visų'Saliu proletarai,
vienykitesi
cans/Binis
■'
Siame NUMERYJE: SMD KONFERENCIJOSE XXX
ŽIŪROVŲ PASTABOS APIE „PERĄ GIUNTĄ" XXX
apie
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. balandžio 24 d.
Nr. 14(1153)
Šventę, kuri
ĮVYKO... IR KURI NEĮVYKO
Kaina 2 kap.
Komunistinio darbo šventėje
VISUS, NORINČIUS VA SARĄ DIRBTI STUDENTŲ BŪRYJE PIRMOJO KOSMO NAUTO TĖVIŠKĖJE — GAGARINO MIESTE, KVIEČIA ME BALANDŽIO 28 DIENĄ 19 VAL. Į 13 AUDITORIJĄ (CENTRINIAI ROMAI, II AUKŠTAS).
Norėdamas artimiau susi pažinti su pirmaujančiu stu dentų kolektyvu (šj kartą — su Filologijos fakulteto lietu vių kalbos ir literatūros spe cialybės antro kurso trečiąja akademine grupe), i o veikla bei laimėjimais, apsilankiau fakulteto komjaunimo biure. Man pasisekė: čia radau fa kulteto komjaunimo organi zacijos sekretorę Aleksandrą Ananjevą, iš kurios ir tikė jausi kai ką sužinoti. Išgirdau gerą nuomonę apie šj komjaunuolišką ko lektyvą. Pavartėme grupės dokumentaciją. Ataskaitos, protokolai, kurie atspindi grupės darbą, yra gražiai api pavidalinti ir neatrodo, kad jie „gaminami" vien forma liai, vien todėl, kad reikia. Peržiūrėjęs asmeninius kom
Talka, talka, talka! Kiekvieną pavasarį, kai saulė vėl apiberia žemę spinduliais, visi suskumba tvarkytis: valo, plauna šluoja, sodina... Žodžiu, ateina talkų metas. Pluša ir studentai, tarp jų ir Prekybos fakulteto atsto vai. Kad talka vyktų sklan džiai, kad kuo daugiau būtų nuveikta, buvo su darytas štabas, kuriam vadovavo fakulteto deka nas doc. B. Cereška. Tai kos išvakarėse dekanatas kartu su komjaunimo or-. ganlzaclja sudarė grafiką, pagal kurį darbo barai buvo paskirstyti atski roms grupėms. Talka vyko visą savai tę: nuo balandžio 13 d. iki 18 d. Dirbama buvo laisvu nuo užsiėmimų metu. Kasdien plušo aka deminės grupės, kurioms vadovavo kuratoriai. Šeštadienio talkoje darbuojasi pirmakursiai prekybi O darbai kaip ir visur. ninkai. Studentai tvarkė auditori-
jaunuolių įsipareigojimus, galiu pasakyti, kad grupė dirba rimtai ir sąžiningai. Peržvelgiu grupės komjau nuolių sąrašą: iš viso — 25 studentai, tarp jų tik du vai kinai. „Merginos bando užka riauti fakultetą. .." — šypso si A. Ananjeva. Kolektyvas tikrai pajėgus. Svarbiausia — jame nėra atsi liekančių. Žiemos sesiją be veik visi laikė tik kerais ir la bai gerais pažymiais. Tai jau daug ką pasako. Ne veltui ši akademinė grupė fakultete užima pirmą vietą pagal pa žangumą ir visuomeninę veik lą. Vasario 19 dieną įvykusi Lenininės įskaitos atestacija parodė, ko yra vertas kiek vienas komjaunuolis ir ką jis ateity galės atlikti. Pasy vių studentų čia nerasi. Visi
R. GUIGOS nuotr.: busimieji lietuvių kalbos ir literatū ros specialistai.
KO MES VERTI? visur suspėja, ir tai netrukdo mokytis. Organizacinis grupės dar bas vykdomas palyginti ge rai: tematiniai pokalbiai, pa dedantys ugdyti grožio su pratimo, patriotizmo .jaus mus. .. Per žiemos atostogas studentai, kuratoriaus Kęstu čio Urbos vadovaujami, ap lankė Maskvą. Ateity numa toma užmegzti glaudžius ry šius su Rygos universiteto studentais. Nepriekaištingai savo pareigas atlieka komjau nuoliai. Štai Zita Pranskevičiūtė — grupės komjaunimo organizacijos sekretorė. Įpa reigojimas nelengvas, tačiau mergina niekad nesiskundžia Nelengvą naštą ant savo pe-
Tikriausiai neatsirastų Uni versitete studento, kuris ne būtų girdėjęs apie Interna cionalinį klubą. Visi žino, kad tai studentų organizacija, jungianti apie pusantro šim to žmonių. Daug įdomių ke lionių, susitikimų suteikia interklubas savo nariams. Aš noriu papasakoti apie kelionę į Talino politechnikos insti tutą, kur vyko internacionali nės dienos, o mes, VU interklubo nariai, buvome pa kviesti kaip svečiai. Sutiko mus Talinas drau giškai. Ir oras buvo puikus, ir estų studentai, kurie rūpi nosi mūsų delegacija, mus svetingai sutiko; aiškino visa, kas tik mūs domino. Įdomu tai, kad tie patys studentai, jau trečią kartą iš eilės glo-
čių neša ir grupės seniūnė G. Mosteikaitė. Juk daug kas priklauso ir nuo jos. Visų pirma — paskaitų lankymas. Grupėje mažai tokių, kurie sistemingai praleidinėtų pra tybas bei paskaitas. Kalbėdami apie grupės merginas, neturėtume pamiršti ir vaikinų. Vaikinai sugeba įkvėpti gyvybės pasiūlytai idėjai, padeda jai tapti rea lybe. Neatsilieka jie ir moks le, visuomeniniame organiza ciniame darbe. Štai Kęstas Sukackas yra mokslo pirmū nas, kultūros klubo narys, lanko Universiteto teatro už siėmimus. Dar daug gerų žodžių ga lima būtų pasakyti apie 3 li
Šauniai padirbėjo istorikas A. Krupavičius.
jas, koridorius, vestibiu lius, rūkomuosius, plovė langus, grindis. Kartu su studentais dirbo ir dėsty tojai, fakulteto darbuoto jai. O pirmakursiai, kaip ir pernai, tvarkė miesto te ritoriją. Šiemet jie darba vosi sodelyje, Gedimino kalno papėdėje. Darbas čia nebuvo lengvas, nes didesnė talkininkų dalis — merginos, o sukasti ir supurenti reikėjo nemažą
tuanistų grupės merginas ir vaikinus... Bet tai palieku jos kuratoriui, Lietuvių lite ratūros katedros asistentui Kęstučiui Urbai. — Mano nuomonė apie grupę, kuo geriausia. Aš tik rai esu patenkintas savo stu dentais. Neturiu jiems jokių priekaištų. — O kas lemia Jūsų stu dentų gerą pažangumą, akty vų visuomeninį gyvenimą? Tikriausiai ir Jūsų indėlis čia nemažas, tiesa? — Matot, čia ne vidurinė mokykla... Žmonės suaugę, turi savo požiūrį į gyvenimą. Studentams dažnai kyla klau simas: „Ko mes esame ver ti?" Į jį jie stengiasi atsakyti savo darbo rezultatais. O man... man tenka tik stebėti, na, ir retkarčiais patarti, pa dėti.
