visų Salių
proletarai, vienykitės/
canj/Bims scuoencas
šiame
NUMERYJE GYNYBINIO MASINIO DARBO MENUO ¥
¥
¥
PENKMETIS ĮVYKDYTAS ¥
¥
¥
MŪZŲ PAVILIOTI KRAŠTOTYRININKŲ ŽYGIAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. vasario 13 d.
EINA NUO 1950 METŲ
H Siu metu sausio 29—30 d. Vilniuje vyko Lietuvos Į Komunistų partijos XVIII suvažiavimas. I Sausio 29 d. Lietuvos KP Centro Komiteto ataI skaitini pranešimą XVIII suvažiavimui padarė LieItuvos KP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius. Delegatai išklausė taip pat Lietuvos KP revizijos I komisijos pranešimą, kuri padarė šios komisijos pirI alininkas K. Liaudis. Tą pačią dieną delegatai svarstė Lietuvos KP Centro Komiteto ir revizijos komisijos ataskaitinius I pranešimus. Buvo išklausytas ir patvirtintas mandatu komisijos pranešimas (pranešėjas — jos pirmininkas Lietuvos KP CK sekretorius V. Astrauskas). Baigiamjį žodi tarė Lietuvos KP CK pirmasis sek retorius P Griškevičius. Sausio 30 d. pranešimą „Dėl TSKP CK projekto partijos XXVI suvažiavimui „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys 1981— 1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metu" padarė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininkas R. Son gaila. Paskui vyko diskusijos dėl šio pranešimo. Suvažiavime kalbėjo TSRS Ministrų Tarybos Pir mininko pavaduotojas N. Talyzinas.
Nr. 4 (1143)
Baigiamąjį žodi tarė Lietuvos TSR Ministru Tary bos pirmininkas R. Songaila. Suvažiavimas vienbalsiai priėmė nutarimą dėl TSKP CK projekto partijos XXVI suvažiavimui „Pa grindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystvmo kryptys 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metu". Slaptu balsavimu delegatai išrinko Lietuvos Ko munistu partijos Centro Komitetą, revizijos komisi ją ir delegatus i TSKP XXVI suvažiavimą. Sausio 30 d. įvykusiame Lietuvos Komunistu par tijos Centro Komiteto plenume Lietuvos KP Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi išrinktas P. Griške vičius, antruoju sekretoriumi — N. Dybenka, sek retoriais — V. Astrauskas. A. Brazauskas, L. Šepe tys. Lietuvos KP revizijos komisijos pirmininku iš rinktas K. Liaudis. Delegatu i Lietuvos Komunistu partijos XVIII su važiavimą buvo išrinktas Universiteto rektorius prof. dr. J. KUBILIUS. Tarp suvažiavimo svečių buvo ir revoliucinio ju dėjimo Lietuvoje dalyvis, TSKP istorijos katedros docentas L. KAPOČIUS. f
Lietuvos Komunistų parti jos XVIII suvažiavimas vyks ta reikšmingu laikotarpiu, kai visi Tarybų šalies darbo žmo nes, baigę dešimtąjį penkme tį naujais pasiekimais ūkinė je ir kultūrinėje statyboje, ruošiasi garbingai ir naujais laimėjimais, kūrybiniu entu ziazmu sutikti visos šalies Komunistų forumą — TSKP XXVI suvažiavimą. Tarybų Lietuvos darbininkai, inteli gentija, įgyvendindami TSKP XXV suvažiavimo parengtą didingą komunizmo kūrimo programą, pasiekė gerų re zultatų, vystydami pramonę ir žemės ūkį, didindami vi suomeninės gamybos efekty vumą, keldami liaudies mate rialinę gerovę, plėtodami mokslą ir kultūrą. Su didžiu liu idėjiniu pakilimu respub likos darbo žmonės paminė-
UNIVERSITETO KOLEKTYVAS PASIUNTĖ LAIŠ KĄ LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XVIII SU VAŽIAVIMUI. Šiandien spausdiname laiško TEKSTĄ.
jo V. Lenino 110-ąsias gimi mo metines, tarybinių tautų pergalės prieš fašistinę Vo kietiją 35-ąsias metines, Ta rybų valdžios Lietuvoje atkū rimo 40-metį. Didelė ir pra sminga visos respublikos mokslo ir kultūros šventė bu vo seniausios Tarybų šalyje aukštosios mokyklos — Vil niaus V. Kapsuko universite to — 400-ųjų metinių jubi liejus. Universitetas, įžengęs į sa vo pirmąjį penktojo šimtme čio dešimtmetį, su didele at sakomybe, kūrybine aistra ir moksliniu nuoseklumu spren džia visus partijos ir vyriau-
mokyklos mokslinį potencia lą liaudies ūkio uždaviniams spręsti, toliau didins jos — mokymo, komunistinio auklė jimo, mokslo ir kultūros plė tojimo centro — vaidmenį.
sybės aukštajai mokyklai ke Prof. dr. J. KUBILIUS liamus uždavinius. Profesoriai Vilniaus V. Kapsuko ir dėstytojai, vaisingai deri universiteto Rektorius na specialistų rengimą su svarbių mokslinių problemų Doc. V. GOBIS nagrinėjimu, stiprina mokslo Vilniaus V. Kapsuko ir gamybos ryšius. komiteto Vilniaus valstybinio V. Kap universiteto partijossekretorius suko universiteto profesorių, dėstytojų ir studentų kolek Doc. I. ŽEBERSKIS tyvas garantuoja Lietuvos Vilniaus V. Kapsuko Komunistų partijos XVIII suuniversiteto profsąjungos važiavimą, jog jis, vadovau- vietos komiteto pirmininką^ damasis partijos pa ruošta A. KUMŽA TSRS ekonominio ir sociali Vilniaus V. Kapsuko nio vystymo vienuoliktame universiteto penkmetyje ir laikotarpiui komjaunimo komiteto iki 1990 metų programa, dar efektyviau naudos aukštosios sekretorius
EGZAMINAI IŠLAIKY TI. NETRUKO PRABĖGTI STUDENTIŠKŲ ATOSTO GŲ DIENOS, IR MES VĖL SKUBAME I UŽSIĖM1MUS. TE PRASIDĖJĘS NAUJAS DARBO SEMESTRAS BŪNA SĖKMINGAS. NA. O LAIKRASClO KORESPONDEN TO RAMŪNO GUIGOS FOTOOBJEKTYVAS VIS DAR ATSIGRĘŽĘS J ŽIE MOS SESIJĄ. EKFF II KURSO STU DENTEI LIDIJAI SPAKOVSKAJAI ELEKTRO TECHNIKOS, ELEKTRO NIKOS IR IMPULSINĖS TECHNIKOS EGZAMI NAS — ĮDOMUS IR NAUDINGAS POKALBIS, O FF PIRMAKURSIO VLADO DAMJONAICIO MATEMATINĖS ANALI ZĖS ŽINIAS TIKRINA VYR. DĖSTYTOJAS H. JASIŪNAS.
Kaina 2 kap.
