Siame NUMERYJE: BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI XXX pirmūnų
Šventėje
XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. gegužės 1 d.
Nr. 15(1154)
: NAUJAS LAIKRAŠČIO SKYRELIS — „NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖ"
Kaina 2 kap.
DRAUGAUJA UNIVERSITETAI S. M. BALANDŽIO 24 DIENĄ BUVO PASIRAŠYTA VILNIAUS IR DEBRECENO UNIVERSITETŲ BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS BEI DARBO PLANAS 1981— 1985 METAMS. TUO TIKSLU MŪSŲ UNI VERSITETE VIEŠĖJO L. KOŠUTO UNI VERSITETO DELEGACIJA, KURIOS SUDĖ TYJE BUVO REKTORIUS PROFESORIUS DAKTARAS ISTVAN KONYA, PARTIJOS KOMITETO SEKRETORIUS LAJOS MENYHART IR UŽSIENIO RYŠIŲ SKYRIAUS VEDĖJA ZSUZSANNA DOMBI. PASIRA ŠANT SUTARTĮ DALYVAVO MŪSŲ UNI VERSITETO REKTORIUS PROFESORIUS DAKTARAS J. KUBILIUS, PARTIJOS KO MITETO SEKRETORIUS DOCENTAS V. GOBIS, DARBUOTOJŲ PROFSĄJUN GOS VIETOS KOMITETO PIRMININKAS I. ŽIBERSKIS IR UŽSIENIO RYŠIŲ SKY RIAUS VEDĖJA L. MILIAUSKIENĖ. V. NAUJIKO nuotrauka.
Gerbiami Universiteto pro fesoriai, dėstytojai, studentai, darbuotojai! Sveikiname Jus su Gegužės pirmąja — Darbo žmonių tarptautinio solidaru mo kovoje prieš imperializmą, už taiką, demokratiją ir socia lizmą diena! Sveikiname Jus su naujų dar bų, sumanymų ir pergalių pa vasariu.
MUSĮJ SVEČIAI Keturias dienas Vilniuje vyko Maskvos miesto Ceriomuškų rajono mokslo dienos. Šalies mokslininkai lankėsi ir skaitė paskaitas LTSR MA institutuose bei gamybiniuo se kolektyvuose. Universitete svečiavosi: TSRS Valstybinio Plano ko miteto darbo resursų tyrimų sektoriaus vadovas ekonomi-
TSRS MA Kosminių tyrimų Instituto direktoriaus pava duotojas, TSRS MA narys ko respondentas N. Kardaševas, Maskvos miesto Ceriomuškų rajono partijos komiteto sky riaus vedėjas V. Korenevas. Svečiai susipažino su mūsų Alma Mater, susitiko ir kal bėjosi su mokslo darbuotojais, skaitė paskaitas fakultetuose. „T. S." inf.
kos kandidatas D. Belorusovas, TSRS MA sociologinių tyrimų sektoriaus vadovas fi losofijos daktaras N. Bokarevas, Valdymo problemų insti tuto laboratorijos vadovas technikos daktaras V. Burkovas, P. Lumumbos tautų drau gystės universiteto partijos komiteto sekretorius medici V. Naujiko nuotr.: svečiai nos daktaras V. Frolovas, Universitete.
Aukštųjų mokyklų ir techni kumų darbuotojai! Ruoškite idėjiškai užgrūdintus, aukštos kvalifikacijos specialistus! Vystykite mokslą, stiprinkite ryšius su gamyba!
Tarybiniai mokslininkai! Di dinkite tyrimų efektyvumą! Testiprėja kūrybinės minties ir kūrybinio darbo sąjunga! šlovė tarybiniam mokslui! titute. Čia studentus pasitiko grupės kuratorius docentas P. Danisevičius ir instituto moks Vaikinai ir merginos! Atkak lo sekretorius A. Prijelgausliai siekite žinių, kultūros, pro kas. Sekretorius trumpai su pažindino su dvidešimtmete fesinio meistriškumo! instituto veikla, šiandien Būkite sąmoningi kovotojai sprendžiamais uždaviniais. Pa už komunizmą! BALANDIS — TEISINIŲ buvojome rašto, dokumentų tyrimo laboratorijoje. Chemi Tegyvuoja Lenino komjauni ŽINIŲ PROPAGAVIMO MĖ jos laboratorijoje studentams buvo parodytas bandymas, mas! kaip atskiriama, kokių alko NUO. holyje yra priemaišų. Bene (Iš TSKP CK Sūkių įdomiausia buvo gaisrų labo 1981 metų Gegužės 1-jai) Teisės fakulteto III ku so ratorijoje. studentai lankėsi Teismo eks Rūta PALUBINSKAITĖ pertizės mokslinio tyrimo ins
sS.-.v Istorijos fakulteto komjau nimo biuro kvietimu balan džio 22 d. atvyko Į susitikimą su studentais Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroro pa vaduotojas A. Venckus. Sve čias pasakojo apie nusikalti mus Lenino rajone. Teisinin kas kalbėjo apie vieną iš so cialinių problemų — nusikals tamumą ir priežastis, atvedan čias į nusikaltimus. Susitikimo pabaigoje teisininkas atsakė j klausimus.
