visų
Salių
proletarai, vienykjtesi
Siame i
U.DJ2VBII )IS
SITETO
MĖJO SAVO
ŽVILGSNIS Į ŽMOGŲ Dar viena karta palieka gimtąjį Universitetą. Penkeri studijų metai baigiasi, netrukus užsivers vienas brangiausių gyvenimo puslapių. Stovėdamas ant šio slenksčio tikriausiai kiekvienas mintimis peržvelgia prabėgusias dienas, suskaičiuoja rezultatus, įvertina pats save. Šių minčių išraiška gal ir yra diplominis darbas. Penkerių metų darbą apibendrina ir Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai. Diplomantai apgynė darbus įvairiais kalbos ir literatūros klausimais. Literatūra — tai žmogus, jo jausmai, dvasinis pasaulis. Ypač ryškiai tai
atsispindi teatre. Koks yra R. Rakauskaitės tema literatūros ir teatro santy- buvo bene sunkiausia. Ji kis? Tai ir yra svarbiau- nagrinėjo V. Krėvės „Ša sias klausimas, kurį na- rūno" inscenizacijas. Negrinėjo trys diplomantai, lengva perprasti gilų auA. Tarandaitė jau se- toriaus psichologizmą, jo nlai domisi teatru, šia te- atspindį scenoje, kur dažma rašė ir kursinius dar- nal netenkama dalies mebus. Gal todėl ji nagrlnė- ninių kūrinio „delmanjo tokią nelengvą temą— člukų". Tačiau tai kas išS. Šaltenio inscenizacijos, gyventa visada lieka sa Kaip pasakė diplominio va. Gal todėl visi trys darbo vadovė A. Girdzi- diplomantai turėjo tvirjauskaitė, studentė sugeba tas nuomones, kurių paįvertinti ne tik dramatur- keisti negalėjo net autogiją, bet ir teatrą, kas yra ritetingų oponentų, dėstytikrai nelengva. Dipio- tojų pastabos. mantą domino žmogaus, Literatūros medžiaga ir herojaus paveikslas, jo jos įprasminimas J. Vaitatskleidimo būdai Kauno kaus pastatymuose domidramos teatro pastatyme no trečiąjį diplomantą A „Duokiškio baladės" ir Reneckj. Šiam darbui neVilniaus jaunimo teatio trūko jaunatviško kategopastatyme „Škac, mir- riškumo, jis buvo parašytie..." tas labai subjektyviai.
CLK DARBO BARUOSE
Nepakeisi tos laiko sa vybės — skubėti. Ir kuo daugiau darbų — tuo lai ko mažiau. Baigiasi mokslo metai. Pats laikas susumuoti dar bų rezultatus. Centrinės liaudies kont rolės (CLK) grupė savo ataskaitiniame susirinki me apžvelgė nuveiktus darbus, iškėlė trūkumus, kalbėjo apie naujas dar bo formas. Per ataskaitinį susirin kimą buvo aptariami trys klausimai: patikrinimo „Studentų panaudojimas ūkio darbuose" aptarimas, CLK grupės sektorių ata skaita už savo darbą ir naujo plano tvirtinimas. Apie studentų darbą per akademines valandas pranešimą skaitė docen tas V. Mackevičius. — Pavasarį dirbę aka
valstybinių
egzaminų
lią SKAITYKITE 3 PUS-
Kaina 2 kap.
Autorius drąsiai gynė saNemažai tokių darbų vo nuomonę. Režisieriaus per kurių gynimą kyla J. Vaitkaus pastatymai karšti ginčai. Tokiems sukelia daug diskusijų, priklauso ir šie trys darAtskleisdamas tai, kas bal. Daug nuomonių paslėpta-nuo mūsų, kc daug sprendimų ir daug mes patys nenorime ma- ..naujų tiesų atrandama potyti, autorius tarsi gricž- lemikos metu. Žmogaus tai suskaldo žiūrovus j mintys, jausmai, jo d’ advi grupes: tuos, kurie sinis pasaulis labai platūs žavisi jo pastatymais, ir Visais laikais tai buvo tuos, kuriems jie neįdo- didžiausių poetų, dramamūs. Darbo autorius visa turgų, dailininkų tyrinėjiširdimi su pirmaisiais, mo objektas. Praeina am Remdamasis palies rėži- žiai, eros. Iš žmonijos atsieriaus samprotavimais, minties išdyla datos ir A. Reneckis siekia at- faktai, bet išlieka svarskleisti kūrimo procesą, biausia — žmogus, spektaklio esmę. Jolanta DUSEVlClŪTĖ
komisija, diplomini darbą gina A. Tarandaitė.
SUSUMUOTI DARBŲ REZULTATAI demines valandas studen tai atlieka nemažą dalbą, — pažymėjo pranešėjas — Jie dirba tiekimo sky riuje, studentų valgyklo se, statybos ir remonto darbuose, mokslinėje bib liotekoje, bendrabučiuo se. Tačiau yra ir nesklan dumų. Kai kur studentai dirba tik 1,5—3 valandas per dieną. Darbo vietų paieška užima didesnį lai ką, negu pats darbas (Chemijos fakultetas). Stu dentams skiriamas darbas, nesilaikant saugumo tech nikos taisyklių (Fizikos fakultetas). Specialūs drabužiai, ku riuos duoda studentams, dažniausiai būna suplyšę, nešvarūs, be sagų. Daug studentų iš viso neatvyKS
ta dirbti akademinių va landų. Gerinti studentų panau dojimą ūkio darbams CLK grupė įpareigojo VU administracijos liaudies kontrolės grupę. Kokie svarbiausi CLK grupės darbo barai, ir kiek nuveikta per šiuos mokslo metus? CLK sektorių ataskaitą pradėjo mokslinės veiklos sektoriaus vadovas L. Ta pinas. Vienas iš sekto riaus tikrinimų barų — Mokslinės bibliotekos veikla. Daugiausia skaitytojai nepatenkinti katalogu skyriaus darbu. Ten daž nai vėluojama įjungti naujų knygų korteles, kariais esti jau nesančių knygų kortelių.
Kito — mokymo veik los sektoriaus — vadovas dočentas S. Uosis pažy mėjo, kad šis sektorius taip pat dirba pagal pla ną. Organizuoti tokie tik rinimai: vaizdinių prie monių gaminimas ir nau dojimas Gamtos fakultete, prąktikos ataskaitų gyni mo tvarka ir dienyno už pildymas (kartais prakti kos darbai būna netinka mai aprašyti, blogai pil domi dienynai) ir kt. Ūkinės veiklos kontro lės sektoriaus darbą ap tarė jo vadovas docentas V. Mackevičius. Sektorius atliko tikrinimą pagal 1980.111.25. Rektoriaus įsa kymą „Dėl Universiteto garažo darbo kontrolės". Per tikrinimą vėl rasta nemažai pažeidimų: daro
ke
į LAPYJE.
Kada prasideda gyvenimas
į
V. KLILKO nuotraukose:
VEIKLOS
LEKTYVO Nueitą
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Nr. 20(1159)
SMD LIETUVIŲ
36-METĮ. APIE ŠIO KO
RBBRB5Sil!WJV8r!U." ,,»|Uy|!®BS..-2i'<
1981 m. birželio 5 d.
