Siame NUMERYJEl „T. S."REIDAS
„AKIRAČIO"
KLUBAS
***
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. birželio 12 d.
KNA NUO 1950 METŲ
Nr. 21 (1160)
Sesija prasidėjo. Regis, kia patiems, kas nesužinotaip neseniai dar sėdėjo- ta, sužinoti, kas neišsiaišme auditorijose, klausė- kinta, išsiaiškinti. mės paskaitų, o dabar reiMūsų korespondentų
PATARIMAI STUDENTAMS
____________ Kaina 3 kap-
Ramūno GUIGOS ir Arvydo SATKAUS nuotraukose užfiksuoti šios pavasario sesijos akimirksniai.
TSRS Aukščiausiosios
Tarybos prezidiume Už dešimtajame penk metyje pasiektus gerus studentų būrių gamybi nius rezultatus ir laimėji mus moksle, mokslinėje bei visuomeninėje veiklo je TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įsa ku dėl labiausiai pasižy mėjusių studentų būrių dalyvių ir organizatorių apdovanojimo TSRS ordi nais ir medaliais apdova nojo: DARBO RAUDONOSIOS Gerai nusiteikę prieš zaminą Teisės fakulteto I politinės ekonomijos eg- kurso 1 grupės studentai.
VĖLIAVOS ORDINU Rimtis apglėbus Pramonės ekonomikos fakulteto vakarinio skyriaus pramonės planavimo specialybės IV kurso studentes
A. Vitkevičiūtę ir T. Burbo, atsakinėjančlas dėstytojai V. Ignatavičiutei socialistinę teisę,
PECKAITĮ Justiną Sigi tą — Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto asistentą. MEDALIU „UŽ
PASIŽYMĖJIMĄ DARBE"
KLIOKI Šarūną — Vil niaus valstybinio V. Kap suko universiteto studen tą.
TRUMPAI Vyresnysis dėstytojas finansų fakulteto buhalte dentės Nijolės CereškaiPirmojo kurso medikų reikia dar kartą patikrinti V. Aleksa klausosi Eko rinės apskaitos specialy tės atsakinėjimo. žinias tikrina docentas vadovėlių ir dėstytojų tie nominės kibernetikos ir bės I kurso 1 grupės stu J. Gavelis — studentams sas.
FIZIKAI LAIKO MATEMATIKOS
EGZAMINĄ Sesija pirmakursiams — antras jėgų išbandymas, ir jeigu žiemos sesija nepa sisekė, taip sakant, prisvi lo pirmas blynas, galima dabar pačiam sau ir ki tiems įrodyti, kad tai bu vo tik atsitiktinė nesėk mė. Kaip pradeda pavasaiio sesiją fizikai pirmakur siai? Užsukime pasižiūrė ti, kaip laiko diferenciali nių lygčių egzaminą ant roji grupė. — Kaip nuotaika? — užklausiu grupės seniūną Alvydą Grinkevičių. — Turėtume neblogai
laikyti egzaminą, — kol ba Alvydas. Truputį paty li ir priduria: — Nors di ferencialinių -lygčių egza minas gana sunkus. Jam pritaria ir kiti draugai. Studentai per žiemos sesi ją laikė vieną matemati kos disciplinos egzaminą — matematinę analizę. Penketu buvo įvertintos tik Audronės Daugirdai tės žinios. Gal šį kartą seksis geriau. Egzaminą pirmakursiai laikys pas vyresnįjį dėstytoją H. Jasiūną, kuris egzaminavo iš matematinės analizės ir praeitą kartą. — Be matematikos šių dienų fizika neišsiverstų, — prieš egzaminą dalijosi mintimis studentas Artū-
ras Urnikis, — todėl ten ka nemažai studijuoti ma tematikos pirmame kurse. Prasideda egzaminas. Pirmakursiai aptyla. Kol studentai pasiruoš atsaki nėjimui, padarykime ne didelį ekskursą. Nuo ko gi priklauso šventiška egzamino nuo taika, darbinga atmosfe ra? Kai kuriose aukšto siose mokyklose, pavyz džiui, Kauno Medicinos institute tradiciška per egzaminą ant dėstytojo stalelio pamerkti keletą žiedų. Žinoma, gal ši tra dicija ir nebūtina, bet vi siškai sugenda dėstytojo nuotaika (o tai kartu at siliepia ir studentų dar bingumui), kada patys studentai visiškai nepasi rūpina auditorijos tvarka. Taip atsitiko ir prieš šį egzaminą antroje pirma
kursių fizikų grupėje. Vy resniajam dėstytojui H. Jasiūnui net teko papra šyti studentų sustumdyti tvarkingai stalus, nuvaly ti lentą, kad galima būtų pradėti egzaminą... — Gerai pasiruošusiam studentui, — sako dėsty tojas — išspręsti biliete nurodytas lygtis užtektų ko gero dvidešimties mi nučių. Bet pirmakursiams, pa sirodo, gerokai daugiau reikia laiko. Nagi lauksi me gerų rezultatų. Praslinkus valandėlei iš auditorijos pirmasis išei na Mindaugas Strumskis. — Na kiek? — draugai apspinta Mindaugą. — Keturi, — šypsosi patenkintas vaikinas. Po to greičiau pasipila pažymiai: keturi, trys... — Puikų bilietą ištrau kiau, — išėjęs guodėsi Artūras Urnikis. — Bet keletas netikslumų sugalino visą sprendimą.
Ech, kad būčiau žino jęs. .. Na ką gi būna ir taip, kai fortūna apleidžia pa skutiniu momentu. Sun kus fizikams šis egzami nas, bet nieko nepadarysi — reikia mokytis. Deja, egzamino rezultatai bylo ja: antros grupės studen tai negavo nė vieno pen keto, dėstytojas dvylikos pirmakursių žinias įverti no patenkinamai, o penki gavo dvejetus. Turbūt šiek tiek lengvabūdiškai žiūrėjo į studijas prieš sesiją pirmakursiai V. Adomaitis, V. Černiaus kas ir kiti, kad per egza miną sugebėjo nieko ne pasakyti. Nesėkmės prie žastis studentai, matyt sugebės išanalizuoti pa tys, o dabar pats laikas vėl sėsti prie knygų, nes ne už kalnų matematinės analizės egzaminas, kuris, anot pirmakursių, ne ką lengvesnis už šį. Marijus GIEDRYS
Birželio 2—3 dienomis mū sų aukštojoje mokykloje vy ko seminaras pasitarimas te ma „Apgyvendinimo siste mos vystymo ir rajoninio p'anavimo problemos respubli koje". Renginio organizatoriai — Universiteto pramonės eko nomikos fakulteto ekonomi nės istorijos ir geografijos katedra ir LTSR Valstybinio Plano komiteto ekonomikos ir liaudies ūkio planavimo mokslo tyrimo institutas. Respublikos specialistai, taip pat svečiai iš Maskvos, Leningrado, Kijevo, Minsko, Rygos, Tartu klausė praneši mų, kuriuos skaitė Vilniaus universiteto docentai J. Kun činą, S. Vaitekūnas, Maskvos universiteto profesorius B. S. Chorevas, TSRS MA sociali nio ekonomikos planavimo instituto skyriaus vedėjas profesorius O. P. Litovka. Seminaro dalyvius pasvei kino Universiteto prorekto rius profesorius J. Grigonis. Seminare dalyvavę specia listai lankėsi Alytuje, kur su sipažino su šio pramonės miesto formavimo problemo mis, domėjosi, kaip Alytaus rajono vienkiemiai perkeliami į gyvenvietes. Seminaro pasitarimo me džiaga išleista atskiru leidi niu. „T. S." inf.
