Siame NUMERYJE: TARTU UNIVERSITETUI — 350 METŲ
*** SKAIČIAVIMO CENTRO
Šiokiadieniai
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1940 METŲ
1981 m. birželio 26 d.
Nr. 23(1162)
Stojančiųjų į Universitetą
Palydime diplomantus Biologai, geografai, geologai, gamtotyrininkai. Šiais metais pirmą kartą jų taip daug — net 180. Iš jų 8 gavo diplomus su pagyrimu. Vida MOTIEKAITYTĖ, biologė, baigusi Universi tetą su pagyrimu: — Ar sunku buvo iš kovot tokį diplomą? Pa prasčiausiai reikia užsi spyrimo. Daugeliui gerai mokytis savaime sekasi... Man atrodo, kad ir tas, ir kitas turi reikšmės. Esu paskirta dirbti į Botanikos institutą. Per visus mokymosi metus daugelis studentų išsiskyrė ne tik geromis studijomis, bet ir aktyvia visuomenine veikla. Tai D. Diraitė, E. Vaitkevi čius, M. Gregorauskas ir kiti.
— Tarp nesibaigiančių darbų, rūpesčių mes retai susimąstydavom arba tie siog neturėjom laiko pa galvoti apie mūsų dėsty tojus, visą savo gyveni mą, visas jėgas atiduo dančius studentijai, apie tuos žmones, kurie išvedė mus į savarankišką gyve nimą. Ir tik dabar jiems tariame patį nuoširdžiau sią ačiū, — absolventų vardu dėkojo A. MAClEKUNAS. Vieni išeina, pasiėmę visa, ką geriausio davė Universitetas, lieka jau nesni, dar ieškantys gero savarankiškam darbui. Jūratė RIMEIKAITĖ S. LEVO nuotraukose: diplomas įteikiamas M. Gregorauskui; Latvijos studentai — mūsų Uni versiteto absolventai.
dėmesiui!
JLgzaminai, egzaminai...
TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA Apie 500 mokslininkų iš 22 šalių — stambiausių Europos, Amerikos, Azi jos ir Australijos matema tinių centrų atstovai daly vauja trečiojoje tarptau tinėje Vilniaus konferen cijoje tikimybių teorijos ir matematinės statistikos klausimais. Ją surengė TSRS Mokslų Akademija, Pranešimą skaito T. HiLietuvos TSR Mokslų da (Japonija). Akademija ir Vilniaus V. Kapsuko universitetas. R. GUIGOS nuotr. Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo .Lietuvos TSR Mokslų Akademijos LAZERIŲ ANTROJI fizikos, technikos ir mate matikos mokslų skyriaus Nuo seno kentauras laiko akademikas sekretorius, mas nenustygstančios, skvar Matematikos ir kiberneti bios ir smalsios mokslinės kos instituto direktorius minties simboliu. Pirmoji la zerių taikymo mokykla, įvy V. Statulevičius. kusi Vilniuje 1978 m., buvo Konferencija truks iki skirta mūsų Universiteto ke birželio 27 d. Joje bus iš turių šimtmečių jubiliejui — klausyta apie 460 praneši jos simboliu buvo parinktas mų bei referatų. senosios observatorijos fron-
Kaina J kap.
DISKUSIJA „AR SUNKU PIRMAKURSIUI?"
Dar savaitė ir senasis mūsų Universitetas, nau jieji Saulėtekio rūmai trumpam atsisveikins su savo šeimininkais — stu dentai savo žinias gilins mokomosiose ir gamybi nėse praktikose, dirbs stu dentų statybos ir žemdir bystės būriuose. O kol kas — įtemptos ir atsakingos paskutinės pavasario sesijos akimir
kos. Fizikos fakulteto ketvir to kurso 4 grupės studen tė R. Balčiūtė puikiai pa siruošė fizikos dėstymo metodikos egzaminui. Do centas H. Jonaitis į jos studijų knygelę įrašė pen ketą. Dar aštuonių jos grupės draugų žinios iš šios disciplinos taip pat buvo įvertintos labai ge rai.
tono kentauras. Praėjo trys metai. Vėl Vilnius pasitinka lazerių mo kyklą — dabar jau antrąją tradicinę. Ji prasideda birže lio 29 dieną. Laukiam suva žiuojant apie 200 svečių iš Sąjungos ir apie 30 užsienie čių. Programoje numatytos italų M. Bertoločio ir K. Ša kio, graiko D. Papageorgijaus, prancūzo H. Flicanlo, suomio S. Stenholmo paskai tos. Gausiai dalyvaus vokie čiai — ir kaip lektoriai, ir kaip klausytojai. Atvyks taip pat mūsų artimi kolegos — bendradarbiaujančio su mu mis Prahos Karlo Universite to delegacija. Jau pirmosios mokyklos patirtis parodė, kad tokia mokslininkų bendradarbiavi mo forma labai vaisinga. Konferencijos paprastai tar nauja naujausių mokslo idė jų propagandai. Didelis pra nešimų sąrašas per trumpą laiką nepalieka dalyviams galimybių įsigilinti. Mokyk los visai kita specifika. Čia stambiausi specialistai, patys aktyviai besikaujantys prie šakiniuose mokslo frontuose, nuosekliai ir išsamiai išdėsto konkrečią problemą, nušvie čia jos sprendimo kelius, trukdžius tame kelyje ir per
spektyvas. Kiekvienas jų skaito normalią „studentišką“ paskaitą, o kai kurie visą pa skaitų ciklą. Todėl jauniems specialistams, susirinkusiems į mokyklą klausytojams, ne sunku nuosekliai susipažinti su svarbiausiomis kryptimis, kuriomis rutuliojasi moks las. Mums iš tikrųjų didelis džiaugsmas, kad toks svarbus lazerių fizikos forumas vyks ta jau nebe pirmą kartą Vil niuje. Visų pirma — tai liu dija apie mūsų mokslininkų darbų lazerių fizikos baruo se vertinimą pasauliniu mas tu. Juk tarp užsienio ir ša lies garsenybių lektorių sąra šuose randame ir keturis vil niečius — Universiteto pro fesorių J. Vaitkų ir docentą A. Piskarską, Mokslo Akade mijos atstovus — profesorių J. Viščiaką ir fiz.-mat. kan didatą E. Maldutį. O antra — nauji susitikimai, nauji vėjai iš tolimų kraštų pade da augti ir tobulėti mūsų jaunimui: aspirantams ir stu dentams. Todėl nekantriai lauksim vėl sugrįžtant ken tauro. Jadvyga JASEVICIŪTĖ Fizikos fakulteto vyresnioji mokslinė bendradarbė
PAREIŠKIMAI Į VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSI TETO DIENINĮ SKYRIŲ PRIIMAMI NUO BIRŽELIO 20 D. IKI LIEPOS 31 D. PAREIŠKIMAI Į ŽURNALISTIKOS SPE CIALYBĘ PRIIMAMI IKI LIEPOS 26 D. IR LIEPOS 30 D. VYKS KŪRYBINIS KONKURSAS. PADUODANTYS PA REIŠKIMUS Į ŽURNALISTIKĄ PRISTATO SAVO ŽURNALISTINILJ SUGEBĖJIMŲ ĮRODYMUS (SPAUSDINTŲ RAŠI NIŲ AR NUOTRAUKŲ IŠKARPAS, TRANSLIUOTŲ PER RADIJĄ AR TELEVIZIJĄ SIUŽETŲ PATVIRTINTUS ANT RUS EGZEMPLIORIUS IR PAN.). STOJAMIEJI EGZAMINAI NUO RUGPJŪČIO 1 D. IKI 20 D. PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ NUO RUGPJŪČIO 21 D. IKI 25 D. PRIĖMIMO KOMISIJOS Į VISŲ FAKULTETŲ SPECIA LYBES DIRBA STUDENTŲ MIESTELYJE (SAULĖTEKIO ALĖJA 9, I KORPUSAS, II AUKŠTAS) PRIĖMIMO KOMISIJA DIRBA NUO 10 VAL. IKI 17 VAI.., ŠEŠTADIENIAIS 10—15 VAL. KVIEČIA PROFESINĖS INFORMACIJOS KABINETAS
Ne vienam, renkantis profesiją, kyla klausimas: kurią specialybę pasirinkti? Nemažai problemų būna ir studijuo jant — sunkiai sekasi kuri nors disciplina, įvairūs kon fliktai su draugais. Visus šiuos sunkumus padės įveikti Universitete dirbantis Profesinės informacijos ir psicholo ginių patarimų kabinetas. Šiuo metu pagrindinis jo užda vinys — padėti stojantiems pasirinkti specialybę. Kabi nete galima susipažinti su Universiteto specialybėmis, mo kymo planais, būsimomis darbavietėmis. Kvalifikuoti spe cialistai patars stojantiems, konsultuos, nurodys jų po linkius, interesus. Jei jie atitinka — jums seksis ir studi jos, ir darbas. Jei ne — reikia gerai pagalvoti, ar verta jus dominančią specialybę studijuoti, nes gali būti didelių sunkumų. . Kabinetas (Saulėtekio ai. 9, I korp., III a., 303, 314 a.) lankytojų laukia kasdien nuo 10 vai. iki 17 vai. Šeštadie nį nuo 10 vai. iki 15 vai. Pietų pertrauka nuo 13 iki 14 vai. Tikimės, kad patarimai padės jums.
