VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIBNYiUTĖSI
Siame NUMERYJEt STUDENTŲ BŪRIAI PASITINKA VASARĄ
***
IŠ POEZIJOS SĄSIUVINIŲ LAUKIAME BUSIMŲJŲ STUDENTŲ VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. birželio 19 d.
*«* CHEMIKŲ FOTOPARODOS
EGZAMINĄ LAIKO TEISININKAI FOTO?A S AKOJIM A S
— Dar ne visi egzami ną laikė, tačiau matyti, kad studentai civilinę tei sę išmokę puikiai, — pa sakė docentas Pranas Vit kevičius, kai apsilankiau trečiakursių teisininkų eg zamine.
Šarūnas KUOKYS. Pramonės ekonomijos fakulteto ketvirto kur so studentas, Lenino stipendininkas. Fakul teto komjaunimo biu ro sekretorius, Univer siteto komjaunimo ko miteto narys, SSB pa rengiamojo štabo ko misaras. Neseniai Šarūnas bu vo apdovanotas meda liu „Už pasižymėjimą darbe".
Mačiau, kuklia šypsena priėmei bičiulių sveikini mus. Paskui buvo dar ne maža patapšnojimų ir gra žių žodžių, pasiekusių net respublikos spaudą, tik kažin ar iki Tavęs priar tėjusių. .. Sunku, saKei, paprastai kalbėti. Vadinasi, jauti svorį žodžių, pasakytų sau ir kitiems. Žinau, šiuokart nedaug šneki — lenkies knygos, juk sesija, kaip ir kiek vienam iš mūsų, padus svilina. Pamenu, kalbėjai, vien mokytis lengva. O koks tas lengvumas, kai fakulteto komjaunimo biuro sekretoriui visų mū sų darbų darbai turi įūpėti? Čia popierėliuose vien pliusų neužtenka: neapeisi nieko. Nebent save. Bet nedrįsi. Tiesa, kas veža, tam ir krauna. Tik, žinoma, tam, kas „veža" sąžiningai. „Pripratau dirbti su
POKALBIS,
TURĖJĘS
ĮVYKTI... PO
POKALBIO
Dvejetų kol kas nėra, o keturių studentų žinios jau įvertintos labai gerai. Puikiai atsakinėja ir Ri mas Jakucevičius — jis bus penktasis, kuriam do centas šiandien parašys penketą.
O už durų, koridoriuje, nekantriai laukia savo ei lės dar nelaikiusieji egza mino. Aiškinasi nesuspė tą pakankamai išmokti bi Vytauto KUDROTO lietų klausimą, varto už tekstas ir nuotraukos. rašus. ..
NIVERSITETO kieme gų dailininkų. Ne vieną va liai biržely vėl prisi karą tenka praleisti su jais. pildo varpo gausmo Kartais nepaprastai pavydžiu; — paskutinį karią kaip baigia stu Dailės institutą, išva dentai jais vaikšto diploman žiuoja kur ir pasineria į kū tai. Tokie jauni, gražūs... Pa rybos gelmes, mato, kaip po lydi juos akim: Tik gyve tepis po potepio gimsta pa nime neišduokite savęs, sa veikslai — jų darbo vaisiai. vo studentiškų svajųl" O tu žmogau ieškai, ieškai... O nepaprastai įdomu, kaip Gerai, jei tavo ieškojimai gi sekasi mūsų absolventams. duoda teigiamų rezultatų, bet Tokio smalsumo pagauta, vie juk kartais tenka suprasti, jog ną kartą nuspaudžiau skam darbas niekais nenuėjo butį prie VALDO RAZUMO, mūsų Universiteto absolven to, buvusio V. Kapsuko sti pendininko, durų. Jas atida rė neaukštas, smulkus vaiki, nukas ir maloniai pakvietė vidun. Prisipažinsiu, iš pra džių kiek sutrikau: vaizduo tėje mes visada susikuriame visai kitokį mokslininko pa veikslą: pagyvenęs, žilstelė jęs- . • — Taip dailininkui geriau. — Kaipgi sekasi tiems mū Jis savo pergyvenimus, jaus sų Universiteto absolven mus išlieja spalvomis, o tams? mokslininkui, sakyčiau, nėra tokių galimybių. Bet gal jie šelmiškai nusišypso: — O gi visai gerail Taip ir neišgyvena krizių? kitko jums pasisekė — aš ką — Kodėl... Tiesa, savęs tik grįžau iš futbolo varžy aš mokslininku vadinti dar bų. negaliu, — mąsto Vladas. — — Tai jūs ir futbolinin Ateitis parodys. Bet įsivaiz kas? ... — išplėčiau akis. duok, kiek jėgų reikia surasti, — Na, ką jūs... Tik insti jog atsikratytum tos minties, gaio. tute. Tai vis nuo Universite kad pažinimui nėra to laikų pamėgau... Bet, at Žmogus iš prigimties — dau maksimalis virai kalbant, taip geriausiai giau ar mažiau sužinoti atsipalaiduoji — užmiršti for tas: nori pasiekti, mules, kurios įkyriai lenda j viską. Ir staiga —nuolat rei galvą, kasdieninius rūpes kia save tikinti, jog tai ne čius. Susėdame erdviame kam įmanoma. .. Argi tai — ne baryje, akys sustoja ties di tradicija?... Bet surandi jėgų džiuliu paveikslu, pakabintu ir dirbi. „Savęs mokslininku dar ne ant sienos gal tai dar vienas pavadinti — ateitis neatskleistas Valdo talentas. galiu parodys... O tie trys išradi Valdas suprato mane: — Ne. .. Turiu daug drau mai, du moksliniai straipsniai
U
SU JUO EITUME Į KALNUS
žmonėmis". Gal todėl ir komisaro darbas VU pa ruošiamajame SSB štabe savas. Vėl — „sunku kal bėti paprastai". Iki šiol nebuvau girdė jusi apie studentų ekono minių mokslinių tyrimų laboratoriją Pramonės ekonomikos fakultete. Sa kai, ten mokaisi kruopš taus mokslo darbo, iš ten semies ir žmogiškos kant rybės. Tai iš ten sėkmė ateina — bendrų tyrimų su kur so drauge Nijole Purina -
lyte rezultatai, skaičiuoti, perskaičiuoti dvejus me tus, pasirodo, ne šiaip ko kie buvo: respublikos SMD apžiūrose veltui pir mųjų vietų nedalija. Ir šiaip nedalija niekas nieko dykai. Taigi tos krūvos Garbės, Pagyrimo raštų, knygų ir medalis už darbą. Tikrą, sąžiningą ir nuoširdų. Toks jau esi — jei dir bi, tai iš širdies.