INTERNACIONALINĖS DIENOS TALINE boja delegaciją iš mūsų Uni versiteto. Na, o pačios internaciona linės dienos buvo organizuo tos labai įdomiai. Į Talino politechnikos institutą, atvy ko 50 žmonių iš 23 TSRS ir užsienio aukštųjų mokyklų. Tai Helsinkio, Varšuvos, Pra hos, Leningrado, Kijevo, Maskvos, Odesos universite tų, politechnikos institutų at stovai. Visą savaitę neturė jome ilė truputėlio laisvo lai ko. Nuo pat ryto iki vakaro ekskursijos, susitikimai, kon ferencijos. Dabar prisiminus
net keista, kaip mes suspėjo me tiek pamatyti ir išgirsti. Ilgam atmintyje išliks susiti kimas su Talino politechnikoj instituto rektoriumi. O šven tinis vakaras pačių studentų atstatytoje senoje pilyje, o koncertas naujuose koncertų rūmuose, skirtas specialiai internacionalinių dienų daly viams. Pasakoti galima ilgai ir įdomiai. Nauji draugai. Tikriausiai niekad anksčiau nebuvo taip, kad įsigytume per savaitę tiek daug gerų draugų. Dėjome gėles prie Lenino
plotą. Pirmakursiams va dovavo apželdinimo tres to vyresnioji meistrė V. Kasperavičienė. Po talkos ji pasakė:
— Studentų, o ypač pirmakursių, darbu esu labai patenkinta. Dirba jie nuoširdžiai ir jų pa ruoštas plotas netrukus bus apsodintas gėlėmis, džiugins praeivių akis.
G. LITVAITYTE
— Girdėjau, kad studentai Jus labai myli ir gerbia. Jei ne paslaptis, kaip Jums se kasi su Jais taip artimai bendrauti? — Aš jiems vadovauju jau antrus metus. Suartėti su šia grupe tikriausiai padėjo mū sų išvykos, ekskursijos. Ne pamirštamos dienos Karpa tuose, kur pernai lankėmės, suartino mus. Stengiausi pa žinti savo studentus — pa žinti ir pamilti. Tikriausiai man ir sekasi... — Jūs turite gražių suma nymų ir ateičiai? — Taip. Mes dar žadame pakeliauti, aplankyti numaty tus objektus ir, savaime aiš ku, pirmauti garbingai to liau. .. Aš tikiu savo studen tais. J. EKARSK1S
paminklo, pagerbėme žuvu sius Didžiojo Tėvynės karo metais. Tylos minutė. Visi liūdni ir susikaupę, Gerai, kai šalia jauti draugo petį, kai gali atsiremti į ukrainie tį, baltarusę, latvį. Visi jie tau padės, juk visus jungia bendras tautų draugystės jausmas. Visas viešnagės dienas Ta line skambėjo dainos, juo kas. Dainavome lenkiškai ir ukrainietiškai, lietuviškai ir estiškai. Matėme Olimpinį Talino sporto kompleksą, užšalusią jūrą ir garsų paminklą „Undi nė", kuris lyg laivas, skro džiąs bangas, stovi Talino krantinėje, ». Aušra JONIKAITĖ
MUSŲ PIRMŪNAI
...šiemet išleisime tikrai gerą specialistų grupę
Atėjom pagyventi Būtų banalu rašyti, kad kiekvienas dar vaikystėje pa galvodavo apie studentiškus metus, studentišką gyvenimą. Tačiau ar daug kas susimąstydavo, kad studentais iš kar to netampama, kad jais išaugamai Tvirtinti, kad Romualdas Bakutis tai žinojo jau nuo ma žumės, būtų nedrąsu. Ir vis dėlto pabandykime. „Baigiau Kuršėnų III vidurinę mokyklą. Jeigu kalbėti atvirai, jau tada daug kas pavydėjo man entuziazmo. Gal ir tiesa, kad reikia kažkokios gyslelės, kažkokio vidinio užsidegimo, o aš tuo nesiskundžiau. Mėgau ką nors veiKti — jau vien dėl to, kad neretai pagalvodavau apie studijas Konservatorijoje. Grojau mokyklos estradiniame ansamb lyje, dainavau chore. . . Pats nežinau kodėl, bet vėliau pa jutau, kad geriau bus, jei muzika liks mano hobi". Reikia pasakyti, kad Romas turėjo pagrindą galvoti apie aukštuosius muzikos mokslus: grojo beveik visais liaudies muzikos instrumentais, 1976 metų Lietuvos televizijos dainų konkurso „Dainų dainelė" laureatas... Dabar reikia tik džiaugtis, kad Romualdas mokosi Istorijos fakulteto bibliotekininkystės specialybės III kurse. Sunku įsivaizduo ti, kaip reiktų be jo apsieiti Istorijos fakulteto kultūros klubui, Universiteto etnografiniam ansambliui, SMD infor macijos problemų būreliui, draugams, kurių per tris studi jų metus Romualdui niekada netrūko. .. „Kartais prabundi rytą, pagalvoji, kiek darbo laukia tą dieną, taip ir norisi užsimerkti, palįsti po antklode ir neišlysti iki vakaro... Bet ne — keliesi, bėgi, ieškai, darai, o vakare net pats stebiesi, kad visur suspėjai, kad viskas daug paprasčiau, negu galvojai". Reikia tik stebėtis Romualdo Bakučio entuziazmu, iš tverme, mokėjimu suderinti visuomeninį darbą su moky musi. „Kas dėl laisvalaikio, — pagalvojo Romualdas, — tai atiduodu tėvams, tėviškei, o dažnai būna taip, kad jo be-„ veik ir nejunti. Repeticijos ansamblyje, gastrolės, kultuios renginių ruošimas — argi tai ne laisvalaikis? Kai tik ga liu, skaitau antikos filosofų veikalus, „bėgioiu" (taip trum pai jis apibūdino treniruotes).
Apie save kalbėti yra sunku. Už patį Romualdą Bakutį geriau kalba pluoštas Pagyrimo raštų, diplomų ir apdova nojimų. Kalba patys faktai. Juk tada, per talką Širvintų rajono kolūkiuose, lietus visus gine po pastogėmis, o R. Bakučio vadovaujamas būrys nenusigando. Tokį būrį turbūt prisimintų ir respublikos žemės ūkio ministro pa vaduotojas, būrį, kurį darbui sugebėjo įkvėpti Romas. Ir tai neliko neįvertinta: II vieta fakultete, padėkos, pinigines premijos.. . Laikas bėga... Gerai, jeigu žmogus to nejunta. Kai mo ki organizuoti savo darbą, laisvalaikį, dienos nebūna pa našios viena į kitą. Dabar Romualdas laukia vasaros. Ne dėl to, Kad pavargo, greičiau — kad galės ilgesnį laiką pabūti namuose. Romualdas nekantriai laukia Etnografin e ansamblio plokštelės pasirodymo. Juk ten solo groia ir jis O kažko laukiam visi. Tik ar ne per dažnai užmirštame, Romualdo žodžiais tariant, kad čia atėjome ne tik pa svajoti, bet ir pagyventi. Česlovas BURBA
Kviečia politinės dainos festivalis! Šio mėnesio pabaigoje mū sų Universitete bus laukiama daug svečių. Balandžio 28 — gegužės 3 dienomis vyks Tarptautinis jaunimo politinės dainos festivalis, skirtas TSKP XXVI suvažiavimui. Apie artėjantį renginį papa sakojo Universiteto interklubo prezidentė H. Pautienytė. „Festivalis — ne vieno va karo susibūrimas. Jame daly vaus tų universitetų atstovai, su kuriais interklubas jau seniai draugauja. I mūsų interklubą plaukia laiškai iš draugų. Sunku ir besuskaičiuoti, kiek vyko įvajrių įvairiausių draugystės vaka rų kitose aukštosiose mokyk lose. Taigi, ne tik dėstytojai keičiasi patirtimi, darbo me todika, bet ir studentai gali susipažinti su kitų miestų universitetais, rasti ten drau gų. Jei nepavyksta nuvažiuo ti, tai ir laiškais galima labai daug ką papasakoti. Tai įdo mu ir naudinga. Palaikyti ry šius su kitais universitetais — nenauja- tradicija. Inter klubas sėkmingai ją tęsia. Draugystės ryšiai vis plečiasi.
