Siame NUMERYJE: SMD KONFERENCIJOSE
XXX mošų
Šventės
ir
TRADICIJOS XXX
AR SUNKU PIRMAKURSIUI? XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. balandžio 17 d.
Nr. 13(1152)
SUSIPAŽINKITE: FANTASTŲ KLUBAS
Kaina 2 kap.
Universiteto svečiai BALANDŽIO 9 DIENĄ UNIVERSITETE LANKĖSI RES PUBLIKOS PARTIJOS IR VYRIAUSYBĖS VADOVAI: LIETU VOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMA SIS SEKRETORIUS P. GRIŠKEVIČIUS, LIETUVOS TSR MI NISTRŲ TARYBOS PIRMININKAS R. SONGAILA, LIETUVOS KP CK SEKRETORIAI N. DYBENKA, V. ASTRAUSKAS, A. BRAZAUSKAS, L. ŠEPETYS, LIETUVOS KP VILNIAJS MIESTO KOMITETO PIRMASIS SEKRETORIUS V. SAKA LAUSKAS, LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS PIRMININ KO PIRMASIS PAVADUOTOJAS K. KAIRYS, PAVADUO TOJAI A. DROBNYS, A. CESNAVIClUS. GARBINGUS SVEČIUS PRIĖMĖ UNIVERSITETO REKTO RIUS PROFESORIUS J. KUBILIUS, PROREKTORIAI J. GRI GONIS, B. SUDAVICIUS, PARTIJOS KOMITETO SEKRETO RIUS V. GOBIS, DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS VIETOS KOMITETO PIRMININKAS I. ŽIBERSKIS. SUSITIKIME BUVO KALBĖTA APIE MŪSŲ AUKŠTOSIOS MOKYKLOS NŪDIENĄ, APTARTOS UNIVERSITETO VYS TYMOSI PERSPEKTYVOS. SVEČIAI APŽIURĖJO SENŲJŲ UNIVERSITETO RŪMŲ ARCHITEKTŪROS ANSAMBLI, LANKĖSI BIBLIOTEKOJE, PASIRASĖ SVEČIŲ KNYGOJE. „T.S." inf.
V. NAUJIKO NUOTRAUKOJE: RESPUBLIKOS PARTIJOS IR VYRIAUSYBĖS VADOVAI UNIVERSITETE.
BALANDŽIO 22 — V. LENINO MINĖJIMO DIENA
Su Lenino vardu Mes niekada nematėme Lenino. Mums neteko klau sytis jo kalbos. Bet žemėje nėra žmogaus, negirdėjusio jo vardo. . . Šiandien jį sutinkame vi sur: išmintingose knygose, talentingose drobėse, iškaltą granito luituose, teatro sce noje ir kino ekrane. Apie jį rašo ir mąsto milijonai. Jo knygos labiausiai skaitomos. Jis genialus filosofas ir ne pakartojamas praktikas. Jis be galo sudėtingas ir pa prastas, kaip tiesa. Lenino gyvenimas, Lenino asmenybė, Lenino pasaulė jauta, Lenino idėjos — tar si neišsenkanti versmė vi siems, ieškantiems būties prasmės ir tikslo. Pergalvojau visą savo gy venimą, kiekvieną žingsnį, kiekvieną valandą. Priėjau išvadą: mes kiekvienas ne jučiom susitinkame su mūsų epochos sąžine, su pačiu didžiausiu Žemėje žmogumi. Taip gali pasakyti daugybė tokių kaip aš, eilinių žmo nių, augančių ir besiformuo jančių JO poveikyje. Mums — studentams, jau nesniosios kartos atstovams — teko didelė laimė gyventi socializmo santvarkoje ir tęsti tėvų pradėtus žygius. Patiems geriausiems studen tams suteikiamos Lenino sti pendijos. .. Šiandien kalbamės su Leni no stipendininkais Jonu Siieikiu ir Vidmantu Strimaičiu. Būti studentu „revoliucio nierium" — tenka tik vienam
iš tūkstančio. Ir tokių Uni versitete tik trylika. Prisibi jojau pokalbio su tokiais studentais. Pasirodo, būgš tauta be reikalo: atviras ir draugiškas Jono žvilgsnis nuramino mane. Gal todėl šiam „mokslo vyrui" simpa tija gimė iš karto... Sun kiau j rimtą pokalbį pasi nerti buvo su Vidmantu. Jo linksmi pokštai ir trykštan tis optimizmas trukdė kalbė ti apie rimtus dalykus rim tai. Bet tai — jau charakte ris. .. Mokytis tam, kad žibėtum kitų akyse — žema. Ir tie penketai, manau, ne pavogti, bet uždirbti sunkiu darbu, todėl sąžiningai puikuojasi studijų knygutėse. Paklau siau: — Ar nebijote apvilti draugų? O jeigu vėliau ne pasiseks? Lakoniškas atsakymas: — Aišku, nemalonu. Mokytis labai gerais pažy miais — ne tik garbės ir principo reikalas. Tai, mano manymu, siekimas įveikti vidutiniškumą, tai — reiklu mas sau, nepasitenkinimas tuo, kas padaryta. Abu vai kinai neabejingi geram pasi rengimui, su kurio pagalba tik ir įmanoma pasiekti ką nors nauja ir tuo padaryti savo gyvenimą reikšmingą kitiems, o kartu ir sau pa čiam. Gilios žinios užtikrina profesinio pasirengimo ko kybę, išplečia žmogaus gali mybes, padidina jo veiklos efektyvumą.
Žmogus kuria save. Žmo gus — tarsi daugiatomė kny ga, kurioje su kiekvienu puslapiu netikėtai veiksmas pakrypsta čia į vieną, čia į kitą pusę. Jame kaip ir knygoje verda gyvenimas. Tą patį galima pasakyti ir apie mokslą. Ilgiau pasėdė jai prie knygų, ilgiau gilinaisi — lauk geresnių re zultatų, patingėjai — kaltink save. Dar studentai sako, kad egzaminai —- loterija, bet čia jau kas kita. Svarbu žinoti savo žinių spragas. Tada yra lengviau įveikti tą nežinojimą. Jonas Šileika „tais senais laikais", kai jis buvo fuksas, net nesvajojo apie Lenino stipendiją. — Viskas buvo netikėtai, — sako Jonas. Aišku, planuoti tokio da lyko — neįmanoma. Kur slypi sėkmė? Tik darbe. Ginčysitės: o kur talentas, ga bumai? Be jų, sutinku, Irgi — nė iš vietos. Jonas, pasirodo, aistringas kino gerbėjas, įdomus ir gi liai mąstantis žmogus. Kaip sakoma, moka kalbėti įvai riomis temomis. Tačiau ne vien kalbėti, bet ir mąstyti. Nenustebau, kai Jonas susi žavėjęs kalbėjo apie filoso fijos paskaitas ir jas dės tančią dėstytoją R. Žičkytę. Dostojevskis, Čechovas ir ... prekyba. Rodos, du ne suderinami dalykai, bet tai aš suprantu savaip: Jonas siekia kiek galima daugiau iš savęs išspausti, be ato
dairos ir gailesčio. Kuo dau giau — tuo geriau. Lenino stipendininkas turi būti vi sažinantis, kitaip tariant, „mokslo guzas? Daug žinoti privalo kiekvienas studen tas. Tipiškas Lenino stipendi ninko paveikslas kinta, kai su juo susipažįsti. Visuome nės gyvenimas paliečia patį kiečiausią mokslo vyrą. Skirs tant visuomenines pareigas, Jonui atiteko atsakingos gru pės proforgo pareigos. Jo nas, pats to nejausdamas, padeda draugams atrasti sa vyje jėgų pačiu kritiškiau siu momentu. Bet ar tai visi pajaučia? Jonas Šileika visur ieško grožio. Iškojimai tę siasi, ir nežinia, kada jie baigsis, o kad Lenino sti pendininkas turi gerą vardą, ar ne byloja apie nuostabią pergalę? Vidmantas Strimaitis — jau diplomantas. Skaičiuoja mos paskutinės studijų die nos. Tačiau su studentais Vidmantas neišsiskirs. Pir moji darbovietė — VU fizi kos fakultetas. Ar patenkin tas tokiu paskyrimu? Įdomu būtų išgirsti diplomanto nuo monę apie mokslą? — Kiekvienas turi susi kurti savo požiūrį į mokslą. Pajusti, kad įdomu mokytis. Aš irgi galėjau išmokti dau giau, negu išmokau, — pri sipažįsta ir keistai sutrinka Vidmantas. Sakoma, nepakeičiamų žmonių nėra, todėl visuome ninė veikla gal ir nenuken tės — ateis nauji žmonės. Bet jaunesnieji draugai pri simins, kad fizikų dienai ne mažą organizacijos gabumų krepšį padovanojo ir šis juodaplaukis, guvių tamsių akių vaikinas. Milda PALIULYTĖ
ŠAUNIAI PADIRBĖSIME! .Reikia gerai įsigilinti į „komunistinių šeštadienio talkų" reikšmę, kad iš šios didžiosios iniciatyvos gautu me visas praktiškas milžiniš kos svarbos pamokas, kurios iš jų išplaukia". V. LENINAS
