SIAME NUMERYJE: TĘSIAME DISKUSIJĄ „AR SUNKU PIRMAKURSIUI?"
LITERATAI IEŠKO KELIO
*** VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. gegužės 22 d.
© ARTĖJA SESIJA © ARTĖJA SESIJA © ARTĖJA SESIJA ©
NE TIK BAUSTI, BET IR PADĖTI Per TSKP XXVI suvažiavi mą draugas L. Brežnevas pa žymėjo, kad „komjaunimas — tai mūsų pamaina, partiios pagalbininkas". Tačiau, no rint padėti ugdyti politiškai aktyvių, išmanančių ir mylin čių darbą komjaunuolių kar tą. reikia „stiprinti auklėjimo darbą". Šie uždaviniai liečia ir fakultetų mokymo auklė|imo komisijas. Būtina didinti fakultetų mokymo auklėjimo komisijų poveikį, formuoti kiekvieno studento sąmonėje komunistinę pažiūrą į darbą, nepriekaištingą elgesį kolek tyve. Reikia aktyviau dirbti su atsiliekančiais, nuo infor macinio pobūdžio žinių kau pimo pereiti prie plataus ių analizavimo. Tai labai svar būs fakultetų komjaunimo biurų, visos komjaunimo or ganizacijos veiklos uždavi niai. Mokymo auklėjimo ko misijos dėka, fakulteto kom jaunimo organizacija tampa labiau savarankiška, kai sprendžiama studentų proble ma. Dėl to fakulteto komjau nimo biuras ir siekia, kad fa kulteto mokymo auklėjimo komisija taptų šio darbo cent ru, ieškotų naujų darbo, pa skaitų lankymo ir pažangumo gerinimo formų. Mūsų fakulteto partiniame susirinkime buvo nutarta Įkurti specialybių mokymo auklėjimo komisijas. Šios ko misijos labai aktyviai kontro liuoja paskaitų lankymą. Visų specialybių mokymo auklėiimo komisijos yra sudariusios sustiprinto paskaitų lankymo kontrolės planus, sudaryti at skirų kursų, grupių paskaitų
kontrolės grafikai, priskirti atskiri žmonės akademinėms grupėms, kurie kontroliuoia paskaitų lankymą. Kiekvie nas reidas yra apiforminamas patikrinimo aktb, kurį pasi rašo grupės seniūnas, dėstyto jas, reido komisijos nariai. Akte nurodomos nedalyvau jančių paskaitoje studentų pavardės, nepažymėtų seniū no žurnale studentų skaičius. Po žiemos sesijos rengiame kiekvieną savaitę maždaug po 12—15 reidų. Reidų rezul tatai svarstomi mokymo auk lėjimo komisijos posėdžiuose, o jeigu to paties studento pavardė į aktą patenka dau giau kaip 2 kartus, toks kom jaunuolis kviečiamas i fakul teto komjaunimo biuro po sėdį, jam taikomos komjau nuoliškos nuobaudos, į tai atsižvelgiama ir per Lenini nės įskaitos visuomeninę po litinę atestaciją, taip pat, kai svarstomos stipendijos. Fa kulteto biuro nuomone, tai efektyvi paskaitų lankymo gerinimo priemonė. Analizuo dama reidų rezultatus, moky mo auklėjimo komisija pri ėjo išvadą, kad paskaitų lan kymas dažniausiai priklauso nuo dėstytojo. Kai kurie dės tytojai teigiamai vertina šią komjaunimo biuro iniciatyvą, tačiau kai kurie jir kas keis čiausia tie. kurių paskaitos ypač blogai lankomos) neno riai įsileidžia mokymo auklė jimo komisijos narius į pa skaitas. Komjaunimo biuro nuomo ne, tai dar kartą rodo, kad toli gražu ne visiems dėstyto jams svarbu, kaip lankomos
)ų paskaitos. Labai liūdna, kai tenka girdėti dėstytojų nuomones, kad komjaunimo biuras, mokymo auklė limo komisija negali būti rimtu paskaitų lankomumo gerinimo pagalbininku. Tačiau, mūsų nuomone, šie dėstytojai klys ta, nes užmiršta, kad fakul teto komjaunimo biuras turi tarp studentų autoritetą. Mū sų fakultete sveikintina Sta tistikos katedros iniciatyva (vedėjas docentas J. Laškovas). Šios specialybės moky mo auklėjimo komisijos su stiprinto lankomumo kontro lės reiduose dalyvauja ir ka tedros dėstytojai, kurie per katedros posėdžius informuo ja apie šios specialybės stu dentų paskaitų ir seminaių lankymą. Tai dar vienas kon kretus katedros ir speciaivbės komjaunimo, biuro bend radarbiavimo pavyzdys. Šiuo gražiu pavysi'žiu turėtų pa sekti ir kitos katedros. Nagrinėdami studentų paskai tų lankymo gerinimą, turime atkreipti dėmesį į kuratorių, kurio vaidmuo šiame bare dar nepakankamas. Grupių komjaunimo sekretoriai kar tais pasigenda kuratoriaus pagalbos. Be tokių kuratorių, kurie aktyviai domisi grupės veikla, lankosi pas studentus bendrabutyje, dar yra ir to kių, kurių konkrečios veiklos visai nejaučia grupės studen tai. Fakulteto komjaunimo ak tyvo nuomone, paskaitų nelankymas — svarbiausioji daugelio studentų blogo mo kymosi priežastis. Tai įtiki namai parodė žiemos sesija. Fakulteto mokymo auklėji mo komisija po kiekvienos sesijos organizuoja skolinin kų šefavimą. Po koliokviumų, įskaitų, egzaminų kiekvieno je akademinėje grupėje vyks ta susirinkimai,-kuriuose ap(Nukelta į 2 psl.)
Nr. 18(1157)
UNIVERSITETO IRKLUOTOJAI — ANTRIEJI
Kaina 3 kap.
KNYGOS BIČIULIŲ ŠVENTĖJE...
Pražydo vėliavų šilku, suklego jaunatviškais bal sais praeitą penktadienio vakarą senasis Universite tas. Skubėjo visi į tradi cine tapusią Vilniaus kny gos šventę: kas knygų bei plakatų parodomis pasigė rėti ar naujų eilėraščių pasiklausyti, kas etnogra finio ansamblio ratelyje pasisukti ar spektaklio pasižiūrėti. Knygos šventę Didžiaja me kieme pradėjo Univer siteto rektorius profeso rius J. Kubilius. Pasklido knygos mylėto jai po Alma Mater kieme lius: Sarbievijaus kieman visus pakvietė Universite to muzikantai ir šokėjai, A. Mickevičiaus kiemely je šventės dalyvių laukė
Radijo matavimo prietai sų gamyklos knygos bičiu lių paruošta teatralizuota literatūrinė viktorina. Ga lėjai taip pat pasižiūrėti Pedagoginio instituto pub licistinį spektaklį ar Kul tūros mokyklos paruoštą programą. Visų užsuku siųjų M. Daukšos kiemeIin akį džiugino „Vagos", „Minties", „Mokslo" lei dyklų knygų parodos. Vi sur skambėjo dainos, mu zika. .. Šventės uždarymo iškil mėse kalbėjo LTSR sava noriškos knygos bičiulių draugijos valdybos pirmi ninkas poetas J. Nekro šius, miesto valdybos pir mininkas A. Pakeliūnas. Savo eilėmis į atėjusius pagerbti knygos kreipėsi
poetai J. Marcinkevičius, M. Martinaitis, M. Kar čiauskas. Baigėsi graži pavasario šventė, kad kitąmet vėl sugrįžtų po mūsų Alma Mater skliautais, kur per amžių amžius knyga bu vo geriausias draugas, pa tarėjas, mokytojas... Uni versitetas ir knyga — ne atskiriami!
L. MAJAUSKAITĖ J. JUKNEVIČIAUS ir R. GUIGOS nuotraukos: Vilniaus knygos šventę atidaro Universiteto rekto rius J. Kubilius; daug šventės dalyvių buvo už ėję M. Daukšos kieman, kur veikė knygų parodos.