Aldona ŠILALYTĖ
DRAUGYSTĖS ŠVENTĖ
BALANDŽIO 23 dieną piasidėjo Zalcburgo dienos Ta rybų Lietuvoje. Universiteto Didžiojoje au loje {vyko iškilmingas dienų atidarymas. Vakarą pradėjo Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas K. Katonas. Šventiškame dviejų šalių susitikime kalbėjo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas E. Mieželaitis, Zalcburgo žemės
delegacijos vadovas J. Šmidingeris, Austrijos ambasado riaus Tarybų Sąjungoje pata rėjas J. Marta. Po to Didžiojoje auloje įvyko Zalcburgo etnografinio ansamblio koncertas (nuo trauka apačioje). Mūsų Universitetą aplankė Zalcburgo dienų Tarybų Lie tuvoje dalyviai — rašytojas G. Amanshauzeris ir Zalcbur go universiteto profesorius dr. A. Haslingeris, drauge su
mes žiūrime kaip į draugišką Tarybų Sąjungos ir Austrijos santykių pasireiškimą. Tiki mės, kad ir Jūsų apsilanky mas mūsų Universitete prisi dės prie tų santykių tolesnio gerinimo, sustiprins mūsų draugiškus jausmus didelės kultūros tradicijas turinčiai austrų tautai". Rašytojas G. Amanshauzeris (nuotrauka apačioje) paskaitė ištraukų iš savo autobiografi nio romano „Grenzen" („Ri bos") ir keletą satyrinių mi niatiūrų. Prof. dr. A. Haslin geris apžvelgė šiuolaikinės austrų literatūros raidos ten dencijas, atsakė į klausimus. Susitikimas vyko iškilmin goje ir draugiškoje aplinko je. Studentai skirstėsi paten kinti, praturtėję dvasiškai, ar čiau pažinę šiuolaikinės Aust rijos gyvenimo prblemas.
Universiteto etnografinis ansamblis susibūrė senokai — 1968 metais. Beje, tada an sambliu jo niekas nevadi no. . . Iš pradžių dainavo trys lituanistės, besidomin čios lietuvių liaudies tradici jomis, papročiais. Dainavo jais buvo Austrijos ambasa jos, matyt, neblogai, nes pa doriaus Tarybų Sąjungoje pa sekėjų netrūko. Nusprendė tarėjas J. Marta. susijungti į ansamblį, kuris Jaukioje rektorato posė iki šių dienų labai išsiplėtė džių salėje svečiai susitiko — dabar jame dalyvauja su mūsų Universiteto ir Vil apie 60 saviveiklininkų. Sa niaus pedagoginio instituto kau „apie", nes repetuoti vokiečių kalbos ir literatūros niekas neverčia, repetuoja R. GRlNCEVlClOTfi ir tie. kurie neįsivaizduoja lais specialybės studentais bei dės tytojais. Pradėdamas susitiki A. JAKUTYTE valaikio be liaudies kūrybos. mą, Vokiečių filologijos kated Pirmoji ansamblio vadovė ros vedėjas doc. A. Tekorius buvo Aldona Ragevičienė. J. Juknevičiaus ir S. Levo Dabar saviveiklininkams va pasakė: „Į Zalcburgo dienų renginius mūsų respublikoje nuotraukos. dovauja aspirantė Zita Kelmickaitė. Tačiau repeticijose dalyvauja nevisada, kadangi mokosi Leningrade. Ją pava duoja Janina Bukontaitė, su kuria ir kalbėjausi apie ko lektyvą. Janina papasakojo, kad pri ėmimas į ansambli vyksta kiek neįprastai. Ar taps stu dentas etnografinio ansamblio dalyviu, sprendžia visi an sambliečiai, pasiklausę „kan didato" atliekamų dainų ar instrumentinių kūrinių. Nuo monės retai kada skiriasi. Jei dėl ko nors nesutariama, le miamą balsą turi vadovė. Atskirai nuo dainininkų repetuoja instrumentinė gru pė (vadovas Arvydas Karaška), kuri atlieka sutartines, melodijas šokiams. Grojama skudučiais, švilpomis, daudytėmis, vidiniais paukščiukais. Tačiau koncertuoja grupės kartu. Apskritai, liaudies dai nos vienija kolektyvą, jas dainuoja visi ansamblio na riai. Tarp ansamblio senbu vių vadovė paminėjo Audro vyko paruošiamasis darbas, paprasčiausiai nebuvo kalbėta nę Kazlauskaitę, Romą Trauapie būrių istoriją, gražias tradicijas, kultūrinis masinis sienę, Romą Užpalytę, Nijolę darbas čia organizuotas nepatenkinamai. „Gaut kryžiuką Oželytę, Algį Plitniką. Šiuo ant popieriuko", — fizikų „Kvanto" ir į juos panašių bū metu beveik visuose Univer rių nariai tesiekė agitbrigadų apžiūroje. Vertėtų šių būrių siteto fakultetuose yra etno vadams ir komisarams pasvarstyti apie savo komjaunuo grafinio ansamblio narių. lišką pareigą, apie indėlį studentų būrių judėjimui. Repertuarą saviveiklin.nSkurdžiai pasirodė visi Fizikos fakulteto būriai. Nei vie kai sudaro, klausydami įrašų, nam jų nebuvo galima pritaikyti nors vieno konkurso rei tačiau tai nėra taisyklė te kalavimo. Tebuvo nereikalingas šviesų junginėjimas salėje išimties. Dažnai mėgstantys ir magnetofono įrašai. keliones vaikinai ir merginos Studentų būrių agitmeninių brigadų nariai privalo supras patys važiuoja į epkspediriti, kad bet koks primityvumas ir banalumas bus sutikti jas. labai nepalankiai. Nevieta mūsų agitmeninėse brigadose Štai ir praeitą vasarą buvo turėtų būti įvairioms „antosėms" („Pueblo"), „kolhozams" surengta išvyka į Pietų Dzū („Lietuva"), „bendrikams", „lakams", „panoms", „bachūkiją, į Liškiavą. Išvykoje pa rams" ir t. t. Daugelis būrių pasirinko labai neįdomias te mas, pritrūko keliamų problemų sprendimo įvairumo, origi vyko užsirašyti nemaža ne girdėtų dainų, sakmių. nalumo. Labai jau pabodo vis tos pačios, dažnai besikaitoEtnografinis ansamblis daug jančios melodijos iš žinomų ansamblių repertuaro, blogi koncertuoja. Šį sezoną daly magnetofono įrašai. Įdomu, kodėl gi dauguma agitmeninių brigadų pamiršo studentų būrių istoriją, tradicijas, mūsų aukštosios mokyklos pasiekimus, respublikos laimėjimus. Liepos mėnesį suplevėsuos „trečiojo semestro" vėliavos. Palinkėkime, kad studentiškas humoras, išradingumas vasa rą sužavėtų ir jauną, ir seną, kad mūsų studentų būrių agitmeninėms koncertinėms brigadoms plotų ir darbininkas, ir kolūkietis. V. KAUPAS Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoms
Varžėsi studentų burių linksmieji Jau buvo pavakarys, kai Universiteto studentų būnu koncertinių brigadų konkurso žiuri paskelbė, kad geriau siai apžiūroje pasirodė Pramonės ekonomikos fakulteto būrys „Tauras", antraisiais tapo — Prekybos fakulteto bū rys „Aitvaras", trečiąją vietą pasidalijo istorikų „Gilija" ir Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto „Vėtrungė", o už neblogą meninį lygį, idėjinį kryptingumą paskatinti EKFF būrys „Algoritmas" ir chemikų „Titanas". Visą praėjusį sekmadienį studentų miestelyje trukusi graži studentiška šventė pasibaigė. Šiandien norėtųsi taiti keletą žodžių jos dalyviams. .. .„Ant aštrios satyros plunksnos sumausime visas pu ses“, — skelbė savo programoje istorikų „Gilija". Tatai daryti pabandė visos 34 pasirodžiusios koncertinės briga dos. Tik pavyko, deja, nedaugeliui. Trecius metus iš eilės laurus nuskynė „Tauro" konceitinė brigada — būrio, jau nusipelniusio sau pripažinimą įespublikoje. Ir šiemet tauriečiai piktinosi pasitaikančia ne tvarka bendrabučiuose, prašė Saulėtekiui atvežti kasdieni nės spaudos, pliekė lietuviško žodžio darkytojus, krimtosi dėl prastų sporto bazės reikalų. Manyčiau, kad savo programos formą ekonomistai pasi rinko ne pačią geriausią. Atskirų dalių jungimas i „auto buso maršrutą su stotelių pavadinimais" — nei naujas, * ei labai įdomus dalykas. Linkėdami „Taurui" garbingai „pa kovoti" respublikinėje koncertinių brigadų apžiūroje tiaime, kad būrys dar susirinks padirbėti ir programą patobu lins. Nudžiugino EKFF studentų būrių agitmeninės brigados. Dvi iš jų, parodžiusios neblogą meninį lygį, sceninę kultū rą, išraiškos priemonių įvairumą, masiškumą, pelnė apžiū ros laureatų vardus. Negalėjo nepapirkti „Algoritmo" bū rio narių pasiryžimas „prieš išpūstus planus, kaip vėjo malūnus" vasarą kovoti, mažuosius darželinukus šefuoti, savas ydas pakritikuoti. Sužavėjo studentų būrio „Jaunystė" (MaF) agitbrigados antrojo veiksmo atlikimas. Studento ir dėstytojo „arija" eg zamino metu tapo mažu programos šedevru. Įdomiai programą parodė „Pueblo" (MaY) — studentų būrių muziejuje pasakojo apie šalmą, plytą ir t. t. Tik gai la, kad šįkart turinys neatitiko formos. „Kurdami sau vietą po saule" aštriai negeioves pliekė teisininkų „Justicijos" agitmeninė brigada. Intriguojančiu, paprasčiausiu ir originaliausiu pnsistatymu žiūrovus pasveikino „Titanas" — „Matei „Tita no“ programą? Pažiūrėki". Gaila, kad didelė grupė agitmeninių brigadų parodė že mo meninio lygio, prastos sceninės kultūros progiamas. Jos buvo paruoštos bet kaip, daugelis — paskutinį vakarą. Tad jau ką šnekėti apie koncerto kokybę? Keista, kodėl tiek daug studentų scenoje rezgė planus, kaip darbo vasaros išvengti. Pagalbon telktasi medicina — „Gilija" (IF), „Fagocitas“ (MF), „Birštonas" (IF) ir kt„ netgi kyšiai —■ „Dzūkija" (IF). Kas davė teisę ketvirtą dešimtme tį gyvuojantį studentų būrių sąjūdį vaizduot kaip bizūno ir grubumo sąjungą? Kodėl būrių „Tezaurus" (EKFF), „Ker navė" (FF), „Medikas - 81", „Arbor" (MF), „Lietuva" (FilF), „Vėtrungė" (MaF) nariai susikūrę iškreiptą trečiojo se mestro vaizdą? Viena aišku, kad tuose būriuose visai ne
LIAUDIES TRADICIJŲ PUOSELĖTOJAI vavo Universiteto naujų mokslp metų atidarymo iškil mėse, surengė liaudies muzi kos populiarinimo koncertų bent dešimtyje Vilniaus vi durinių mokyklų, koncertavo žemės ūkio pirmūnams Ute noje, jaunimo dienų dekados Kelmėje metu. Beje, Univer siteto saviveiklininkai buvo surengę koncertų ir už res publikos ribų: Leningrade, Tartu, Rygoje. Programas sudarinėja taip pat visi ansambliečiai. Ko lektyvo pasiūlymu repertua ras tobulinamas (kartais r.et koncertų išvakarėse). Nuo susikūrimo ansambliečiai yra sudarę 12 programų. La biausiai žiūrovų pamėgtos: „Lietuva — dainų kraštas", •„Supki meski mane jauną", „Paukščiai lietuvių tautosako je". Dabartinė ansamblio pro grama vadinasi „Darbas lietu vių tautosakoje". Tiesa, jau sudaryta ir nauja programa, tačiau apie ją kol kas nekal bėsime, kadangi premjera ne trukus numatyta. Turi saviveiklininkai ir pro blemų. Pavyzdžiui, dažnai tenka keisti repeticijų vietas, laiką. Būtų gera turėti pasto vią salę repetuoti. Drabužiai seni, nunešioti, o išaugusioms kolektyvo gretoms jų apskri tai trūksta. Neblogai būtų vasarą surengti ansamblio kū rybos stovyklą. To nori dau guma jaunuolių. Tokios sto vyklos naudingumu abejoti nereikia. Janina tikisi, kad i an samblį įsilies nemaža naujų liaudies kūrybos gerbėjų. Ypač laukiami jaunuoliai, mokantys tarmes, galintys tapti pasakoriais. Bet ne vien gabumai laiduoja vietą ko lektyve. Tas, kas nori tapti pilnateisiu etnografinio an samblio nariu, turi būti drau giškas, sugebėti bendrauti su žmonėmis. Kitaip anksčiau ar vėliau ansambliečiai tars „veto"... Apsilankiau ansamblio re peticijoje. Iš karto pajutau saviveiklininkų susiklausy mą, draugiškumą, entuziaz mą. Kaip tik šių bruožų sto koja dažnas kolektyvas. To dėl nereikia stebėtis, kad Universiteto etnografiniam ansambliui suteiktas garbin gas liaudies kolektyvo var das Ansamblis nuo šiol va dinsis „Ratylio".
