Tarybinis Studentas, 1981 m. birželio 19 d. Nr. 22 (1161)

Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIBNYiUTĖSI

Siame NUMERYJEt STUDENTŲ BŪRIAI PASITINKA VASARĄ

***

IŠ POEZIJOS SĄSIUVINIŲ LAUKIAME BUSIMŲJŲ STUDENTŲ VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. birželio 19 d.

*«* CHEMIKŲ FOTOPARODOS

EGZAMINĄ LAIKO TEISININKAI FOTO?A S AKOJIM A S

— Dar ne visi egzami­ ną laikė, tačiau matyti, kad studentai civilinę tei­ sę išmokę puikiai, — pa­ sakė docentas Pranas Vit­ kevičius, kai apsilankiau trečiakursių teisininkų eg­ zamine.

Šarūnas KUOKYS. Pramonės ekonomijos fakulteto ketvirto kur­ so studentas, Lenino stipendininkas. Fakul­ teto komjaunimo biu­ ro sekretorius, Univer­ siteto komjaunimo ko­ miteto narys, SSB pa­ rengiamojo štabo ko­ misaras. Neseniai Šarūnas bu­ vo apdovanotas meda­ liu „Už pasižymėjimą darbe".

Mačiau, kuklia šypsena priėmei bičiulių sveikini­ mus. Paskui buvo dar ne­ maža patapšnojimų ir gra­ žių žodžių, pasiekusių net respublikos spaudą, tik kažin ar iki Tavęs priar­ tėjusių. .. Sunku, saKei, paprastai kalbėti. Vadinasi, jauti svorį žodžių, pasakytų sau ir kitiems. Žinau, šiuokart nedaug šneki — lenkies knygos, juk sesija, kaip ir kiek­ vienam iš mūsų, padus svilina. Pamenu, kalbėjai, vien mokytis lengva. O koks tas lengvumas, kai fakulteto komjaunimo biuro sekretoriui visų mū­ sų darbų darbai turi įūpėti? Čia popierėliuose vien pliusų neužtenka: neapeisi nieko. Nebent save. Bet nedrįsi. Tiesa, kas veža, tam ir krauna. Tik, žinoma, tam, kas „veža" sąžiningai. „Pripratau dirbti su

POKALBIS,

TURĖJĘS

ĮVYKTI... PO

POKALBIO

Dvejetų kol kas nėra, o keturių studentų žinios jau įvertintos labai gerai. Puikiai atsakinėja ir Ri­ mas Jakucevičius — jis bus penktasis, kuriam do­ centas šiandien parašys penketą.

O už durų, koridoriuje, nekantriai laukia savo ei­ lės dar nelaikiusieji egza­ mino. Aiškinasi nesuspė­ tą pakankamai išmokti bi­ Vytauto KUDROTO lietų klausimą, varto už­ tekstas ir nuotraukos. rašus. ..