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
Antakalnio rajono gy mieste, o kita mažesnė — svarbesnis, atvyksta ir kultetuose). Norime padė ventojai jau įprato maty kokiam nors vakare. koti vyresniesiems dėsty draugovės vadovas. Draugovei vadovauja ti gatvėje jaunuolius ir Postai tikrinami du kar tojams V. Papirčiui, A. merginas su raudonais prodekanas docentas Z. tus — budėjimo pradžioje Pumpučiui už rūpinimąsi tvarkos saugotojų raiš Namavičius. Tai jo rūpes ir pabaigoje. Du kartus draugove, jos reikalais. čiais .Raudonas raištis su čiu draugovės darbas toks neradus studento poste Draugovės veikla — ne Ypač aktyviai bendra užrašu „Draugovininkas" darnus. Visados, jei turi arba radus be skiriamojo vien budėjimai. Daug dė Gegužės menesį mūsų aukštojoje mokykloje lan darbiaujame nagrinėdami ne vieną priverčia neju me kokių sunkumų, krei ženklo, studentas svars mesio kreipiame į teisi kėsi žymūs Greifsvaldc kaimo higenos ir medici čia pasitempti, sudrausmi piamės į savo vadovą tomas, skiriami papildomi nių žinių įsisavinimą, tei universiteto daibo higie ninio aptarnavimo, ligo na neklaužadą, „tiesiai" Nors apskritai stengiamės budėjimai. sinių žinių skleidimą tarp nos specialistai: PROFE ninių higienos ir darbo eiti stengiasi girtuoklėlis. susitvarkyti palys. Bėdų Šiemet apie dešimt studentų. žemės ūkyje SORIAI: E. ir V. TILES higienos Antakalnio rajonas — būna... Fakultete nuolat išeina „stiklelio draugelių" esa IR ASISTENTĖ M. VITT- klausimus. dviejų Vilniaus aukštųjų Į kiekvieną budėjimą me pristatę į blaivyklą, o draugovės sienlaikraštis. ING. Išvykdami jie pali Docento A. Bitės apsi mokyklų: VISI ir Univer mieste pagal iš anksto nu- daugelį vilniečių esame Daug straipsnių tenka ra ko „Tarybinio studento" lankymas Greifsvaldo uni siteto savanoriškų liau matytą tvarkaraštį šyti man. Rūpesčių ne at- įspėję. redakcijai straipsnelį apie versitete davė pradžią dies draugovių budėjimo trūksta, bet susitv.arkom. bendradarbiavimą su mū bendriems darbo higienos rajonas. Kasmet j draugovę pri sų Universiteto medicinos kaime uždaviniams spręs imame daug pirmakur Du kartus per mėnesį fakulteto higienos kated ti ir bendradarbiavimui užsiregistruoti į atraminį sių. Štai ir šiais metais šia linkme plėtotis. ra: teisėtvarkos punktą Anta buvo įteikta per 50 drau „Profesoriaus V. Kvik Mūsų apsilankymas Vil kalnio gatvėje ir padėti govės nario bilietų. Drau lio iniciatyva 1971 me niaus universitete sutapo milicijos darbuotojams govėje yra per du šimtui tais buvo užmegzti drau su 10 metų bendradarbia palaikyti mieste tvarką narių. giški abiejų universitetų vimo tarp abiejų aukštųjų skuba Teises fakulteto 50 pirmakursių Valahigienistų bendradarbiavi mokyklų medikų rezulta studentai. 'Teisininkus su kampiuose lanko milicimo ryšiai. Jau kitais me tų aptarimu. tiksi ne tik gatvėje, bet ir vyksta apie 50—60 stuBudėjimo mieste norma jos mokyklos savigynos tais buvo pasikeista ver Mes dėkojame šeimi Universiteto diskotekoje dentų. Budėjimui mieste — 55 žmonės. Tiek žmo imtynių sekciją. tingu pedagoginio darbo ninkams už nuoširdų pri auditorijose, kur vyksta bei diskotekose stengia- nių yra per daug. Užtek Pabaigai dar norėčiau patyrimu ir informacijo ėmimą. Esame įsitikinę įvairūs vakarai, susitiki mės parinkti tik valki- tų ir trisdešimties studen paminėti keletą aktyves mis apie higienos prakti kad tolimesnis mūsų uni mai. nūs. tų. Tos pačios nuomonės nių, drausmingesniu drau ką. Mūsų bendradarbiavi versitetų bendradarbiavi Teisės fakulteto SLD Mūsų, galima sakyti. ir atraminio punkto dar govės narių, daug prisi mas neapsiribojo vien tik mas medicinos mokslo jau keletą melų yra vie nekamuoja „kavinės bu buotojai. Dabar, kai at dedančių prie ritmingo ir prisidės prie na iš pažangiausių ir stip dėtojų" problemos. Daug vyksta 60 žmonių, milici darnaus draugovės darbo: geresniu mūsų darbo ir srityje gyvenimo būdo suprati mums keliamų uždavinių, riausių Universitete. . dėmesio skiriam budėjimo jos darbuotojai skėsčioja tai IV kurso studentai mu, bet užsimezgė ir nuo saugant mūsų kraštų žmo Supažindinti skaitytoją tvarkai, rimčiai palaikyti. rankomis — kam tiek V. Kasiulynas, R. Tumiširdūs, draugiški asmeni nių sveikatą, sėkminges- su Teisės fakulteto SLD Tuo labiau nebūna sava daug. Ir paskutiniame rei nas, II kurso studentai niai ryšiai tarp mūsų ka nio įgyvendinimo". de, milicijos kapitonas už V. Korasovas, G. Veroveikla, laimėjimais, rūpes vališkų neatvykimų... tedrų darbuotojų. čiais prašau Teisės fakul Fakulteto SLD štabą su siminė, kad pakaktų tris miejus. Jau ne pirmi me tai šie vyrai garsėja pa teto draugovės vadą ket- daro keluri vyresniųjų dešimties studentų. virtakursį V. KOCHANS- kursų studentai. Štabo pa Daug vargo ir su raiš reigingumu, geru budėji KĄ. Tai jo vadovaujama reiga — ne tik tvarkyti čiais. Ši bėda gyvuoja mu. JHIISTOVAS - 81 Esame patenkinti ir pir draugovė — viena iš pir grupių budėjimo tvarka jau seniai, o dabar, padi maujančių Universitete. raštį, bet ir sekti budėji dinus normas, lapo ypač makursiais. Štai, pavyz Šią