Gintautas DAUKŠA
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
TAIKUS LAZERIS Daug naudos atnešė ato mas. Įvairių šalių mokslinin kai, bendradarbiaudami ato minės fizikos baruose, pa siūlė naujus diagnostikos me todus medicinai, atvėrė pla čius atominės energijos resur. sus. Naujausia fizikos sritis — lazerių fizika nuo pat savo gimimo buvo įvairių šalių mokslininkų bendradarbiavi mo vaisius. Todėl nenuosta bu, kad 1964 metais Nobe lio premija už lazerių išra dimų buvo suteikta mūsų ša lies atstovams N. Basovui ir A. Prochorovui kartu su ame rikiečiu Č. Taunsu. šiuo metu mūsų respubli koje yra sudaryta nauja kom pleksinė tikslinė lazerių fizi kos darbų programa, į kurių įtraukti šalies ir užsienio mokslininkai. Darbus koordi nuoja Universiteto astrono mijos ir kvantinės elektroni kos katedra, kurioje jau da bar atliekama 14 mokslinio bendradarbiavimo sutarčių. Kompleksinis darbų atliki. mas duoda puikių rezultatų. Pavyzdžiui, pritaikius pikose kundinį lazerinį spektrometrų augalų ir bakterijų fotosinte zei tirti, Vilniaus universiteto fizikai kartu su Maskvos uni versiteto mokslininkais 1977 metais paskelbė pirmuosius originalius rezultatus, kurie susilaukė plataus atgarsio mūsų šalyje ir VDR, VFR bei Graikijoje vykusiose konfe rencijose. Čia dirba ir Pra hos universiteto biofizikai, kuriems vadovauja profeso-
rius K. Vacekas. Jie toliau tiria fotosintezės modeliavi mų. Šių tyrimų tikslas — imi tuojant Saulės spinduliavimų daugiaspalviais lazeriais, iš aiškinti augalų ir bakterijų fotosintezės mechanizmų ir sukurti jo dirbtinį analogų. Apie šiuos kolektyvinius tyri mus šių eilučių autorius 1980 metais skaitė pranešimų JAV vykusioje tarptautinėje kvan tinės elektronikos konferen cijoje. Šiuo metu atliekami bendri tyrimai kartu su Prahos uni versiteto prorektoriaus prote, soriaus V. Proserio vadovau jamo Fizikos instituto moks lininkais. Panaudojus daugia spalvį lazerį, pirmų kartų mokslo praktikoje buvo atlik ti skystuose ir kristaliniuose nukleininių rūgščių kompo nentuose vykstančių ultrasparčiųjų fotobiologinių pro cesų tyrimai. Jų tikslas — dešifruoti ir kryptingai keisti genetinį kodų. Eksperimen tuose dalyvavo aspirantas iš Prahos Miroslavas Šipas. Gau ti rezultatai, paskelbti šiais metais CSSR vykusiame tarp tautiniame taikomosios opti kos kongrese, sukėlė didžiulį susidomėjimų. Vienas iš šių tyrimų autorių — Romas Da nielius pakviestas į Prahų. Ten liepos mėnesį jis skaitys pranešimų tarptautiniame se minare apie daugiaspalvių lazerių taikymų fotobiologijos tyrimams. Glaudūs mokslo ryšiai pa laikomi su Jenos F. Šilerio
GRAŽI TRADICIJA
TĘSIAME DISKUSIJĄ „AR SUNKU PIRMAKURSIUI?"