UNIVER- j
KALBOS BŪRELIS PAŽY
_____ J
EINA NUO 1950 METŲ
:
I
SENIAUSIAS
scuoencas SįįJ
NUMERYJE:
mi pataisymai kelionės lapuose, ilginamas kelio nės laikas, mašinos nau dojamos savo reikalams, didelė kadrų kaita. Kiti reidai — pasiruoši mas žiemos sezonui, labo rantų darbo • drausmės tikrinimas Saulėtekio alė jos fakultetuose. CLK grupės pirmininkė docentė N. Raguotienė apibendrino sektorių ata skaitas ir bendrą metų grupės veiklą. Vyko dvy lika tikrinimų. Daug pa deda ir fakultetų Liaudies kontrolės grupės. Susirinkimo pabaigoje buvo patvirtintas darbo planas 1981—82 mokslo metams. Užverstas paskutinis šių mokslo metų darbų pus lapis. Susumuoti rezulta tai. Nauji darbai prasidės su naujais mokslo me tais. Asta KUNCAITYTĖ
Netikėtai ir gal kiek nelauktai pasibeldė šis pavasaris į studentų gyve nimą. Vieniems tarsi pa greitino sesiją, kiti jau ruošiasi šauniai padirbėti studentų būriuose. Kokias nuotaikas, mintis jis atne šė diplomantams? Šiemet jų Matematikos fakultete — 193. Visiems studentams buvo leidžia ma laikyti valstybinius egzaminus. Valstybinių egzaminų komisija labai kvalifikuo ta, patyrusi. Ją sudaro ge riausi respublikos mate matikai: LTSR Mokslų akademijos docentai: B Kvedaras, D. Surgailis, VISI docentas R. Jasilionis, Matematikos fakulte to dekanas docentas V. Merkys, prodekanas vy resnysis dėstytojas H. Jasiūnas, katedrų vedėjai. Taigi komisija labai reik li, ir studentai turėjo būti gerai pasirengę. Valstyninius egzaminus studentai pradėjo laikyti nuo ba landžio 1 dienos, o juos baigs birželio 24 dieną. Dabar, peržiūrint rezul tatus, rodos galima būtų pasakyti, kad neaplenkė sėkmė studentų, jeigu du diplomantai nebūtų gavę nepatenkinamų pažy mių. Nesinorėjo kreiptis į juos pačius: žmogus, su klupęs tokiu atsakingu momentu, turi apie ką pa mąstyti, surasti savy jėgų, kad galėtų pateisinti dės tytojų, draugų pasitikėji mą. O gal tai paprasčiau sias atsitiktinumas? Savo mintimis noriai dalijasi fakulteto dekanas* docentas V. Merkys: — Be abejo, šiems stu dentams bus suteikia gali mybė perlaikyti egzami ną. Peršasi viena išvada — kažkur žiniose yra spraga, kurią teks užpil dyti. Bet, deja, gyvenimas pilnas netikėtumų, tik ne sinorėtų šitaip galvoti apie studentus, iš kurių daug tikėjomės. Kur kas sėkmingesnis buvo diplominių darbų gynimas. Čia nepatenki namų pažymių nėra. Birželio 24 dieną Mate matikos fakultete paskuti nis valstybinis egzaminas. Ištuštės auditorijos, ilgam dar palikdamos dabarti niams diplomantams pa čius brangiausius prisimi nimus. Už tos ribos prasi deda Gyvenimas. Jame jau nebus rašomi pažyNukelta į 2 psl.
ŠLOVINGI) TRADICIJŲ TESĖJAI
Praeitą savaitgalį jaunais ir linksmais baisais suklego Tapellų ežero pakrantės: iš augo palapinių miestelis, pės ti ir važiuoti rinkosi į sąjun ginio komjaunimo ir jaunimo žygio tarybinės liaudies re voliucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis dalyvių XI Vilniaus miėsto sąskrydį. Teisė pakelti sąskrydžio vėliavą suteikiama X sąskry džio nugalėtojams. Tarp jų ir Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto komandos atstovai. XI sąskrydžiui mūsų au*štoslos mokyklos komjaunuo liai rengėsi itin kruopščiai. O ir rezultatai gražūs: laimė tos pirmosios vietos konkur
suose „Geriausia sąjunginio žygio organizacija ir propa ganda" ir „Geriausias turisti nis žygis revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis", antroji vieta — už visuome ninio muziejaus organizavi mą. Susumuoti jaunimo dalyva vimo sąjunginiame žygyje per dvejus praėjusius metus rezultatai. Visos 36 koman dos dalyvavo ? konkursuose karine patriotine tematika. Pirmoji vieta tarp aukštųjų mokyklų atiteko Universiteto komandai. Mūsų aukštąją mokyklą atstovavo V. Balbierius, V. Zubė, E. SkreLė, K. Žemčiugova, J. Leščlova,
A. Sermokas (Matematikos fakultetas), A. Rutytė, A. Ūsaitis (Chemijos fakultetas), R. Simanauskaitė, V. Ivoškaitė (Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas), N. Ma tulevičiūtė (Pramonės ekono mikos fakultetas). Baigėsi graži šlovingų ka ro ir darbo tradicijų puose lėtojų šventė. Vaikinų ir merginų laukia nauji žygiai, susitikimai, nauji laimėjimai darbe ir moksle. A. GELGAUDO nuotrauko se: viršuje — Universiteto studentai kartu su Tarybų Sąjungos Didvyriu I. Gerasimovu ir RKJS III suvažiavi mo dalyviu M. Makarovu.
„Tarybinio studento" neetatinis ' koresponden tas Marius Lukošiūnas kalbasi su Chemijos fa kulteto prodekanu R. JU REVIČIUMI apie tai, kaip fakulteto studentai ruošia si sesijai. — Kokių priemonių se mestro metu imasi deka natas palengvinti fakulte to studentams pavasario sesiją? — Mes manome, kad pagrindinis studentų žinių šaltinis — paskaitos, to dėl didžiausias mūsų rū pestis — paskaitų, semina rų lankymas. Mokymo auklėjimo komisija svars to nepažangius, pažei džiančius akademinę drausmę studentus (pra leidęs vidutiniškai per mėnesį 10—15 valandų studentas patenka šios ko misijos priežiūron). Taip pat mums padeda grupių aktyvas: komjaunimo or ganizacija, proforgai, se niūnai. Paskaitų lankymą ir pažangų mokymąsi nuolat kontroliuoja kursų kuratoriai. Jie palaiko ry šius su grupių aktyvu, ka tedromis, seka, kaip stu dentai lanko paskaitas ruošiasi seminarams, labo ratoriniams daibams. Pažeidinėjančius akademinę drausmę studentus „grie bia" ir katedrų dėstyto jai. Koordinuodami savo veiksmus su kuratoriais ir grupių aktyvu, jie tai ko studentams įvairias nuobaudas, svarsto nepa-
Kada prasideda gyvenimas Atkelta iš 1 psl. miai — už kiekvieną klai dą teks atsakyti ne tik prieš save, bet ir prieš savo šalį, piieš visuome nę. . . Taigi Matematikos fa kulteto diplomantams ir visiems Universiteto stu dentams norėtųsi šalia linkėjimų pakartoti do cento V. MERKIO žo džius: — Dirbkime ir gyven kime taip, kad lydėtų ępkmp Eugenija VITKIENĖ
PREMJEROS... ŽIRGAS (turbūt pabalno tas — netoliese buvo ma tyti kalvės atributai) sto vėjo scenoje. Toks simpa tiškas ir net jaukiai sentimentalokas. _ Paskui (ekrane) dar veržės ristūnai tolyn, ieš kodami erdvės, o kai vis kas nurimo naktigonėn susirinko Universiteto folklorinio ansamblio vy rai. Čia Viktoras Tamo šiūnas užvedė dainą, po to „pasakoriai" Kazys Jo nušas ir Antanas Laurinkevičius visokiausių isto rijų ausiai pabėrė... O jei ne pasakotoja Do vilė Jonušonytė, tikriau siai daugelis žiūrovių taip ir nebūt sužinojusios, kokiu žirgu jaunasai turįs atjot. Taigi nors naujoji an samblio programa „Bėkie, žirgeli" buvo sumanyta kaip viens giažus spek taklis, tačiau žiūrovų en tuziazmas su gausiais plo jimų priedais nenorom skaldė tą vientisą žirgo istoriją. Kai scenoje sukosi šmaikštuolė „Marcele", vos išturėjai kojų nepa-
Nueik pasiklausyti kalvių muzikas kilojęs. Ech ta „Marce lė"! O paskui Nijolė Na vikaitė (svarbiausia an samblio šokių mokytoja) dar kelis ratelius šokino. Ar kada kalvių muzikos klausėtės? Ansamblio da lyviai, matyt, jau įsiklau sę į josios ritmą. Galbūt greit kalvių vadinamą „mūsų muziką" ansamblio instrumentinės grupės na riai pripažins sava...
