Siame NUMERYJE: SMD KONFERENCIJOSE
XXX mošų
Šventės
ir
TRADICIJOS XXX
AR SUNKU PIRMAKURSIUI? XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. balandžio 17 d.
Nr. 13(1152)
SUSIPAŽINKITE: FANTASTŲ KLUBAS
Kaina 2 kap.
Universiteto svečiai BALANDŽIO 9 DIENĄ UNIVERSITETE LANKĖSI RES PUBLIKOS PARTIJOS IR VYRIAUSYBĖS VADOVAI: LIETU VOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO PIRMA SIS SEKRETORIUS P. GRIŠKEVIČIUS, LIETUVOS TSR MI NISTRŲ TARYBOS PIRMININKAS R. SONGAILA, LIETUVOS KP CK SEKRETORIAI N. DYBENKA, V. ASTRAUSKAS, A. BRAZAUSKAS, L. ŠEPETYS, LIETUVOS KP VILNIAJS MIESTO KOMITETO PIRMASIS SEKRETORIUS V. SAKA LAUSKAS, LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS PIRMININ KO PIRMASIS PAVADUOTOJAS K. KAIRYS, PAVADUO TOJAI A. DROBNYS, A. CESNAVIClUS. GARBINGUS SVEČIUS PRIĖMĖ UNIVERSITETO REKTO RIUS PROFESORIUS J. KUBILIUS, PROREKTORIAI J. GRI GONIS, B. SUDAVICIUS, PARTIJOS KOMITETO SEKRETO RIUS V. GOBIS, DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS VIETOS KOMITETO PIRMININKAS I. ŽIBERSKIS. SUSITIKIME BUVO KALBĖTA APIE MŪSŲ AUKŠTOSIOS MOKYKLOS NŪDIENĄ, APTARTOS UNIVERSITETO VYS TYMOSI PERSPEKTYVOS. SVEČIAI APŽIURĖJO SENŲJŲ UNIVERSITETO RŪMŲ ARCHITEKTŪROS ANSAMBLI, LANKĖSI BIBLIOTEKOJE, PASIRASĖ SVEČIŲ KNYGOJE. „T.S." inf.
V. NAUJIKO NUOTRAUKOJE: RESPUBLIKOS PARTIJOS IR VYRIAUSYBĖS VADOVAI UNIVERSITETE.
BALANDŽIO 22 — V. LENINO MINĖJIMO DIENA
Su Lenino vardu Mes niekada nematėme Lenino. Mums neteko klau sytis jo kalbos. Bet žemėje nėra žmogaus, negirdėjusio jo vardo. . . Šiandien jį sutinkame vi sur: išmintingose knygose, talentingose drobėse, iškaltą granito luituose, teatro sce noje ir kino ekrane. Apie jį rašo ir mąsto milijonai. Jo knygos labiausiai skaitomos. Jis genialus filosofas ir ne pakartojamas praktikas. Jis be galo sudėtingas ir pa prastas, kaip tiesa. Lenino gyvenimas, Lenino asmenybė, Lenino pasaulė jauta, Lenino idėjos — tar si neišsenkanti versmė vi siems, ieškantiems būties prasmės ir tikslo. Pergalvojau visą savo gy venimą, kiekvieną žingsnį, kiekvieną valandą. Priėjau išvadą: mes kiekvienas ne jučiom susitinkame su mūsų epochos sąžine, su pačiu didžiausiu Žemėje žmogumi. Taip gali pasakyti daugybė tokių kaip aš, eilinių žmo nių, augančių ir besiformuo jančių JO poveikyje. Mums — studentams, jau nesniosios kartos atstovams — teko didelė laimė gyventi socializmo santvarkoje ir tęsti tėvų pradėtus žygius. Patiems geriausiems studen tams suteikiamos Lenino sti pendijos. .. Šiandien kalbamės su Leni no stipendininkais Jonu Siieikiu ir Vidmantu Strimaičiu. Būti studentu „revoliucio nierium" — tenka tik vienam
