios kalbos praktika ir teorija (iš teorl-

populiari. Įkūrus Vilniaus Akademi­ specialybė ją, pradėta rūpintis, kad bū­ Tai rodo dideli stojančiųjų tų dėstomi teisės dalykai. konkursai. Tačiau dar kartą Tačiau dėl įvairių priežasčių norisi pabrėžti: tarybinio tei­ Teisės fakulteto steigimas sininko darbas yra sunkus, reikalaujantis gerokai užsitęsė. Tik 1641 m. atsakingas, spalio 11 d. buvo gauta ka­ įvairiapusiškų žinių, aukštų raliaus Vladislavo Vazos pri­ moralinių savybių.

Brandaus socializmo sąly­ vilegija, kurioje sakoma, kad akademijoje leidžiama viešai gomis pagrindinė tarybinės dėstyti kanonų jr civilinės visuomenės politinės siste­ teisės kursus ir kad tiems, mos vystymo kryptis yra to­ kurie pasirodytų iš tų moks­ lesnis socialistinės demokra­ lų tinkamai pasiruošę, būtų tijos plėtojimas: vis plates­ suteikiami visi moksliniai nis piliečių dalyvavimas tvar­ laipsniai kaip ir kitose aka­ kant valstybės ir visuomenės demijose bei universitetuose. reikalus, valstybės aparato visuomeninių Beje, betvarkant fakulteto tobulinimas, išlaikymo ir katedrų kom­ organizacijų aktyvumo didi­ liaudies kontrolės, plektavimo reikalus, praėjo nimas, dar trys metai. Tad Teisės valstybinio ir visuomeninio fakultetas realiai pradėjo gyvenimo teisinio pagrindo stiprinimas, viešumo plėti­ funkcionuoti 1644 metais. Šiandien Vilniaus universi­ mas, nuolatinis atsižvelgimas teto Teisės fakultetas yra į visuomenės nuomonę (TSRS vienintelė respublikos mo­ Konstitucijos 4 str.). Todėl kymo įstaiga, ruošianti aukš­ šiandien dar labiau išaugo tos kvalifikacijos specialis­ reikalavimai, kuriuos Tarybų tus teisininkus. Šiuo metu fa­ valstybė kelia teisininkams, kultete yra du skyriai: sta­ budintiems įstatymų sargybo­ cionarinis ir neakivaizdinis. je. Negalima tenkintis vien Stacionariniame skyriuje yia žiniomis, įgytomis Universite­ grupė, kur mokoma rusų kal­ te. Analizuoti naujus įstaty­ ba. Nuo trečio kurso studen­ mus, žengti koja kojon su tai skirstomi į atskiras grupes gyvenimu — būtinybė kiek­ pagal pasirinktą specializaci­ vienam teisininkui, kur jis ją: teismo ir prokuratūros, bedirbtų. Taigi juristo credo ūkinės teisės, valstybinės tei­ — mokytis visą gyvenimą Teisininko darbas — ro­ Lituanistinių studijų sės. Baigę trečią kursą, stu­ dentai atlieka mokomąją mantiškas. Tačiau tiems, ku­' džia, galima sakyti, sutapo praktiką, o penktame kurse rie dievina romantiką, bet su lietuvių raštijos pradžia — gamybinę praktiką. Mo­ bijo sunkumų, bijo darbo, — pirmieji žodžiai lietuviš­ kymo formos — labai įvai­ vertėtų dar ir dar kartą pa­ kai buvo užrašyti 1503 me­ rios: paskaitos ir seminarai, svarstysi, ar jie sugebės pel­ tais. Vienas iš žymiausių šiandieninio Universiteto auk­ pratybos ir kursiniai darbai, nyti Temidės prielankumą.

Teisininko rankose — žmo­ lėtinių poetas Just. Marcin­ koliokviumai. nių, padariusių teisės pažei­ poemoje „Pažinimo Teisininkai studijuoja to­ dimus, likimas. Bausme ne kevičius kias pagrindines specialybės tik nubaudžiama už padarytą medis", skirtoje Vilniaus uni­ disciplinas: valstybės ir tei­ nusikaltimą, bet ir siekiama versitetui pagerbti, gražiai sės teoriją, politinių teorijų pataisyti bei perauklėti nu­ pavaizdavo tų studijų pra­ istoriją, TSRS valstybės ir teistuosius, kad j ie sąžinin­ džią — mažą kamarėlę, į teisės istoriją, TSRS liaudies gai dirbtų, gerbtų socialisti­ kurią rinkdavosi studentei ūkio šakų ekonomiką, įvai­ nio bendro gyvenimo taisyk­ „nusilenkti lietuvių kalbai". Šiandien lituanistai turi rias tarybinės teisės sritis — les, taip pat siekiama užkirs­ puikią dailininko V. Valiaus valstybinę, administracinę, ti kelią naujiems pažeidi­ freskomis išpuoštą K. Done­ finansų, žemės ir gamtos ap­ mams. tarybinis teisi­ laičio skaityklą su tūkstan­ saugos, kolūkinę, civilinę, ninkas Taigi tai žmogus, pasi­ čiais lituanistinių knygų. Li­ baudžiamąją, darbo, sociali­ žymintis —aukštomis moralinė­ nio aprūpinimo, šeimos teisę, mis savybėmis, tai — auklė­ tuanistinės studijos per 400 teiseną jr teisingumą TSRS, tojas. Jam būtinos ir kitos metų su mažesnėm ar dides­ tarybinį civilinį procesą, ta­ savybės: mokėjimas aiškiai, nėm pertraukom tęsiasi iki rybinį baudžiamąjį procesą, logiškai dėstyti savo mintis, šiol.

Garsių literatūros profeso­ kriminalistiką, kriminologiją, gera sveikata, meilė pasirink­ teisminę mediciną, romėnų tai profesijai... Pagaliau, tei­ rių — K. Sirvydo. M. K. civilinės teisės pagrindus, už­ sininko darbas — vyriškas Sarbievijaus. G. E. Grodeko, sienio šalių valstybės ir tei­ darbas, todėl merginos (ypač V. Krėvės-Mickevičiaus, B. iš kitų mokslo įstaigų. Spe­ sės istoriją, užsienio socialis­ tos, kurioms arčiau prie šir­ Sruogos. V. Mykolaičio-Puti­ cializacijai vadovauja patyrę tinių šalių valstybinę teisę, dies yra lyrika, nei proza) no, B. Pranskaus-Žalionio, J. Lietuvių literatūros katedros kapitalistinių šalių ir išsiva- turėtų, mano nuomone, stab­ Lebedžio — portretai ir nuo- dėstytojai, gerai žinomi lite­ sutinka kiekvieną ratūros tyrinėtojai bei kriti­ davusių iš kolonijinės pri- telėti ir pamąstyti prie Teisės traukos įžengusį j lituanistikos cent- kai, kaip antai: prof. dr. šalių valstybinę klausomybės teisę, tarptautinę teisę ■ ir fakulteto paradinių durų: ar rą. Jų kovos už aukštus D. Sauka, dr. V. Galinis, doc. teisingas bus gyvenimo kelio pilietinius, humanistinius lite­ P. Česnulevičiūtė, doc. L. Lit. t. pasirinkimas? ratūros idealus, kūrybinės ir senkaitė, doc. J. Girdzijaus­ Teorinis studentų moky­ Yra sakoma: nori savo mokslinės veiklos tradicijas kas, doc. A. Jovaišas, fil. mas siejamas su laboratori­ vaikams laimės — ruošk perėmė dabartinių studentų kand. V. Daujotytė-Pakerie­ niais darbais. Teisės fakulte­ juos sunkumams. Kvalifikuo­ ir lietuvių literatūros kated­ nė, fil. kand. E. Bukelienė. te yra šiuolaikine technika tas ir darnus Teisės fakulte­ ros dėstytojų karta. Tos tra­ Poezijos seminarui vadovau­ aprūpinta kriminalistikos la­ to profesorių ir dėstytojų ko­ dicijos įpareigoja ne tik ge­ boratorija, kurioje studentai lektyvas irgi rimtai ir atsa­ rai dirbti, studijuoti gimtąją ja gerai visiems žinomas poetas M. Martinaitis, savo mokosi filmuoti ir fotografuo­ kingai ruošia būsimuosius literatūrą, bet ir atsakingai ti, tirti nusikaltimų pėdsakus, specialistus. Paskaitose ir se­ pasirinkti šią nelengvą spe­ patirtim dalinasi A. Sprindis nusikaltimų padarymo bū­ minaruose studentai susido­ cialybę, reikliai įvertinti sa­ ir kiti. Specialiems kursams kviečiami mokslinin­ dus, nagrinėja nusikaltimų mėję klausosi tokių žinomų vo gabumus. Literatūrologiįa skaityti kai iš LTSR MA Lietuvių išaiškinimo metodus. Yra ki­ teisininkų, kaip profesoriai — didelės kantrybės ir pasi­ no salė — auditorija, kurio­ P. Kūris, S. Vansevičius, J. aukojimo reikalaujantis sun­ kalbos ir literatūros instituto, je demonstruojami mokomie­ Žėruolis, docentai K. Doma­ kus darbas. Sakoma, jog ma­ rašytojai. Pavyzdžiui speckurji kino filmai, taikoma pro­ ševičius, I. Nekrošius (jis ir tematikas savo talentą gali są penktojo kurso literatams gramuota mokymo sistema. fakulteto dekanas), V. Nekra­ realizuoti jaunystėje, tai li­ pastoviai skaito poetas M. Praktika atliekama teismuo­ šas, K. Lapinskas, P. Rasima- teratūros mokslo vaisiai pra­ Martinaitis.