Jolanta VARAPNICKAITE
sąjunginėje spaudoje ir fys — užsienio. Darbas mažai mokslo ištirtije cheminės fi zikos srityje.. • — O Universitetas.. . Ar prisimenate jį? Vėl šelmiška ugnelė blyks teli Valdo akyse: — žinomai Kas iš mūsų galėtų užmiršti studijų metus. Pirmoji sesija, studentiškos šventės... — Bet juk laisvo laiko ne taip daug jau ir likdavo. Bu vai pirmūnas... — bandau įgelti. — Iš kur tokia nuomonė apie pirmūnus kaip knygų graužikus) Nors, atvirai kal bant, laiko nedaug likdavo — buvau Chemijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos tarybos pirmininkas. Kažin, kaip jiems ten sekėsi? Stu. dentai neturėtų bijoti siųsti savo referatų j mokslo žur nalus. Juk dažniausiai tai juo se galima rasti didžiųjų at radimų užuomazgas. O ką man davė studijos Universi tete. .. Norą atkakliai dirbti. „Bet juk fu, Valdai, dar studentu būdamas, tuo pasi žymėjai. — Jo penketai buvo tikril — prisimena Valdo dėstytojas docentas P. KadziauSkas. — Juk kartais visko būna: at sakinėja per egzaminą pir mūnas nelabai gerai, galva, ji: „O gal jam kokia nelai mė, gal tik šio bilieto jis ne išmoko__ " ir parašai penke tą „avansu". Valdui neteko rašyti..." — Išmokė savarankiškumo. „ — Tai studentas buvo! — atsidūsta docentas P, Ka.
Nukelta į 4 psl.
Mūsų neetatinė korespon dentė Sonata KLEVINSKAITE kalbasi su Pramonės eko nomikos fakulteto in kurso studentėmis — „Tauro" ko misare Audrone Šidlauskaite žiūrime, kad nesikartotų tos agitbrigados susirinkimas Pir nariste. . . Aišku, keliese su kaip sakoma, ir scenariste Egidila Morkū- pačios klaidos, tos pačios te makursius suvienija, uždega galvotame, bendra idėja, ir tai labai pa griaučius. Dažniausiai būna mos. naite.
Ruošiamės vasarai
— Kaip jūs galvojate, kas lemia jūsų būrio agitbrigados pasirodymą. E.M.: — Kaip žinote, SSB „Tauras" agitbrigada jau treti metai sėkmingai pasiro do ne tik Universiteto stu dentų būrių koncertinių agitbrigadų apžiūroje, bet ir res publikiniuose konkursuose. Manau, kad fakultete labai giliai ir plačiai išsikeroio studentų būrių judėjimas. SSB formavimu, jų visuome nine — politine veikla labai rūpinasi fakulteto dekanatas, partinis biuras, komjaunimo biuras. Tuo pačiu daug dė mesio skiriama ir koncertinių agitbrigadų veiklai. Reikia pasakyti, kad formuojasi tra dicijos, kaupiasi patyrimas iš praeitų metų programų,
— Ar sunku suformuoti agitbrigadą? Ar priimate naujokų, o gal pasitenkinate tuo pačiu sąstatu? E. M.: — Ne, kasmet susi daro visiškai naujas kolekty vas iš „fuksų". Tikriausiai Įdomu, kokiu principu susi telkia nauja agitbrigada. Pri imame visus norinčius, daž nai tai būna 16—18 žmonių grupė. Žinoma, kartais svar besnes „roles" pasiūlome tiems, kurie jau anksčiau da lyvavo brigados programoje. Į pirmąją repeticiją susi renkame tiktai pašnekėti. Iš siaiškiname agitbrigados vaidmenj, reikšmę, jos tikslus, principus, aptariame ankstes nių metų programas, o taip pat išanalizuojame progra mos trūkumus. . Šis pirmas
LLKJS Vilniaus univer siteto komiteto SSB Pa rengiamojo laikotarpio štabas.
1. Pečkaitis Justinas — vadas, Suvalkijos zonos vadas. 2. Kliokys Šarūnas — komisaras, Suvalkijos zo nos komisaras. 3. Kiaulakis Kazys — inžinierius, Suvalkijos zo nos inžinierius. 4. Laurikėnas Kęstutis — vyriausiasis gydytojas, Suvalkijos zonos vyriau siasis komisaras.
deda dirbti per repeticijas. — Čia paminėjote apie agitbrigadų programos prin cipus. Gal galėtumėte apie kuri iš jų trumpai papasa koti? A. Š.: — Pats svarbiausias principas — formuoti smagią vientisą programą. Svarbiau sieji jos reikalavimai maž daug tokie: siekiame. Kad visi dalyvaujantys visą laiką būtų scenoje, kad veiksmas būtų vientisas. Ir visą laiką neužmirštame glaustumo, koncentruotumo. — Egidija, girdėjau, kad jūs nuolatinė agitbrigados scenariste. Ar jūs viena ra šote scenarijų, o kiti jį tik atlieka? E. M.: — Ne, ne, taip vi sai nėra. Ir kokia aš ten sce
taip — kol sėdi namie ir ra šai, atrodo labai juokinga, įdomu, o scenoje — jokio efekto. Tenka scenarijų kele tą kartų perdirbinėti, keisti. Dažniausiai tai daro visa bri gada per repeticijas. Siūlo, atmeta, dažnai užverda karšti ginčai, kiekvienas gina savo idėją. Per repeticijas tikrai daug naujų minčių gimsta; kaip sakoma — kuo daugiau galvų, tuo daugiau idėjų... Viena aš scenarijaus tikrai neparašyčiau. Siekiame išraiškos origina lumo, kad žiūrovai įprastą problemėlę galėtume nu šviesti kitaip, negu jis įpratęs matyti. Tuo atkreipiamas dė mesys. pasireiškia didesnis agitacijos efektas. — Kokias problemas dau
giausia mėgstate gvildenti? A. Š.: — Aišku, arčiausiai prie širdies studentų gyveni mo akimirkos. Stengiamės parodyti smulkias blogybes, kurių, deja, studentiškame gyvenime yra gana daug. Juk iš mažų problemėlių su sidaro didelės problemos. — Ar sunku dirbti su nauju agitbrigados sąstatu? E. M.: — Aišku, nelengva. Vis dėlto tai fuksai, kol ap sipranta, kol išaiškini, ką reikia daryti, ko ne... Buvo pasiūlymas sukurti nuolatinį sąstatą, bet šią mintį atmetė me. Juk jau anksčiau minė jau, kad mūsų tikslas — ma siškumas. — Ir paskutinis klausimas, gal kiek nekuklus: ar tikėjotės pergalės per šią apžiū rą? Universiteto komjauni A. Š.: — Tiesą pasakius — taip, bent jau pagiriamąjį mo komitetas ir „Tarybi žodį išgirsti. Būtų apmaudu, nio studento" redakcija jeigu mus apviltų trejų metų skelbia rašinio ir foto praktika... nuotraukos konkursą, skir — Labai dėkoju už pokal tą VU studentų būrių bį. judėjimo 25-mečiui, tema
Dėmesio! Konkursas!