KAS KALTAS?
universitetu. keičia masi mokslininkais, atliekami bendri mokslo tyrimai. Astro nomijos ir kvantinės elektro nikos katedroje per praėjusį penkmetį lankėsi 10 moksli ninkų iš Jenos. Ypač rezulta tyvus mūsų bendradarbiavi mas su F. Šilerio universiteto docente Sabina Renč. Dirb dama pusę metų Vilniuje, S. Renč kartu su katedros mokslininkais atliko organinių junginių fotocheminius tyri mus lazerinės spektroskopi jos metodais ir paruošė me džiagų daktaro disertacijai. Šių tyrimų rezultatai paskelb ti 1980 metais VDR vykusio je Tarptautinėje ulfrasparčiosios spektroskopijos konfe rencijoje, kurioje pranešimus skaitė vilniečiai R. Danielius ir V. Sirutkaitis. Katedros mokslininkai to liau bendradarbiauja. Jie pla nuoja bendrus tyrimus su Prahos Technikos universitetu, Sofijos universitetu bei VDR Mokslų akademijos Centriniu Optikos ir spektroskopijos institutu. Bendradarbiavimų plėsti padeda tapusi tradici ne Vilniaus tarptautinė mo-
Lazerių NUOTRAUKOJE: Nobelio fizikos pradininkas premijos laureatas N. Basovas (centre) aptaria su Astronomijos ir kvantinės elektro nikos katedros vedėju A. Pis karsku (kairėje] ir Puslaidininių fizikos katedros vedėju J. Vaitkum tolimesnes bend radarbiavimo perspektyvas.
Jau tapo tradicija rengti fakultetuose pirmūnų vakarus, popietes, susitikimus. Balan džio 16 dieną Saulėtekio komplekso valgykloje susirin ko Fizikos ir Istorijos fakulte tų pirmūnai. Šiuose fakulte tuose žiemos sesiją labai ge rais pažymiais išlaikė daugiau kaip 350 studentų. Visus vakaro dalyvius nuo širdžiai pasveikino Fizikos fa kulteto dekanas profesorius V. Kybartas. Jo nuomone, no rintiems tapti gerais liaudies ūkio specialistais, šiandien reikia pranokti save. Šios mintys daug ką sako. Juk
studentais antrą kartą nebū sim, todėl kiekvienas turim stengtis daugiau sužinoti. Daug įdomaus pasakė Isto rijos fakulteto prodekanė do centė G. Raguotienė, Istorijos fakulteto komjaunimo organi zacijos sekretorius L. Janulevičius. IV kurso fizikas S. Gintautas visiems pirmūnams palinkėjo ir toliau siekti žinių, nes jeigu esi pirmūnas, tai dar nereiškia, kad viską žinai ir moki. Visiems pirmūnams buvo įteikti ženkliukai „Už labai gerą mokymąsi", Garbės raš tai. Arvydas LEKAVIČIUS
kykla „Lazerių taikymas ato mų, molekulių ir branduolio fizikoje", kurios iniciatorius buvo Vilniaus universitetas, šiais metais birželio pabai goje į Vilnių vėl suvažiuos daugelio šalių fizikai aptarti naujausių lazerių fizikos pa siekimų ir susipažinti su vil niečių darbais. Laukiame at vykstant gausaus būrio kolegų iš Prahos bei Jenos universite tų. Lazerių taikymo mokyklos Orgkomiteto pirmininko pro fesoriaus daktaro J. Kubi liaus žodžiais tariant, šis renginys — lai bendradar biavimo mokykla.
Docentas A. PISKARSKAS Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas
Jau aštuoni mėnesiai, kai mes mokomės Universitete. Sėkmingas (nors ne be kliū čių) įstojimas, pasitikėjimas savo jėgomis, pasididžiavimas tarybinio studento vardu. .. Toks buvo mūsų „startas". Bėgimas, veržimasis ir... pirmoji kliūtis. Žiemos sesija — tai pirmasis rimtas mūsų žinių patikrinimas. Matemati kos egzaminas — ir iš karto dvylika dvejetų. Dvylika nu sivylimų. Tik dabar daugelis mūsų pajuto, kokios spragos paliktos dar vidurinėje mo kykloje. šio egzamino nepa tenkinamus rezultatus lėmė ir blogas paskaitų lankymas. Ilgos, kartais ir nuobo džios kalbos apie pirmakursių adaptaciją prasidėjo kai tik įžengėme i aukštąją mokyk lą. Dėstytojai pagąsdindavo, vyresnieji draugai pasišaipy davo ir nuramindavo. Sunku mų tikrai buvo. Ne kiekvienas mokėjo konspektucti, sistemingai, savarankiškai, sąmoningai dirbti. O ir lais vės čia... daug daugiau ne gu mokykloje, Buvo ir tokių, kurie savaip suprato tą
„laisvę" ir po žiemos sesiios jau išvažiavo į namus. Tai mus, visus likusius „fuksus", paskatino atkakliai kibti į knygas ir padaryti išvadas apie studijų „laisvę". Galbūt ir truputį per vėlai (grupėje Po sesijos buvo 9 skolininkai), tačiau geriau vėliau, negu niekad. Mums būtų dar sunkiau, jeigu ne kuratoriaus, docento M. Stasiulionio nuoširdi pa rama. Kuratorius dažnai mus aplanko ne tik per paskai tas, bet ir bendrabutyje. Reikia pasidžiaugti ir tuo, kad ypač po žiemos sesijos mumis rūpinasi fakulteto mokymo auklėjimo komisija. Iki sesijos šios komisijos na riai pas mus ateidavo retai, o dabar jie dažniau svečiuo jasi. Mūsų nepatenkinamą mokymąsi svarstė specialybės ir fakulteto mokymo auklėji mo komisijos, Vis nerandama kaltininkų. O kas visų kalčiausias? .. Ekonominės kibernetikos Ir finansų fakulteto statistikos specialybės I kurso studentai