vasarą į Birštoną kreipti kaip tik šia link .. .Visi teisininkai drau mą, tikrinti postus. Štabo akivaizdu, kad raiščių džiui, I. Nekrošius ir Ma važiuos du Istorijos fakul me. govės nariai. Dirbam narius paprastai skiriame trūksta. O juk raištis — tonis jau sulaikė po du teto studentų būriai: „Gi Ir tikrai — SSB judėji rimtai... Fakultetui per budėjimo vyresniaisiais. ne vien tik teisės, bet ir viešosios tvarkos pažeidė lija" ir „Birštonas-81". mo istorija turi nemaža mėnesį reikia budėti dvi jus. Kiekvienam budėjimui pareigos. Mūsų korespondentas gražių pavyzdžių, kai bū dienas. Tada visus reika tikrinti sudarome dviejų Teisininkai budės gat Už kiekvieną budėjimą Česlovas BURBA kalbasi riai formuojami iš anks lus j šalį — ir budėti. Tad žmonių komisiją — budė atsakingi dėstytojai. Dės vėse, drausmins neklau su SSB „Birštonas-81" va to, kai į juos pažiūrima šiemet mes jau budėj ome jimo viršininkas ir štabo tytojus būtų galima at žadas šokių salėse, skai du Raimondu RUČINSKU. ne tik kaip -į „darbo de šešiolika kartų. O dar fa narys — kuri du kartus leisti nuo šito darbo — tys paskaitą — ir mes ži — Būrys pradėtas for santus", bet ir kaip į kul kulteto renginiai... Juk per vakarą apeina postus. susitvarkome viską palys nosim, kad visur bus muoti jau vasario pabai tūringą, turiningą studen visados viena grupė budi Dažnai, P. VILKAITIS jei budėjimas (neaišku, kaip kituose fa- tvarka. goje. Į Birštono daržinin-. to poilsį išvykose į darbo kystės tarybinį ūkį va vietas. žiuos apie 50 žmonių, ir — Apie būsimą darbą dirbti su tokiu gausiu bū jau dabar reikia galvoti S. Jegelevičiaus pagalbos lą. Kultūrinių renginių FIZIKŲ riu bus, manau, nelengva — toliau pasakoja R. Ru niekada nereikia prašyti. metu žmonės geriau pa Todėl labai svarbu būrio činskas. — Kas iš to, jei Jis visur ir visada pirmas žįsta vienas kitą, — sako INTERKLUBIECIAI narius pažinti jau dabar gu mes nuvažiuosime atskuba su patarimais, pa R. Ručinskas. Juk kiekvienam mato dirbti pažįstami tik „iš siūlymais. .. Kaip matote, norint sa niau, kai į jį kreipiasi veidų", nežinodami vieni Verčiau paruošiamojo vanoriškumo pagrindais KELIAUJA vardu, kai pats gali būti kitų galimybių. Todėl jau laikotarpio plano pusla suformuoti tikrai gerą bū naudingas kolektyvui. nuo vasario pabaigos su pius. Atrodo, renginiai tu rį, reikia daugiau dėmesio Kiekvienas fakultetas turi Tiesą sakant, su staty studentais, važiuosian riningi. Ir vis gi... skirti žmogui, o ne pa savo interklubą. Turime jį ir bos būrio formavimu sa čiais šią vasarą į Birštoną, — Jeigu dabar būtų tik prasčiausiai darbo jėgai, mes. Koks jo darbas? Visko vanoriškumo pagrindais dirbama pagal parengia vasario pabaiga, kada bu darbo vienetui. Tada ir nepapasakosi. Sį kartę trupu ir anksčiau buvo nemaža mojo laikotarpio planą vo pradėtas formuoti bū turėsime gražių pavyz tį apie keliones. Kas gi jų problemų. Todėl nieko Daug padėjo prodekanė rys, daug ką darytume džių, svarių pasiekimų nemėgsta?! Visi studentai tikrai yra nuostabaus, kad R. Ru docentė G. Raguotienė. kitaip, galbūt labiau iš studentų burių judėjime. girdėję apie FiDi — fizikų činskas kalbą pradėjo na, o prodekano docente plėstume kultūrinę veik dienas. Tačiau ne visi žino, dingesnė, masiškesnė ir po
BENDRAS MEDIKŲ DARBAS
TVARKOS SARGYBOJE BUSIMIEJI TEISININKAI
Dviratininkai Aukštaitijoje Jau tapo tradicija, kad turistai dviratininkai per Gegu žės šventes keliauja. Juk reikia išmėginti po žiemos dvi račius, pasiruošti rimtom vasaros kelionėm. Anksčiau tris metus iš eilės važiuodavom pasigrožėti Karpatais. Šiemet nutarėm pasivažinėti Kryme ir po Aukštaitiją. Šių eilučių autorius vadovavo žygiui po Aukštaitiją. Žygi pavadinčiau varžybomis — ekskursija. Varžybos todėl, kad iš tiesų rungtyniaujame — dalyvaujame LTSR turizmo pirmenybėse „B" klasėje, o ekskursija todėl, Kad mūsų maršrute buvo apie penkiasdešimt labai įdomių lan kytinų objektų. Maršrutą pradėjome Dūkšto geležinkelio stotyje ir tą pačią dieną buvome nustebinti didžiausiu objektu — Ig nalinos atominės elektrinės statyba. Tą pačią dieną aplan kėme dar vieną, gerokai mažesnę elektrinę. Paskui susiti kome su Zarasų M. Melnikaitės vidurinės mokyklos moKsleiviais. Susitikime papasakojome apie mūsų turistines Ke liones, parodėme skaidrių. Kitą dieną aplankėme seniausią Lietuvos ąžuolą Stelmu žėje. Pabuvojome Stelmužės iiaudies skulptūros muziejuie. Viešėjome ir respublikos nacionaliniame parke. Kas pabu vojo tame krašte, žino, kad visko, ką ten pamatei, apra šyti neįmanoma. Tai tikrai nepakartojamo grožio kampe lis. Čia galima pabuvoti ir senoviniame kaime su kaičiama, ir pasigrožėti ežerų panorama nuo Ledkalnio, ir ap lankyti senelį Strazdų ąžuolą, sužinoti, kaip bitininkavo senovės lietuviai, ir pagaliau pasivažinėti pušynų keliu kais. Iš nacionalinio parko mūsų maršrutas suko į Uteną, o po to — į Kernavę. Žygis baigtas, tik įspūdžių ir malonių prisiminimų daly viams išliko ilgam. V. KAIRELIS Fizikos fakulteto IV kurso studentas
Autoriaus nuotraukose: dviratininkai Ignalinos atominėje elektrinėje; per upelį...
