SIAME
NUMERYJE] MOKSLO
PASIEKIMAI
DRAUGYSTĖS IR DAINOS ŠVENTĖJE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. gegužės 15 d.
Nr. 17 (1156)
KRAŠTOTYRININKŲ KLUBE ■ • ’jjmsi ***
LINKSMOJI
<
AUDITORbA
Kaina 3 kap.
SVEČIAI DALIJASI ĮSPŪDŽIAIS Daugiau kaip dešimt pasigirti. Todėl artimesnis to. Pasikeitėme adresais... metų glaudūs draugystės bendradarbiavimas (pasi Vladimiras: Nors Lie delegacijomis, tuvoje ir ne pirmą kartą ryšiai sieja Vilniaus ir keitimas Odesos universitetus. Ne visuomeninio darbo patir šis vizitas įsimins labiai seniai mūsų Alma Mater timi ir pan.) būtų naudin nei ankstesni. Kodėl? Visų aplankė grupė Odesos gas abiems universite pirma, apsilankęs Vil universiteto dėstytojų ir tams. Bet labiausiai reikė niaus universitete, įsigijau studentų. Viešnagės įspū tų plėsti ryšius mokslo sri nemažai draugų, daug džiais dalijasi delegacijos tyje. Šito siekdami mes įdomaus pamačiau, suži pakviesti nojau. Aš pajutau, jog vadovas, Odesos universi įsipareigojame teto prorektorius mokslo grupę'dėstytojų ir^studen- mes čia tikrai laukiami reikalams Igoris ZELINS- tų į mokslinę konferenci svečiai. Kai trečią valan KIS, studentų klubo meno ją, vyksiančią 1982 metų dą nakties atvykome iš vadovas Vladimiras JUSI- balandžio mėnesį. Odesos, mus pasitiko ne MAS, studentai Vladimi — Kas labiausiai įsimi tik studentai, bet ir pro ras SEVEROVAS, Valenti nė viešnagės metu? — rektorius, dėstytojai. Ge na DUBINSKAJA. kreipiuosi į Odesos uni resnio priėmimo, įdomes — Gerbiamasis prorek versiteto studentų klubo nių ekskursijų, susitikimų toriau, Jūs minėjote, kad meno vadovą V. JUSIMĄ. mes ir įsivaizduoti negalė Vilniuje lankotės antrą — Sunku atsakyti į tokį jome. kartą. Ar patiko mūsų klausimą. Įspūdžių per Visų savo draugų var sostinė? šias kelias dienas buvo du norėčiau dar kartą pa — Aš manau, kad į pa labai daug. Įsiminė viskas, dėkoti už tokį draugišką starąjį klausimą kiekvie tačiau Trakai — labiau priėmimą, palinkėti Uni nas Vilniaus svečias atsa siai. Viena mergaitė iš versiteto studentijai sėk kys tik teigiamai. Vilnius, mūsų delegacijos, pama mės artėjančios sesijos be abejonės, yra vienas čiusi ežero salos žalumoje metu. O mes, Odesos stu gražiausių šalies miestų. dunksančią pilį, atsiduso: dentai, lauksime atvyks Įdomi jo ir geografinė pa „O pas mus taip nėra.. tant svečių iš Vilniaus. dėtis, landšaftas. Juk ne Labai gaila, kad taip I. ZELINSKIS: Aš noriu kiekvieną miestą supa to trumpai, tik kelias dienas nuoširdžiausius kios aukštos kalvos, miš viešėjome, tačiau paskai perduoti kai. .. O ką ir kalbėti tos, seminarai ir artėjanti mūsų universiteto rekto apie senamiestį, architek sesija ragina grįžti namo. riaus Viktoro Serdiuko linkėjimus Vilniaus uni tūros paminklus, naujuo Kalbuosi su studentais versiteto dėstytojams ir sius mikrorajonus. V. DUBINSKAJA ir V. SE- studentams. Tikiuosi, kad — Ką galėtumėte papa VEROVU. nuo šiol abi mūsų aukštą sakoti apie Vilniaus ir — Ar patenkinti kelio sias mokyklas riš dar Odesos universitetų drau ne? glaudesni draugystės ry gystę, bendiadarbiaviiną? Valentina: Kelione į šiai. Taigi dabar Jūsų eilė, Ką reikėtų padaryti, kad Lietuvą esu labai paten mieli vilniečiai, paviešėti draugiški ryšiai tarp mū kinta. Įspūdžiai — patys pas mus. sų aukštųjų mokyklų bū nuostabiausi. Nors laiko tų dar glaudesni, naudin ir nedaug turėjome, ta Saulius POVILAITIS gesni? čiau pamatėme nemažai — Vilniaus universite Už tai nuoširdžiai dėkoja Draugystės vakare, skir tas — seniausia aukštoji me Universiteto vadovy Pergalės dienai, mokykla Tarybų Sąjungo bei, studentams, Jydeju- tame koncertuoja Odesos uni je. Turi įdomias tradici siems mus ekskursijose. jas, mokslinio ir organiza Artimiau susipažinau su versiteto saviveiklininkai. cinio darbo patirtį. Ta keliais vaikinais ir mergi čiau mes irgi turime kuo nomis iš Jūsų Universite S. LEVO nuotrauka.
Gegužės 6 dieną XIV są junginio kino festivalio dalyviai svečiavosi mūsų Universitete. „Moslilmo" kino studi jos delegaciją priėmė Universiteto prorektorius B. Sudavičius, partijos ko miteto sekretorius V. Gobls, komjaunimo komite to sekretorius A. Kumža, studentų profsąjungos ko miteto pirmininkas V. Me delius. Svečiai susipažino su mūsų aukštosios mokyklos istorija, apžiūrėjo biblio
teką, Universiteto archi tektūros ansamblį. Po to teatro salėje akto riai susitiko su Universi teto studentais, papasako jo apie anksčiau vykusius kino festivalius, nelengvą savo darbą. Apie savo vaidmenis, kūrybą kine kalbėjo aktoriai N. Glebovas, L. Saveljeva. A. ŠALNAITĖ
***
Gegužės 8 dieną Universite te viešėjo TSRS valstybinio kinematografijos komiteto pirmininkas F. Jermašas ir Lietuvos TSR kinematografi jos komiteto pirmininkas A. Brazaitis. Juos priėmė Universiteto prorektorius B. Sudavičius. Svečiai apžiūrėio biblioteką, senuosius mūsų R. GUIGOS nuotrauko Alma Mater rūmus. Draugas je: „Mosfilmo" kino studi F. Jermašas pasirašė Svečių jos delegacija Filologijos knygoje. fakultete. „T.S." tnf.
