SU NAUJAISIAIS MOKSLO METAIS!
SIAME
NUMERYJEi SUGRĮŽUS IS VASAROS
FAKULTETŲ BRANDOS JUBILIEJAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITtTŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METTJ
1981 m. rugpjūčio 28 d.
Nr. 24 (1163)
seniausios šalyje aukštosios mokyklos Rektorius. Nuo pirmakursio iki žilo profesoriaus — kiekvienas, kuij globia ir šildo senojo Universiteto sienos — žino ir didžiuojasi Jumis — Lietuvos matematikos mokyklos kūrėju ir vadovu, daugelio mokslinių vei kalų autoriumi. Reikšminga Jūsų kaip TSRS Aukš čiausios Tarybos deputato, pedagogo ir jaunimo auklėtojo veikla. Jūs esate mums Įkvepiantis moksli ninko, komunisto ir žmogaus pavyzdys. Mums impo nuoja Jūsų asmenybės turtingumas, platūs ir Įvai rūs interesai, erudicija, dvasinė ir intelektualinė kul tūra. Neužmirštamus įspūdžius palikusį Universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimą ir jo garsą artimai siejame su savo Almae Matris Rektoriaus vardu, ge rai suvokdami Jūsų įdėto darbo dydį ir reikšmę. Už visa esame dėkingi. Linkime didžiai gerbiamas Jubi liate, dar ilgiems dešimtmečiams geros sveikatos, didelės energijos visose Jūsų turtingos veiklos sri tyse. Tegu Jūsų darbus lydi sėkmė ir pripažinimas. Gy vuokite mūsų džiaugsmui, Universiteto, gimtosios Lietuvos ir visos tarybinės šalies šlovei ir ateičiai! VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI PROFESORIUI, AKADEMIKUI
Jonui KUBILIUI MAGNIFICENCIJA REKTORIAU, DIDŽIAI GERBIAMAS JUBILIATE! UNIVERSITETO PROFESŪRA, STUDENTAI IR DARBUOTOJAI ŠIR DINGAI SVEIKINA JUS, ŠVENČIANTĮ SESlASDEŠIMTĄSIAS GIMIMO METINES. Sis- garbingas jubiliejus teikia palankią progą iš reikšti pačius geriausius mūsų jausmus, linkėjimus ir pagarbą Jums. Mes džiaugiamės galėdami dirbti ir mokytis Universitete, kuriam jau daugiau kaip dvidešimt metų vadovaujate Jūs — garsus moksli ninkas, žymus visuomenės veikėjas, autoritetingas
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO KULTŪROS VEI KĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO J. KUBILIUI
Už nuopelnus plėtojant lietuvių tarybinę kultūrą, vai singą mokslinę pedagoginę veiklą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime suteikti Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriui, fizikos ir matematikos mokslų daktarui, profesoriui, Lietuvos TSR Mokslų Akade mijos tikrajam nariui, Lietuvos TSR nusipelniusiam mokslo veikėjui Jonui Kubiliui Lietuvos TSR nusipelniusio kultū ros veikėjo garbės vardą. A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas S. NAUJALIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius
Kaina 2 kap.
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME Už laimėjimus, pasiektus vykdant dešimtojo penkmečio užduotis ir ruošiant specialistus liaudies ūkiui, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įsaku dėl TSRS aukštųjų ir specialiųjų viduririnio mokslo ministerijos aukštųjų ir specialiųjų vidurnių mokymo įstaigų darbuotojų apdovanojimo TSRS ordinais ir medaliais apdova nojo
SPALIO ORDINU
Pikčilingį Juozą — Vilniaus valstybinio V. Kapsuke universiteto docentą ___ TAUTŲ DINŲ
DRAUGYSTĖS OR-
Grigonį Joną — Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto prorektorių, profešorių Medaliu „U2 DARBO ŠAU NUMĄ"
REVOLIUCIJOS
Kašauskienę Vandą — Vil niaus V. Kapsuko universifeKibarskį Chackelį — Vii- do docentę. niaus valstybinio V. Kapsuko universiteto profesorių Vaitkų Juozą Vidmantą — , Vilniaus valstybinio V. KapDARBO RAUDONOSIOS suko universiteto katedros VĖLIAVOS ORDINU vedėją, profesorių.
©00000000000000000 GERBIAMI DRAUGAI, Kviečiame dalyvauti iškilmingame 1981/82 mokslo metų atidaryme, kuris įvyks Vilniaus Sporto rūmuose (Eidukevičiaus g. 3/1) rugsėjo 1 dieną. Pradžia 18 vai. VVU rektoratas, visuomeninės organizacijos
00000000000000000®
200
studentų. Dabar jų — bevelk tūkstantis: maždaug 620 mo kosi stacionare Ir apie 400 neakivaizdiniu būdu. Mokslo, mokymo įstaigoms, liaudies ūkiui jau parengta virš 3 tūkstančių specialistų: apie 580 geologų, 750 geografų Ir 1870 biologų.