SPORTAS
MŪSŲ UNIVERSITETO SVEČIAI teto rūmus draugus iš Cekoslovakijos lydėjo LTSR Prekybos ministro pavaduotojas B. Karnvla Vil niaus miesto prekybos or ganizacijų valdybos viršų Vasario 2 d. Universi ninkas P. Kukenvs, Unitete viešėjo TSRS „Žini versiteto rektoriaus padėjos" draugijos pirminin jėjas V. Elinskas. kas, Lenino ir Nobelio premijų laureatas profeso rius N.' Basovas. .Svečią priėmė prorektorius prof. Vasario 4 d. Universite J. Grigonis. Profesorius N te viešėjo Austrijos ZalzBasovas susipažino su mū burgo krašto delegacija, sų aukštąja mokykla. vadovaujama krašto vy riausybės kultūros sky riaus vedėjo dr. P. KrioVasario 4 d. Universi no. Svečius priėmė pro tete lankėsi Čekoslovaki rektorius prof. J. Grigo jos prekybos ministras nis. Po priėmimo svečiai A. Jakubikas ir kiti atsa susipažino su Universite kingi CSR prekybos mi tu Delegacija lydėjo Lie nisterijos darbuotojai. Su tuvos draugystės ir kultū Vilniaus universiteto isto riniu rvšiu su užsienio ša rija ir dabartimi svečius limis draugijos pirminin supažindino prorektorius ko pavaduotojas J. Stepo prof. J. Grigonis. Ekskur navičius. sijoje po senojo Univers:-
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiii
VYKSTA GYNYBINIO MASINIO DARBO MĖNUO, SKIRTAS TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI
PARTIJOS I KOHIT>|||
IR 63-OSIOMS TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JŪRŲ LAIVYNO METINĖMS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim
Susumavus 1980 metu socialistinio lenktyniavimo tarp Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų SDAALR pirminiu organizacijų rezultatus, Vilniaus V. Kapsu ko universiteto SDAALR pirminei organizacijai pri pažinta I vieta. Už aktyvu dalyvavimą gynybiniame masiniame, mokomajame ir sportiniame darbe organizacija ap dovanota Sąjunginės Lenino ir Raudonosios vėlia vos ordinu savanoriškos draugijos armijai, aviaci jai ir laivynui remti Centro komiteto DIPLOMU ir TSRS SDAALR GARBES ŽENKLU. * * *
Universiteto SDAALR komitetas dėkoja partijos, komjaunimo ir profsąjungos organizacijoms už nuo latinį rūpinimąsi ir pagalbą, gerinant karini patrio tini studentijos auklėjimą.
DĖMESIO: VIKTORINA TSKP ISTORIJOS KATEDRA IR ISTORIJOS FA KULTETO KOMJAUNIMO BIURAS, PASITIKDAMI TSKP XXVI SUVAŽIAVIMĄ IR 63-ĄSIAS TSRS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ ĮKŪRIMO METINES, SKELBIA VIKTORINĄ „TSRS — TAIKOS TVIRTO VE". VIKTORINOS ORGANIZATORIAI TIKISI, JOG UNIVERSITETO STUDENTAI AKTYVIAI DALY VAUS SIAME RENGINYJE. ATSAKYMUS SIŲSKITE Į VVU KOMJAUNIMO KOMITETĄ IKI S. M. KOVO 1 DIENOS. GERIAU SIŲ ATSAKYMŲ AUTORIAI BUS APDOVANOTI
Sausio mėnesio 22 dieną įvyko SDAALR Universiteto komiteto posėdis, kuriame da lyvavo ir fakultetų komjau nimo biurų sekretoriai, atsa kingi už karinį patriotinį studentijos auklėjimą, kom jaunimo komiteto nariai. Tai vienas iš Gynybinio masinio darbo mėnesio, skir to TSKP XXVI suvažiavimui ir 63-osioms Tarybinės armi jos ir Karinio jūrų laivyno metinėms, renginių. Posėdyje dalyvavo Univer siteto partijos komiteto na rys pulkininkas J. Rastenis, kuris savo pranešime api bendrino SDAALR mūsų aukštosios mokyklos organi zacijos 1980 metų veiklos re zultatus. Geriausiai praėju-
siais metais dirbo Chemijos fakulteto (pirmininkas R. Mažeika), Gamtos fakulteto (pirmininkas A. Smilgevičius), Prekybos fakulteto (pirmininkas V. Ziniuk), Medicinas fakulteto (pirmininkas V. Grikšas) ir Karinės katedros (pirmininkas A. Momotovas) pirminės organizacijos. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas A. Morkūnas savo pasisakyme kalbėjo apie komjaunimo komiteto, fakultetų komjaunimo biurų bendradarbiavimą su SDAALR komitelu bei Karine katedra, SDAALR Universiteto komiteto pirmininkas A. Sapožnikovas papasakojo apie Gynybinio masinio mėnesio, kuris vyksta nuo 1981 m. sausio 23 d. iki vasario 23 d., renginius, jo tikslus ir uždąvinius. Šio mėnesio metu turi būti rengiami iškilmingi susirinkimai ir mitingai, skirti TSKP XXVI suvažiavimui ir 63-osioms Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno metinėms. Akademinių grup.ų komjaunimo organizacijos turi organizuoti žygius, ekskursijas į kalines dalis, kovų šlovės muziejus. Fakultetų komjaunimo biurai — temi-
nius vakarus, susitikimus su karo ir darbo veteranais, pogrindžio ir partizaninio judėjimo dalyviais, armijos ir laivyno kariais — kovinės ir politinės parengties pirmūnais. Ypatingą dėmesį reikia skirti jr sieninei spaudai bei vaizdinei agitacijai. Visi šie renginiai padės plačiau propaguoti kovines TSRS Ginkluotųjų pajėgų tradicijas, didvyriškus tarybinės liaudies žygdarbius pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo metais, auklėti jaunimą tarybinio patriotizmo ir internacionacionalizmo dvasia. Posėdžio dalyvius, taip pat komjaunimo aktyvą Karinės katedros papulkininkis A. Afanasjevas supažindino su katedros darbo šiokiadieniais, papasakojo, kaip čia ruošiami busimieji karininkai. „TS” inf. NUOTRAUKOSE: kalba SDAALR Universiteto komiteto pirmininkas A. Sapožnlkovas; papulkininkis A. Afanasjevas pasakoja komjaunimo aktyvui apie Karinės katedros šiokiadienius. Nuotraukų autorius — P. Abramčikas.
TSRS - TAIKOS TVIRTOVĖ 1. Kokiame veikale V. Le ninas pirmą kartą pagrindžia taikaus sambūvio tarp vals tybių, turinčių skirtingas santvarkas, idėją? 2. Kokiame dokumente Ta rybų Rusija pirmą kartą pa skelbė taikaus sambūvio principus? 3. Su kokia kapitalistine valstybe TSRS pirmiausia užmezgė santykius, pagrįstus taikaus sambūvio principu? 4. Kokiame tarptautinia me forume pirmą kartą Ta rybinė vyriausybė pasiūlė taikaus sambūvio tarp vals tybių, turinčių skirtingas so cialines santvarkas, princi pus? 5. Kuriais metais ir kokia valstybė pirmą kartą žmoni jos istorijoje įstatymiškai už draudė karo propagandą savo šalyje? 6. Kokie TSKP XX suva
žiavimo motyvai, grindžiant išvadą, jog pasaulinių kaių šiuolaikinėmis sąlygomis fatalinio neišvengiamumo nė ra? 7. Kuriame TSKP suvažia vime buvo priimta Taikos programa? Koks TSKP Taikos programos turinys? 8. Išvardinkite, kokie tarp tautiniai forumai priėmė TSKP Taikos programą, kaip savąją programą? 9. Išvardinkite Tarybų Są jungos vyriausybės taikos iš saugojimo klausimais pasiūly tas iniciatyvas 1980 m.? 10. Ar yra mūsų dienomis alternatyva taikaus sambūvio politikai? 11. Kokias žinote sutartis tarp TSRS ir buržuazinės Lietuvos vyriausybės, kuriose atsispindėjo tarybinės valsty bės taikaus sambūvio princi pai?