kad jos vyksta ne tiktai mūsų Universitete. Daugelyje ša lies aukštųjų mokyklų taip pat švenčiamos tokios šven tės. Mūsų fizikai ten laukia mi svečiai. Jų metu mes gali me pasidalinti patirtimi apie FiDi organizavimą ir interkiubo darba. susitikti su senais draugais, susirasti naujų, su sipažinti su kitais mūsų ša lies miestais, jų aukštosio mis mokyklomis. Šiais metais fizikų interklubo nariai pabu vojo FiDi renginiuose Tiumenėje, Taškente, Minske, Ode soje, Rygoje. Visur fizikus ydėjo Dinozauras M(mini) — -leatskiriamas mūsų programų pažymėti, atributas. Reika tad mažasis Dinas M turėjo didžiulį pasisekimą. 1 bendas švenčių programas įsiiieo ir Vilniaus universiteto fi:ikų parengti numeriai. Labai įdomu buvo pažiūėti, kaip kitų miestų studenai švenčia savo fiziikų dielas. O jos žymiai skiriasi sao „braižu" nuo mūsiškių, ai ir press konferencijos su lėstyfojais, LIK’ai, šventinės bei diskotekos, akaronės ikėsimės, kad šios išvykos is pasisemti patirties ir ūsų FiDi organizatoriams, pati šventė taps dar įspū-
puliaresnė. Tačiau ne tik šventinėse programose dalyvauja mūsų studentai. Tokiose išvykose vyksta ir SMD konferencijos, kur gana sėkmingai pasisako Vilniaus universiteto fizikai. Už įdomius ir turiningus pra nešimus SMD konferencijoje Tiumenės universitete mūsų fakulteto fizikai buvo aūdovanofi Pagyrimo raštais. Tokios kelionės mums pa deda dar labiau plėsti ryšius su kitų mūsų šalies aukštųjų mokyklų studentais, todėl nenuostabu, kad į FiDi Vil niuje susirinko svečiai ne tik iš mūsų aplankytų universite tų, bet ir iš daugelio kitų, kuriuos jau pasiekė gandas apie FiDi. Kiek naujų draugų susirado svečiai tarp mūsų studentų, kiek naujų adresų atsirado vilniečių užrašų knygutėse — sunku suskaičiuoti, bet viena aišku: tokios išvykos tikrai sutvirtina draugystę tarp stu dentų, padeda jiems plėsti mokslinius ir internacionali nius ryšius, padeda dar ge riau pažinti savo Tėvynes miestus, suteikia daug nepa kartojamų įspūdžių. Sėkmės kelionėse! Rimgaudas KALVAITIS
Dėstytojų konferencija
F
Gafntos fakultete įvyko Universiteto dėstytojų mokslo konferencija tema „Pasaulėžiūrinis šiuolaiki nių gamtos mokslų pasiekimų turinysDoce*itas J. Mačiulis kalbėjo apie metodologinę mokslo ir re ligijos konfrontaciją, pabrėžė svarstomos temos svar bą studentų mokslinės pasaulėžiūros formavimui. Profesorius A. Gaigalas pasisakė apie kontinentinio apledėjimo teorijos atsiradimo geologijoje mokslinę pasaulėžiūros reikšmę. Pranešimą „Gyvybės evoliu cija molekulinės biologijos šviesoje" skaitė profeso rius P. Bluzmanas. Docentas A. Kublickas apibendri no naujausius duomenis apie žmogaus kilmę. Daly vavęs diskusijoje profesorius J. Dagys iškėlė keletą mokslo iki šiol neišspręstų problemų, akcentavo jų sprendimo pasaulėžiūrinius aspektus. Konferencija praėjo jdomiai ir turiningai. Tokios dėstytojų konferencijos pagal Mokslinės ateistines propagandos koordinavimo tarybos prie VU parti jos komiteto planą vyks ir ateityje.
Ateistinio darbo baruose Įvvko Universiteto ateistinio darbo koordinavimo tarybos posėdis, kuriame buvo aptarti aktualūs ateistinio darbo Universitete klausimai. Docentas A. Drazdauskas analizavo ateistinio auklėjimo pro blemas Filologijos fakultete, nurodė kai kuriuos pa sitaikančių trūkumų išgyvendinimo būdus. Docentas J. Mačiulis pažymėjo, jog planingumas ir komplek siškumas sudaro ateistinio darbo pagrindą. Ateistinei veiklai būtina plačiau ir kūrybiškiau panaudoti vi sas aukštosios mokyklos suteikiamas galimybes: mokslinio ateizmo kurso studijavimą, referatų rašy mą, susitikimus, disputus, vakarones. Dalyvavęs dis kusijoje komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas A. Morkūnas pabrėžė, jog dažniausia pasi laikančių ateistinio darbo nesklandumų priežastis — gana žemas vykstančių renginių lygis. Studentai blogai lanko ateistinius renginius todėl, kad jiems ten neįdomu. Ir tikrai, ne visi Universiteto ateistiniai renginiai atitinka šiuolaikinį mokslinių žinių lygį ir nėra pa kankamai išradingai organizuoti, todėl reiktų tobu linti šio darbo turinį ir formas. Tobulindami turinį, didesnį dėmesį turėtume skirti svarstomų problemų aktualumui. Kaip žinoma, ateiz mo sąvoka yra gana plati ir apima įvairias veikios sferas. Todėl svarbiausia sėkmingo ateistinio darbo prielaida — atsižvelgimas į realius studentų intere sus. Galbūt, didesnį dėmesį vertėtų skirti tokių temų studijavimui: „Religingumo plitimo šiuolaikinio Ka karų jaunimo tarpe priežastys ir formos'1, „Religija ir ateizmas įžymių mokslininkų gyvenime", „Dievo problema šiuolaikinio mokslo šviesoje". Išradingiau reikėtų tobulinti ir ateistinės veiklos formas. Čia vertėtų prisiminti, jog religija palyginti nedidelį dėmesį skiria racionaliam tikėjimo dogmų pagrindimui. Didesnę tikinčiųjų dalį ji patraukia apeliuodama ne tiek į žmonių protą, bet į jausmus, ne tiek racionaliais, kiek emociniais argumentais. Todėl ir ateistams didesnį dėmesį reikėtų skirti me niniam, kūrybiškam rengiamų priemonių apiformini mui. Ne pareiga, o įdomumas turėtų tapti svarbiau sia ateistinės veiklos varomąja jėga.