VILNIAUS UNIVERSITE rinė geologija (Gamtos fak.) TAS PRIIMA Į DIENINIO — 1 gr., 15 studentų. SKYRIAUS ŠIAS SPECIALY 8. Teisė (Teisės fak.) — BES, KUR DĖSTOMA RUSŲ 1 gr., 25 studentai. KALBA: Stojamieji egzaminai: a) į matematikos, taiko 1. Matematika (Matemati mosios matematikos, ekono kos fak.) — 1 grupė, 25 stu minės informacijos mechani dentai. zuoto apdorojimo organizavi 2. Taikomoji matematika mo, fizikos, hidrogeologijos (Matematikos fak.) — 1 gr., ir inžinerinės geologijos spe cialybes — rusų k. ir lit. 25 studentai. 3. Fizika (Fizikos fak.) — (raštu), matematika (raštu ir 1 gr., 25 studentai. žodžiu), fizika (žodžiu); 4. Rusų k. ir literatūra b) į teisės specialybę — (Filologijos fak.) — 1 gr., 25 rusų k. ir lit. (raštu ir žo džiu) ; studentai. 5. Buhalterinė apskaita c) į rusų k. ir lit. specia (Ekonominės kibernetikos ir lybę —- rusų k. ir lit. (raštu finansų fak.) — 2 gr., 50 stu ir žodžiu), TSRS istorija (žo džiu), užsienio k. (žodžiu); dentų. 6. Ekonominės -informaci d) į buhalterinės apskaitos jos mechanizuoto apdorojimo specialybę — rusų k. ir lit. organizavimas (Ekonominės (raštu), matematika (raštu), kibernetikos ir finansų fak.) geografija (žodžiu), TSRS is torija (žodžiu). — 1 g r, 25 studentai. 7. Hidrogeologija ir inžine Nukelta į 2 psl.
Stojančiųjų į Universitetą dėmesiui! Atkelta 15 1 psl.
STOJANTIEMS Į UNIVERSITETO MEDICINOS, FI ZIKOS, MATEMATIKOS, RUSŲ KALBOS IR LITERATŪ ROS, ANGLŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBES, RENGIAMI NEMOKAMI PARUOŠIAMIEJI KURSAI IŠ SPECIALYBES DALYKŲ. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪ PINAMI BENDRABUČIU KURSŲ PRADŽIA — NUO LIE POS 15 D. IKI LIEPOS 26 D. NORITE GERIAU PASIRUOŠ TI STOJAMIESIEMS EGZAMINAMS, — ATVYKITE!
Bendroji skaitykla VU— VIII mėn. dirbs nuo 9—17 vai., išskyrus šeštadienius Ir sekmadienius. Kitų fakultetų skaityklos dirbs pagal numatytą grafiką. Tikime, kad skaityklose jūs elgsitės studentiškai: lai kysitės tylos, tvarkos — nė klek nesutrukdyslte draugų gero darbo!
Jeigu Jums tektų šiomis dienomis daug vaikščioti, at siminkite, kad galima ir nu važiuoti:
Iš centrinių Universiteto rūmų į bendrabučius ir fakulte tus (Gamtos, Medicinos), esančius Ciurliojiio gatvėje, — autobusu Nr. 6. į bendrabučius ir fakultetus (Ekonominės kibernetikos ir finansų, Fizikos, Pramonės ekonomikos. Prekybos, Teisės), esančius Saulėtekio alėjoje, — iš Gedimino aikštės trolei busais iki Antakalnio žiedo. Iš geležinkelio ir autobusų stočių į šiuos fakultetus galima nuvažiuoti visais troleibu sais „Stotis—Antakalnis". Į Olandų gatvėje esančius bendrabučius — iš Gedimino aikštės autobusu Nr. 11 Užupio link.