TIKSLO-KELETAS ŽINGSNIŲ Saulės spinduliai vis drąsiau skverbiasi pro au ditorijų langus. Artėja „karštos" dienos — pava sario sesija. Jai ruošiasi ne tik studentai, bet ir tie kurie dar ruošiasi jais tapti. Beveik 200 vaikinų ir merginų susirinko gruo džio mėnesį į Parengia mojo skyriaus užsiėmi mus. Pusmetis — tai neil gas laiko tarpas, per kurį reikia nuveikti milžinišką darbą. Juk Parengiamąjį skyrių gali lankyti tik turintys ne mažesnį kaip vienerių ar dviejų metų darbo stažą. Atėję iš ga myklų, įstaigų, įmonių, ar grįžę iš Tarybinės armijos jaunuoliai jau spėjo pa miršti dalį žinių, įgytų vi durinėje mokykloje, sun ku po tokios pertraukos vėl sėsti prie knygų, sun ku susikaupti ir „kalti" jau anksčiau mokėtą (ne sakau vartytą) biologiją, chemiją ar fiziką. Sun ku. .. Biologų grupė nedidelė — trys merginos ir penki
vaikinai. Gal todėl jie vi Praėjusi sesija kartu pa si tarsi viena šeima: kar rodė, kad „parenglnukai“ tu j teatrą, kartu Į „mini" labai rimtai žiūri j moky keliones po mišką, kartu mąsi. Geriausiai egzami ir j... zoologijos sodą. nus laikė V. Vėželis, L. Biologų grupė — viena Savilionytė, R. Vaiškūnalgeriausių Parengiamaja- tė. me skyriuje, Nedrįstu O ką duoda jauniems tvirtinti, kad tai tik dėl žmonėms Parengiamasis draugiškumo, bet, sutikit skyrius? tai irgi svarbu. — Visų pirma, jie išYra grupėje ir skoll- moksta savarankiškai ninku. Ypač jaunuoliams dirbti, plačiai pakartoja sunkūs lietuvių kalbos už kursą, Tai labai padeda siėmimai. Kai kurie iš jų jiems, suteikia tarytum net dvejus metus beveik privilegiją. Ir dar norė nekalbėjo gimtąja kalba. čiau pridurti, kad beveik Tačiau šioje grupėje ir visi Parengiamojo sky skolininkams lengviau, riaus studentai, įstoję į jaučia, kad draugai linki dieninį skyrių, tampa vi tik gero. < suomeninės veiklos akty Tokia veikli grupė turi vistais. ir veiklų kuratorių. Dėsty Mokymasis jau eina į tojas V. ElinSkas, kuris pabaigą. Artėja sesija, po kartu yra ir medikų kurą- to baigiamieji egzaminai torius, entuziastingai paša- Sėkmingai išlaikiusieji koja apie savo auklėti- tampa studentais ir išnius. į vyksta į statybos būrius. — Šioje grupėje verda jDar daug šviesių, saulėtų tikrai įdomus gyvenimas.^ dienų ~ . laukiai „parenglnuSvarbiausia, kad visų ren-vkų". . . O Iki tikslo beliko glnių iniciatoriai — patys^vos keletas žingsnių. jauni žmonės. O idėjų ir pasiūlymų visada užtenka ! J. DUSEVICIŪTE
1
„.. .PROPAGANDISTAS — SVARBIAUSIA PIGU-' RA PARTINIO MOKYMO SISTEMOJE. KAIP TIK NUO JO DAUG PRI KLAUSO, KOKIE BUS SE- ! MINARAI, POLITINĖS MOKYKLOS, UNIVERSI TETAI: AR JIE BUS TA VIETA, KUR KARTAIS VIEŠPATAUJA NUOBO DYBĖ, KUR TIK „PRASTUMIAMOS" SKIRTOS Į VALANDOS, AR Al - j VIRKŠČIAI, JIE VISUR TAPS TIKRAIS GYVOS PARTINĖS MINTIES IR PARTINIO ŽODŽIO CENTRAIS. NUO PARTI JOS IDEOLOGINIO, PRO PAGANDINIO AKTYVO PIRMIAUSIA PRIKIAUSO Į ŽMONIŲ PAŽIŪRA Į PARTINI MOKYMĄ. ŽMONĖS TURI ____ J, JJ VERŽTIS, KAD GALĖTŲ KOLEKTYVIAI SVARS TYTI AKTUALIAS PAR TIJOS TEORIJOS IR PO LITIKOS PROBLEMAS, GAUTI ATSAKYMUS Į VISUS _______ JAUDINANČIUS KLAUSIMUS, PAPILDYTI SAVO IDĖJINĮ IR TEORI NĮ BAGAŽĄ"
(Iš TSKP CK ataskai tinio pranešimo parti jos XXVI suvažiavi me)
VISUOTINĖS ISTORIJOS BŪRELYJE
i
Universiteto profesorių, dėstytojų ir studentų kolekty vas, atšventęs seniausios šaly je aukštosios mokyklos 400ųjų metinių jubiliejų, su di dele atsakomybe, kūrybine aistra, moksliniu nuoseklumu sprendžia visus TSKP XXVI suvažiavimo aukštajai mokyk lai keliamus uždavinius. Uni versiteto partijos komitetas, fakultetų ir visuomenės moks lų katedrų partiniai biurai di delį dėmesį skiria TSKP XXV| ir LKP XVIII suvažiavimų do kumentų studijavimui, jų pro pagavimui. Pirmiausia sie kiama, kad šiuos dokumentus studentai visapusiškai ir giliai išstudijuotų mokymo procese. Labai svarbu, kad visas idėji nis auklėjamasis darbas vyktų gyvai ir Įdomiai, atitiktų šiuo laikinius studentų poreikius, užtikrintų praktikoje auklėja mojo ir organizacinio darbo vienovę. Visų kursų studentai ruošiasi aktyviai dalyvauti IX sąjunginiame visuomenės mokslų konkurse, skirtame TSKP XXVI suvažiavimui. TSKP istorijos katedros dės tytojai gegužės mėnesį numa to surengti visuose fakulte-
STUDIJUOJAME IR PROPAGUOJAME TSKP XXVI SUVAŽIAVIMO DOKUMENTUS tuose pirmųjų kursų studentų konfeiencijas, skirtas šiam suvažiavimui. Studentų parengti ir konferencijose skaityti pranešimai gali būti panaudo jami propagandiniame darbe už Universiteto ribų. Universiteto dėstytojai (ypač iš visuomenės mokslų katedrų) — „Žinijos" draugi jos nariai — atnaujino savo skaitomų paskaitų problemati ką, atsižvelgdami į partijos XXVI suvažiavimo dokumen tus. Dabar 113 Universiteto dėstytojų gali skaityti visuo menei kvalifikuotas paskaitas šiais klausimais. - - viDažnai suomenės mokslų katedrų dėstytojai skaito paskaitas miestų ir rajonų partinio tary binio aktyvo pasitarimuose, propagandistų dienose. Anykščių ir Raseinių rajonų propagandistams paskaitą
„TSKP XXVI suvažiavimas apie tarptautinį komunistinį judėjimą" skaitė Mokslinio komunizmo katedros vedėjas docentas P. Bernatavičius. Tos pačios katedros docentas M. Damidavičius paskaitą „TSKP XXVI suvažiavimas apie sccialinį-politinį tarybinės vi suomenės vystymąsi" skaitė Vilniaus miesto Lenino rajono propagandistams, dėstytojas S. Sunelaitis pranešimą „Bran dus socializmas ir jo vysty mosi problemos — Utenos rajono teorinėje - praktinėje konferencijoje. TSKP istorijos katedros docentas Z. Rulis paskaitą „TSKP XXVI suva žiavimas apie Komunistų par tijos augimą, jos vystymąsi brandaus socializmo sąlygo mis" skaitė Alytaus, Anykš čių, Panevėžio rajonų lekto rių seminaruose, profesorius
V. Germanas paskaitą „TSKP XXVI suvažiavimas nacionali niu klausimu" — Šilutės rajo no partinio aktyvo pasitarime, docentas P. Setkauskis — Anykščių rajono propaganoistams, docentas P. Vitkauskas — Švenčionių rajono kultūros darbuotojams ir t. t. Aktyvūs TSKP XXVI suvažiavimo do kumentų propaguotojai yra politekonomai — docentas A. Jablonskis, docentė A. Vitkūnienė, docentas V. Kin durys ir kiti. Televizijos iaidoje „Studijuojame TSKP XXVI suvažiavimo dckumentus" (vedantysis docentas P. Bernatavičius) kalbėjo do centai M. Damidavičius, I. Lemgertas, O. Klimkevičiūtė, A. Jablonskis, kitomis progo mis per televiziją ir rad.ją apie partijos XXVI suvažiavi mą ir jo nutarimus pasisakė
METODOLOGINIŲ SEMINARŲ SVARBA IR UŽDAVINIAI
ir tokiems svarstymams mes turėtume taikyti metodologinį mūsų seminarų mastelį — rei kėtų siekti ir svarstant įvaikius aktualius mūsų Partijos ar Valstybės dokumentus, nutari mus. Nagrinėti jų metodologi nius pagrindus, o ne raidiš kai atkartoti tai, kas visiems skaitantiems žinoma bei su prantama. Juk šiuo atveju mes menkai teprisidedane prie minėtų dokumentų turi nio geresnio, gilesnio apta rimo. Metodologiniai seminarai turėtų, kiek įmanoma, orien tuotis ne į savišvietą, o j p-afinimąsi spręsti bendrateoiines problemas. Tik iie gali darniai įsiiungti į aukštosios mokyklos darbuotoių intelek tualinių potencijų plėtotę.