iš tūkstančio. Ir tokių Uni versitete tik trylika. Prisibi jojau pokalbio su tokiais studentais. Pasirodo, būgš tauta be reikalo: atviras ir draugiškas Jono žvilgsnis nuramino mane. Gal todėl šiam „mokslo vyrui" simpa tija gimė iš karto... Sun kiau j rimtą pokalbį pasi nerti buvo su Vidmantu. Jo linksmi pokštai ir trykštan tis optimizmas trukdė kalbė ti apie rimtus dalykus rim tai. Bet tai — jau charakte ris. .. Mokytis tam, kad žibėtum kitų akyse — žema. Ir tie penketai, manau, ne pavogti, bet uždirbti sunkiu darbu, todėl sąžiningai puikuojasi studijų knygutėse. Paklau siau: — Ar nebijote apvilti draugų? O jeigu vėliau ne pasiseks? Lakoniškas atsakymas: — Aišku, nemalonu. Mokytis labai gerais pažy miais — ne tik garbės ir principo reikalas. Tai, mano manymu, siekimas įveikti vidutiniškumą, tai — reiklu mas sau, nepasitenkinimas tuo, kas padaryta. Abu vai kinai neabejingi geram pasi rengimui, su kurio pagalba tik ir įmanoma pasiekti ką nors nauja ir tuo padaryti savo gyvenimą reikšmingą kitiems, o kartu ir sau pa čiam. Gilios žinios užtikrina profesinio pasirengimo ko kybę, išplečia žmogaus gali mybes, padidina jo veiklos efektyvumą.
Žmogus kuria save. Žmo gus — tarsi daugiatomė kny ga, kurioje su kiekvienu puslapiu netikėtai veiksmas pakrypsta čia į vieną, čia į kitą pusę. Jame kaip ir knygoje verda gyvenimas. Tą patį galima pasakyti ir apie mokslą. Ilgiau pasėdė jai prie knygų, ilgiau gilinaisi — lauk geresnių re zultatų, patingėjai — kaltink save. Dar studentai sako, kad egzaminai —- loterija, bet čia jau kas kita. Svarbu žinoti savo žinių spragas. Tada yra lengviau įveikti tą nežinojimą. Jonas Šileika „tais senais laikais", kai jis buvo fuksas, net nesvajojo apie Lenino stipendiją. — Viskas buvo netikėtai, — sako Jonas. Aišku, planuoti tokio da lyko — neįmanoma. Kur slypi sėkmė? Tik darbe. Ginčysitės: o kur talentas, ga bumai? Be jų, sutinku, Irgi — nė iš vietos. Jonas, pasirodo, aistringas kino gerbėjas, įdomus ir gi liai mąstantis žmogus. Kaip sakoma, moka kalbėti įvai riomis temomis. Tačiau ne vien kalbėti, bet ir mąstyti. Nenustebau, kai Jonas susi žavėjęs kalbėjo apie filoso fijos paskaitas ir jas dės tančią dėstytoją R. Žičkytę. Dostojevskis, Čechovas ir ... prekyba. Rodos, du ne suderinami dalykai, bet tai aš suprantu savaip: Jonas siekia kiek galima daugiau iš savęs išspausti, be ato
dairos ir gailesčio. Kuo dau giau — tuo geriau. Lenino stipendininkas turi būti vi sažinantis, kitaip tariant, „mokslo guzas? Daug žinoti privalo kiekvienas studen tas. Tipiškas Lenino stipendi ninko paveikslas kinta, kai su juo susipažįsti. Visuome nės gyvenimas paliečia patį kiečiausią mokslo vyrą. Skirs tant visuomenines pareigas, Jonui atiteko atsakingos gru pės proforgo pareigos. Jo nas, pats to nejausdamas, padeda draugams atrasti sa vyje jėgų pačiu kritiškiau siu momentu. Bet ar tai visi pajaučia? Jonas Šileika visur ieško grožio. Iškojimai tę siasi, ir nežinia, kada jie baigsis, o kad Lenino sti pendininkas turi gerą vardą, ar ne byloja apie nuostabią pergalę? Vidmantas Strimaitis — jau diplomantas. Skaičiuoja mos paskutinės studijų die nos. Tačiau su studentais Vidmantas neišsiskirs. Pir moji darbovietė — VU fizi kos fakultetas. Ar patenkin tas tokiu paskyrimu? Įdomu