Koncerto nepavyKO baigti sesulės rauda, skir ta žuvusiam brolužiui. Gal nejautriai sureagavo me į šį jautrų dalyką, ka dangi tuoj pat užplūdome sceną. BET... Premjera — tai suformuotos minties pra džia, ar jau baigtis? Tur būt tik kelias. Tad- pabaigai teprimin sime, jog šios naujos pro
gramos režisierė — an samblio meno vadovė Zita KELMICKA1TE, jos padėjėjas — instrumenti nės grupės vadovas Arvy das KARAŠKA, scenos apipavidalinimo autorė — dailininkė G. PETROVADŽIAUKŠT1ENĖ. O kad programa būtų sklandi gera ir turininga, plušc visi ansamblio dalyviai. Jolanta VARAPNICKAITE
PAVASARIO SESIJOS IŠVAKARĖSE žangiuosius katedrų posė džiuose. Vieną, du kartus per semestrą dekanatas organizuoja sustiprinto paskaitų lankymo savai tes. — Gerbiamasis' prodekane, dekanato priemonės be abejo efektyvios, bet vis dėlto — už lango pa vasaris. Ar chemikai jam visai nejautrūs, abejingi? Ar ne sunkiau Jūsų fa kulteto (žinoma, kaip ir kitų specialybių studen tams) laikyti pavasaiio sesijos egzaminus? — Į pirmąją klausimo dalį atsakysiu: jautrus kaip ir visi. O kalbant apie pažangumo skirtu mus tarp žiemos ir pava sario sesijos, reikia pasa kyti, kad antrasis išbandy mas įveikiamas sėkmin giau. Mat, čia turi įtakos programos sudarymas: antrame semestre daugiau seminarų, laboratorinių darbų, todėl, studentai pri versti sistemingai dirbti O sistemingas darbas — tai geri ir stabilūs egza minų rezultatai. — Kokie dekanato ir dėstytojų kolektyvo atsi liepimai apie pirmakur sius? Ar pasikeitė jų po žiūris į studijas po žiemos sesijos? — Palyginti su praėju
sių metų pirmakursiais šiemetiniai kiek silpnesni Gal todėl, kad maža at ranka per stojamuosius egzaminus — tik 1,5 kan didato į vietą. Tiktai keis ta, kad atestatų vidurkiai labai aukšti — 4,5 ir dau giau. Bet kai reikia jį pa teisinti — neįstengia. Ypač tai sunku periferi jos, kaimo vietovių abi turientams. Tiesa, vėliau jie užsirekomenduoja daug darbštesniais negu miestiečiai. Čia turbūt le miamą paką turi vaikys tėje įgyti darbo įgūdžiai. Todėl ir mes, dekanatas ir dėstytojų kolektyvas, darbo įgūdžius pradedame formuoti studento „vai kystėje" — pirmame, ant rame kursuose. Šis adap tacijos periodas labai svarbus, nes jei studentas įpranta dirbti pirmuose kursuose, tai trečiame, ketvirtame darbas jam tampa būtinybe. Įprotis dirbti praverčia ne tiktai Universitete, bet ir sava rankiškame darbe. Galbūt tai vienas iš faktorių, jog beveik negauname nusi skundimų iš darboviečių^ kuriose dirba mūsų fakul teto absolventai. — Ačiū . už pokalbį. Linkiu sėkmės kolegoms chemikams.
POEZIJOS PAVASARIO AIDAI Sakoma, kad poezija niekada nepraranda savo stebuk lingos galios: ji moka atnaujinti žmogų. Šiltas gegužės vė jas sveikino atvykstančius poezijos pavasario dalyvius j mūsų Universitetą. 17-ąjj kartą Į savo kūrybos šventę su sirinko poezijos broliai. Prie K. Donelaičio paminklo gėles padėjo ne tik Lietuvos poetai, bet ir svečiai iš Vokietijos Demokratinės Respublikos, Moldavijos TSR. Poezija, kaip ir paukštis, nepripažįsta jokių sienų. Mes, studentai, tądien buvome pirmieji poezijos pavasario garsų klausytojai. Džiugu, kad turėjome dar kartą progos susi pažinti ne tik su mūsų respublikos poetų kūryba, bet Ir svečių iš Moldavijos TSR, Vokietijos Demokratinės Res publikos. Klausėmės svečių ir mūsų respublikos poetų eilių. Džiu gu, jog šio Poezijos pavasario debiutantas — Universiteto penkto kurso lituanistas Vaidotas Daunys. Aldona ŠILALYTE
Valdemaras KUKULAS Žaibai pasaulį tranko, O senas sodas klūpo, Prispaudęs vėsią ranką Naktų nakties prie lūpų. Naktis, girta nuo šalčio Lyg seno, gero vyno, Griausmingam dangui meldžias, Draskydama vyšnyną.
Lyg savyje girdėčiau Aistringą meilės bylą, — Taip skaisčiai akys šviečia. Bet viskas rimsta, tyla...
Naktis žvaigždėm apgobia Dangaus šešėlių kastą Ir liepia skausmo lobį į patirtį užkasti.
Vaidotas DAUNYS
Tėvyne mano, ar manęs užteks, Aš paskutinis, tau nesudainuotas. Žolė baltoj dienos šviesoj išdegs, O kas paliudys, kad buvau tau duotas? Strėlė įkaitusi ties manimi suklūsta, Vidudienis, pusiaudienis, riba, Ar slenkstis į dulkėtą mano būstą, Kuriam viltis esi tu ir liga.