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
NAUDINGI RYŠIAI Jau daugelį metų Viiniaus V. Kapsuko universiteto kolektyvas bendradarbiauja su Greifsvaldo Ernsto Morlco Arndto universitetu. Abi aukštoslos mokyklos gali didžluotls ne tik savo garbinga ilgamete istorija (beje, Greifsvaldo universitetas jau senokai atšventė penkių šimtų metų jublliejų), bet ir įdomia soclallstlne nūdiena. Sukauptu mokslinio ir mokomojo darbo patyrimu dalijasi abiejų universitetų medikai ir istorikai, fizikai ir matematikai, vokiečių ir rusų kalbų bei literatūrų specialistai. Svečiai iš Greifsvaldo mūsų Universitete ir svečiai iš Viiniaus Greifsvaldo universitete jau seniai tapo nebe naujiena. Pastaraisiais metais abipusiai bendradarbiauti pradėjo ir abiejų universitetų anglų kalbos dėstytojai. Tai prasidėjo 1977 metų rudenį, kai mūsų Universiteto anglų filologijos katedroje viešėjo Greifsvaldo universiteto anglistikos - amerikanisti-
kos katedros vedėjas profesorius daktaras Rolandas Arnoldas. Tai vienas Iš žymiausių Vokietijos Demokratinės Respublikos anglistų, universitetams skirtų anglų kalbos fonetikos vadovėlių autorius savo lingvistikos darbais žinomas ir kitų šalių ang lų kalbos tyrinėtojams. Jis domėjosi mūsų Universiteto anglų filologijos katedros patyrimu ir mokymo planais, anglų kalbos spe cialistų rengimu, lankėsi paskaitose ir pratybose domėjosi kolegų moksle darbų kryptimis, o taip pat skaitė ciklų paskaitų studentams ir dėstytojams apie nenorminę anglų kalbą. Profesoriaus R. Arnoldo viešnagės Vilniuje metu buvo aptartos ir tolesnio dviejų universitetų anglistų bendradarbiavimo perspektyvos, Praeitų metų rudenį kolegų vokiečių kvietimu buvau nuvykęs j Greifs valdą. Svarbiausias mano penkių savaičių viešnagės Greifsvalde tikslas buvo paskaityti šio universiteto studentams amerikinic
anglų kalbos varianto kur są, supažindinti juos su tarybinių lingvistų dar bais šia-tema. Malonu pa žymėti, kad perskaitytas kursas pasirodė įdomus ir vertingas klausytojams (tarp jų buvo ir nemažai dėstytojų), res Creifsval do universiteto katedra dar neturi šios specializa cijos dėstytojo. Be to, tu rėjau progą lankytis Greifsvaldo universiteio anglų kalbos dėstytojų pa skaitose ir pratybose, pa dirbėti mokslinėje biblio tekoje, papasakoti kole goms vokiečiams apie mū sų Universiteto ir mūsų katedros mokslo ir meto dinį darbą. Svetingi šeimi ninkai mielai parodė Greifsvaldo ir jo apylin kių įžymybes, surengė ekskursijas į Stralzundą ir Rostoką, Riūgeno ir Uzedomo salas Baltijos pajūryje. Pakeliui į na mus, greiisvaidiečių reko mendacija, buvau pakvies tas į Humboltų universite tą Berlyne paskaityti te nykštės anglistikos amerikanistikos katedros stu dentams ir dėstytojams paskaitą apie JAV negrų anglų kalbos ypatybes. Po viešnagės Vokietijos De mokratinėje Respublikoje tarp Vilniaus ir Greifsval do bei Berlyno vis daž
niau paštu keliauja knygų siuntos, kolegų publikaci jos ir laiškai. Šiuo metu j mūsų Uni versiteto anglų filologijos katedrą stažuotis yra at vykęs Greifsvaldo univer siteto anglistikos amerika uistikos katedros vyresny sis asistentas daktaras Hansas Enteris. Jis domisi anglų kalbos dėstymo vi durinėje mokykloje me todikos klausimais: lanko mūsų anglų kalbos stu dentų paskaitas ir praty bas, susipažįsta su Vil niaus Pedagoginio institu to kolegų ir Vilniaus miesto mokyklų anglų kalbos mokytojų darbu Kitais mokslo metais nu matoma, kad mūsų kated ros docentė Dalija Teko rlenė bus pakviesta Greifsvaldo universitetą skaityti paskaitų apie anglų kalbos leksikografi ją Abipusiai naudingi ry šiai, užsimezgę tarp dvie jų socialistinių šalių uni versitetų angių filologijos katedrų dėstytojų, duoda gražius bendradarbiavimo vaisius ir turi gražių per spektyvų ateičiai.
NE TIK BAUSTI, BET IR PADĖTI Atkelta iš 1 psl. tariami mokymosi rezultatai, svarstomi nepažangūs studen tai. Informuojami blogai be simokančių studentų tėvai, svarstomi skolininkai moky mo auklėjimo komisijos po sėdžiuose. Dar viena fakulteto kom jaunimo biuro darbo naujovė — tai mokymo auklėjimo ko misijos bendrabučiuose. Šios komisijos buvo sudarytos praėjusiais mokslo metais po žiemos sesijos. Tai gera ini-
ciatyva, tuo labiau, kad bendrabučiuose iki šiol auk lėjamasis darbas buvo atlie kamas labai silpnai. Tai rodo komjaunimo biuro, profsą jungos biuro, operatyvinės grupės organizuojami reidai Bendrabučio mokymo auklėji mo komisija rengia ryto rei dus, per kuriuos išaiškinami „miegaliai“, ruošiamos bend rabučio gyventojų laisvalai kio ir mokymosi sąlygų tyri mo anketos. Analizuodami akademinį darbą, negalime užmiršti ir
POKALBIS SU PIRMAKURSIAIS
Baigiasi mokslo metai. Ne matematikų olimpiadose. Mo už kalnų darbo patikrinimas kytis nėr sunku. Įdomu. Kar — sesija. Artėjanti sesija ne. tais tenka nemažai „paprakai bus pirmoji Universiteto pir tuoti", kol išsprendi kokį makursiams. Jau praėjo tas „kietesnį" uždavinį. laikas, kai nedrąsūs „fuksai" NERINGA R.: Kodėl pasi klausinėdavo vyresniųjų stu rinkau matematiką! Patiko. dentų, kaip patekti į vieną ar Nors stojau ne iš karto po kitą skaityklą, auditoriją. Di vidurinės. Baigusi vienuolika delė jų dalis sėkmingai įsijun klasių, mokiausi Kauno gė į Alma Maler gyvenimą. . . J. Gruodžio muzikos mokyk Apie Matematikos fakulteto loje. Tikriausiai stoti į mate pirmakursių adaptaciją kal matiką paskatino tėvo pavyz buosi su fakulteto komjauni dys — jis taip pat baigė šį mo biuro sekretoriaus pava fakultetą. duotoju, II kurso studentu RASA Z.: Aš, kaip ir Vin Bronium AISMONTU. cas, svajojau apie psicholo — Jūs esate Mokymo ajk- giją. Ypač mane domina vai lėjimo komisijos pirmininkas. kų psichologija, jų pasaulio Didžiausią dėmesį MAK as, suvokimas. Nors matematika be abejonės, skiria pirmakur man patinka ir sekasi, bet pirmenybę atiduodu psicho siams? logijai. Labai norėčiau studi — Taip. Pirmakursiams mū juoti šią specialybę. sų fakultete yra skiriamas — Ką jūs galėtumėte papa svarbus dėmesys. Artimesnė pažintis su įais prasidėjo ru sakoti apie savo grupių ko denį. MAK-as pateikė pirma lektyvus? VINCAS A.: Aš manau, kad kursiams