O dabar — politinės dainos festivalis — puiki proga vi siems susiburti". Iš svečių, kuriuos ruošiasi sutikti Universitetas, H. Pau tienytė paminėjo Kuibyševo universiteto, Permės politech nikos instituto, Maskvos Lumumbos universiteto, Lenin grado elektrotechnikos insti tuto, Užgorodo universiteto studentus. Taip pat kviesti ir kolegos iš kitų Vilniaus aukš tųjų mokyklų: iš Vilniaus pe dagoginio instituto, Konserva torijos. Tačiau tai dar ne visi sve čiai. Interklubas išsiuntė pen kias dešimtis telegramų į įvairius šalies miestus. Iš siuntė telegramas ir drau gams iš Čekoslovakijos, Vengrijos, Vokietijos Demo kratinės respublikos, Lenki jos. Iš kai kurių universitetų dar laukiama atsakymų, bet festivaliui jau rimtai ruošia masi. Štai jo programa: Balandžio 28 diena — Fes tivalio pradžia. Svečių atvy kimas. Balandžio 29 diena — 18.30
— Festivalio atidarymas (Čiurlionio 21, Didžioji Au la). 19.00 — pirmasis kon certas. Balandžio 30 diena — 17.00 — antrasis koncertas Universiteto teatro salėje. Gegužės 1 diena — 14.00 — trečiasis koncertas (Di džioji Aula). Gegužės 2 diena — 17.00 — baigiamasis koncertas, nu galėtojų apdovanojimas (Di džioji Aula). Gegužės 3 diena — festi valio uždarymas. Koncertams ruošiami kvie timai, kuriuos įsigijus, bus galima klausyti jų. Pla čiai apie šiuos renginius in formuos skelbimai fakultetuo se. Festivalio metu vyks dar vienas renginys — politinio plakato konkursas. Plakatai bus eksponuojami fakultetuo se: Į festivalio programą įtrauktas svečių priėmimas mūsų Universiteto rektorate. Fakultetai taip pat padeda ruošti festivalį — jie priims svečius. Festivalio dalyviai
susipažins su Vilnium ir su mūsų Universitetu. O vakaronės gamtoje, ku rios taip pat numatytos su rengti, leis ir pailsėti, ir pa silinksminti. Taigi, kaip matyti, darbo labai ir labai daug. Daugiau sia darbo tenka festivalio organizatoriams: Universiteto interklubui, komiaunimo ko mitetui, studentų profsąjun gos komitetui. Tarp studentų yra tokių, kurie daug ir su dideliu noiu padeda. Kaip gerai dirban čius H. Pautienytė paminėjo: Vitalijų Vasiliauską (Fizikos fakultetas IV kursas), Rytį Ambrazevičių (Fizikos fakul tetas II kursas), Arnoldą Genevičių (Fizikos fakultetas IV kursasj, Masaitytę (Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakultetas I kursas), Kęstą Dzedulionį (Prekybos fakulte tas II kursas), Ritą Žitkevi čiūtę (Istorijos fakultetas IV kursas). Žinoma, šį sąrašą dar būtų galima tęsti. Ir labai smagu, kad yra studentų, kurie no riai padeda, stengiasi. Dabar belieka palinkėti sėk mės tiek festivalio rengė jams. tiek jo dalyviams.
Prieš ketverius metus j Gamtos fakultetą studijuoti biologijos buvo priimta dau giau kaip šešiasdešimt ne drąsių vaikinų ir merginų. Šiandien jie jau ruošia per studijas įgytų žinių ataskaitas — diplominius darbus. Penkto kurso biologai — skirtingų polinkių ir pomėgių žmonės, o biologija — laoai plati disciplina. Kiekvienas studentas turėjo pasirinkti vi sapusiškam nagrinėjimui ku rią nors vieną biologijos mokslo sritį. Vieni iš jų gi linasi į augalų fiziologiją, ki ti domisi mikrobiologija ar biofizika, genetika, zoologija. Kiekvienas iš studentų turi mėgiamas temas, tyrinėjimo sritis — tai ir nulėmė temų diplominiams darbams pasi rinkimą. Labai svarbu tai, kad diplominių darbų temos daž niausiai gimdavo diskusijų metu. Tą pabrėžė daugelis studentų. Vadinasi, rašomų darbų temos nėra primestos iš šalies. Galime tvirtinti, kad daugeliui yra susidariusi būtinybė parašyti darbą bū tent ta, o ne kita tema. Norint tuo įsitikinti, terei kia užkalbinti keletą iš stu dentų. Kalbėdami su A. Jur gaičiu, pasijusite puikiuose Pašilių miškuose, į kuriuos prieš dešimt metų iš Okos terasų rezervato atvežė aš tuonis grynakraujus stumb rus. Kodėl atvežė? Todėl, kad paskutinysis Belovežo girios stumbras krito dar tūkstantis devyni šimtai dvidešimt pir maisiais. Per praktikas Arū nas stebėjo Lietuvos girių galiūnus, stengėsi spręsti jų egzistavimo žmogaus veiklos
rajonuose problemas. Arūno bendrakursiai S. Jablonskis ir J. Silickas mielai papasakos apie sunkias, tačiau romantiš kas praktikas prie Kauno marių. Vaikinų stebėjimų iš vadas žvejai galės panaudoti pramoninėje žvejyboje. Kal bėdami su S. Daujotu — ne apsirikite. Jis ne medikas, nors ir daug pasakoja apie encifalltą, sunkų susirgimą, susijusj su sunkiais smegenų sutrikimais. Saulius domisi er kėmis, kurios perneša šios ligos sukėlėją iš graužikų žmogui. Penktakursis biofizi kas R. Vitkus tyrinėja elekt roninių skaičiavimo mašinų panaudojimą neurofiziologi niam eksperimentui valdyti. Tyrinėjami gyvūnų regėjimo organai. Dalis studentų, vadovauja mi docento R. Žiliuko, tyri nėja ląstelės membramos bio fiziką. Jų darbai reikšmingi kovoje prieš gamtos užterši mą. Studentai turi gerai įrengtas, patogias laboratori jas, kurioms vadovauja žmo nės, turį didelę darbo patilti. Tai palengvina studijas, daro jas giliomis ir išsamiomis. Apie biologus penktakur sius ir jų darbus dėstytojai kalba didžiuodamiesi, su vil timi ir tikėjimu, kad šie nū dienos mokslo žiedukai dar niai įsijungs į visos šalies mokslo laimėjimų vainiką. — Sakydamas, kad šiais mokslo metais išleisime tikrai gerą specialistų grupę, iš reiškiu visų dėstytojų nuo monę, — taip absolventus apibūdino profesorius V. Va lentą. Ramūnė RAGAUSKAITE
Susitikimas su dailininku
Balandžio 9 dieną bibliote kininkystės ir bibliografijos specialybės knygotyros moks linis būrelis susitiko su daili ninku Linu Jankumi. Tai dai lininkas tapytojas, aistringai mylintis marias, pajūrio žmo nes ir gamtą. Vasarą jis daug keliauja savo darbo burlaiviu. L. Jankus dirba Universiteto estetinio lavini mo katedros dailės studijos dėstytoju. Kovo mėnesį su grupe Lie tuvos menininkų dailininkas pabuvojo Graikijoje. Jis ir pasakojo mums savo kelionės įspūdžius. Buvo aplankyti Graikijos miestai: Atėnai, Delfai, Korintas, Mikėnai, Olimpija, Maratonas, Patrai. Pradžioje dailininkas trum pai supažindino mus su seno Daiva MATVIEKAITE vės Graikijos istorija, papasa
kojo apie senąją Elados kul tūrą, išgirdome daug legen dų. Labai įdomu buvo suži noti ir apie šiandieninę Grai kiją, jos žmones, papročius, tradicijas, meną. Dailininkas savąjį pasakojimą iliustravo spalvotomis skaidrėmis. Dvi valandas mes klausė mės dailininko ir gėrėjomės senovės Graikijos šventyklo mis, amfiteatrais. Visus su žavėjo nuostabi Graikijos gamta: kalnai, Egėjo ir Joni jos jūrų mėlis. Nustebino spalvingas Užgavėnių karna valas Patruose. Už šį susitikimą mes dė kingi knygotyros mokslinio būrelio vadovui, vyresnia jam dėstytojui D. Kaunui ir, aišku, dailininkui L. Jankui.