Nors Universitetas ruošia se, prokuratūroje, miestų ir vičius, S. Vėlyvis, Z. Nama- dedami ragauti ne taip greit. aukščiausios kvalifikacijos rajonų vykdomuosiuose komi­ vičius, M. Apanavičius, įtai­ Lituanistai, pasirinkę litetetuose bei kitose valstybi­ gaus žodžio, semiasi išmin­ ratūrologiją (specialybė ren­ specialistus-teoretikus, tačiau nėse įstaigose. Baigusieji dir­ ties iš jų monografijų ir mo­ kamasi bebaigiant antrą kur­ į mokslinių tyrinėjimų sritį įsijungia vienetai. Didesnė ba teismo, prokuratūros, tar­ kymo priemonių. są), kiekvieną semestrą iš­ dalis absolventų dirba mo­ dymo, liaudies ūkio juridi­ Teisės fakultetas laukia ge­ klauso po specialų kursą iš nės tarnybos organuose ir rų, darbščių, užsispyrusių ga­ literatūros dalykų, dalyvauja kykloje, tam tikra dalis dil­ ba redakcijose, leidyklose ir valstybinio valdymo įstaigo­ mybininkų bei abiturientų. spec. seminarų veikloje, ra­ kitose įstaigose. Lietuvių li­ se. šo seminarinius darbus, kas­ teratūros katedra atsižvel­ Doc. A. DAMBRAUSKAS met gina kursinį darbą, o gia į studento polinkius Jaunimo tarpe teisininko ir baigdami literatūros studijas gabumus, orientuodama juos — gina diplominį darbą, ku­ į atitinkamas darbo sritis.

000000000000000000 rio oficialūs oponentai būna Vieni studentai rašo darbus

nių disciplinų dėstomos ati­ tinkamos kalbos teorinė gra­ matika, teorinė fonetika, sti­ listika, leksikologija, kalbos istorija, spec, kursai ir semi­ narai), literatūra (6 — užsie­ nio literatūros istorija, rusų ir lietuvių tarybinė literatūra, literatūrinės kritikos istorija ir kt.).

Be pagrindinės užsienio kalbos mokymo planas nu­ mato platų 7 semestrų ant­ rosios užsienio kalbos kursą: anglistams — vokiečių k., germanistams — anglų k., romanistams — ispanų arba italų k. Visi studentai rašo diplominius darbus iš kalbos arba literatūros, turi atlikti vertimo, pedagoginę ir priešdiplomlnę praktikas. Vokie­ čių k. ir lit. specialybės stu­ dentai pažintinei ir prlešdiplominei praktikai siunčiami į

Greifsvaldo (VDR) universitetą.

Užsienio kalbų ir literatū­ ros katedrose dirba daug dėstytojų, turinčių mokslinius laipsnius ir vardus. Šiose ka­ tedrose taip pat dėsto ir spe­ cialistai iš užsienio — VDR, Anglijos ir Prancūzijos.

Fakultatyvuose norintieji gali mokytis ir kitų kalbų — lenkų, švedų, senovės grai­ kų, portugalų, vengrų ir kt.

Universitetas turi puikų užsienio kalbų mokymui pri­ taikytą audiovizualinį centrą, kuriame gausu šiuolaikinių techninių mokymo priemonių ir originalių magnetinių įra­ šų.

Norintiems studijuoti už­ sienio kalbą }r literatūrą ke­ liami ir tam tikri reikalavi­ mai — būtina turėti sveikus, normaliai veikiančius kalbos padargus, nepriekaištingus gimtosios kalbos tarties Įgū­ džius, gerą fonetinę klausa; reikia nebijoti darbo su žo­ dynais, kruopščių kalbėjimo įgūdžių treniruočių fonolaboratorijose.

Doc. A. TEKORIUS Vokiečių filologijos katedros vedėjas

KVIEČIA

PyccKHii D3biK h RHTepaTypa OceHbio

1980 r.

Katį^Apj

pyccKon AirrepaTypBi h pyccKoro H3biKa oTMeuaAH CBoe 40-Aenie, a 3TO 3HaųnT, «ito bot y»e ueTbipe Aecsnu.Afths nain yHHBepcnTeT totobht cneųnaAHCTOB no pycCKOMy »3biKy n AHTepaType. npeAbicTopnn namnx npeftMetob HMeeT ūoAee ApeBHne KOpHH AėKIĮHH pycCKOli

L1TERATŪROLOGIJA

CAOBecHocTH uHTaAHCb ywe Te BpeMeHa, Kor^a cry^eH tom Hauiero ynnBepcHTeia 6ua Aasm MnųKeBim. Ho m 3to ne caMO HauaAO — oū HHrepece y«reHbix n BOCUHTaiiHHKOB BHAbHlOCCKOrO yHHBepCHTeTa K pyCCKOH <į>MAOAOniH b AaveKOM npomAOM cbmaj TeAbCTByeT eiųe HanncaHHaa b 1619 r. BbinycKHHKOM ymiBepcHTeTa MeAeTneM CmoipnųKHM «TpaMMaTHKa» CAaBancKoro S3biKa, no kotopoh b

CTOAeTne cnycra rpaMoie yUHACa BeAHKHH Aomohocob, Ha3BaBuiHn 3TOT yae6nnK pyc ckoto a3biKa «BpaTaMn yae15OCTH». Mooo Mnoro xopo-

niero HanncaTb H o HauiiH BbinycKHHKax nocAeAHHx aeTbipėX AeCaTHAeTHH, KOTOpblmh Mbi He MenbUie ropAHMisi: BeAb cpeftH hhx n 3acAyweHHbie yairreAa, h H3BecTHi.ie AeSTeAn KyAbTypbi, n naca-

iš lietuvių literatūros istori­ jos, kiti labiau kreipiami į literatūros kritikos sritį — rašo darbus iš šiuolaikinės Kur bedirbtų literatūros.

Universiteto literatai - ■ visur jie galės realizuoti savo kūrybinius, gabumus ir pro­ fesionalius įgūdžius.

Rašytojų Filologijos fakul­ tetas, suprantama, neruošia, tačiau Lietuvių literatūros katedra yra Universiteto jau­ nųjų literatų kuratorius. Pir­ muosius kūrybinius žingsnius šiame būrelyje žengė bemaž visi šiandien pagarsėję lie­ tuvių rašytojai, kritikai, žy­ mūs literatūrologai. Filologi­ jos centro 92 auditoriją puo­ šia LTSR premijos laureatų portretai — Just. Marcinke­ vičiaus, Alf. Bieliausko, Alf. Maldonio, A. Baltakio, V. Ku­ biliaus, J. Lankučio, J. Degu­ tytės, S. Šaltenio, V. Palčins­ kaitės, K. Ambraso, Alg. Bu­ čio, P. Bražėno. Visi jie — Universiteto auklėtiniai litua­ nistai.