RESPUBLIKOS APŽIŪROJE — II VIETA
Gegužės mėnesį įvyko respublikos moksleivių ir stu dentų būrių koncertinių brigadų apžiūra. Mūsų Universi tetui atstovavo Pramonės ekonomikos fakulteto studentų būrys „Tauras". Jau kelinti melai, įpratome matyti šį būrį pirmaujant]. Ir ne tik koncertinių brigadų pasirodymuose. Aukštųjų mokyklų koncertinių brigadų pasirodymas su kėlė dideliu diskusijų tiek per patį konkursą, tiek svars tant rezultatus žiuri komisijos posėdyje. Ypač iš kitų aukštųjų mokyklų, dalyvavusių pasirodyme, išsiskyrė VISI, KPI ir mūsų Universiteto studentų pasiro dymai. Kitų keturių aukštųjų mokyklų koncertinės briga dos nesukėlė nei žiuri, nei žiūrovų susidomėjimo. Vuų pasirodymuose kartojosi tos pačios temos: nėra statybinių medžiagų, studentai be darbo, studentai geria „rašaią' nenori važiuoti į SSB, ieško įvairiais keliais „šiltų viete lių" ir t. t. Suprantama, tos temos dar yra aktualios, reikia išjuokti panašius dalykus, stengtis juos išgyvendinti, tačiau Kas per daug, tas nesveika. Toliau kalbant apie respublikinę apžiūrą norėtųsi poią žodžių pasakyti apie VISI, KPI ir Universiteto atstovų pa sirodymus. Jeigu tiek VISI, tiek KPI pasirodymai (abi lai mėjo I vietą) buvo pagrįstas rok operos pagrindu (VISI brigados pagrindą sudarė garsiojo „Šiupinio" dayviai. Ro do savo programą pagal filmą „Velnio nuotaka"), tai mūsų „Tauras", šiemet respublikinėje apžiūroje užėmęs antrąją vietą, parodo tikrai studentišką, linksmą, kompaktišką, duodančią pakankamai daug informacijos, nenusibodusią programą, kuri žiūrovą priverčia sukaupti dėmesį, stengt'S nepraleisti detalių. V. ELINSKAS Respublikinės SSB koncertini" hrigadų apžiūros žiuri komisijos narys
I. TIKSLAS . Suaktyvinti Vilniaus universiteto studentų veiklą stu dentų būriuose, padidinti šios veikios ekonomini efeKt-,vumą, kovoti už aukštą darbo kokybę, pagerinti agitacin(propagandinį, kultūrinį, Sportinį, šefavimo darbą. II. DALYVIAI . Socialistiniame lenktyniavime dalyvauja visi VU ■ studen tų būriai. Lenktyniavimą organizuoja būrių štabai. III. LAIKAS Lenktyniavimas vyksta dviem etapais: I etapas — parengiamasis laikotarpis, II etapas — darbo laikotarpis. Organizacinis komitetas lenktyniavimo rezultatus paskel bia spalio mėnesį per Universiteto SSB vakarą. IV. VERTINIMO KRITERIJAI
SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO TARP VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ BURIŲ, SKIRTO TSKP XXVI SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮGYVENDINIMUI,
NUOSTATAI
3. Būrių darbas šefuojant pionierių stovyklas, organi zuojant pionierių stovyklas-palydovus, vaikų būrelius — iki 5 balų. 4. Kaimo mokyklų šefavimas — iki 8 balų. 5. Sporto aikštelių, stadionų, maudymosi vietų įrengi mais — iki 5 balų. 6. Sportinis darbas. PDG normų laikymas būriuose kai tų su vietos gyventojais. Mažųjų olimpiadų organizavimas Organizacinis bei visuomeninis darbas parengiamuoju — iki 5 balų laikotarpiu. 7. Darbas konsultaciniuose punktuose, proforientavimas 1. Darbo patirties kaupimas ir analizavimas, SSB judėji mo propagavimas respublikinėje spaudoje, „Tarybiniame, — iki 5 balų. ■■ 8; Istorinių revoliucinių vietų, paminklų priežiūra — studente" ir fakulteto sieninėje spaudoje, susirinkimuose, iki 3 balų. vakaruose — iki 8 balų. 9. Karo, revoliucijos veteranų ir jų šeimų šefavimas — 2. Pasiruošimas propagandiniam darbui (būryje turi būti iki 5 balų. parengti 3—4 lektoriai ir mažiausiai 4 paskaitų medžiaga) 10. Masinių renginių, festivalių, sąskrydžių organizau— iki 3 balų. mas — iki 10 balų. 3. Būrių vadų bei komisarų pasiruošimas (pagal atesta 11. Būrių koncertinė veikla — iki 8 balų. cijos rezultatus — iki 3 balų. Jei vadas ar komisaras ne Papildomi balai skiriami už prizines vietas zoniniame gauna atestacijos pirmą kartą — 5 balai. sąskrydyje: 4. Ikimokyklinių vaikų įstaigų šefavimas — iki 5 balų. 5. Koncertinių brigadų ruošimas. Už prizines vietas šioje I vieta— .15 balų, apžiūroje skiriami: II vieta — 10 balų, • • ■ I vieta — 6 balai, ’ III vieta — 5 balai. II vieta — 4 balai, 12. Už drausmės laužymą būryje, alkoholinių gėrimų III vieta — 2 balai. vartojimą, saugumo technikos, maudymosi taisyklių pažei Už nedalyvavimą apžiūroje — 5" balai. dimą — iki 10 balų už kiekvieną faktą. Už grupinį nusi 6. Būrių atributikos paruošimas (vėliavos, Ženkliukas, žengimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 3 žmonės — iki emblemos, gairelės) — iki 5 balų. • - ■■■>- — 20 balų. Visuomeninis darbas būrių gamybinės veiklos lalkotar-1 13. Stovyklos sutvarkymas ir apipavidalinimas: piu. ’a) Tabaii gerai — 10 balų, 1. Socialistinio lenktyniavimo būryje propagavimas ir ■ b) gerai — 7 balai, organizavimas — iki 10 balų. c) patenki nbrtiai —12 34563 balai, 2. Spartuoliško darbo dienų organizavimas, jų idė|inisd) blogai — iki 5 balų. politinis kryptingumas, savalaikis uždirbtų lėšų pervedi Gamybinis darbas parengiamuoju laikotarpiu. mas — iki 10 balų. 1; Pfofesinip paruošimo organizavimas, |o savalaikišku mas ir kokybė — iki 5 balų. Už kiekvieną neįvykdytą plano % —1 balą. Planas 2. Darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklių mo apskaičiuojamas padauginus vidutinį būrio nario dienos kymo, visuomeninių saugumo technikos inspektorių pa ko uždarbį iš vidutinio būrio narių skaičiaus.