flUNlVERSITASj 1TTARTUENS1ŠI
350 i Tartu universitetas — vie na iš seniausių Rytų Euro pos ir Tarybų Sąjungos aukš tųjų mokyklų. Jo veikla pa liko ryškius pėdsakus Estijos kultūros ir mokslo raidoje, su jo vardu susiję Ir dauge lis kilų kaimyninių tautų tarp jų ir lietuvių kultūros istorijos reiškinių. Nūdienos mokslo sistemos pobūdis, o tuo pačiu ir Tartu universi teto vaidmuo estų kultūros ir mokslo gyvenime neatski riami nuo Tarybų Sąjungos tautoms bendrų mokslo ir mokymo Institucijų raidos tendencijų. Artėja didžioji sukaktis — Tartu universiteto 350 metų jubiliejus. Jubiliejaus minė jimas atskleidžia ištisą persi pinančių praeities ir dabar ties įvykių panoramą, kurio je išryškėja estų tautos eg zistavimo problematika ir jos kultūrinė reikšmė. 1632 metais pasirašytas Tartu universiteto jkūrimo aktas. Johan Skytte, buvęs Upsalos universiteto kancle ris, pasiūlė Tartu gimnaziją perorganizuoti į universitetą,
TARTU UNIVERSITETAS PASITINKA JUBILIEJŲ kuris tuomet pavadintas Academla Gustaviana. Šiai datai pažymėti jau parengta pirmoji Tartu uni versiteto ekspozicija. Kol kas ji apima tik 250-ies metų universiteto gyvavimo laiko tarpį. Čia galima pamatyti daug unikalių eksponatų: 1560 metais pagamintos svarstyklės, bevelk pusantro šimto metų išsilaikiusią farmokologinę preparatų kolek ciją, praeito amžiaus veidro dinį teleskopą, universiteto rektoriaus skeptrą, jo įkūrėjo J. Skytte bareljefą ir kt. Ekspozicija bus išplėsta ir apims šių dienų universiteto gyvenimą. Paroda veiks se nojoje bibliotekoje. Tartu universiteto jubilie jus bus plačiai paminėtas šalyje ir už jos ribų. Sudary tas organizacinis komitetas, kuriam vadovauja Estijos KP CK sekretorius R’Rlstlaan, jo pavaduotojai Estijos TSR MT pirmininkas A. Green, Estijos TSR Plano komiteto pirmininkas B. Saul ir Tartu universiteto rektorius profe sorius A. Koop. Organizaci niame komitete — ministrai, kūrybinių sąjungų pirminin kai ir kiti vadovaujantys darbuotojai. Tartu universiteto jubilie jinė komisija darbą pradėjo dar 1976 metais, kai buvo
ruošiamasi paminėti 175ąsias universiteto atkūrimo metines. Dabar sudaryta de šimt (vairių komisijų, ku rios rūpinasi jubiliejinių lei dinių ruošimu, švenčių ren ginių bei parodų organizavi mu. Universiteto šventė jau prasidėjo, nors, žinia, epogėjų ji pasieks 1982 metais, savo didžiojo jubiliejaus me tais. Sausio mėnesį čia vie šėjo žurnalistų, kurie jau ėmėsi plačiai propaguoti Universiteto pasiekimus res publikoje ir už |os ribų. Ko vo mėnesį čia vyko kūrybi nių sąjungų diena. Įvairiuose Estijos miestuose ir rajonuo se prasidėjo Universiteto mokslo dienos, kuriose daly vauja rektorato bei visuome ninių organizacijų atstovai, universiteto dėstytojai, profe soriai ir studentai. Su šios aukštosios mokyklos istorija ir nūdiena rajonų darbo žmones ir plačiąją visuomenę supažindina spauda ir spe cialios parodos. Mokslo die nos jau įvyko septyniuose respublikos rajonuose ir tę sis iki metų pabaigos. Tartu universiteto akademinis mo terų choras surengė koncer tus Kaune, Breste, Lvove, Kišiniove, Kijeve. Jį lydėjo kilnojama jubiliejinė paroda. Kitais metais mokslo die
nos vyks broliškų respublikų universitetuose, taip pat ir Vilniaus V. Kapsuko univer sitete. Tartu universitetas — stambus estų kultūros židi nys. Apie tai byloja visa jo 350 metų veikla. Tačiau šiandien svarbiausias univer siteto įnašas į krašto kultū rą — tūkstančiai specialistų, kuriuos pokario laikotar piu parengė ši aukštoji mo kykla. Jubiliejaus išvakarėse ge rokai pastūmėtos naujosios universiteto statybos, restau ruojama Mokslinės tarybos salė, teatras. Greitai pirmuo sius skaitytojus sutiks naujai pastatyta moderni universite to biblioteka. Studentai taip pat aktyviai ruošiasi savo Alma Mater jubiliejui. Čia vyks įvairūs meno saviveiklos kolektyvų pasirodymai, festivaliai, kon kursai. Kaimyninio universiteto garbingą sukaktį pažymėda mi, mūši) laikraštyje plačiau pasakosime Tartu universite to istoriją ir dabartj. pateik sime žinių apie įžymiuosius estų mokslininkus bei ryšius su Lietuva.
Milvi REINFELDT Istorijos kandidatė, Algirdas ČAPLIKAS
Mokslo dienos Viljandžio rajone: EKP Viljandžio RK pir masis sekretorius R. ELVAK, Tartu universiteto rektorius profesorius A. KOOP, LDT Viljandžio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas U. VEEPERV. A. TENNO nuotr.
BENDRABUTYJE
Atvykęs apsigyventi į bend rabuti privalo bendrabučio komendantui arba jo funkci jas vykdančiam asmeniui pa teikti: a) administracijos leidimą gyventi bendrabutyje. b) pasą ir karinį bilietą (karo prievolininkai). Už gyvenamąjį plotą bend rabutyje iš gyventojų imamas įstatymų nustatytas mokestis. Registracijos išlaidas moka gyventojai. Turtas individualiam nau dojimui išduodamas tik bend rabučio gyventojams už jį pasirašius, o bendro naudo jimo daiktai — kambario se niūnui pasirašius. Už tikslin gą turto naudojimą ir jo ap saugą atsako asmenys, kurie tą turtą gavo. Bendrabučio gyventojams išduodami specialūs leidimai įeiti į bendrabutį. Svečiai, pateikę budinčiam savo asmens dokumentus ir užsiregistravę, gali lankytis ventorių iš vieno kambario į gyvenamose patalpose nuo kitą, c) miegamuosiuose kamba 16 iki 22 vai., su sąlyga, jei visi kambario gyventojai riuose ruošti maistą, skalbti, tam neprieštarauja; švenčių džiovinti baltinius, valyti dra ir poilsio dienomis gali lan bužius ir rūkyti. d) gerti alkoholinius gėri kytis nuo 10 iki 22 vai. Stu dentų tėvai gali lankytis mus, lošti kortomis ir kitus bendrabutyje bet kuriuo pa azartinius žaidimus. e) šiukšlinti, triukšmauti, ros metu, prieš tai gavę bendrabučio komendanto ar kambariuose ir koridoriuose f) laikyti bendrabučio pa bendrabužio tarybos sutiki talpose lengvai įsiliepsnojanmą. Rengti susirinkimus, vaka čius skysčius ir daiktus. g) taisyti ir perdirbinėti rus ar kitas pramogas bend rabučiuose galima tik Uhi- elektros laidus. įjungti papil domus elektros prietaisus. versiteto Rektoriui leidus. h) leisti nakvoti bendrabu Bendrabučiuose gyvenan tyje pašaliniams asmenims tiems draudžiama: Nesilaikantieji šių taisyklių a) be bendrabučio komen danto leidimo persikelti iš bus šalinami Iš bendrabučio, jiems atimama teisė laikyti vieno kambario į kitą. b) savavališkai pernešti in stojamuosius egzaminus.
Prie Tartu Universiteto centrinių akademiniai chorai ir orkestras.
rūmų koncertuoja Ed. SAKK nuotr.