Penkmetis įvykdytas garbingai 1981 m. sausio 27 d. jungtiniame Rektorato ir profsąjungos vietos komi teto posėdyje susumuoti padaliniu Universiteto 1980 metu socialistinio lenktyniavimo rezultatai. Socialistinis lenktyniavi mas vra veiksmingas me todas įtraukti dirbančiuo sius i organizacijos, o per ia ir i visuomenės valdy mą, galingas ekonomines ir socialinės pažangos veiksnys, dirbančiųjų po litinio, darbinio ir dorovi nio auklėjimo mokykla. Socialistinio lenktyniavi mo procese kaupiamas ir skleidžiamas vertingas pa tyrimas. Socialistiniame lenkty niavime Universitetas da lyvaują įvairiomis formo mis: jis lenktyniauja tarp są jungos aukštui u mokyk lų, socialistinio lenktynia vimo sutartis sudaryta su Baltarusijos V. Lenino universitetu. Universite te socialistinis lenktynia vimas vyksta tarp fakulte tu, tarp bendrauniversite-
tiniu katedrų bei tarp fa kultetu padaliniu. Lenkty niavimas davė teigiama impulsi sėkmingai užbaig ti X-jo penkmečio baigia muosius metus ir garbin gai sutikti LKP XVIII bei TSKP XXVI suvažia vimus. Per penkmeti Universi tetas pasiekė gražiu re zultatu. Liaudies ūkiui per šį laikotarpi paruošta 12212 įvairiu sričių spe cialistu, apginta 16 moks lo daktaru ir 149 kandi datinės disertacijos, 1196 pedagoginio personalo at stovai kėlė savo kvalifi kacija, parašyta ir išleista 949 vadovėliai ir moky mo priemonės. Labai išau go mokslo tiriamojo da<‘ bo apimtis, kuri per penk metį sudarė 22,7 mln. rubliu. Vien ūkiskaitiniu darbu atlikta už 17,4 mln. rubliu. Ju ekonominis efektas — 16,1 mln. rub liu. Per praėjusius penke rius metus Universiteto darbuotojams buvo įteik ta 14 respublikiniu pre-
mijų. 98 parodu medaliai ir 12 diplomu. X penkmečio socialisti nio lenktyniavimo rezul tatai rodo, kad aktyviausi visuose darbo baruose bu vo Teisės, Fizikos, Gam tos, Chemijos, Pramones ekonomikos, Istorijos fa kultetai, TSKP istorijos bei Filosofijos ir moksli nio ateizmo katedros (So cialistinio lenktyniavimo rodikliai pateikiami lente lėje). Gražiais rezultatais Uni versiteto kolektyvas už baigė paskutiniuosius Xjo penkmečio metus ir pa sitiko LKP XVIII suvažiavima. Praėjusiais metais
Universiteto darbuotojai atliko mokslo tiriamųjų darbu už 5,8 mln. rublių, buvo nagrinėta 440 temų tarp i u 194 temos ūkiskai tiniais pagrindais. Pagerė jo studentu mokslinis dar bas: 56% visu dieninio skyriaus studentu daly vauja mokslo tiriamajame darbe, jie perskaitė 1338 pranešimus, 196 pranešimai paskelbti spaudoje, įvairioms apžiūroms ir konkursams pateikta 467 studentu moksliniai darbai. iš kuriu 97 pažymėti diplomais bei kitais apdovanojimais. Pernaii Universiteto mokslo darbuotojai paskelbė 1925 publikacijas. tarp j u — 78 monografi jos ir straipsniu rinkiniai, 101 vadovėlis ir mokymo
priemonė bei 1746 moks liniai straipsniai. Be to įvairiuose populiariuose žurnaluose paskelbta 552 straipsniai. Per 1980 me tus ūkiskaitos pagrindais atlikta darbu už 3,5 mln rubliu. Susumavus rezultatus, pirmoji vieta socialistinia me lenktyniavime pripažinta Pramonės ekonomi kos fakultetui. Antroji vieta — Gamtos fakulte tui, trečioji — Teisės ir Istorijos fakultetams. Tcliau: 4 — Fizikos, 5 — Medicinos, 6 — Chemi jos, 7 — Matematikos 8 — Ekonominės kiberne tikos ir finansų, 9 — Pre kybos ir 10 — Filologijos fakultetas. Tarp bendrauniversitetiniu -katedrų pirmoji vie
S. m. sausio 29 d, įv ,■ šiame Universiteto komiteto posėdyje buvo ■ svarstytas Universiteto , dies kontrolierių darbas ■ priimtas nutarimas „Dėį H dies kontrolės veiklos eiel tyvumo tolesnio stiprinj Universitete". Patirtimi apie Teisės kulteto liaudies kontro|l grupės darbą pasidalijo š| fakulteto liaudies kon'roJ grupės pirmininkas doc. Danlsevičius. Centrinės \ ,,,‘1 dies kontrolės grupės orgal nizacinio sektoriaus vadovai doc. A. Laurinčikas supaž|Ei dino su Teisės fakulteto iiaul dies kontrolės grupės veikij patikrinimo rezultatais. Cent] rlnės liaudies kontrolės grul pės pirmininko pavadų- .s M. Dudėnas kalbėjo > liaudies kontrolierių čarbol problemas, jų veiklos eiekty.l vumą bei uždavinius. Posėdyje dalyvavo centri-l nės liaudies kontrolės grupįs| sektorių vadovai jr fakultetui bei kitų padalinių liaudies kontrolės grupių pirmininkai.
J 1
♦
*
*
S. m. sausio 29 d. įvyku-' šiame Universiteto partijos komiteto posėdyje buvo patvirtinta „Tarybinio studen to" laikraščio redkolegita: Zita Besasparytė — „Tary binio studento" laikraščio redaktorė. Laimontas Gašlūnas — prof sąjungos vietos komiteto pir mininko pavaduotojas. Vanda Kašauskienė — TSKP istorijos katedros do centė, partijos komiteto sek retoriaus pavaduotoja. Virgilijus Kaupas — Tei sės fakulteto V kurso stu dentas, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas. Šarūnas Kliokys — Pramo nės ekonomikos fakulteto IV kurso studentas, fakulteto komjaunimo biuro sekreto rius. Vydas Medeišius — Istorios fakulteto IV kurso stu dentas, studentų profsąjun gos komiteto pirmininkas. Audronė Nugaraitė — Žurnalistikos katedros aspi rantė. Irena Ragelienė — Moky mo skyriaus vedėja. Jolanta Varapnickaitė — Istorijos fakulteto III kurso studentė, laikraščio kores pondentė.