Šiuo melu metodologinių seminarų svarba bei reikšmė ypač akcentuojama: visai ne seniai įsteigta Respublikos metodologinių seminarų Tary ba. Įvyko šios Tarybos pasi tarimas; metodologinių semi narų darbą aptarė miesto par tijos komitetas. Matyt, kad toks padidintas dėmesys se menfuose, liečiančiuose meto veikią. nai politinio švietimo formai dologinių seminarų — metodologiniams semina Bet čia nederėtų užmiršti vie rams ne atsitiktinis. Juk nie nos aplinkybės — daugeliu kam ne paslaptis, kad kartais afveįų metodologinių semina šie seminarai yra grynai for rų dalyviai yra ne filosofai malūs ir nesiskiria nuo švielė- profesionalai, o įvairių faikciiško Dobūdžio paskaitos. mųių (specialiųjų) mokslų at Metodologinio seminaro pa stovai. Pagal savo profesinį skirtis žymiai sudėtingesnė: pasirenqimą, suprantama, j:e čia turėtu būti siekiama me vra kompetetingi pirmiausia todologiškai apmąstyti to ar toie ar kitoie specialaus kito mokslo (kultūros srities) mokslo šakoje. Tuo tarpu memetodologijos problemas, todologiios srityie iš esmės bandoma sava, snecialiąįa iie yra mėgėiai. Todėl me!cmokslo (kultūros) šaka susieti dologinių seminaru dalyviams su bendru viso šiuolaikinio bei orqanizaforiams visuomet pažinimo kontekstu. Toks su- kyla uždavinys suderinti pro sieiimas, kaip gerai žinoma, fesini specializuotuma su filoapsaugo atskirus, specialius sofiškumu, su metodologiniu mokslus nuo jiems labai ža- soecialiuių klausimų įprasmi uždavinio lingo uždarumo, praplečia nimu. Kad šio 'oecialiais mokslais užsiiman- sprendimui nepakanka vien čių žmonių teorinį akiratį, suprasti mefodoloqinių semi Ugdomi bendrieii mokslinio naru paskirtį bei prasmę, masfvmo metodologijos ;gū- įrodo daugiametis mūsų semi džiai, reikšmingi ne tik feo- narų patyrimas. Jau daug me rijos ir pažinimo požiūriu, bet tu mes kovojame už teori ir pilietiniu vertybiniu aspek niuose seminaruose nagrinėtu. Juk ieigu kurios nors iamos problematikos metodo mokslo šakos atstovas, vado loginį vieningumą. Nepajė vausis šiuolaikiniais moks'i- giant šito įgyvendinti, chemi nio mąstymo metodologijos kai ima kalbėti apie laikrašti principais tam tikrų specia’ių nius politikos dalykus, fizikai mokslinių tyrinėjimų srityje, tenkinasi bendrų kultūros tai tikėtina, jog jis tais pa klausimų švietėjišku nagrinėčiais principais turėtų vado iimu ir t. t. Žodžiu, svarbu vautis ir spręsdamas įvairius kažką veikti, svarbu organi socialinius pilietinius klausi zuoti seminarus. O jų turinys mus. nejučiomis lieka nuošalyje. Taip suprasdami metodolo Norom nenorom metodologi ginių seminarų prasmę bei nis seminaras tik grynai for paskirti, žinoma, esame toli maliu požiūriu yra metodolo nuo iliuzijos, jog toks supra ginis. O faktiškai — tai pa timas yra tapatus jo realiza prasčiausia mokyklinė, švietėvimui. Beje, būtent šiai iliuzi iiška paskaita. Negalima sa jai kartais pasiduodama įvai kyti, jog tokios paskaitos ne riuose direktyviniuose doku- reikalingos bei nenaudingos.
Būrelio nariai nagrinėja įvairias tarptautines proble mas. Per užsiėmimus spren džiami aktualūs tarptautinės padėties klausimai. Apie stu dentų darbus visuotinės isto rijos būrelyje paprašiau pa pasakoti jo vadovą docentą A. Vaitkūną. „Būrelio nariai sąžiningai skaito spaudą, literatūrą apie tarotautines problemas. Dau gelis studentų nesitenkina vien pokalbiais būrelyje. No rėdami dar dauqiau sužinoti, iie lanko „Žinijos" draugi jos tarntautiniu santykiu bū reli. Čia dažnai paskaitas skaito Maskvos tarptautinių santykiu instituto lektoriai. Docentas A. Vaitkūnas džiaugiasi būrelio oirmininko kefvirtakursio K. Dubniko dar bu. Jo vadovaudami studentai šefuota Vilniaus 4 vidurine mokvkla internatą. Studentai te” 'kaito <vaneš<mus. Prieš SMD konferenciią daug dirbo studentai, krunan čiai stud'tuodami Suvienvtuių Naeihi Oroanizaciios doku mentus. SMD konterenciioie buvo ner'kaitvta 13 nranešimu Vertinimo komt'iios na riai: istoriies kandidatas do centas A. Vaitkūnas, -stonios daktaras nrofe'orius B Dun dulis ir asistentas L. Janulevičius nutarė I laipsnio diolomu apdovanoti V kurso studentą A. Tumalevlčiu (va dovas docentas R. Žiugžda). SMD konferenciioie A. Tumalevičiu' skaitė pranešimą ..Prancūzijos — Lietuvos prekvbiniai santykiai 1938 me tais". Būrelio vadovas K. Dubnikas laimėjo II laipsnio diplomą Ivadovas docentas A. Vaitkūnasl. II laipsnio dip Tikėjimas mokslo galyt e lomu taip pat apdovanotas šiandien yra tiek apėmęs IV kurso studentas K. Gudas žmonių protus, kad gali tf(vadovas docentas R. Žiugž rodyti kiek keista rašyti apie naujausių da). š<e studentai balandžio būtinumą stiprinti 23 diena buvo išvykę į Tartu, mokslo pasiekimų populisridarbą. Mokslininke-, kur vyko sąiunqinė SMD nimo konferencija, skaityti praneši ypač dirbantis tiksliųjų moks mų tarptautinėmis temomis. lų srityje — matematikoje, fi Docentas A. Vaitkūnas buvo zikoje, chemijoje, medicino patenkintas III kurso studen je ar biologijoje — yra ap tės R. Laukaitytės darbu. Si gaubtas paslaptingumo, ne studentė SMD konferencijoje prieinamumo, baimingos pa apdovanota III laipsnio diplo garbos aureole. Tai lyg šių mu. Ją domina ne tik tarp dienų kerėtojai, burtininkai tautinės problemos. R. Lau ar magai, iš kurių laukiama kaitytė — aktyvi Lietuvos TSR stebuklų, materialinės gamy istorijos būrelio narė. IV kur bos perversmų, optimafizucfų so studento K. Balicko ir sąlygų visoje žmogaus mate ir antrakursio A. Krupavičiaus rialinės veiklos sferoje Laukimas darbai įvertinti III laipsnio dvasinėje sferoje. neretai nuvilia, bet dažnai ir diplomais. S. ALDAITĖ pasitvirtina. Tačiau be visuo-
MOKSLO PASIEKIMŲ POPULIARINIMAS menės sutelkto aktyvumo mokslo atradimai bus bejė giai, todėl visuomenė turi būfi objektyviai informuoja ma. Universifefo mokslininkai, tarpe jų ir visuomenės moksių atstovai aktyviai skaifo pa skaitas „Žinijos" organizuo tuose renginiuose. Lietuvių literatūros katedros dėstyto jai, filologijos kandidalai E. Bukelienė, V. Pakerienė, docentė P. Česnulevičiūtė, docentas J. Girdzijauskas, profesorius ID. Sauka ir kiti kasmet perskaito po keliolika paskaitų Vilniaus mieste ir respublikos rajonuose. Tačiau mokslų populiarintojų rafą vis dėlto reikėtų labiau plės ti, nes dar galima būtų pa minėti nemažai dėstytojų ap-