Ką aš renkuos, iškvėpdamas tave? Štai paslaptis, kurios ištart nespėsiu. Tave paženklinsiu aš savo vienatve, O į kieno žodžius tave įdėsiu? IS ALMANACHO „POEZIJOS PAVASAR1S-81"
KALBININKAI ŠVENČIA JUBILIEJŲ O ISTORIJOS, RODOS, NEBUVO... Seniausias Universiteto Studentų mokslinės draugijos būrelis atšventė gražų jubi liejų — 35-ąsias įkūrimo metines. Docentas A. Girde nis, pradėdamas jubilieųnį susirinkimą, pasakė: „atrodo, kad nebuvo jokios istorijos, kad tie 35-eri metai iš viso neegzistavo". Iš tikrųjų, 35eri metai — nei daug, nei mažai. Kai už stalo susėdo buvę būrelio pirmininkai ir aktyvistai, atrodė, kad vynsta eilinis susirinkimas. Kai pamėgino apžvelgti nueitą kelią, prisiminti nuveiktus darbus, pasirodė, kad į pra eitį vis dėlto šis tas nuėio. 1946 metų kovo 28 dieną profesoriaus J. Balčikonio bei dėstytojų J. Kruopo ir iniciatyva V. Kostelnickio buvo sudaryti ir patvirtinti Kalbotyros būrelio įstatai, kurie byloja, kad būrei.o tikslas — tyrinėti bendro sios kalbotyros ir ypač lietu vių kalbos mokslo klausimus, o taip pat domėtis lietuvių kalbos tarmėmis, istorija, žo dynu stilistika, vertimais. 1946 metų balandžio 2-ą,ą įvyko steigiamasis susirinki mas. Įsimintini docento J. Kruopo žodžiai, pasakyti šia me susirinkime „lituanistikos temomis rašė (. . .) daugelis kalbininkų; tik, deja, mažiau siai rašė patys lietuviai, o ir tie atlikti darbai — tai tik lašas jūroje, nes darbo šio’e srityje begalės. Reik darbi ninkų, o jų kaip tik ir trūks ta". Docento J. Kruopo, vyres
niojo dėstytojo J. Senkaus ir studentų J. Aleksandravi čiaus, J. Palionio, Z. Zinke vičiaus ir kitų įžiebta entu ziazmo kibirkštėlė neužgeso. Nuo pat įsikūrimo dienos būrelis tapo busimųjų kalbi ninkų „laboratorija". Čia jie gilindavo paskaitose įgy tas žinias, mokėsi savaran kiškai spręsti painias kalbo tyros problemas. Iš kuklių pranešimų, skaitytų studentų mokslinėse konferencijose, išaugdavo diplominiai darbai, o vėliau ir disertacijos. Per šį laiką būrelio veik los profilis keitėsi. Pradžioje daugiausia dėmesio buvo ski riama dialektologijai. Buvo rašomi darbai ir bendrosios kalbotyros klausimais, tačiau tai buvo daugiau publicisti niai pranešimai. kuriuose bandyta propaguoti Mato mokslą. Nuo 1948 metų vasario 26 dienos būrelis ėmė vadintis Lietuvių kalbos būreliu. Imta nagrinėti įvairius lituanisti kos klausimus, aktyviai dir bamas kalbos praktikos dar bas -- skaitomos paskaitos visuomenei, taisomos kalbos klaidos, renkama medžiaga lietuvių kalbos tarmių atla sui, verčiami Endzelyno vei kalai. 1956—57 metais būrelio veikla buvo kiek susilpnėjusi. Vėliau prasideda atgijimo metai. Pradedamas leisti sien laikraštis „Lingua", vis dau giau pranešimų skaitoma SMD konferencijose. Narių nebuvo daug, bet visi jie
Tą iškilmingą Lietuvių kal bos būreliui vakarą, atsitikti nis pilietis, patekęs į „Žalt vykslę", nejaukiai pasijuto tokios solidžios kompanijos apsuptyje. Menkas juokas ir dabartiniams būrelio na riams, kai aplink tiek garbin rių apgynė ar ruošiasi ginti gų mokslo vyrų sukinėjasi. disertacijas. O visam šiam Juk į jubiliejinę vakaronę kalbininkų žiedui vakaronėje atvyko kalbotyros gerbėjai, „diriguoja" nenuilstantis bū baltistų bičiuliai ne tik iš relio vadovas docentas A. Lietuvos. Vakaronėje dalyva Girdenis, kuris jau 20 metų vo svečias iš JAV — tai tvirtai stovi prie būrelio Džūlzas Levinas. Kalifornijos vairo, veda ii i neištirtas
universiteto profesorius, vie nas žymiausių JAV baltistų. Atvyko ir svečias iš Ukrai nos — daktaras A. Nepokupnas, senas baltistų bičiulis, anksčiau dirbęs Minske, o dabar Kijevo universitete, docentas V. Čekmanas. Tarp svečių — LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto darbuotojai akademikas K. Ulvydas, daktaras A. Saba liauskas, filologijos kandida tai V. Vitkauskas, K. Morkū nas, K. Garšva, A. Vidugiris, Universiteto lietuvių kalbos katedros profesoriai Z. Zinke vičius, V. Urbutis, akademi kas V. Mažiulis, docentai J. Pikčilingis. A. Pupkis, R. Venckutė ir daugelis k<tų (žiūrėkite nuotrauką viršui e). Beveik visi jie — buvę bū relio nariai, daug nusipelnę lietuvių mokslui ir kultūrai. Per 35-ius būrelio gyvavimo metus virš 30 buvusių jo Pa
mokslo aukštumas. Docentas A. Girdenis — būrelio siela ir Didysis Mokytojas. O jam vakaronėje talkina dešinioji ranka, naujoji (jau 26-o|i) būrelio pirmininkė II kurso lituanistė I. Ručinskaitė ir jos „pirmtakė" — diploman tė M. Slušinskaitė. Kaip ir dera, didingų iškil mių metu Universiteto rek torato diplomais apdovano jami labiausiai pasižymėię būrelio nariai. Lyg simboliš ka, kad jubiliejaus išvakarėse pasirodė puiki būrelio vado vo docento A. Girdenio kny ga „Fonologija", kurios pa grindinės mintys ir idėjos kilo būrelyje, dar studijų me tais. Tai puiki dovana būre lio jubiliejui ir siurprizas ia apdovanotiems dabartiniams būrelio nariams ir vetera nams (žiūrėti nuotrauką apa čioje). Įdomiausia vakaronės dalis
dirbo gerai. Žinoma, tai di delis sumanaus organizato riaus ir aktyvisto pirminin ko A. Pupkio nuopelnas. Tuo laikotarpiu būrelis klesteio. 1961 metais Lietuvių kalbos būrelis šventė 15-kos metų jubiliejų. Likusieji 20 būrelio gyva vimo metų susiję su vienu vardu — mokslinio vadovo docento A. Girdenio vardu. Todėl apie tą dvidešimtmetį geriausiai ir papasakos pats vadovas:
„Lygiai pusę gyvenimo esu praleidęs Lietuvių kalbos būrelyje. Teko lai mė perimti vadovavimų iš labai gerų rankų — iš J. Kazlausko. Pirmieji metai buvo gana sunkūs. Savo kryptį ir veidų bū