ta pripažinta Filosofiics istorijos ir mokslinio ate izmo katedrai, antroji — TSKP istorijos katedrai, trečioji — Mokslinio ko munizmo katedrai. To liau: 4 — Filosofijos ka tedra. 5 — Fizinio auklė jimo katedra. 6 — Skai čiavimo centras, 7 — Es tetinio lavinimo katedra Sveikiname socialisti nio lenktyniavimo nuga lėtėjus! Fakulteto deka nams, katedrų bei visuo meniniu organizacijų va dovams linkime nauju kūrybiniu laimėjimu, ge rinant pedagogini auklė jamai! bei mokslo tiria mąjį darba. Doc. R. RAZAUSKAS Profsąjungos vietos komiteto gamybinės sekcijos narys
FAKULTETAI IR KATEDROS — SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO NUGALĖTOJAI (1976—1980 METAI)
Vietos I
1976 m. Fizikos
1977 m. Fizikos
1978 m. Fizikos
II III Katedros, užėmę I vietas
Teisės Gamtos TSKP istorijos
Chemijos Istorijos TSKP istori |os
Teisės Gamtos TSKP istorijos
1979 m. Pramonės ekonomikos Matematikos Gamtos Filosofijos istorijos ir mosklinio ateizmo
1980 m. Pramonės ekonomikos Gamtos Teisės Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo
Daba DUBICKA1TE Kas kėlė, kas gulė, kas ėjo nuėjo — U kurso lituanistė susišaukime šiąnakt kaip šviesūs sapnai.
gai medis nebenori būti plevėsa, įai nugelsta dirvonų žolė — i rimtį tada gręžiasi veidu risi. Žiūri — ten takas žiemos, te11 įerkšnas — tylos marškiniai. Ramybės laikai.
Spindėjime balto mėnulio, vandens atsispindinti žodžių tyla. Mums aiški erdvi ši begarsė, beformė širdžių Visata.
Susirinkę vyzdžių šešėliai, pelenai atsipirkti už gera ar bloga — ritualinis amžinas šokis — tegul skauda gyviems ateitis ir beribė aušra
kaip saulės akis — lauko kraštu, medžių lapais gelsvais. Šviesaus atvirumo fontanas tegu žemėje trykšta rugsėjo laiku.
Ką gi reiškia žolė — išsamanojus, išvirtus — juodam paukščiui suteikus namus. Vien tik žaliąją gelmę palikusi mums.
Kai muzika gyvenimas Muzika — tai tikras draugas, globėjas ir ra mintojas, Jau vien dėl jos verta gyventi pasav iyje. P. Čaikovskis
svarbu pajusti glaudų meno ir gyvenimo ryšį, kad galėtų Vien tik spėti — ką reiškia perduoti mokiniams gėrio ir žolės džiugesys, grožio supratimą. RUGSĖJO ELEGIJA kai saulė suspindi aukštai — Repeticijose ne tik dainuo Taip apsaugoti reikia akis dar fone ūkų. Padūmavę rugsėjo laukai jama. Čia skiriama laiko ir ir apsaugot rankas. tiek ilgesio pripylė mums. teorinėms valandėlėms, kurių Taip širdį. Ir visų namų židinius Tylus judesys, Kas buvo širdy — Kai ištuštėja auditorijos, metu vyksta pašnekesiai apie nuo augančios tyliai pilkos kibirkšties. vien tematome tai. kai praskrieja nutyla senieji Universiteto klasikų ir jaunųjų kompozito šimtai vėjo laivų. kiemeliai, o turistų grupeles rių kūrybą, apie muzikos žan • ♦ • Prigludę prie aukštosios žolės. išvaiko ankstyvas žiemos va rus ir stilius. Koncertai, mu Pasilikę vieni be kitų — Ir ta nykuma, karas, iš Filologijos fakulteto zikos teorija plečia chorisčių Tėviškės vakaras su pievos vaikų — norėkime taip — tegu liejas kai žvakėmis gęsta pastato ima sklisti švelni me akiratį, formuoja jų požiūrį į ir bėga mūsų lūpų šypsnys su žiogų ir žvangučių tiradom vėlai. prie skliauto dangus. lodija. Merginų balsai tai iš muziką. Tai ir yra pagrindinis siskiria ir prityla, tai su nau kolektyvo tikslas. ja jėga susilieja į vieną. Dai Choras dar labai jaunas, na jau netelpa auditorijoje, tačiau jau turi bruožą, ski veržiasi į niūrią žiemos šlap riantį jį iš kitų kolektyvų. dribą, pripildo koridorius Tai daugiakalbiškumas. Visos švelnaus skambėjimo... choro dalyvės — Filologijos Beveik kiekvieną vakarą į fakulteto studentės. Todėl 118 auditoriją susirenka Filo atliekame lietuvių, rusų, len logijos fakulteto merginų kų, estų, vokiečių, anglų, SKELBIAMAS TRADICINIS UNIVERSITETO LI choro dalyvės. Daugelis atsi italų dainas. Tai leidžia iš TERATŲ KONKURSAS, SKIRTAS TSKP XXVI SU verčia konspektus, skaito — plėsti repertuarą, daryti įvai VAŽIAVIMUI. juk rytoj paskaitos, o po re rius bandymus. KŪRYBĄ (POEZIJĄ, PROZĄ, PUBLICISTIKĄ, peticijos mokytis nebeliks Ir vis tik choras turi savo nei laiko, nei jėgų. VERTIMUS) PRISTATYTI Į LIETUVIŲ LITERATŪ „Achilo kulną". Tai — dide Chormeisterė Tatjana Tim- lė balsų kaita. Iš 97 merginų ROS KATEDRĄ IKI 1981 M. KOVO 1 D. kina greitu žingsniu įeina į tik 30 dainuoja nuo pat cho KŪRINIAI PATEIKIAMI 3 EGZEMPLIORIAIS auditoriją ir iškart — prie ro susikūrimo. Visos kitos KVIEČIAME DALYVAUTI! pianino. „Do, mi, sol, do...“ pradėjo dainuoti tik šiais — nuaidi lengvas pasažas. mokslo metais. Tačiau pla Lietuviu literatūros katedra Bet chormeisterė dar nepa čios perspektyvos, dideli ko Literatu būrelis tenkinta: lektyvo siekiai, manau, su — Įsivaizduokit pripūstą trauks daugiau entuziasčių, balioną, — kantriai aiškina merginos aktyviau lankys merginoms. repeticijas. O mes su choro meno va Didelę paramą kolektyvui K. Platelio pirmosios kny inę bene svarbiausias sieki ka, reikšminga tampa eilėraš- ne vieno eilėraščio chaotiškai dove Loreta Levinskaite už teikia fakulteto dekanatas. I gos pavadinime — „Žodžiai mas sukurti sapfinės strofos čio visuma, jos įspūdis, šia žodžių griūčiai stinga meni- sukame į šalimais esantį pro- keletą klausimų paprašiau at fesoriumą „rimtam pokal sakyti fakulteto prodekaną ir dienos" — slypi užuomina pavyzdį. Sis konkretus ban prasme pavykę yra eilėraščiai nės harmonijos pajautimo, Knyga suskirstyta į tris biui". į žodžio problemos konteks dymas neišėjo į naudą: Sizi ,.Jūros elegija", „Pavasario doc. A. Jovaišą. — Sukurti merginų chorą tą. Tokia yra paties poeto fo mitas, pernelyg tiesmu koncertas", „Už upės brėkš skyrius, Galbūt tuo norėta — Choras dar tik pradeda monotonijos. Šia buvo gyvybiškai svarbu ir savo kūrybinį kelią. Bet pra sąmoningai ar nesąmoningai kiškai pajungtas formos rea ta" ir kiti. Eilėraštyje „Dru išvengti nurodyta kultūrinio fono žy lizacijai, neteko savo efekto, gys" yra aktualizuojamas bū prasme pasiteisino antrojo būtina, — pasakoja vadovė. džia gera. Daug kolektyvui mė. Žodžio problemą suvo tuo pačiu ir forma liko savi senos sutapimas