Našiu darbu šeštadienio talkoje ruošiasi paminėti 111ąsias V. Lenino gimimo meti nes Universiteto darbuotojai ir studertai. Kaip ši tradicija puoselėjama Mūsų Alma Mater, kaip ruošiamasi komunis tinei talkai, paprašiau papa sakoti VU partijos komiteto sekretoriaus pavaduotoją, le nininės talkos organizacijos štabo pirmininko pavaduotoją J. Bagdoną. — šeštadienio talka — graži tradicija, kuriai nuošir džiai pritaria visi darbo žmo nės, studentai, moksleiviai. Lenininė talka — tai ne tik graži ir prasminga darbo šventė. Ji reikšminga ir kaip auklėjimo priemonė. Todėl Universitete vieningai buvo pritarta Maskvos pirmaujan čių įmonių iniciatyvai — ba landžio 18-ąją surengti komu nistinę talką. VU partijos ko mitetas patvirtino rektoriaus įsakymą dėl lenininės talkos organizacinio štabo sudary mo. Štabo pirmininku paskir tas administracijos ir ūkio rei kalų prorektorius P. Eigminas. Taip pat partijos komitetas nutarė: 4. Talkos darbai turi būti organizuojami ir atliekami laisvu laiku. 2. Darbams vadovauja aka
deminės grupės kuratorius, kuris atsakingas už tvarką, drausmę ir saugumo techni kos taisyklių laikymąsi. 3. Visuose fakultetuose su. daryti talkos štabus. — Jūs jau penkti metai organizuojate šeštadienio tal kas. Ar neiškildavo kokių nors sunkumų! — Per šeštadienio talkas ypač išryškėja studentų są moningumas, pareigingumas, entuziazmas. Kupini jaunat viškos energijos Universiteto vaikinai ir merginos darbo nevengdavo niekada. Todėl rimtesnių sunkumų per talką nebūdavo. — Kokius darbus numatyta atlikti šiemet! — Svarbus dėmesys yra skiriamas mūsų sostinės tvar kymui. Apie 3740 žmonių dirbs įvairiuose objektuose: per 2 tūkstančius talkininkų dirbs Vilniaus apželdinimo treste, 200 Matematikos fakul teto studentų tvarkys Lenino aikštę, kiti — skverus, gyve namųjų namų aplinką. Likusio, ji studentų dalis dirbs prie Universiteto centrinių rūmų, prie fakultetų, bendrabučrų, valgyklose, bibliotekose, ūkio skyriuje. Darbo visiems už teks. Manau, kad studentai dirbs ne prasčiau, negu anks tesnėse talkose. Norėčiau pasveikinti Uni versiteto studentiją su artė jančia švente, palinkėti šau niai ir naudingai padirbėti per lenininę talką. — Ačiū už pokalbį. Saulius POVILAITIS
Rugsėjo 1-ąją auditorijų du Visas kursas labai abejingas, ris nedrąsiai praveria pirma sunku išjudinti, jiems niekas kursiai. Vyresniesiems studen neįdomu... Eugenija G.: Jie ne piktybi tams atiranda naujas rūpestis dažnai — kaip sudominti pirmakur niai. .. tik mėgsta sius studijomis, padėti jiems tvirtinti: „viską žinom, viskas adaptuotis. Kokį dėmesį ski nusibodę, nieko naujo nepasa ria Teisės fakulteto studentai kysite. .." Rita M.: . , ,o reikia tik tiek savo kolegoms — pirmakur nedaug, kad įdomu būtų, ir siams? Mokslo metų pradžioje matai, kaip fuksai atgyja, išsi kiekvienai pirmo kurso aka judina. Kalbu ir atsimenu ketdeminei grupei komjaunimo virtakursių organizuotas krikš biuras paskyrė šefus: Ritą tynas. Eugenija G.: Platinam bilie Maziliauskaitę (I grupei), Vac lovą Kochanską (II grupei). tus į koncertus, vakarus... Viktorą Preikšą (III grupei), Kęstą Stasiulį (IV grupei). Daugelis jų — ketvirtakursiai. Šiandien jau galima ap tarti šefavimo rezultatus. Ma no pašnekovai Rita Maziliauskaitė (IV kursas), Kęstas Stasiulis (III kursas), Eugeni ja Gaižauskaitė (II kursas) ir Gintaras Kryževičius (I kur Kęstas S.: Tuos, kurių nie sas). — Kaip fakulteto komĮau- kas neima... nimo biuras padeda pirmakur Eugenija G.: Ne vien, tai siams? dabar išgirsti sakant: „Kai Eugenija G.: Stengiamės su grupės sekretorė dalina bilie pažindinti su aukštosios mo tus, tai neįdomu, o kai tos dvi kyklos reikalavimais, aš pati su ilgais plaukais (Rita ir Eu III grupei organizavau VPP genija), kas kita.“ valandėlę „Universiteto visuo Rita M.: Vis prieina ir meninių organizacijų veikia, klausia, ar neturite bilietų. struktūra, uždaviniai", kur — Kokie pirmakursių žie daugiausia kalbėjom apie mū sų fakulteto organizacijas. mos sesijos rezultatai? Rita M.: M. Mieževičius bu Eugenija G.: Prieš sesiją vo atsakingas už susirinkimą „Akademinė drausmė fakulte buvo surengtas I. kurso stu te". Komjaunimo biuro atsto dentams susirinkimas „Pasi vai eina i kiekvieną pirma tinkant žiemos sesiją", kuria me dalyvavo IV kurso moks kursių susirinkimą. K. Stasiulis ir R. Mazillaus- lo pirmūnai. Jie papasakojo kaltė tvirtina, kad pradžia bu apie sesiją, savo studijas. vo labai sunki, nors ir dabar Fakulteto komjaunimo biu ne ką lengviau, ro sekretorius S. Lileikis: Rima M.: Jie dar nepažįsta Skolininkų pirmame kurse vienas kito gerai. Kiekvienas laiko save asmenybe, o ir į turėjome penkis, bet gal pa mus žiūri kreivai, nepatikliai. vardžių neminėsiu. Kęstas S.: Aš su jais sten Eugenija G.: Labai gerai giuosi draugiškai elgtis, kitaip mokosi A. Abramavičius (I nieko nepasieksi. Reikia mo kėti prie jų prieiti. Trūksta grupė), J. Maculevičius, A. pačių pirmakursių iniciatyvos. Petrauskas, A. Norinkevičius,
AR
(visi iš II grupės) ir E. Snicorius (III grupė). Kęstas S.: Universiteto įvertinimai dažniausiai skiria si nuo mokyklos pažymių, kurie paprastai būna geresni. Tokia jau tradicija, kad Teisės fakulteto pirmakursių pažangumas blogiausias fa kultete. Rita M.: Lankomumas, prie šingai, geriausias, nes fuksams skiriama daugiausia dė Tai grupėje labai jaučiama. Pirmakursio Gintaro Kry mesio. Griežta kontrolė, ir ževičiaus, II gi upės komjau nimo sekretoriaus, nuomonė: Ką čia pasakysi, labai sunku buvo ir tebėra. Viską turė jau daryti pats, o kai šefu paskyrė V. Kochanską, pasi darė lengviau. Tik. .. kas liečia komjaunuolišką veiklą, tai visi grupės draugai ran ka numoja. Išvada: pirmakursiu adap mažiausiai praleista valan tacija turi rūpėti ne tik vy dų be pateisinamų priežas resniesiems kolegoms, kurie čių. dažnai supranta, jog per ma — Kokie, Jūsų akimis, fuk žai laiko skiria pirmakur sai? siams, bet ir patiems pirma Kęstas S.: Po talkos kol kursiams — reikia ir jų ak ūkyje jie grįžo susidraugavę, tyvumo. geriau pažinę vienas kitą. Elona JANULYTE Mano vadovauiamoįe grupė je pastebiu, kad ne tokie REDAKCIJOS PRIERAŠAS: jau prasti vaikai. Toks ių Iš tiesų apie pirmakursių jau amžius, bet mokėk sudo minti, tai, iškilus problemai, adaptaciją, akademinės gru pės kolektyviškumą šnekam jie dažniau atbėga pas šefą, labai daug. Tik tos šnekos o ne pas kuratorių, ar į dažnai lieka pakibusios tolo komjaunimo biurą. kai nuo mūsų Ir ne vienas Eugenija G.: Didžiausia bė studijų draugas, anot teisi da — abejingumas, bet ir ninkų, tvirtina: „viską žinom, amžius — savotiška riba — viskas nusibodę, nieko naujo daugelis pirmakursių vaikinų nepasakysite.. yra atitarnavę Tarybinėje ar Argi tokie ir panašūs da mijoje, kita dalis — ką tik lykai nejtakoja kolektyvo baigę vidurinę mokyklą. Me atmosferos, studentų nuotaikų tų skirtumas neleidžia suar ir pažiūrų J mokymąsi ir vi tėti, tik apie trečius studijų suomeninę veiklą? Apie tai metus persilaužla, pradeda prašytume pasidalyti minti sutapti žinios, interesai. mis ne ' tik pirmakursius ar Kęstas S.: Yra tarp jų ir trečiakursius, antrakursius ar tokių, kurie laiko save pa ketvlrtakursius, diplomantus, našesniais, daugiau „gyveni tačiau Ir grupių kuratorius, mo mačiusiais", iš miesto... dėstytojus.