Etnografijos būrelyje Studentų moksliniai būre liai atlieka didelį vaidmenį, ugdant busimuosius specia listus. Jų veikloje pirmą kar tą išbandomos, jėgos, ištver mė, dalykinis pasiruošimas. Istorijos fakultete yra keletas studentų mokslinių būrelių. Besidomintys lietuvių liau dies praeitimi ir dabartimi, papročiais, tautosaka, liau dies menu savo veiklai ran da dirvą Etnografijos būrely je. Apie šį būrelį pasakoja pirmininkė E. Lazauskaitė: — Labai malonu, kad stu dentų, norinčių dalyvauti bū relio veikloje, vis daugėja. Nuolat diplomantus pakeičia pirmakursiai. Jiems įsitraukti į mokslinį darbą padeda bū relio organizuojami rengi niai. Etnografijos būreliui nuo jo įsikūrimo vadovauja profesorė P. Dundulienė. Tu rėdama didelę darbo patirti, profesorė sugeba sukurti bū relyje darbingą nuotaiką, įtraukti į mokslinį darbą vi sus būrelio narius. Tai rodo XXXIII SMD konferencijos rezultatai. Konferencijos me tu etnografijos sekcijoje bu vo perskaityta 15 praneši mų. Pranešimų temos buvo labai įvairios ir aktualios. Būrelyje labai daug ir sąži ningai dirba trečiakursė D. Karaliūnaitė, pirmakursiai D. Bernotaitė ir A. Gedeikis,
ketvirfakursė R. Balčiūnaitė. Graži draugystė yra užsi mezgusi tarp Etnografijos būrelio ir Istorijos instituto etnografijos sekcijos. Būrelio susirinkime „Nauji uždaviniai, kryptys ir tyrinėjimai etno grafijos srityje" dalyvavo ir skaitė pranešimą apie lietu vių liaudies architektūros >yrinėjimus Istorijos instituto
vyresnysis mokslinis bendra darbis, istorijos kandidatas I. Butkevičus. Studentai atidžiai seka Lie tuvos etnografų veiklą. Būre lio nariai dalyvavo Lietuvos TSR Buities muziejuje Rum šiškėse vykusioje respubli kos etnografų ir muziejinin kų konferencijoje. Grįžę iš konferencijos, pasidalijo sa vo įspūdžiais naujai išleis tame stende apie Etnografi jos būrelio darbą. Nuolatinius ryšus būrelis palaiko su Estijos, Latvijos
studentais. Visai neseniai už simezgė nuoširdi draugystė su Armėnijos studentais et nografais. Dvi būrelio narės R. Jaskevičiūtė ir E. Lazauskaitė dalyvavo sąjunginėje studen tų etnografų konferencijoje Jerevane. Jos skaitė praneši mus ir Lietuvos etnografijos temomis: „Skalbimo įrankių puošyba XIX a. pabaigoje — XX a. pradžioje" ir „Rugia pjūtės pabaigtuvių papro čiai". Konferencijos metu susipa žinome su kitų respublikų studentų etnografijos mokslo problemomis. Pastebėta, kad daugelis studentų savo pra nešimuose lietė istoriografi nes temas, taip pat liaudies meno tyrinėjimo, tradicinių ir šiuolaikinių apeigų proble mas. Konferencijoje buvo pažymėta, jog šiuo metu la bai svarbu ruošti etnografi nes ekspedicijas, rinkti me džiagą iš pagyvenusių žmo nių. Buvo nutarta kasmet or ganizuoti sąjungines studen tų etnografų konferencijas, jų metu susumuoti etnografi nių ekspedicijų ir mokslinio darbo rezultatus. XV sąjunginė studentų et nografų konferencija įvyks Maskvoje, šitai būreliui kelia naujus uždavinius. R. LUKAŠEVIČlOTĖ
PO TO, KAI KRITIKAVOME Išanalizavęs 21-ame „Tarybinio studento" nu meryje spausdintą publi kaciją „Žmoniškai gyven kim, žmonės!", Universi teto profsąjungos komite tas redakcijai atsakė: „Šių metų birželio 22 die ną 13 bendrabučio tary bos posėdyje buvo ap svarstyti bendrabučio gy ventojai G. Žukauskas, G. Vilkaitis, R. Binkis, kuriems pareikštas bend rabučio tarybos papeiki mas, o 118 kambario gy ventojos Ramanauskaitė, Rastenytė ir Raudonikvtė griežtai įspėtos. 11 bendrabučio gyven tojams, EKFF studentams V. Akmenskiui, R. Aleliūnui, V. Balsiui pareikštas griežtas Rektoriaus papei kimas.
Vasara. Dar savaitė, dar kelios dienos ir baigsis 1981ųjų pavasario įskaitų ir eg zaminų sesija. Nebe už kal nų stojamieji egzaminai i mūsų Universiteto dienini ir vakarinį skyrius. Vėl pabirs masė pažymių. Masė skaičių. Net sunku įsivaizduoti, kaip per palyginti labai trumpą laiką galima suskaičiuoti, su sumuoti (ir dar labai tiksliai) visus vidurkius, procentus, koeficientus ir t. t. Ir ne bet kaip suskaičiuoti! Be klaidų. Neįmanoma net mažiausia klaidelė — šie nebylūs skai čiai neretai sprendžia žmonių likimus. Saulėtekio alėjoje, viename iš Universiteto korpusų, įsi kūręs gana solidus kolekty vinio naudojimo skaičiavimo centras. Jo direktorius Algi mantas MALICKAS „Tarybi-
BE TEISĖS SUKLYSTI... nio studento" skaitytojams papasakojo: — VU skaičiavimo centro kūrimasis siekia 1963-sius. Tada prie Matematikos fa kulteto įsisteigė speciali la boratorija, kuri per keletą metų išaugo į Skaičiavimo centrą. Centru ji imta vadin ti 1971-aisiais, o šiandien va diname VU Kolektyvinio naudojimo skaičiavimo cent ru. Taigi gyvuojame jau antrą dešimtmetį. Be abejo skaitytojams bus įdomu sužinoti, ką mes vei kiame? Darbo apimtis kas met didėja. Svarbiausias mū sų uždavinys — tarnauti stu dento mokymo procesui. Čia, centre, įgyja būtinų įgūdžių,
NKTAD8ENIO... S. m. birželio 23 d. Uni versitete lankėsi Aukštosios komjaunimo mokyklos klau sytojai iš Bulgarijos Liaudies Respublikos. Draugai iš Bul garijos susipažino su mūsų komjaunimo organizacijos darbo metodais. Apie Uni versiteto komjaunimo orga nizacijos darbo uždavinius, problemas ir perspektyvas papasakojo komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduo tojai A. Morkūnas, Z. Staškevičiūtė, nariai H. Pautienytė, A. Jacevičius, R. Keliuotis, R. Stuoka. Su mūstj aukštosios mokyklos profsą jungos komiteto veikla sve čius supažindino studentų profsąjungos komiteto pirmi ninkas V. Medeišius. Svečiai lankėsi Universiteto komjau nimo muziejuje, apžiūrėjo
10 bendrabutį, taip pat jiems buvo organizuota ekskursija po Universiteto architektūros ansamblį. Susitikime dalyvavo VU partijos komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bagdo nas. A. MORKŪNAS
* ** Dešimt dienų Bradesiuose (Rokiškio ra j.) stovyklavo Universiteto teatro aktoriai. Kūrybinėje stovykloje jie ne tik gilino žinias teatro teori jos srityje, bet ir keliavo po Rytų Aukštaitiją. O H. Ibseno „Perą Giunta ' pamatė keturių apylinkių gy ventojai.
„T. S.“ lnf.
išmoksta dirbti ir, specialis tams vadovaujant atlieka praktiką taikomosios mate matikos, fizikos, elektroninės kibernetikos ir kitų specialy bių studentai. Centras pasi tarnauja busimųjų pedagogų ruošimui. Be VU studentų, čia mokosi ir įsigyja patyri mo taip pat ir Vilniaus pe dagoginio instituto studentai. Be studentų prie centre turi mos skaičiavimo technikos, dažnai galima pamatyti triūsiant ir labai „žalią" jauni mėlį — Vilniaus elektromechaninio technikumo. A. Vie nuolio vidurinės mokyklos moksleivius. Galima čia su tikti ir užsieniečius: praktiką atlieka iš Greifsvaldo atvykę
Naujausias knygas, iš leistas pastaraisiais me tais, „reklamuoja" spe cialus Universiteto biblio tekos sisteminis katalogas. Toks katalogas, ko gero, vienintelis respublikoje, Čia kortelės dedamos ne chronologine tvarka, o pagal metus, Knygų aprašų kortelės suskirstytos pagal mokslo šakas į de šimt pagrindinių skyrių.
