Siame NUMERYJE: PASKAITŲ LANKY MAS — KIEKVIENO STUDENTO PAREIGA. XXX
VIKTORINA „TSRS — TAIKOS TVIRTOVE" BAI GĖSI. XXX
SPORTO KRONIKA VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m.
balandžio 10 d.
Nr. 12(1151)
XXX
„TELESKOPAS" ŽVALGĖ.
APSI
Kaina 1 kap.
Universitete vyko vokiečių kalbos olimpiada. Aktyviau siai joje dalyvavo lituanistai. Olimpiados užduotys nebuvo lengvos: išversti visuomeni nį politini tekstą „Aparteldo politika", parašyti atpasakoji mą apie Erlchą Vainertą, at sakyti Į klausimus buities te momis, parašyti rašinėli apie Vokietijos Demokratinę Res publiką. Studentai sėkmingai susidorojo su užduotimis: ge rai suprato tekstą, sumaniai parašė rašinėli. Lituanisčių J. Jakelaitytės (I kursas), R. Grėblikaltės (III kursas) ir O. Kanapeckaltės darbus komisija pripažino ge riausiais. Vokiečių kalbos dėstytoja docentė T. Pajau jienė patenkinta merginų ži niomis, sugebėjimu orientuo tis, atsakyti j nežinomus klau simus. Užsienio kalbos mo kėjimas studentams labai rei kalingas.
UNIVERSITETUI _ 111 VIETA UNIVERSITETO KOLEKTYVUI KOVO MENESIO 31 DIENĄ BUVO IŠKILMINGAI ĮTEIKTAS TSRS AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJOS IR ŠVIETIMO, AUKŠTŲJŲ MO KYKLŲ IR MOKSLO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS CENTRO KOMITETO GARBES RASTAS, IŠKOVOTAS 1980 METŲ SĄJUNGINIA ME SOCIALISTINIAME LENKTYNIAVIME IR PI NIGINE PREMIJA. APDOVANOJIMĄ ĮTEIKĖ TSRS AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERI JOS KOLEGIJOS NARYS. VISUOMENĖS MOKSLŲ DĖSTYMO VALDYBOS VIRŠININKAS ANATOLI JUS KORŠUNOVAS. PO APDOVANOJIMO UNIVERSITETO KOLEK TYVĄ PASVEIKINO LIETUVOS AUKŠTOJO IR SPE CIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTRAS PRO FESORIUS H. ZABULIS. UNIVERSITETO REKTORIUS PROFESORIUS J. KUBILIUS PADĖKOJO VISO KOLEKTYVO VARDU UZ GARBINGĄ APDOVANOJIMĄ.
Elvyra ZEIŽIENE
Kad laikytų šventa... ...Gydytojo profesiją nuo konferencijos už š| darbą Kęs seno laiko šventa. Nes šio tutis taip pat parsivežė ant žmogaus rankose — kitas rąją vietą. žmogus, nes gydytojo rankos — Ruošdamiesi labai daug tvirtina žmogaus gyvybės siū eksperimentavome, darėme bandymus su šunimis. Mes vie lą. — Stodamas j pediatriją, vi ni respublikoje turim tokią sai nepažinau gydytojo darbo. stiprią eksperimentinę bazę, — O dabar, įpusėjus penktam pasakojo Kęstutis.—Tik... būkursui, žinau, kad klaidos ne na gaila tų keturkojų... Pa padariau, — kalba Kęstutis matai, kaip „prabunda" po Versockas. operacijos, — tylomis džiau Aštuntoje klasėje labiausiai gies. patiko anatomija. Baigęs Vil Dabar Kęstutis su draugais niaus 40-ąją mokyklą aukso ruošia darbą šals metais vyk medaliu, Kęstutis nedvejojo: siančiai konferencijai. nunešė dokumentus j Medici — Norime neblogai pasinos fakultetą. rodytL.. — Įstoti buvo visai nesun Kad pasiekti gerų rezutatų, ku, — prisimena, — pirmasis daug reikia padirbėti. Laisves egzaminas buvo mano mėgs nė diena — paaukoja ją dar tama fizika. Ir studijuodamas bui. O be šio jau treti metai vai retkarčiais pagalvodavau apie kinai rašo darbą vaikų chirur Ją... Paskui — darbas Studentų gijos srityje, daug dirba ir mokslinėje draugijoje ir abe nemaža tikisi. Baigti galvoja jonių neliko. SMD laisvomis kitais metais. Tema (domi ir nuo paskaitų valandomis ta labai reikalinga, bet kol kas po neatskiriama dalimi. Per ji — autorių paslaptis. tuos kelis metus padaryta Veikla SMD Kęstučiui pa daug darbų, nemaža jų tapo dėjo Įsigyti daug gerų drau SMD konferencijų prizinin gų. Medicinos fakulteto SMD kais. nariai draugauja su Rygos Sėkmingiausia buvo SMD medicinos instituto bendra trisdešimt antroji konferenci minčiais. ja. Du darbai, kurių bendra — Keletą kartų buvau Ry autoriumi buvo Kęstutis, pel goje, sužinoti iš draugų yra ai „laurus". Trečiąją vietą ko. Smagu patiems nuva takultete laimėjo „Įgimta ich žiuoti, smagu ir svečius pri tioli" (paruošta su kurso imti. Pirmieji