SUNKU
PIRMAKURSIUI?
SMD konferencijoje... TSKP ISTORIJOS BŪRELYJE Studentų mokslinės draugijos TSKP istorijos sekcijoje buvo perskaityta 19 praneši mų. Studentų darbus vertino komisija, kurią sudarė istori jos daktarė V. Kašausklenė, docentas P. Vikauskas ir IV kurso istorijos specialybės studentas būrelio pirmininkas L. Bakūnas. Svarbiausi verti nimo kriterijai buvo šie: pro blemos aktualumas ir jos pa grindimas, šaltinių panaudoji mas, pranešimo stilius ir dar bo reglamentas. Daugelis studentų skaitė temas, kuriomis domisi jau ne pirmi metai, todėl konferenci joje nagrinėjo tik įdomiausias pasirinktos temos problemas. Reikia pažymėti, kad šioje konferencijoje pakilo klausy tojų ir dalyvių aktyvumas — studentams, perskalčluslems savo darbus, buvo patelkiami jvalrūs klausimai apie jų pra nešimus. Prizininkais tapo ir pirmojo laipsnio diplomais buvo apdo vanoti: III kurso istorijos spe cialybės studentai A. Vyš-
niauskas skaitęs pranešimą tema „Rozos Lluksemburg pa žiūros Lietuvos autonomijos klausimu" ir V. Marcelis — tema „LKP veikla, kuriant antifašistini liaudies frontą, istoriografija“. Antrojo laips nio diplomais apdovanoti IV kurso istorijos specialybės stu dentai V. Motuialtė ir A. Jan kauskas. Trečiojo laipsnio dip lomai buvo įteikti III kurso istorijos specialybės studen tams S. Kaubriui, A. Surbliui, II kurso Istorijos specialybės studentams V. Smetonaltei, A. Guogiui ir K. Vitkauskui. Po to kalbėjo Istorijos daktarė V. Kašausklenė ir būrelio va dovas docentas P. Vitkauskas; būrelio nariai, kurie pasida lino įspūdžiais apie konferen ciją, pasakė, kas, jų nuomone, buvo gerai ir kur dar reikia pasistengti. Savo įspūdžiais pasidalino svečias iš Karagan dos medicinos instituto — Sergejus Filinas. Būrelio veik lą apžvelgė diplomantė N. Geležauskaltė. Kęstutis VITKAUSKAS
GAMTOS FAKULTETE Kovo 25—27 dienomis fa kultete vyko XXXIII studen tų mokslinės draugijos konfe rencija. Studentų buvo skai tomi geografijos, klimatologi jos, geologijos, zoologuos, genetikos, mikrobiologijos ir kitų sričių pranešimai. Bota nikos sekcijoje buvo spren džiamos gan įdomios ir ak tualios problemos. Svarstyme dalyvavo sekcijos mokslinis vadovas profesorė M. Natkevičiūtė-Ivanauskienė, profeso rius A. Minkevičius, prodekanė docentė I. Sarkinienė, do centė C. Pocienė ir kiti. Pirmąją vietą laimėjo V kurso studentė V. Motiekaitytė. Pranešimo tema: „Kriti nis šiaurės Lietuvos uosynų farmacijų įvertinimas" (moks-
lo vadovas — profesorė M. Natkevi čiūtė-Ivanauskienė). II vietą užėmė IV kurso studentė S. Jatužienė. Prane šimo tema: „Polimerinių substratų mikromicetai" (mokslo vadovas profesorius A. Minkevičius). Dvi trečią sias vietas užėmė IV kurso studentė R. Malinauskaitė, pranešimo tema: „Obelijos apylinkių kvyTės" (mokslo vadovė docentė C. Pocienė) ir IV kurso studentė D. Patalauskaitė, pranešimo tema: „Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calcedus) kaip Radvilonių miško uosynų kom ponentas" (mokslo vadovas — profesorė M. Natkevičiūtė-Ivanauskienė). Valdas SASNAUSKAS
KONFERENCIJA,
SKIRTA
FAKULTETO JUBILIEJUI
Kovo mėnesio pabaigoje' Medicinos fakultete vyko XXXIII SMD konferencija, skirta fakulteto 200 metų ju biliejui. Darbas vyko vienuo likoje sekcijų ir buvo paruošti net 208 pranešimai. Sulaukė me daug svečių iš Čekoslo vakijos, Užgorodo, Rygos, Minsko, Kauno. Per konfe rencijos atidarymą buvo per skaitytas Įdomus pranešimas apie Steponą Lauryną Bizio — pirmąjį Medicinos fakulte to dekaną. Pranešimą paruo šė III kurso studentės S. Jo naitytė ir J. Paužaitė (vadovė dėstytoja V. Miežutavičiūtėj. Konferencija vyko dvi dienas ir susilaukė didelio studentų ir dėstytojų susidomėjimo, nes daugelis nagrinėtų temų buvo visiškai naujos. Reikia pažymėti, kad daugelis pra nešimų buvo geri dėl to, kad studentų moksliniams dar bams vadovavo tokie žymūs specialistai kaip Medicinos fakulteto dekanas profesorius S. Pavilonis, docentas E. Nek rašas, docentas I. Misevičius, profesorius M. Krikštopaitis, docentas M. Sakalinskas, pro-
fesorius J. Serapinas ir kiti. Studentų moksliniai da.'bal buvo vertinami atskirose sek cijose. Morfologijos ir bend rosios patologijos sekcijoje pirmą vietą užėmė III kurso studentės J. Uršulytės darbas tema „Lietuvių moterų me nopauzės įvairavimo priežas tys" (vadovas profesorius S. Pavilonis). Chirurgijos sek. cijos geriausias darbas — III kurso studentų A. ir V. Ląstų, E. Lininos, R. Žukaus kaitės, N. Dubafovkaitės te ma: „Duetus venosus (Arantii) variantai" (vadovas profeso rius J. Serapinas. Higienos ir infekcinių ligų sekcijoje ge riausiu buvo pripažintas IV kurso studentės I. Galkinos, VI kurso studentų S. Baraus kaitės ir A. Barzdos bei V kurso studento K. Janulio dar bas tema: „Hospifalinė infek. cija Vilniaus miesto chirurgi niuose stacionaruose" (vado vas docentas š. Kučingis.) Tai tik keletas puikių darbų, o jų buvo daug ir visus juos gerai įvertino ir studentai, ir dės tytojai. A. ŠATKUS
Studentai rašo metraštį Užlipu didžiausiais Chemi jos fakulteto laiptais į antiąjį aukštą ir maloniai nustem bu — prieš akis keletas spal votų stendų. Pasigėrėjusi pa suku prie pirmojo iš dešinės. Jame antraštė — „Pagrindinės TSRS ekonominio ir sociali nio vystymo kryptys 1981— 1985 m. ir laikotarpiui iki 1990 metų". Bet nereikia pa galvoti, kad tai nurašyta me džiaga iš ląikraščio. Ne. Sten de — vien nuotraukos, kurio se labai originaliai procentais nurodyti duomenys: pramonės produkcijos gamybos, gyve namųjų namų statybos, vi suomeninių vartojimo fondų ir daugelio kitų. Antrasis stendas — „Fakul teto darbuotojai — TSKP XXVI suvažiavimui". Čia nuotraukos fakulteto dėstytojų ir mokslinių bendradarbių — socialistinio lenktyniavimo nu galėtojų. Yra stendas, skirtas studentų socialistiniam, lenk tyniavimui. Jis vadinasi — „Tarpgrupinis socialistinis lenktyniavimas". Dar vienas stendas paskirtas liaudies kon trolei, o šalia jo — sustoti kviečia „Įvykiai ir komenta rai“. Siame gausiai iliustruo tame nuotraukomis stende at sispindi aktualiausi savaitės įvykiai pasaulyje. Vėliau su žinojau, kad visus šiuos sten dus tvarko studentai V. Baltėnas ir I. Baltėnienė. Net tris stendus užima „Chemikas". Tai jau tikrasis fakulteto sienlaikraštis, atspin dintis visus studentų džiaugs mus ir rūpesčius. Aktualias problemas gvildena fakulteto komjaunimo sekretoriaus R. Raudonio straipsnis „Partijos planai — liaudies planai" ir straipsnis „Chemikų bendiabutis; problema ir jos spren dimas", pasidžiaugti kaitų kviečia Noreikaitės ir Dobro volskytės reportažas apie studentų susitikimą su Jauni mo teatro aktoriais, fotoreIKirtažas iš trečiakursių me diumo. Malonu tai, kad po mediumo praėjo vos kelios dienos, o nuotraukos jau pui kuojasi stende. Tačiau labiausiai studentų mėgstama — „Centrifūga". Nusišypsoti verčia išradingi Rolando Maskoliūno piešinė liai. Karikatūristo akis paste bi ką veikia ir paskaitų pialeidinėtojai, ir besaikiai spor to „mėgėjai", jr užkietėję rūkoriai. Kiekviename sien laikraščio numeryje pasirodo vis nauja šauniojo studento Nikodemo nuotykių serija. Čia irgi daugelis tikriausiai atpažintų save. .. Jau žinojau, kad chemikų sienlaikraštis turi puikų re daktorių. Užkalbinu trečia kursį Remigijų Aleksandravi čių. Tai jis fakultete atsakin gas už sienlaikraščio leidimą. — Sienlaikraštį keičiame kas mėnesį, stendus — re čiau .Bet stengiamės, kad ir viena, ir kita kuo labiau at spindėtų aktualius, visiems rū pimus klausimus. Kaip tai pavyksta? Visuose kursuose, visose grupėse turime savo korespondentų bei dailininkų, kurie ir padeda mums neat