„Trečiasis semestras". Kviečiame dalyvauti vi sus, dirbančius trečiojo semestro statybose bei kolūkių talkose. Rašiniai gali būti {vai rių žanrų ir apimties. Fo tonuotraukų formatas — 13X18. Geriausi darbai bus spausdinami „Tarybinia me studente" ir premijuoami; organizuosime ge riausių nuotraukų fotoparodą. I vieta — kelionė į už sieni su tarptautiniu SSB. II ir III vietos — Gar bės raštai ir vertingos do vanos. Rašinius ir nuotraukas su negatyvais), nurodę savo pavardę, vardą, fa kultetą, kursą ir specialy bę, pateikite adresu: Uni versiteto 3, „Tarybinio studento" redakcija (CR, III aukštas, 55 kamb.), konkursui „Trečiasis se mestras". LLKJS Universiteto komitetas „Tarybinio studento" redakcija Universiteto SSB štabas
šimo savalaikiškumas ir kokybė — iki 10 balų. 3. Būrio vado darbas su priimančia organizacija — iki 3 balų. 4. Būrio formavimo plano vykdymas .—. po —2 balus už kiekvieną neįvykdytą %. 5. Už talkų organizavimą — iki 5 balų. Gamybinė veikla darbo laikotarpiu.
1. Už gamybinės programos įvykdymą — 50 balų. Vir šijant gamybos programą, skiriama papildomai iki 20 ba lų. Neįvykdžius programos — po —1 balą už kiekvieną neįvykdytą plano %. 2. Darbų atlikimo kokybė. Už būrio pastatytam objektui suteiktą „Studentišką kokybės ženklą" — 10 balų. 3. Už racionalizacinių pasiūlymų įdiegimą — iki 5 balų už kiekvieną pasiūlymą, atsižvelgiant į ekonominį efekty vumą. 4. Pažangių darbo metodų taikymas — iki 10 balų. 5. Už vaizdinę agitaciją darbo objekte ir saugumo tech nikos taisyklių propagavimą — iki 5 balų. Medicinos aptarnavimas parengiamuoju laikotarpiu.
1. Sveikatos patikrinimo savalaikiškumas ir kokybė — iki 5 balų. Už sveikatos patikrinimo tvarkos bei grafiko nesilaikymą — iki —5 balų 2. Sanitarinio aktyvo, plaukymo instruktorių, virėjų ruo šimas būryje — iki 5 balų. Medicinos aptarnavimas darbo laikotarpiu.
1. Stovyklos sanitarinis-higieninis stovis: a) labai gerai — 7 balai. b) gerai — 5 balai, c) patenkinamai — 3 balai. 2. Sarūtarinių higieninių normų nesilaikymas: a) sanitarinės epidemiologinės tarnybos, respublikinio, zoninių SSB štabų darbuotojų pastabos būrio medicinos žurnale apie sanitarinių higieninių normų pažeidimą — po —1 balą už kiekvieną faktą. b) nurodytų trūkumų nesavalaikis sutvarkymas — iKi —3 balų, c) stovyklos uždarymas dėl nejjatenkinamo sanitariniohigieninio stovio — iki —5 balų.
V. APDOVANOJIMAS 1. Pirmąją vietą iškovojęs būrys apdovanojamas perei namuoju prizu, Rektoriaus Garbės raštu ir ekskursija į Leningradą. 2. Antrąją vietą užėmęs būrys apdovanojamas LLKJS VU komiteto Garbės raštu ir ekskursija į Kijevą. 3. Trečiąją vietą iškovojęs būrys apdovanojamas LLKJS VU komiteto Garbės raštu ir ekskursija i Rygą.
GERAS DARBAS SKIRIAMAS ŽMONĖMS... Ką galvoti, kaip elgtis, kai susiduri su kūryba, kur dar nedalyvauja žodis, kur auto riaus ranką vedžioja didelis noras rąžyti, bet pačiame raJymo procese dar nedaly vauja nei intuicija, nei sąmo ningesnė etinė, estetinė nuo stata, — būtini poetinės kū rybos palydovai! Atmesti, pa neigti tuos eilėraščius! Išreikšti viltį, kad šiuos pirmus bandymus pratęs tolesni ieš kojimai, papildys vaisinges nės pastangos! Ir viena, ir kita dažnai sutinkame res publikinėje periodikoje, tie pristatymai, kaip ir patys ei lėraščiai, kritikuojami, net svarstomi oficialiose instan cijose, o rezultatų jokių... Po poros savaičių — vėl to kie patys eilėraščiai, toks pat palydimasis žodis... Susidu riame su savotiška liaudies kūrybos atmaina, kuri pra šosi įteisinama, įvardinama. Net reiklusis entuziastas Mar celijus Martinaitis, argumen tuotai įrodęs, kad liaudies poezijos negali būti, kad jai egzistuoti nėra pagrindo, ima ir neilgai trukus „Švytury", paskui „Poezijos pavasary" pristato E. Pimpytę... Toks prieštaravimas, matyt, pagim dytas būtinybės. Juk išties yra skaitytojų, kurįe labiau skaito rajoniniame laikraštyje spausdinamus eilėraščius ne gu poetų knygas... Pagaliau beveik kiekviename kurse yra esama bent po vieną gita ristą, kuris atlieka savo kū rybos dainas; ir jo klauso, net kvapą sulaikę, juo žavi masi, jo kūrybos vardan sukrauname daugiausia mer giškų aukų. Ir su tuo tenka taikytis. Vertini tuos eilėraščius, matyt, reikia kaip gražias žmogiškas pastan gas, kaip kiekvieną nuoširdų darbą, bet, žinoma, tik tol, kol žmogiškų intencijų neuž gožia niekuo nepateisintos pretenzijos, didelės ambici jos, jau nebe žmogiška, bet literatūrine kova už savo ei lėraščius, kai išties dar nėra ir ko ginti... Apskritai net ir talentingam poetui sunkiausia yra — išvis nerašyti, kiek mes skaitome eilėraščių, pa rašytų „moraliniam poeto statusui" skatinant... Tai, kad „Tarybinis studen