Jos, matyt, gali rasti sau Vie tą net ir tarp inteligentų. Bet tik metodologinių seminarų vardu jas nederėtų tituluoti. Pripažinus, kad metodolo ginį seminarą tikrąja žodz.o prasme objektyviai sunku or ganizuoti — šiam darbui rei kia kvalifikuotos specialaus mokslo ir metodologijos „sąiungos" — kyla klausimas, kur išeitis kokia linkme orientuotis, kad minėtą klau sima išspręstume? Mūsų nuomone, čia tėra ’ik vienas kelias: atskirų sričių specialistų gilinimasis j bend rosios metodologiios proble mas. t. y. materialistinės dia lektikos krypfinoas studijavi mas. Šituo nenorima pasakyti, jog nuo rytojaus visi turime sėsti prie filosofijos vadovė lių, mete į šalį specialybės knvoas. Fizikas pirmiausia tu ri būti fiziku, o biologas — biologu. Bet, qrefa šito, nuo latos domėtis bendrosios me todologijos problemomis visų sričių specialistams deretų. Derėtų kartais užmesti akį į vieną kitą filosofijos studiją, filosofiniame žurnale pa skelbtą straipsnį ir t. f. Šilo domėjimosi pamatu ir būtų galima metodologiniame se minare pabandyti „pasiprak'ikuoti" — imti įprasminti tą ar kitą konkretaus mokslo problemą metodologiškai. Neretai metodologinių se minarų vadovai skundžiasi, joq seminarus iš metodologi nės problematikos vieningu mo vėžių išmuša įvairūs „pro giniai" dokumentai bei jų aptarimo būtinumas. Bet čia ir vėl norėtųsi pažymėti, jog
skrifai neperskaičiusių visuo menei nei vienos paskaitos ir neparašiusių populiaraus straipsnio apie savo tyrinėji mus. Kokia opiausia problema šiandien iškyla prieš paskaifininką? '• Ir kokių atsakymų laukia skaitytojas ir klausyto jas? Manyčiau, kad informacija apie mokslo pasiekimus turi būti ypač objektyvi ir getai apgalvota. Reikia nebijoti ir parodyti ne tik mokslo teikia mą naudą žmogui, bet ir gali mus pavojus, gal net žalą. Dažnas paskaitininkas, norė damas sudominti auditoriją, stengiasi absfulbinti klausyto ją, padaryti sensacijos įspūdį, ir tuo sukelia pernelyg foii vedančią iliuziją apie to ar kito mokslo atradimo reikšmę žmonijai, kurios kelias j pa žangą — dramatiškas, ir Kuo tolyn, tuo tas kelias bus sun kesnis, prieštaringesnis ir dramatiškesnis. Žmogus iš mokslo laukia palengvinimo,
Docentas J. KAROSAS ♦
Teorinis gamtos mokslų metodologijos seminaras Gamtos fakultete veikia pa gal seniai nusistovėjusias tra dicijas, dalyvaujant jame kar tu visų specialybių darbuo tojams. Planuojamos temos, atsižvelgiant į tai, jog darbe dalyvauja bioloqai, geogra fai, geologai. Dalyviu — dau giau kaip 100 — taigi audi torija didžiulė ir nevienalytė. Tokia darbo forma įmanoma, turi net teigiamų galimybių. Pavyzdžiui, gali darbuotojai pažvelgti iš arčiau į kaimy nines mokslo sritis, o kai nagrinėjamos plačios, visuo meninio pobūdžio temos, tai ių aiškinimas įvairesnis, išsa komas įvairiapusis požiūris. Tačiau yra ir nelabai suderi namų dalykų. Štai praėjusiais metais fakulteto biofizikai re feravo seminare savo mokslo problemines naujienas. Biofizikams ir apskritai biologams tema pasirodė aktuali, nagri nėjimą jie tęsė ir kitą užsi-
o jo niekad nebuvo ir nebus. Reikės vis iabiau įtempti pro tą ir emocijas, kad būtu iš vengta karinių, demografinių, ekologinių ir kitokių kafast’Ofu. Visuomenės mokslų viso komplekso reikšmė vis labiau augs ir poreikis praktiškai pažinti tuos mokslus neabedidės. Visuomenes iotinai mokslų populiarinfoio vaidmuo. man reqis, kitoks, negu tiksliųjų mokslu, nes kiekvie nas klausytojas yra daugiau ar mažiau tų mokslų varfofoias, jis siekia asmeniškai pri taikyti sau jų siūlomas reko mendacijas, j tai būtina atsi žvelgti planuojant „Žinijos" renqinius. Čia reikėtų itin konkrečiai pateikti klausytojui rekomendaciias — pedagogi nes, psichologines ir kitokias ir vengti abstraktaus feorefizavimo, rekomendacijų ap skritai. Profesorių, dėstytojų ir net studentų aktyvumas galėtų gerokai padidėti. Tai kilni
Universifefo politinės ekono mijos katedros vedėjas do centas V. Kindurys. Respub likinei „Žinijos" draugijos valdybai daugelis visuome nės mokslų katedrų dėstytojų rengia TSKP XXVI suvažiavi mo problematika paskaitas (su metodiniais patarimais] lektoriams, propagandistams. Taigi mūsų aukštosios mo kyklos dėstytojai nelieka nuo šaly nuo šalies komunistų forumo medžiagos propaga vimo. Kartu reikia pabrėžti, kad propagandiniame darbe už Universiteto ribų dar yia neišnaudotų rezervų. Ne pa slaptis, kad ir visuomenės mokslų katedrų dėstytojai ne visi nori rengti paskaitas. Reikėtų organizuoti atskirų visuomenės mokslų katedrų dienas rajonuose, kur dėsty tojai ne tik skaitytų paskaitas visuomenei, bet ir susitiktų su rajono vadovais, susipažin tų su darbininkais, jaunimu, jų reikalais, rūpesčiais. V. KASAUSKIENĖ Universiteto partijos komiteto sekretoriaus pavaduotoja
ėmimą. Jie buvo patenkiati, o kiti fakulteto darbuotojai priekaištavo, jog jiems nesą ką veikti. Jie teisūs — kada labiau gilinamasi į siaurą sri tį, ne specialistams tema pa sidaro sudėtinga. Kas kita, kai nagrinėjamas platus vi suomeninio ar kokio nors po litinio turinio klausimas. Atsižvelgdami į tokią pa dėtį, be to, didelį seminaio klausytojų skaičių, šiais me tais darbą organizuojame ki taip. Nuo kitų politinio švie timo metų fakultete turėtų pradėti vykti trys seminarai: biologų, geografų, geologų. Beje, jie jau kai kur veikia, pavyzdžiui. Biochemijos ir biofizikos katedroje. Po nau jųjų metų pradėjo į speciali zuotą seminarą kiekvieną mė nesį rinktis Geografijos ka tedros ir laboratorijų darbuo tojai. Klausytojai patenkinti, galėdami gilintis į jiems ak tualias metodologijos sritis. Ateinančiais metais, kaip minėjau, veiks specializuoti seminarai, tačiau numatome atskiriems klausimams prakti kuoti ir „didįjį" seminarą. O tai darysime iš anksto kanu visi trys seminarų vadovai suderindami planus. Pavyz džiui, biologų plane atsirrs tema, skirta žemės ūkio moks linėms problemoms. Ją pa rengs biologai, o seminare dalyvaus visi fakulteto dar buotojai. Geografai, pavyz džiui, paruoš gamtos apsau gos temą bendram seminarui, kiti — kuriuo nors politikes aktualiu klausimu ir panašiai. Tikimės, tokia diferencijuota, o iš dalies kooperuota semi narų forma bus geresnė, gal būt labiau atitiks nūdienos poreikius. Ją mums nereikėjo sugalvoti — ji išplaukė iš mūsų praktikos. Jeigu reikės, galima bus tą formą dar pa tikrinti. Profesorius Č. KUDABA
humanitarinė misija. Socialsfinės visuomenės pastangos teigiamai, pozityviai veikti žmonių vidinį gyvenimą, idė jinį dvasinį io akiratį susiju sios su pačios visuomenės likimo problema. Tai ne re torinis konstatavimas, o šian dien iškilusių pavojų padik tuotas klausimas — kur eina žmogus, ir kiek visuomenė pajėgs suderinti individualias jo galimybes su komunizmo statybos uždaviniais. Gyventi pagal grožio dėsnius — vie nas iš galimų atsakymų. Meno vaidmuo, humanitarinių mokslų reikšmė šia prasme gal dar iki šiol nepakanka mai vertinama, nes čia nieko nėra sensacingo, stulbinančio. Tačiau meno kūrinių suvoki mas šiandien gerokai atsilie ka nuo pačios meninės kūry bos raidos. Taigi humanifari nių specialybių mokslo dar buotojams yra itin plati veik los dirva.