su poetiniu skyriaus („Šešėlio torsas") iš- — Ne tik Filologijos fakulte jėgų skiria veiklios ir atsi . dabarties laiku, artėjimas į skyrimas, Šio skyriaus eilė- te, bet ir visame Universite- davusios vadovės. Loreta Lekiame ne tik bendriausia jos tikslė. prasme. Galime kalbėti ir Šiaip ar taip distancija realiojo laiko „lygiadienio raščių daugumai būdinga aiš te tuo metu nebuvo tokio vinskaitė dar konservatorijos apie savitą žodžio konteks tarp kultūrinio motyvo (ar tašką", o tai daryti poetui kesnė išankstinio sumanymo choro, Ir štai 1980-jų metų studentė, tad darbas su cho tą, kurį suformavo į šią pro poetinės formos) ir subjekto padeda eilėraščio visumos linija, siužetinis apibrėžtu vasario mėnesį 70 merginų ru suteiks pirmuosius profe blemą orentuota mūsų poezi K. Platelio poezijoje išreiškia aktualizavimas. Atskirai ima mas. Tačiau žaismingas para susirinko į pirmąsias repeti sinius įgūdžius. Iškyla orga jos mintis. Ieškojimas kalbos tokį pat santykį su žodžiu. mas epizodas netenka pras doksas, kituose eilėraščiuose cijas. Greitai paruošėme pro nizacinių problemų: choras koncepcijos, atsigręžimas į K. Plateliui ir žodis yra dau mės niuansų, ne jis, o visas esantis gilumine poetinio gramą ir jau balandžio mė dar neturi laiptelių, kostiu materialųjį poezijos pagrindą giau kultūrinis įvaizdis, ku- eilėraštis yra svarbiausias mąstymo savybe, čia yra nesį dalyvavome dviejuose mų, tačiau artimiausiu metu pritempiamas, žaismė virsta koncertuose. Už dalyvavimą žadame įsigyti. O dabar svar — į kalbą, yra tam tikros rio giluminių klodų jis nesi-- prasminis vienetas. žaidimu, patekdama tuo pa koncerte, skiltame V. Lenino bu kuo daugiau koncertuoti. kultūrinės brandos ženklas. čiu į meninės prasmės seklu gimimo 110-osioms metinėms, Todėl kiekvienas fakultetas Poezijos autorefleksija kai kurių poetų kūryboje virto mas. Kokį, sakykim, meninį gavome padėką. Ta diena ir drąsiai gali kviesti chorą į programine išeitimi, savotiš efektą sukuria eilėraštis yra mūsų choro oficiali gimi organizuojamus renginius. Ti kėsimės, kad ateityje kolek ka kiekvieno debiutuojančio „Pienas ir pomidorai"? Neti mo data. Chorui dar nesukako vie- tyvas taps viso Universiteto būtinybe tapo reikalas atkėta buitinių detalių situaci ja („ji paliko raštelį: bran neri metai, bet jau yra kuo choru. skleisti savo santykį su kalgusis/ nupirk du butelius pasigirti. Džiaugiamės ne tik Šiais linkėjimais norėčiau ba arba bent atiduoti duoklės pieno ir du/ pomidorus...") koncertų skaičiumi, bet ir ta ir baigti trumpą jauno, bet dalį šiai temai. Todėl visiškai natūralu K. Platelio knygos nepramuša lėkštokos eilėraš neišmatuojama nauda, kurią daug siekiančio kolektyvo pavadinime įžvelgti šitokią čio visumos. Situacija ir lie gauna merginos. Choro tiks pristatymą. Merginoms dar ka situacija, kurios nepare las — propaguoti dainą. Be daug reikia dirbti, mokytis. prasmę. jų dėmesiui siūlome V kurso Pernai, kaip ir kiekvie ►to, vadovės stengiasi vystyti svarbiausia yra tai, Tačiau .antra vertus, lygiai Vaidoto DAUNIO mia gilesnė poetinė inint's. dainininkių intelektą, for Tačiau kad muzika taptų būtinybe, taip pat nesunku čia įžiūrėti nais metais, pirmosiomis kny lituanisto Analogiški tik žymiai labiau recenziją apie pirmąjį K. Pla užuominą ir į kitą, į hesio- gomis debiutavo būrys jau telio eilėraščių rinkinį „Žo ištęsti yra eilėraščiai „Šuniš muoti supratimą apie muziką. taptų gyvenimu. diškąjį „darbų ir dienų" pa nųjų poetų ir rašytojų. Tarp ka istorija", „Keistas nuoty Daugelis meiginų taps peda J. DUSEVICICtE saulį. K. Platelio pateiktoje jų ir buvę Universiteto auk džiai ir dienos". K. Platelis tne- kis", „Klounas, grojantis flei gogėmis, todėl joms ypač 1973 m. baigė VISI, šiuo lėtiniai (P. Balčiūnas, V. Radviejų skirtingų kontekstų, ta”. tu dirba inžinieriumi. čickas, R. Cernauskas, J. — šiuolaikinės poezijos ir Geriausiais savo eilėraš antikinės kultūros, — sandū Sprindytė). Šiandien skaitytočiais aktualindamas lyrinio roje slypi bendrasis poeto subjekto bei kultūrinio kon KVIEČIA KIEMO TEATRAS užsiangažavimas. Ir nors šią ruošia narstyti įr dėlioti, pa Tačiau, antra vertus, jau teksto santykį, K. Platelis sandūrą ne visada pavyksta versti viso to poezijos objek čia slypi pavojus, kurio siūlo savitą poetinio mąsty subalansuoti, vis dėlto ryš tu. „Žodžiai ir dienos“ — K. Platelis neišvengia, Ma- mo galimybę, ir tai yra įdo (1981 METŲ VASARIO—BALANDŽIO MĖN.) kus poeto siekimas įteisinti tai ir Hesiodo perfrazavimas, žiau suklusdamas ties atskilų miausia jo rinkinyje. Viena siūlomą poetinio mąstymo ga ir pabrėžimas savojo santy žodžiu, pasiduodamas kalbė kitą keičiančios pirmosios Vasario 21, 22 d. — J. Marcinkevičius, „KEIS limybę. Pavadinimas, aišku, kio su žodžiu, reiškiančio jimo slinkčiai, poetas pasi knyogs nuvilia visų pirma gali visiškai nieko nesakyti jau minėtąjį žaismingumą, duoda tuo pačiu ir kalbėji anemiška aukso vidurio pozi TUOLIŲ AKADEMIJA", 3 dalių drama su prologu apie pačią poeziją, tačiau K. Platelis nesileidžia į toli- mo inercijai. Taip poetas iš cija, programiškesnės minties Ir epilogu. K. Platelio atveju tiesiog pa mas žodžio galimybių paieš- esmės griauna savo paties stoka. Susidaro įspūdis, kad ranku yra jau čia atsekti kas, jis, tiesa, naudojasi kuriamo vaizdo įtaigą. Štai mūsų poetai per dažnai ati Vasario 28 d., kovo 1 d. — J. Broškevičius, „SE poeto „koordinates". lingvistinės poezijos priemo- eilėraštyje „Susitaikymo ry duoda save „skaitytojų teis NOS KRONIKOS RECEPTAS", 2 dalių repeticija Antikinį ar šiaip kultūrinį nėmis, nes ■ — „Kaip man kal- tas" neapvaldyta vaizdų mui" ir per mažai teigia bei motyvą K. Platelis įveda į bėti — sakyk — apie saulėtą slinktis išskaido visumos teisia patys. K. Platelis nesi klasikinėmis temomis. eilėraštį, palikdamas savotiš erdvę virš jūros, Jeigu jos įtampą, leitmotyvo prasmė — bijo užaštrinti savojo požiū Kovo 14, 15 d. — B. Sruoga, J. Grušas, Just. Mar ką distanciją tarp šio moty ritmas taurus žodžio neranda „erdvėj nėra sustojimų, nėra rio, kurio perspektyvumą pa cinkevičius, J. Marcinkevičius, „HEROJŲ PAŠNE vo ir lyrinio subjekto. Eilė širdy?" (Eil. „Jūros elegija"), pradžių" — neįteisina vaizdų remia geriausieji rinkinio ei raštyje „Afroditės rekon tačiau nesiekia iš to sukurti eklektikos. Atskiros eilėraš lėraščiai. Nors nemaža dalis KESIAI", poezijos spektaklis. strukcija" svarbi yra pati si autonominės sistemos, auto čio dalys virsta meniškai ne kitų eilėraščių rodo, jog vien Kovo 21. 