Lietuvių literatūros katedra kviečia gabiausius respubli­ kos abiturientus pasirinkti gimtosios literatūros studijas.

Doc. V. AREŠKA Lietuvių literatūros katedros vedėjas

TeAH-Aaypean>i, n yueHbie B pa3Hbix ųenTpax HiayKH, » paūoTHHKH neuaTH. Xoth hcTopa narnėti cneųnaAbHOCTH oaeHb 3aMan'iHBaa n HHTepecnaa TėMa, oąhoko ceroAHB CAeĄyeT ronopan. o ee nacroameM, o nepcneKTHBax

pa3BHTRa BHAbHlOCCKOti

PY'

CHCTHKH. B ynuBeparreTCKOM oūparoBariHn rAaBHoe BHHMaune yAeAaeTca <į)yHAaMeHTaAbnH’> HayKaM, hx MeTOAOAorn'iec khm acneicraM. HroGbi 6bitb CoAee noHBTHbiM, xoaeTC« npHBeCTH 3AeCb MbICAb A. HTepųena, KOTopbiti cxa3aA, hto yHHBepcHTeT He CTOAbKO A3eT 3HaHHfl, CKOAbKO yMHT H* npHo6peTan>, t. e. Boopy*aer CBOHX nHTOMųeB MeTOAOM H3yaHioro MbimAemm. BeAb aaAaaa AeKTopa, aHTaionp'ro HanpnMep, xypc ncropHH KAaccHHecKoū pyccKOft AirrepaTypbi, ne b tom, TroCbl o6-

pymHTb Ha cAyniaTeAeū Mat" cy HHTepecHeHiiiHX <į>aKTon B3 3KH3HH H TBOpaeCTBa TOW> hah hhoto nHcaTeAH, a B TOM, HTOdbl paCKpbITb cY’Tb ero HpaBCTBeHHbix h xyA°*c' CTBeHHMI HCKaHHH, MSKCBMaAbHO tohho onpeAeAHTb na <į>OC ero ZKH3HH H TBOpieCTBa. noxa3aTb, xax AHTepanP1^

BeAaeCKaa Hayxa b Tariny KarKAoro

npoHHKB niaccH*3-

npoAOAJKeHHe Ha 7 crp

Iš visų humanitarinių mokslų kalbotyra yra viena iš įdomiausių, tiksliausių ir bene daugiausia laimėjimų pasiekusi disciplina. Kalbi­ ninkai, lygindami giminingas kalbas, jų struktūras, vis gi­ liau įsibrauna į tolimąją kal­ bų ir tautų praeitį, atkuria garsus ir formas, kurias var­ tojo mūsų proseneliai, drau­ ge su archeologais suranda jų gyventas vietas. Naujausi kalbų tyrimo metodai lei­ džia atskleisti kalbos egzista­ vimo ir funkcionavimo pri­ gimtį, jos vidinį mechaniz­ mą bei to mechanizmo kiti­ mo priežastis. Dabar instru­ mentinės fonetikos priemo­ nėmis galime užčiuopti sub­ tiliausias garsų ypatybes, apie kurių buvimą anksčiau net neįsivaizdavome. Kalbi­ ninkai vis plačiau taiko ma­ tematikos ir kitų tiksliųjų mokslų metodus.

Mūsų gimtoji lietuvių kal­ ba — ypač dėkingas moksli­ nio tyrimo objektas. Juk ji iš visų dabartinių gyvųjų kalbų išlaikė daugiausia ar­ chaiškų senovės indoeuropie­ čių kalbos bruožų. Savo ar­ chaiškumu ji nenusileidžia net tokioms jau seniai miru­ sioms kalboms, kaip senovės indų, senovės graikų ir loty­ nų. Ne veltui lietuvių kalba domisi viso pasaulio lingvis­ tai, daugelyje universitetų ją studijuoja. Sunku rasti pasaulyje žymesnį kalbiniu-

ką, kuris nebūtų rašęs apie lietuvių kalbą ar bent nau­ dojęsis jos duomenimis. Čia galima paminėti vokiečius A. Šleicherį, K. Brugmaną, F. Spechtą ir E. Frenkelį, ru­ sus F. Fortunatovą ir A. Šachmatovą, lenkus J. Bodueną de Kurtenė įr J. Otrembskį, latvį J. Endzelyną, čekus J. Zubatą ir V. Macheką, da­ nus '' — V. Tomseną ir L. Jelm-

paslaptis, gali klausyti fakul­ tatyvines (neprivalomas) se­ novės indų, graikų, hetitų, lyginamosios indoeuropiečių kalbų gramatikos ir kai ku­ rių kitų disciplinų paskai­ tas.

Visų kursų, išskyrus pir­ mąjį .studentai rašo semina­ rinius ir kursinius darbus.

Daugeliui darbų parenkamos tokios temos, kad studentas

STUDIJUOKIME GIMTĄJĄ KALBĄ slevą, norvegą Chr. Stangą, šveicarą F. de Sosiūrą, pran­ cūzą A .Mejė ir dar daugelį kitų.

Vilniaus universitete darbš­ čiam lituanistui yra ko pa­ simokyti ir kur padirbėti, at­ skleisti savo sugebėjimus.

Visiems lituanistams skaito­ mos kalbotyros įvado, baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) fi­ lologijos įvado, dabartinės lietuvių kalbos ir jos istori­ jos, taip pat praktinės stilis­ tikos bei kalbos kultūros dis­ ciplinos. Atsiskyrę nuo lite­ ratų, kalbininkai, be to, klau­ so specialiąsias disciplinas apie senovės prūsų kalbą, naujausias kalbotyros kryptis ir kt. Norintieji giliau pažin­ ti lyginamosios kalbotyros

galėtų ne tik parodyti savo sugebėjimus, bet ir tarti visai naują žodį moksle, išaiškinti tai, ko dar niekas nėra išaiš­ kinęs. Tokios rūšies origina­ lūs bei vertingi darbai vė­ liau plėtojami moksliniame lietuvių kalbos būrelyje; skaitomi mokslinėse konferen­ cijose, eksponuojami (nere­ tai ir premijuojami) respub­ likinėse mokslo darbų apžiū­ rose. Iš jų kartais ilgainiui išauga stambūs lingvistikos veikalai.

Specialiąsias lingvistines disciplinas studentams litua­ nistams skaito Lietuvių kal­ bos ir Baltų filologijos ka­ tedrų darbuotojai. Šiose abie­ jose katedrose dirba patyię specialistai kalbininkai.

DARBO EKONOMIKA Visos specialybės geros, įdomios ir reikalingos liaudies ūkiui. Statybininko spe­ cialybė laikoma taikingiau­ sia, mediko kilniausia ir t. t.

Prie kilniųjų reiktų priskirti ir darbo ekonomikos specia­ lybę, kadangi jos pagrindinis tikslas — žmogaus darbą, kur jis bedirbtų, taip suorga­ nizuoti, kad jis būtų našus, nevarginantis ir neluošinan­ tis, kad darbe žmogus galėtų vystyti ir tvarkyti savo suge­ bėjimus, kad darbas taptų pirmuoju gyvenimo poreikiu.

Darbo ekonomistas — tai visuomeninio darbo organiza­ vimo specialistas, kurio dar­ bo tikslas — ieškoti rezervų didinti darbo našumą ir tuo pagrindu kelti darbo žmonių materialinę gerovę. Šio darbo specifika reika­ lauja, kad darbo ekonomistas būtų įžvalgus, gebėtų už skaičių įžvelgti realius įvykius, santykius, tendencijas, mokėtų bendrauti su žmonė­ mis. Darbas iš jo reikalauja būti lanksčiu, kūrybiškai mąstyti, gebėti analizuoti ir sintezuoti, būti objektyviu.

Būtina darbo ekonomistui sa­ vybė — žingeidumas, nuolati­ nis gilinimasis į profesijos Paslaptis.