Docentas V. ARESKA
NUGALI DRAUGYSTĖ IR DAINA Penkios dienos.. . Ir daug, ir mažai. Organizuojant festi valį, atrodė daug. Sunkoka buvo sudaryti tokią šventės programą, kad svečiai per šias dienas pamatytų, išgirstų tai, kas įdomiausia. — Svečiams festivalis — tai dainos, nauji draugai, nau jas miestas, įspūdžiai. Per fes tivalį keičiamasi nuomonėmis, pažiūromis, dalinamasi patirti mi. Tokie renginiai labai rei kalingi. Jie suartina, vienija žmones, padeda spręsti įvai rias problemas, — sako uni versiteto inferklubo preziden tė Henrita Paufienyfė. Per šventę interklubiečiai stengėsi kuo daugiau paro dyti savo naujiesiems drau gams, pasakojo apie Vilnių, Universitetą, studentų gyvenif esti vai is
ringi žmonės. Mums labai patiko Univer sitetas, priėmimas fakultetuo se. Ypač įdomu buvo apsi lankyti Fizikos fakulteto labo ratorijose. Čia pamatėme įrengimų, kokių pas mus nėra. Malonų įspūdį paliko ir lietu vių studentai. Su jais lengva bendrauti, nes jie visada nuo širdūs, linksmi. Iš pasakojimų ir kiek patys patyrėme, gali ma spręsti, kad studentai mo ka planuoti laisvalaikį, ilsėtis. Iš paties festivalio tikėjo mės daugiau. Mano nuomo ne, ne visi atlikėjai išreiškė savo požiūrį į politinę dainą. Tačiau viso renginio organi zavimu esame patenkinti. No rėtume padėkoti savo pui kioms gidėms ir visiems festi valio rengėjams už šiltą pri ėmimą, už tai. kad daug pa
svečiams paliko ne tik pla katą ir medalį, o taip pat šviesius, šiltus įspūdžius. Apie tai kalba palys svečiai. Klaus CARMEN, Maskvos Lomonosovo universiteto vo kiečių dainos klubo „Variant" atstovė, ansamblio va dovė: — Mūsų grupė egzistuoja jau 7—8 metai, tačiau jos na riai nuolat keičiasi. Vilniuje yra buvę mūsų vyresnieji draugai, iš kurių daugelis oabar jau baigę Universitetą. O mes čia pirmą kartą. Labai norėjome pas jus atvažiuoti. Mes esam daug girdėję apie Vilnių ir, čia vykdami, nema ža tikėjomės. Mūsų lūkesčiai nebuvo apvilti. Lietuvos sos tinė iš tiesų labai graži. Ji mums iš karto tapo artima. Tie siauri senamiesčio skers gatviai, nedideli namai pri mena Vokietiją. Per šias ke lias dienas susidarėme įspūdį, kad čia gyvena geri, kuliū-
matėme, sužinojome. Leningrado elektrotechni kos instituto studentas Sergė jus BYČKOVAS: Man labai patiko Jūsų Uni versitetas. Pastatas iš tiesų įspūdingas. Niekad nesu ma tęs tokių kiemelių. Gerą įspūdį paliko priėmimai fakul tetuose, nuoširdūs pasakoji mai. Mane nustebino fakulte tuose organizuojamų renginių maštabiškumas. Taip pat esu patenkintas festivalio organizavimu. Nie kad nesijaučiau vienas. Esu labai dėkingas gidėms už nuoširdumą, paslaugumą, už tai, kad padėjo daug sužinoli apie Vilnių. Norėčiau pateikti keletą pasiūlymų dėl dalyvių pasiro dymų. Būtų gerai, kad daly viai būtų suskirstyti: vieną dieną pasirodytų solistai, kitą — ansambliai. Tada žiūrovui nereikėtų taip greitai persi orientuoti. Jis geriau įsiklau-
šytų, galėtų sulyginti. Taip pat atlikėjai galėtų smulkiau pa pasakoti apie dainą, kam ji parašyta, kodėl parašyta, ko dėl būtent ši daina atlieka ma, kad klausytojai galėtų kartu ją išgyventi, giliau pa justi jos prasmę. Permės politechnikos insti tuto ansamblio vadovas Volodia LYNEGOVAS: Vilnius — labai gražus miestas. Iš karto pastebėjo me, kad čia daug architektū ros paminklų. Tai charakte ringa Jūsų sostinei. Taip pat žavėjomės vykusiai įkompo nuotais senamiestyje naujais originaliais pastatais. Mes to kių neturime. Labai patiko senasis Uni versitetas, kiemeliai. Dabar keletas minčių apie festivalį. Dalyvių pasirody muose pasigedau vieningos krypties.' Norėtųsi, kad tokie festivaliai turėtų savo lozun gą, kad į juos rinktųsi ne abejingi klausytojai, šalti ver tintojai, o festivalio dalyviai, bendraminčiai. Man labiausiai patiko VDR jaunuolių pasirodymas. Buvo matyti, kad jie žino, ką dai nuoja ir kam dainuoja. Nega lėjo nepaveikti tas nuoširdu mas, įsitikinimas, kurio tiek daug buvo jų atlikime. Ašchabado Gorkio universi teto trio „Fight" atstovės Ana KARATAJEVA ir Jelena AMIJANS: Mes seniai svajojome ap silankyti Pabaltijyje. Apie Vilnių žinojome nedaug ir labai apsidžiaugėme, kai ga vome kvietimą dalyvauti fes tivalyje. Miestas mums iš karto pa tiko. Jis visai nepanašus į Ašchabadą. Čia tiek daug keis tų, siaurų gatvelių. Gerą įspū. dį paliko vilniečiai. Jie labai svetingi, paslaugūs. Labai šiltai mus priėmė ir Universitete. Ypač patiko su sitikimas su matematikais. Vienintelis noras — kad prieš festivalį būtų organi zuojama dainų perklausa, kaip tai daroma pas mus, o per festivalį būtų atliekamos tik politinės dainos. Festiva lis turi atspindėti studentų solidarumą, turi suartinti žmo nes. Viešnage Vilniuje esame labai patenkintos, tikimės, kad dar atvažiuosime į Jūsų respubliką. Kuibyševo saviveiklinės dainos klubo atstovės Tania GLADYŠEVA ir Oksana LAVROVA:
Vilnius — tai lyg pasakų tys manome įvykdytos, nors miestas. Čia taip tylu, mažas ne visi atlikėjai dainavo poli, judėjimas. Pirmą dieną, vaikš- tinęs dainas, o norėtųsi vie čiodamos grįstomis senamies ningos krypties. Norėtume čio gatvelėmis, apžiūrinėda- paminėti, kad Jūsų publika mos dailučius spalvotus na šiek tiek išlepinta, gal net mus, matėme skrendančias šaltoka, reikia mokėt ją išju gulbes ir pasijutome lyg An dinti. derseno pasakoje. Iš tikrųjų Mums patiko šventės orga atrodo, kad Vilniuje žmonės nizavimas, renginiai. Vakarai, ne dirba, o tik gyvena. Čia diskotekos padėjo dalyviams yra visa, kas reikalinga poil atrasti kontaktą, artimiau susi siui. Vilniuje mums, atvažia pažinti. vusiems iš triukšmingo Kuiby Kuibyševo universiteto ševo, buvo labai gera. Mūsų „Uni — Band" grupės atsto mieste, atrodo, yra tik tai, kas vas Aleksandras POLARSlNOreikalinga darbui. VAS: Sostinės gyventojai iš pir Įdomu buvo susipažinti su mo žvilgsnio pasirodė labai Jūsų Universitetu. Mūsiškis santūrūs. Tačiau vėliau paju yra dar visai jaunas. Ir jame tome, kad per šį uždarumą mokosi daug mažiau studen skverbiasi šiluma, nuoširdu tų, neturime tokių puikių mas. Lietuviai žino, kada bendrabučių. Kuibyševo uni dirbti, kada linksmintis. versitete yra studentų klubas, įdomiai buvo organizuotas kuriame organizuojamos dis festivalio