22 d. — Ardi Lyvas, „KARALIENĖS tuacija, Afroditės ir mūsų nominio poezijos objekto. įprasmintų asociacijų rinki požiūrio neužtenka. Tokiais MOD ŽEMĖ“, drama. atvejais iš poeto lauki vidi laiko sugretinimas. Antikinė Tai ir gerai, ir blogai. niu: nio judesio, savotiško savęs Kovo 27, 28 d. — H. Ibsenas, „PERAS GIUNTAS“, refleksija padeda kurti para Iš vienos pusės dėl to paneigimo, be kurio, tiesą numatoma premjera. doksą, kurio žaismė ir yra pasiekia išsilaikyti „žaismės (...) žiemos keliuose sakant, K. Plateliui sunku eilėraščio išeitis. Būtent tokio zonoje", t. y. išsaugoti distan staiga išnyra ne veidas, o Balandžio 4, 5 d. — V. Majakovskis. „MISTERIJA tuščia raupsuotojo kaukė bus įveikti gresiantį paviršu santykio su motyvais dėka ciją tarp lyiinio subejkto ir poetui pavyksta žinomam žodžio. Kartu K. Platelis iš ir velkasi Egipto kryptim tiniškumą — tai liudija ir BUF", feeriška 3 komedijų misterija. miesčioniško skonio kilimė lieka pasirinktos epinės tona nuskriejančių rogių provėžom naujosios K. Platelio publi Balandžio 11, 12 d. — H. Ibsenas, „PERAS GIUN kacijos. Poezijoje gali būti liui ant sienos (eil. „Kilimė cijos tėkmėje, kuri padeda tarsi barškutis. piktnaudžiaujama kalba, prie TAS". lis ant sienos") ar torto gul kurti tokį būdingą poetui pla Panašūs epizodai yra nete mone ir poetinės refleksijos bei (eil. „Gimimo diena“) su tų, nesuvaržytą meninį vaiz Balandžio 23, 25, 26 d. — Aristofanas. „PLUTAS", kurti savitą estetinį lauką, dą. Poetas paklūsta epinės kę ryšio su eilėraščio kon objektu, lygiai taip pat gali komedija. įprasminti. Kaltais toks nau kalbos dėsniams, jis neskuba tekstu arba šis ryšys yra ne būti forsuojamas ir bendrasis Bilietai parduodami Universiteto knygyne (Uni dojimasis kultūriniais moty slopinti ritmiško kalbėjimo, leistinai sutrūkinėjęs. Egipto, estetinis pasirinkimas. Visais vais pereina į eksperimenta kuriame painūs metaforų jun karaliaus Erodo, Hartmano panašiais atvejais nukenčia versiteto 5) nuo H iki 19 vai. ir prieš spektaklj. vimą poetine forma, kultūri giniai natūraliai įauga į tra fon Aue vardai šiame eilė pati poezija. Norisi tikėti, nio palikimo dalimi. Pavyz dicinio potėpio vaizdą, tuo raštyje likę stilistine poza. kad K. Platelis vienaip ar ki Spektakliai vyks Teatro salėje (Centriniai rūmai). džiui, eilėraštis „Sizifas" ta suteikdamas žaismingumo pa K. Plateliui kenkia pernelyg taip ras jo poezijai natūra Pradžia 20 vai. rytum paremtas žinomo mito čiai kalbos slinkčiai. Šitaip didelis pasitikėjimas intuity liausią atsinaujinimo galimy variacija, tačiau iš esmės ja- yra sukuriama vaizdo plasti- via eilėraščio vaizdų seka, bę.
KONKURSAS
MŪZŲ PAVILIOTI
KONTEKSTŲ SANKRYŽOJE
kviečiami:
NUO VARĖNOS IKI DUBIČIŲ Universiteto kraštotyrinin kai dažnai būna kartu. Kiek vieną ketvirtadienį skelbimai sukviečia juos į VPF krašto tyros skyriaus užsiėmimus, pirmadieniais visi susibėga mokytis liaudies dainų, rate lių, šokių (šioms pratyboms išradingai vadovauja klubo veteranė Daina Gapšytė, tal kinama armonikieriaus Klau dijaus Driskiaus), neretą šeš tadienį ar sekmadienį traukia tai vakaronėn, tai žygin po Vilniaus apylinkes, tai kokion nors talkon. Tik įskaitoms prasidėjus nutraukiamos paskaitos ket virtadieniais ir savaitgalio iš vykos, o prieš pat sesiją ir pirmadieniniai pasidainavi mai. Viskas turi pabaigą — prabėga ir įtemptas sesijos mėnuo. Miela vėl susitikti su senais gerais bičiuliais. Tie kraštotyrininkai, kurie pamė go nuo mokslų ir nervingos
Gruodžio mėnesį naujus mokslo metus pradėjo Uni versiteto parengiamasis sky rius, šiemet turintis 200 klau sytojų. Pasakoja skyriaus ve dėjas A. Berenis. — Gerbiamas vedėjau, su grįžkime minutėlei į mokslo metų pradžią. Į kokias spe cialybes buvo paduota gau siausiai pareiškimų? Kur daugiausia priimta? — Kaip ir Universiteto dieniniame skyriuje, daugiau sia norinčiųjų klausytis pre kybos ekonomikos, istorijos, teisės, medicinos paskaitų. Šiemet priimta klausytojų į visas Parengiamojo skyriaus specialybes, išskyrus rusų, anglų, vokiečių, prancūtų kalbą ir literatūrą, psicholo giją ir ekonominę kiberneti ką. O štai matematikos, geo logijos niekas ir nenorėjo studijuoti. Į žurnalistikos, fi zikos specialybes paduota tik po vieną pareiškimą. Vienas klausytojas ir priimtas. Didžiausia šių metų naujo vė: praplėstas specialybių
DĖSTYTOJŲ IR DARBUOTOJŲ SPARTAKIADA Sausio mėnesį prasidėjo Universiteto dėstytojų ir dar buotojų spartakiada, kurią organizuoja profsąjungos vie tos komitetas. Nuo 1971 me tų šios spartakiados vyr. tei sėju yra Universiteto profsą jungų vietos komiteto narys, Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojas E. BODINDORFAS. Jį ir paprašėme papasakoti apie spartakiadą. — Universiteto dėstytojų ir darbuotojų spartakiada, be
„YPATINGOS SVARBOS UŽDUOTIS“
miesto skubos atsipūsti su kuprine ant pečių, patrauks kur toliau nuo Vilniaus. O jei sesija vyko birželį, tai — tik į miškus. Pernai būrelis Universiteto kraštotyrininkų keliavo po Gudų girią maršrutu Varėna — Pavuosupė — Kašėtos — Rudnia — Krokšlys — Paramėlis — Duoičiai, kurio di džioji dalis vingiavo palei Įstabiąją Ūlos upę. Ūlos išta kos — pelkėtose Baltarusijos lygumose. Iki Dubičių upė vadinama Pelesa. Iki XIX a. vidurio Zabolotė ir Nočia su darė Katros aukštupį. Tačiau srauni, giliau įsigraužianti į smėlėtą lygumą Ūla nurungė Katrą: perkirto vandenskyrą tarp šių upių, nuleido keletą ežerų, pasisavino dalį Katros vagos ir minėtus jos intakus. Ūlos baseino plotas padidėjo beveik dvigubai, o ji pati pelnė upės grobikės vardą.