silikti nuo įvykių. Daug pa galbos sulaukiame iš E. Vareikio, G. Denofo, V. Vaitelavičiūtės, A. Koreivos. O sien laikraštį stengiamės išleisti kuo greičiau. Svarbiausia greitai surinkti medžiagą, nes perrašymas ir apipavidalini mas labai ilgai neužtrunka. Nors kol atspausdinam patys tekstus kas kaip mokam, kad ir vienu pirštu... Studentai, paprašyti parašy ti straipsnį, dažniausiai mielai to imasi. Man dar nepasitaikė tokių, kurie atsisakinėtų, ro dytų nepasitenkinimą pavestu darbu. O be to, mes jau taip lengvai nepaleidžiame to, į kurį „įsikabinome" — turi atlikti tai, ko prašomas... Kad ir kas beatsitiktų, sien laikraštis turi pasirodyti lai ku — būtent tada, kai jis la biausiai reikalingas. Ar visada taip sekėsi? Ži noma, pradžioje buvo sun kiau. Net ir šis darbas buvo pasirodęs sunkus ir neįdomus, bet labai daug padėjo penk takursiai — buvę sienlaikraš čio leidėjai — V. Baltėnas, E. Vareikis ir ketvirtakursė I. Baltėnienė. Tvirtą pagalbos ranką ištiesė , ir vyresnysis mokslinis bendradarbis Ro bertas Martinkus. Mes net ir sienlaikraštį ruošiame jo la boratorijoje, nors ant durų kabo užrašas „Pašaliniams įeiti draudžiama"... Lieka tik tokia išeitis, nes redkolegijai nėra patalpų. Dirbtume kom jaunimo biure, bet ten ir be mūsų maža vietos. Tai ir glaudžiamės, kur priglaudžia... Nugalėdami nesėkmes, mes mėgstame savo darbą. Gerai, kad tenka dirbti su tokiais žmonėmis, kaip A. Jankaus kas. Jis — mūsų fakulteto fo tografas, jis ne bet koks, o „iš idėjos" — tikrai pasišventęs šiam darbui. Net ir naktį gali atbėgti pasidžiaugti gerai pavykusiomis nuotraukomis... A. Minikauskas — satyrikas. Rimtų, aktualių straipsnių „pasisotinusiems" skaitytojams visad malonu surasti ir kan dų, šmaikštų žodį. Nežinau ką darytume ir be mūsų mergi nų — trečiakursės D. Panavaitės, pirmakursių B. Bielinytės ir J. Petkūnaitės. Atsi menu, pradžioje, kai reikėjo sudaryti redkolegiją, turėjau daug vargo. Tai vienas ne tinka, kitas nenori, trečias vėl ką nors... Visai nebeži nojau, ką daryti. O atėjo šios merginos ir pasisiūlė dirbti. Ir dar nė karto neapvylė... — Jūs tikriausiai pastebite, kad vienais straipsniais dau giau domisi, kitais mažiau? — Stengiamės dažniausiai rašyti daugumą dominančio mis temomis. Labai malonus jausmas, kai, eidamas pro šalį pamatai, kad prie mūsų sien laikraščio būriuojasi studen tai, diskutuoja, kartais ginči jasi, išgirsti pokalbių nuotru pas: „ ...o čia taip parašy ta. ..", „ ...o matei kas nupieš ta?" Ir, kai žinai, kad tavo sienlaikraštis laukiamas, su įdomumu skaitomas, negali savo darbo atlikti atmestinai,
Rasita LUKOŠEVlClOTE
ARTĖJANT Artėja tradicinis Universite to studentų-Sąjunginlo kom jaunimo ir jaunimo žygio re voliucijos, kovų Ir darbo šlo vės vietomis dalyvių — są skrydis. Universiteto studentai dalyvauja daugelyje konkursų skirtų šiam renginiui. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentus sudomino fotografijos karine patriotine tematika jr sąskry džio emblemos projekto kon kursas. Geriausios fotonuotraukos konkursas fakultete vyksta jau daugiau kaip mėnesį. Komjaunimo biure komisija atrenka geriausius darbus j „baigiamąjį turą fakultete, jo nugalėtojai keliaus į Uni versiteto konkursą.
Aktyviausi — buhalterinės apskaitos specialybės I kur so studentai. Šios specialybės antrakursė B. Žilevičiūtė kon kursui pateikė net kelias me nines fotonuotraukas. Šiuo metu fakultete sureng ta geriausių fotonuotraukų parodėlė. Studentų darbai pa sakoja apie tarybinių karių kasdienybę, fiksuoja susitiki mų su veteranais akimirkas. EKFF studentai šefuoja Vil niaus miesto 47-ąją technikos mokyklą, kuri ruošia fotogra fus. Dalyvaudami konkurse, šefai neapsieina be busimųjų fotografų pagalbos. Surengto je parodėlėje — keletas ge riausių fotonuotraukų, kitos jų dar tik ruošiamos. Nukelta į 4 psl.
- <<?
TEISININKU DIENA Jau tapo tradicija kasmet paskutinį kovo penktadienį paskelbti Teisininko dieną. Šiai šventei ruoštis buvo pradėta kovo pradžioje. Tei sininko dienai daug dėmesio skyrė dekanatas, partinė or ganizacija, komjaunimo or ganizacija, SMD taryba. Bu vo sudaryta įdomi programa: „Teisininko dienos" atidary mas, plenarinis posėdis, SMD konferencija, darbas sekcijo se, rezultatų aptarimas ir koncertas, ekskursija sve čiams po senąjį Universitetą ir Vilnių. Šventėms į fakultetą at vyko daug svečių. Tarp jų — pasiuntiniai iš Lenkijos Liaudies Respublikos Kroku vos universiteto, iš kitų bro liškų respublikų aukštųjų mokyklų — Maskvos, Mins ko, Voronežo, Alma-Atos, Kazanės, Tartu ir kt. Teisininkų dienos pradžia ;— plenarinis posėdis. Anks tyvą penktadienio rytą į šventiškai papuoštą auditori ją rinkosi dėstytojai, sve čiai, šeimininkai. Visi pasi tempę, besišypsą: matyti, kad į šventę susirinko. Pir masis žodį tarė fakulteto de kanas docentas J. Nekrošius Jis susirinkusius pasveikino šios tradicinės šventės pro ga, palinkėjo vaisingo darbo per konferenciją, linksmų šypsenų diskotekoje. Kalbėjo ir svečiai. Kiek vienas prisistatė, papasakojo Keliais sakiniais apie savo aukštąją mokyklą, pasveiki no šeimininkus. Fakulteto studentai per šį posėdį perskaitė tris prane šimus tema: „TSKP XXVI suvažiavimui pasibaigus". Po posėdžio visi rinkosi prie skulptūrinės kompozici
CHEMIKŲ
jos „V. Leninas ir V. Kap sukas". Prie paminklo, kaip padėką už šviesų gyvenimą, padėjo gėles. . . Konferencijos darbą tęsė sekcijos: Valstybės ir teisės istorijos ir teorijos, Valsty binės teisės, Baudžiamosios teisės ir kriminologijos, Bau džiamojo proceso ir krimi nalistikos, Darbo teisės ir civilinio proceso, Civilinės teisės ir šeimos teisės, poli tinės ekonomijos. Čia pranešimus skaitė svečiai ir fakulteto studentai. Kiek kilo diskusijų, ginčui I Ne vienam kilo naujų min čių, užmojų, polėkių. .. Po pertraukos — rezultatų suvedimas. Kalbėjo SMD mokslinis vadovas docentas A. Cirtautas: „Konferenci joje dalyvavo beveik visi dėstytojai, 350 studentų (be veik visi SMD nariai), 28 svečiai. Perskaityta 91 pra nešimas, iš kurių 21 skaitė svečiai. Nugalėtojams dekanas įtei kė diplomus. Partinio biuro sekretorius docentas S. Vėlyvis aktyviausiams šventės organizatoriams įteikė LLKJS Vilniaus miesto Lenino rajo no komiteto bei Universiteto komjaunimo komiteto Gar bės raštus. Fakulteto saviveiklininkai, vadovaujami docento M. Kazlausko paruošė įdomų koncertą. Ir svečiams, ir šeimininkams labai patiko nuotaikingos fakulteto kape los griežiamos melodijos, es tradinio ansamblio sukurtos dainelės, šokėjų pasirody mas. Po koncerto — disko teka, šokiai, atrakcionai, lie tuvių liaudies žaidimai. . .