dalyvių priėmimas kotekos, vakarai, susitikimai Istorijos fakultete, čia etno su įdomiais žmonėmis. Tačiau grafinis ansamblis mus supa šis klubas talpina daug ma žindino su lietuvių liaudies žiau studentų, negu diskote šokiais. Prisipažįstam, jog pa kų salė Antakalnyje. vydime, kad jūs taip saugoPuiku, kad Jūsų Universite jate senąsias liaudies tradici politinės jas. Buvome sužavėti jūsų te organizuojami teatru. Mes taip pat tokio dainos festivaliai. Man atro labai norėtume. Iš tiesų Jūsų do, gerai, kad juose šalia jau Universitetas turi labai ge-ų patyrusių atlikėjų gali daly tradicijų. Ir, žinoma, viena vauti ir pradedantys. Tai gera iš jų — festivalis. Matyti, kad galimybė perimti kitų patyri šią šventę organizavo jos mą, tobulėti. Norėtųsi, kad reikšmę suprantantys žmonės. koncertai vyktų ne tik Univer Tačiau turbūt ne visi dalyviai siteto salėje, kad jie būtų or ją suprato. Vieninteliai Mask ganizuojami įvairiose vietose, vos universiteto studentai sutrauktų miesto publiką. tikrai atspindėjo festivalio Toljačio festivalis, kuriame kryptį. Pati festivalio tradici dalyvavo mūsų grupė, ir kuris ja yra labai gera, ir mes tiki turi savo tradicijas, man įkve. mės, kad ją tęsite, saugosite, pė vieną mintį. Naudinga būtų o mes seksime Jūsų pavyz šventės metu suorganizuoti džiu. festivalio klubą, kuriame Gorkio universiteto trio rinktųsi tik šventės dalyviai, „Kanfamus" atstovės Liuba ir kur būtų sprendžiami visi BUNICIVA ir Ira JUDINA: rūpimi klausimai. Būtų labai Viešnagė Vilniuje esame įdomu, jei tarp pasirodymų patenkintos. Festivalio užduo dalyviai ir žiūrovai galėtų
padiskutuoti, pateikti savo vertinimus. Festivalis mums paliko daug įspūdžių. Norime padėkoti organizatoriams, gidams, sve tingiems Universiteto šeimi ninkams. O problemų visada buvo ir bus. Tai net gerai, nes ska tina pažangą. Festivalis baigėsi. Organi zatoriai gali lengviau atsi kvėpti. Bet karty gaila, kad nebus to šventinio jaudulio, šurmulio. Vėl kasdienybė, įprastas darbas. Šventės orga nizavimas pareikalavo daug jėgų, bet malonu justi, kad svečiai išsivežė namo ką nors šviesaus, kad turės ką papa sakoti savo draugams. Ir tai skatina laukti, ruoštis kitam festivaliui. O šios svečių min tys gal pravers jo organiza toriams. Asta ANDRIKONYTĖ
NUOTRAUKOSE: Maskvos Lomonosovo uni versiteto VDR studentų dai nos klubo „Variant" dalyviai. Festivalio atidarymo pre zidiumas. Kalba Universiteto internacionalinio klubo prezi dentė Henrita Pautienytė. R. GUIGOS nuotr.
TRADICINIS SĄSKRYDIS
Matematikos iakulteto komanda — penktojo Universiteto sąskrydžio nuga lėtoja. Gegužės 7—9 dienomis tradicinėje vietoje, Šven čionių rajone prie Šlovės pilkapio, vyko sąjunginio komjaunimo ir jaunimo žygio tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir dar bo šlovės vietomis daly
vių penktasis Universite to sąskrydis. Trijų dienų sąskrydžio programoje — susitikimai su Didžiojo Tėvynės karo veteranais, įvairios sporto varžybos, turistinė estafe tė, darbo desantas, meno
saviveiklos konkursas. Čia susumuoti karinio patriotinio darbo, nuveik to per šiuos mokslo me tus, rezultatai. Jau trečius metus iš eilės pereinamąją taurę iškovojo Matemati kos fakultetas, antrieji —
Ekonominės kibernetikos ir -finansų fakultetas, tre čioji vieta atiteko Preky bos fakultetui. Mūsų studentai taip pat dalyvavo eitynėse Į Šven čionių karių kapines. Ge gužės 9 dieną Universite to studentai bei Odesos universiteto saviveikli ninkai tylos minute pager bė žuvusiųjų atminimą iš kilmingame mitinge prie Šlovės pilkapio. Mitinge kalbėjo Ode sos universiteto prorekto rius I. Zelinskis ir Vil niaus universiteto kom jaunimo komiteto sekreto rius A. Kumža. Šventės dalyviams kon certavo Odesos universi teto meno saviveiklos ko lektyvai. „T.S." inf.
Įdomu, kas nugalės šaudymo varžybose?
TA KRAŠTOTYRININKO DALIA... TWMNKll KWWS Šeštadienį kraštotyrininkų klubo noriai patrauks Rumšiš kių link. Tradicinės diploman tų palydos... Ir vėl muzikan tai virkdys armoniką, kažkas sučirpins skripkele, o mergai čių dainos įsilies į nuosta baus mūsų tėviškės kampelio peizažą. Apie kraštotyrą ir klubą kalba penkto kurso lituanis tės, kraštotyrininkės. Rita BUILYTĖ: Į kraštotyrą vis tiek, man atrodo, ateina kraštotyrininkiški žmonės. Tokie, kur nori dainos, šokio, kur myli savo kaimiškos Lietuvos praeitį ir suvokia, kad ne iš kur kitur, o iš ten pat ir mes esam at ėję. Vien tas išorinis klubo
vaizdas (ekspedicijos, vaka-^’kius, žodžiu, priimti tik kaip ronės, žygiai) liktų blankus, pasilinksminimą, poilsį, tradi ne visai suprantamas, atitrū- cijos palaikymą. kęs nuo dabarties ir nereika Nebuvau „šventa" šiuo at lingas, jei nebūtų širdy pri žvilgiu. Kartais man iš tikro rišimo prie to gilesnio gyvy atrodydavo naivūs visokie bės medžio — gimtinės. Ir rateliai, kažko kito norėda ne žaidimas kiekvienam iš to vosi. Arba nueini j kaimą — klubo tada atrodo tai, ką da dainuoja bobutė. Daržą ravė rom. Juk visada, kur pasiro dama ar kokį darbą dirbdama dom, ar tai — ekspedicija, kitą, ir vis galvoja: kad tik ar vakaruška, — sukeliam di greičiau tie studentai neštų delę emocijų bangą. Vieni lauk muilą ir galvos nekvarbūna griežtai prieš nusistatę šinfų. O mes sugrįžtam pilni (atseit, sentimentalu ir sena laimės, — bobutė, žinokit, madiška), o kiti entuziastingai ravėjo daržą ir mums padai įsijungia ir kartais net per- navo. Ir kokią seną dainą. O daugina. Retkarčiais jausda ta daina, vėliau sužinai, nei vau, ypač pirmuose kursuose, sena, nei reta. Literatūros ins keliasdešimt jos kad „padauginau". Labai slidi titute jau riba tarp sentimentų ir tikro variantų guli, ir nieko naujo jau nepaduosi... Iš tikrųjų prisirišimo. Kraštotyra — sunkus moks patys specialistai sako, kcd las. Jis kažkaip verčia žmo stebuklų nerasim. Juk nei su gų, kitaip nemoku pasakyti, tartinių kur užrašysi, nei rau arba prisirišti iki tam tikro dų (labai retais atvejais), liafanatizmo laipsnio, arba slysti ka aktyvusis kūrybos klodas paviršiumi, imant tik išorinę liaudyje — anekdotai, ku kraštotyrininko būseną, o šir riuos irgi tik per pusę gali dy keikti naivias dainas, šo- įtraukti į lobyną. Dar žino
IR VĖL „GALDEAMLS“...