tas" greta literatūrinių pus lapių ima rengti naują sky relį „Iš poezijos sąsiuvinių", matyt, irgi dėsninga. Literatų būrelyje kiekvienam keliami jau daugmaž bendraliteratūriniai reikalavimai, ir žmogui, išvis neturinčiam pretenzijų į „didžiąją" literatūrą, ten išsakyti priekaištai visų pirma nereikalingi, o jo atžvilgiu — ir neteisingi. Iš šį kartą spausdintų autorių išsiskirtų gal tik gamtininkas Valdas Sasnauskas, Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos narys, ku riam įsijungti į literatų būre lį dėl įvairių priežasčių būtų ne pro šalį... Jo ir kūryba labiausiai sukaupta, linkusi į apibendrinimą, nors ir gero kai apkritusi abstrakcijų, sau sų loginių išprotavimų „šerkš nu". Fiziko trečiakursio Val do Laučio eilėraščius galėtu me suprasti kaip būdą iš reikšti savo žmogiškumui, o kūrybos patį aktą — kaip paprasčiausios žmogiškos at ramos ieškojimą. Jurgio Pekarskio kūryba, gerai žino ma žurnalistikos specialybės studentams, gali būti supran tama kaip bandymas suprasti savo paties, kaip žmo gaus, gilesnes puses. Beje, šis autorius bene labiausiai bus priartėjęs prie šiandie ninės jaunųjų poezijos lauko; į savo kūrybą jis bando įjungti ir žodžio sudėtingesnę semantiką, nors tam papras čiausiai pristinga kalbos jaus, mo. Lankantis rajonuose teko girdėti įtikinimų paaiškinimų kam reikalinga literatūrinė „saviveikla". Visur reikia rengti minėjimus, šventes, o pasikviesti tikrą poetą iš Vil niaus ūkiui ar organizaci jai juk pinigus kainuoja. Tad ir verčiamasi savomis jėgo mis. .. Gal ir taip. Bet gal. būt ne tik svarbu, kaip pava dinsime tokią kūrybą — liaidies kūrybos atmaina ar li teratūrine „saviveikla", ar dar kaip kitaip — svarbu, kad kiekvienas geras žmo gaus darbas skirtas kitiems, o ne sau. Taigi ir nuoširdų ei lėraštį tegu perskaito bendra amžis ir bendramintis. To šiems eilėraščiams visiškai už tenka. Tuo labiau, kad jau pradėta tokią poeziją leisti ir knygomis.. Valdas KUKULAS
Laukiame busimųjų studentu Praeitą trečiadienį pen kiasdešimt šeši stojantie ji į lietuvių kalbos ir lite ratūros specialybės ne akivaizdinį skyrių laikė pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros (raštu) egzami ną. Skelbiamos temos. J. Janonio lyrika, J. Grušo dramos „Herkus Mantas" herojai .nūdienos rašyto jai. .. Po kelių rimties ir susi
kaupimo valandų buvo vertinami stojančiųjų dar bai. Tik trys busimieji studentai gavo penketą, dvidešimt septyni — ket vertą. Buvo ir nepatenki namų pažymių — irgi trys. Dar liko keli egzaminai. Tad sėkmės, Jums, būsimieji studentai! Rūta JANKUTĖ V. KUNDROTO nuo traukos.
Valdas SASNAUSKAS, . GF III kursas
IŠ POEZIJOS
Nuo sienų moja Rausvais sietynų Atšvaitais.
Iš miniatiūrų poemos
,ŽYDINTIS KRAUJAS“ 1 į mano širdj beržo kraujas teka jo sustabdyti niekaip niekaip negaliu. Vardų palaimintų ir prakeiktų netekęs ?ri'S lūpų taurę nuoskaudos keliu. 8lanki šviesa kur eiti nesinori kur veidai sugrubę lyg šaltos kaukės veda praeitin. Greičiau numest greičiau palikti seną rūbą <rd meilė šviestų mums skaisti. 2 Kas spės pamiršti Kas spės išmokti y Ką spės prakeikti, O jų kartais — Gyvi paveikslai
Kas spės iš naujo Takuos užželti, Kas spės išeiti Labai laiku — Tik tu man deki Per kraujo šaltį, Nors kartais degli Bus taip sunku. 3 Mes kiekvienas turim savo gylį Kur daug meilės, džiaugsmo, šilumos. Susižeidę — leidžiamės — užgijam Po žiemos.
Mes kiekvienas tarsi žemės grūdas Jau pasėtas ir pradėjęs dygt. Širdimi prie juodžemio prigludęs Atsigulęs lauko vidury. Susilieję nežinosim kuo panašūs Atsiskyrę, kuo skirtingi nežinosime, deja Augsime ir gražūs, ir negražūs Akmenų nusėtam kelyje.
Valdas LAUČYS FF III kursas Geltoni, raudoni, rudi
-AUKIMAS Aš laukiu tavęs. Kaip suaižėjus žemė Laukia lietaus po Sausros, Kaip medžiai Jurgis PEKARSKU, Pavasario triukšmo IF I kursas Ir paukščių klegesio Laukia... ELEGIJA TRUMPAM Atėjai, O mano laukimas paliko VAIKYSTĖS SUGR|ŽIMUI Dar didesnis Ir graudžiai geliantis Širdį — Rodos aš tik vakar išėjau. Tai buvo Kad sapnuos ir vėl sugrįžčiau... Tavo meilės laukimas. Rodos aš tik vakar palikau Namus lyg lemties skaudžią rykštę... Nepaprastai skaidrus ir il gesingas pasaulis atsiveria — Dabar ir vėl ilgiuos visų, vaiko siela ir paukščio akys. Kurie savais keliais praėjo... Prabilta anksti suaugusio vai Žinau, ir aš kažkur tarp jų ko balsu — gal tai rimtumas esu — ir susikaupimas, teisė pa Tam siautulingame jaunystės žvelgti į pasaulį naiviai ir vėjy-------------------------------------kartu filosofiškai. Vaizdai — spalvingi ir ra. MANO MEILĖS FIESTA mūs — atsinešti iš vaikystės, kada stebima neskubant ir I įdėmiai, kai išsaugoma viskas nešuosi talismaną su savim — nuotaika, kontūrai, kvapas. Eilėraščiuose daug šviesos, tuo nesibaigiančiu keliu žydėjimo, skambesio. „Ar ne per audrą jūrą per žaibus viskas šviesa!" Pasaulis dar tyras ir skambantis, jame „žo nesmerk žmogau — esu džių spalvynas ir eilėraščio toks — akmuo džiaugsmas dar lengvas vi vidukely strigęs nepajudinsi — siems". Visas pasaulis — tė surikus viškė, namai, artimi žmonės akmuo ant žemės — šiltas, guodžiantis. Neatsitiktinis knygos pa. kelio — — — — — — —
FONOTEKOS
Krenta lapai į praeitį
Tarsi diena po dienos.