MATEMATIKŲ SAVAITĖ Kiekvieną pavasarį tuo pa čiu metu neįprastai pasipuo šia ir atgyja Matematikos fakultetas. Prasideda Matema tikų savaitė. Mes nestebina me miesto spalvingomis rek lamomis, nešaukiame per vi sus mikrofonus, neskelbiame kiekvienam prašalaičiui apie linksmybes — galbūt todėl ši savaitė nėra taip gerai žino ma Universitete, tačiau mums tai yra vienintelė metuose didelė ir tikra šventė. Taigi ir šįmet balandžio 6-ąją išradingai parėdytame fakultete prasidėjo Matemati kų savaitė. Savaitę atidarė ir visus matematikus pasveikino fakulteto dekanas docentas V. Merkys. Sumaniai įreng toje „Specializacijų alė|o|e" su kiekvienu medžiu supažin dino specializacijų atstovai. Tą pačią dieną klausėmės Universiteto rektoriaus pa skaitos „Nauja apie iraciona liuosius skaičius", kur gana populiariai buvo perteiktos kai kurios skaičių teorijos problemos. Sunku paminėti visus ren ginius, kurie vyko per Mate matikų savaitę. Daugelis jų — tradiciniai, tačiau kiekvie nais metais susidomėjimas
____________ ;_______________________
Skelbimai kvietė tuos, ku jais anaiptol nemažėja. Čia rie mėgsta satyrą ir jumorą į vyko ir spaudos konferenci I" Universiteto Didžiąją Aulą. ja „Dėstytojai — studentai", Norinčių pasijuokti tikrai ueir SMD konferencija, ir pir j trūko, nes visos vietos buvo mūnų vakaras, ir įvairios pa užimtos. Pirmiausia žiūrovus links skaitos, šachmatų, krepšinio varžybos tarp dėstytojų ir mino Prekybos fakulteto atsto studentų ir daug kitų įdomių vai (tiksliau — atstovės). Jų renginių. Bene didžiausio po programa paliko blankų įspū puliarumo kiekvienais metais dį. Kiek įdomesnis buvo vaiz susilaukia spaudos konferen delis „TSKP istorijos semina cija, per kurią „egzaminuoja re". Daugelis temų nenaujos, mi" dėstytojai — jie atsaki jau ne kartą nagrinėtos, to nėja į visus studentų pateik dėl busimosios prekybininkės tus klausimus. Išradingumo nebuvo originalios. Prekybininkes scenoje pa čia nestinga nei vieniems, nei keitė Ekonominės kibernetikos kitiems. Kiekvieną, kuris atsilankė ir finansų fakulteto saviveikli šią savaitę mūsų fakultete, ninkai. Jų pasirodymas, gali pasitiko mūsiškis Katinas. Te ma drąsiai teigti, visais atžvil gul nesupyksta fizikai, bet giais pranoko prekybininkų. jautėsi Fi-Di ne visiems Universite Visa grupė laisvai to studentams pati didžiau scenoje, lengvai improvizavo. sia pavasario šventė, o dino Programa buvo paruošta ir Fo zauras — fizikų grožio ir di pateikta be priekaištų. dybės simbolis — maža dul EKFF šmaikštuolių programos kelė prieš mūsų Katiną, nes norėjosi sušukti: dar kartą! Po audringų ovacijų scenon šiaip ar taip: buvo pakviesti Istorijos fa „Didysis fizikų drakonas, Procesijoj sau lamdęs šonus, kulteto saviveiklininkai. Pasi rodymas jau buvo užkariavęs Paliks vėl pūti mūs kieme, žiūrovų simpatijas. Bet grupė Nes mūsų Katinas, deja, parodė išbaigtą, gerai sukom Jj laiko per smulkia pele. ponuotą programą, todėl Tai va!" ............ publika ir jiems negailėjo plo Rita 2ALAITĖ jimų. Sulaukė aplodismentų Filo logijos bei Teisės fakultetų studentai, tačiau vargu ar galima vertinti šių fakultetų satyros ir jumoro entuziastų pasirodymą ketvertui. Kartais atrodė, kad jų pasirodymas — tai „juokas juokui". O filolo gių programą daugelis žiūro vų jau buvo matę per mediu mą. . . Žiūrovai vėl atkuto, kai pranešėjas paskelbė, kad pa sirodys bendra Gamtos ir Pra monės ekonomikos fakultetų
PASIRODĖ FAKULTETŲ LINKSMIEJI brigada. Sklandi jumoristinė programa visiškai atitiko ren ginio reikalavimus, sukėlė daug juoko... Pabaigoje pasirodė Matema tikos ir Chemijos fakultetų saviveiklininkai. Jiems galima būtų pareikšti daug priekaiš tų. Nuobodžios, monotoniškos scenos, statiški veikėjai — taip galima būtų trumpai api būdinti šiuos pasirodymus. Gal tik matematikų „velniuke“ buvo gyvesnė, įdomesnė. Ar negalėjo šių fakultetų studen tai geriau pasiruošti, juk'su kurti geresnę programą nebū tų buvę labai sunku. Pasirodymai baigėsi. Verti nimo komisija paskelbė, kad nugalėjo EKFF atstovai. Nu galėtojams skiriama kelionė už respublikos ribų. Antrąją vietą laimėjo Gamtos ir Pra monės ekonomikos fakultetų studentai, trečiąją — Istori jos fakulteto saviveiklininkai. Šioms grupėms Universiteto studentų profsąjungos komite tas suteiks galimybę pakeliau ti po Lietuvą. Paskatinamosios premijos paskirtos Filologijos fakulteto merginoms, matematikų „velniukei" ir Teisės bei Prekybos fakultetų scenarijų autoriams. Apskritai renginys vyko sklandžiai. Buvo nagrinėja mos mums visiems aktualios temos, juokėmės iš pedantų dėstytojų, tinginių studentų, jaunimui atsibodusių lietuviš kos estrados „super žvaigž džių". Visų žiūrovų vardu norėčiau padėkoti organiza toriams už šią linksmą popie tę. Yra sakoma: trys minutės juoko atstoja penkiolika mi nučių mankštos. Turbūt neklysiu pasakęs, kad tą sek madienį žiūrovai neblogai pasimankštino... Gintautas DAUKŠA
Rūta PALUBINSKAITĖ
ŠVENTĖ
Basos pėdos veda į antrąjį aukštą. .. Tai čia Didžioji chemikų auditorija. Čia jie švenčia savo 16-ąją Chemikų dieną. „Chemikai švenčia savo dieną jau turbūt daugelį tūkstančių metų" — šiais žodžiais buvo pradėtas šventinis vakaras. Didelė ir ilgai laukta šventė. Daug ruoštasi, jaudintasi. Todėl nenuostabu, kad susirinko daug daug sve čių ir chemikų, ir nechemikų. Šeimininkus sveikino deka nas doc. A. Levinskas, Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius profesorius R. Višomirskis, svečiai iš Maskvos universiteto, svečiai iš Talino, Kauno ir daug kitų žymių mokslininkų. Visų nuotaika kuo puikiausia — laukia daug įdomių renginių. Pirmiausia — sporto varžybos taip dėstytojų jr studentų. Laimėjo dėstytojai. Vėliau chemikų Kultūros klubo spektaklis „Laiko mašina". Chemikai kuklūs, jie prisipažįsta, jog negali nustatyti tikslios savo mokslo at siradimo datos. Todėl ir keliavo spektaklio „Laiko mašina" herojus įvairiausiomis epochomis, o visi salėje apgailesta vo, kad tuose amžiuose nepavyko aptikti kolegų chemi kų. Kvatojom, pamatę, kaip elgtųsi chemikas, patekęs į priešistorinius laikus, ar į Budos šventovę. Daug plojimų susilaukė „Mis Rusija" ir „dainininkas Muslimas". Kai lai ko mašina vėl grąžino mus į salę, plojome jau skaudan čiais delnais svečiams iš Maskvos universiteto. Maskvos universiteto chemijos specialybės studentai labai vykusiai suvaidino sceneles iš įžymių mokslininkų gyvenimo. Che mikai dar kartą įrodė, jog egzistuoja toks cheminis jungi nys — humoras. Chemijos fakulteto dekanas, susirinkę dėstytojai taip pat plojo, juokėsi ir netgi aktyviai dalyvavo šventėje: ki lo varžytinės kainos, pirko „Chemsprinto" bilietų. Mūsų laukė dar ir diskotekos, „Chemsprintas", kuriame buvo galima išlošti neįtikamiausių daiktų, pačių chemikų susuktas filmas „Gogas nenori mirti" ir putojantis alutis. Didelį susidomėjimą sukėlė šeimininkų surengtos varžyti nės. Ne vienas susigundė padidinti neaiškios formos, į baltą popierių suvynioto daikto kainą. Na, o „pirkiniai" buvo tikrai įdomūs ir netikėti. Tiesa, ne kiekvienas laimė tojas ryžosi parodyti savo Laimikį publikai.., Gal nelabai gerai, kad, turėdami svečių, nesuprantan čių lietuvių kalbos, chemikai viską komentavo lietuviškai. Bet svečiai, man rodos, nenusiminė — jie linksminosi tik rai šauniai. „Chemikai linksmi žmonės", — nusprendžiau. „Ir da>ningi", — pagalvojau, kai per diskotekos pertrauką išgir dau iš jų lūpų „Žibuoklėms pražydus..O kaip nešoki’), kaip nesilinksminsi, kai aplink laimingi veidai, kai kojos pačios kilnoiasi, o nuo sienos grėsmingai žvelgia „Supcrchemikas”: „Tik pabandyk nuobodžiauti!" Tą vakarą vei kė net trys šokių salės: tradicinė diskoteka, džiazoteka, kardoteka. Galėjai pasirinkti ausiai maloniausią muziką ir
Fakulteto dekanas docentas V. Merkys įteikia apdova nojimus.