Jau pritilo per visą Vilnių skambėjusios VII „Gaudeamus" šventės aidai. Antroji broliškų respublikų studentų šventė įvyks šių metų liepos 11—12 dienomis Rygoje. Lie pos 10 dieną Obrėje bus pa skelbtas šventės atidarymas, iškilmingai uždegta ugnis. Bet visa tai — tik netolima ateitis. Tai, kokį įspūdį „Gaudeamus" šventė paliks dalyviams ir svečiams, daug kuo priklauso nuo pačių stu dentų, nuo kūrybingumo ir kantrybės per repeticijas. Mūsų Universitetui atsto vaus keturi kolektyvai: dainų ir šokių liaudies ansamblis, akademinis vyrų choras, aka
deminis mišrus choras ir pu čiamųjų instiumentų orkest ras. Įdomu buvo aplankyti kai kuriuos kolektyvus, pasidomė ti, kaip sekasi ruoštis šven tei. Kalbuosi su kolektyvų va dovais. — Ar sutinkate su tuo, kad svarbiausia — griežtas repeticijų lankomumas? Ką darote su studentais, kuiie nenori lankyti užsiėmimų? V. Aleksandravičius — dai nų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas: „Studentai turi lankyti repeticijas. Tai tiesa. Bet mes nesistengiame nė vieno varu atvaryti į an
samblį. Kiekvienas norintis ir sugebantis šokti, dainuoti laisvai gali ateiti i mūsų ko lektyvą ir taip pat laisvai iš eiti. Bet „nubyra" palyginti nedaug. Daugelis įauga į ko lektyvą anksčiau, negu pra deda šalintis to nelengvo darbo, be kurio niekur neap sieisi. Žinoma, visko pasitaiko. Yra ir pas mus nerimtai žiū rinčių į ansamblio darbą. Bet stengiamės tvarkytis patys". P. Gylys — mišraus choro vadovas: „Nepripažįstame me no per prievartą, nes tai jau ne menas. Žinoma, apmaudu, kai gabus studentas pamažu nutolsta nuo kolektyvo, bet čia nieko nepadarysi. O ap skritai — skųstis choristais negalima. Tiesa, silpniau re peticijas lanko penktakursiai. Juos suprantu, bet ne visada pateisinu. Tai diplomantai, ,ų laukia valstybiniai egzaminai, todėl vis daugiau laiko pra leidžia skaityklose, prie kny gų. Bet patirtis rodo, kad ir labiausiai užimtas studentas gali kasdien surasti 1—2 va landas dainai, muzikai, o juk tai savotiškas poilsis. Neno riu priekaištauti, tik gal ver tėtų dar kartą priminti apie laiko taupymą, dienos plana vimą. Be to, visi žinome, kad kuo daugiau turime laisvo laiko, tuo mažiau padarome Toks jau paradoksas... Visą šventės repertuarą stengiamės paruošti iki stu dentų sesijos pradžios, kad choristai turėtų mažiau darbo per egzaminus". Eug. Mazeliauskas — vyrų choro vadovas: „Mūsų cho ristams šita šventė nėra labai laukiamas renginys, nes vyrų
mos romansinės dainos, bet jos tikrai kartais būna men kavertės, tai tokių jau nera šai ,ieškai ir romanso pado resnio. O dažnai tai ir visai nedainuoja. Pasako, kad oabar kaime irgi ne durniai gy vena, ir „roką" šoka jauni mas, ir mašinas turi, todėl ir dainos kitoniškos. Nebėr daug tų senelyčių su baltom skarytėm arba seneliukų, bi tes kopinėjančių. Keičiasi ir tautosaka. Dar vaikai sugė dina, kam tas senas „dainuš kas karkina", ir visai be nie ko grįžti. Vidurinioji kada tautosakos nelabai pripažįsta. Jei ir moka senesnių lyrinių dainų, tai jiems jau širdis ne virpa, jas dainuojant ir nieko nesako jų turinys. . . .Pasakojau apie sūriąją kraštotyrininko darbo pusę: saldžioji visai kitokia, Dėt geriau nekalbėsiu, nes nuo saldumų greičiau širdis pyks ta. Marytė SLU5INSKAITE: Mokykloje atliekant prak'i-
choras atliks tik mišraus cho ro vyrų partijas. Todėl ir re peticijos darosi nuobodžios, neįdomios. Tų dainų, kurias ruošiame šventės repertuarui savo koncertuose mes atlikti negalėsime — jos nepritaiky tos vyrų chorui. Tikrai ap maudu, kad ši šventė jau antroji, kai mes dainuojame su mišriais chorais, būdami jų priedu. Tai nualina kolek tyvą. Labai norėtųsi, kad tre čią kartą taip nebūtų. O da bar repetuojame. Studentui tikrai nelengva surasti laiko ir noro ateiti į repeticiją, kai jis žino, kad vėl bus kartoja mos tos pačios nuobodžios partijos, niekuo nepraturti nančios choro repertuarą. 3et lankyti repeticijas reikia. Džiugu, kad daugelis tai su pranta. Norėtume, kad, galvodama apie saviveiklininkų paskati nimą, Universiteto vadovybė dažniau prisimintų šiuos ko lektyvus, ypač chorus. Nes ir pati nuobodžiausia repeticija tampa įdomesne, kai žinome, kad netrukus laukia įdomi kelionė, koncertas". Taigi, kolektyvai ruošiasi šventei. Kaip jie dirba? Apie tai rašyti kol kas neverta Rezultatus pamatysime vasa rą, per šventę. Svarbiausia, kad niekur nesistengiama kurti „meno per prievartą". Ir nei vienas vadovas nepra dėjo vardinti nepareigingų studentų, skųstis drausmės trūkumu. Šitos mažytės bėdos — tai pačio kolektyvo reika las. ir jei kolektyvas geras, jos išsprendžiamos tyliai. Yra ir didesnių problemų Vienur — tai pernelyg didelė kadrų kaita, kitur — dar ir vietos trūkumas. Bet jos ne taip greit išsprendžiamos, o išsprendus atsiranda naujų Dora PETKAUSKAFlE
t
Variacijos bendrabučio tema sienon — šampanas ar šiaip koks šnypščiančios kilmės gėrimas išspruko iš butelio. Bet aš skaitau Įdėmiai. Paskui Ilgiausių metų ilgiausių! Ir dar — smūgis, smū gis į mano kambarėlio sieną.
Pirmadienis. Kaimynai iš gretimo kambario ką tik pardundėjo didžiuliais krepšiais nešini. Ach tie gimti namai! Girdėti šioks toks bruzdesys. Po to pa sigirsta stiprus trenksmas
Antradienis. Bandau ruoštis seminarui. Gili nuos rimtai ir sąžiningai. Džiaugsmingų metų džiaugsmingų! Plyšauja kaimynai iš dešinės. Smūgis, smūgis,
smūgis... vėl į mano sie ną.
Trečiadienis. Metas pa vartyt pratybų sąsiuvinj. Laimingų metų laimingų! Rėkia perkimę balsai iš viršaus.
Ketvirtadienis. Žiovau dama vartau laikraštį. Turtingų metų turtingų! Ir vėlei kaimynai. Ta čiau mąstydama apie teksto prasmingą bepras mybę, negirdžiu nė smū gių- • •
Penktadienis.............. Poringų metų poringų! Idėja, manau, gal ir nieko. Tegu sau bliauna.
Šeštadienis. Dainos pra sideda kur kas anksčiau. Vaisingų metų vaisingų! Kur ten nebus vaisingi jei taip reikliai staugia. ..