Pagal religijos nuosta tus visi svarbiausieji žmogaus gyvenimo įvy kiai (gimimas, santuoka, laidotuvės) turi būti paly dimi religinėmis apeigo mis. Tačiau apeiga, Kaip simbolinis kolektyvinis veiksmas, nėra išimtirė religijos nuosavybė. Jos kryptingumas priklauso nuo to, kokias idėjas, vaizdinius ir jausmus ji įkūnija. Įprotis dalyvauti religi nėse apeigose ir šventese yra gajausia praeities at gyvena. Ją įveikti galin.a ne tik neigiant ir kriti kuojant religinius ritua lus, bet ir diegiant nereli gines apeigas, keliant jų kultūrą. Nereliginių apeigų kul tūros ugdymui skirtas Fi losofijos istorijos ir ateiz mo katedros dėstytojo P. PEClUROS straipsnis: „Vestuvių apeigos ir pra mogos". Beveik kaip taisyklė, met rikacija vestuvės nesibaigia, o tik prasideda. Tačiau toles nei vestuvių eigai jau trūks ta kvalifikuotesnės globos ir vadovavimo. Po metrikacijos, šventės lygis priklauso nuo vestuves keliančių ir jas ap tarnaujančių žmonių iniciaty vos ir galimybių. Pirmiausia iškyla vietos problema. Juk kai nėra geros vietos, tai apie bet kokią kultūringą šventę neįmanoma ir kalbėti. Bet šiandieninėse vestuvėse, net jei ir yra vietos, labai mažai dėmesio skiriama apei goms. O be apeigų kiekvie na šventė pilkėja, darosi pa naši į stambias standartines nuostolingas ir nuobodžias vaišes, kur visas šeimininkų ir svečių išradingumas nu kreiptas į nusivaišinimą. Be apeigų vestuvės netenka kil nios prasmės, nejaudina, to dėl nepalieka gilesnio įspū
„Tarybinio studento“ reidas
Žmoniškai gyvenkim, žmonės! kartu su LLKJS Universi teto komiteto operatyvi nės grupės nariais, vado (Iš laiško redakcijai) vaujamais Jono URKOS apsilankyti Saulėtekio alė Ne tik šis laiškas para jos bendrabučiuose. gino surengti reidą Sau lėtekio alėjoje. Dažno at GEGUŽĖS 15 (ARBA ėjusio į Studentų profsą Siek tiek dar prieš jungos komitetą ta pati SESIJĄ) bėda: „pasilinksminom bendrabuty truputį (nieko Muzika plyšavo 11 tokio ten nebuvo), bet va bendrabučio II korpuso — sugavo"... 23 kambaryje. Jo gyven Taigi šįsyk laikraščio tojai, EKFF studentai Vy skaitytojus kviečiame tautas AKMENSKIS, Rim vydas ALELIŪNAS ir Viktoras BALSYS nelauk tus ir, žinoma, negeistus svečius (t. y. operatyvi nės grupės narius) neno rom pavadino vidun. Tos trys vėlyvosios viešnios kurios savo pavardžių reido dalyviams taip ir nepasakė, tyliai šypsojos na, susitarkim gi žmoniš kai. .. „Susitarti" labai norėjo ir vyrukai. Tik matyt buvę silpnesnių nervų („Nebūkit „nagli", nenervinkitl"), todėl vie nas iš jų užsimanė į rin „...NORIM MIEGO, UŽMIGTI NEGALIM..."
gą pakviesti patį operaty vinės grupės vadą Joną Urką („Ė, kalba, tu bokso čempionas, tai einam...) Ką gi — gal ne pirmą pagirių rytą, tačiau šiems vyrukams teko „nueiti" į profsąjungos komiteto po sėdį. BIRŽELIO 8 (ARBA SESIJA PRASIDĖJO) Bene griausmingiausias Saulėtekio pušynų tylai ir
džio ne tik svečiams, bet ir besituokiantiems. Po metri kacijos apeigų iškilmingumo neretai jaunieji ir palyda pa tenka lyg į vulgarumo balą, kurioje maudosi keliasde šimt valandų. O juk vestuvės turi būti atšvęstos ne tik su juoku, bet ir ašarom. Čia dramatizmas pasireiškia kaip žmogaus gy venimo poetinis momentas. Buvę vaikai su visu rimtumu ir atsakomybe sankcijonuojami būti tėvais. Reikia atsi sveikinti su nerūpestinga ir vėjavaikiška jaunyste, su jau nystės draugais, senuoju viengungio gyvenimo būdu. Gyvenime reikia kantrybes, ištikimybės, pasiaukojimo ir ištvermės. Tai svarbiausios
muziką — tokią galingą emocinio poveikio priemo nę, kad ji gadintų vestuves. Vestuvės ne estrados koncer tas ir ne šokių vakaras. Daž nai vestuvių muzikantai yta neblogi atlikėjai, tik nežino, išskyrus maršus, kada ir ką groti. Daugelis iš jų nesuge ba sudaryti ir menkiausios vestuvių muzikos programos. O jei sudaro, tai ji dažnai netinka vestuvėms. Ir blo giausia, kad mes juos tik kritikuojame, bet nepamoko me. Be to, muzikantai vestu vėse ir ne savo darbo imasi. Jie patys gamina poetinį tekstą vestuvių įvykiams ap dainuoti. Tam jie visiškai ne pasiruošę ir nėra įvaldę to amato (apie meistriškumą tai
UŽ CIVILINES APEIGAS