Kęstučio darbai drauge Rima Stašaityte), antrąją — „Ekstraanatoml- buvo atlikti SMD pediatrijos n,s aortos šunlavimas" (už būrelyje, dabar jis — širdies ir medicinos termino — dirb kraujagyslių chirurgijos bū tinės aortos pritaikymas žmo relio „senbuvis“. — Bet pediatrija ir chirur gaus organizme), šiam darbui Kęsutls su bendrakursiu Sau gija? .. — Mano svajonė — tapti liumi Špokevičiumi ir trečio kurso studentu Gintaru RasI- valkų chirurgu. — O kodėl vaikų chirurgu? mavičlumi Įdėjo daug triūso. — Kai stojau Į pediatriją, Antroji vieta Universitete, ant roji respublikos studentų gam norėjau gydyti tik vaikus. tos, technikos ir humanitarinių Kažkas panašaus ir dabar. O mokslų darbų konkurse. Iš chirurgu... Gal todėl, kad Pabaltijo ir Baltarusijos SMD lengvai jauti savo darbo re
zultatus, kad žinai, jog aus tavo rankų gali priklausyti sveikata, net gyvybė. Kartais reikia visai nedidelės opeiaeijos, vos kelias minutes te trunkančios, o be jos valkas negali gyventi. Sakoma, kad išmokyti ope ruoti galima kiekvieną žmo gų, o surasti tą akimirką, kai operacija reikalingiausia, — chirurgo nicHriškumo paslap tis. Ją įminti — neslepiama Kęstučio svaj-nė. — Pabaigus Universitetą, reikės vėl daug dirbti, nes jo kie mokslai neduos kasdieni niu darbu įgyjamo patyrimo. .. .Paskaitos, SMD, šeima, mažoji tėvelio numylėtinė Skaistė... Tas laiko trūku mas privertė atsisveikinti su mėgiamu užsiėmimu — spor tu. — Sportas labai daug davė, Rezu'tatų d de'lų nepasiekiau (Kęstutis kandidatas į sporto meistrus), bet sportuodamas išvažinėjau visą Lietuvą, lan kiausi tolimose TSRS respub likose, Vokietijos Demokrati nėje Respublikoje. Ir dabar Kęstutis apsilanko treniruotėse, stebėdamas lais vąsias imtynes, pats nori iš eiti ant kilimo... Ir atrodo, kad atsisveikinimas su sportu — trumpalaikis, nes Kęstutis mokosi suspėti visur. Neseniai savo seniūną sveikino grupės draugai — Kęstučiui už labai gerą moky mąsi ir visuomeninį darbą paskirta Lenino stipendija. .. .KalBėjom su Kęstučiu apie nelengvai (gyjamą gydy tojo autoritetą, taip reikalingą šios profesijos žmooul. JĮ įgyti — neslepiamas Kęstučio noras. Geras noras. Jeigu no ri, kad tavo profesiją laikytų šventa.
MCSV SVEČIAI Praėjusią savaitę Unlvaisitete viešėjo TSRS lakūnas kosmonautas, dukart Tarybų Sąjungos Didvyris Georgijus, G r e č k a. Šiam žmogui du kartus teko atlikti svarbias užduotis kosminėje erdvėje. Lakūną kosmonautą G. Grečką, priėmė Universiteto rek torius profesorius daktaras J. Kubilius. Susitikime dalyvavo prorektorius prof. dr. A. Blkells, partijos komiteto sekreto rius doc. V. Gobis, Fizikos fakulteto dekanas prof. V. Kybartas. Svečias papasakojo apie mūsų šalies pasiekimus kos minėje erdvėje, apie savo sk rijimus. Draugas G. Grečka susi pažino su mūsų aukštosios mokyklos istorija, apžiūrėjo senojo Universiteto rūmus, pasirašė svečių knygoje.
„T. S." inf.
Balandžio 8 dieną Universi tete viešėjo Panevėžio miesto kraštotyros aktyvas, vadovau jamas miesto kraštotyros sky riaus atsakingosios sekretores R. Rutkauskaitės. Svečiai ap žiūrėjo senuosius rūmus, ap Janina I’RANKAITĖ lankė Komjaunimo muziejų,
pasidalijo patirtimi su Univer ekslibrisų bienalėse. siteto kraštotyros klubo na Knygų ženklus pradėto riais. piešti dar studijuodamas. „T. S." inf. 1968 ir 1971 m. tarptautinių kongresų proga surengtuose tarptautiniuose ekslibrių kon EKSLIBRISŲ PARODA kursuose tapo nugalėtoju. Dvyliktame bendrabutyje eks Laimėjo dvi respublikines ponuojama vilniečio dailinin premijas konkurse, skirtame ko Vinco Kisarausko ekslibri VU bibliotekos ekslibriams sų paroda. sukurti. Žiūrovams autorius pateikė Parodoje eksponuojami eks per 60 darbų. libriai, skirti J. Čiurlionytei, Nuo 1960 metų, baigęs dai L. Noreikai, architektui K. lės instutitą, dalyvauja res Šešelgiui, profesoriui J. Lebe publikinėse, sąjunginėse paro džiui. Asta KUNCAITYTĖ. dose, tarptautinėse grafikos ir