Sekmadienis. O kad pri gužėjo svečių į kaimynus net pavydu. . . Valio valio valio! Neiškentus atlapoju du ris, įsiveržiu į gretimą kambarį ir uoliai traukiu VALIO! Jolanta VARAPNICKAITĖ.
ką teko pravesti valandėlę apie studijas. Pasakiusi kelis žodžius apie Universiletą, kažkaip nesąmoningai pradė jau pasakoti apie klubą. Iš tiesų, studijos ir krašto tyra atminty išliks kaip neat siejami dalykai. Dar daugiau — dienos, praleistos klube, pirmiausia ir iškils prieš akis. (Žinoma, buvo įdomių paskai tų, gražių renginių, bei. . . jie užsimirš). Vakaronės, ekspedi cijos kuriame nors Lietuvos pakrašty — ne! Labai nesi nori, kad baigtųsi gražūs rug pjūčiai, kai — per giedrą ar lietų — nukulniuoji po 20— 30 kilometrų, o vakare — va karonė ir susitikimas su žmo nėmis. Aldona NEIDZENAVIClOrĖ: Kraštotyrininkė. . . Nė pati nežinau kada ir kaip aš ja tapau. . . Gal nuo to pirmojo neįprastai įspūdingo vaizdo, kai draugė Janina pirmojo kurso pabaigoje atsitempe j vakaronę. O čia, neduok tu sviete, visi tokie gerklingi,
TRUMPAI
chologijos specialybių stu dentai. Reikėtų pažymėti, kad susitikimas su profesoriumi Balandžio mėnesio pabaigo J. Markuliu visiems paliko je Gamtos fakultete įvyko gerą įspūdį. Aldona ŠILALYIĖ sąjunginės olimpiados „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga" respublikinis — Tegyvuoja Vilnius ir turas. Tarp biologų specialis vilniečiai! Tegyvuoja Vil tų varžėsi Universitetui at niaus universitetas! Tegyvuo stovavusi Gamtos fakulteto ja kiemo teatras! — skamba komanda ir Vilniaus pedago sostinės senamiesly|e. Besibūriuojantys praeiviai ginio instituto gamtos ir geo grafijos fakulteto biologai. stebisi eisena ir vienas kitą Susumavus rezultatus, pa klausinėja: „kas tie, apsiren aiškėjo, kad Universiteto ko gę senovės romėnų ir dar manda buvo gerokai prana nežinia kokių epochų veikėjų šesnė už VPI komandą. Tarp kostiumais"? studentų nugalėjo VU gamtos Tai „Pompa Verną" (Pava fakulteto IV kurso studentas sario eisena) — teatro festi Rimvydas Juškaitis. valio įžanga. Vilnius pirmą Vytautas OŠKINIS kartą mato tokį renginį, nes mūsų Universiteto teatras pir mą kartą švenčia tokį savo Balandžio 24 dieną Istori jubiliejų — 410 metų su jos fakultete svečiavosi pro kaktį. — Tegyvuoja Kiemo teat fesorius J. Markulis — Pato loginės fiziologijos ir paloio- ras! — skamba senosios Al ginės anatomijos katedros ve ma Mater skliautuose ir aidas tarsi atkartoja: dėjas. — Tegyvuoja dar keturis Profesorius kalbėjo apie nusikaltimus ne tik Vilniuje, šimtus metų! .. .Festivalis prasidėjo. bet ir respublikoje, šalyje. Savo pasakojimą autorius Vyks daug įdomių spektaklių žiū iliustravo konkrečiais faktais ir įspūdingų renginių. ir skaičiais. Susitikime buvo rovai jau patenkinti. Aktoriai demonstruojamos skaidrės. irgi. Į svečius atvyko Rygos, Profesorius J. Markulis pasa Kauno politechnikos instituto, kojo apie medicinos eksper Žemės ūkio akademijos stu dentų teatrų kolektyvai. tizės darbą. Siame susitikime gausiau Šventė prasidėjo! Vidmantas JANKAUSKAS siai dalyvavo istorilos ir psi
SPORTAS Balandžio 25—26 dienomis Vilniuje vyko LTSR Aukštų jų mokyklų profsąjungos bendrabučių rinktiniu sparta kiada. Dalyvavo astuonių aukštųjų mokyklų bendrabu čių rinktinių komandos. To kios varžybos vyksta antią kartą. Reikia tikėtis, kad ir ateityje šios varžybos džiu gins sporto mėgėjus. Studentai varžėsi septynio se sporto šakose: krepšinis tinklinis, krosas, stalo teni sas, dvipūdės kilnojimas, šachmatai. Sporto rūmuose varžėsi stalo tenisininkai, Vil niaus pedagoginiame institu te vyko krepšinio varžybos, Universiteto sporto salėje žaidė tinklininkai, Vingio parkas maloniai priėmė kroso mėgėjus. Pagrindinė pereinamoji taurė atiteko Universiteto komandai. Vilniaus universi teto sportininkai čempionais Bendrabučio Nr. 12 tary ba ir gyventojai nuošir džiai užjaučia bendrabu čio tarybos pirmininką Vladą BUDZINAUSKĄ dėl tėvelio mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis z—0,5 spaudos lanko. z •TapnOHHnc cryĄeHTacs («CoBeTCKnš cryAeHTu). Oprair napntoMa perropaTa, KOMMTeTa AAKCM, npoijiKOMa opAeBOB TpyAOBoro Kpacnoro utaMen ApyrKŪu HapoAOB Bhamuocckoto yHHBepc«TeTa hm. BHHųaca KancyKaca Aut. CCP. Ha ahtobckom H3MKe. Z
dainas plėšia, išėję šokt tik kojas raito. .. Tas tai dar nie ko, bet kad armoniką tampo ne kas kitas, o mūsų kurso kuratorius (!) Bonifacas Stun džia. Na gi, ir baisiai įdomu, ir nemažiau baugu. O po to atėjau ir j paskaitas. Ir k*aštotyra man tapo neatskiriama nuo studijų, buvo tiek pat svarbi ir tiek pat davė kzip ir specialybės paskaitos (kai kuriais atžvilgiais netgi dau giau. Tą pajutau praktikos mokykloje metu). Manyčiau, kad kiekvienam lituanistui bū tų pravartu lankyti kokį ko lektyvą. Bet svarbiausia — išmokė mane suprasti ir bendrauti su žmogumi. įtakos turėjo ne vien įdomios paskaitos, įvai rūs susitikimai, vasaros ekspe dicijos, žygiai, bet ir kiekvie nas kolektyvo narys atskirai. Juk čia susirenka patys nuo širdžiausi žmonės! Apskritai, bet koks kolekty vas žmogui gali duoti tiek, kiek ir ko jis pats nori pa siimti. Mintis užrašė Jonė VĖRINYJE
tapo šachmatų, krepšinio, tinklinio varžybose. Antroje vietoje Pedagoginio instituto komanda, trečioje Kūno kul tūros instituto sportininkai. Šventiniame varžybų užda ryme geriausi sportininkai buvo apdovanoti specialiais prizais. Geriausiais krepšinio žaidėjais buvo pripažinti S. Krukis ir E. Barčiauskaitė (abu iš VU), geriausiais tinklininkais — V. Gataveckas (VU), šachmatininkė — V. Gineikaitė (VU), V. Jasiūlytė (KPI). Geriausiu varžybų teisėju pripažintas dėstytojas V. Tupčiauskas (VVPI). Už puikų varžybų organi zavimą dėkojame vyresniems teisėjams, VU lizinio lavini mo katedros dėstytojams: doc. R. Lukauskui, L. Gedmi nienei, A. Stoniui, R. Cijūnėliui, K. Ambraziejūtei, S. K:ičalai, M. Jadzinskaitei. Jie pasistengė, kad varžybos vyktų teisingai ir įdomiai. Aušra JONIKAITĖ Vladai, nuoširdžiai už jaučiame ir kartu liūdi me su Tavimi dėl mylimo tėvelio mirties. IF IV kurso istorikai
Užs. Nr. 1390 LV 08898 Tiražas 4500
REDAKTORE Z. BESASPARYTl