šokti, kol pavargs kojos. Tai ir nenuobodžiavo nei studen tai, nei dėstytojai. O tiems vargšeliams, pasiklydus,ems Chemijos fakultete, buvo į.rengta Informaciios tarnyba. Ryškus plakatas skelbė, kad tereikia nuspausti mygtuką ir kartoti klausimą, kol prieis koks nors chemikas.. . Bet, kaip sakoma, viskas, kas gera, baigiasi. Visi mielai sušuko „valio!" daugiausia šią šventę ruošusiam, niekada nepavargstančiam dėstytojui R. Martinkui, šauniems disko tekos rengėjams, svečiams, šeimininkams ir patiems sau... Ir, manau, visi sutiko su dekano doc. A. Levinsko žo džiais: „Chemikų diena —- labai gera šventė, tik gaila, kad ji būna tik vieną kartą metuose". R. LUKOŠEVlClUTĖ ir R. PAJĖDAITĖ
LIAUDIES KONTROLIERIŲ : SEMINARAS „Būtina tarybinės demokratijos sudedamoji dalis — visa apimanti vadybos organų ir pareigūnų dar bo liaudies kontrolė. Nė vienas pažeidimas, nė vie nas piktnaudžiavimas, švaistymo, nedrausmingumo faktas neturi likti šeimininkiškos liaudies kontrolie rių akies nepastebėtas. Veikti energingiau, veikti ryžtingiau". (Iš TSKP CK ataskaitinio pranešimo TSKP XXVI su važiavimui).
Universiteto centrinė liau dies kontrolės (CLK) grupė surengė seminarą susitikimą su respublikos liaudies kont rolės komiteto liaudies švieti mo, mokslo, kultūros ir svei katos apaugos skyriaus vedė ju P. Steponavičium ir Leni no rajono liaudies kontrolės komiteto pirmininku C. Rau džiu. Seminare dalyvavo ir Uni versiteto partijos komiteto sekretorius docentas V. Gobis. C. Raudys papasakojo apie pažangiausias kontrolierių darbo formas ir metodus. Universiteto CLK grupė ir fakultetų liaudies kontrolės grupių pirmininkai geriau su sipažino su svarbiausiomis tikrinimų rūšimis, darbo kryptimis. Pranešėjas pažymėjo, kad labai svarbu žinoti reidų są lygas, analizuoti siauresnius klausimus. Tikrinimo efekty vumas priklauso nuo to, kaip jam ruoštasi, ar susipažinta su normatyviniais aktais. Ne mažiau aktualu ir pa tikrinimų dokumentacija (pa žymėjimai apie pažeidimus, jų priežastis, tikslą, kokios pažeidimų pasekmės). Darbo rezultatai turėtų būti matomi • iš dienynų ir būtina juos
skelbti liaudies kontrolės stenduose. Dar vienas liaudies kontro lierių darbo nesklandumas, pažymėjo C. Raudys, yra viešumo trūkumas. Apie tik rinimus nepranešama kolek tyvams. Reikia nurodyti, ko kių priemonių imtasi paša linti trūkumams, dar kartą tikrinti. Respublikos liaudies kont rolės komiteto skyriaus vedė jas P. Steponavičius, remda masis TSKP XXVI suvažiavi mo nutarimais, aptarė liau dies kontrolės grupių uždavi nius, "jos organizacinę veik lą, ypač išskirdamas tai, kas būdinga Universiteto CLK grupei. Pranešėjas pabrėžė, kad liaudies kontrolė ne visur ge rai organizuojama, todėl nu rodė pagrindinius darbo ba rus. Nurodė, kad Universiteto CLK grupė ir fakultetų liau dies kontrolieriai privaro do mėtis Parengiamojo, Neaki vaizdinio skyrių ir Aspiran tūros darbu, paskaitų, labo ratorinių ir kitų užsiėmimų tvarkaraščių sudarymu ir jo vykdymu, studentų praktikų organizavimu, mokymo kabi netų įrengimu. AsU KUNCAITYTĖ
Ar studijos — vien tik knygos, auditorija? . . Štai vie na savaitė Filologijos fakulte te. Filologams įprasta tokia tradicija — kiekvienais me tais organizuojama „Tėvelių diena". Pirmakursių tėvai tu ri galimybę susipažinti su ta aplinka, kurioje dirba jų vaikai .gali pasidomėti studi jų pirmųjų metų rezultatais. Šiemet „Tėvelių diena" vyko balandžio 4 dieną. Balandžio 3—6 dienomis fakultete svečiavosi Tartu universiteto dėstytojų grupė, susipažino su Vilniumi, su mūsų senojo Unversiteto rū mais. Balandžio 9 dieną Meno darbuotojų rūmuose vyko Vilniaus universiteto jaunųjų literatų kūrybos vakaras. Stu dentai filologai, tarp kurių nemaža literatų, aktyviai da lyvavo jame. Tai lietuvių kal bos ir literatūros specialybės V kurso studentas V. Daunys, ketvirfakursis V. Valaitis, II
FINIŠUI ARTĖJANT Atkelta iš 2 psL Fakultete buvo surengta eko nominės Informacijos specia lybės studentų geriausiųjų sąskrydžio emblemos projek tų parodėlė. Į šį konkursą noriai įsitraukė Ekonomi nės kibernetikos specialybės studentai. Meniškas emblemas konkursui pateikė ekonominės informacijos specialybės tre čiakursis L. Uzela, finansų Ir kredito specialybės antro kur so studentė L. Butanavičlūtė, buhalterinės apskaitos trečia kursė G. Oželytė. — Ne taip .lengvai „Išjudi nome“ studentus dalyvauti konkurse, — kalba A. Mise vičius komjaunimo biuro na rys, karinio patriotinio darbo vadovas, — skelbimų neužte ko, kalbėjom su kiekvienos grupės studentais, raginom. Pasisekė. .. .Lankantis Teisės fakulte te, akį patraukė Ir sieninė spauda bei vaizdinė agitaci ja karine patriotine temati ka. Fakulteto sieninės spaudos sektorius, kuriam vadovauja M. Žukas, Išleido nemažai stendų, sienlaikraščių. Įdomus sienlaikraštis buvo skirtas Didžiosios Spalio revoliucijos 63-iosioms metinėms, net ke lis stendus komjaunuoliai sky rė TSKP XXVI ir LKP XVIII
Kalbanti rašalinė — kaip ją įsivaizduojat? Iš tikrųjų, kaip sukurti tokį dalyką? Juk tai sunku padaryti net mintyse, o tikrovėje tai tur būt neįmanoma. Bet žaidi mas vyksta ir visi susikau pę ieško atsakymo. O gal tai kompiuteris, kuris kalbė tų ir lietų rašalą? Kažkas pastebi, kad kalbančių ra šalinių gali sutikti prie alaus kiosko. Kol kiti juokiasi, Kęstas paslaptingai šypsosi: juk visai ne į tą pusę pasu ko mūsų mintys. Kalbanti rašalinė — tai rašalas, kuris kalba. Jei tas rašalas būtų tūrinis ir vibruotų, tada tai kas juo parašyta, kalbėtų. Tai mat kaip paprasta. O štai biologinis namas, kuris išauga iš kiaušinio ir labai jautrus šeimininko nuotai koms. Kai grįžti piktas ir paniuręs, namas šypsosi vi somis savo sienomis, kad ta ve pralinksmintų. . .