dešimties klausimų anketą. „Kas paskatino pasi mūsų grupėje nėra monoliti rinkti matematikos specialy nio kolektyvo. Tačiau, ko ir bę, kokie iškilo sunkumai norėti... Juk grupėje net 25 Visi jie skirtingų Universitete ir t. t. Iš 271 žmonės. Docentas oirmakursio j anketos klausi charakterių, gabumų, interesų, Lionginas PA2USIS mus atsakė 110. Deja, net atvykę iš įvairių Lietuvos trisdešimt devyni procentai kampelių. Be to ir laiko dar studentu matematiką pasirin mažai praėjo... ko todėl, kad nepavyko sėk RASA Z.: Galvoju, kad mingai išlaikyti stojamųjų eg idealaus kolektyvo nėra nie zaminu kitur. Nors dauqelio kur. Juk visi žmonės turi sa pirmakursiu atestato vidurkis vo silpnybių, trūkumų. — net 4,5 balo. JOLANTA J.: Tvirto kolekAnketa parodė, ioq dauge tyvo pas mus nėra. Kai rei lis studentu nepatenkinti su kėjo ruoštis SSB agitbrigadų darytu tvarkaraščiu. Nesklan konkursui, repetuoti ateidavo dumai iškilo dėl ilgu per tik trys merginos. „Vyrai" trauku tarp Daskaitų. MAK-as nesirodė. Norėčiau, kad vai kreipėsi į dekanatą. Studen kinai aktyviau dalyvautų gru tu prašvma« buvo patenkin pės gyvenime. Gaila, kad tas. „Langų" skaičius sumažė. mūsų grupė trečiąjį semestrą praleis ne kartu. Tai būtų įo... Norėdami suoažindinti pir puiki proga „sdcementuoti" makursius su mokymosi Uni- kolektyvą. Juk darbas suarti versūete «oecifika. lapkričio na žmones... — Kaip derinate mokslą ir rnėne*-: akademinėse aruoėse organizavome susirinkimus visuomenei naudingą veiklą? terrs Mokymosi aukštojoje Ar papildomo darbo krūvis mokvklo'e vpafvbės". Daly nesudaro sunkumų? vavo dėstvtoiai. kuratoriai. VINCAS A.: Negalėjau su Ypatinaas dėmesvs skiriamas derinti mokslo ir choro repe toms nrupėms. kurioms sun ticijų. Chorą teko palikti. Ti kia” rokasi mokslas. kurios kiuosi, kad vėliau išmoksiu ma*-’ riaivvau;a visuomeninė taupyti laiką, susidarys darbo je »r-;kloie. Jas šefuoia vy- įgūdžiai, daugiau suspėsiu resniuiu kursų studentai — nuveikti. kuratoriai. ALĖ M.: Aš ir Rasa dalyvau Padėkoies Broniui Aismon jame fakulteto turistų sekci ♦ui „r ęi<‘Aikta informaciją, ei joje. Mokslui tai netrukdo, nu ieškoti pirmakursiu. Ka bet padeda. Per žiemos atos iie aali papasakoti apie Uni togas atlikome pirmos sūdė versitetą ir save? Su manim tingumo kategorijos turistinį trumpinsi, nei ištempsi, o taip pat norisi jaunam daug kur mintimis daliiasi Matematikos žygį po Karpatus. Buvo įdo pabūti, daug ką pamatyti. Reikia tos brangenybės ne lik fakulfefo I kurso studentai mu, linksma... Grįžom pail mokslui, visuomeninei veiklai, bet ir knygai, parodai, Neringa RAUDONIKY1Ė, sėję. teatrui. Irena, kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, mėgsta Onutė GUREVIČIŪTE, Vincas NERINGA R.: Dainuoju Uni keliauti, bet. . . net į namus sunku parvažiuoti. Tam ina.cASAKAVIČIUS, Jolanta JA- versiteto dainų ir šokių liau numui lieka tik šventės. NIJSAUSKAITĖ. Rasa ŽUOlY- dies ansamblyje, esu grupės Irutė džiaugiasi šeimos „tradicija“. Vyriausioji sesuo Tė ir Alė MILIŪNAITĖ. proforgė. Mokslui tai netruk jau baigė prancūzų kalbos studijas Universitete, ji mokosi, — Tradicinis klausimas. Ko do. o šį rudeni jaunėlė žada studijuoti rusų kalbą. dėl pasirinkote šią specialy — Kokie renginiai fakulte Labai gera, kad tokius žmones, kaip Irena, draugės gali te jums labiausiai patiko? bę? apibūdinti: ONUTĖ G.: Aš norėiau mo JOLANTA J.: Labiausiai pa — Paprastas ir geras žmogus. kytis informatikos. Tačiau per tiko per matematikų savaitę Elona JANULYTĖ stojamuosius egzaminus pii- vykusi spaudos konferencija. trūko 0,5 balo. Neįstoįau. Ma „Dėstytojai — studentai". Ta tematiką pasirinkau todėl, kad da buvo „iškvosti" ne tik šie du mokslai yra panašūs. studentai, bet ir dėstytojai. Map labai patinka progra Sąmojingų pokštų netrūko... Dažnai akademinėse grupė muoti. O programavimas relproblemų, su kuriomis susi REPLIKA: .. .Dvi dienas duria komjaunimo biuras. se skolininkai ir akademinės I alingas ir matematikai... žandikaulius skaudėjo... Daugelyje fakultetų yra atsa drausmės laužytojai nesulau JOLANTA J.: Kaip ir Onutė ONUTĖ G.: Norėtųsi, kad jie kingų dėstytojų — komunis kia tinkamo įvertinimo, stojau j informatiką. Bet, de Profsąjungos biuras ir Kultū lyg ir „slapstomi" po kolek tų, kurie turėtų aktyviai pa ja. .. Mokytis matematikos ros klubas geriau aprūpintų dėti studentų mokymo auklė tyvo skraiste. Tokius svarsto man nesunku. Pasirinkau šią bilietais į koncertus, teatrus, jimo komisijai. Tačiau kol ir griežtai baudžia tik specia specialybę galbūt todėl, kad kas dar labai pasigendame lybių ir fakulteto mokymo mokykloie neblogai spręsda- poilsio vakarus. Pageidautu me, kad mūsų fakultete daž mūsų „šefų" paramos, mūsų auklėjimo komisijos. Tai tu vau uždavinius. niau būtų rengiamos vakaro bendradarbiavimas daugiau rėtų, visų pirma, atlikti aka kūrybiniai VINCAS A.: Mane taip pat nės, diskotekos, sia apsiriboja planų sudary deminės grupės kolektyvas, nes jis pirmiausia sužino labiau traukė kita specialybė, vakarai. mu ir ataskaitų rašymu. — Dėkoju už pokalbį. Lin trūku ne matematika. Dar mokyklo Taip pat reikia pažymėti kiekvieno studento kad komjaunimo darbo sėkmė mus, mokslo spragas ir gali ie mokydamasis pradėjau do. kiu sėkmės per sesiją. čia negalėjome aptarti visų tai įvertinti, mėtis psichologija. Tačiau per priklauso ne vien nuo kom tinkamiausiai stojamuosius egzaminus gav,?u pirmakursius dominančių p-o jaunimo aktyvo, bet ir nuo nubausti, o, svarbiausia — treietą. Todėl ir teko psicho blemų. Todėl savo pageida pačios akademinės grupės ko auklėti! logiją pakeisti į matematiką. vimais, pasiūlymais ir minti lektyvo. Dar daugelio grupių kviečiame ALĖ M.: Šią specialybę mis pirmakursius Roma TUMĖNAITĖ komjaunimo aktyvui trūksta „Tarybinio stu Ekonominės kibernetikos ir pasirinkau neatsitiktinai. Ma pasidalinti principingumo, iniciatyvos iinansų fakulteto tematiką pamėgau dar vidu dento" puslapiuose. kovoje su komjaunuolių ne komjaunimo biuro rinėje mokykloje. Sekėsi ne aktyvumu studijose ir visuo Saulius POVILAIIIS Dalyvavau rajono sekretoriaus pavaduotoja blogai. meninėje veikloje.