Jeigu jaučiatės turį šias savybes, rinkitės darbo eko­ nomiką.

Mūsų visuomenė šiandie­ ną suinteresuota, kad kiek­ vienas jos narys dirbtų kū­ rybiškai, iniciatyviai. KūryKūry­ bos iššaukti negalima valinRu jaudinimu, t. y. įsakvmais, grasinimais ir pan.

Jam reikalingos tam tikros socialinės - ekonominės sąly­ gos ir visų pirma — tinka­ mas, gerai organizuotas dar­ bo procesas, geros darbo fi­ ziologinės ir psichologinės sąlygos. Darbo jėgos panai.Jojimo efektyvumą ir nagri­ nėja darbo ekonomikos mokslas.

Darbo ekonomika — tai tam tikra ekonomikos sritis, nagrinėjanti visuomeninį dar­ bo organizavimą, darbo ap­ mokėjimo, darbo jėgos plana­ vimo, jos racionalaus išdės­ tymo, darbo laiko raciona­ laus panaudojimo bei kitus lausimus. Darbo ekonomika Priklauso prie specialiųjų 'tarpšakinių) ekonomikos mokslų.

Kaip matome, darbo eko­ nomikos specialistas yra la­ bai plataus profilio, todėl iš lo reikalaujama gilaus profe-

sinio pasiruošimo, didelės erudicijos.

Pirmuose kursuose darbo ekonomikos specialybės stu­ dentai išklauso keletą aukš­ tosios matematikos disciplinų, išsamiai studijuoja TSRS ir užsienio ekonominę geografi­ ją, ekonominės minties istori­ ją, TSKP istoriją, susipažįs­ ta su darbo psichologijos ir fiziologijos, apsaugos ir hi­ gienos pagrindais. Metodolo­ ginius teorinius ekonomisto pagrindus formuoja marksistinės filosofijos bei mokslinio komunizmo ir politinės ekonomijos kursai.

Be šių disciplinų darbo ekonomikos specialybės stu­ dentai studijuoja liaudies ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, pramonės įmo­ nių organizavimo ir planavi­ mo, pramonės šakų technolo­ gijos, techninės grafikos, pramonės finansų, buhalteri­ nės apskaitos, bendrosios bei darbo teisės kursus. Šiandieną ekonomistas turi mokėti dirbti su sudėtinga skaičiavimo technika. Todėl studentai supažindinami su matematinės, bendrosios, ekonominės bei darbo statis­ tikos kursais, išklauso skai­ čiavimo mašinų ir programa­ vimo, ekonominės informaci­ jos mašininio apdorojimo disciplinas.

Darbo ekonomistas — tai visų pirma darbo organizato­ rius. Todėl gana plačiai ir giliai studijuoja disciplinas, betarpiškai susijusias su dar­ bu: tai darbo ekonomika, darbo mokslinis organizavi­ mas, darbo normavimas bei darbinių kolektyvų valdy­ mas.

Mūsų fakulteto pagrindinis tikslas — ruošti specialistus pramonės įmonėms, todėl dauguma darbo ekonomikos specialybės absolventų nu­ kreipiami į respublikos įvai­ rias ministerijas ir žinybas, pramonės įmones, statybines organizacijas, ryšių ir trans­ porto, buitinio aptarnavimo įmones, nes visose liaudies ūkio šakose yra sprendžiami darbo organizavimo, darbo užmokesčio, normavimo bei kiti darbo ekonomikos klausi­ mai.

Tad laukiame Jūsų darbščių, atkakliai siekiančių savo tikslo busimųjų darbo ekonomikos specialistų.

maža jų yra žinomi ir vertinarni toli už Lietuvos ir net Tarybų Sąjungos ribų, Šios katedros yra vienos iš lablausiai kvalifikuotų visame Universitete. Bemaž visi jų nariai yra apgynę kandida­ tines, o šeši ir daktarines di­ sertacijas. Katedros darbuo­ tojai yra parašę ir išleidę nemaža mokslo veikalų, ku­ rių dalis turbūt žinoma ir vidurinių mokyklų abiturien­ tams, Paminėtina prof. J. Palionio ,.Lietuvių literatūrinė kalba XVI—XVII a “ ir „Lietuvių literatūrinės kalbos istorija“, prof. V. Mažiulio „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai", prof. Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dia­ lektologija“ ir „Lietuvių antroponimika".

Ir dabartiniu metu katedrose intensyviai dirbamas mokslo tiriamasis darbas, rašomi nauji veika­

lai.

Tikrai įdomios yra gimto­ sios kalbos mokslo studijos, o jas baigus laukia kilnus darbas nacionalinės lietuvių kultūros ugdymo baruose, tiek dėstant gimtąją kalbą bei literatūrą vyresnėse vi­ durinės mokyklos klasėse, tiek ir dirbant tiriamąjį dar­ bą mokslo įstaigose. Tad stu­ dijuokime savo nuostabio­ sios gimtosios kalbos moks­

lu

Prof.

Z.

ZINKEVIČIUS

Lietuvių kalbos katedros vedėjas

PRAMONES EKONOMIKOS

FAKULTETAS

PyCCKHH D3blK h jiHTepaiypa HauaAo Ha 6 CTp. KoHevno, (paKTti oaeHb BawHaa Beuąb H 6e3 hhx He o6ohTHCb, HO BeAb He AeTOHHCb .\HTeparypiibix coūmthh hbaseTca HCTopueri AH-repaTypbi.

Tome caMoe mojkho cxa3aTb h o B3biKOBeAMecKHX npeAMeTax: b yHHBepcHTeTe He npaBHAa 3ayųHBatOTc«, a nocntraHJTCH 3aKOHOMepHOCTH pa3BHTHH H3bIKa, HCTOKH eTO MOrymecTBa. K 3THM oūiuhm paccy>KAeHltitM H®OŪXOAHMO ĄOŪaBHTb ūoAee KOHKpeTHbie CBeĄeHHB O ĄHCUHnAHHaX, BXOASni(HX B nporpaMMy hoątotobkh 4>haoAora-pycHCTa. CTyĄeHTbi y Hac Ha nepBbix nopax CAytnaK>T BBOĄHbie Kypcbl, TdKHe KaK BBeAeHHe b H3biKO3HaHHe, BBeĄeHHe B CAaBHHCKytO <}>Haoaothio, BBeĄeHHe b AH-reparypoBeAeHHe. Ha nepBOM Kypce npoHcxoAHT h Bc-rpeva c rAaBHMMH npeĄMeTaMH $haoAoratecKoro 0Ūpa30BaHHH — HHTaiOTca Kypcbt pyccKoro <J»OAbKAopa, ApeBHepyccKOH

AHTepaTypbl, AeKCHKOAOTHH, CpOHeTHKH. A HOTOM OT Kypca k Kypcy npuMbiKaioT Bce HOBbie nepHOĄbi h pa3AeAlSi hctophh pyccKoū AHTeparypbi h HayKH o pycCKOM H3biKe. Ha npOTSDKeHHH nHTH AeT cryAeHTbi H3yvaioT h Apyme irpeAMeTbi, KOTopbie OHeHb BajKHbl B TeopeTHvecKOH H MHpOB033peH<ieCKOH nOĄTOTOBKe ūyAymero cnetŲiaAHCTa: 3TO H AHaAeKTHHeCKHH MaTepnaAH3M, H ncHXOAOTHH, H HayiHblH KOMMyHH3M H MHOrae Apyrae. A TaKne Kypcbi, KaK aHTHMHast AHTeparypa 3apy6eJKHbix hah HCTopna AHTepaTyp, HHOCTpaHHblH HAH OĄHH H3 CAaBHHCKHX HJbIKOB JnOAbCKHH, HeOCKHH HAH ŪOA-

PRAMONES PLANAVIMO

besivystančiam Sparčiai respublikos liaudies ūkiui reikia nemažai ekonomistų, tarp kurių reikšminga vieta tenka pramonės planuoto­ jams. Šiandien mūsų absol­ ventus sutiksime respublikos plano komitete, ministerijose, gamybiniuose susivienijimuo­ se ir pramonės įmonėse, aukš­ tosiose mokyklose ir techni­ kumuose. Jie taip pat dirba Lietuvos TSR Ministrų Tary­ bos Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, kino stu­ dijoje ir pan. Tai dar kartą įrodo, kad paruošti fakultete plataus profilio gabūs ir energingi ekonomistai gali firbti atsakingą vadovaujan­ ti ekonomini ar pedagoginj darbą visose liaudies ūkio sferose. liaudies ūkis Kadangi sparčiai vystosi, o įmonėse ir organizacijose yra dar ne­ mažai dirbančių praktikų be specialaus pasiruošimo, į Doc. R. RAZAUSKAS pramonės planavimo specia­ Darbo ekonomikos katedros lybę priimama 50 žmonių (į vedėjas dieninį skyrių). Yra vakari-

nis ir neakivaizdinis skyriai.