.. .Daug kas įsitikinę, kad mes visi per daug savaran kiški ir būti vieningame ko lektyve neįmanoma. Dažnai nepažindami žmonių išrenkame grupių komjaunimo sek retorius, kurie net vidurinėje mokykloje neturėję visuome ninių pareigų. Kitiems visai nerūpi kolektyvas, jo forma vimas. Amžius, subrendimo, apsiskaitymo ir kiti skirtumai — irgi kliūtys susiburti į draugišką kolektyvą. Ar ne per daug mūsų grupėse abe jingumo? Patys pirmakursiai neretai pripažįsta, kad trūksta iniciatorių. O iniciatoriai — taigi mes patys. Aktyvesnė gyvenimo pozicija padaro studentą objektyvesnį. Kai- ku rių studentų nuomone, inicia torius kolektyve išsiugdysime
laikui bėgant ir pats kolekty vas bus stipresnis. Tačiau kaip juos ugdyti — juk „savaime" tokie dalykai neatsiranda.. . A. ŠALNAITE I kurso studentė
čiui, šokių konkursą laimėjo prekybininkų pora, geriausio dailininko prizas atiteko che mikui ir dainininko — teisi ninkui. Po apdovanojimo ir pagyri mo kalbų iki vėlaus vakaro skambėjo juokas, fizikų dis kotekos šviesose sukosi po ros. . . POST SCRIPTUM ARBA KELETAS KLAUSIMŲ VAKARO ORGANIZATORIAMS — Koks šio vakaro tikslas? Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas A. Morkūnas: — Šio vakaro tikslas dve jopas: pirma, parodyti, kad pirmūnai — tai ne vien „knygvarpos", sausi, tik
mokslu begyvenantys žmo nės, bet kad jie — mėgstan tys humorą, kultūringus po būvius, antra, atgaivinti seną Universiteto tradiciją — reng ti pirmūnų vakarus. — Čia A. Morkūnas kalbė jo, kad vakaro tikslas — at gaivinti seną tradiciją — pir mūnų vakarų rengimą. Kaip jūs manote, ar tai pavyko? Universiteto Mokymo auk lėjimo komisijos pirmininkė Z. Staskevičiūtė: — Iš šalies geriau matyti. Tačiau, man atrodo, kad žengtas gana drąsus žingsnis. Vis dėlto reikia prisipažinti, kad kai ką reikia tobulinti Česlovas BURBA R. GUIGOS nuotr.
PIRMŪNŲ VAKARAS . . .12 STALIUKŲ, LINKS MIEJI IŠRADINGIEJI, 3 VA LANDOS LINKSMO JUOKO, ĮTEMPTOS RUNGTYNES, PRIZAI, DVIEJŲ VALANDŲ DISKOTEKA — TAI — PIRMŪNŲ VAKARAS . . .DVYLIKA KĖDŽIŲ AR BA .. . VERTINIMO KOMI SIJA. Ji buvo pasiskirsčiusi į dvi grupes: autoritetingą, objektyviąją ir į vienašališ ką — visai nekompetentingą. Jūs jau turbūt supratote, kad ši vertinimo komisija buvo sudaryta iš visuomeninių or ganizacijų atstovų ir studen tų — fakultetų atstovų. Jums nebūtina galvoti, kad, jeigu jau dvylika kėdžių, tai būti nai turi būti miniatiūrų teat ro „Trylika kėdžių" (12-j-l) nuotaika. Vertinimo komisija, bent jau ta objektyvioji jos dalis, atidžiai sekė, kas de dasi už DVYLIKOS STALIUKŲ Prie kiekvieno iš jų savo „stovyklas" įsirengė Gamtos, Istorijos, Ekonominės kiber netikos ir finansų, Filologijos, Chemijos, Fizikos, Matemati kos, Prekybos, Medicinos ir Teisės fakultetai. Tik kažko dėl ant staliuko, prie kurio turėjo įsikurti Pramonės eko nomikos fakulteto studentai, visą vakarą taip ir prastovė jo kortelė su užrašu: „Pra monės ekonomikos fakultetas1.
Ar šio fakulteto pirmūnai tik tiek ir norėjo pasakyti? Bet grįžkime prie susirin kusiųjų studentų, kurie čia atėjo pabendrauti, pasivaržy ti. Vertinimo komisija pasvei kino visus susirinkusius, pa linkėjo jiems geros nuotaikos, Universiteto komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduo tojas A. Morkūnas įteikė Tei sės fakulteto IV kurso stu dentui Broniui Sudavičiui VLKJS CK diplomą. Jis lai mėjo prizinę vietą olimpia doje „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". „Rimto ji" dalis baigėsi. Vertinimo komisija pakvietė komandų kapitonus. Iš už stalų pakilo vieni vyrai. Atrodo — ne egzamino laikyti eina, o bi josi: kad tik ne aš pradėčiau, neištraukčiau pirmo numerio. Tačiau, matyt, jau taip gam tos sutvarkyta — pirmieji medikai. Numeriai, ištraukti ir -— VARŽYBOS PRASIDEDA. Iš pradžių sunku spręsti, kieno pusėje persvara. Pama žu pradeda ryškėti Teisės fakulteto studentų, kurie pa pasakojo apie savo fakulteto MAK darbą, persvara. Tri būnos įsiaudrino. Į ataką „veržėsi" istorikų komanda „Knygvarpa". Nuskambėjo studentų „Gaudeamus". Ver tinimo komisija paskelbė, kad pirmasis „kėlinys" (ko