NIVERSITETO kieme­ gų dailininkų. Ne vieną va­ liai biržely vėl prisi­ karą tenka praleisti su jais. pildo varpo gausmo Kartais nepaprastai pavydžiu; — paskutinį karią kaip baigia stu­ Dailės institutą, išva­ dentai jais vaikšto diploman­ žiuoja kur ir pasineria į kū­ tai. Tokie jauni, gražūs... Pa­ rybos gelmes, mato, kaip po­ lydi juos akim: Tik gyve­ tepis po potepio gimsta pa­ nime neišduokite savęs, sa­ veikslai — jų darbo vaisiai. vo studentiškų svajųl" O tu žmogau ieškai, ieškai... O nepaprastai įdomu, kaip­ Gerai, jei tavo ieškojimai gi sekasi mūsų absolventams. duoda teigiamų rezultatų, bet Tokio smalsumo pagauta, vie­ juk kartais tenka suprasti, jog ną kartą nuspaudžiau skam­ darbas niekais nenuėjo butį prie VALDO RAZUMO, mūsų Universiteto absolven­ to, buvusio V. Kapsuko sti­ pendininko, durų. Jas atida­ rė neaukštas, smulkus vaiki, nukas ir maloniai pakvietė vidun. Prisipažinsiu, iš pra­ džių kiek sutrikau: vaizduo­ tėje mes visada susikuriame visai kitokį mokslininko pa­ veikslą: pagyvenęs, žilstelė­ jęs- . • — Taip dailininkui geriau. — Kaipgi sekasi tiems mū­ Jis savo pergyvenimus, jaus­ sų Universiteto absolven­ mus išlieja spalvomis, o tams? mokslininkui, sakyčiau, nėra tokių galimybių. Bet gal jie šelmiškai nusišypso: — O gi visai gerail Taip ir neišgyvena krizių? kitko jums pasisekė — aš ką — Kodėl... Tiesa, savęs tik grįžau iš futbolo varžy­ aš mokslininku vadinti dar bų. negaliu, — mąsto Vladas. — — Tai jūs ir futbolinin­ Ateitis parodys. Bet įsivaiz­ kas? ... — išplėčiau akis. duok, kiek jėgų reikia surasti, — Na, ką jūs... Tik insti­ jog atsikratytum tos minties, gaio. tute. Tai vis nuo Universite­ kad pažinimui nėra to laikų pamėgau... Bet, at­ Žmogus iš prigimties — dau­ maksimalis­ virai kalbant, taip geriausiai giau ar mažiau sužinoti atsipalaiduoji — užmiršti for­ tas: nori pasiekti, mules, kurios įkyriai lenda j viską. Ir staiga —nuolat rei­ galvą, kasdieninius rūpes­ kia save tikinti, jog tai ne­ čius. Susėdame erdviame kam įmanoma. .. Argi tai — ne baryje, akys sustoja ties di­ tradicija?... Bet surandi jėgų džiuliu paveikslu, pakabintu ir dirbi. „Savęs mokslininku dar ne­ ant sienos gal tai dar vienas pavadinti — ateitis neatskleistas Valdo talentas. galiu parodys... O tie trys išradi­ Valdas suprato mane: — Ne. .. Turiu daug drau­ mai, du moksliniai straipsniai

U

SU JUO EITUME Į KALNUS

žmonėmis". Gal todėl ir komisaro darbas VU pa­ ruošiamajame SSB štabe savas. Vėl — „sunku kal­ bėti paprastai". Iki šiol nebuvau girdė­ jusi apie studentų ekono­ minių mokslinių tyrimų laboratoriją Pramonės ekonomikos fakultete. Sa­ kai, ten mokaisi kruopš­ taus mokslo darbo, iš ten semies ir žmogiškos kant­ rybės. Tai iš ten sėkmė ateina — bendrų tyrimų su kur­ so drauge Nijole Purina -

lyte rezultatai, skaičiuoti, perskaičiuoti dvejus me­ tus, pasirodo, ne šiaip ko­ kie buvo: respublikos SMD apžiūrose veltui pir­ mųjų vietų nedalija. Ir šiaip nedalija niekas nieko dykai. Taigi tos krūvos Garbės, Pagyrimo raštų, knygų ir medalis už darbą. Tikrą, sąžiningą ir nuoširdų. Toks jau esi — jei dir­ bi, tai iš širdies.

Jolanta VARAPNICKAITE

sąjunginėje spaudoje ir fys — užsienio. Darbas mažai mokslo ištirtije cheminės fi­ zikos srityje.. • — O Universitetas.. . Ar prisimenate jį? Vėl šelmiška ugnelė blyks­ teli Valdo akyse: — žinomai Kas iš mūsų galėtų užmiršti studijų metus. Pirmoji sesija, studentiškos šventės... — Bet juk laisvo laiko ne taip daug jau ir likdavo. Bu­ vai pirmūnas... — bandau įgelti. — Iš kur tokia nuomonė apie pirmūnus kaip knygų graužikus) Nors, atvirai kal­ bant, laiko nedaug likdavo — buvau Chemijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos tarybos pirmininkas. Kažin, kaip jiems ten sekėsi? Stu. dentai neturėtų bijoti siųsti savo referatų j mokslo žur­ nalus. Juk dažniausiai tai juo­ se galima rasti didžiųjų at­ radimų užuomazgas. O ką man davė studijos Universi­ tete. .. Norą atkakliai dirbti. „Bet juk fu, Valdai, dar studentu būdamas, tuo pasi­ žymėjai. — Jo penketai buvo tikril — prisimena Valdo dėstytojas docentas P. KadziauSkas. — Juk kartais visko būna: at­ sakinėja per egzaminą pir­ mūnas nelabai gerai, galva, ji: „O gal jam kokia nelai­ mė, gal tik šio bilieto jis ne­ išmoko__ " ir parašai penke­ tą „avansu". Valdui neteko rašyti..." — Išmokė savarankiškumo. „ — Tai studentas buvo! — atsidūsta docentas P, Ka.

Nukelta į 4 psl.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.