Dangira KARDZYTE
PIRMASIS TURISTINIS ŽYGIS Kas yra turizmas — ži no kiekvienas: komentuo ti būtų naivu. Turizmas yra, tikriausiai, pati įdo miausia ir naudingiausia sporto šaka. Turistas daug kuo praturtina save, iš moksta vertinti draugys tę, bendravimą su žmonė mis. Istorijos fakultete vyra vo tyla — lyg jame ir nebūtų aktyvaus turizmo mėgėjų, didelių entuzias tų, o kituose fakultetuose jų, pasirodo, nemaža. Šiais mokslo metais padė tis kiek pasikeitė. Po il gai trukusios žiemos pra sidėjo atbudimas. Kitais žodžiais — aktyvumas nu galėjo pasyvumą. Turistų klubas atgijo. Greitai buvo suorganizuo
ta pirmoji turistų grupė (18 žmonių), numatytas maršrutas. Jai vadovauti ryžosi pirmo kurso istori kas Saulius Gudeliauskas kaip vėliau pasirodė, ne mažą turizmo patirtį tu rintis vaikinas: sugeban tis vadovauti, puikus or ganizatorius. Iš pradžių į šį ką tik susibūrusį kolektyvą dau gelis žiūrėjo nepasitikė dami: ar sugebės jis išsi laikyti? Kokie bus rezulta tai? Atsakyti į šiuos klau simus kol kas niekas ne gali. Bet pirmieji žings niai — drąsūs. Kaip bebū tų keista, bet pirmąjį žingsnį žengė pirmakur siai. Dabar kolektyve vis daugiau norinčių keliau ti, pažinti savo gimtąjį
kraštą, jo žmones. Ir tai yra džiugu. Pirmasis turistinis žygis po pietryčių Lietuvą bu vo įdomus ir naudingas ne tik istorikams, bet ir žurnalistams. Per penkias žygio dienas buvo aplan kyti Rūdininkai, Pirčiupiai, Valkininkai. Dar pir mąją žygio dieną turistai aplankė Jašiūnų kapines kuriose palaidoti Vilniaus universiteto profesoriai. Neišdildomą įspūdį paliko Pirčiupio istorinis muzie jus, kuris liudija apie tragišką kaimo likimą. Il gam laikui įsiminė pasa kiškoji Merkinė, Druski ninkų Raigardo slėnis.
Jurgis PEKARSKIS
STUDENTŲ
SMD konferencijose...
SVEIKATOS
FORUME Šių metų kovo 31 — balan džio 1 dienomis Maskvoje vyko TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos mokslo - technikos tarybos sveikatos apsaugos sekcijos sąjunginis pasitari mas dėl mokslinių tyrimų planavimo ir koordinavimo 1981—1985 metais, kuriame buvo svarstoma studentų sveikatos apsaugos problema. Buvo apsvarstytos ir patvir tintos pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys ir svarbiausių temų kuratoriai. Nutarta įkurti specializuotą sąjunginę studentų sveikatos mokslinių tyrimų koordinavimo tarybą, numatyti atskirų tyrimų krypčių kuratorius. Apie at liktus ir dar planuojamus mokslinius tyrimus Vilniaus universitete ir apskritai Ta rybų Lietuvoje intormavo mūsų Universiteto medicinos iakulteto higienos katedros vedėjas profesorius V. Kvik lys, kuris yra ir respublikos studentų sveikatingumo ko misijos pirmininkas. Vilniaus V. Kapsuko uni versitete atliekamas mokslinis darbas: dėstytojų J. Maske liūno, B. Rutkio medžiaga ir metodinės rekomendacijos, o taip pat pačių studentų jėgo Pranešimą skaito Smilgių vidurinės mokyklos moksleivė mis kasmet organizuojamos E. Galvydytė. konferencijos „Studentų svei kata" ir kiti renginiai buvo įvertinti teigiamai. Docentas A. BITĖ
POKALBIS APIE KNYGĄ Knygos bičiulių draugijos nariai balandžio 17 dieną su sitiko su meno darbuotojais. Vakarą pradėjo aktorė Joa na Valančienė. Ji skaitė iš trauką iš lenkų rašytojo Ja no Korčako knygos „Kai vėl būsiu mažas". Daug įdomių faktų ir skai čių apie kasmet išleidžiamas knygas pateikė „Vagos" lei dyklos direktorius Algis Pe keliūnas. Svečias pasakojo apie leidyklos darbuotojų bendradarbiavimą su rašyto jais, vertėjais. Jis pabrėžė užsienio kalbos mokėjimo svarbą. Vakaro metu buvo gvildenamos knygų leidinio problemos. Numatoma grei tai pastatyti naują valkų ir jaunimo literatūros leidyklą. „Vagos" leidykla šiuo metu dirba pagal 1983 metų planą. Neseniai leidykla išleido 10tūkstantąją knygą. Vakare da lyvavo „Vagos" leidyklos vyrlausiojo redaktoriaus pava duotojas Valentinas Sventlckas. Jis kalbėjo apie šiuolai kinę lietuvių literatūrą, jos problemas ir laimėjimus. Vakaro pabaigoje aktorė J. Valančienė skaitė R. Tagorės lyriką.