Pavartę pareigybinius nuo­ status, štai ką rasime para­ šyta apie įmonės vyriausiąjį ekonomistą (direktoriaus pa­ vaduotoją ekonominiams rei­ kalams): „Jis organizuoja darbą taip, kad būtų geriau panaudojami gamybos rezer­ vai, mažėtų medžiagų, darbo ir piniginės sąnaudos pro­ dukcijos gamybai, tobulėtų ekonominis darbas įmonėje, gilėtų ekonominiai tyrimai ir jų praktinis įgyvendinimas.

Jo tiesioginėje žinioje yra šie įmonės skyriai: planavimo — ekonominis; darbo organizavimo ir darbo užmokesčio; finansų; gamybos organizavimo ir ekonomikos laboratorija". Šiuose minėtuose skyriuose dažniausiai ir dirba mūsų ab­ solventai. Jie sudarinėja įmo­ nių vystymosi perspektyvi­ nius (penkmečiui ar ilges­ niam laikotarpiui), metinius, operatyvinius (mėnesiui ar

rapcKHH), cnocoūcTByioT noBbimeHMio o6meo6pa3OBaTeALHoro ypoBHH ipHAOAora.

KaipeApbi pyccKoro H3UKa

pycCKOii AHTepaTypM oūecneųHBaiOT He toabko npenoAaBaHHe ochobhmx npeAMeTOB, HX COTpyAHHKH HHT310T H cneųHaAbHbie Kypcbl, hbahiomneca ūoAee yrAyūAeHHMM H3yųeHHeM KOHKpeTHbIX pa3AeAOB OŪ1UHX npeAMeTOB. Hpo6AeMaTHKa cnerjKypcoB KBK ūbi oTpa>KeT HayuHoe AHCJO KatpeAp. HanpHMep, aah cryh

ĄeHTOB, cneųHaAH3HpyroiųHXCH no 93bIK03HaHHH) (Tanas cneųHaAH3aųHH HaMHHaeTca nocAe BToporo ceMecrpa), A°HeHTaMH KaipeApBi pyccKoro S3UKa b 1980—81 yaeŪHOM roAy HHTaioTCH Kypcbl no ocHOB3M AeKCHKOAOrHH H MeTOAaM HCCAeAOBaHHS AeKCHKH, OCHOBaM CAOBOOŪpaiOBaHHSt OCHOBaM (pOHOAOTHH, OCHOBaM CeMaHTHKH, THnOAOTHH KaTeTOpHH BHAa B pycCKOM H AHTOBCKOM H3BIKax H AP- COOTBeTCTBeHHO KaipeApa pyccKOH AHTepaTypbl cryAeHTaM-AHTepaTypoBeAaM npeAAaraeT cneųKypcbt no TBopaecTBy nyniKHHa, Toactoto, ĄocroeBCKoro, UexoBa, AeoHOBa, IIIoAOXOBa, no COBeTCKOH n033HH, AHTOBCKO-pyccKHM AHTepaiypHMM CBS3HM H ĄpyTHM npo6AeMaM hctophh h reopun AH­ TepaTypbl H KpHTHKH. KopOHe roBopa, b yHHBepcHTeTe ecrb Bce ycAOBHH — HMeiOTca BBHAy nporpaMMbl, KBdAHtĮlHĘHpoBaHHbie KaApM npenoAaBaTeAeū, ūoraTeHinaa HayaHaa ŪHŪAHOTeKa BIY — ĄAa ocho-

BaTeAbHOH HayHHOH UOATOTOBKH (pHAOAOra. Aoų. P. CHAepaBHnioc Y oTAeAeHHa pyccKoro a3bih. o. 3aB. KaiJieApon pyccKoii

SPECIALYBE

laikotarpiui) trumpesniam planus, skaičiuoja medžiagų, darbo ir kt. išteklių sąnaudų normas, techninių ir organi­ zacinių naujovių ekonominį efektyvumą. Jų žinioje yia darbo užmokesčio ir kitų darbuotojų materialinio skati­ nimo formų organizavimas, ūkiskaita, sisteminga įmonės finansinės ūkinės veiklos analizė ir kiti darbai.

Sėkmingai spręsti tokio po­ būdžio uždavinius gali tik aukštai kvalifikuoti specialis­ tai — pramonės planuotojai.

Jie turi turėti gilų teorinį pasiruošimą, kuris įgalintų kūrybiškai panaudoti ekono­ mikos mokslo teorinius teigi­ nius. Todėl jų mokymo pla­ nuose žymią vietą užima vi­ suomeninės bei bendro eko­ nominio lavinimo disciplinos.

Plačiai studijuojamos specia­ lybės disciplinos, įgalinančios studentus pažinti pramonėje pasireiškiančius objektyvius socializmo dėsnius, planavi­ mo metodologiją. būsimo darbo specifiką.

Sakoma, kad norint valdy­ ti, reikia „žinoti, galėti, no­ rėti, sugebėti". Universitete paskaitų metu studentams perteikiamos žinios, praty­ bų, seminarų bei praktikų metu jie skatinami mąstyti, analizuoti, priimti sprendi­ mus, kad išėję dirbti suge­ bėtų savarankiškai atlikti jiems pavestą darbą.

Praktiniams įgūdžiams įgy­ ti, teorinėms žinioms įtvirtin­ ti studentai atlieka dvi prak­ tikas pramonės įmonėse.

Mokslo tiriamojo darbo įgū­ džius studentai gauna, ruoš­ dami kursinius darbus, daly­ vaudami moksliniuose tyri­ muose bei studentų mokslinės draugijos darbe. Studijų pa­ baigoje yra rašomas diplomi­ nis darbas.

Taigi, norint tapti geru specialistu, visų pirma reikia didelio noro, sugebėjimo mes kytis, pasiryžimo įveikti pa­ sitaikančius sunkumus.

Doc. J. TAMULEVIČIUS katedros vedėjas

EKONOMINĖ KIBERNETIKA Ekonominė kibernetika pa­ rint ūkinius sprendimus pa­ lyginti Jauna ekonomikos ruošti, reikalinga ekonomines mokslo šaka, sprendžianti problemas nusakyti, suformu­ ūkio valdymo problemas. luoti, aprašyti. Šiaip ekono­ Musų šalies liaudies ūkis ne­ mistas Jas formuluoja žo­ paprastai išaugo, gamybos džiais, pasitelkęs statistikos procesai pasidarė sudėtingi, ir kitokias žinias. Ekonomislabai pagreitėjo, ūkio valdy­ tas-kibernetikas jas aprašo Kiekvienas mo uždaviniai tapo labai su­ matematiškai. dėtingi. Antra vertus, nuo jų toks aprašymas nusako, ko­ teisingo sprendimo vis labiau kia reikalinga ekonominė in­ priklauso visos ekonomikos formacija uždaviniui spręsti plėtotė. ir kokią informaciją gausime, Kaip žinoma, mūsų am­ išsprendę uždavinį. Taigi, žiaus viduryje pradėjo spar­ ūkio valdymas yra milžiniš. čiai formuotis kibernetika, ka tokių tarpusavyje susiju­ septynmyliais žingsniais ėmė sių uždavinių grandinė.