PAPRASTAS IR GERAS ŽMOGUS Tą vėlų šaltą pavasario vakarą laukiau Irenos Kanišauskaitės bendrabutyje.. . ir ji Įlėkė į kambarį uždususi, šal čio nurausvintais skruostais. Irena Kanišauskaitė mokosi Filologijos fakultete lietu vių kalbos ir literatūros specialybės IV kurse. Ji — viena iš daugelio lituanistų, bet vienintelė, gaunanti P. Cvir' os stipendiją. Paklausta, už ką ji gauna šią stipendiją, Irena gūžteli pečiais.. . Baigusi Pasvalio vidurinę mokyklą aukso medaliu, Irutė nunešė pareiškimą į Universitetą. Taip pat geiai sekėsi ir humanitariniai, ir tikslieji mokslai, bet nutarė studijuoti gimtąją kalbą ir literatūrą. — Mėgau matematiką ir kalbas, bet jutau, kad neturė siu pakankamai valios ir kantrybės studijuoti matematisą ar fiziką. Labai jau „sausi“ mokslai, viskas paremta taisyk lėm, o aš labai mėgstu literatūrą, negaliu be jos. Mergina pasirinko kalbos specializaciją, o ne literatūrą, nors porina, kad be jos negalinti gyventi. — Skirtumas tarp abiejų specializacijų labai nedidelis Mano mąstymas daugiau linkęs į konkretumą, kup galima pasakyti matematiškas mąstymas. Atrodo, kad nemokant kalbos, negalima suprasti ir iki galo įvertinti literatūros, jos grožio. Mes, kalbininkai, gauname puikias ne tik kalbos, bet ir literatūros žinias. Apie mokymąsi Irena kaiba visai paprastai, kaip apie supiastą būtinybę. Didelis sąžiningumas, kaip sako ketvirtakursė, jai neleidžia blogai mokytis, ką nors nepadaryti. Irutei gėda, kad galima ateiti nepasiruošus, gaišinti savo ir dėstytojo laiką. Didelis pareigos jausmas ir padėjo nuo praeitų metų gauti P. Cvirkos stipendiją. Yra ir kita pusė — visuomeninė veikla. Dabai Irena Ka nišauskaitė vadovauja Mokymo auklėjimo komisijai. Būti MAK-o pirmininke nelengva — juk fakultete tiek daug studentų. Reikia būti pavyzdžiu kitiems, nes kitaip nega lėsi iš kitų reikalauti. Kaip nenueiti i paskaitas (tokie ly deriai ypač greitai pastebimi). Ir sukasi pirmininkė Kaip gali, iki vėlumos užtrunka Universitete. Laikas. Jis toks brangus. Rožių aliejus kainuoja du kal tus brangiau už auksą *— laikui nėra vertės. Jo nei su
TĘSIAME DISKUSIJĄ: „AR SUNKU PIRMAKURSIUI?"
Konkursui pasibaigus Šiemet Universiteto literatai geriausius savo kūrinius konkursui pristatė po dvejų metų pertraukos. Gal dėl to ant vertinimo komisijos stalo gulėjo nemažas pluoštas kū rybos. Apie konkurso rezultatus „Tarybiniame studente" jau buvo rašyta. „Lituanistai, kurie šiemet atstovavo visam Filologijos fakultetui, nemano turj atskirų teisių. Galimybė kurti nėra nė vienam atskirai duota. Didesnis lituanistų reiklumas yra susijęs su platesniu literatūriniu akiračiu, žinojimu, kas yra kūryba," — pasakė literatūros kritikė V. Daujo tytė. Vertinimo komisija galėjo pasidžiaugti gausiu konkursui patelktų eilėraščių pluoštu. Poetas M. Martinaitis pripaži no, kad jaunųjų poetų kūryba gana aukšto lygio: daugelis autorių gali pretenduoti Į rimtą vertinimą. Ypač gerai buvo įvertinta lituanistų vyrų kūryba. „Vaidotas Daunys — vienas iš tų mąslių poetų, kurie žiūri į kūrybą ramiai, be išankstinio žinojimo, kad pasa kys ką nors kitaip. Autorius stengiasi nusistatyti savo san tykį su literatūrai brangiomis vertybėmis: Tėvyne, tėviš kės spalva... V. Daunio kūryboje dar pasigendama naujų, įvairesnių krypčių". Išbaigto eilėraščio siekia Valdas Kukulas. Tai minties, galvojimo poetas. Poeto M. Martinaičio žodžiais tariant, nuošaly kitų stovi antro kurso lituanistas Vytautas Landsbergis. Jo eilėraščiai ekspresyvūs, žodingi. Originalumas ir savarankiškumas — būdingiausi Vytauto Lansbergio eilėraščių bruožai. Vertinimo komisijos nerimą kėlė tai, kad dalis jaunų poetų nuo tikrumo traukiasi prie abstraktumo, jų eilėraš čiuose atsiranda poza — negalėjimas pagrįsti savo žodžių. „Lyrikoje susidarė keistas mikroklimatas: kuriame Inten syvaus gyvenimo, jausmų iliuziją. Atsiranda kančia be kan čios, prasideda žodžių darymas. Neretai žodžių brangumas ir prakilnumas, „kiauros" frazės užgožia poezijos betarpiš kumą," — pastebėjo poetas M. Martinaitis apie silpnąsias eilėraščių puses. Daug griežčiau buvo nusiteikęs literatūros kritikas do centas A. Sprindis, vertindamas konkursui pateiktus prozos kūrinius. (Iš dvidešimties konkurso dalyvių tik penki pro zininkai!) Docentas pastebėjo, kad daugeliui literatų reikėtų moky tis taisyklingos lietuvių kalbos. Skaitydamas jaunųjų pro zininkų kūrinius, kritikas pasigedo aiškios logikos, kalbos raiškumo. Tai daugiau reiklumas iš „techninės" pusės. Išsamiau apie prozininkų kūrybą kalbėjo literatūros kri tikas A. Bučys. Didžiausia literatūros vertybe kritikas laiko autentiškumą. Pajėgiausiais literatūroje jis laiko tuos, ku rie sugeba pramušti savo intymų pasaulėlį, kuriuos jaudi na viskas, kas vyksta už jo ribų. Šiuo požiūriu gerai įver tinta pirmo kurso žurnalistės I. Žiemytės apysaka „Šiems reiškiniai". „Žiemytė negaili savęs, ji jautri išoriniam pa sauliui". Apysaka išsiskiria įdomia, netradicine stilistika. Tarp konkurso dalyvių stipriausia stiliaus požiūriu pripa žinta III kurso lituanistė Danutė Kalinauskaitė. Danutė pa sirodė nepriekaištingai mokanti taisyklingą lietuvių kalbą. Autorei buvo linkima labiau apgalvoti tematiką, kūryboje Išlikti savimi. Konkursas pasibaigė. Išaiškėjo geriausi mūsų Universite to literatai. Įsimintini liko literatūros kritiko A. Bučio, pir mininkavusio vertinimo komisijai, žodžiai: „Literatūra nėra sportas. Ji ne visada čempionu pripažįsta tą, kuris pirmas atbėga į stadioną"... N. DAUJOTYTE I kurso lituanistė
Vaidotas DAUNYS,
PASKUTINE V. MAČERNIO NUOTRAUKA
Pasakyk jau ir tu: štai pavasario langas garuoja Grindimis, toj erdvėj jis Ištirpsta, Toj erdvėl saulė rudenį groja, Klevo ašara slelo|e sirpsta. Nėr tau žodžių, nes primena daiktus Jie ir mintį j kūną grąžina, Taip Ir augalo linija baigtųs Tamsume, kai jį vakaras pina.
Tu žinai: jau skaičiuoti nemoku, Jau randu savyje vakarykštę Dieną, šitaip gyvenimui šoku Vienas, šitaip gyvenimas šykšti.