relis įgavo tada, kai pir mininke tapo R. Vencku tė. Nuo tada prasidėjo specifinis būrelio istorijos laikotarpis. 1964—69 me tus galima pavadinti sti listikos epocha, nes tada dominavo stilistai, vado vaujanti labai gero ir pri tyrusio pedagogo ir vado vo docento J. Pikčilingio Paraleliai kaip silpna va gelė atsirado fonologiniai ir apskritai struktūriniai kalbos tyrinėjimai. 1970 metais pradedame domėtis eksperimentinės fonetikos dalykais. Tų tyrinėjimų pionierius bu vo A. Pupkis, sugebėjęs gauti laboratorijai spektroanalizatorių. Labai in tensyviai atliekami audiciniai ir įvairūs instru mentiniai tyrinėjimai, eksperimentinė tekstų analizė, tarminių paradig mų nagrinėjimas. Tas lai kas turėjo aiškių kryptį; tada gimė, turbūt, dau giausia idėjų ir sumany mų. Nuo 1976 metų jau aiš kiai pakrypstama į in strumentinius ir statisti nius tyrinėjimus. Ypač daug čia padarė Liaudinskaitė, A. Kalniūtė, R. Kubiliūtė, G. Ručinskaitė. Tuo laikotarpiu būrelio nariai išmoko veikti visiš kai savarankiškai — va dovas pasidarė lyg koks oficialus priedėlis prie būrelio. Nuo 1979 metų vėl pra
botyros bernelio ir mergelės rinkimai. Susikovė didieji mokslo žmonės: Dž. Levinas, N. Nepokupnas, A. Rosinas, K. Garšva, V. Čekmanas, A. Girdenis, St. Krivickaitė, B. Jasiūnaitė ir kiti. Čikagos tarmę keičia žemaičių, aukš taičių tarmės, o penktakursė lituanistė B, Jasiūnaitė įsi gudrino vienodai šauniai kalbėti tiek žemaitiškai, tiek rytų aukštaičių tarme. Po permainingos sėkmės docen tas A. Girdenis skelbiamas „Kalbotyros berneliu 1981", o St. Krivickaitė „Kalbotyros mergele 1981"; abiejų krūti nes padabina tautinės juos tos. Jie sėkmingiausiai baigė trijų turų „kovą“, pademon stravo puikią lingvistinę eru diciją, skaitovo talentą ir šokėjo lankstumą. Trenkė smagi polka, Sarbievijaus kiemo skliautais nuaidėjo šmaikšti ir skambi žemaitiška daina. Šventė baigėsi. Būrelio narių ir vete ranų laukia nauji darbai. Norisi prisiminti daktaio J. Kazlausko žodžius: „Šian dien technika pakilo į kos mosą. Mūsų, kalbininkų, kos mosas — kalba. Čia mes dar turime daug .neištirtų tolių, todėl šturmuokime juos"
— buvusių mokslinių vado vų, svečių prisiminimai iš dialektologinių ekspedicijų, vakarų. Pasirodo, solidūs mokslo vyrai jaunystėje ne pėsti buvo. Kiek linksmų nuotykių, šmaikščių kalbų buvo prisiminta ir pasakyta! Visų ir neišpasakosi. Malonu prisiminti svečio iš Ukrainos daktaro A. Nepokupno žodžius: — Draugai, jums pasisekė dėl dviejų priežasčių. Pir miausia dėl to, kad jūs lietu vių kalbą žinote iš motinų, o antra, kad jūsų Alma Mater yra Vilniaus universitetas, kuris seniausias mūsų šalyie, kaip seniausia yra lietuvių kalba tarp gyvųjų indoeuiopiečių kalbų. Aš norėčiau, kad jums pasisektų ir trečią kartą. Tegu tos tiys galinges jėgos: lietuvių kalba, 4 šimtmečių universitetas ir ieškojimo aistra susilieja į vieną ir atneša jums laimę gyvenime. Priminsime, kad daktaras A. Nepokupnas puikiai moka Stasys TUMĖNAS lietuvių kalbą, o disertaciją gynė Vilniaus universitete. A. PEČELlCNAlTĖS ir St. Vakaronės akordas — kai- TUMĖNO nuotraukos.
dedama grįžti prie dia chroninės kalbotyros ir fonologijos dalykų. Domi masi žodžio geografija. 1973—77 metais būrelis buvo pasidalinęs į 2 — Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos sekcijas. Lie tuvių kalbos būrelio nariai (vadovavo A. Pau lauskienė, V. Labutis) dirbo labai gražų dar bų — šefuojami V. Vit kausko, labai intensy viai tyrinėjo Švendubrės šnektos leksikų, rengė šios šnektos žodynų ir at virkštinį jo registrų. 1977 metais vėl įvyko unija ir iki šiol egzistuoja vienas — Lietuvių kalbos ir bal tų filologijos būrelis, ku ris gali pasigirti geru dar bu. Minėtinas dalykas dialektologijos ir krašto tyros ekspedicijos, kurio se būrelio nariai labai ak tyviai dalyvavo — J. Kiaunytė, B. Janušauskai tė, E. Stončiūtė, M. Slušinskaitė. Surinkta gana daug žodžių, vietovar džių, įvairių aprašų. įsi mintini dialektologijos vakarai, kur aptariami ekspedicijų rezultatai, rengiami pranešimai pa gal ekspedicijų duomenis (J. Pabrėžos ir M. Augu lytės darbai). Organizuo jami susitikimai Su žy miaisiais kalbininkais. M. Slušinskaitė, 25-oji pirmi ninkė, išplėtė tą tradicijų — šiais, jubiliejiniais, metais būrelio nariai susi
tiko su visu mūsų kalbo tyros žiedu (ir visi tie svečiai yra buvę mūsų būrelio nariai). Būrelis nebūtų galėjęs egzistuoti, nebūtų galėjęs pasiekti to, kų pasiekė, be nuolatinės katedrų globos. Daug padėjo do centas J. Pikčilingis, pro fesorius V. Mažiulis, pro fesorius Z. Zinkevičius. Ypatingai noriu padėkoti tiems pirmininkams, kūne ypač įstrigo man atminty je, būtent — R. Vencku tei, D. Tarvydaitei, R. Bagvilaitei, J. Pabrėžai ir M. Slušinskaitei. Būrelis išsiplėtė, labai išpopuliarėjo. Tai patvirti na ir neseniai susiforma vęs būrelio veteranų /fi lialas — jauni kalbininkai susirenka ir svarsto įvai rias kalbotyros proble mas". Sunku visapusiškai ap žvelgti būrelio narių padary tą darbą, sunku plačiai nu šviesti tas problemas, kurias nagrinėjo nariai savo dar buose. Per tuos 35-erius me tus būrelis yra pasiekęs gra žių laimėjimų. Buvę būrelio nariai ir pirmininkai šian dien dirba pedagoginį ar mokslinį darbą įvairiose mo kyklose, įstaigose. Didelis jų būrys šiandien dėsto mūsų Universitete — profesoriai Z. Zinkevičius, J. Palioms, V. Urbutis, V. Mažiulis; do centai A. Pupkis, E. Jakai tienė, A. Laigonaitė, R. Vetickutė ir ilgametis būrelio va dovas docentas A. Girdenis. Marytė SLUSlNSKAITĖ