VESTUVIŲ APEIGOS IR PRAMOGOS temos, duodančios medžia gos vestuvių apeigoms bei vestuvių personažų veiklai. Neturint apeigų, vestuves tenka riboti vienu vakaru, nes tostais vestuvių nepake liame, o jas tik nužemina me. Šalia apeigų, kitas laikas vestuvėse skirtas pramogoms. Bet ir jos nei vestuvėse, nei kitose šventėse negali būti vulgarios, nugirdančios sve čius ir atimančios jų pinigus. Po vestuvių daug maisto ir gėrimų lieka. Taigi drąsiau siai vaišių išlaidas galime mažinti pusiau arba panaudo. ti kitoms išlaidoms. Kaip ir kiekvienoje šventė je, vestuvėse reikia muzikos. Bet vestuvėse ir muzika turi būti vestuvinė. Vestuvių mu zikos lygis priklauso, deja, ne tik nuo muzikantų, bet, svarbiausia, nuo jų užprašy toje Samdant muzikantus, reikia nederėti katės maiše. Jei jie neturi tikro vestuvių repertuaro, tai vestuvėms jie nieko neduos, net jei jie veltui griežtų ir neelgetautų iš svečių. Kam tada pasitelkti
jau nekalbame). Todėl jų su kurta poezija yra neretai vul garaus turinio ir klaikios for mos. Ta nevalyva dainuška jie paskatina ir padrąsina taip pat kitus irgi negrąžiai ir nekultūringai veikti. Vestuvinė poezija galėtų būti gražus atminimas šeimos albume, bet ji turi būti ku riama ne nemokšų, o suge bančių eiliuoti žmonių, kad ir nedidelių literatų. Ką jau prasti muzikantai, tai geriau jau muzikiniam vestuvių apipavidalinimui pasitelkti techniką. Žinoma, gyva muzika, jei gera — ne palyginti gražiau. Mechaninė muzika neleidžia gėrėtis at likėjo individualybe. Bet yra ir jos pranašumų: pigi, gali ma programą sudaryti pagal savo skonį ir pageidavimus. Ji neužgožia ir nekliudo pa sireikšti vestuvių muzikinėje programoje svečiams. Ją ga lima papildyti, nes beveik visados atsiranda tarp svečių ir muzikantų maršams pagro ti ir dainininkų — liaudies dainoms padainuoti, ypač jei svečiai kviečiami ne pagal
gyventojų ramybei bend ja. Belieka pridurti, kad mergaitė, prisipažinusi, rabutis Nr. 13. esanti MaF I kurso stu dentė, nesiteikė pasakyti 0.30 vai. savo pavardės, bandyda Iš 118 kambario taip ma gintis, jog gyvena ji rėkė angliškas vaikino te ne šitame, o 122 kamba Deja, kambarin noras, jog galėjai pama ryje. nyti, kad tasai daininin įpuolusios dar dvi mer kas, patupdytas VEF’e, gaitės, ramiai sau užtūpė visaip stengiasi ištrūkti lovas („muzika" joms irgi iš radijo imtuvo rėmų netrukdė) ir mažumėlę pa Pravėrę duris, trijų vietų sipiktinusios reido daly kambaryje išvydome. .. vių vizitu, nesileido į kal vieną mergaičiukę, per- bas. rašinėjančią konspektus 0.45 vai. Mūsų prašymas pritildyti VEF'ą nebuvo patenkin 130 kambario gyvento tas — girdi, nieko mes jas, MaF V kurso studen čia nedarom, gaudykit, kas iš tikrųjų triukšmau tas Algis FOLKIS tąnakt turėjo svečių. Viso labo: keturi vaikinai ir dvi mergaitės. Dainuoti nedai navo, jiems užteko, anot jų, neseniai sutaisyto magnetofono, kuris links mino ne tik Algį, jo sve čius, bet ir kaimyninių bendrabučių gyventojus.
dovanos dydį, o ieškoma vestuvių programai pagražinti draugų. Bet svarbiausias me chaniškos muzikos privalu mas, kad ji neturi galimybių daryti tas šlykštybes, kurias gali prasti muzikantai — rubliagraužiai. Jj nerenka pinigų ir neprievartauja svečių, nėra suinteresuota kurti banalius eiles. Tačiau vestuvės ne laidotu vės ir be jumoro jose nega lima apseiii. Juokas liudija apie šventės demokratizmą, nes jis suteikia normalų dydį pasipūtusiems, demaskuoja neteisingumą, davatkiškumą, atskleidžia trūkumus. Juo! u ginamasi nuo nuobodulio, trumpinamas laikas. Juokas šventėje laužo barjerus ir su artina nepažįstamus žmones. Dabar vestuvėse linksmybių vedėju tenka būti piršliui. Tačiau, kad piršlys mokėtų vadovauti šventei, jis turi dažnai dalyvauti vestuvėse. Tačiau kaip jis dalyvaus, kad yra tradicija, jog piršlys ir svočia privalo ne tik būti aktyviausiais vestuvių persosnažais, bet ir padengti dalį išlaidų. Taigi piršliu ir svočia būti nuostolinga. Be to, kad piršlio jumoras būtų ne stan dartinis, reikia kad jis vii * dėlto būtų kūrybingas. Nega tyvus jumoras atsiranda, kai žmonėms trūksta estetinio skonio ir takto. Žemas kuitūros lygis susijęs su negalė jimu konstruoti ir suprasti originalų ir subtilų jumorą, o ribojasi išmoktomis svetimo mis, dažnai nepraustaburniškomis jo formomis: pavyz džiui, sekso anekdotais ir pan. Vestuvės — kilni šventė ir lėkštas jumoras čia nerei kalingas. Čia reikia juoktis per ašaras ir verkti per juo ką. Vestuvėse ir draminė, ir komiška dalys yra supoetin tos, todėl vulgarizacija nedo vanotina.
vena, ketvirto kurso fizi kai atsako su „fizikišku“ humoru: „Dainuojantys, grojantys ir išvis linksmi vyrai!“ Paskui tvarkingai susi pažįstama su kiekvienu linksmosios kompanijos nariu: Sigitas ŽUKAUS KAS, Gintas VILKAITIS, Raimundas BINKIS. Būta ir kelių svečių, to paties kurso studentų — Ma riaus GRINEVIČIAUS ir Arnoldo GENEVlClAUS.
VIETOJ MORALO...