L. PALUBECKA1TE
VĖLINIŲ DIENĄ
Ir Nemunas, kaip ir tada, pro slėnį vingį suka, Ir brendame abu į šventą meilės rūką.
Šlapi, pažalsvėję medžių kamienai. Ilsisi lapai, nukritę, sušalę... Rudenį gailų, vėlinių dieną, Keliauju, keliauju — visur pro šalį —
Ir rauda medžiai žuvusio grožio, Ir žmonės rauda kitų jaunystės... Šešėliai niaurūs kelią užgožia, Vėlinių dieną, jei nori, paklyski Kapų pasauly, kur viskas marga, Kur ligi vidurnakčio krūpčioja žvakės... Vejiesi kažką per šaltą darganą — Tik atspindį mielo ar skrydį plaštaKės Tik atspindį mielo ar skrydį plaštakės —------
.. .Ir prisiminsim gal ilgai tą meilės naktį, Kai prieglobstyje Nemuno tamsa mus šildė. Ir žvaigždės tartum bučiniai į slėnį krito, Ir ūkavo laivai po upę — ligi ryto.. . Tartum klaidas, tartum mintis tu vėrei mano plaukus, Mūs sielos veržėsi i bokštus tolimiausius.. . Ir meilės ašara tyra bylojo viską, Ir Nemune du siluetai šviesūs tviska...
Aušra jau budina iš miego mūsų naktį, Mūs širdis — du paukščius — iš meilės miago kelia.
RUDUO Ruduo — miškų karūnavimo šventė. Kaip regi visa tai paprastai. Nušuoliuoja žynys — dangumi, žolėmis. Tau palikęs vien nostalgišką žavesį visų žemės spalvų.
Įsives tave žemių gelmėn rudens demonas geras. Kur nuėjo kiti — ar svarbu toj gi žemių gelmėj. I rudens sarkofagą mes uždarome sielas — taip ir teks jums liūdnai iššifruot.
Tėviškės vakaras su pievos vaikų — su žiogų ir žvangučių tiradom vėlai. Kas kėlė, kas gulė, kas ėjo, nuėjo — susišaukime šiąnakt kaip šviesūs sapnai.
Spindėjime balto mėnulio, vandens atsispindinti žodžių tyla. Mums aiški, erdvi ši begarsė, beformė širdžių Visata. Susirinkę vyzdžių šešėliai, pelenai atsipirkti už gera ar bloga — ritualinis amžinas šokis — tegul skauda gyviems ateitis ir beribė aušra
0 PRO ALĮ TA ŠVIESA PRASLYSTA.. kad silpni, jų kūnai ir nuil sinti veidai, kuriuose pilkš vos raukšlės dirbant užanka nuo medžio dulkių... Nege ros mintys, ech, negeros, galvojo vis labiau irzdamas Alys, pykino jį, vabalai la kuotais sparnais, lyg niekur nieko zujantys apie galvą, svaigo Alys nuo žemo dan gaus, kas žingsnis vis labiau risdamas, galiausiai nubridęs į patį pievos šviesumą, mur mėdamas atsigulė. . . Bet tik trumpam viskas apgaulingai nutyko, Alys nežinojo, kad keistybėms tą vakarą dar nebuvo lemta pasibaigti. Kai jau pailsėjęs norėjo atsisto ti ir kilstelėjo galvą, staiga krūptelėjo nustėręs. .. Švie sių pievos augalėlių gležnu mas tekėjo į jo rankas ir veidą, ir kūnas jo darėsi be jėgis, o galva sviro atgal į žolę. .. Viešpatie, ką reiškė tas pajautimas, Alys bemaž nekvėpavo.. . Toks tai glež numas buvo lentpjūvės vyrų žvilgsniuose, baltose pažastėlėse dabar prieš pat jo vei dą, visur kiek pasiekė akys, — žmoneliai ana tolumoje išgąsdinti griaustinio bėgo nuo mažyčių kalvų į savo namelius ko nors apdengti, ką nors paslėpti; mašalai, skridę virš jų galvų į neto limus melsvus tolius, staiga paklydo ir drebančiais bal seliais atsidauždavo jiems į veidus, ir pievos augalėliai švokštė iki užkimimo, liau nomis rankelėmis plakdami į jų kojas... Keisto gležnumo
ir trapumo Aliui atrodė pa saulis, į kurį jis dar pirmą kart žiūrėjo taip, tarsi jau ne į savo, tarsi niekada ja me negyvenęs, ir jam net pasirodė, kad neregimi to pasaulio saitai jau labai il gai, gal net visą gyvenimą laikė jį keistoje nelaisvėje. Mat, gimęs Alys buvo toli mame kalnų krašte, retai galvodavo apie tą kraštą, jo nekankino to krašto vaizdi niai, ir dabar šitą keistą va karą, akimirksnio prisimini mas buvo lemtingas. Krūpte lėjo ruda žolė, bedugnės akis pažiūrėjo į Alį ir nerimastis jau budo jo sieloje... Ap mirusia širdimi suskubo Alys į namus, mažas, menko vei do žmogelis, skverbėsi žvilg sniu į kiekvieną grumstą, nes labiausiai už viską pa saulyje dabar bijojo, — kad imtų staiga ir neišeitų iš jo širdies meilė lentpjūvės vy rams, namams, Feliutei, ir melsvoms šukelėms ant šito keliuko... Reikėjo dabar na mų lyg apsigynimo, kai atvožus prie durų akmenį, į veidą muša kvapas, — čia jis pabaigs savo amžių, po šitų durų slenksčiu, sugėru siu jo ir jo vaikų balsus, il sisi pragyventų metų už merktos akys... Bet spėjo pareit namo, stabteli viduty kiemo, ir gūžėsi... Ant namo stogo šiurpsojo sudygusių žolių kupstai ir namas Aliui atrodė pasišiaušęs, buvo sve timas, neišėjo iš jo nė žmo na, nė vaikai ir durų užvėri-
A. ZUBAVlClCTE
D. dubickaite
Danutė KALINAUSKAITE
Matyt, dangaus buvo tą vakarą pajuokauta, jis buvo visko pradžia, nes sunkus tą syk leidosi žemai, dvasino žemę ir žolę, ir pievos auga lai abipus keliūkščio pradėjo smilkti aitriai kaip niekada, o upės vanduo į krantą atei davo drumstais pliūpsniais.. . Gal nuo žemo dangaus aitri namų kvapų, o gal nuo ke lių butelių baltosios, tik ką ištuštintų su lentpjūvės vy rais ant skiedrų krūvos, p-’igrįžimas namo Aliui-tj va karą ėmė rodytis keisto kas. . . Nepažįstamos, nemie los mintys krustelėjo jo gal voje, veltui Alys bandė jų atsikratyti, tos mintys buvo priklios, kaip priklus pjuve nų kvapas, įsigėręs jo dra bužiuose. .. Galvojo jis apie vyrus, su kuriais dirbo lent pjūvėje ir kuriuos pažinojo jau labai seniai — jo namai daugelį metų stovėjo gyven vietėje tarp jų namų, ir tie pat kurmiai dūkdavo jų dar žuose, saulėgrąžos ties lan gais vienodai kaitriai šildy davo jų kiemus, ir šuneliai visi lyg vienas daužydavosi ant grandinių, jei kas sveti mas sustodavo gyvenvietės gatviukėje. . . Bet ne kaip visada Alys šį vakarą apie juos galvojo, ir kartais net stabteldavo vidur kelio ap-. imtas nuogąsčio. Aliui atro dė, lyg jis būtų stovėjęs ant kokio kalno ir iš aukštai gir dėjęs savo lentpjūvės vyrų kalbas, vedžiojamas nelanks čių minčių, iš aukštai matęs,
Bet palieski man kaktą, palieski Tuo mirksniu, kad lame aš Ištikčiau, Šitaip mano akis man apšvieski, Kad mirdamas neužmigčiau.