Atrodo surinktum visus Ir laikytum glėby,
Bet pasiimi Vieną ar kitą — Tą, kuris pats gražiausias.
Ir saugai širdy
Lyg praėjusią nuostabią dieną.
„NORIU PAKLAUSTI!" kur dramatizmo šaltinis.
(Perskaičius D. Dubickaitės knygą). vadinimas. Nuojauta apie pasaulį, anapus vaikystės ri bų, apie naują savęs pačios atradimą, verčia nerimauti. Jis nerimas jaučiamas visur — linijoje, spalvoje, žody, je („kaip artėja, kaip lekia aiškumas — vis įspėti ta vęs"). Ramybė virsta skaidriu liūdesiu. Nuojautos, spalvos virptelėjimas, liūdesys — ro dos, neskausmingas brendi mas. Ir nuolatinis ieškojimas „savo vienintelės spalvos". Vaikystė vis tolsta. Ateities pasaulis nepažįstamas. Būti šalia ir jau ilgėtis — štai
Klausti reikia. Apie viską. Apie pasaulį. Kad galėtum nors „spėti — ką reiškia žolės džiugesys...", padėti gyventi, mokyti meilės, vil ties. Jau vien savo buvimu daryti pasaulį švelnesnį. Iš vaduoti nuo vienatvės — šil tu žodžiu. Nugalėti savo liū desį. Kaip tai padaryti, kai viskas be galo brangu — kai siela mato daugiau, negu gali pasakyti. Kaip tave apibūdinti — svajingas mažas ir liūdnas di delis pasauli! Kad esi tikras ir nemeluotas! Kad švieti tarp žodžių, jeigu tave slepia! Kad tik tas, kuris matė gie dantį paukštį, niekada neiš drįso jo nubaidyti!.. Birutė JONUJKAITė
NAUJIENOS certuose
Mūsų pirmoji Neverta, matyt, ir dis kutuoti, jog naujoji (ir pirmoji) Universiteto folk lorinio ansamblio (meno vadovė Z. Kelmickaitė) plokštelė „Lietuva — dai nų kraštas" tikrai atspin di savo pavadinimą. Per dvidešimt plokštelėje įra šytų vokalinių bei instru mentinių kūrinių yra at keliavę iš įvairių respub likos kampelių ir skirtin gų ansamblio kūrybos lai kotarpių. Čia įtraukti bu vusių ansamblio vadovių muzikologių A. Ragevi čienės, L. Burkšaltienės sudarytų programų kūri niai arba kitaip tariant jų „restauracija“ klausy tojui padeda susikurti bendrą ansamblio kūrybi nės veiklos vaizdą. Plokštelė taip pat mar ga žanrais bei jų atliki mu. Miela klausytis kon
pamėgtų, šiaip išsiilgtų žemaitiškų dau giabalsių dainų, kurias vienodai, kaip ir rytų aukštaičių dainas („OI siunta siunta" ir „Praauša deneia"), puikiai veda dainininkė Janina Bukantaitė. Raiškumu ir subtiliais niuansais individualizuo tos Daivos Cepaitytės ir Rūtos Statkutės atlieka mos dzūkų dainos („Upela čirvontėla", „Oi an kalno"); Žaismingos sfipuoklinės dainos (daini ninkės Irena Mataitytė, Audronė Kazlauskaitė, Julija Turčinavičiūtė, Rū ta Kaminskaitė) irgi žavi klausytoją. Džiugu, jog ansamblio dalyviai geba perteikti ne tik atskirų Lietuvos regionų dialektą, bet ir spalvingas nuotaikas. Plokštelėje nemaža in strumentinės muzikos (in strumentinės grupės va dovas A. Karaška). įdo mu, kad kūriniai atlieka mi vien kaimo darbo in strumentais. Štai, pavyz
džiui, šiaudo birbynes muzikantams Algiui Piltnikui ir Arvydui Karaškai („Raliavimas šiaudo birbynėmis“) padirbo žinomas liaudies meistras uteniškis Stasys Karanauskas. O giedrai nuleikiantys „Paukščių balsų pamėgdžiojimai", pasirodo, atliekami paprasčiausiais liaudies keramikių I. Rutkauskaitės, J. Baranauskienės, I. Vilimaitės, A. Stungurienės sukurtais molinukais.
Taigi gera dūšia išklausęs visą ansamblio plokštelę, pasigendi tik vieno kito pasakotojo, (o iš tikrųjų K. Jonušo ir A. Laurinkevičiaus), gražiai paminėto filologijos kandidato N. Vėliaus parašytoje anotacijoje. Gaila tik, kad jiems čia vietos neužteko (gal tai ir nebūtų pakenkę plokštelei tokiu dainingu pavadinimu)...
Jolanta VARAPNICKAfTĖ
Musų tradicijos Nedidelę Chemijos takui, teto skaityklą, giliai pasi slėpusią tarp painių korido rių, fotomėgėjai pavertė fotogalerija, kurioje viena kitą keičia fotodarbų ekspozicijos. Studentų kūrybine iniciatyva žios parodėlės tapo gera pro ga pradedantiems fotogra fams pateikti savo darbus platesniam žiūrovų ratui, nes fakultete netrūksta nei foto meno gerbėjų, nei fotog'ifų. Šie jau pasiekė gana neblo gų rezultatų. Po dvi parodas jau surengė V. Kilius ir E.