PRISIMINUS GRAŽIAUSIAS DIENAS Jau treti metai dirbu dėstytoju Šiaulių K. Preikšo pe dagoginiame institute. Labai džiaugiuosi, kad greit prita pau, suradau savo vietą darniame lietuvių kalbos ir lite ratūros katedros kolektyve ir bent ligi šiol esu nepapras tai patenkintas savo darbu. Daug kam už tai turiu būti dėkingas: Universitetui, dėstytojams, draugams, bet bene daugiausiai — lietuvių kalbos moksliniam būreliui bei jo ilgamečiam vadovui, didžiausiajam savo mokytojui do centui A, Girdeniui. Būtent būrelyje pirmą kartą paraga vau tikrojo mokslo, išmokau daug dalykų, kurie tapo to kie reikalingi dirbant dėstytoju. Puikiai prisimenu, kaip atėjau į burei). Antrame kurse docentas A. Girdenis skaitė pirmąją dialektologijos paskai tą. Pakerėjo ir pats dalykas, ir ypač paprastas, nuotaikin gas dėstytojo bendravimas su studentais. Ir kai paskaitos gale dėstytojas papasakojo apie būrelį, nedvejodamas ilg ėjau. Deja, pirmieji užsiėmimai ne tokie paradiški buvo, kaip įsivaizdavau — per kieti tie mokslai man iš pradžių pasirodė. Bet, atrodo, greit aklimatizavausi, ir net atsakin gos būrelio pirmininko pareigos buvo patikėtos. Sunku dabar būtų ir išvardinti, kiek visokiausių darbų atlikta per tuos metus. Niekada neišdils iš atminties Įdo mūs susitikimai su lietuvių kalbos tyrinėtojais, genialiais mokslininkais K. Ulvydu, A. Sabaliausku, islandu J. Hllmarsonu. O ką jau bekalbėti apie nuotaikingąsias dialek tologijos vakarones, ekspedicijas, kurių visa siela buvo Ir bus būrelio vadovas docentas A. Girdenis su savo nepa kartojamu žemaitišku šmaikštumu ir jau legenda tapusia daina „Dumkai"! Tikrai šauniai gyvavo mūsų būrelis! Nė kiek' neabejo damas šiandien galiu pasakyti, jog palys gražiausi mano studijų prisiminimai yra susiję su būreliu ir jo veikia. Malonu, kad tos gražios tradicijos tęsiamos, ir, neabejoju, bus tęsiamos ir toliau. Juozas PABRĖŽA ŠPI Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojas (24-tas būrelio pirmininkas)
Iš ekspedicijos skrynios 1. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus. 2. Nevyk dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neiš prašysi. 3. Ar ženytis nori, kad taip duris trankai? 4. Raškažius pasturgalį drasko. 5. Reikalingas kaip tuščiam tvartui kaištis. 6. Kožnas savo nosį kasykime.
los istorija, apžiūrėjo Al ma Mater architektūros ansamblį. „T. S." inf.
TRUMPAI Gegužės 26—27 dieno mis Vilniuje viešėjo Pran cūzijos generalinis konsu las Leningrade Paskalis Fieski. Svečias taip pat lankėsi Universitete, susitiko su prorektorium profesorium J. Grigoniu. Prancūzijos generalinis konsulas susipažino su mūsų aukštosios mokyk
H
Gegužės 22 dieną įvykc Universiteto komjaunimo aktyvo konferencija „Vi suomeninės politinės prak tikos organizavimas Uni versitete". Renginyje taip pat dalyvavo respublikos aukštųjų mokyklų kom jaunimo komitetų sekre toriai. Konferencijos praneši
PAMOKOS“ LIGONINĖJE
Vilniaus klinikinėje li VI kurso medikai). goninėje, kur įsikūrusi Subordinatoriai ligoni Universiteto medicinos nėje praleidžia visą dar fakulteto Vaikų ligų ka bo dieną. Jie jau sava tedra, mažieji ligoniai rankiškai gydo 2—3 ligo mato daug jaunų žmonių, nius. Ir visas piacedūras, vilkinčių baltais chalatais kurios būtinos gydymui, — čia vyksta praktiniai ir subordinatoriai atlieka pa teoriniai užsiėmimai busi tys. Tiesa, vadovaujantis miesiems medikams. Į dėstytojas padeda jaunie ligonių palatas užeina ir siems specialistams neaiš trečiakursiai, ir ketviria- kiose arba komplikuotose kursiai, ir penktųjų kursų situacijose. Tačiau bene studentai, tačiau dažniau efektyviausia mokymo siai čia lankosi vyriausie forma yra vizitacijos. ji —- šeštakursiai. III kur Norėdama pamatyti so studentams — tai pir kaip vyksta vizitacija, ap mieji praktikos įgūdžiai sivilkau baltą chalatą ir Palatose jaunieji medikai drauge su Vaikų ligų kavadovaujami dėstytojo,. tedros vedėju docentu apžiūri ir tina ligonius, A. Raugale nuėjau į 1 bendrauja su vaikais, vaikų terapinio skyriaus Kiekvienas ketvirtakursis renimacinę palatą. Ten turi po „savo" ligonį, Ku jau buvo susirinkę kated riam, padedamas dėstyto ros dėstytojai, ligoninės jo, nustato diagnozę, ski gydytojai ir, aišku, stu ria gydymą. Pačius ma dentai. žiausius ligonius — nau Vizitaciją pradėjo bu jagimius gydo penktakur vusi Universiteto medici siai. Sesijos metu, kai nos fakulteto auklėtinė jaunesnieji draugai ruo jauna gydytoja K. Močiššiasi egzaminams, į ligo kienė. Gydytoja papasa ninę susirenka tik suoor- kojo mergytės, išplėštos dinatoriai (taip vadinami iš mirties glėbio,ligos iš Kraštotyrininkų klubo ve terano, LTSR Revoliucijos muziejaus darbuotojo A. Petrašiūno parengtas ir vado vautas žygis nuo Panevėžio iki Kėdainių buvo puiki pro ga klubo nariams susipažinti su šio krašto istorija ir nū diena. Universiteto kraštotyrinin kai aplankė Naujamiesčio vidurinės mokyklos muziejų, kuriame gausu Didžiojo Tė
mą skaitė Universitete partijos komiteto narys. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto deka nas profesorius J. Macke vičius. Komjaunimo ko miteto sekretoriaus pava duotojas A. Morkūnas konferencijos dalyvius su pažindino su naujais VPP organizavimo mūsų aukš tojoje mokykloje nuosta tais, nauja visuomeninės veiklos balų skaičiavimo sistema. VPP organizavi mo metodikos klausimams
savo pranešimą skyrė Lietuvos LKJS CK studen tų skyriaus vedėjas J Bernatonis. Apie VPP vaidmenį, komunistiškai auklėjant jaunimą, kalbė jo LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministerijos visuomenės mokslų skyriaus viršinin kas L. Šnipas. Konferencijos medžią gą planuojama išleisti at skiru leidiniu.