Tiek mūsų respublikoje, žengti j priekį los produk­ tas — elektroninės skaičiavi­ tiek ir visoje šalyje vyksta mo mašinos (ESM). Kiberneti­ sparti ūkio valdymo mechani­ ka, matematiniai metodai, zacija bei automatizacija, ku­ automatizuotos jos ESM buvo pasitelkti sudėtin­ riamos giems ūkio valdymo uždavi­ valdymo sistemos. Tokias sis­ temas kuria ekonomistai, ma­ niams spręsti. Ėmė formuo­ tis ekonominė kibernetika — tematikai, informacijos apdo­ elektro­ ekonomikos ir matematikos rojimo specialistai, ar Nūnai nerasime respubli­ darbuotojai kontroliuoja ninės skaičiavimo technikos mokslų sintezė. teisingai ir laiku įformina­ Ekonomistas — kiberneti­ žinovai ir t. t. Čia pagrindi­ koje įmonės, įstaigos ar or­ mas materialinių piniginių kas nuo kitų mūsų Universi­ nis vaidmuo tenka ekonomis- ganizacijos kurioje nedirbtų vertybių priėmimas ir jų buhalteris. Tačiau kvalifikuo­ tete ruošiamų ekonomistų tams-kiberneti kams. ekonomistų naudojimas, gatavos produk­ skiriasi visų pirma tuo, kad ūkio valdymas, be savo tų buhalterių, cijos realizavimas. darbo baigusių aukštąjį mokslą mū ­ pusės (kaip į kasdieninius ūkinius reiš­ technologinės per­ sų respublikoje dar nepakan­ užmokesčio fondo naudojimos kinius (darbo našumo didini­ ekonominė informacija taip pat ar laikomasi biudže­ mą, savikainos mažinimą, dirbama ir priimami sprendi­ ka. naujai statomos įmonės vie. mai), turi ir socialinę pusę: Ne paslaptis, kad abitur­ tinių mokėjimu bei finansi­ tos parinkimą, gyventojų pi­ jis išreiškia žmonių, kolekty­ ientai. ieškodami savo vietos nės drausmės, ar teisingai ir niginių pajamų ir prekių pa­ vų interesus. Dėl to ekono- gyvenime, neretai aplenkia laiku priskaltomi ir įmokami ir šią specialybę. Dažnai įsivaiz­ valstybiniai mokesčiai i biu­ siūlų suderinimą ir t. t.) su­ mistas-kibernetikas yra geba pažvelgti, vadovauda­ socialinio gyvenimo inžinie­ duojama: buhalteris sėdi už džetą ir kt. Jmonės buhalteris visų reikiamų masis kibernetikos princi­ rius. Studijų metais Jis domi­ stalo, apkrauto šūsniais po­ turi imtis pais, griežtais matematiniais si sociologijos, psichologijos, pierių. ir tauškina skaitytu­ priemonių, kad užkirstų ke­ lią piniginių lėšų bei mate­ problemo­ vais skaičiavimais, atliktais ESM. žmonių elgsenos ši atgyvenusi pažiūra Dėl to ekonominės kiberne­ mis, nes šios žinios reikalin­ neretai žmonėms trukdo tei­ rialinių vertybių trūkumams išeikvojimams, neteisėtam Jų gos teisingam valdymo užda ­ tikos specialybėje daug vie­ singai vertinti buhalterio ir kitokiems tos skiriama įvairių matema­ vinių formulavimui, sprendi­ ekonomisto profesiją, atitrau­ naudojimui tikos dalykų studijoms, susi­ nių aiškinimui. Praktiniame piktnaudžiavimams. bendra­ kia nuo studijų jaunimą, tu­ pažinimui su elektroninėmis gyvenime glaudžiai Gamybos procese visos tar­ skaičiavimo mašinomis.

Ta­ darbiauja ne tik su Įvairaus rintį potrauki šiai profesijai. nybos — tiek ekonominės ir čiau matematikos paskirtis profilio ekonomistais, bet Spartus gamybos ir techni­ tiek techninės — negali išsi­ ekonomistui kibernetikui yra su sociologais, darbo psicho- kos vystymasis buhalterinės ap­ iškėlė nau­ versti be kitokia, negu, pvz„ Jų kole­ gais.

Buhalterijus reikalavimus buhalteri­ skaitos duomenų.

Baigusieji šią specialybę nei apskaitai, tuo pačiu su­ jon tartum goms, studijuojantiems mate­ armijos štaban matiką. Ekonomistas-kiberne. dirba respublikos liaudies formavo ir naują pažiūrą į suplaukia informacija apie organuose, tikas — tai visų pirma geras ūkio planavimo gamybinius ir buhalterio ekonomisto profe­ įvairiausius ekonomistas, mokantis mate­ įvairiuose mokslo tyrimo ins­ siją. negamybinius reiškinius Šios profesijos žmo ­ biu­ matiką, o ne atvirkščiai. Čia titutuose, projektavimo vykstančius įmonėje. BuhaBenėms valstybė patikėjo ne studijų metu didelis dėmesys ruose, skaičiavimo centruose tik kontroliuoti, bet ir api­ ris ekonomistas jau dabar skiriamas matematikos įsisa­ bei ministerijų, žinybų, susi­ padali­ bendrinti jmonės darbą visos iš esmės atsipalaidavo nuo vinimui, bendros matemati­ vienijimų ir įmonių techninio darbo, nes jam vis nės mąstymo kultūros išug­ niuose. žodžių, visur ten, kur ūkinės veiklos srityse. Įmo­ intensyviau talkina šiuolaiki­ Įstaigos ar organizaci­ dymui, kad specialistas suge­ su matematika ir ESM ieško­ nės, nė skaičiavimo technika. Bujos buhalterinės apskaitos geriausių sprendimų. bėtų ūkio valdymo procesus ma aprašyti matematiškai.

Aiš­ Praktikoje ekonomisto-kiherku, norint kibernetikos prin. netiko laukia nuolatiniai sun. cipus, matematinius metodus kūs, bet įdomūs ieškojimai.

Finansai ir kreditas išreiš­ taikyti ūkio valdyme, pir­ Vadinasi, studijos nesibaigia sudėtingus piniginius miausia reikia tą ūkį ir Jo su Universiteto baigimu. Teks kia valdymo santykius su visomis įmonė­ valdymą giliai pažinti, žinoti nuolatos studijuoti kals.

Finansų ministeri'os. mis, įstaigomis, gyventojais. problemas, tobulinti jų tyri jų raidos dėsningumus.

Dėl viršinin­ Finansininkai ir kreditinin­ valdybų ir skyrių to ekonomistai-kibernetikai mo metodus. kais, jų pavaduotojais.

Ekonominės kibernetikos kai nuo kitų profesijų ekono­ plačiai studijuoja gamybos Kreditininkai įdarbinami technologiją, ekonomiką, jos specialybė kelia ir tam tikrus mistų skiriasi tuo. kad ne organizavimą ir planavimą. reikalavimus. Jau minėjome, yra ne tik piniginių santykiu Valstybinio banko miestų ir Valstybi­ Sprendžiant matematikos kad šią specialybę gali pasi­ organizavimo ir reguliavimo rajonų skyriuose. uždavinį mokykloje, darbas rinkti tie, kurie mėgsta ma­ sepcialistai. bet ir valstybės nio banko ar Statybos banko baigtas, kai gaunamas spren­ tematiką. Būsimą specialistą kontrolieriai, padedantys įgy­ kontorose taupomosiose ka­ dimas. Kitaip yra, sprendžiant turi dominti visuomeninės ir vendinti valstybės ekonomi­ sose.