sultacijos, atsakyta Į 1057 skaitytojų klausimus). Pradžią sisteminiam ka talogui davė 1949 m. iš Kauno universiteto pakviesta Ibibliotekininkė S. Šlerpytė,, kuri beveik visą dešimtmetį dirbo viena. Iki 1974-ųjų buvo kaip sektorius, o nuo mi Literatūros sisteminį nėtų metų egzistuoja sis katalogą tvarko sistemini teminimo skyrius, kuria mo skyrius, kuris turi me dirba 6 žmonės. Ko klasifikuoti visą Univer lektyvas, vadovaujamas siteto gaunamą literatūrą Sofijos Baltušienės, su (išskyrus riboto ir specia- tvarko per metus apie 48 lauš saugoj imo leidinius, tūkstančius knygų. Tai rankraščius, kolekcijas palyginti nemažas darbas lietuvių ir rusų kalbomis), nedideliam būreliui, ku rekataloguojamą literatū riame triūsia ilgametės rą, tvarkyti autoreferatų darbuotojos E. Dambraus kartoteką, teikti informa kaitė, R. Bieliauskienė. ciją skaitytojui (per me L. Butkūnaitė, beje, S. tus buvo suteikta 23 kon-Baltušienė ir E. Damb
kė stojamuosius egzaminus, kam pavyko ir kam mažkiek pritrūko balų... Kandidatai stipendijoms irgi pirmiausia paaiškėja pas mus, nes čia paaiškėja kaip kas laikė se sijos egzaminus, kiek kas balų surinko, kas tapo pir mūnu. o kas atsilikėliu ar skolininku.. . Skaičiavimo centro pagalba ateityje numatoma kaupti visas žinias apie kiekveną studentą nuo pat jo įstojimo į Universitetą. VU Skaičiavimo centro ko lektyvas labai jaunas. Pagrin dinę jo dalį sudaro inžinie riai, programuotojai, opera toriai. Mašinų parke — vie ningos sistemos elektroninės skaičiavimo mašinos EC1020 ir EC-1033, kurios geba atlikti per sekundę 2 tūks tančius operacijų. Kitais me
tais numatome gauti „protin giausias elektronines smege nis" — tėvyninės gamybos elektroninę skaičiavimo ma šiną EC-1060, kuri sugeba atlikti per sekundę net 200000 operacijų. Jei įvesdami pirminius duomenis, ESM nesuklaidina me — jos dirba be klaidų. Be to, ESM turi ir Įspėjamą ją „savikontrolę". Centrui ir ateityje lemta augti, plėstis. Ateityje mūsų pajėgumai įsijungs į respub likinį skaičiavimo mašinų tinklą — valstybinį. Jei šiuo metu skaičiavimo centre dir ba 150 žmonių, tai ateityje kolektyvas išaugs iki 200 ir dar daugiau. Taigi Centro laukia didelės perspektyvos, visapusiška plėtra ir rimti uždaviniai. Auksė JUREVIČIŪTE
kol neįsigilinsi, neišstudi juosi knygos, jos aprašy mas kortelėje bus miglo tas, skaitytojui nesupran rauskaitė čia dirba per tamas. 30 metų. Patirtis nemaža, Atkakliai siekiama pa jaunosioms kolegėms L. Stropienei ir J. Saunorie- grindinio tikslo — tenkin nei yra iš ko mokytis, ko ti lankytojo poreikius. paklausti, nors... ir vete Atsiranda vis naujų pro ranas nesidrovi paklausti blemų: kaip geriau susi jaunųjų, jei ko nežino. steminti, kad lankytojai greičiau surastų norimą Pasiklysti lengva. Gauname literatūros vi dalyką, Reikia perredasomis užsienio kalbomis. guoti senas korteles, nes Skyriaus darbuotojos pa mokslas žengia pirmyn, čios sutvarko vokiškus, atsiranda naujų discipli prancūziškus, angliškus, nų, reikia pakeisti sųsikorteles... lenkiškus, latviškus leidi dėvėjusias nius. Dėl to reikia pavar Kasdieninis šešetuko rū tyti ne vieną žodyną, en pestis — kuo greičiau su ciklopediją. Kitų kalbų tvarkyti didelį literatūros knygas padeda tvarky srautą, kad knygos per ti, konsultuoja kolegos, trumpiausią laiką pasiek mokslo darbuotojai — M. tų mus, Universiteto bib Svirskas, V. Račius, N. liotekos skaitytojus. Feigelmanas ir kiti. Siste Elona JANULYTĖ mintojos supranta, kad
UNIVERSITETO BIBLIOTEKOJE
00000000000000000©
PATARIMAI STUDENTAMS
ar raštų, pradeda GUDRYBĖS gų skaudėti galvą ir kaklą todėl reikalinga mankšta. Šiuo metu žmonės, dir Dirbant įtemptą prot.nį darbą, galima pajusti tar bantys protinį darbą, pla si ant galvos uždėtą lan čiai panaudoja autogeni ką, smarkiai spaudžiantį nes treniruotes, kaip ve kaktą. Tai yvksta dėl su ną iš efektyviausių akty trikusios kraujo apytakos. vaus darbingumo priemo Geriausia profilaktikos nių. Tačiau prieš tai būti išmokti atpalaiduoti priemonė tokiu atveju — na veido drėkinimas šaltu raumenis, nes tai laiduoja tikrą poilsį, gerina mie vandeniu. Ilgai palinkus prie kny gą-
studentai. Palaikome kūrybinio bend radarbiavimo ryšius su Pra hos ir Greifsvaldo aukštųjų mokyklų skaičiavimo cent rais. Kontaktai plečiasi. Dar bo užmojai ir apimtys, įskai tant ir mokslinį darbą, di dėja ir platėja. Vienas iš didesnių darbų jau nuolat atliekamų skai čiavimo darbų — sesijinių ir stojamųjų egzaminų duo menų apdorojimas. Žinios apie tų ar kitų egzaminų eigą (kiekvieno studento ar busimojo studento gaunami pažymiai) atiduodamos „gele žinei galvai", o ši „nieko ne pamiršdama, nieko nepraleis dama ir niekur nedarydama jokių klaidų" skaičiuoja ir pasako kas ką pasiekė. Cent ro skaičiavimo technika nu stato, .kas ir kokia eile išlai
MAŽOSIOS
a;
•
TAI ŠIANDIEN, TAI RYT — BET VIS JAU PA SKUTINIS EGZAMINAS. GALIMA BUS LENGVIAU ATSIPŪSTI. O PASKUI — DAR MOKOMOSIOS IR GAMYBINĖS PRAKTIKOS, TURININGI DARBAI STUDENTŲ BŪRIUOSE... ŽODŽIU — VASARA. MŪSŲ, STUDENTIŠKA. TAD GEROS VASAROS JUMS, „TARYBINIO STUDENTO" SKAITYTOJAI!