LIETUVIŲ KALBOS SEKCIJOJE Prieš 35-erius metus, kada buvo įkurtas pirmasis būrelis Universitete (Lietuvių kalbos būrelis), Studentų mokslinės draugijos dar nebuvo. Nebu vo ir konferencijų, — savo darbus studentai skaitydavo ir svarstydavo būrelio susi rinkimuose. SMD atsirado po poros metų. Nuo to laiko ta po tradicija kiekvieną pava sarį organizuoti mokslines konferencijas. Įdomu prisimin ti, kad pirmosioms konferen cijoms visas Filologijos fakul tetas patelkdavo vos 10 (ar net mažiau) pranešimų. O šįmet vien Lietuvių kalbos sekcijoje perskaityta 15 dar bų (fakultete 9 sekcijos, ku riose perskaityti 104 praneši mai). Per 33-ejus metus labai iš augo konferencijų lygis. Pra nešimai svarūs, vertingi, ke liamos naujos problemos, at radimai. Ir visai suprantama, kad vertinimo komisijai būna nelengva paskirstyti vietas. Dar ir dėl to, kad darbai bū na iš įvairių sričių — eks perimentinės fonetikos, dialek tologijos, istorinės gramati kos, morfologijos, kalbų lygi
Balandžio 9—10 dienomis Matematikos fakultete vyko XXXIII studentų mokslines draugijos konferencija. Stu dentų darbai buvo skaitomi 8 sekcijose. Daugiausia buvo algoritminių kalbų ir programavimo sekcijos darbų. Todėl reikėjo skirti šią sekciją į dvi dalis. Šioje sekcijoje pirmo laips nio diplomais ir atminimo do vanėlėmis buvo apdovanoti IV kurso studentas R. Baro nas už darbą .„Duomenų struktūrų algebrinių specifiKa. cijų sudarymo metodikos klausimai" ir V kurso studen tė R. Dilytė už darbą „Cl U kalbos iteratorių realizavi mas". Abiejų darbų moksli nis vadovas technikos kandi datas G. Grigas. Daug įdomių pranešimų buvo perskaityta skaičiavimo metodų ir diferencialinių lyg čių sekcijoje. Nors daugelis pranešėjų buvo diplomanlai, dvi pirmąsias vietas laimėjo ketvirfakursiai R. Ciegis ir S. Taraila. R. Ciegis savo darbe gavo svarbius tiesinio antros eilės kraštinio uždavi nio Grino funkcijos integrali
pateikiama naujų minčių apie senuosius lietuvių kalbos oksitonus ir baritonus. Trečiąją vietą laimė|o irgi 3 darbai — E. Alėjūnaitės ir G. Subačiaus kalbų lyginimo darbai Ir kalbinio bei litera tūrinio išprusimo reikalaujan tis Z. Mamenlškytės praneši mas apie A. Žukausko „Po ringių" tropus. Apskritai, visi skaityti pianešimai buvo Įdomūs ir ver tingi, todėl galima pritarti sekcijos vadovo docento A. Girdenio juokais pasakytiems žodžiams: „Jei būtų daugiau diplomų, apdovanotų vi sus". .. Į paskutinį anketos klausi mą — ar reikalinga konferen cija studentui? — visi atsakė vienodai: reikalinga. Ir skai tančiajam, ir klausančiajam. Dalyvavimas joje padeua koncentruoti darbą, supažin dina su naujomis problemo mis. Konferencija paliko gerą (spūdį, tačiau buvo ir trūku mų. Svarbiausias — lenta, kuri taip reikalinga daugeliui pranešėjų ir kurioje taip ne įmanoma rašyti. Galima pa reikšti priekaištą ir klausyto jų auditorijai, kuri neypatin gai gausi ir nelabai aktyvi Marytė SLUŠINSKAITE
nius įvertinimus (mokslinis vadovas fizikos matematikos kandidatas M. Sapagovas). Atsitiktinių procesų teori jos ir matematinės statistikos sekcijoje geriausias V kurso studento E. Meidaus darbas „Begalinio skaičiaus sąvei kaujančių dalelių dinaminiai modeliai", kuriame įrodyta taškinio proceso egzistavimo teorema, kai duotas proceso trūkių matas ir kompensato rius. Gautoji teorema pritai kyta begalinio skaičiaus są veikaujančių dalelių dinami nio modelio sudarymui (moks linis vadovas profesorius B. Grigelionis). Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos sekcijoje nugalėtoju tapo V kurso studentas V. Jazukevičius (mokslinis vado vas profesorius V. Paulaus kas). Savo darbe jis išnagri nėjo begalinių sumų pasi skirstymo funkcijos konverga vimo greitį j normalųjį dėsnį, kai išskiriami asimptofiniai nariai. Geometrijos ir topologijos sekcijoje geriausiu buvo pri pažintas IV kurso studento G. Praninsko darbas „Očano
FIZIKOS FAKULTETE Vos ne kiekvienas Fizikos fakulteto studentas dirba la boratorijoje. Čia, vadovauja mi vyresniųjų kolegų, jie bando žengti pirmuosius sa varankiškus žingsnius moks liniame darbe. Kiekvienais metais, balan džio mėnesį susumuojama tai, kas buvo padaryta per metus. Geriausi mokslo darbai skai tomi SMD konferencijose. Ir šiemet svarbus įvykis fakulteto gyvenime buvo ši konferencija. Šešiose sekcijo se buvo perskaityta 90 prane šimų. Jų temos — pačios ak tualiausios šiuolaikinėje fizi koje. Vertinimo komisijoms buvo nelengva atrinkti pa čius geriausius. Tai V. Lati-
nio, J. Viščakailės, K. Cernio, V. Šablinsko, J. Tamulio, P. Diomkino darbai. Fakultete nuolat rūpinama si studentų įtraukimu j moks linį darbą. Neseniai paskelb tas konkursas geriausiam stu dentų racionalizatoriniam pa siūlymui išaiškinti. Racionalizatoriniai pasiūlymai bus ver tinami už originalumą, ekspe rimento galimybių praplėtimą ir pritaikymo platumą. .. .Kai ateina vakaras, dar ilgai negęsta šviesa Fizikos fakulteto languose. Iki vėly vo vakaro čia, laboratorijose, pats darbo įkarštis. Taip ei nama prie atradimų. Gendrius MORKŪNAS
Artėja sąskrydis... Kaip jam ruošiamės?
Aldona SlLALYTE
VARŽOSI BŪRIAI Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete vyko SSB agitmeninių brigadų apžiūra. Menines muzikines progra mas parodė šeši fakulteto bū riai. Studentų pasirodymuose — dainos, sąmojai, parodijos, studentų gyvenimo vaizdeliai. Salėje skambėjo juokas. Ap žiūroje dalyvavo svečiai iš Vilniaus Jaunimo teatro — aktoriai A. Storpirštis, K. Smoriginas, V. Petkevičius, K. Kazlauskaitė ir Lietuvos TSR nusipelniusi meno vei kėja, teatro vyriausioji reži sierė D. Tamulevičiūtė. Po „Orbitos" jr „Vėtrungės" agitbrigadų pasirodymo, stu dentai pamatė dviejų dalių svečių pasirodymą, paruoštą Vilniaus teatrų šventei. Sve
nimo, ieksikologijos. Beveik kiekviename darbe — nauja mintis, naujas žvilgsnis, tak tas. Skirstant vietas, studentų ir komisijos nuomonės sutapo (konferencijos dalyviams bu vo išdalintos anketos). Ge riausiu vienbalsiai pripažintas V kurso studentės B. Jasiflnaitės pranešimas „Šiaurės žemaičių kretingiškių ir rytų aukštaičių uteniškių fonologi jos gretinamoji analizė" (dar bo vadovas docentas A. Gir denis). Autorė prieina reikš mingą dialektologijai išvadą — įrodo, kad net tokios toli mos tarmės (aukštaičiai ir že maičiai) iš esmės skiriasi ne tiek savo fonemomis, kiek jų distribucija. Visiems gerą įspūdį paliko R. Sukvietytės ir S. Tumėno darbai apie prielinksnių var tojimą ir tyrimo metodus. S. Tumėnas savo tyrinėjimui pritaikė naują — privatyvinių opozicijų metodą, kuris dialektologijoje iki šiol be veik nebuvo vartojamas. Antrojo laipsnio diplomu ap dovanotas ir antrakursės I. Ručinskaitės darbas, kuriame
MATEMATIKOS FAKULTETE
topologinių erdvių klausi mai" (mokslinis vadovas vy resnysis dėstytojas R. Kašu bą). V kurso studento G. Vėb ros pranešimas „Statistinių duomenų apdorojimas ir kla kardiologijoje" sifikavimas (mokslinis vadovas docentas P. Vaitkus) buvo geriausias taikomosios matematikos sek cijoje. Pirmo laipsnio diplomu bu vo apdovanota ir V kurso studentė R. Astromskaitė už darbą „Apie aproksimaciją polinomais skritulyje" (moks linis vadovas docentas V. Kabaila). Džiugu, kad sulaukėme gausaus būrio svečių iš Jere vano, Lvovo, Tartu, Tbilisio, Minsko ir Odesos universite tų. Be to, sulaukėme viešnios iš Panevėžio rajono Smilgių vidurinės mokyklos, tai XI klasės moksleivė E. Galvydyfė. Ji algoritminių kalbų ir programavimo sekcijoje skai tė pranešimą „Sveikų skaičių šaknies traukimo procedūros" (mokslinis vadovas technikos kandidatas G. Grigas). Konferencija praėjo sklan džiai. Tai buvo studentų, dir bančių mokslinį darbą, šven tė. Konferenciją organizuoti padėjo fakulteto dekanas do centas V. Merkys, dėstytojai, komjaunimo biuro sekretorė R. Mašanauskaitė, interklubiečiai, sekcijų pirmininkai. R. BARONAS Matematikos fakulteto SMD tarybos pirmininkas, IV kurso studentas
čiai buvo šiltai priimti. Išradingas programas pa ruošė būrys „Pagiriai" (vadas R. Semaška), „Varsa" (vadas A. Norkus), „Algoritmas" (vadas K. Tamulevičius). Ypač daug plojimų susilaukė agitbrigada „Vėtrungė" (va das S. Zubavičius).