me jau buvo kažkokios pa slapties. .. O kai po mėnesio vieną pavakarį, melsvoms sute moms retais kąsniais tykiai leidžiantis į bulvių žiedus, Felicija vėl ir vėl stabtelėjo ties atlapomis namo durimis ir dirstelėjo vidun, Alys tebebaltino kambario sienas. Ak, manė ji, visa šiltan debesin panirusi, ne susmukęs žmogelis stovi, ne švebel džiuojantis paikus žodžius, kaip anąsyk, kai sniaukrojantį rado ant akmens šlapiu tarpukelniu. .. Alys stovi, kuris myli savo namus, bal tina sienas ir grindžia takus, ir yra atidus saviems ir sve timiems žmonėms. Vėl, ma tyt, didis skaistumas bus su grįžęs jo sielon. Ir skubėjo apsigręžti ir nueiti kiemu, nes baisu buvo žiūrėti per ilgai — viešpatie, ims ir iš gąsdins dvelktelėjusią jos gyvenimo laimę, kaži kieno seniai užgintą, drovią ir bud rią kaip paukščio akis.. . Alys nors nugara ant ta buretės į Feliciją stovėjo, skaityte skaitė jos mintis. Nu lipęs žemėn, sudėliojo pasie ny dažų dėželes ir išėjo lau kan. Baltos klevo šakos švie tė iš akinančio aukščio ir debesiu globė namus. Šuniu kas, atspėjęs šeimininko už mačias — susinešti iš už tvarto krūvelę akmenų ir baigti grįsti taką — nudul kėjo prieky. Ir tikrai viskas buvo kitaip — ir sodas, ir namas, ir kiemas su klevais,
Virš mano Išsiblaškymo nakty Tu pasilenk, kada tik rankom bandau sušildyt kelią toli toli — nuo mūsų lig savęs. Žvilgsniu šliaužiu ir krūpčioju, ir bėgu. Ne žingsniai aidi ties užmingančių veidais — Sunkiais lašais Į žemę skambsi mintys. Toli toli — nuo ryto lig manęs — jau nebėra teisių, kurie paguostų. Toli toli — ir tiedu žodžiai kaip horizonto akmenys tarp mūsų. Toli toli... O negaliu net krūptelėt, Kol šaukia.
Vidas VALAITIS
ESI Kad būtum ir apgalvotum nuo melo Žydrumą karalijos kurioje Esi lyg liūdinti balta uola Į krantą marios plakas su banga Rasa užkloja žolę pilnatis Nusvyra žiedas trumpalaikis ant peties Švelni priglaudžia pieva praeities O vaike siūlų kamuoly rities Nuo slenksčio motinos širdies Gal išplukdys sūri banga kada Į tavo krantą liūdinti uola
net malkinė apmūsijusiais tikto iš lentpjūvės žmogaus langeliais, — tyliai gaudė veidas tada atrodo gležnas, neregėta harmonija, naujumu, akyse — negalia, ir Alys gražiu žmonių apsiėjimu.. . staiga nebemoka jau žiūrėti Namų sužydėjimas, — kal į tą veidą kaip anksčiau, tik bėjo gyvenvietės žmonės, at pro šalį, pro silpnus žmogaus eidavo daug dažniau nei an pečius tolyn, iki žvilgsnis at ksčiau, ir vakare, skamban simuša į tolimų horizonto egčiuose kambariuose, apduję lių kamienus; ir širdis apsi nuo kalbų, išgirsdavo, kaip lieja piktu juoku, o, pagal tyliai pro kiekvieną jų pra voja, tokios akių geležies ne eina palaima, kvėpteli į pat turi nė vienas iš čia gyve veidą, jie net suglumdavo nančių žmonių... Ir nakties vidury kalbos ir skirstydavo- metą, kai net vijokliai, ap si iš tų namų sugildyti keis siautę malkinę, ilsina kibias to jausmo, gal pavydo, patys rankas, kaži kas gena Alį gerai nesuprato... laukan pro sodą, klevus, į ke Ir niekas, žinoma, nežino liuką; paskui padaržėn vėl atgal, ir baisiausia, kad visai jo, kad tais vakarais ir da šalia, rodos, ranka pasiektum bar, nešiojant iš už tvarto — rasos tilindžiuoja ant žo kurmiai dūksta akmenis, Aliui baugus buvo lės šakų, ir visų namų gražumas, bal tarp jų malonėjami mėnesio o. pro Alį ta tų, išgrįstų takų švytėjimas... šviesos, — Ir darbas, kurį jis dirbo, da šviesa praslįsta. . . Tarsi jis žė stogą, baltino sienas — nė nestovėtų kieme tarp sa gy buvo tarsi tuščių geldelių vo medžių, o po savo barškėjimas vėjy — nuo to venvietės dangumi; tuštuma Ir darbo jis nesijausdavo nusi suspengia Alio sieloje. plūkęs, nes ir nuovargis bu skuba jis tada plušėti _ apie sušildyti vo netikras... Alys atsiklau namus, iščiupinėti, pė ir kantrus ėmė dėlioti ak pirštais kiekvieną grindžia menį paskui akmenį. Bet mo tako akmenį, tarsi dar nebejaukiomis brukosi nelemti išgyvenimai, ką sugriebtų sėlinantys į jo gyvenimą po rankomis ir laikytų laikytų... keistojo vakaro ir griaunan Alys atsistojo, daržan pa tys viską aukštyn kojomis... leido tako akmenį — nebaigs Susigūžęs Stebuklų stebukle — galvo šiandien grįsti.. . jo nutirpdamas Alys, rodos, žiūrėjo, kaip nuo horizonto nieko ypatinga negalvoji, link gyvenvietės plaukė že o prisiliesk kartais daikto mi debesys, vėl kaip anąsyk ar kokio įrankio ir silpsta marmėdami, grūsdamiesi kliu rankos, svyra nebejautrios ir dė topolių viršūnes... Nesi yra vangios menkiausiam ruošė dangus audrai, tik, ro darbui! Tarsi sektų iš jo ran dės, tyčia aitrino, viliojo kų gyvybė, kaip iš balto rū kvapus pro pravirus gyven sio augalo tykiai išskrenda vietės namų langus, iš gaivių siela. .. Baisu tada prisiliesti šulinių, net iš įstrižo dulkių vaikų, Feliutei žodį pasakyti, ruožo malkinėje ir pragy net paimti pienuotą stiklinę ventų metų dvelksmu pik nuo pusryčių stalo... Ir šu čiau darganos drengė Alį.
KELIAUNINKAI,
NESNAUSKITE!