Šie fantastiniai apmąsty mai — tai vaizduotės lavini mo pratimai, kuriuos „atlie ka" Fantastų klubo nariai.
Viena savaitė Filologijos fakultete kurso studentai V. Lanzbergis, A. Zubavičiūtė ir D. Dubickaitė, vakare taip pat da lyvavo docentė V. Pakerienė, dėstytojas M. Martinaitis. Filologams aktualu ir lite ratūrinis, ir muzikinis, ir ap skritai, kultūrinis gyvenimas — balandžio 9 dieną čia bu vo surengtas susitikimas su TSRS liaudies artistu Saulium Sondeckiu. Balandžio 10 dieną, privi liojęs daugybę studentų bei dėstytojų, vyko susitikimas su LTSR liaudies poetu Just. Marcinkevičium ir nusipelniu siu meno veikėju L. Noreika. Per susitikimą buvo skaito mos ištraukos iš Just. Marcin kevičiaus poemos „Pažinimo
suvažiavimams. Sausio mėnesį fakulteto .komjaunuoliai surengė žygį kovų Ir darbo šlovės vieto mis, skirtą TSKP XXVI Ir LKP XVIII suvažiavimams bei Ta rybinės Armijos dienai. Apie šią Išvyką pasakojo specialus stendas. Stendai pasakojo ir apie SSB „Justicija" išvyką J revoliucijos lopšj — Lenin gradą, supažindino su socia listinio lenktyniavimo, skirto TSKP XXVI suvažiavimui, nu galėtojais. Dabar ruošiamas stendas, skirtas Lenino gimimo meti nėms ir lenininei talkai, Iki gegužės mėnesio pradžios komjaunuoliai nori paruošti Pergalės dienai skirtą stendą. Ten papasakos apie fakultete dirbančius Didžiojo Tėvynės karo veteranus. — Stenduose atsispindi ne tik renginiai, šventės. Pasako jame apie šalies vidaus ir už sienio politiką, — pasakoja M. Žukas. — Visada norime parodyti, kaip mūsų fakulteto studentai dalyvauja visuose renginiuose. Apžiūrėjome su Mariumi senuosius stendus, kurie sau gomi fakulteto muziejuje. Įdo mios temos, nuotraukos, sko ningas apipavidalinimas. O kad stendai ir sienlaikraščiai būtų įdomūs Ir estetiški, rūpi nasi antrakursiai R. Einikis Ir G. Čekanauskas. .. .Artėja konkursų finišas. Kokius „laurus" jis atneš, pri klausys nuo darbo per visus mokslo metus. Janina PRANKAITE
medis", skirtos Universiteto 400-mečiui, ištraukos. Studen tai, klausinėdami poetą, suži nojo galbūt tai kas juos se niai domino. Tą pačią dieną fakultete gražiai praėjo II kurso rusų kalbos ir literatūros specialy bės studentų raiškiojo skai tymo įskaita „Apie ką tavo eilės" (vadovas L. Bragilevskis). Dabar fakultete apdaryta nauja mokslo daibų, išleistų 1980 metais, ekspozicija. Stu dentai gali susipažinti su sa vo dėstytojų, docentų pasku tinių metų, mėnesių darbo vaisiais. Juk tai turbūt ir pa čius studentus nuteikia rim tesniam darbui.
Štai kaip gyvena mūsų Uni versiteto filologai po paskai tų. O renginiai, vykstantys šiame fakultete, nėra uždari tik siauram s'jdentų rateliu: Filologų durys atviros ir kitų fakultetų s' 'deniams — vi siems tiems kam tai įdomiir malonu. Jie gali svečiuotis filologų icngiamuose vaka ruose. Filologuos fakulteto kom jaunimo hiirzj, Kultūros klu bas, palys studentai drauge su disfytcjais nemažai su gaišta savo brangaus laisvo laiko dėl fe, kad šie susitiki mai sėkmingai vyktų, o at ėjusiems į juos būtų jauku. Iš tikrųjų Kultūros klube neretai galima sutikti grupe les besitariančių, besiginči jančių jaunuolių: organizuoti — pačių studentų darbasl .. Prabėgo savaite, tik savai tė. Bet ar galime apibūdin dami renginius, kurie vyko per tą savaitę Filologijos fa kultete, saky*i žodį „tik"?.. D. MATVIEKA17Ė
Dėmesio! Konkursas! Vilniaus universiteto Išradėjų ir racionalizatorių draugi jos, Fizikos fakulteto komjaunimo biuro ir SMD tarybos konkurso, kurio tikslas — skatinti studentų racionalizaci nę veiklą, NUOSTATAI
I. KONKURSO TIKSLAS IR PASlCLTMŲ
VERTINIMO KRITERIJAI Konkursu siekiama aktyvinti racionalizacinį darbą fa kultete, įtraukti daugiau studentų į mokslo tiriamąjį dar bą. Konkursui patelkiami racionalizaciniai pasiūlymai, ku rie gali būti praktiškai įgyvendinti mokslinio tyrimo labo ratorijose, taip pat jj mokomosiose laboratorijose. Racio nalizaciniai pasiūlymai bus vertinami už originalumą, eks perimento galimybių Išplėtimą Ir pritaikymo platumą, be to — už efektyvumą. < H. KONKURSO ORGANIZAVIMO TVARKA Konkursą organizuoja VU VIRD, Fizikos fakulteto kom jaunimo biuras ir SMD taryba. Pasiūlymai priimami Iki 1981 m. gegužės 15 d.. Fizikos fakulteto komjaunimo biu re — 207 kamb. (R. Masteikal) arba patelkiami vyresnia jam moksliniam bendradarbiui J. Meškauskui (808 kamb.), vyresniajam moksliniam bendradarbiui Z. Bliznikui (FF probleminė laboratorija, Partizanų g. 24). Konkursui pateikiami FF studentų racionalizaciniai pa siūlymai. Dalyviai pateikia: pareiškimą, pasiūlymo aprašy mą, grafinę medžiagą. Dėl aprašymo konsultuoja vyresny sis mokslinis bendradarbis J. Meškauskas (808 kamb.), vy resnysis mokslinis bendradarbis C. Pavasaris (803 kamb.). Konkurso rezultatus suveda komisija pagal anksčiau minėtus vertinimo kriterijus iki 1981 m. gegužės 25 d.