R. ŽURAKAUSKAITE REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Universiteto studentų būrių agitmeninės brigados tarp savęs varžysis balandžio 26 d. Visus, kas mėgsta linksmą studentų humorą, kviečiame Į Jungiamojo korpuso 1 au ditoriją. Pasirodymų pradžia 10 vai.
Tik keletas savaičių beliko iki Sąjunginio komjaunimo ir jaunimo žygio tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir dar bo šlovės vietomis dalyvių Universiteto V sąskrydžio, vyk siančio gegužės 7—9 dienomis Švenčionių rajone prie Šlovės pilkapio, kurį supylė Švenčionių rajono ir Universi teto komjaunuoliai. Visų fakultetų komjaunuo liai aktyviai ruošiasi, nes są skrydis — tai karinio patrio tinio darbo, atlikto nuo 1980 metų rugsėjo, apžiūra. Susumuoti keleto konkuisų rezultatai. Geriausiai žiemos žygį, skirtą TSKP XXVI ir LKP XVIII suvažiavimams bei Tarybinės Armijos 63-osioms metinėms, organizavo mate matikai. Antroji vieta atiteko teisininkams, trečios vietos komisija neskyrė, ketvirta — Filologijos fakultetui, penkta — Fizikos fakultetui, šešta — Istorijos fakultetui, septinta — Medicinos fakultetui; aštunta — Chemijos fakultetui, Eko nominės kibernetikos ir finan sų fakultetui ir Prekybos fa kultetui, devinta — Pramonės ekonomikos ir Gamtos fakul
tetams. Rezultatai susumuoti, gali ma ir apibendrinti. Labai ne tikėta, kad chemikai — dvie jų praėjusių sąskrydžių prizi ninkai — šią žiemą silpnai pasirodė. Nors ir nemažai stengėsi komjaunimo biuro narys E. Jakobsonas, bet kom jaunimo biuro abejingumas, organizatoriaus patyrimo sto ka sužlugdė gražius norus. įdomu, kur dingo Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto, Gamtos fakulteto, Medicinos fakulteto komjau nimo biurų iniciatyva? Kiek galima tūpčioti vietoje? Juk kiekvieni metai — naujos mintys, idėjos. Ir iš klaidų mokytis reikia! Svarbiausioji klaida, kurios neišvengė beveik visų fakul-
’etų aktyvistai — savo gali mybių neįvertinimas. Organi zuoti žiemos žygį revoliuci jos, kovų ir darbo šlovės vietomis, pagal visus reikala vimus, mūsų respublikos teri torijoje paprasčiau. Tą patį daryti kitoje respublikoje daug sunkiau, nes neturime pakankamai patyrimo, reikia specialaus pasiruošimo, labai sunku parinkti grupę. Priešin gu atveju (taip iš tikrųjų ir atsitiko), žygis tapo paprasta ekskursija, ataskaita — forma liu dalyku, renginys nepasie kė savo tikslų. Geriausiai žygius atliko Matematikos ir Teisės fakul tetai. Gerai sukomplektuotos grupės (jose beveik visi — komjaunimo aktyvistai), ap galvotas maršrutas, žygio pro grama, kruopščiai susipažinta su rajonų, į kuriuos vyksta ma, teritorija, ekonomika, is torija ir kultūros vertybėmis. Įvairūs renginiai po žygio: puikios fofoparodos, žygio dalyvių raportai, skoningai
apipavidalinti dienoraščiai. Atliktas didžiulis propagan dos darbas: išsiųstos informa cijos j Rokiškio, Zarasų rajo nų laikraščius, „Tarybinį stu dentą", susitikimai su karo, darbo veteranais, profesinio orientavimo vakarai su moks leiviais, paminklų tvarkymas, didvyrių pagerbimas ir t. I Malonu, kad atgijo teisi ninkai. Praėjusiame sąskrydy je busimieji teisininkai silp nai pasirodė, šiais metais ka riniam patriotiniam darbui vadovauja Laužikas, daug dė mesio šiam darbui skiria ir komjaunimo biuro sekretorius S. Lileikis. Dėl to Teisės fa kultetas — tarp geriausiųjų.
Matematikai, kaip visuo met, gerai pasidarbavo. Fa kulteto komjaunimo biuro na rys S. Murauskas perėmė iš savo vyresnių draugų energi ją ir sumanumą. .
R. SIN1AUSKAS Komjaunimo komiteto narys
Prasmingi jaunystės metai NIVERSITETO krašto gus. Mėgo grožinę literatūrą. tyrininkų klube viešė Labai vertino J. Janonį. Pamenu, 1920-aisiais man jo revoliucinio judėji reikėjo laikyti brandos egza mo Lietuvoje dalyvė Marija minus. Tuo metu mūsų pabi CHODOSAITĖ. Prieš šešiasdešimt — sun jos nariai, tikėdamiesi atkurti kių ir neramių, gaivių jaunys Tarybų valdžią, labai intensy tės polėkių — metų aštuo- viai dirbo — laikraščių lei nolikmetė kaunietė M. Cho- dyba, atsišaukimai, jų platini dosaitė susiejo savo gyveni mas. Ateinu pas Karolį ir sakau: mą su Komunistų partijos — Nelaikysiu egzaminų. veikla — darbo žmonių rū Laiko nėra. Nenoriu. pesčiais ir siekiais. O jis: Susitikime su kraštotyrinin — Jei nelaikysi, iš komjau kais partijos veteranė prisi nimo išmesim. Nereikia mums minė kovų bendražygius.