Žygio dalyviai, vadovaujami klubo vettrano Viktoro Dagio, susipažino su apylinkių gamtos ypatumais, sužinojo, kas ir kodėl saugoma Čepkelių raisto rezervate, grožėjosi etnografiniais dzūkų kaimais, pabirusiais Ūlos slėnyje. Rudnioje iki XIX a. vidurio veikė geležies liejykla, žaliavai naudojusi vietinių balų rūdą. Vietovės garsios revoliuciniais įvykiais. Dubičiuose 1853 m. įvyko sukilėlių, vadovaujamų L. Narbuto, mūšis su caio kariuomene (lietuvių kovoto-
Pakeliui į tikslą skaičius ir padidintas klausy tojų kontingentas nuo 175 iki 200. O skirtumas tarp pareiškimų skaičiaus, paduo tų į Universiteto dieninį skyrių ir parengiamąjį — žy mus! Viena iš priežasčių, turbūt, yra ta, kad jauni dar buotojai nepakankamai infor muojami apie Parengiamąjį skyrių. — Prašyčiau papasakoti apie šių metų naujoves mo kymo procese. — Pagerėjo skyriaus mate rialinė bazė. Gavome dau giau auditorijų. Baigiami ruošti išplėstiniai mokymo ir kontrolės planai. Sudaryti ka lendoriniai planai savaitei. Gavome teisę naudotis llngafoniniu kabinetu, padedančiu geriau išmokti užsienio kal bų. — Paskaita, turbūt, ir to liau liks pagrindine mokymo
abejo, yra populiariausias sporto renginys tarp mūsų aukštosios mokyklos dėstyto jų ir darbuotojų. Palyginti su praėjusiais metais šių metų spartakiada yra pati masiš kiausia. Joje dalyvauja 11 fa kultetų, taip pat Administra cijos, Fizinio auklėjimo ir Karinės katedros komandos. Spartakiados programoje yra 7 sporto šakos: krepšinis, tinklinis, stalo tenisas, plau kimas, šachmatai, šaškės ir šaudymas. Daug varžybų vy ko studentų žiemos atostogų metu. Jau paaiškėjo pirmieji čempionai: Medicinos fakul
forma? — Taip, bet be jos dar galima paminėti seminarus ir laboratorinius darbus. Ap skritai, mūsų skyriaus klau sytojai kartoja vidurinės mo kyklos kursą, rašo kontroli nius darbus, literatūrines te mas. Negalima sakyti, kad tai šimtaprocentinis viduri nės mokyklos darbas. Galima įsivaizduoti taip: aukštosios mokyklos seminaras plius vi durinės mokyklos kursas. — Sakykite, j kokias dis ciplinas labiausiai kreipia mas dėmesys? — Intensyviausiai moko masi pasirinktos specialybės dalykų. Kartojamos discipli nos, įeinančios į stojamųjų egzaminų programą. Kaip ir visi Universiteto studentai Parengiamojo skyriaus klau sytojai mokosi visuomeninių mokslų, dalyvauja fizinio la
tetas (šachmatai), Matemati kos fakultetas (šaškės) ir Fi zinio auklėjimo katedia (krepšinis). Spartakiadoje iš aiškinamos ne tik geriausios komandos, atskiri sportinin kai, bet ir išrenkami kandi datai į LTSR švietimo ir mokslo įstaigų profsąjungos spartakiadą. — Kurie fakultetai geriau siai pasiruošė spartakiadai? — Manome, kad pagrindi nė kova dėl pirmosios vie tos vyks tarp Matematikos, Medicinos jr Fizikos fakulte tų. Sėkmė lydi tuos fakulte tus, kuriuose dirba puikūs sporto organizatoriai. Tai — S. Plaušinaitis (Filologijos fa kultetas), L. Kuliominas (Fizi kos fakultetas), V. Lapinskas (Medicinos fakultetas), A. Lenkšas (Matematikos fakul tetas), J. Zasas (Ekonominės kibernetikos ir finansų fakul tetas), N. Karvelis (Chemijos fakultetas), A. Bagdonas (Is
Šio filmo režisierius — TSRS liaudies artistas, Vaistybl nės premijos laureatas Jevgenijus Matvejevas, Jo vardai plačiai žinomas žiūrovams. Aktoriaus ir režisieriaus kjįl ryba patraukia savo nuoširdumu, patriotizmu. Per ketvi tl amžiaus jis sukūrė daug savitų, nepakartojamų, įsiminti-l nų paveikslų. Dauguma jų — mūsų amžininkai, žmonės ! drauge su tarybine liaudimi praėję kūrimo jr pergalių ke lią. Jie kovojo pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų metais kūrė kolūkius ir statė užtvankas, kovojo su suirute. Tarp jų atsidavęs partijos reikalui Makaras Nagulnovas iš „Pakeltos velėnos", generolas Šapovalovas iš „Aukšto laipsnio", didelės statybos direktorius Dobrotinas iš „Sibi rietės“, kolūkio pirmininkas Deriuginas iš kino dilogijos „Žemiška meilė" ir „Likimas". Naujas spalvotas dviejų serijų režisieriaus J. Matvejevo filmas „Ypatingos svarbos užduotis" sukurtas pagal B. Dobrodejevo ir P. Popogrebskio scenarijų. Filmo pagrindų paėmęs vieną realią istoriją — aviacijos gamyklos evakuaciją ir darbą sunkiomis karo sąlygomis — J. Mat vejevas sukuria apibendrintą liaudies žygdarbio paveikslą. Tai filmas apie žmones, kurie sunkiausiomis sąlygomis daug valandų nepalikdavo cecho, kurie alkani, nemiegoję stodavo prie staklių, kad pakeistų į frontą išėjusius vyrus, vaikus, tėvus. Jų žygdarbis prilygo žygdarbiui fronte. Ir jėgų jiems suteikė meilė Tėvynei, tikėjimas Pergale. Pagrindinį vaidmenį atliko pats režisierius Jevgenijus Matvejevas. Filme vaidina — Liudmila Gurčenko, Vladi miras Samoilovas, Nikolajus Kriučkovas, Valerija Zaklunaja, Jevgenijus Kindinovas.
