PROLBTAJLAJ, VIENYOTSSI
UAUVBOS scuoenoas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1940 METŲ
1981 m.
kovo 27 d.
Nr. 10(1149)
Kaina 2 kap.
SVARSTOMI SUVAŽIAVIMŲ NUTARIMAI
MUSŲ SVEČIAI
Kovo 23 d. Universiteto administracijos partinės organizacijos susirinkime buvo aptarti TSKP XXVI ir LKP XVIII suvažiavimų nutarimai ir Administraci jos partinės organizacijos uždaviniai juos igvvendi nanL Pranešimą šiuo klau simu perskaitė partinės organizacijos sekretorė B
„Tai, kad dvasinis tary binės visuomenės gyveni mas vis Įvairėja ir turtėja, — be abejo, yra mūsų kultūros veikėju, mūsų li teratūros ir meno nuopel nas. Tarybiniame mene kyla nauja veržli banga Pastaraisiais metais — be je, visose respublikose — pasirodė nemaža talentin gu kūriniu." (Iš TSKP Centro Komiteto ataskaitinio pranešimo TSKP XXVI suvažiavime)
Krakauskienė. Diskusijose dalyvavo komunistai P. Eigminas, I. Ragelienė. L Gašlūnas, B. Burkauskas ir kiti. Svarstytu klausimu bu vo priimtas nutarimas ir patvirtintas priemonių ir renginiu planas.
„T S" inf.
UNIVERSITETE LANKĖSI
Vengrijos Liaudies Respub likos vadovaujančių partinių ir valstybinių darbuotojų, be simokančių Visuomenės moks lų akademijos prie TSKP CK kursuose grupė. Svečiai lan ku Alfonsu Maldoniu ir kalbėta ir apie lietuviu li savo pasisakymą. Lietuvos TSR Aukščiausio teratūrą, jos problemas ir Draugas V Burkauskas kėsi Fizikos fakultete, apžiū Universiteto visuomenės sios Tarybos Prezidiumo sunkumus. Numatyta res skaitė paskaitą apie tarp rėjo Komjaunimo muziejų,
mokslu katedrų dėstytojai, fakultetu ideologiniu ko misijų pirmininkai. Moks linės bibliotekos darbuoto jai ir komjaunimo aktyvas dalyvavo susitikime su TSKP XXVI suvažiavimo delegatu Lietuvos TSR Ra šytoju sąjungos pirminin-
juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoju Vytu Bur ka usku. LTSR Rašytojų sąjungos pirmininkas A. Maldonis papasakojo apie nūdienos literatūrą, jos vietą gyve nime. paminėjo, kad TSKP XXVI suvažiavime buvo
OLIMPIADOS PROGRAMOJE FIZIKA
turi įvykti iki balandžio 30 dienos). Šiuo metu nugalėtojai ruošia referatus, kurių temos labai įvairios. Tarp jų: „TSRS žymiausi fizikai", „Fizika Vil niaus universitete”, „1980 me. tų Nobelio premijos laureatai — fizikai”. Bet daugelis fizikų pasinaudos jiems duota teise — rašyti referatus laisvai pa sirinkta tema, o tai rodo, kad studentai jau išmoko savaran kiškai mąstyti ir dirbti. Apie olimpiados dalyvius papasakojo Fizikos fakulteto docentas V. Ivaška. Jis pami nėjo IV kurso fiziką G. Dau nį, jau ketvirti metai nuola tinį olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga" nugalėtoją. Pažymėtina tai, kad 1980 metų respubliki niame olimpiados ture • G. Daunys Iškovojo III vietą. Do centas V. Ivaška ypač gyrė antrakursius fizikus G. Janu šauską u R. Plkšrj, kurie įveikė visas kliūtis, išsprendė visus uždavinius. Norėčiau priminti, kad R. Pikšrys yra 1980 metų respublikos fizikų olimpiados nugalėtojas. Gerai, kad olimpiados daly vių skaičius nėra normuoja mas: kiekvienas turi teisę Iš bandyti savo jėgas, patikrinti, kaip pasiruošę savarankiškam darbui. Patys fizikai tvirtina, kad šie konkursai padeda la vinti atmintį, gerina orienta ciją, moko analitiškai mąstyti, apibendrinti. O visa tai tobu lina mokslininkų ir pedagogų rengimą, kelia jų kvalifikaci ją. 4 Eva MOLCADSKYTĖ
Nuo 1977 metų respublikos aukštųjų mokyklų studentai dalyvauja Sąjunginėje olim piadoje „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Olim piada padeda toliau gerinti specialistų ruošimo kokybę. Vilniaus Universitetas siekia, kad kuo daugiau studentų da lyvautų šiose olimpiadose. Dėl to yra įvairinamos organizavi mo, propagavimo, apdovanoji mo formos. Šių metų kovo 15 dieną Universitete vyko fizikos olimpiada fizikos specialybės ir kitų technikos specialybių (matematikos, chemijos, medi cinos, geologijos, ekonominės klberneukos) studentams. Fizi kos olimpiadoje geriausiai pa sirodė medikai, jie vieninteliai rado teisingą atsakymą j klausimą: „Kodėl medicinos termometras šyla gana ilgai, o nukrečlamas — per kelias se kundes!" Medikų sėkmę iš dalies lėmė u šio fakulteto dalyvių gausumas: kolektyvas — tai jėga. I olimpiados ture nugalėto jais tapo 10 fizikos specialy bės studentų, tai: K. Stallūnas (I k.), G. Janušauskas (II k.), R. Pikšrys (II k.), J. Petrauskas (UI k.), S. Sokoiovas (UI k.), V. Jankauskas (IV k.), G. Daunys (IV k.). Minėtus studentus vertini mo komisija išrinko dalyvauti R — respublikiniame — olim piados ture, skirtame TSKP XXVI suvažiavimui (II turas
S. M. BALANDŽIO 1 D. B. DVARIONO MUZIKOS MOKYK LOJE (T. KOSCIUŠ KOS 13) ĮVYKS UNI VERSITETO PARTI NĖS ORGANIZACI JOS ATVIRAS SU SIRINKIMAS „TSKP XXVI SUVAŽIAVIMO IR LIETUVOS KP XVIII SUVAŽIAVIMO NU TARIMAI IR UNIVER SITETO PARTINĖS OR GANIZACIJOS UŽDĄVINIAI JUOS ĮGY VENDINANT" PRADŽIA 16 VAL.