000000000000000000
Vilniaus universiteto Moks linė biblioteka savo fonduo se, be knygų, saugo ir tur tingus periodinių leidinių rinkinius. Periodiniai leidi niai ypač reikalingi mūsų skaitytojams, nes jie opera tyviai informuoja apie moks lo, kūrybos laimėjimus mūsų respublikoje, šalyje, pasauly je. Jų srautas toks didelis, kad nuo 1974 metų vietoj veikusio Mokslinės bibliote kos periodikos sektoriaus įsteigtas Periodikos skyrius. Apie šio skyriaus darbą pa prašiau papasakoti jo vedėlą DALIĄ KUDABIENĘ. Gerbiamoji vedėja, prašy čiau papasakoti, kur gauna te periodikos leidinius ir ar daug jų per metus pereina per jūsų skyrių? Periodikos skyrius tvarko ir pristato visus periodikos leidinius, kuriuos studentai ir dėstytojai randa skaityklose. Vilniaus universiteto moksli nė biblioteka kasmet pasipil do 35000—38000 periodikos leidinių vienetais. Gauname apie 1700 pavadinimų žurna lų, laikraščių, informacinių ir tęstinių leidinių įvairiausia tematika kone iš viso pasau lio. Periodikos leidinių gau name įvairiais būdais: pre numeruojame, perkame, gau name mainais, dovanomis, kaip kolekcijas ir t. t. Žur nalus ir ypač tęstinius leidi nius (institutų, universitetų, mokslo draugijų ir kitų ko
lektyvų mokslo darbus) nuo lat gauname iš Maskvos centrinio bibliotekų kolekto riaus, iš Respublikinio biblio tekų kolektoriaus, iš knygynų ir t. t. 1980 m. vien tik užprenu meravome 1125 pavadinimų žurnalų ir informacinių leidi nių bei 65 pavadinimų laik raščių. Tarp jų 770 pavadi nimų tarybinių žurnalų. 308 pavadinimų žurnalų iš de
jūs tvarkote tokią gausybę leidinių. Gauti periodikos leidiniai registruojami kartotekose. O kiekvieno pavadinimo fondi niai egzemplioriai, skirti saugoti, Įtraukiami į katalo gus. Periodikos skyriaus bib liotekininkai tvarko šiuos katalogus: slavų abėcėlės, užsienio periodikos leidinių nuo 1940 nu, užsienio perio dikos leidinių iki 1939 m.,
Respublikinės bibliotekos, Valstybinės Lenino bibliote kos, Sąjunginės užsienio li teratūros bibliotekos suvestiniams katalogams. Ypač svarbu, kad biblioteorganizacijos, kos. atskiri asmenys būtų informuojami apie senus vertingus temati nius leidinius. 1974—1978 metais pasirodė užsienio periodikos ir tęstinių leidinių retrospektyvinė suvestinė; gamtos, medicinos. technikos, žemės ūkio rodyk lės už 1750-—1965 m. pen kiatomis. Prie šios rodyklės sudarymi. Prie šio katalogo sudarymo aktyviai prisidėjo ir mūsų skyriaus darbuotojos — teikė periodikos leidinių kolekcijų žinias apie mūsų bibliotekoje katalogus. saugomus šio profilio leidi Ypatingą vietą tarp perio nius. Nuo 1981 m. pradėjome dikos leidinių užima tęstiniai teikti žinias nauiai rodyklei. leidiniai, kurių kiekvienas Tai bus Retrospektinė suves tomas gali būti išsami mono tinė užsieninių periodikos ir grafija. Tokių monografijų tęstinių leidinių rodyklė apie aprašai įtraukiami ne tik į leidinius humanitarinių ir vi periodikos leidinių katalogus. suomenės mokslų. tematika. ___ ..... Šių leidinių aprašymus skai- ’ Ji apims 1700—1975 metus, tytoįas gali rasti ir abėcėli Šios rodyklės labai naudin niame knygų bei sisteminia gos. Jos palengvins bibliote kininkų darbą. me kataloguose. Kokius ryšius jūsų skyrius Ačiū už pokalbį. palaiko su kitomis respubli Kalbėįosi Virginijus MlClULIS kos, šalies bibliotekomis? Be abejo, mes informuoja me kitas respublikos, šalies bibliotekas apie mūsų gauna mus periodikos leidinius. Jų monografijų aprašų kopijos siunčiamos Lietuvos TSR
Čia ateina spauda mokratinių šalių, 34 pavadi nimų — iš kapitalistinių ša lių. Mokslinės bibliotekos fon duose taip -pat saugomi seni (daugiausia XIX amžiaus) pe riodikos leidiniai. Juos taip pat gauname iš Įvairių res publikos ir šalies bibliotekų. Šiuo metu tvarkome leidi nius, gautus iš Kauno, Mask vos, Dušambės ir ki tų miestų bibliotekų. Moks linėje bibliotekoje galima rasti vertingas Universiteto rektoriaus J. Kubiliaus, profesorių P. Snarskio, J. Dalinkevičiaus, JAV lietuvių A. Mažiulio, G. Procuto ir kitų dovanotas laikraščių ir žurnalų kolekcijas. Prašyčiau papasakoti, kaip
TĘSIAME DISKUSIJĄ
Kelionė pamariu
AR SUNKU PIRMAKURSIUI? Žinoma, sunku. Kiekvienas gais, dirbt savo darbą, sa fą žinom iš savo patirties. Tik vaip leisti laisvalaikį. Ir bū labai greitai užmirštam, kad tent pirmakursiui sunku su buvo sunku. Ir pradedam prasti, kad kursas — ne kla vartoti „negarbingą" žodį sė, kad čia nevalia kištis j su pašaipa lūpų kampeliuose draugų reikalus dėl jų moky — „fuksas". . . Tai kokia čia mosi, dėl elgesio ir t. t. Visi negarbė pradėti mokslus turim suaugusiųjų žmonių Universitete? Tai kokia nelai neliečiamybės teisę: mokaus, mė būti dvejais, trejais, ket kaip patinka, elgiuos taip, vertais metais jaunesniu ir kad iš Universiteto nepaša turėt dar prieš save gražiau lintų. Čia nenueisi pasiskųsti sias gyvenime dienas? dėstytojui, kad tave negra Jeigu norime padėti tiems žiai kurse pravardžiuoja, kad „varganiems" fuksams, tai įžeidė.. . Taip fuksai dar ne pirmiausia patys nuimkim atsipeikėję nuo šilo savaran nuo jų tą primestą varganu- kiškumo, net nejusdami pra kur naudotis mo skraistę. Ir nevadinkime, deda visur lyg darželinukų, kaip Kęstas naujomis teisėmis. Ir vargu, S. „ne tokiais jau prastais ar daugelis jų pergalvoja vaikais". Anaiptol, jie ne kuratorių, šefų pasakytus pa naivūs vaikai. Teisingai teigia tarimus. Ir vargu ar patikėsiu Rima M., kad jie kiekvienas Eugenijos G. žodžiais, kad save laiko asmenybe. O iš jiems įdomiau, kai platina tikrųjų, tai kaip kitaip? Kiek bilietus „tos dvi su ilgais vienas turi teisę ateiti j aukš plaukais". Juk nuo to bilie tąją su savo pasauliu. Ir visų tai (o jie tikrai būna tie, ku pirma, priklauso nuo paties rių niekas neima) nepagerė žmogaus — jsileis jis ką nors ja. Koks malonumas pirma j savo valdas ar ne, išeis kursiams dar kartą pasijusti pats už jų ribų ar ne. Nauja „atpirkimo ožiais" — atseit mokymosi sistema, painūs tie kvailiukai ir j niekam Universiteto koridoriai, įvai tikusį koncertą gali nueiti. rūs dėstytojai su įvairiausiais O jie ne tokie jau kvailiu reikalavimais. O čia dar tas kai. . . Jie kol kas tylėdami vyresniųjų žvilgsnis iš aukš priima šitokį požiūrį į save, tybių į fuksą. . . Kas silpnes o ateityje žinos kaip elgtis nis, kas tylesnis, tas ir pasi su naujai atėjusiais fuksais. meta ir susigūžia lyg ežiukas Kaip jiems padėti? Tikrai pastatydamas spyglius. nelengva problema. Gal rei Drąsiems, kaip ir visur, kėtų iš pat pradžių daugiau priklauso pasaulis: jie tuoj juos informuoti apie studijas tapę sekretoriais, proforgais, Universitete ir apskritai, ką visuomenininkais atgauna galima studijuojant nuveikti. mokykloje įgytą veidą —bū Dauguma jų — talentingi savo mokyklose tent veiklios, kitiems vado žmonės, vaujančios asmenybės veidą. dirbę vieną ar kitą darbą, Taip jau pirmais mėnesiais o atėję į tą didelį ir svetimą kurse išryškėja veiklieji ir ty Universitetą tarytum paklys leniai. O iš tikrųjų kiekvie ta, rankas nuleidžia dėl savo nas gyvena savaip, kaip jam mažumo ir vienišumo. Apie atrodo, paprastų geriau, kaip jis sugeba. Ne daugelį, įsivaizduoju šauniai „susice- dalykų sužino antram, o kar mentavusio" kurso. Gali būti tais — tik trečiam kurse, ir draugiškas, gali būti gerų tada jau vėlu ką nors pra atskirų grupių jame, bet kaip dėti, sunku pasivyti prabė gera visuma? Tai neįmanoma. gusį laiką. Žodžiu padėkim Susitinka suaugę žmonės ir jiems atrasti save. Daugiau daugiau šilumos kiekvienas turi skirtingą savo širdies, interesų ratą. Jam geras ko jiems, o ne užjaučiančių ar lektyvas — ne gyvenimo bū dar blogiau — lengvai pašai tinybė. Žinoma, jis jausis pių — žodžių. kurse geriau ar blogiau, arba O abejingumas? Tai tik asmenybių savybė. iš viso susitiks su kurso drau atskirų gais tik iš reikalo — bendrose Tų, kuriems reikia tik aukš paskaitose, bet tai netrukdys tosios mokyklos diplomo ir jam bendraut su savo drau kaip nors prastumti kiekvie
PAVASARIO DOVANOS, DOVANOS PAVASARIUI
Kas buvo mūsų klube pavasarį? Ogi, „vandeni ninkai" buvo sukrutę. Čia aktyviausi pasirodė Pra monės ekonomikos fakul teto ir Matematikos fakul teto keliauninkai, atlikę po kelias kategorines ke liones. Medikų studentų tarpe atsirado tokie ne nuoramos — vandens ke lionių organizatoriai, kaip V. Tauraitis ir E. Gefenas. Gaila tik, kad mūsų van denininkų sekcija (vado vas Fizikos fakulteto stu dentas S. Vasiliauskas) nelaidavo komandų daly vavimo respublikinio masto varžybose. Būtina pasitaisyti.