jams miestelyje pastatytas paminklas). Didžiojo Tėvynės karo metais Dubičių, Paramėlio apylinkėse kovojo Matrosovo, Kotovskio, „Už Tarybų Baltarusiją" partizanų būriai, Kraštotyrininkai apžiūrėjo Kotovskio būrio, veikusio kaimyninėse Baltarusijos apylinkėse (už Katros upės), žeminę. Kraštotyrininkų žygiai visuomet žavi puikia nuotaika, betarpišku bendravimu, linksmais nutikimais. Šio žygio dalyviai prisimins, kaip 14 kilometrų ėjo smėlėta miško kvartaline, o Regina vis kly kė, pamačiusi kiekvieną drie žą (gyvatė!), kaip vidurnak čio tamsoje ieškojo apsi prausti tinkamos vietos (vie nur karviųgirdykla, kitur varnalėšos virš galvos — jo kio žmoniško pliažo!). O nak vynė daržinėje ant šieno (ties Aliaus galva, už sienos vis ambrijo šuo), o siaubin gai linguojanti pieva palei Ūlą (tuoj įsmuksimi).. . Gi rios laukymėje Voldis išsi traukdavo lūpinę armonikėlę ir tarp kuprinių pasileisdavo poros... K. TUNKŪNAS V. DAGIO nuotraukos.
vinimo pratybose. — Gerbiamas vedėjau, kaip Jūs apibūdintumėte Pa rengiamojo skyriaus reikšmę tolesnėms studijoms stacio nare? — Mūsų uždavinys — pa dėti pirmaujančiam jaunimui pasirengti studijoms Univer siteto dieniniame skyriuje. Ypač tai liečia vaikinus, grį žusius iš tarnybos Tarybinė je armijoje. Daugelyje fakultetų džiau giasi mūsų „parengtlnukals“. Mes didžiuojamės buvusia mūsų klausytoja LTSR Aukš čiausiosios Tarybos deputate, Istorijos fakulteto studente Henrita Pautienyte, studentų profsąjungos komiteto pirmi ninku Istorijos fakulteto stu dentu Vydu Medeišiuml, Maskvos aspirantūroje pa skutinius metus besimokan čiu Romu Valkausku. Galima paminėti daug gerų studentų, komjaunimo aktyvistų — buvusių mūsų klausytojų. — Ačiū už pokalbį. Lina KASABUCKAITĖ I
♦ * *
Kviečiame žiūrėti naują meninį filmą „Ypatingos svaibos užduotis"! Vasario 15 d. 19 vai. „Lietuvos", „Lazdynų", „Draugys tės” kino teatruose sąjunginė filmo premjera. Vasario 16—22 d. „Vilnius“, 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 vai. Vasario 16—22 d., „Lazdynai", 11.45, 14.30, 17.15, 20 vai. Vasario 16—19 d., „Draugystė ', II, 15.30, 18.30 vai. Vasario 23—26 d., „Pionierius", 15.30, 18.15 vai. Vasario 17 — kovo 1 d., „Tėvynė", 12, 15, 17.45, 20.30 vai. Vasario 27 — kovo 1 d., „Aušra", 11.30, 14.30, 17.15, 20 vai. Kovo 2—8 d., „Planeta", 11.30, 14.10, 16.50, 19.30 vai.
'Mlaunai Vasario 21, 22 d. Teatro salėje (Universiteto 3) įvyks Universiteto kiemo teatro spektaklis — J. Marcinkevi čiaus „KEISTUOLIŲ AKADE MIJA“. Pradžia 20 vai. Bilietai parduodami Uni versiteto knygyne (Universi teto 5) nuo 11 iki 19 vai. ir prieš spektaklį.
dicinos fakulteto studentui Mindaugui LAPINSKUI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790627, išduotą Me dicinos fakulteto studentu: Mindaugui PETRULIONIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 760282, išduotą Fi zikos fakulteto studentui Henrikui GRUŠUI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 771501, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei Re Dingusį studento pažymėji ginai VITĖNAITE1, laikyti ne mą Nr. 781312, išduotą Pre galiojančiu. kybos fakulteto studentei Irenai PLEDAITF.I, laikyti ne Dinųusį studento pažymė galiojančiu. jimą Nr. 770249, išduotą Matematikos fakulteto stu Dingusį studento pažymė dentei Meilei MISEVICIOTFI, jimą Nr. 790606, išduotą Me laikyti negaliojančiu.
torijos fakultetas). Malonu, kad drauge su jaunais dėsty tojais ir darbuotojais sportuo ja ir veteranai: Medicinos fakulteto prodekanas doc. M. Administracijos kolek Sakalinskas, Pramonės ekono tyvas nuoširdžiai užjau mikos fakulteto dekanas doc. čia prorektorių prof. Jo ną GRIGONĮ dėl brolio V. Grigoras, Ekonominės ki mirties. bernetikos ir finansų fakulte to dekanas piof. J. Mackevi čius ir prodekanas doc. R. Bartaška. Pramonės ekonomikos — Kas padeda organizuoti fakulteto darbo ekonomi kos specialybės II kurso spartakiados renginius, kokie sunkumai iškyla? — Vis daugiau fakultetų 2 Krupės studentai ir ku dalyvauja spartakiadoje. To ratorius nuoširdžiai už dėl trūksta teisėjų. Organi jaučia Llusę TIMOFEJE| VĄ dėl tėvelio mirties zuoti spartakiadą padeda Fi Nuoširdžiai užjaučia zinio auklėjimo katedros dės me Filologijos fakulteto tytojai A. Šidlauskas, V. Ja Vokiečių kalbos ir litera ras, M .Jadzinskaitė, A. Pet tūros specialybės III kur so studentę Ireną MACVkevičius, S. Kričala. Mums T® dėl tėvo mirties. talkina ir sporto entuziastai: J. Maskeliūnas, A. Baubinas Vokiečių filologijcs katedra (Medicinos fakultetas), taip Kurso draugai Ir pat A. Lenkšas, L. Kuliomi kuratorė nas ir kt.
I
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <Tapn6nHBC cryAenTac» (uConeTcnnū cryAenT#). Opran uapTKOMa peKTopaTa, KOMHTera AAKCM, nporįncoMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacaoro 3naMeBn ■ ApyncOu HapoAos BHABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. Bimųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom lubnce.
Istorijos fakulteto de kanatas partijos Ir dar buotojų profsąjungos biu rai nuoširdžiai užjaučia žurnalistikos katedros e. doc. p. Laimoną TAPI NĄ dėl motinos mirties. Nuoširdžiai užjaučiame doc. Birutę SIMKONIENE dėl motinos mirties. Higienos katedros darbuotojai
Medicinos Ir Gydytoju tobulinimosi fakultetų de kanatai ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Vaikų ligų katedros vedėją doc. Algi mantą RAUGALE dėl mo tinos mirties.
Butų skyriaus darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia pasininkę Vladą AIDUKEVICIENE dėl sesers Anta ninos ankstyvos mirties.
LV 07470 Užs. Nr. 462 Tiražas 4500
REDAKTORE Z. BESASPARYTt