U
Dar 1920-aisiais metais man teko laimė susipažint, o vė liau ir dirbti su mūsų komu nistų partijos vadovais — K. Požėla, J. Greifenbergeriu, K. Giedriu ir R. Carnu. Buvau gimnazistė, kai ta pau K. POŽĖLOS ryšininke. O ir konspiracijai aplinkybės buvo palankios: jis — moky tojas, aš — mokinukė, vado vėlius išdėliojusi ant Karolio stalo. K. Požėla buvo revoliucio nierius profesionalas — visos jo mintys ir darbai siejosi su partijos reikalais. Nors jis studijavo Tariu universitete, tačiau neturėjo galimybių jo baigti. Karolis buvo labai išsilavinęs žmo
nemokšų. Būtina mokėti įveik ti viską. Toks jisai buvo: reikia mo kėti, reikia žinoti. Ir svarbiau sia, kad neskelbė jokių pa mokslų ar pamokymų, tik mokėjo pasakyti griežtai ir aiškiai. Gresiant fašistiniam per versmui daugelis draugų iš Kominterno, taip pat ir mūsiš kiai, dirbantys Lietuvoje, vis įkalbinėjo Karolį, važiuok, girdi, j Maskvą, sveikatą pagerinti ir bent kiek pranyk žvalgybai iš akių. O jis visada atsakydavo: — Aš fronte. Šičia mūsų frontas. Mes jo apleist nega lime. 1926-ųjų pabaigoj sutikusi Karolį vėl užsiminiau, i<ad
jam derėtų laikinai išvykti. Iš girdau: — Kaip aš galiu pabėgti? Tai tas pat, kaip nustoti pa sitikėjimo liaudies. Labai artimas Karolio drau gas buvo J. GREIFENBERGERIS. Visai „kitoniškas" buvo tas Kalvarijos kalvio vaikas. Pilna jo būdavo visur — ir polką sušokdavo, ir juoko netrukdavo. Juozą vadinome komjaunimo „važaku” (vado vu — J. V.). Jis su visais lengvai rasdavo bendrą kalbą — neveltui 1919 metais gy vendamas Smolenske buvo iš rinktas j I Tarybų Rusijos komjaunimo suvažiavimą. Svajojo Juozas, kad kom jaunimo organizacija turėtų savo spaustuvę — vis grei čiau gaiima būtų dauginti at sišaukimus, brošiūrėles. Tai ėmė ir atitempė Juozas litografinį akmenį iš Vokieti jos. {taisėm spaustuvę pas Hadą Vidisaitę (dabar gyve na Hamburge, komunistinio judėjimo dalyvė — J. V.). Iš pradžių reikėjo mums perra šinėti — būdavo, 2. Greifenbergerienė, aš rašom, rašom, o E. Taufkaitei Juozas nelei džia — rašysena negraži — pats rašo. Buvo mus išmoki nęs rinkti tekstą tarp pirštų, nes rinkfuvo ilgokai neturė
jome. Kartais renki, renki ir išbyra žodžiai, sakiniai.. . Taip Kauno senamiestyje per naktį žibindavom šviesas ir iki ryto spausdindavom. Sykį einu pro mūsų spaus tuvę, ogi — spyna išplėšia, šriftai išmėtyti. Nubėgau pas Juozą, o jis nuramino: ma tyt vagių būta — vis dega per naktį šviesa, turbūt pa manė, kad pinigus dirbam, — nusijuokė. Bet skubiai turėjome viską išnešti, sutvarkyti, kad tik ne prapultų tas geras! Susidėjom apie liemenį literatūrą, Juo zas mus, merginas, apjuokė, o pats į portfelį susikrovė ir
tipenam per Kauną iki Roiušės aikštės. Tik šast — jau čiu, jog viskas krinta žemyn. — Bėk, — sakau, — Juo zai. Tu komjaunimo CK sek retorius. Bėk. Juozas įstūmė mane į kie mą, vėl aprišo ir laimingai pasiekėm dienos tikslą. Linksmas, puikus oratorius, tvirtas žmogus — toks buvo Juozas. Jisai net nežinojo žodžio „skųstis". Neilgas gyvenimas jam te ko, bet garbingas. . .
garietį, E. Tautkaitę, A. Snieč kų. Ne vienas nuoširdžiai pa juto šių žmonių darbo atmi nimą, nūnai tapusį istorija. Ne vieną aplankė rimtis žodžių, pasakytų M. Chodosaitės. Ir ne vienam įstrigo žmo giška frazė: „mes visuomet buvom linksmi", menanti tų dienų ir žmonių atkaklios ko vos jaunystę. Atsiminimus užrašė Jolanta VARAPNICKAITE
Daug turiningų atsiminimų A. PETRAŠIONO tąvakar išgirdo kraštotyrinin kai dar apie K. Giedrį, V. ka. Mickevičių-Kapsuką, Z. An-
nuotrau
ja. Toks triukšmas kai kur nei užgožia aktorių žodžius, trukdo susikaupti žiūrovams. I. Ignatavičius. Tai, kas Tą netikėtų apgaulių ir Šventė neįvyko. Nors il&ai vyksta (kad ir trolių scenoje) linksmų juokų dieną Sarbie jai buvo ruoštasi. Liko nu aš nepavadinčiau bufonada, vijaus kieme rinkosi • studen skriausti ir filologai, nors o vadinamasis triukšmas tar tai ne tik iš Istorijos ir Fi savo programai kažkokiais nauja spektaklio idėjai. Šilau, lologijos fakultetų. Kolegų būdais iškaulijo 15 minučių, žiojantys, savo gyvenimu pa galėjai sutikti ir iš Medici nukabino nosis ir fukšai žur tenkinti ir grubiai savo tiesas nos, Ekonominės kibernetikos nalistai, energingai kibę į rėkiantys troliai priešpastato Šventė prasidėjo gerokai anksčiau nei ji turėjo prasidė ir finansų, Pramonės ekono parengiamąjį šventės darbą mi pagrindinio herojaus sie ti. Troleibusuose ir ant „Medininkų" kavinės durų, visuose mikos fakultetų. .. ir intensyviai lakstę į Univer Neseniai Universiteto teat kiams — būti pačiu savimi, Tik čia įvyko apgaulė, nu- siteto kultūros klubą. Universiteto bendrabučiuose fizikų skelbimai reikalavo: re rampos šviesą išvydo „Pe imti iš gyvenimo viską, tapti dieną bene praeiviui sustot, o vairuotojui net stabdžius nuspaust. Bet skriaudusi tą Apmaudu, jog Universiteto ras Giuntas". „pasaulio karaliumi“. reklama — dalykas rimtas, juolab, jei prekė gera. Šitoji daugiausia Universiteto stu kultūros klubas, vadovauja Daug apie patį veikalą ir J. Masandavičiūtė. Labai turėjo būti gera. Fizikai vakarais iki mėnulio sutviskėjimo dentų. Vieni kalbėjo, kad fi mas Z. Levicko, iš pradžių su jo pastatymą galėtų papasa patiko V. Adomonytė. Ji lipdė Dinozaurui žvynus, o Saulėtekio gyventojai nefizikai lologai penkiolika minučių entuziazmu kūręs planus šau koti režisierius ir teatro akto tikrai puikiai suvaidino dai savo pasirodymams gavę niai melagio dienai (norėta dūsavo pavydžiai: tai žmonių galvos!.. riai. Tačiau paklausykime ką liąją šokėją ir trolių karalai Na, bet ir -fizikų kaimynams, negavusiems kvietimo j apie trečią popietės valandą, net pasikviesti svečių iš Pe apie spektaklį galvoja žiūro tę. Beje, ši aktorė bene ge Fl-Di šventė prasidėjo anksti. Šeštadienio išvakarėse fizi o, girdi, penktą tai jau nieko dagoginio instituto ir VISI, vai. Mintimis apie spektaklį riausiai sugebėjo atskleisti kų bendrabutyje, pažymėtame tuo kipšišku numeriu — 13, nebus — oras geras, eikit ži- taip pat užsakyti rimtus mu sutiko pasidalyti Vyriausio savo herojų charakterius. Kaimynas nefizlkas buokliaut. Kiti bandė lūku zikantus — pučiamųjų or sios Enciklopedijų redakcijos V. Alvikas. Reikėtų pazy- veikė bent porą—trejetą diskotekų. susiraukęs niurksojo savo geležinėj lovelėj, šaukdamasis riuot, manė, pokštas anos kestrų ir dar prekiauti karš vyresnysis mokslinis redakto mėti G. Aukšfikalnio vaidytais patiekalais), pametėjęs miego karalystės. Bet jon pakliūti visaip trukdė super šnekos.. . rius Izidorius Ignatavičius, bą, nors jo tikrai sunkus Priešistorija tik tokia... filologams ir žurnalistams to naujų įrašų šmėklos. VISI architektūros