toriją, pranešė ligonės būklę, gydymą, demonst ravo rentgeno nuotrau kas. Mažylę apžiūrėjo ir docentas A. Raugale. O medicinos mokslų kandi datė A. Šalčiūtė pateikė išsamią rentgeno nuotrau kų analizę. Susirinkusieji aptarė ir tolesnį ligonės gydymą. Klausiausi, kaip dėstė savo argumentus medikai, ir pajutau, jog čia vyksta „pamoka" ne tik studentams, bet ir patyrusiems gydytojams. Apie sergančią mergai tę pasakojo subordinatorius G. Cereškevičius. Jaunasis specialistas šiek tiek jaudinosi — jo klau sėsi patyrę medikai. Vėl išgirdome ligos istoriją, buvo apžiūrėta pacientė demonstruojamos rentge no nuotraukos. O tada vėl — diagnozės, tolesnio gy dymo aptarimas. Nesi stengiau įsiminti medici nos terminų: ligų, vaistu pavadinimų. Man papras čiausiai buvo įdomu klau sytis, kaip šie žmonės ap taria susirgimą, ginčijasi, tariasi. Ir net šiek tiek stebėjausi — paprastai žmonės nenoriai „užlei
džia savo pozicijas", kai kalbama apie jų darbą, ir nelabai mėgsta tartis su kolegomis — dauguma galvoja, kad būtent jų nuomonė yra teisingiau sia. Todėl džiaugiausi me dikais, kad jie taip rimtai aptarinėjo kiekvieną at veji ir ginčijosi dėl ma žiausio neaiškumo — juk jų rankose pats didžiau sias žmogaus turtas — gyvybė. Per vizitaciją buvo ap tarti 4 sunkūs susirgimai Studentai praturtino savo žinias, klausydamiesi savo draugų pasakojimų, girdė dami docento A. Rauga lės, docento J. Sadausko skyriaus vedėjos medici nos mokslų daktarės M Ramanauskaitės, docentės G. Kovienės, vyriausioje gydytojo pavaduotojos vaikų poliklinikos reika lams M. Makrickienės ir kitų gydytojų pasisaky mus daugeliu svarbių klausimų. Na, o aš taip pat nelikau „nuskriausta" — artimiau susipažinau su vienu iš medikų kas dieninio darbo momentų.
Nevėžio pakrantėmis vynės karo relikvijų bei et nografinių eksponatų. Nauja miesčio kapinėse stovi origi nalus paminklas 1905—1907 metų revoliucinio judėjimo aukoms (respublikinės reikš mės istorijos paminklas). Čia pasiaiškinome, kaip atsirado
NUOTRAUKOSE: VincoSvirskio skulptūra ir pamin klas 1905—1907 metų revoliucijos aukoms Naujamiestyje duonos kepimo įmonėse. Dirbantiems naktinėje pa mainoje suteikiamas nemo kamas maitinimas. Atlygini mas iki 150 rb. Mūsų adresas: 232009, Vil Vilniaus duonos pramonės nius, Pševalskio g. 41. Kreip gamybinio susivienijimo ad tis į kadrų skyrių. ministracija siūlo vasaros Direktorius atostogų metu įsidarbinti
legendos apie Čičinską. Ne toli miestelio buvusiame vė jo malūne (jie gaudė visoje Vidurio Lietuvos lygumoje), įsikūręs Upytės linų muzie jus, pasakojantis apie šiuo laikinius linų auginimo ir apdirbimo metodus, dirbinius iš linų. Šventybrastyje ap lankėme greta galiūnų ąžuo lų iškilusį paminklą 1863 metų sukilėliams atminti. Gėrėjomės ir architektūros paminklais: liaudies meistrų statyta Paberžės bažnyčia (vietinės reikšmės architek tūros paminklas) bei Kėdai nių senamiesčiu, kuriame gausu vertingų paminklų, de ja, visiškai apleista buvu si evangelikų-reformatų baž nyčia — respublikinės reikš mės XVII amžiaus architek tūros paminklas). Kraštotyrininkai prisiminė ir įžymius žmones, susijusius su šiuo kraštu. Netoli Survi liškio stovi paminklinis ak muo čia žuvusiam komunis tui, 1918 metų Tarybų orga nizatoriui V. Baškiui. 1980 metais VU kraštotyrininkų ekspedicijos dalyviai užrašė atsiminimų apie jo veiklą Rokiškio rajone, Obelių apy
Dingusią studijų knygelę Nr. 791679, išduotą Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto studentui Jurui RINDINUI, laikyti negalio jančia.
A. MORKŪNAS
Birutė SUTRIKAITĖ linkėje. Eriškėse prisiminėme žymų kalbininką LTSR MA akademiką J. Balčikonį. Kal bininko kapą Ėriškių kapinė se puošia skulptoriaus V. Vildžiūno ir architekto V. Brėdikio sukurtas paminklas. Mūsų maršrutas siekė dalį kaimų, kuriuose gyveno poetas Maironis. Krekena voje 1915—1913 mekūrė didysis lietuvių liaudies skulptorius Vincas Svirskis. Daugel ąžuolų išskaptavo šis nenuilstantis kūrėjas, daugel medinių šventųjų rymojo pa kelėse. Tik jų veidai be ga lo panašūs į skulptoriaus kaimynų valstiečių veidus, tik jų rankos — sudiržę nuo darbų lietuvių artojų ran kos. .. Vinco Svirskio skulp tūrose sustingo XIX—XX amžių ribos vargo Lietuva. Dalį skulptūrų išgrobstė in teligentais save vadiną miesčionys, dalį suspėjo priglaus ti muziejai. Tik nedaugelis teberymo Ibutonių, Paber žės, Surviliškio ir kitų kai mų pakelėse. Dulkia įkyrus lietus, mediniais valstiečių veidais ritasi šykščios aša ros. . . Lietuva gyvena nau ją gyvenimą, kurį revoliu cijų ir karų ugnyje iškovojo šių valstiečių vaikai ir anū kai. Viktoras DAGYS Autoriaus nuotrauka fakulteto studentui Arūnui BUBNIUI, laikyti negaliojan čia.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 781930, išduotą Gam tos fakulteto studentui Gin Dingusią studijų knygelę tautui LAPINSKUI, laikyti Nr. 801010, išduotą Istorijos negaliojančiu.