UNIVERSITETO IRKLUOTOJAI ANTRIEJI
Tiek pirmą, tiek antrą var žybų dieną neporinė merginų keturvietė (A. Plačiakytė, B. Kužeikaitė, A. Žemčiugova, L. Pranskūnaitė, vairinin ke B. Mineikytė) finišavo antra. Si įgula, turinti nema ža patirties ir įgijusi dideli meistriškumą, gali būti pa vyzdžiu bet kurios aukštosios mokyklos irkluotojams. Antį a pasiekė finišą ir VU merginų varžybų, vykusių gegužei aštunvietė (V. Masiulytė, R. 13 d. suvestinė. Krikštulytė, N. Stankevičiūtė, Merginos surinko taškų: B. Zigeiytė, J. Sivytė, J. Vaicvėnaitė, V. Vitkauskaitė, KKI —-68 J. Tubelytė, vairininke B. Mi VU — 58 neikytė). Sidabro medalius VISI--54 asmeninėse varžybose iškovo spi — 44 jo ir neporinė vaikinų ketur KPI — 42 vietė (R. Maldūnas, A. FinVPI —-20,5 kevičius, S. Kolyta, A. Galdi Vaikinai surinko taškų: kas, vairininkas L. Balčiūnas), KKI—- 105 neporinė dvivietė (A. Veitas, VU — 90 A. Kimbartas), vienvietimnVISI -- 72,5 kas A. Olekauskas, pralošęs VPI —-61,5 5PI studentui S. Valauskui, KPI — 49,5 kuris yra labai gerai pasiruo SPI — 46 šęs šiam irklavimo sezorui. Tokia komandų varžybų Antra buvo taip pat porinė specifika. Rezultatuose neat dvivietė (V. Loc, T. Račius), sispindi atskirų sportininkų vaikinų aštuonvietė (A. Za meistriškumas, o bendras vi remba, A. Sakinis, A. Gedvi sos komandos pasiruošimas. las, G. Adilkis, E. Daukantas, Šiai sporto šventei rūpestin K. Kovalskis, A. Silinskas, S. gai ruošėsi KKI, VU ir VISI Liutkus, vairininkas B. Aistreneriai bei irkluotojai. Šių montas). aukštųjų mokyklų auklėtiniai Universiteto irkluotojai iš startavo visose valčių klasė sikovojo septynis Lietuvos se ir surinko daugiausia taš TSR aukštųjų mokyklų sparta kų. Tuo tarpu VPI irkluotojų kiados akademinio irklavimo trūko penkiose valčių klasė varžybų sidabro medalius iš se, SPI — keturiose, KPI — trylikos galimų. trijose valčių klasėse. Porinės merginų dvivietės Antrąją, gegužės 14, dieną (A. Butavičiūtė, I. Pisaravičiūkova vyko kitoje dvasioje — tė) startas dėl nenumatytų sportininkai kovojo dėl nuga technikos kliūčių neatspindi lėtojo vardo kurioje nors val merginų pasiruošimo ir gali čių klasėje. Kitaip tariant, mybių — jos finišavo trečios. pirmiausia gynė savo irkluo Bronzą iškovojo ir neporinė tojo garbę ir tik po to aukš bevairė keturvietė (L. Jucys, tosios mokyklos. Asmeninėse A. Laukaitis, D. Liatukas, G. Truputį pras varžybose startavo daug su Kavaliauskas). stiprintų įgulų, nes kiekvie čiau sekėsi porinėms merginų nas sportininkas turėjo teisę (V. Soluchaitė, L. Kaminskai irkluoti dviejose valtyse. Ta tė. R. Ragauskaitė, V. Vižičiau ir tokiomis sąlygomis nytė, vairininke B. MožurkaiUniversiteto irkluotojai iško tė) ir vaikinų (V. Valavičius, vojo dešimt prizinių vietų. V. Mockevičius, V. Juškevi
Gegužės 12—14 dienomis senieji Trakai suklego, suju Balandžio mėnesio pabaigo do. Ten susirinko šešių Lie je buvo surengtas Universi tuvos aukštųjų mokyklų stu teto turistų klubo XXII są dentai, pamėgę vandenį ir skrydis. Susirinko | būrį Uni irklus. versiteto nenuoramos keliau Lietuvos TSR aukštųjų mo ninkai parungtyniauti, pasl- jau Pramonės ekonomikos fa kyklų spartakiados akademi kultetą reikia pagirti už ko nio irklavimo varžybos pra varžyti, pasidžlaugti... Dera tokią akimirką ap- lektyvo susiklausymą, organi sidėjo iškilmingu paradu. žvelgti, aplbendrlntl turistlulo zuotumą, aktyvumą ir Išradin Sveikinamąjį žodį tarė LTSR darbo patirt), numatyti gaires gumą (fakulteto turizmo or aukštojo ir specialiojo vidu ateičiai. Būsim konkretūs, ganizatorė R. Janušauskaitė). rinio mokslo ministerijos nes ateityje tikimės mūsų Tegul ne visuose konkursuo sporto skyriaus atstovas A. laikraščio puslapiuose papa se jie buvo pirmieji, bet pa Skripiela, Universiteto vyres sakoti apie turizmą plačiau, sirodė išties šauniai. ’ Vien nysis dėstytojas E. BodendorIšsamiau. (Laukite rubrikos ketvirtakursė N. Matulevičlū- fas. Aukštųjų mokyklų atsto „Pokalbiai apie turizmą"). tė ko verta, klek nuoširdaus vai gražiai pagerbė penkto Visų pirma reikia pasi darbo įdėjo, kiek sumanumo I kurso studentus irkluoto] us, džiaugti Sporto klubo Ir Fizi parodė, organizuodama ir da-1 kurie net ir studijų baigimo nio lavinimo katedros parama lyvaudama sąskrydyje. I išvakarėse surado laiko, noro Turistų klubui, padėkoti ka Dideliu galvosūkiu komis!-1 įr jėgų varžyboms. Jiems butedros vedėjui V, Bimbai už jai buvo turistinės fotonuo-1 vo įteiktos dovanėlės. Gedidelj dėmesj turizmui Uni traukos ir skaidrių ciklo kon-1 riausl aukštųjų mokyklų irkversitete. kursal. Musų turistams — fo-1 luotojai, tarp jų ir UniversiUniversiteto turistų klubas tografanis dar daug reikia I teto ekonominės kibernetikos turi daug problemų: išblėsęs dirbti, kad fotonuotraukos I ir finansų fakulteto II kurso entuziazmas, jau porą metų alsuotų žygių dvasia, jaudin-1 studentas Leonas Jucys, mažė|a klubo narių ratas, ir tų meniškumu, pagauta aki-1 skambant LTSR himnui, pa kelionės nebe tokios {domios. mirką. Skaidrių ciklai Irgi I kėlė šventines vėliavas. Taip Apsnūsta ir išsiblaškyta bu buvo neišbaigti. Klubo valdy-1 prasidėjo Lietuvos TSR auKŠvo. .. ba dar turės padirbėti, kad I tųjų mokyklų spartakiados Daug tikimės iš Istorijos atrastų ir atrinktų aukštųjų Į akademinio irklavimo varžyfakulteto, kur keletas šauulų mokyklų sąskrydžio konkursui I bos. vyrų lanko kalnų turizmo fotonuotraukas, skaidres, pa-1 Universiteto irkluotojai jau technikos treniruotes, mokosi ruoštų komentarus. I daug metų yra lyderiai aukšvadovauti ir vadovauja spor Žygio po respubliką apra-I tųjų mokyklų tarpe. Žinoma, tinėms kelionėms. Gal atkus šymo konkursui buvo pateik-1 lygintis su Kūno kultūros insir Medicinos fakulteto turis tos 4 ataskaitos. Sąskrydžio I tituto irkluotojais jiems suntai, paskatinti fakulteto deka štabas nutarė paskatinti vi-1 ku, tačiau komandinėse var no profesoriaus S. Pavllonlo. sas. Geriausia, turistiškiausla, I žybose nuo KKI irkluotojų Sukrutę, knibžda Matemati labiausiai išbaigta ataskaita I jie atsilieka daug mažiau, kos, Pramonės ekonomikos, yra Pramonės ekonomikos ir I negu Vilniaus inžinerinio, Gamtos fakultetų turistai. Matematikos fakultetų turistų I Pedagoginio, Kauno politechŠiemet, nuo metų pradžios, (kelionės baidarėmis Šalčia ir I nikos, Šiaulių pedagoginio ketvirtadieniais per Turistų Merkiu; vadovas PEF studen-1 instituto irkluotojai, klubo susirinkimus organizuo tas R. Valčiukas). | Čia pateikiama komandinių jamos skaidrių peržiūros, pa Bendroje sąskrydžio įskai skaitos apie gamtos apsaugą. toje nugalėtojais tapo Gam AAtnaujintas VPF turizmo sky tos fakulteto turistų kolekty riaus darbas. Baigiamas semi vas (organizatorius E. Mazė Kjgg narų ciklas pagal „TSRS tu tis). Jie susigrąžino taurę. risto" programą. Antri — Pramonės ekonomi Šiemet jau atlikta per 20 kos fakulteto turistai, treti — kategorinių kelionių (daugu matematikai. Ketvirti liko is ■;5,..... i ma I sudėtingumo kategori torikai (geras debiutas po jos). Ilgesnės pertraukos!). Penkti Prieš penketą metų UTK — medikai, šešti — chemi sąskrydžių nugalėtojų „mono kai poliją" tvirtai buvo užkaria Dėkui tariame už sąskry vę gamtininkai. Pastaraisiais džio pravedimą jau daugelio > metais fortūna buvo palan pastarųjų metų sąskrydžių vy <: ■ kesnė busimiesiems ekonomis riausiajam teisėjui — Ekono tams (1979 metais nugalėjo minės kibernetikos ir finansų Ekonominės kibernetikos ir fakulteto docentui E. Žlžui, s. finansų fakultetas, 1980 me sąskrydžio organizatoriams tais — Pramonės ekonomikos C. Kulievlčlui, G. JanuševlI fakultetas). člui, V. Statulevlčiul, V. Die Slų metų sąskrydis turėjo niniu!, N. Matulevičiūtei, B. M. BARKAUSKO nuotraukose: merginų neporinės Išaiškinti pajėgiausius kolek Juknaitei, A. Striukai Ir ki dvivietės ekipažas: A. Butavičiūtė ir I. Pisaravlčiūtė. tyvus, turistus — klubo rink tiems. tinės kandidatus j pirmąjį Sportinis turizmas — lygia respublikos aukštųjų mokyklų vertė sporto šaka Universite turistų sąskrydi, padėti pasi to fakultetų spartakiadoje. ruošti vasaros kelionėms. Nugalėtoją lemia 3 „pozici Fakultetų komandų skaičius jos": turlstiškiausio fakulteto buvo neribojamas, bet ta pati konkurso rezultatas (apie komanda (6 dalyviai) turėjo tuos rezultatus anksčiau rašė startuoti ir kliūčių ruože, ir me), turistinių lenktynių Ir turistinėse pėsčiųjų lenktynė kliūčių ruožo varžybos. Kas se. Šauniausiai pasirodė Gam mažiausiai baudos taškų įsi tos fakulteto I komanda (S. rašys i spartakiados lentelę? I Antrą—trečią I Gulbinskas, E. Mazėtis, M. Gamtininkai! dui SAULIAI, laikyti negalio Jankauskaitė, N. Siurkutė, O. vietas dalinasi Pramonės eko-1 DĖMESIO! jančiu. Dervinytė, P. Reivytytė). Ce- nomikos Ir Matematikos fa-1 rai pėsčiųjų trasoje pasirodė kultetal. Pasakysime tik, kad I Studentai, norintys vasarą Dingusį studento pažymėji istorikų ir matematikų ko tylūs sportinio turizmo plėio-1 dirbti Vilniaus duonos ke- mą Nr. 771514, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fimandos. Kliūčių ruože antrą jime Prekybos ir Teisės fa-1 pykloje, kreipiasi j Universi- nansų fakulteto studentei Alvietą pelnė medikai, trečią — kultetai. Nesnauskite, juk ke-1 teto komjaunimo komitetą binai ŽEMAITYTEI, laikyti negaliojančiu. liauninkų ir Jūsų fakultetuose | (Centriniai rūmai, II aukštas), chemikai. Sąskrydyje turistai parodė yra. Klubas visada laukia ne tik savo sportinius suge naujų veidų. Stepas DEVEIKIS bėjimus, bet ir didelę Išmonę, UTK pirmininkas šmaikštumą, sumanumą. Čia Fizikos fakulteto deka Dingusi studento pažymėli Imą Nr. 771551, Išduotą Eko nominės kibernetikos ir Ii nansų fakulteto studente I Raimondai MOTUZAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800963, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Rasai RUGYTEi, laikyti nega lioj ančių.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 801812, išduotą Tei sės fakulteto studentui Algir-
natas ir visuomeninės or ganizacijos užjaučia Fizi kos fakulteto rūmų ko mendantą Adolfą CIUPALĄ dėl motinos mirties.
keturvietės ekipažas,
Medicinos fakulteto hi gienos katedros kolekty vas nuoširdžiai užjaučia Patologijos ir teismo me dicinos katedros vedėją profesorių Juozą MARKU LI dėl motinos mirties.
Fizikos fakulteto deka natas ir visuomeninės or ganizacijos užjaučia Prie taisų gamybos ir remonto dirbtuvių vedėją Ivaną PERSIJANOVĄ dėl tėvo mirties.
Anglų filologijos kated ros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia dėstytoją Gražiną KARPUVIENĘ dėl tėvo mirties.
Gamtos fakulteto biologijos specialybės IV kurso studentai Ir kuratorius
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. eTapaOmc cryAeirrac» («Cobctckhh cryAeHT»). Opr» napncoMa peitropaTa, kombtcts AAKCM, npoiįJKOMa opAeaoB TpyĄoioro Kpacnoro BMMeaa ApyjKfiH HapoAOB Bauu>HioccKoro yBuepcrreTa hm. BMHųaca KancyKaca Amt. CCP. Ha ahtobckom aaMKe.
Ramunė RAGAUSKAITE
užėmęs II vietą;
Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugę Rimą KROMINYTĘ dėl staigios my limo tėvelio mirties. Fizikos fakulteto deka natas ir visuomenines or ganizacijos užjaučia irži nierę Birutę NARTAUTIENĘ dėl tėvo mirties.
čius, L. Uloza) keturvietems — jos finišavo ketvirtos, nors komandų varžybose merginų keturvietė buvo antra. Sj fak tą paaiškinti nėra sunku. Ant rąją varžybų dieną poririų keturviečių valčių klasėje startavo dvi KKI įgulos, su stiprinta VISI įgula, kurioje buvo net trys kandidatės į sporto meistres, o VU mergi nos teturi pirmąjį atskyrį. Bet reikia pripažinti, kad Uni versiteto irkluotojoms trūko kovingumo — trečia vieta joms buvo pasiekiama. Beliko paminėti neporinės dvivietės startą, kurios įgula (E. Daukantas, K. KovalSKis, vairininkas B. Aismontas) iš sikovojo aukso medalius. Varžybų metu Trakuose svečiavosi Latvijos TSR irk luotojų rinktinė, kurios na riai dalyvavo varžybose, ne sudarydami konkurenciios Lietuvos aukštųjų mokyklų irkluotojams. Latvijos rinkti nės įgulų startai leidžia kal bėti apie gana aukštą jos irkluotojų lygį. Po iškilmingo varžybų už darymo parado Universiteto komanda savo sporto bazėje Žydiškėse prie Skaisčio eže.o paruošė vakaronę penkto kur so studentų garbei. Šiais me tais Universitetas netenka trijų pirmo atskyrio irkluo tojų — Vandos Saluckaitės, Laimos Kaminskaitės. Artūro Laukaičio — ir TSRS spoito meistro, kandidato į Sąjungos rinktinę Antano Gedvilo. Sporto šventė baigėsi. Vie nus lydėjo sėkmė, kiti įgiio kartaus patyrimo, kuris padės kovoti būsimuose startuose. Varžybos baigėsi, tačiau dar bas tik prasideda: pavasario sesija iš sportininkų parei kalaus daug pastangų, daug darbo, galbūt ir nemigos nak tų. O po jos — i pamėgtą stovyklą Žydiškėse, prie pa žįstamo, prie brangaus Skais čio ežero.
porinės merginų
ūkio padalinių darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia Prietaisų gamybos ir re monto dirbtuvių vedėją Ivaną PERSIJANOVĄ dėl tėvo mirties.
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos, mirus šir dies ir kraujagyslių chi rurgijos klinikos darbuo tojai Irenai GUščIUVIENEI, nuoširdžiai užjaučia gimines ir artimuosius.
Medicinos ir Gydytojų tobulinimosi fakultetų de kanatai ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Patologijos ir teismo medicinos katedros vedėją profesorių Juozą MARKULI dėl motinos mirties.
Medicinos fakulteto pa tologijos ir teismo medici nos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia katedros vedėją profesorių Juozą MARKULI dėl moti nos mirties.
Užs. Nr. 1430 LV 14595 Tiražas 4500
REDAKTORE 2. BESASPAJtYTl