Atleisk, skaitytojau, jog kelias Tavo miego valan das išniainėm į šitokį pa sivaikščiojimą. Tik kažin ar be to pasivaikščiojimo Tu būtumei ramiai sau pūtęs į akį... Matei, net skaityklose sėdėję Tavo kolegos retkarčiais užsi ėmę už galvos, trenkdavo viską šalin, eidavo į bal koną ir užsirūkydavo (pa 1 vai. sirodo, kantrybės ir jiems pritrūko.. .) Iš 1G kambario sklinda Nūnai įprasta daug, oi lietuviška daina, kurios labai daug ką „padaryti" niekaip negali suprasti, iš žmoniškai. Gal todėl, žmo skyrus deklaraciją „Kai nės, nebenorime gyventi me augęs!" Girdėt dar ir žmoniškai?! padriki gitaros garsai. J. VARAPNICKAITĖ „T. S." koresp. Į klausimą, kas čia gy
0OO0000000O000000O
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖ
KLAUDIJUS DRISKIUS
000000000000000000 Ne, čia ne slapyvardis, liuose, tuoj puolė ieškot Bent fuksas žurnalistas kai- kaimo muzikantų. Žiūrėk kitą šitaip tegali pagal- jau kur — tik derina devoti. O taip — ketvirto rina armoniką, o vakare kurso žurnalistą Univeisi- kaimo seniokams grietete pažįsta daug kas. žiant, tarsi užburtas, kiekSako, fotoaparatais ap- vieno piršto krustelėjimą sikarstęs, o šeštadienį ko- gaudo- ■ • kį dar armonika nešiną Iš ekspedicijos grįžo irgali kur sutikti. gi netuščiom: surinkta tu— Anoks čia muzikan- rininga etnografijos me tas, — aukštaitiškai šyp- džiaga (va, kiek daug sos Klaudijus. — Nupinto apie tai galima šnekėti!), septintoj klasėj tėvukas Visa tai tik pomėgis. O armoniką, tampiau tam- tikroji duona — fotograpiau, girdžiu — išeina. fija. Praeitą pavasarį reMuzikantas, tai muzi- cenzavome Klaudijaus fokantas. Pernai, kai Istori- toparodą, skirtą Universijos fakultete buvo pa- teto liaudies dainų ir šoskelbtas vokalistų - gitą- kių ansambliui. Šiemet ristų konkursas, muzikan- Žurnalistikos katedros tas iškrėtė „šposą“. Atei- kiemelis (Pilies skersgatna gi varžytis visa kapela vis, 11.) pasipuošė nauja — armonika, skripkelė, K. Driskiaus fotodarbų būgnas... Ir ką manot? paroda „Sartų apylinkių Kapela „Klaudijozo" (tokį gamta, žmonės, papročiai, pavadinimą sugalvojo pa- tradicijos" (kursinio dartys jos dalyviai) buvo pa- bo vadovas dėstytojas R. ti populiariausia ne tik Pačėsa). Visi darbai at fakulteto, bet ir Universi- likti reportažo metodu, teto konkurse. todėl jokių pretenzijų dėl O kai nuvažiavo į kraš- meninės krypties negalitotyros ekspediciją Obe- me reikšti. Tačiau ati-
Kaimynai per ežerą.
Aukštaičiai kermošiuje.
džiau įsižiūrėjęs į nuo traukas (nekalbant apie peizažus), ne tik matai Sartų apylinkių žmones, bet ir jauti jų nuotaikas. Štai nuoširdžiai į mus žvelgia dainininkė Ona Verzaitė - Klabienė. „Oi, Klaudijau, — sako seno ji, — tik tu šitaip gražiai mani ir gali „nufotigrafuoti". Arba su grauduliu žiūri į reprodukciją iš tėvų al bumo, girdi, jau ano dė dės nebėr... („Praeitis"), o čia pat „Dabai tis" — iš taigingos vestuves, kokių dar ne tik Baršėnai (Klau dijaus gimtasis kaimas), bet ir visos Kriaunos ne matė. .. Apibūdindamas savo parodą Klaudijus rašė: „Daugiau nieko nesakau, tegu nuotraukos šneka". Iš tiesų jos daug ką pa sako. Apie save ir savo autorių. Unė VIDUKLYTE
MUSŲ KALBA
MEDIKŲ ŠNEKAMOJI KALBA Medikų šnekamojoje kal boje daugiausia yra ne spe cifinių, tik medikams būdin gų klaidų, o tokių, kurias da ro <ir kitų sričių specialistai. Per paskaitas girdėti dar daug taisytinų dalykų. Pasitaiko hibridų — neigia mai kodifikuotų žodžių, tu rinčių iš kitų kalbų pasisko lintų darybos elementų. Tai dažniausiai priešdėlis da-: daeisim (=prieisim) iki io; nedaleisti ( = neleisti), kad ligonis; žmogus, daleiskim (=tarkim, sakykim), turi pa didintą (= padidėjusį) spau dimą; tai, daleiskim (=farkim, sakykim), senukai. Nevartotini lietuvių kalboje vertalai apystova, išsireikšti, išsireiškimas: labai svarbu apystovos (=aplinkybės), ku riose (=kuriomis) ligo
nis rasfas be są monės: kartais taip išsireiš kiame (=pasakome); netikęs išsireiškimas
(=pasakymas,
posakis). Verfalai yra nelie tuviškos reikšmės žodžių jun giniai: vožtuvo atsidarymas vyksta (=vožfuvas atsidaro); vyksta atsispindėjimas (=efsispindi) atlikti nuskausmi nimą (=nuskausminti). Daugiausia vartojama semantizmų — žodžių, kurie tam tikrame kontekste yra visai geri: abuojumas, išsi vystyti, nuimti, pašvęsti, se kantis, skaityti, statyti. 2odis
abuojumas reiškia „piktumas, nedorumas, įkyrumas, bjauru mas; atsiskleidžia daug abuojumo (=abejingumo) faktų; dėl abuojumo ( = abe jingumo) ir aplaidumo. Eilę vartojame, kai norim pasaky ti, kad yra vienas prie kilo esančių ar paskui vienas kitą einančių asmenų, reiškinių, daiktų linija, virtinė, pavyz džiui, pirmoji kėdžių eiiė teatre; prie kasos susidarė eilė. Eilė netinka tokiais at vejais: eilėje ( = kai kuriuose, daugelyje) respublikos ra jonų kūdikių mirtingumas di desnis; ar bereikia komen tuoti šį ir eilę (= nemaža, daug, daugelį) kitų atvejų; iškyla
visa
eilė
(=nemaža,
daug, keletas) diagnostikos galimybių; paveldim visą eilę ( = nemažai, daug, dalį, kele tą) požymių; pirmoj eilėj (=pirmiausia, visų pirma) diagnozuojamas plaučių už degimas. Žodžio išsivystyti nesakykime, kai turime gal voje, kad kas nors atsiranda, pasireiškia: seruminės ligos sindromas išsivysto (=atsiranda, pasireiškia) 6—7 die ną, jokių komplikacijų neiš sivystė (=neatsirado, nebu vo). Kartais pasakoma ir li gos istorijose parašoma: nu imti visi medikamentai, iš skyrus atropiną: nuimta herapinas. Vaistų nenuiminėjaire (nes niekas jų neuždeda), o paprasčiausiai nebeduodame,
Vilniaus stafybos kviečia studentus per vasaros atosto gas padirbėti. Norintieji dirbfi atvyksta į Universiteto komjaunimo ko mitetą (Centriniai rūmai, II aukštas) birželio 19 d. 19 vėl.
nebeskiriame, nebevartojame. Yra ir žodžių darybos ne tikslumų, daugiausia priesa gos -inis būdvardžių darybos klaidų. Geriau tinka nusako masis kilmininkas: gydytojinė ( = gydyfojų) klaida; poiiklinikiniame (=poliklinikų) dar be. Netaisyklingai vartojami linksniai: kažkur tai (=ksžkur) atsiranda pakitimai (=pakitimų); naudojama ^varto jama) daugiau vaistų bron chito gydymui (=bronchifui gydyti). Ypač neskiriama, kur tinka vietininkas, o kur ne: medicinos pagalba yra aukš tesniam lygy (=aukštesnio lygio, geresnė); penicilino, skysto novokaino tirpale (—tirpalu). Daroma klaidų, vartojant veiksmažodžių junginius su prielinksniu pas priklausymui žymėti: jūs pas jį (=jam) randate normalų spaudimą; ar nebuvo kitų susirgimų pas ligonį (=ar ligonis nebuvo sirgęs kitomis ligomis, ar neturėjo kitų susirgimų). Nesakykime jungtuko kad su bendratimi tikslo aplinky bės šalutiniuose sakiniuose: Kad išsiaiškinti (—kad išsi aiškintume) šį dalyką, turime: kiek daug vaizduotės reikia turėti, kad įsivaizduoti (=k«d įsivaizduotume, norint įsivaiz duoti).