būtų išgirsti diplomanto nuo monę apie mokslą? — Kiekvienas turi susi kurti savo požiūrį į mokslą. Pajusti, kad įdomu mokytis. Aš irgi galėjau išmokti dau giau, negu išmokau, — pri sipažįsta ir keistai sutrinka Vidmantas. Sakoma, nepakeičiamų žmonių nėra, todėl visuome ninė veikla gal ir nenuken tės — ateis nauji žmonės. Bet jaunesnieji draugai pri simins, kad fizikų dienai ne mažą organizacijos gabumų krepšį padovanojo ir šis juodaplaukis, guvių tamsių akių vaikinas. Milda PALIULYTĖ
ŠAUNIAI PADIRBĖSIME! .Reikia gerai įsigilinti į „komunistinių šeštadienio talkų" reikšmę, kad iš šios didžiosios iniciatyvos gautu me visas praktiškas milžiniš kos svarbos pamokas, kurios iš jų išplaukia". V. LENINAS
Našiu darbu šeštadienio talkoje ruošiasi paminėti 111ąsias V. Lenino gimimo meti nes Universiteto darbuotojai ir studertai. Kaip ši tradicija puoselėjama Mūsų Alma Mater, kaip ruošiamasi komunis tinei talkai, paprašiau papa sakoti VU partijos komiteto sekretoriaus pavaduotoją, le nininės talkos organizacijos štabo pirmininko pavaduotoją J. Bagdoną. — šeštadienio talka — graži tradicija, kuriai nuošir džiai pritaria visi darbo žmo nės, studentai, moksleiviai. Lenininė talka — tai ne tik graži ir prasminga darbo šventė. Ji reikšminga ir kaip auklėjimo priemonė. Todėl Universitete vieningai buvo pritarta Maskvos pirmaujan čių įmonių iniciatyvai — ba landžio 18-ąją surengti komu nistinę talką. VU partijos ko mitetas patvirtino rektoriaus įsakymą dėl lenininės talkos organizacinio štabo sudary mo. Štabo pirmininku paskir tas administracijos ir ūkio rei kalų prorektorius P. Eigminas. Taip pat partijos komitetas nutarė: 4. Talkos darbai turi būti organizuojami ir atliekami laisvu laiku. 2. Darbams vadovauja aka
deminės grupės kuratorius, kuris atsakingas už tvarką, drausmę ir saugumo techni kos taisyklių laikymąsi. 3. Visuose fakultetuose su. daryti talkos štabus. — Jūs jau penkti metai organizuojate šeštadienio tal kas. Ar neiškildavo kokių nors sunkumų! — Per šeštadienio talkas ypač išryškėja studentų są moningumas, pareigingumas, entuziazmas. Kupini jaunat viškos energijos Universiteto vaikinai ir merginos darbo nevengdavo niekada. Todėl rimtesnių sunkumų per talką nebūdavo. — Kokius darbus numatyta atlikti šiemet! — Svarbus dėmesys yra skiriamas mūsų sostinės tvar kymui. Apie 3740 žmonių dirbs įvairiuose objektuose: per 2 tūkstančius talkininkų dirbs Vilniaus apželdinimo treste, 200 Matematikos fakul teto studentų tvarkys Lenino aikštę, kiti — skverus, gyve namųjų namų aplinką. Likusio, ji studentų dalis dirbs prie Universiteto centrinių rūmų, prie fakultetų, bendrabučrų, valgyklose, bibliotekose, ūkio skyriuje. Darbo visiems už teks. Manau, kad studentai dirbs ne prasčiau, negu anks tesnėse talkose. Norėčiau pasveikinti Uni versiteto studentiją su artė jančia švente, palinkėti šau niai ir naudingai padirbėti per lenininę talką. — Ačiū už pokalbį. Saulius POVILAITIS