Dirba ekonomistais ir ekonominius-matematinius už­ visų pirma ekonominės prob­ nę politiką. Atlikdami savo vyr. ekonomistais, revizo­ davinius. Gavus sprendinį, jį lemos. Kadangi ši specialybė funkcijas, jie bendradarbiau­ riais, skyrių ir kitų padali­ reikia patikrinti ekonominės yra ekonomikos ir matemati. ja su planuotojais, normuo­ nių viršininkais, jų pavaduo teorijos bei gyvenimo prakti­ kos sintezė, tai ji reikalauja tojais, statistikais. buhalte­ tojais. kos požiūriu. Čia taip pat rei­ ir abstraktaus, ir konkretaus riais ir kt. Jie turi žinoti ių Pramonės finansų speciakalingos plačios ekonomikos mąstymo, atidumo, kruopštu- darbą, kad galėtų atlikti pa­ listai dirba Imonių, susivie— valios, lakios fantazijos. vestas mo, valdymo praktikos žinios. valstybės funkcijas. nijimu arba šakinių ministeŪkio valdymas, kaip ir bet tarnybose finansinėse Jie bendradarbiauja ir su ki­ rijų Prof. dr. R. RAJECKAS kuris valdymas, yra informa­ ekotų sričių specialistais: inži­ (skyriuose, valdybose) Ekonominės kibernetikos cinis procesas, sprendimų pa­ nomistais, vyr. ekonomistais katedros vedėjas nieriais, chemikais, medikais ruošimas ir priėmimas.

Mo­ o sumanūs ir gabūs, igije teisininkais ir kt. šios srities specialistai turi praktinių įgūdžių, skiriami gerai žinoti šalies, respubli­ įmonių (susivienijimų) finan­ kos, savo miesto ir rajono sų skyrių viršininkais jų pa­ ir net įmonių ekonomiką ir kultūrą, liau­ vaduotojais jų pavaduotojais dies ūkio, kultūros ir gyven­ vadovais, tojų gerovės kėlimo perspek­ Jie gali dirbti kituose pada­ tiel.ityvas Jie ruošia biudžetų liniuose (realizacijos, planavimo skyriuose projektus. garantuoja ’ų mo. įvykdymą, mobilizuodami so­ ekonominėse laboratoriiose cialistinio ūkio ir gyventojų ir kt.) planuotojais, anal’tipajamas ir finansuodami kais, ekonomistais, padalinių Paskutiniais dešimtmečiais darbams. Studentai sužino ir ekonominio ir socialinio vys­ vadovais.

Studijuojamos teorinės fi­ tymo plane numatytas prie­ yra organizuoįasparčiai besivystančios elekį> tai, kaip> nansų, pinigų cirkuliaciios roninės skaičiavimo mašinos mas ir planuojamas darbas mones. | Atsižvelgiant į respublikos ir kredito disciplinos, kurios vis plačiau pasitelkiamos viso liaudies ūkio šakose, įmonėi įgalina įsisavinti piniginių poreikius, yra ruošiami 3 liaudies ūkio ir atskirų gran­ se, kaip vedama apskaita ir specializacijų specialistai- fi­ santykių teorija, jų dėsningu­ džių darbui planuoti, apskai­ pan. nansų. kredito Ir pramonės mus ir prigimtį. Be teorijos įgytos žinios .panaudoja . tyti ir reguliuoti. Jos panau­ neįmanoma gerai įsisavinti dojamos žinių apie gamybi­ mos paruošiant ir apginant finansų.

Finansų specializacijos specialybės išmokti moks’Inius ir ūkinius procesus, Įų keturis kursinius projektus specialistai įdarbinami miestų niais pagrindais tvarkyti pi­ eigą ir rezultatus rinkimui, ir tris darbus. Studijos bai­ saugojimui ir perdirbimui, giamos paruošiant konkrečių ir rajonų finansų skyriuose niginius santykius, planuoti šis darbas, vadinamas eko­ įmonių ar organizacijų eko­ valstybinio draudimo įstaigo­ finansus ir pinigų cirkuliaci­ ministerijoje ją. sudaryti biudžetą, finan­ nominės informacijos apdo­ nominės Informacijos apdo­ se ir Finansų rojimu, glaudžiai siejasi su rojimo mechanizavimo auto­ Jie dirba ekonomistais, revi­ sų ir kredito planus ir t. t.

Specialybės išmokstama ir revizoriais ir valdymo tobulinimu ir auto­ matizavimo ar mašininio zoriais. vyr. praktiniai įgūdžiai matizuotų valdymo sistemų skaičiavimo proceso organi­ kt., ivairių padaliniu vado­ įgyjami ūkio šakų ir kūrimu. Jis atliekamas pagal zavimo diplominį projektą. vais. Gabūs ir sumanūs spe- studijuojant iš anksto paruoštus projek Apgynus projektą, absolven­ cialistai. įgiję praktinių įgū­ įmonių finansus, kapitalinių džių. skiriami finansų skyrių įdėjimų finansavimą Ir kre ­ tus. Kaip tik tokiems projek­ tams suteikiama inžinieriaus vedėjais, inspekcijų viršinin- ditavimą. pagrindines speclatavimo darbams ir skaičiavi­ ekonomisto kvalifikacija. mų organizavimui pagal Studentai, studijų metais Juos rengiami ekonominės besidomintys mokslo tiria­ informacijos mechanizuoto muoju darbu, įsijungia i vei­ apdrojimo organizavimo spe­ kiantį prie Ekonominės in­ cialistai. formacijos katedros mokslinį Jau yra nusistovėję bendri būrelį. Dalyvaudami būrelio projektavimo darbų organi­ veikloje, studentai gilinasi į Statistika — gana platus savarankiškas mokslas, zavimo principai, informaci­ automatizuotų valdymo Ir nagrinėjantis socialinius-ekonominius reiškinius ir jos įrašymo į dokumentus, informacijos apdorojimo sis­ Jos mašininius nešėjus ir temų ir duomenų bankų kū­ procesus apdorojimo technologilos rimo teorijos bei metodikos Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo ruošimo metodai.

Tačiau klausimus, ruošia praneši­ kiekvienu atveju reikia mus, kuriuos skaito studentų reikalavimai nulėmė ir šios specialybės mokymo spręsti daug specifinių klau­ mokslinėse konferencijose, plana. Be bendru visuomeniniu mokslu, dėstomos simų, ištirti, kaip vykdomi padeda spręsti skaičiavimo atitinkami darbai, nustatyti, technikos panaudojimo liau matematikos, konkrečios ekonomikos disciplinos, ką tikslinga pavesti maši­ dies ūkyje klausimus. specialybės dalykai, skaičiavimo mašinos ir iu panoms, kaip keisti planavimo, Absolventai daugiausia apskaitos ir kito darbo meto­ nukreipiami dirbti į projek­ naudojimas statistiniams duomenims surinkti ir ap­ dus. tavimo organizacijas ir įstai­ doroti. Iš mokymo plano matyti, kad statistikas — Atliekant tokį darbą reikia gas, skaičiavimo centrus gerai nusimanyti apie nau­ Baigusieji šią specialybę, ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas eko­ dojamas priemones ir bū­ sėkmingai gali dirbti mokslo nomistas, gan plačiai įsisavinęs statistikos metodus, dus, mokėti organizuoti su­ tiriamuosiuose institutuose, rinktos informacijos perdir­ laboratorijose, kur tiriama kurie sėkmingai taikomi ne tik socialiniu ekonomi­ bimą ir reikiamų skaičiavimų ekonominė informacija, nagri­ niu reiškiniu tyrime, bet lt fizikoje, biologijoje me­ rezultatų gavimą. Todėl ren­ nėjami Jos tvarkymo ir ap­ giant informacijos apdoroji­ dorojimo klausimai, kur ku­ dicinoje. teisėje bei kitose mokslo ir praktikos sri­ mo organizavimo specialis­ riami duomenų bankai, aukš­ tyse. Šiandieninio statistiko darbas tampriai susijęs tus greta bendrų žinių, būti­ tosiose ir specialiose viduri­ nų šiuolaikiniam specialistui, nėse mokyklose, kur dėsto­ su informacijos apdorojimo elektronine skaičiavimo duodama daug specialių ži­ mos skaičiavimo mašinų ir technika specialisto darbu. Apibendrinti rodikliai — nių, kurios įsisavinamos stu­ jų panajdojimo disciplinos. ............................... dijuojant skaičiavimo mašinų Doc. L. SIMANAUSKAS absoliutūs ir santykiniai dydžiai, vidurkiai, indek­ ir informacijos rinkimo bei Ekonominės informacijos sai, koeficientai — gaunami dabar tik naudojant perdavimo priemonių veiki­ katedros mo principus, jų nustatymą vedėjas sudėtinga elektronine skaičiavimo technika. Api'

EKONOMINES KIBERNETIKOS

IR FINANSŲ FAKULTETO

v

SPECIALYBES

BUHALTERINĖ APSKAITA

halteris svarbiausią dėmesį dabar galės skirti ūkinės veiklos analizei, kuria rem­ damasis teikia gamyklos ad­ ministracijai savo pasiūly­ mus. kaip gerinti įmonės darbą.