fakulteto vaidmuo, Tiktai' gal kiek paIstorijos fakulteto studentai kią idėją — įjungti į šventę studentas Vidas Alvikas, VU sigedome nuoseklios charakŠeštą valandą ryto, kaip Ir dera normalioms radijo sto- pateikė pasiūlymą dėl šven ir kitus fakultetus, po to ne matematikos fakulteto studen terio raidos. Nuo pilno jėgų tims, Fizikų radijo laidų redakcija sąžiningai pradėjo savo tinio renginio. Jiems į padė pajėgė ne tik tinkamai vado tė Jūratė Žemaitytė ir VU ir siekių jaunuolio iki su darbą. Tik, žinia, normalus radijo klausytojas irgi nevisa- jėjus pasisiūlė Chemijos, vauti įvyksiančiam renginiui, Istorijos fakulteto žurnalisti gniuždyto, mirštančio žmo da klausosi tokiu laiku radijo. Taigi, šią neeilinę kipšišką Matematikos, Filologiics, bet ir išreikalauti scenarijų kos specialybės studente Jo gaus — ilgas, kupinas pergy Fi-Di Fizikų radijo privalėjo klausytis visi fizikai ir nefi Pramonės ekonomikos ir Me iš Medicinos ir Chemijos fa lanta Masandavičiūtė. zikai, studentai ir ne. venimų kelias. dicinos fakultetų kultūros kultetų kultūros klubų. Ban Spektaklyje, kuriame vei I. Ignatavičius. Kai kur dar Paskui šventė prasidėjo. Nefizikai iš anksto morališkai klubai. Studentai išsirinko dė šią šventę paremti ir Uni kia 50 personažų, vaidina tik labai jaučiamas profesiona parengti fizikų vos belšsedėje paskaitose. Vis pavydžiai organizacinę komisiją. versiteto studentų profsąjun 8 aktoriai. Kaip Jūs manote lumo trūkumas. Tai rodo, kad žvilgčiojo pro auditorijų langus studentai ir dėstytojai, Kai kovo 28 d. Meno ta gos komitetas. Brūkštelėjo — ar pakankamai jie atsklei ir tai, jog aktoriai kartais la kai kur net užsiėmimai nevyko, nes darbui sąlygos buvo ryba susirinko į šventės pro čekį 10-čiai rublių ir — vis džia pačią spektaklio idėją! bai neaiškiai taria žodžius, ne itin palankios... gramos peržiūrą, čia atvyko kas. I. Ignatavičius. Tai, kad arba labai skuba kalbėti. Kai Taigi skirstėsi tądien visi Po to dar veikė kioskai. Juose kiekvienas ieškojo savo, tik Istorijos fakulteto žurna tokios didelės apimties vei kurie stengiasi daugiau pa Pasirodė, fizikų prekių asortimentas ne toks jau platus ir listikos specialybės studentai, perpykę nežinia ant ko, neti kale vaidina tik 8 aktoriai — sakyti judesiais negu kalba Matematikos fakulteto atsto kintys net skelbimais, vizuo originalus... drąsus režisieriaus V. Livai, kurie galėjo tik papasa tais dekanų ir prodekanų Kaip Jūs manote, ar spekPaskui važiavo fizikai pas filologes. Mašinų tiek prisi manto eksperimentas. Mano taklio dekoracijos O pasirodo, pasak I kurso visiškai grūdo, kad net Vilniaus VAI darbuotojams „strioko" koti apie savo programą. nuomone — jis pavyko. Tokį pateisina spektaklio idėją! Taigi šventės programos per žurnalisto Kęstučio Oginsko, sprendimą pateisina tai, kad tokiai šventei nebūtini nei I. Ignatavičius, Taip. Iš įvarė. žiūra neįvyko. „Peras Giuntas" — poetinė drobės padarytas ir virš sceO kai atsidangino į Filologijos fakultetą, gausiai susirin Kantrybės dar turintys trijų metrų drakonai, nei drama. Tiesą sakant, aš sun nos pakibęs skliautas kusi vėpsovų, anot fizikų, minia neišgirdo nieko nauja. Meno tarybos nariai šven gaisrinės mašinos, nei papil nuo kiai ir įsivaizduoju, kaip ga pat spektaklio pradžios visą Filologės, dalyvaujančios tryliktą kartą fizikų šventėje, tės išvakarėse vėl susi domos lėšos. Tereikėjo sveiko lima kitaip pastatyti tokį aplinką tarsi priešpastato Pe sako, jog buvo kažkada švelnus it pavasario dykūnas rinko. Sutartu laiku pasirodė humoro ir entuziazmo ki spektaklį. Aktoriai spektakly ro svajonėms, lakiai jo fan vėjas fizikų humoras. Nebėr, sako, nebėr to linksmuolio, matematikai ir filologai. Pa birkštėlės. O viso to ir ne je atlieka po kelias roles. tazijai. Tai tarsi grėsmė, nuo vien Dinozauras toks pat palikęs ir tai šiek tiek suįžūlė- vėlavę atėjo Istorijos, Pra buvo tą netikėtų apgaulių ir Jie greitai sugeba „persifor pat pradžios pakibusi virš jęs... monės ekonomikos fakulteto linksmų juokų dieną. Ką gi muoti" iš vieno charakteįio jo — studentai laukia kitos ba Paskui didžioji fizikų šventė tęsės stebuklingame Fiz- atstovai. į kitą. Tai ypač pasakytina Tik be žinios prapuolė me landžio 1-osios. Kokia ji bus? J. Žemaitytė, šio simbolinio lende. Buvo daug gražių, nuostabių akimirkų fizikams ir apie E. Pušinaityfę, J. Ungu- skliauto reikšmė — laivo, nefizikams. Tik įdomu, ar fizikų atmintis išsaugojo bent dikai ir chemikai, gerokai Tai irgi nuspręs studentai. laitį. kuriuo keliauja Peras, bures. tą sykį filologių mestą šūkį: „Grožis gerai, bet protas dar iki šventės pareiškę norą J. Žemaitytė. Tai, kad vie Tačiau, nors tai technikos at geriau!" Unė VIDUKLYTfi joje dalyvauti... nas aktorius vaidina kelis žvilgiu galbūt ir neišspren personažus apsunkina ir žiū džiama, kitose scenose nogė rovą. Čia reikia didelio atli tųsi kitokios aplinkos. Pirmo akademinio vyrų choro (vakėjų meistriškumo. Kai kurie je scenoje, pavyzdžiui, ji dovas Eugenijus Mazeliansaktoriai „nespėja" įtikinti, turėtų suteikti veiksmui dau kas) koncertas. kad, pavyzdžiui, trečiame pa giau žaismingumo. Pradžia 18 vai. veiksle jis jau ne tas, kuo V. Alvikas. Norėčiau pasa Kviečiame atsilankytil buvo antrame ir panašiai. Ir kyti, kad, kaip niekada, tuomet privalai spręsti tik iš spektaklyje didelį emocinį Dingusį studento pažymėji drabužių... efektą teikia šviesos ir muziTai — filosofinė pjesė. Ar kos sintezė, Parinkta puiki metų balandžio 26 mą Nr. 791089, išduotą Isto netrukdo jai kai kur išryškė muzika. Kai kur (nors ir pa- dieną Didžiojoje Auloje (Ciur- rijos fakulteto studentei Vi ję bufonados elementai! radoksalu) ji teikia daugiau lionio 21) įvyks Šiaulių pe- lijai PUSKUNIGYTEI, laikyti V. Alvikas. Trolių scenoje, emocijų, negu aktorių vaidy dagoginio instituto merginų negaliojančiu. manau, ne visai pateisinamas ba. (vadovas choro „Pavasaris“ triukšmas — galbūt per gar Kalbėjosi LTSR nusipelnęs artistas siai troliai juokiasi ir šūkauVirginijus MIČIULIS Anicetas Arminas) ir VU Dingusį studento pažymėji-
ŽIŪROVŲ PASTABOS
MINTYS PO SPEKTAKLIO
APIE ŠVENTĘ,
ii.KURI NEĮVYKO
KURI <VYKO..i
nai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko tr iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vikriu j e, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,6 spaudo* lanko. «Tapn6nHHC cry^enTaca («CoBeTCKnfi cryAeHT»). Opran napntOMa peKTopaTa, KOMirreTa AAKCM, npocįjKOMa opAeaoB TpyAOBoro Kpacuoro įHaMemr ApyjKObi HapoAos BHAbHioccKoro yHHBepcuTeTa hm. BuHųaca KancyKaca Aut. CCP. Ha ahtobckom snuKe.
Užs. Nr. 1228 LV 14506 Užs. Nr. 1228
REDAKTOM 2. BESASPARYH