publikoje įsteigti naują leidykla. —TSKP XXVI suvažia vimas nuteikia naujam darbui Manau, jog teisin gos to proceso išvados ga li skatinti mūsų literatūros augimą, asmenine inicia tyvą. — taip poetas baigė
susipažino su senojo Universi teto architektūros ansambliu, biblioteka. Grupę lydėjo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komi teto I sekretorius C. Slyžlus ir sekretorė G. Saltenienė. „T S" inf.
tautine padėti. Pranešėjas pirmiausia apibūdino pa saulio atsiliepimus, atgar sius apie Tarybų Sąjungos komunistu forumą. Buvo aptarta nemažai aktualių tarptautiniu klausimų.
Elona JANULYTĖ
KUR SLYPI SĖKMĖ? Mokslo pirmūnas. Vi kursis Kęstas VITKAUS suomenininkas Aktyvis KAS, fakulteto komjauni tas. Šiuos žodžius galime mo biure atsakingas už vi pasakyti, apibūdindami suomenine politine prakti vos ne kiekviena Istorijos ką. fakulteto komjaunimo biu — Dirbdamas visuome ro narį. Daugelio iš j u nini darbą, kiekviena die nuotraukas matome lento ną susiduri su žmonėmis je su užrašu „Mūsų ge daugiau bendrauji, susipa riausieji“. Tačiau kaip pa žįsti. O tai, aišku, priver vyksta derinti moksli’ ir čia pasitempti, nes kaip visuomenini darbą, juk galėsi reikalauti iš kitu abu reikalauja laiko, o pats nebūdamas pavyzdžiu. viską taip norisi atlikti O be to, pastebėjau, kad gerai? Mes žįpome, kad ■kuo daugiau dirbi — tuo jiems tai pavyksta, nes daugiau stengiesi padaryti. tarp komjaunimo aktyvis Ir pavyksta... O laiko tu nėra skolininku, iu stu komjaunimo darbas atima dijų knygelėse tik geri ir tikrai nemažai, tik reikia labai geri Įvertinimai, dės stengtis, visa tai protingai tytojai atsiliepia apie juos derinti. Negalima juk ats’kaip apie stropius, parei duoti vien tik mokslui, ai gingus studentus. Tai kur tik darbui biure. vis dėlto tos sėkmės pa Visi mes — busimieji specialistai: archeologai slaptis? — Penketai įpareigoja, gidai, psichologai, pedago — atsako istorijos specia gai. Taigi svarbu, koki ži lybės III kurso studentas nių bagaž; išsineš diplo fakulteto komjaunimo biu mantai iš Universiteto. O ro sekretoriaus pavaduoto jei dalis mokslui ar sava jas Saulius KAUBRYS, — rankiškam darbui skirte susidaro lyg ir toks komp laiko buvo atiduodama vi leksas — neleisti sau išlai suomeniniam darbui? Ar kyti egzaminą blogai. Rei pasiaiškinsi būsimiems sa kia ir daugiau pasimokyti vo mokiniams, bendradar ilgiau prie knygų pasėdė biams, kad buvai aktyvis ti. norint užkamšyti per tas. kad dideli dėmėsi sky semestrą susidariusias rei komjaunimo reika „spragąs", nes kam i u ne lams? pasitaiko... O visuomeninis — Ar tu busimasis psi darbas? Ne, jis netrukdo chologas, ar istorikas, ar bibliotekininkas,, vis dėlto jis padeda. Sauliui pritaria ir antra reikės daug bendrauti su
žmonėmis, būti visuome nišku. O dirbdamas biure įgauni tam reikalingus Įgūdžius, — kalba ketvirtakursė psichologė Valda ADOMAITYTĖ, fakulteto komjaunimo biuro sekre toriaus pavaduotoja orga nizaciniam darbui. — O be to, jei tas darbas pa mėgtas. teikia pasitenkini mą, savita malonumą ir tikrai netrukdo mokslui.. Aš visuomeninkė jau nuo vidurinės mokyklos, todėl prie šios veiklos taip pri pratau, kad be jos ir gy venimas tikriausiai atrodvtų tuščias... O kaip pavyko „iškop ti" i fakulteto komjaunime biuro „aukštumas"? Juk tik patys gerie i i; patvs vertieji ten- laukiami. <• >•
— Daug reiškė tai. kad mes abu iš Parengiamojo Skyriaus, — pasakoja vai kinai. —- ten susipažinome su visuomeninio darbe Upiversitete reikalavimais, (pamatėme, kas ko vertas. Nes būna ir taip, kad vi durinėje mokykloje ar pir mame kurse sužibę lyde riai vėliau, žiūrėk, ir nuiUanksta, o iškyla visai ki ti tikrai gabūs ir sugeban tys derinti aktyvumą su mokslu. O Parengiamaja me kiekvienas maždaug .pamatė savo galimvbes Universitete ir i pirmą kursą atėjo jau daugiau ar mažiau „apsikaustęs". O i darbą biure Įtraukė draugai, ruošdami sau pa mainą. Kiekvienas aktv(Nukelta Į 2 psi.) „ r