Ištaisyti trūkumus Turėdamas smulkiausią in­ gamybinę formaciją apie kaip nieveiklą, buhalteris reikalingas kas kitas yra ___ _____ įmonės kolektyvui. O juk nė­ ra didesnio pasitenkinimo už tą. kai patiri, kad kolekty­ vui. visuomenei esi labai rei­ kalingas.

Taigi buhalterio ekonomisto profesija tampa vis įdomesnė ir turiningesnė. šiuo metu buhalterinės apskaitos darbuotojus su aukštuoįu mokslu liaudies ūkiui rengia Vilniaus univer­ sitetas. žemės ūkio akademi­ ja.

Maskvos kooperacijos instituto Vilniaus filialas ir Universiteto Kauno vakarinis fakultetas.

Pagal buhalteri­ nės apskaitos specialistų pa­ rengimą musų Universitetas pirmauja respublikoje. Iš vi­ so per 1956—1980 metus Universitetas išleido apie 1800 buhalterinės apskaitos specialistų. Kvalifikuotų bu­ halterinės apskaitos specia­ listų su aukštuoju išsilavini­ mu dar labai trūksta, todėl pastaraisiais metais daugiau

FINANSAI IR KREDITAS

EKONOMiNĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS

STATISTIKA

________ disciplinas: TSRS lizacijos Valstybinį biudžetą (finansų specializacijai), pramonės Unansus (pramonės finansų specializacijai), kredito orga­ nizavimą ir planavimą, pini­ gų cirkuliacijos organizavi­ mą ir planavimą (kredito specializacijai).

Studentai baigę III kursą ir baigiant V kursą, atlieka praktiką įmonėse finansų organuose banko įstaigose Taip pat studijuojami vi suomenlnlai mokslai, aukšto­ ji matematika. tikimybių teorija, matematinis progra­ mavimas. skaičiavimo maši­ nos ir programavimas, kon­ krečios ekonomikos discipli­ nos (ūkio šakų ir pramonės technologija, teorinė ir eko­ nominė statistika. liaudies ūkio planavimas. pramonės gamybos organizavimas ir planavimas ir kt ).

Mokslinio darbo įgūdžių studentai gali įgyti studentų moksliniuose būreliuose. Čia studentai turi galimybę tyri­ nėti finansų ir kredito teori­ nes ir praktines problemas ruošti mokslinius praneši­ mus. juos skaityti mokslinėse konferencijose. šios Specialistui būtinos žipagrindinės profesinės per nlos, kurios įgylamos 5 mokslo metus: finansų speturi cializacijos specialistas įsisavinti finansinio planavi mo metodus, biudžeto suda­ rymo. tvirtinimo ir vykdymo tvarką, mokėti apskaičiuoti valstybės pajamas ir mokes­ čius. biudžetines Išlaidas, ži­ noti Įmonių ir įstaigų finan­ savimo principus, metodus ir tvarką.

Kredltlninkas turi žinoti ne tik finansinio ir kreditl-

priimama studentų j buhalte­ rinės apskaitos specialybę 1981 metais bus priimta 150 studentų į dieninį skyrių, 25 studentai į vakarini skyrių ir 75 studentai į neakivaiz­ dini skyrių. Studijų trukmė dieniniame skyriuje — 4 me­ tai, vakariniame ar neaki vaizdiniame skyriuose — 5 metai.

Buhalterinės apskaitos spe­ cialybė yra labai plataus profilio Be specialybės disciplinų (buhalterinė apskaitų, ūkinės veiklos analizė, revizija ir kontrolė.. .produkcijos VU kalkuliavimas) savikainos buhalterinės apskaitos specia­ lybės studentai studijuoja politinę ekonomiją, dialektini ir istorini materializmą pra­ monės ekonomiką, pramonės įmonių organizavimą ir pla­ navimą ir kt. Baigę Univer­ sitetą, buhalterinės apskaitos specialybės studentai įgyja ekonomisto kvalifikaciją ir dirba įvairiose liaudies ūkio šakose — pramonės, preky­ bos. visuomeninio maitinimo transporto, buitinio aptarna­ vimo, statybos įmonėse. įs­ taigose ir organizacijose.

Prof. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjus

nio planavimo ir organizavi­ mo darbą, bet ir mokėti ap­ skaičiuoti kreditą, žinoti jo išdavimo ir grąžinimo pini­ gų cirkuliacijos organizavi­ mo ir reguliavimo, atsiskai­ tymų ir mokėjimų tvarką.

Pramonės finansų specia­ listas turi žinoti finansinio ir kreditinio planavimo dar­ bą įmonėse ir susivieni"muose, mokėti sudaryti flnansų. kredito, kasos ir kt. finansinius planus, žinoti lė­ lį' šų formavimo šaltinius mokėti juos planuoti. Be to visų specializacijų speciahstai turi mokėti organizuoti finansinį darbą ir finansine kontrole atitinkamose įmonė­ se (susivienijimuose), finan­ sų ir kredito įstaigose.

Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą nu­ lemia profesinis pasiruoši­ mas, dalykinės žinios kvali­ fikaciniai sugebėjimai.

Pro­ fesijos svarbiausi bruožai -pastabumas. operatyvumas ir greita orientacija, princi­ pingumas ir drausmingumas reiklumas sau ir kitiems, ne­ pakantumas neūkiškumui ' nepriekaištingas direktyviniu ir normatyvinių dokumentu vykdymas.

Darbo pobūdis kartais gali sukelti nervine įtampą, ypač snrendžiant sudėtingus ir ginčytinus klausimus arba kai įmonių, įstaigų ir gvventolų interesai nesutampa su visuomeniniais valstybiniais interesais, kuriems atstovauia Ir juos gina finansininkai ir kreditininkai. Tad visada reikalingas principingas san­ tūrumas, išradingumas ir kūrybiškumas reguliuo’ant piniginius santykius parai galioiančius įstatymus ir nor­ matyvinius dokumentus.

Doc. B. KILIUS

bendrinti statistiniai rodikliai apibūdina socialinių ekonominiu reiškiniu esmę, j u struktūr.i>, vystymosi tendencijas, o statistikas iš šių skaičių turi pats matyti ir kitiems parodyti realu gyvenimą, mokėti ji analizuoti, daryti apibendrintas išvadas, teikti pasiūlymus vadovaujančioms liaudies ūkio gran­ dims.

Statistikos specialistai Universitete pradėti ruošti nuo 1971 metų. Siu specialistu pareikalavimas re£publikoje didelis, nes baigusiu aukštui) mokslą sta’ tistiku ekonomistu dar labai nedaug. Mūsų absol­ ventai dirba valstybės valdymo aparate ir liaudies ūkio šakose: LTSR Centrinėje statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestu ir rajonu vals­ tybinės statistikos informacijos skaičiavimo cent­ ruose ir stotyse, Valstybiniame Plano komitete, ša­ kinėse valdybose, ministerijose, pramonės bei že­ mės ūkio įmonėse, statybos ir prekybos organizaci­ jose, mokslo tyrimo institutuose, biuruose bei labo­ ratorijose.

Doc. J. LASKOVAS Statistikos katedros vedėjas

Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. linko ir Skiliuoju būdu spendė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. sTapuOaBBC cryAeHTac>> («CoBeTCKnA cryAeHTsJ. Opran napinoMa peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npotpKOMa opachob TpyAOBoro Kpacnoro 3BaMesH ■ APyAtOu HapoAoa BnusioccKoro ymiBeparreTa mm. Bam^aca Kancyicaca Aut. CCP. Ha amtobckom S3uxe.

LV 07417 Užs. Nr. 234 Tiražas 4500

BEDAKTOB® Z. BESASPARVTE