mandų pristatymas) baigėsi. Kol vyko geriausiai šokančios poros konkursas, komandų dailininkai atliko jiems skirtą užduotį — baigė piešti pra dėtus piešinius. Po lengvo atokvėpio rung tynės vėl buvo tęsiamos. Per penkias minutes komandos turėjo atsakyti j duotus klau simus. Užsimezgė ginčas tarp filologų ir gamtininkų: „Ar būna žuvų su dviem gal vom?". Atsakyti reikia taip: „Taip, būna; viena žuvis turi vieną galvą, kita žuvis turi antrą galvą. .." Štai kokius „sudėtingus" klausimus spren dė visų fakultetų pirmūnai. Pagaliau — rungtynių „kulminacija". Kas gražiau vienos stiklinės į kitą (atstu padainuos? Nors apie tai ir mas tarp stiklinių net 2 met nebuvo pranešta, tačiau eks rai). Ir čia nugalėjo Istorijos promtu kiekviena komanda fakulteto komandos kapito išrinko savo atstovus į dai nas. Rungtynės pasibaigė. Po nos konkursą. Čia išradingiau siai pasirodė istorikai, ne tik neilgos šokių pertraukėlės darniai sudainavę dainą, ku vertinimo komisija tarė le riai žodžius patys sukūrė, bet miamą žodį: „Didysis prizas net išjudinę ir vertinimo ko atiteko Istorijos fakulteto ko misiją. Kitų fakultetų studen mandai „Knygvarpai". Antro tai pasipiktino: ar tik nemė ji vieta — Prekybos fakulte gina tie istorkai įsiteikti?! tui, trečioji — filologams". Tačiau vertinimo komisija Po audringų ovacijų ir skanpasirodė geros kvalifikacijos duočių paskatinamieji prizai ir objektyvi. Nusprendusi, —- tortai — įteikiami visų fa kad nugalėtojas vis dar tebė kultetų pirmūnams. Taip pat ra neaiškus, paskyrė „11 met vertinimo komisija nutarė ap rų baudinių". Ir čia kaip tik dovanoti geriausius „sporti padėjo vyrų jėga — jiems ninkus". Šauniausio kapitono teko atlikti „sunkų" darbą — prizas įteikiamas Istorijos pernešti šaukštais vandenį iš f akulteto studentui R. Baku
1979 metai — Knokke — heist (Belgija) 18-oji tarptau Studentas. Medikas. Ketvir. tinė karikatūrų paroda. takursis. Piešia 3 metai. 1979 metai — Skopije (Ju Neseniai „Minties" išleis goslavija) pasaulinėje karika toje knygelėje „164 šypse tūrų galerijoje vykusioje pa nos" šypsos ir viena Antano rodoje „C'EST LAVIE" Bunikio karikatūra. („Toks gyvenimas"). Antano piešiniai dažni 1980 metai — Skopije, ten „Šluotos", „Vakarinių naujie vykusioje parodoje nų" ir, žinoma, mūsų „Tary pat THE MAN" binio studento" svečiai. Ir „ATTENTION, džiugu, kad jo šypsenos atei („Dėmesio, žmogus"). na redakcijon nekviestos, bet 1980 metai — 10-oje hu čia jos visada būna laukia moro meno bienalėje Tolenmos. tino (Italija). Skaitytojų smalsumui — 1980 metai — IX Lietuvos parodų, kuriose dalyvavo An. karikatūrų paroda. tano karikatūros, sąrašas. 1979 metai — VIII Lietuvos 1981 metai — VI Šiaulių karikatūrų paroda. miesto karikatūrų paroda. 1979 metai — Ankaroje 1981 metai — karikatūrų (Turkija) tarptautinė paroda paroda „Homo Sapiens-3". „Dantų priežiūra".
ANTANAS BUNIKIS.
Šįsyk Antanas sutiko atsakyti j penkis bet kokius klausimus... — Jūsų mėgstamiausias metų laikas?
— Ką (rašytumėte į Raudonąją Lietuvos knygą?
— Kas veda žmogų iš kelio?
KIŠKIUS.
000000000000000000
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖ
ALUS. — Ateitis — planai ir užmojai?
000000000000000000 — Objektas, kuriuo pastaruoju metu žavitės?
BE 2ODZIŲ... Svečią priėmė ir bandė kalbinti Unė VIDUKLYTĖ
UFO.
RUDUO.
Sportas — grožis, sveikata, žvalumas
to (ten pat yra ir finišas). Kai finišo liniją perkirto Medici nos fakulteto I kurso studentė Jūra Smilgaitė, paklausėme, kaip jai patinka šventė. — Puiku! — entuziastingai atsakė kroso trasoje įkaitusi Jūra. — Trasa nesunki, malo nu pabėgioti. O kiek pažįsta mų iš įvairių fakultetų susirin ko... — Savaitę pasėdėjus audi torijose, vienas malonumas praleisti popietę gryname ore, — sako Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulteto I kurso studentė Daiva Zujevaifė.
Pramonės eknomikos fakul teto I kurso studentės Daivos Zalifytės nuomonė: — Pabėgiojus kroso traso je ,iš karto nuotaika pagerėja. Tik gaila, kad kartais dar pritingime...