Bėgo paskutinės sesijos dienos. Visi su nerimu laukė paskutinio egzamino. Korido riai buvo pilni studentu šur mulio, kalbų ir laukimo įtam pos. Atrodė, kad niekam ki tam, išskyrus egzaminus ne begali likti vietos. Ir vis dėl to, atokvėpio minutėmis ne vieno Istorijos fakulteto bib liotekininkystės specialybės studento galvoje blykstelėda vo mintis: „Važiuosime, jau greit važiuosime". — Į Mažąją Lietuvą, — paklausti atsakydavome, ir nenoromis pridėdavome: „bu vusią". Ir norėjosi dar ir dar kartą pasakoti tai, ką žino jome apie šį kraštą, jo savi tą kultūrą ir papročius, isto riją ir žmones. Ir štai birželio 4 dieną bū relis šios specialybės trečia kursiu su vyresniuoju dės tytoju D. Kaunu išvyko į Klaipėdą. Kelionės tikslas — pakeliauti pėsčiomis po Klai pėdos krašto senuosius kai mus, susipažinti su istorijos ir kultūros paminklais. Pirmasis mūsų sustojimas buvo liaudies menininko, drožėjo Vytauto Majoro so dyboje Šernų kaime. Čia mus stebino viskas ir varpas virš durų, skelbiantis svečių atvykimą, ir barometras, pa darytas iš ąžuolo šakos, ir skulptūros. Kai peržengėme namo slenkstį, viskas padvelkia se nove ir jaukumu. Viskas vi duje drožta. Sėdėjome prie židinio, klausėmės šios sody bos šeimininko pasakojimo, o žvilgsni vėl ir vėl glostė kėdžių ornamentai, stebino lentynų grakštumas, sienų išmarginimas. Čia sužinojome, kad šis liaudies menininkas
1958 m. yra baigęs Telšių dailės mokyklą, o minėtoje sodyboje gyvena ir ją puo šia nuo 1972 metų. Kad ir kaip buvo gera pa buvoti šioje drožinių karali joje, bet mūsų laukė dar il gas kelias. Palikome šį uni kalų rankų darbo kampelį, bet vis atsigręždavorne. kad pamatytume dar ką nors naujo ar nepastebėto, ir sunku buvo patikėti, kad šis nedalomas meno kūrinys su kurtas tik per 9 metus, savo darbą ir medį mylinčio žmo gaus. Galą kelio nuėję mišku, gerokai sušlapę rasoje, pa siekėme Kisinių kapines. Čia palaidotas mūsų periodikos pradininkas ir poetas Joha nas Ferdinandas Kelkis. Šiose jaukiose ir ramiose kaimo kapinaitėse palaidotas ir vie nas iš 1832 m. sukilimo va dovų Antanas Gedgaudas. Abu kapai ir daugelis kitų yra gražiai prižiūrimi šio kaimo gyventojų. Pakeliui į Priekulę, Žiaukų kaime apžiūrėjome I. Simo naitytės tėvo Jurgio Strubros kapą ir buvusią jo sodybą. Ir štai galų gale mes Prieku lėje. Stabtelėjome prie I. Si monaitytės namo, o paskui niekaip negalėjome atsigro žėti žirgų, auginamų mieste lio žirgyne, grakštumu. Saulei leidžiantis, nuėię apie 25 kilometrus, pasiekė me Piaulų kaimą, kur ir nak vojome. Rytojaus dieną apžiūrėjo me žvejų sodybas Drevernos kaime ir pamariu patraukėme link Kintų. Kurį laiką ėjome keliu vadinamu „svenceliu". Tai reiškia „šventasis ke lias". Tuo pačiu pavadinimu
ną sesiją. Jie nieko daugiau iš studijų nereikalauja, nesi tiki, jie laimingai ir nerūpes tingai leidžia laiką toli nuo tėvų akių, Vilniuje. Ir toks, staigiai atsiradęs, visiškas savarankiškumas užgožia visa kita: susidomėjimus, mokslą, visuomeninę veiklą. Jie pa galiau tapo laisvi paukščiai ir gali daryti, kas tik jiems patinka ir gali ranka numoti j vyresniųjų „pamokslus", štai tokius tikrai dar galima pavadinti vaikais. .. Pirmasis kursas. . . Nuo jo labai priklauso. Į Uni versitetą dar dažnai ateina toks gyvenimo purvo nepa liestas, atviras žmogui ir ži nioms, gražus savo natūraliu, jaunatvišku elgesiu pirma kursis. Gerai, jeigu sugebėsi me jį — gražų, kaip žmogų — išsaugoti per visus studijų metus. Gerai, jeigu jis pats pajus savo tikrąją vertę ir neišmainys jos į studentišką perdėtą nerūpes tingumą, jeigu jos nepragers, arba nepasiliks užsidaręs tik savyje. Atrasti tikrąjį studijų kelią, tai atrasti patį gyveni mo kelią, tai atrasti save. O šitas ieškojimas nelengvas ir nesibaigia jis su pirmu kur su. Bet sena tiesa visada vienodai skambės — per žmones į žmones. Taigi, pir makursiai, nereikia galvot, kad „viską žinom, viskas nu sibodę, nieko naujo nepasa kysite. .." Kiekvienas žmo gus — naujas žodis, nauja, dar negirdėta mintis, ir ne reikia nuo jų nusigręžti. Vienodai kiekvienas iš jūsų gali būti neblogesnis pašne kovas, draugas vyresniųjų kursų studentams. Tik nevertinkim vieni kitų pagal kursus ar metus, nes jau ne kartą gyvenimas įrodė, kad pusė amžiaus nugyvenus tenka raudonuot prieš darželinu ką. . . Prie I. Simonaitytės tėvo Jurgio Strubros kapo. Ketvirtakursė sodyboje.