Universiteto kolektyvas pa tyrė skaudžią nelaimę — gegužės mėn. 27 dieną stai ga mirė istorijos kandidatas, Mokslinio komunizmo kated ros e. docento p. VytautasJonas Kmieliauskas. V. Kmieliauskas gimė 1930 metais Zarasų rajono Padus ėjo kaime valstiečių šeimoje. Jis brendo labai sudėtingais karo ir pokario metais, kada kiekvienas turėjo aiškiai ap sispręsti, kada politinė žmo gaus pozicija lėmė iš esmės viską. Dar Jaunas komjau nuolis 1952 m. buvo priimtas j TSKP. Tai buvo pasirinki mas visam gyvenimui, narys tė partijoje jam anaiptol nebuvo formalumas. Tų metų kovinę dvasią V. Kmieliaus kas Išsaugojo iki paskutinio atodūsio, ji padiktavo jam visą gyvenimo kelią. Nuo 1953 iki 1966 m. jis dirbo žurnalistu, daugiausia radijuje, kartu skelbdamas spaudoje kovingus, mūsų priešus demaskuojančius straipsnius. 1964 m. baigė Minsko Aukštąją partinę mokyklą. 1966 m. jam buvo pasiūlyta dėstyti mokslinio komunizmo teoriją Kauno Politechnikos institute ir nuo tol V. Kmieliauskas — aukštosios mokyklos dėstyto jas, studentų auklėtojas. Bet ir radijo žurnalistikai V. Kmieliauskas liko ištikimas — dirbdamas aukštojoje mo kykloje, jis perskaitė daugy bę radijo paskaitų ir ištisus ciklus studentams neakivaiz dininkams bei plačiajai vi suomenei. 1972 m. V. Kmieliauskas baigė mūsų Universiteto TSKP istorijos katedros aspi rantūrą ir tais pačiais metais apgynė istorijos kandidato disertaciją, kurioje nagrinė jo žurnalo „Priekalas“ po veikį revoliuciniam Lietuvos darbininkų judėjimui. 1973 m. jis buvo paskirtas Univer siteto mokslinio komunizmo katedros vyriausiuoju dėsty toju. Be pagrindinio kurso V. Kmieliauskas skaitė anti komunistinių koncepcijų kri tikos specialų kursą, pai en gė šiam kursui mokymo priemonę, likusią, deja, rankraštyje. Kova su komu nizmo priešais, su bet ko kiais reakcinės ideologijos skelbėjais buvo neatskiriama V. Kmieliausko gyvenimo dalis. Ir dėl to šį darbą jis dirbo su ypatingu užsidegi mu. Paskaitose, straipsniuo se, kuriuos jis skelbė ne tik respublikos, bet ir sąjungi nėje spaudoje, demaskavo reakcingųjų klerikalų propa gandą, taip pat ir Vatikano radijo laidas, už ką susilau kė šio radijo piktų užsipuo limų. V. Kmieliauskas pa grįstai didžiavosi šia ideoioginių priešininkų neapykan ta. Visus darbus jis atlikaavo labai stropiai, sąžiningai. Di džiulės drausmės, pareigos jausmas buvo būdingas jo bruožas. Vienintelis atvejis
kada jis neatėjo į užsiėmi mus, buvo trečiadienis, ge gūžės 27 d. Jam sutrukdė staigi mirtis — jis mirė, ei damas priimti įskaitų. V. Kmieliauskas buvo vi suomeniškai labai aktyvus Trejus metus jis buvo kated ros partinės organizacijos sekretorius. Aktyviai propa gavo marksizmo - leninizmo idėjas, daug paskaitų jis skaitė ne tik radijuje, bet ir „Žinijos“ organizacijose, iš leido porą knygučių apie ideologijų kovą. Matydamas trūkumus, jis negalėjo abejingai praeiti pro šalį; visur jis atvirai ir griežtai juos iškeldavo, ne vengdamas sueiti ir į kon fliktą. jei nesklandumai ne buvo laiku šalinami. Jis bu vo reiklus ir studentams, ir bendradarbiams, o ypač sau netoleravo tinginiavimo, pa viršutiniškumo. Gal ir ne kiekvienam studentui tai pa tiko, bet kai reikalas lietė pareigą, V. Kmieliauskas li beralizmo nelaikė dorybe. Jis buvo įsitikinęs, kad tary binis specialistas, nežinantis pagrindinių visuomenės vys tymosi tendencijų, nesuvo kiantis opiausių mūsų šalies problemų, nesugebės rasti savo vietos, kuriant komu nistinę visuomenę, neatneš tos naudos, kurios iš jo lau kiama. Jis stengėsi viską ką galėjo, perduoti studen tams, negailėdamas tam nei laiko, nei sveikatos. Velionis buvo aukštų mo ralinių savybių žmogus. Ab soliučiai doras, jis nepripa žino jokių sandėrių su sąži ne. Niekada Jis nekam nepa taikavo, jam buvo svetimas karjerizmas ir gyvenimiškų gėrybių vaikymasis. Jis va dovavosi komunisto moralės principais, reikalaudamas, kartais gal kiek ir tiesmukiš kai, to paties iš visų. Jo dora, ištikimybė partijos idė joms, pareiginqumas pelnė jam pagarbą visur, kur tik jis dirbo. Toksai — princi pingas komunistas — jis iš liks mūsų atmintyje.
Mokslinio katedra
komunizmo
PATARIMAI STUDENTAMS Egzaminai, egzaminai — karštas metas. Čia visad trūksta vienos dienos, vieno vakaro ir net vienos valan dos, kad galėtumei ramiai sau pasakyti: „Viskas. Aš pasiruošęs laikyti egzaminą". Tada studentas negaili sa vęs. Viską užmiršęs, per nak tis sėdi prie konspektų iki pirmųjų gaidžių. . . O paskui, kuomet egzami nai baigiasi ir ateina poilsio laikas, nelauktai atsiranda negalavimas ir apsnūdimas; tada nieko nesinori, kai pras ta nuotaika ir skauda galvą. Tad padėki į šalį konspek tus. studente, ir paskaityk, ką Tau pataria medikai, pe dagogai ir sportininkai. O ką? Gal šiuo metu iš ties geriau negaišti laiko už siiminėjant fiziniais prati mais ir sportu. Kas taip ma no, labai klysta. Įrodyta, kad tokiu, ypač įtemptu studen tiško gyvenimo laikotarpiu, fizinės veiklos stoka gali ne tik pabloginti bendrąjį fizinį pasirengimą ir funkcinę jau no žmogaus būklę, bet ir su mažinti sugebėjimą dirbti protinį darbą. Kuo tai paaiškinti? Įtemp tai protaujant, fiziniai prati mai ir sportas sumažina nervinę-psichinę įtampą ir suku
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ■TapaOsnc cryAeBTacs («Coaercia™ cryA®HT»). Opraa uapTKOMa peicropaTa, aoMATCTa AAKCM, npoiįatoMa opA<soa TpyAoaoro Kpaeaoro MtaMenm Apyacfiij HapoAOB BnAtmocoioro ymaBepcrreTa bm. Bnųaca Kancyaaca Arr. CCP. Ha abtobcko* oaare.
ria ■ teigiamą emocinę nuotai ką. Taisyklingas protinio 'r fizinio darbo derinimas lei džia pailsėti vienoms smege nų ląstelėms ir vienodai ap krauna kitas, tai ir padeda geriau. Vadinasi, įvairios už siėmimų formos fiziniais pra timais ir sportu tam pa tuo pačiu aktyviu po ilsiu, kuris studentui būtinas. Aktyvus poilsis yra ir higie ninė gimnastika, kuria užsi iminėti reikėtų tyrame ore; savarankiški užsiėmimai fi zine 'kultūra per pertraukas ruošiantis egzaminui, prati mai sportinėse sekcijose, ra teliuose; pasivaikščiojimai ir turistiniai žygiai išeiginę die ną. Daugelis moksleivių ir studentų egzaminams ir įskai toms ruošiasi dviese (po du). Tokiu atveju naudinga pla nuoti bendrus fizinių prati mų užsiėmimus, judrius žai dimus.. V. GOLUBEVAS Pedagogikos kondidatas, A. KOSTEROVAS Zaprudnios gyvenvietės vaikų ir jaunimo sporto m-los direktorius
P. S. Taigi kituose laikraščio numeriuose galėsite skaityti daugiau patarimų.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 1563 LV 14652
UDAKTOK1 2. BBSAJVABTTt