Visi buvo patenkinti gražia sporto ir sveikatos šverte. Tą dieną nebuvo nei nugalė tojų, nei pralaimėjusių, laime, jo visi, ir prizas buvo labai svarbus — sveikata ir ge.a nuotaika. G. LITVAITYTĖ
S. LEVO nuotraukos. > ^Sį-
Tą šeštadienio popietę pra eivių žvilgsnius patraukė oūriai sportiškai apsirengusių jaunuolių, traukiančių Vingio parko link, kur jau girdėjosi orkestro grojimas. „Kas čia per susibūrimas?" — galvojo praeiviai. Ir teisūs buvo tie, kurie nutarė jog jaunimas ruošiasi šturmuoti olimpines aukštumas. Pernai finišavo sveikatos ir sporto olimpiada „Nuo gin tarinės Baltijos iki olimpinės Maskvos", kurios dėka dau gelis respublikos gyventojų susidraugavo su sportu, fiziš kai sustiprėjo. Nekantriai buvo laukiama naujo, panašaus j ankstesnę olimpiadą renginio. Ir štai šių metų sausio mėnesį Vilniaus miesto Liaudies de putatų tarybos kūno kultūros ir sporto nuolatinė komisija bei miesto sporto komitetas pakvietė vilniečius dalyvauti sveikatos ir žvalumo olimpia doje. Ir dabar rengiama ant
roji respublikinė sveikatos olimpiada „Iš Nemuno krašto — j olimpines aukštumas!". Taigi tą šeštadienį ir vyko vienos iš daugelio kontrolinių varžybų, skirtų sveikatos ir žvalumo olimpiadai. Varžybo se dalyvauti buvo kviečiami visi Vilniaus universiteto stu dentai, tačiau daugiausia pir makursių. Merginos bėgo 500 m, o vaikinai — 1 km nuotolį. Prie teisėjų stalelio būria vosi nekantrūs studentai. Tuoj prasidės varžybos. Dalinami numeriai, sudarinėjami star tuojančių grupių sąrašai. Kaio visada daugiausia šurmulio ten, kur merginos. Ryški pa vasario saulė, gaivus vėjas ir teisėjo pistoleto šūvis pakvie tė Filologijos fakulteto stu dentus į startą. Po to išsirikia vo matematikai, vėliau — kitų fakultetų atstovai. Sveikatos ir sporto šventę organizavo Universiteto fizinio
auklėjimo katedra, sporto ir turistų klubai. Nutarėme su teikti' žodį organizatoriams: — Ši masinė kūno kultūros ir sporto šventė skiriama PDG komplekso 50-mečiui ir VU medicinos fakulteto įkūrimo 200-osioms metinėms pažymė ti, — pasakė Fizinio auklėji mo katedros vedėjas Vytautas Bimba. — Labai malonu, kad šios šventės išvakarėse Uni versiteto fizinio auklėjimo katedra buvo apdovanota Sąjunginio sporto komiteto diplomu ir prizu už gerą PDG komplekso įdiegimą, laimėtos Vilniuje rengiamos socialisti nės lenkynės masinio sporti nio darbo plėtojimui. ši šventė nėra sveikatos ir žva lumo olimpiados „Iš Nemuno krašto — į olimpines aukštu mas!" vienintelis renginys. Tik ką startavo LTSR aukštųjų mokyklų bendrabučių sparta kiada, PDG daugiakovės var žybos. Sportuoja ne tik stu
dentai, bet ir dėstytojai. Šios dienos šventės programa turė jo būti kiek platesnė: buvo numatyta, jog pasirodys savi veiklininkai, vyks parodomo sios varžybos, bet „žodį ta rė" žvarbokas oras. Bet šven tė pavyko: studentai dar kar tą turėjo progos susitikti su sportu, pasimankštinti, sustip rėti. Ir tai labai gerai — juk daugelis studentų mažai juda. Todėl norėčiau pasakyti, kad rūpinamasi, jog jau nuo atei nančių mokslo metų fizinio lavinimo pratybos vyktų visų kursų studentams. — Ar ne per daug didelis krūvis studentams teks? Juk paskaitų padaugės. — Paskaitos — tai protinis krūvis, o fizinio lavinimo pra tybos tik padės jį lengviau įveikti. Ne vienoje šalies aukštojoje mokykloje yra įdiegtos fizinio lavinimo pra tybos visuose kursuose. O dabar grįžkime prie star
Kaip ir kiekvienų metų pa vasarį, balandžio 11—12 die nomis, į Kauno Kūno kultūros instituto baseiną susirinko stu dentai iš visų respublikos aukštųjų mokyklų dalyvauti LTSR aukštųjų mokyklų plau kimo pirmenybėse. Dalyvavo 9 respublikos aukštųjų mokyklų komandos. Džiugino dalyvių gausumas, sportininkų noras laimėti. Reikia pagirti KKI plaukikus, jų startavo dvi komandos. Abi varžybų dienas sporti ninkai atkakliai kovojo dėl geresnės komandos vietos. Kandidatai į nugalėtojus bu vo KKI I komanda, tačiau jiems nuo pirmųjų startų nenu sileido Vilniaus universiteto plaukikai. Šiemet Universiteto komanda pasipildė keletu neblogų plaukikų, kurie labai padėjo komandai kovoti dėl aukštos prizinės vietos. Rei kia paminėti gerai plaukusius A. Pociūtę, M. Mikalauską, R. Aniulį. Skirtingai negu anksčiau,
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 010444. Rinko ir Išklltaojn Midų spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vllninje, Tiesos g. i. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «TapaOHHHc CTyAeirrac» («CoBeTCKHH cryAeHT»). OpraH napntOMa peicropaTa, KOMMTeTa AAKCM, nporjaoMa opAeuoB TpyAOBOr° Kpacnoro aaaMeHa aP>tk6m HapoAOB BHAtHioccKoro yHHBeparreTa hm. BuHiĮaca Kancyxaca Amt. CCP. Ha ahtobckom S3Mae.
vaikinų ir merginų komandų taškai buvo sumuojami atski rai, todėl vienai komandai už imti bendrą prizinę vietą ne buvo lengva. Universiteto merginos buvo įsipareigoję užimti trečią, vai kinai antrą vietas. Sportininkai savo užduotį ne tik įvykdė, bet ir viršijo, šiemet pirmą kartą tokiose plaukimo varžy bose VU iškovojo tarp ko mandų pirmą vietą. Universi teto studentai 9 kartus finiša vo pirmi. Varžybose buvo atrinkta geriausiai pasirodžiusių plau kikų komanda, kuri netrukus Rygoje atstovaus LTSR aukš tųjų mokyklų rinktinei Pabal tijo aukštųjų mokyklų plauki mo pirmenybėse. Į šios ko mandos sudėtį įtraukta dauge lis VU komandos sportininkų. Tai R. Varanavičiūtė, R. Kižys, S. Panasiukas, D. Steponavi čiūtė ir kiti. Visų jų laukia atsakingi startai.
Užs. Nr. 1285 LV 14533 Tiražas 4500
Aušra JONIKAI fĖ REDAKTOM Z BESASPARYT1