miško eglynais. Plaukti Keliavo musų dvirati „LAUKINĖ" UPĖ galima tik vandens po ninkai, keliavo pėstieji. Grupė Pramonės ekono plūdžio metu, nes upėje Džiugu, kad keletas gamtininkų ir negamtinin- mikos ir Matematikos fa pilna suvirtusių medžių, kų, vadovaujamų Botani kulteto turistų gegužės o akmenų lyg, kas būtų kos sodo darbuotojos S. mėnesio pradžioje susi „pasėjęs iš kiauro rėčio". B. Kondratas savo kny Žilinskaitės, dalyvavo ir ruošėme į kelionę baida šauniai pasirodė respubli rėmis Minijos upe. Mini gelėje „Minijos vingiai" kos gamtosaugos šventėje ja — viena srauniausių Duburių kanjoną sulygi — seminare Aukštaitijos upių Lietuvoje. Tai visų na su Amerikos upėmis. vandens keliauninkų mė Nors iš mūsų dalyvių nei Nacionaliniame parke. vienas nematėme Ameri Klubo pirmininkas pa giama upė. rengė paskaitą „Turizmas Kelionę pradėjome nuo kos upių, bet įsitikinę, ir gamtosauga", skaitė ją Žarėnų tilto. Čia gana kad mūsiškė Minija -gražesnė! Upė srauni, sta ne tik namuose, bet ir sudėtinga, bet labai įdomi tūs krantai, vingių vin KPI, LŽŪA turistams. Mū sų klubo senbuvė E. Rud- ir giaži upes atkarpa. giai, — net galva svaigs vingiuoja Rupšių ta ir jau nebežinai į kurią nickaitė Liaudies univer Upė siteto Turizmo fakultete skaitė paskaitas apie kal nų geologiją. E. Mazėtis, A. Striuka, G. Mūsiškiai j rengėsi ke Gulbinskas, A. Kontaufas, R. lionėms ne tik teoriškai SVEIKINAME Sasnauskaitė, M. Preiskenytė; bet ir praktiškai — treni antroji — Pramonės ekono NUGALĖTOJUS ravosi. SSD „Žalgiris" mikos fakulteto studentai miesto turizmo varžybose R. Valčiukas, G. Rakuskas, UTK komanda užėmė II R. Januškaifė, N. Matulevičiū tė, istorikai pirmakursiai S. vietą turistinio rali rung šiemet gegužės 22—24 Gudeliauskas, J. Misevičius, tyje, 8-ą — kliūčių ruo že; bendroje įskaitoje iš dienomis prie Kauno marių atsarginė D. Paliliūnaitė. Turistinės technikos kliūčių kovojo garbingą IV vietą po daugelio mefų pertrau kos vėl įvyko respublikos ruože pirmoji komanda iš ir teisę startuoti respubli aukštųjų mokyklų turizmo są kovojo I vietą. Turistinio rali kos „Žalgirio" draugijos skrydis — varžybos. Univer trasoje savoje grupėje toji varžybose. siteto turistų klubą atstovavo komanda buvo pirmi, bend 2 komandos: pirmoji koman roje
Stepas DEVEIKIS da — studentai gamtininkai VISI).
Sigita ŠLAMAITE Autorės nuotraukos.
Liaudies menininko Vytauto Majoro
pusę teka upė, kuria rė kėme Mingėlos ąžuolą, vos puse geriau praplauk rašytojos Šatrijos Raga ti. Kai praplauki mažąją nos gimtinę. Regina JONUŠKAITĖ Duburių kilpą ir užkopi Pramonės ekonomikos pasidairyti ant aukšto fakulteto skardžio, — lyg žydras IV kurso studentė kaspinas būtų nupuolęs į gilų slėnį. Nors gamta gero oro > mums pašykštėjo, užtat I egzotiškų vaizdų buvo su kaupu. Keliaudami aplankėme Paplienijos piliakalnį, ku rį, anot padavimų, supylę Dinkusį studento pažymėji švedai, o po juo yra rū siai su didžiuliais lobiais mą Nr. 800243, išduotą Ma tematikos fakulteto studentui ir vyno statinėmis. Aplan- Jaroslavui RUDALEVIC, lai
Konkursuose — tunisfinės fotonuotraukos ir skaidrių ciklo irgi pelnytos pirmosios vietos. Taigi, UTK užtikrintai nu galėjo savo grupėje (VVPI, KPI, KKI) ir bendroje įskaito je (52 taškai, antri — L20A — 44 taškai, treti — VVPI — 39 taškai). Sveikiname su pergale ko mandų dalyvius, jų trenerius, vadovus. Sėkmingų naujų startų, atkaklumo treniruotė se, puikių vasaros žygių!
įskaitoje — antri (po UTK valdyba
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6nHnc cryAenTac» («CoBeTCKnfi cryAeHTs). Oprau napTKOMa penopaTa, KoMirreTa AAKCM, nporĮntoMa opAeson TpyAbaoro Kpacnoro >BaMeHn APy»0u HapoAOB BwAt>HioccKoro yHHBepcrreTa im. Buųaca Kancynaca Amt. CCP. Ha ahtobckoh HiMKe.
i
vadinamas ir kaimas, išsidės tęs vienoj kelio pusėje ir be sitęsiantis apie 3 kilometrus pamariu. Kaimas ištuštėjęs. Daug sodybų arba nebegyve namos. arba ir visai nugriau tos. Tą pačią dieną dar pabu vojome Ventės rage, o va kare jau buvome Šilutėje pas bibliofilą Petrą Jakštą. Petras Jakštas 1930—1940 m. buvo 27 knygos Mėgėjų draugijos narys. Dabar jo kolekcijoje yra apie 5300 knygų. Knygos daugiausia susijusios su Lietuvos istori ja. Įdomu buvo ne tik pa matyti pačias knygas, bet ir išgirsti pasakojimą apie šių knygų kelią į P. Jakšto bib lioteką. Čia mes pavartėme Mažvydo katekizmą ir Dauk šos Postilę (nesvarbu, kad tai tik fotografuoti leidiniai), Kuršaičio gramatiką ir Lietu vos statutą. Matėme knygas kažkada priklausiusias caro Nikolajaus II bibliotekai. O kur dar knygos, išleistos Ma žojoje Lietuvoje, „dailiosios knygos", kurios vertinamos už gražų įrišimą ar iliustra cijas. Tai ir K. Donelaičio „Metai", tai ir J. Biliūno „Liūdna pasaka" su nepra lenktomis K. Bulekos iliu stracijomis, tai ir daugelis, daugelis kitų. Kiek pažengė mūsų knygų leidybos menas, puikiai galėjome įsitikinti sulyginę pirmą ir septynio liktą M. Valančiaus „Palan gos Juzės" leidimus. .. .Žmonės, norėdami su grįžti prie jūros, meta į ją kapeikas, mums taip pat no rėjosi kažką palikti, kad su grįžtume dar kartą į šį kraš tą. Nepalikome nieko, bet tvirtai tikime: — Grįšime!
kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 761543, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei Romualdai SENKUTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 761536, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentui Arūnui BUDELIUI, laikyti negaliojančiu.
Rusų kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia dės tytoją VARLASINĄ Lionginą Ivanovną dėl moti nos mirties.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 1717 LV 14721
REDAKTORĖ Z. BESASPARYTĖ