Vareikis, debiutavo savitą veidą turįs A. Brukštus. E. Vareikis mėgsta ekspe rimentuoti, žiūrovą šokiruoja neįprastais rakursais, plačiai naudoja specialius fotografijos triukus — fotografiką, pseudoiliustraciją. V. Kiliui arti mesni tradiciniai fotografijos metodai, o A. Brukštą kole gos vadina fotopoetu. Sis žo dis taikliai apibūdina auto riaus sugebėjimą nedidelia me nuotraukos formate sutal pinti galingą emocinį užtaisą. Reikia tikėtis, kad ir palikę
PATARIMAI STUDENTAMS
MAITINKIS me ore. Per tą laiką orga nizmas pailsi, atsiranda Pusiaudienis. Stu apetitas. Vakarienė turi dentų bendrabutis būti ne vėliau kainp 21 — Jonai, eime j valandą. valgyklą. Maitinimosi racioną to — Nėr kada. mis dienomis galite padi — Žinau, jog :iėr dinti baltymais, riebalais, kada. O kada gi pa cukrumi, fosfatais, A, B ir skutinį kartą norma C vitaminais. Todėl pata liai pietavai? riame daugiau naudoti — Nepamenu. pieno produktų — pieno, — O aš einu. varškės, grietinės, grieti — Atnešk kelis nėlės, sviesto ir t. t. pyragėlius su mėsa, Intensyviai smegenų gerai? veiklai palaikyti didelę turi fosfatai, ku Na, ką daryti su tais reikšmę rių yra kepenėlėse, sūry studentais? Kaip dažnai je, kiaušinio trinyje. Šiuo jie visai nekreipia dėme sio į maitinimąsi. O ypač metu organizmas reika per sesiją, kai energija ir lauja daugiau angliavan denių dėl to per dieną racionalus maistas labai reikalingi darbo pajėgu galima sunaudoti iki 100 g cukraus. mui palaikyti. Iš vitaminų labiausiai Reikia valgyti ne ma žiau kaip 3 kartus per reikalingi A ir B grupių dieną. Pusryčiai turi būti vitaminai, gerai veikian sotūs ir kaloringi, suda tys centrinę nervų sistemą rantys 30% viso paros ir akis. Šių vitaminų yra vi maisto, pietūs — 45% ir vakarienė — 25%. Pietau suose augalinės kilmės ti geriausia po 15—20 at produktuose, taip pat pie likus įtemptą darbą. Tą ne, kiaušiniuose ir Kt. laiką reikia panaudoti Jo nemaža serbentuose, pasivaikščiojimui gryna obuoliuose, citrinose, čes TINKAMAI
SU JUO EITUME Į KALNUS Atkelta Iš 1 psl. dziauskas. — Tikrinti jo la boratorinių darbų sąsiuvinį ir netyčia atverti keletą iapų į priekį — ten jau nauji ap skaičiavimai, formulių išveda mai, schemos tų dalykų, kurių studentams dar ir neaiški nai. .." — Labai pravertė įgytos žinios, bet ir pačiam padir bėti, baigus Universitetą, te ko labai nedaug: studijų me tais mažai teko susidurti su chemine fizika. Tiesa, dabar vis dažniau ateina į galvą mintis, kad būtų neblogai pa gilinti ir matematikos, fizikos žinias. .. „Prisimenu, — pasakoja docentas P. Kadziauskas, — ateinu kartą anksti rytą j la boratoriją, žiūriu — V ildas sėdi jau čia. — Kaip tu taip anksti alė jai? — Tai aš čia nakvojau. . . Universitetą, vaikinai nepa E. VAREIKIS. Portretas. — Valdas nuleido galvą. mirš fotografijos, o Chemi Kontrastinė versija. — Kaipl? Juk tai griežtai jos fakultete netruks naujos tradicijos tęsėjų. A. BRUKSTUS. Iš cik diaudžiama,.. — Dėstytojau, kad man V. VAKARIS lo „Dainų šventė-80".
jau taip susiklostė. Pradė jau bandymą — norėjau su žinoti išeigos cheminę sudė tį. O reakcija užsitęsė, bat. gėsi tik trečią valandą nak ties. Kol viską sutvarkiau, ir rytas atėjo.. . O juk Valdas galėjo pa prasčiausiai užsukti rankenėlę, ir reakcija būtų pasibaigusi. Tiesa, tikslių jos rezultatų ne būtų galima žinoti...“ .. .Darbas Biofizikos tyri mo institute man pa tinka. Rugpjūčio mėnesj žadu Maskvoj ginti kandidatinę disertaciją, o paskui — ma tysim. . . — O Biofizikos tyrimo in stitute gimė dar vienas Val do išradimas — prisipažino jo „šefas" Kulys. — Kiek jų dar prieš akis. Tiesa, gyve nimas pilnas paradoksų — daug kas neišlaiko sekinančio mokslinio darbo įtampos: pas mus nėra darbo valan dų, išganingos mintys gims, ta, atkakliai ieškant. Dažnas pasirenka lengvesnį, labiau apmokamą darbą. Bet aš tikiu, Valdas nepa sielgs taip. Man teko daug keliauti. Kartais susiklosto tokios aplinkybės, kada pa matai žmogų tokį, koks jis yra iš tikrųjų. į kalnus kopia patys geriausi, išradingiausi, drąsiausi. Aš eičiau su Val du. . . Alma MERKYTE
nakuose, svogūnuose ir kitose daržovėse bei vai siuose. S. POLIJEVSKIS Profesorius, medicinos daktaras AR ŽINAI, KAD PER SESIJĄ... .. .studento darbo veik la suintensyvėja 85— 100%, o darbo diena pa ilgėja nuo 11 iki 13 va landų. .. .studento širdies tvinksniai sulėtėja nuo 8 iki 12 tvinksnių per mi nutę, o fizinis darbo pajė gumas tebūna 20—40%. .. .laikant egzaminą stu dentų širdies tvinksniai per minutę kartais siekia nuo 136 iki 144. .. .ištyrus 100 studentų paaiškėjo, kad prieš egza miną 81 ir jų jautė labai didelę emocinę įtampą, o 19 — blogai miegojo. Po egzamino 28 jautėsi labai pavargę, 21 skaudėjo gal vą, o 18 buvo mieguisti (norėjo miego). .. .kaip taisyklė, ruo šiantis ketvirtam egzami nui, daugeliui studentų pasireiškia didelio nuo vargio požymiai, kurie iškart po sesijos nepraei na.