„BRANGIAU UŽ VISKĄ" Dokumentinė publicistinė kino epopėja „Brangiau už viską" susideda iš aštuonlų pilnametražlų filmų: „Pirmoji taikos diena", „Pralenkiantys laiką", „Sunkus laukas", „Tal ka arba karas", „Atgimimo žygdarbis", „Kaip Feniksas iš pelenų", „Ir nušvito aušra", „Reikia svajoti". Šį istorinį publicistinį fil mą, logiškai Ir istoriškai tę siantį „Didįjį Tėvynės", kūrė tie patys autoriai, apdovanoti Lenino premija: I. Gutmanas, T. Semlonovas, S. Pumpianskaja, S. Grigorjevas, scenaris tai A. Borovlkas, A. Alek sandrovas, K. Slavinas, V. Ignatenka. Ši juosta atkuria nepamirš tamus Istorinius šalies atsta tymo darbus. Daugelis filmo situacijų Ir epizodų atrodo paimta Iš L. Brežnevo knygos „Atgimi mas", nemažai herojų atėjo į ekraną Iš jos puslapių. Ki no dokumentininkų dėmesio centre — darbo žmonės. Tie, kas po karo atstatinėjo Donbasą, Dneprobesą, Stalingra do traktorių gamyklą, Makejevką, kas prikėlė iš griuvė sių Stalingradą, Minską, Ki jevą, Kišiniovą, Dnepropetrovską, Sevastopolį, Novorosljską. Filmo autoriai neapsi ribojo tik istorinių dokumen
draugai pakabino skelbimą: „Kviečia Fantastų klubas", net nežinodami, kuo v.sa tai baigsis. Niekas jų neįparei gojo, nereikalavo — tiesiog norėjo suburti studentus, be sidominčius fantastika. Ir kai jos mylėtojų prisirinko pil nutėlė auditorija, vaikinai net truputį pasimetė — nei programos, nei konkrečių tikslų, tik. .. didelis noras. Fantastika — knygos ir filmai, grafika ir mokslo idė jos. Svarbiausias Fantastų klubo tikslas — propaguoti fantastiką. Juk ne tiek daug turime gerų fantastinių ro manų, apsakymų. Klubo na riai verčia kitų šalių auto rių kūrinius ir bando kurti patys. Galbūt skaitėte Romo Buivydo apsakymą apie links mą girtuoklėlį kompiuterį? Autorius šį rašinį perskaitė draugams Fantastų klube ir tik po to ryžosi spausdinti „Komjaunimo tiesoje". Mokslinės hipotezės kar
tais atrodo tokios fantastiš kos ir daugelis jų nepripa žįsta. Bet vėliau... Tada jau pradedama šnekėti apie min čių galiūnus ir proto gigan tus. O juk svarbiausia — nepabūgti sva,onės. Fantas tų klubo nariai kuria tokią svajonę apie ateitį, jie sten giasi įžiūrėti jos pradus fantastinėje literatūroje, gra fikoje, lavina savo vaizduo tę. Galbūt Gediminas Beres nevičius, Kęstas Naudžius, Romas Buivydas, Danguolė Jurkšaitė, Virginija Strazdaitė ir kiti suras tą, ko žmonija iki šiol nežino. Gerai, kad klubą parėmė Fizikos fakulteto komjaunimo biuras, „įteisino" ir padėjo kuo galėjo. Juk mūsų LTniversiteto fantastai — unika lūs. Tik prie Maskvos Uni versiteto kažkada buvo pa našus klubas, bet jau dabar nebeegzistuoja. Mokslinin-
Per tradicinę Matematikų savaitę buvo surengtas „Žai bo" šachmatų turnyras. Jame dalyvavo 2 komandos: dėsty tojų ir studentų, po 10 daly vių kiekvienoje. Nugalė jo dėstytojų komanda, su rinkusi 100,5 taško, o studen tai surinko 89,5 taško. Individualias varžybas lai mėjo III kurso studentas Dai nius Jakimavičius, surinkęs 17,5 taško iš 19 galimų, ant rasis buvo pirmakursis Virgi
nijus Dambrauskas (13,5 tai ko iš 19 galimų). III—IV vietas pasidalino docentas E. Manstavičius Ir skaičiavimo centro darbuoto jas V. Kazakevičius. Buvo atliktas ir šaškių si multanas. Dalyvavo 10 stu dentų. Laimėjo II kurso stu dentas V. Prusakovas 8,51 s :1,5 ir III kurso studentas V. Žutautas 8,5:1,5. K. LUBYS
KVIEČIAME Į TURISTŲ SĄSKRYDĮ
kai, dailininkai, rašytojai pripažįsta šį klubą — jame lankėsi astronomas Gunaras Kakaras, rašytojas Vytautas Petkevičius, grafikas Stasys Povilaitis. Juk visiems- įdo mu atsiplėšti nuo realybės griežtų dėsnių ir truputį pa svajoti. .. Bet šio klubo nariai — ne užsisvajoję tinginiai. Jie ir dirba. Juk ne toks lengvas uždavinys populiarinti fan tastiką, kurios daugelis ne pažįsta, vadina „nerimtu" užsiėmimu. O klubo narių svajonės tokios gražios. Jie nori išleisti fantastikos lite ratūros bibliografiją, „už kariauti" spaudą, sudominti daugelį „netikinčiųjų". Nereikia manyti, kad šio klubo nariai — išrinktieji. Kiekvienas, kuris domisi fantastika, gali dalyvauti klube. Ir jei pamatysite skelbimą, kad renkasi Fan tastų klubas — nebijokite užsukti. Klubo senbuviai kviečia mąstyti, ginčytis ir svajoti drauge...
TpyAosoro
kolektyvai, pasiruošta respub likos aukštųjų mokyklų stu dentų ir SSD „Žalgiris" turis tų sąskrydžiams, vasaros žy giams.
Studentų laukia turistinio pėsčiųjų rali ir turistinės technikos kliūčių ruožo tra sos, daiktinio raporto, turisti nės fotonuotraukos, turistinio žygio po respubliką aprašy mo ir kiti konkursai, atrakcio nai.
Kviečiame atvykti parungty niauti, pasidairyti po vaizdin gas Neries pakrantes, pavasa rėjančius miškus. Šešfadierio(IV.25.) popietę į sąskrydžio vietą atvykti galima įvairiai, o patogiausia — Pabradės krypties traukiniais iki Sker sabalių stotelės. Toliau pasi kliaukite markiruofel . . Lau kiame! . .
UI K valdyba
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780997, išduotą Isto rijos fakulteto studentei Aud ronei STRAKSAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800703, išduotą Me dicinos fakulteto studentei Astai MIKULSKYTEI, laikyti Renata PAJBDAITĖ negaliojančiu.
Bedakdjos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. X „Tarybinis studentas". Telefonai — •11170, ketvirtadMafc spaustuvėje 810444. Kinko Ir Ukflinoįti bfldn spendė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 9,5 spaados lanko.
•Tapaūmuc cryAeHTac* («CoBeTcxnH cryAeHT*). Opran napraoMa pearopaTa, KOMM-reTa AAKCM, npoiįncoMa opAesoa snaMeua aPYMiūm HapoAOB BHAtmoccKoro yHHBepcaTe-ra bm. Banųaca Kancynaca Amt. CCP. Ha amtobckom jbmkc.
tų montažu ir komentarais. Jie parodo Ir šiandieną gyve nančius bei kuriančius hero jus, tuos, kurie nugalėjo fa šizmą ir atstatė šalį: partijos bei valstybės veikėjus, liau dies ūkio vadovus bei spe cialistus, šaunius darbininkų klasės Ir valstiečių, Inteligen tijos atstovus. Visa juosta sumontuota praeities ir nūdienos kont rasto principu. Ir nelengva jos vedančiajam — aktoriui Jevgenijui Matvejevui — kalbėti su herojais akis į akį. Jo žodžiais tariant, įgar sinant filmą, kai kurie kadrai sukrėtė jį taip, kad, sėdėda mas pritemdytoje salėje už pulto Ir žiūrėdamas į ekraną, jis kartais negalėjo Ištarti nė žodžio... Kaip pilietis jis didžiuojasi šia role — juk jis ne tik komentatorius, bet ir tų didžių žygių dalyvis. Filmo autoriai, kardami šią epopėją, norėjo parodyti ne tik praeitį. Jie kalba Ir apie nūdieną, Ir apie ateitį, kalba apie tarybinių žmonių did vyriškumą, apie mūsų socia listinės santvarkos pranašu mus Ir laimėjimus. Šis filmas suvirpins tarybi nių žmonių širdis, žmonių, kurie šiandieną tęsia ankstes niųjų kartų žygdarbį Ir kuria rytdieną.
MATEMATIKA IR SPORTAS
Jau dvidešimt antrąjį kartą rengiamas Universiteto turis tų klubo sąskrydis. Šįkart tu ristai susiburs balandžio 25— 26 dienomis Nemenčinės miš III. NUGALĖTOJŲ IR DALYVIŲ SKATINIMAS Vertingiausių darbų autoriams numatytos šios premijos: kų ūkio Santakos girininkijos prie Neries I vieta — 30 rub. II vieta — 20 rub. III vieta — 10 rub. „Zilvitynėje“ Be to, visi dalyviai, kurių racionalizaciniai pasiūlymai upės. Sąskrydyje bus apibendrin bus apiforminti ir įdiegti Universitete, gaus autoriaus atly ta turistinio darbo patirtis, iš ginimą. aiškinti pajėgiausi takulfelų Premijos Išmokamos Iš VU VIRD centralizuotų lėšų.
FANTASTŲ SVAJONES Mokslo terminologijoje to kie žaidimai vadinami feka linio objekto metodu. Kęstas Naudžius parinko dvi visai viena kitos neatitinkančias sąvokas ir. .. gimė nauja idėja, niekada negirdėta ir nematyta, todėl šio klubo nariai visai nenustemba, jei jiems pasiūlo patobulinti... vinį. Vaizduotės lavinimas — tik vienas iš Fantastų klubo programos punktų. Bet ji, ta programa, niekur nesurašyta ir niekieno nepatvirtinta. Ji — kiekvieno klubo nario minčių ir svajonių kūrinys. Gediminas Beresnevičius, fantastų klubo pirmininkas. Jis nepripažįsta tokio skam baus titulo. Taip, jis vado vauja klubo veiklai, jis yra klubo įkūrėjas, bet kam rei kalingas titulas? Be to, Ge diminas jau baigė Fizikos fakultetą ir dirba. Taigi, ge riau pakalbėkime apie klubą. .. .Prieš dvejus metus du
KVIEČIAME
Kpacnoro
Tiražas 4500
LV 07676 Užs. Nr. 1137
REDAKTOCS Z. BESASPAMT1B