PATARIMAI STUDENTAMS DERINK UŽSIĖMIMUS IR POILSĮ
Kada studentas ruošiasi eg zaminui, ištempti jį iaukan — sunku. Amžinai jis ko nors nespėja, amžinai jam trūksta laiko. Tačiau būdingiausias šio laikotarpio bruožas — studentai iki vidurnakčio ilgi na savo darbo dieną. Toks savo veiklos organizavimas ne tik mažina darbo aktyvu mą, menkina jo kokybę, bet ir reikalauja iš studento pa pildomų jėgų ir energijos. Dėl to teisingai suplanuota darbotvarkė čia turi di džiulę reikšmę. Dauguma studentų teišoūna lauke 25—35 minutes per dieną. Kiti taip taupo laiką, jog atsisako ir rytinių mankš tų. Tad kokia turi būti studen to dienotvarkė? Štai pa vyzdys: 6.55 — kėlimasis. 7.00—.7.20 — mankšta lau ke. 7.20—7.30 — prausimasis. 7.30— 8.00 — pusryčiai. 8.00—12.30 — mokymąsi-. 12.30— 13.00 — pasivaikš čiojimas lauke. 13.00—13.30 — pietūs. 13.30— 14.30 — pasivaikš čiojimas lauke. 14.30— 19.00 — mokyma sis. 19.00—20.30 — savarankiš ki sporto užsiėmimai arta Vaida MISEVICIO'Ė pasivaikščiojimas.
Gamtos fakulteto moks linė taryba, darbuotojai ir studentai nuoširdžiai užjaučia Augalų fizioloųijos ir mikrobioloqijos katedros docentę Janiną GRUODIENE dėl mylimos motinos mirties.
nekokia. Taigi įtemptų užsiėmimų metu privalu stengtis neper sitempti: tam didelę reikšmę turi ir pasivaikščiojimai gry name ore ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.
Gamtos fakulteto kolek tyvas užjaučia Zooloųilos katedros vyresnįjį dėsty toją Jurųį STAŠAITĮ dėl tėvelio mirties.
20.30—21.00 — vakariene. 21.00—22.30 — laisvalai kis. 22.30 — ruošimasis mie gui. Sudarant dienos režimą, reikia atkreipti dėmesį į pro tinės veiklos aktyvumo pe riodiškumą. Maksimaliausia ji iš ryto, Iki pusiaudienio, po fo (iki 17 vai.) pamažu krinta. Nuo 17 iki 21 vėl. seka naujas, protinės veiklos aktyvumo etapas, tačiau jis jau kur kas silpnesnis už pir mąjį. Žemiausias šios veiklos aktyvumas būna 2—4 vai. nakties. Yra studentų, kurie anksti ir greitai užmiega, taip pat lengvai prabunda („viever siai"). Jų darbo veiklos maksimumas apima ryto va landas. Kito tipo žmonės („pelėdos") gula vėliausiai, sunkiai užmiega ir keliasi. Jų derlingiausias darbymetis va kare. Todėl pirmiesiems patį sudėtingiausią darbą būtha atlikti iš ryto, o antriesiems — vakare. Sesijos metu privalu mie goti ne mažiau kaip 8 va landas. Miego nepakankamu mas gali sukelti neurozes. Galima numigti ir dieną — 30 minučių. Prieš miegą 1,5 —2 valandas patariama nesi mokyti. Kitaip galima per vargti: nebetekti miego, pra deda kamuoti galvos skaus mai. O iš ryto savijauta irgi
Gamtos fakulteto dar buotojai ir studentai reiš kia gilią užuojautą Bio chemijos ir biofizikos Ka tedros vedėjui docentui Benediktui JUODKAI dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko.
«Tapu0HHHC cryAeHTac» («CoBeTCxnū cryA«HT»). Opran napnoMa peKropara, KoiarreTa AAKCM, npo<j»oMa opAesos iHaMfm APy^Cu HapoAOB BnAsmoccKoro yBunepcneTa hm. Baztųaca KancyKaca Amt. CCP. Ha ahtobckom aasiKe.
Tpy^onoro
KpacHoro
UGDYK VALIĄ!..
Ruošdamasis egzaminui, viską pakartok 2—3 kartus. Tvirtesniam dalyko įsisavini mui būtina save valingai nu teikti. Jeigu žinios turi būti įtvirtintos per ilgesnį laiką, tai reikia keletą kartų kar toti, viską logiškai apjun giant. Didžiausia nauda, kai stu dijuojamą dalyką kartoji kas 15—20 minučių, po to kas 8—9 valandas, paskui kas 24 valandas. Naudinga viską kartoti anksti ryte. Patariama egzaminui ruoš tis grupėmis po 2—3 žmo nes. Šitaip studentai patikri na vienas kito žinias. Būtina panaudoti ir indivi dualias atmintines savybes: vieni geriau atsimena klausy dami, kiti — žiūrėdami, tre ti — tik matydami pavyz džius. Į egzaminą reikia ateiti tiksliai nustatytu laiku ir il gai nelūkuriuot prie duių. Tiesa, ištraukus bilietą, stu dento nervų įtampa pasiekia maksimumą, todėl prieš pra dedant ruoštis atsakinėti, rei kia pasėdėti 2—3 minutes ir nusiraminti. Pajutus, kad jaudinimasis (nervinimasis) praėjo, reikia susipažinti su bilieto turiniu, atidžiai per skaityti klausimus ir išsiaiš kinti jų esmę.
Medicinos ir Gydytojų tobulinimosi fakultetų de kanatai ir visuomeninės orųanizacijos nuoširdžiai užjaučia docentę Olqą RAČKAUSKIENE dėl tėvo mirties.
Tiražas 4500 | Jžs. Nr. 1601 | LV 14679 I
REDAKTORĖ Z. BESASPARYTĖ