SPARTAKIADA BAIGĖSI Baigėsi beveik tris mėne sius trukusi Universiteto dės tytojų spartakiada tarp fa kultetų. Šių metų spartakiada buvo pati masiškiausia: joje dalyvavo 12 fakultetų, o taip pat Administracijos, Fizinio auklėjimo ir Karinės katedros rinktinės. Spartakiados pro gramoje buvo 7 sporto ša kos: krepšinis, tinklinis, šach matai, šaškės, stalo tenisas, plaukimas ir šaudymas. Tad apie viską iš eilės. Jau iš pat pradžių paaiškė jo, kad geriausiai spartakia dai pasiruošė Medicinos, Matematikos ir Fizikos fakul tetai. Tačiau, jeigu prizinin kai buvo aiškūs iš anksto, tai dėl pirmosios vietos vyko labai atkakli kova. Krepšinio ir tinklinio var žybas be didesnio pasiprieši nimo laimėjo Fizinio auklėji mo katedra. Šachmatų ir sta lo teniso turnyruose pirmavo medikai. Šaudymo varžybose niekas negalėjo sudaryti rim tesnės konkurencijos Karinės katedros dėstytojams. Paga liau, plaukimo ir šaškių rungtyse nugalėjo matemati kai. Norėtųsi pažymėti akty viausius dėstytojus, ne kartą gynusius tiek savo fakulteto, tiek Ir Universiteto garbę įvairiose sportinėse varžybo se. Tai krepšininkai — A. Šidlauskas (Fizinio auklėlimo katedra). A. Lenkšas (MaF), S. Kropas (EKFF), L Kuliominas (FF), tinklininkai — V. Artamonovas (Istorijos fak.), M. Žilinskas (FF), J. Adomaitis (Fizinio auklėjimo kat.); šachmatininkai — M.
Sakalinskas (MF), R. Kudžma (MaF), V. Mickevičius (FF), V. Gefenas (ChF); šaškininkai — J. Kiminls (MaF), A. Kentra Ir I. Tumavičlūtė (abu — Fil.F), p. Žlabys (MF); plau kikai — R. Batūra (IF), A. Juozaitis (EKFF), G. Purvaneckienė (FF); stalo tenisinin kai — T. Jankauskas (ChF), A. Venckauskas ir L. Sas nauskaitė (abu — MF), R. Batakys (IF); šauliai — K. Lapinskas (TF), V. Bačiulis (Gydytojų tobulinimosi fak.), R. Rakauskas (FF). Šiemet šios spartakiados nugalėtojais tapo Medicinos fakulteto dėstytojai. Tai gra ži medikų dovana fakulteto 200 metų jubiliejui. Nesiryžtu teigti, kad medikai buvo daug stipresni už matemati kus ar iizlkus. Medicinos fa kultetui šį kartą pergalę nu lėmė pavyzdinis organizuotu mas. Tai, kad medikai Iško vojo spartakiados nugalėtojų vardus — didelis fakulteto sporto organizatoriaus — vyr. m. b. V. Lapinsko nuo pelnas. Beje, jau kelinti me tai V. Lapinskas yra neetati nis spartakiados varžybų vyr. sekretorius ir nemažai padeda vietos komitetui, or ganizuojant sportinius rengi nius. Antra vertus, medikų per galės negalima laikyti atsitik tine. Tai vienas sportiškiau sių fakultetų mūsų Alma Mater. Čia kasmet organizuo jami šachmatų, šaškių, stalo teniso turnyrai, draugiškos krepšinio, tinklinio varžybos su kitų fakultetų dėstytojais
gas, per kurį studentas su dalykas subtilus, reikalau jąs ne vienerių metų pa sipažįsta su dėstytojais. tirties. Atsakinėti per egzami NAUDINGI PATARIMAI ną reikia garsiai ir užtik Jeigu tavo silpni ner rintai, o svarbiausia — vai, į konsultaciją geriau nesustojant, kai reikės — neik, nes per ją paaiškės, tave sustabdys. Visų didžiausias meist kad... — tavo draugai jau vis riškumas, laikant egzami ną, sudaryti dėstytojui ką išmoko; — knygoje „nieko nė iliuzijų, kad: a) jo dalykas — ir tavo ra"; nansų fakulteto studentei Violetai KR1KŠTANAITEI, — gauti kur nors užra mėgiamiausias dalykas; MOKSLAS, KAIP ĮVEIKTI šų neįmanoma. laikyti negaliojančiu. b) jo žodžiai iš dalies ir MOKSLĄ Atėjęs laikyti egzamino, tavo žodžiai; c) svarbiausia tau — nedrebėk prie durų. Kas Istorijos fakulteto stu TEORIJA mokslas, o pažymys ne lemta, to neišvengsi... dentų profsąjunqos biu Jeigu niekada nesinau svarbu. ras nuoširdžiai užjaučia Dingusį studento pažymėiiArūną AMBRASKĄ dėl Sesija — tai nedidelis dojai špargalkomis, ge Iš „Studenčeskij mą Nr. 771430, išduotą Eko mylimo tėvelio mirties. laiko tarpas prieš atosto riau to ir nedaryk — tai meridlan" nominės kibernetikos ir fi Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •TapnOnnHc cryAenrac> («CoBercKHŪ cryA«znr»). Opraa uapnosta perropara, KosamTa AAKCM, npotįaoMa opftMon TpyAoaoro Kpacnoro xHaxeim APyncOu HapoAOB BnumoccKoro yHHBepcnTera bm. Bnųaca KancyKaca Aut. CCP. Ha autobckom S3>tKe.
ir studentais — medikais, ne blogai laikomos PDG normos, veikia Fakulteto dekano ini ciatyva organizuotos sveika tingumo grpuės ir kt. Didelį dėmesį fizkultūrai ir sportui skiria ir fakulteto administra cija — Dekanas prof. S. Pavilonis, prodekanas (doc. M. Sakalinskas), profbiuro pirmi ninkas doc. V. Gavelis (beje, minėtos sveikatingumo gru pės seniūnas).
Tik keletu taškų nuo nuga lėtojų teatsiliko Matematikos ir Fizikos fakultetai, užėmę atitinkamai antrą ir trečią vietas. Šiuose fakultetuose gerai dirba sporto organiza toriai matematikas A. Lenk šas Ir fizikas L. uKUomlnas. Iš kitų fakultetų norisi pažy mėti chemikus (sporto orga nizatorius doc. N. Karvelis), kurie organizuotumo dėka užėmė aukštą ketvirtą vietą, aplenkę darbuotojų skaičių ■ ml didesnius Istorijos, Filolo gijos ir EKF fakultetus. Silpnai šiemet pasirodė prekybininkai, dalyvavę tik šaudymo varžybose. Geresnio pasirodymo tikėjomės iš Pramonės ekonomikos ir Gamtos fakultetų, kurie ge resnio organizuotumo atveju galėjo tikėtis daug aukštes nių vietų. Nors spartakiada baigėsi, bet Universiteto darbuotojai dar laukia prof. Z. žemaičio krepšinio taurės varžybų.
E. BOD1NDORFAS Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojas
Nuoširdžiai užjaučia me kurso drauųę Almą PLERPAITę dėl tėvelio mirties. Filoloųijos fakulte to lietuvių kalbos *r literatūros specialybės IV kurso studentai tr kuratorės
Tiražas 4500 Užs. Nr. 1652 LV 14698
REDAKTORĖ Z. BESASPARYTĖ