Dauguma iakultetą baigu sių biologų, geografų ir geo logų dirba respublikos moks linėse, švietimo, kultūros Ir gamybinėse organizacijose. Fakulteto auklėtinius taip pat galima sutikti beveik visose
Fakultetas šiandien Gamtos fakultete ruošiami trijų specialybių ir dvylikos specializacijų aukštos kvalifi kacijos specialistai. Jame aštuonios katedros, penkios probleminės žinybinės ir mo komosios - mokslinės labora torijos. Per du paskutiniuo sius penkmečius fakultetui buvo skiriamos itin stambios lėšos materialinės-techninės bazės plėtimui ir vystymui. Atsirado naujos modernios mokomosios laboratorijos, ku riamas botanikos sodas Kai rėnuose. Tarybiniais metais fakulte te susibūrė stambus labai kvalifikuotų specialistų ir mokslininkų kolektyvas. Da bar jame dirba beveik šimtas mokslinių-pedagoginių, apie 120 inžinerinio - techninio personalo darbuotojų. Daugu ma darbuotojų turi mokslo laipsnius ir vardus. Fakultete yra trylika mokslo daktarų ir profesorių, pusšimtis do centų ir mokslo kandidatų. Už žymius pasiekimus moks le vienuolika fakulteto pro fesorių ir dėstytojų tapo respublikinės premijos lau reatais, vienu likai suteikti Lietuvos T5F. nusipelniusio mokslo veikėjo ir kiti Garbės vardai. Pirmaisiais pokario metais turėjome tik keliasdešimt
broliškose respublikose. Ne mažai jų darbuojasi Altajaus ir Sibiro rūdynuose, plaukio ja Atlanto ir Indijos vande nynuose, stato BAM-ą. Dau giau kaip 250 fakulteto auk lėtinių apgynė kandidatines disertacijas, keliolika tapo mokslų daktarais. Nemaža dalis baigusiųjų tapo žymiais gamybos vadovais, sumaniais darbo organizatoriais, peda gogais. Paskutiniaisiais metais fa kulteto biologai pagrindines mokslines jėgas sukoncentra vo molekulinės biologijos, biochemijos, ekologinės gene tikos, biofizikos, augalų fizio logijos, respublikos augalinių išteklių padidinimo, gyvūnų ekologijos problemoms spręs ti. Pažymėtina, kad šie dar bai glaudžiai siejasi ir su gamtos apsaugos klausimais. Takulteto geografinėse ka tedrose anksčiau vyravo ša kinė, daugiausia geomorfo loginio pobūdžio, tematika. Tie geomorfologiniai darbai, atlikti plačiu paleogeografi niu aspektu, (galino pereiti prie iandšaftotyros, fizinio geografinio rajonavimo, re kreacinė geografijom darbų. Gamtos mokslų fakultete nuo seno gvildenamos ir geo logijos mokslo problemos. Geologinių tyrimų kryptys
Lazerininkų mokyklos atgarsiai VILNIUS^
taip pat nebuvo pastovios, keitėsi priklausomai nuo mokslo pažangos ir respubli kos liaudies ūkio vystymosi poreikių. Praeityje didesnis dėmesys buvo skiriamas res publikos teritorijos bendro sios geologijos klausimams nagrinėti. Pastaraisiais me tais moksliniuose geologi niuose darbuose ėmė daugiau vyrauti taikomosios geologi jos klausimai: hidrogeologi jos, naudingų iškasenų geo logijos (statybinių žaliavų, naftos, rūdų, druskų, kristali nio akmens), inžinerinės geo logijos ir kt. Tačiau geolo ginių katedrų darbuotojai, glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutu, spren džia taip pat aktualius strati grafijos, geotektonikos, litoiogtjos, paleogeologinės rai dos ir kitas problemas . Šiuolaikines gamtos moks lų problemas fakulteto bend radarbiai nagrinėja glaudžiai bendradarbiaudami su mūsų šalies ir užsienio valstybių mokslinėmis ir gamybinėmis organizacijomis. Šiuo metu dalykinius ryšius fakulteto katedros ir laboratorijos pa laiko su 38 broliškų respubli kų mokslo įstaigomis. Visų jų išvardinti neįmanoma. Ypač produktyvus ir efekty vus bendradarbiavimas susi klostė su respublikos ir TSRS Mokslų Akademijos gamtiniais institutais ir aukš tosiomis mokyklomis. Su šio mis organizacijomis spren džiamos ne tik bendros mokslinės problemos, bet taip pat keičiamasi darbo patyri mu, rezultatais, tyrimų me todika, organizuojami bendri seminarai, pasitarimai, spe cialistų stažuotė, sudaromos sąlygos bendrai naudotis eks perimentinėmis laboratorijo mis ir materialine technine baze. Gamtos mokslų fakultetas savo jubiliejų sutinka gražių darbų verpete.
Stig Stenholm Universlty of Helsinki Finland
I S LA
Sukanka 200 metų nuo Gamtos mokslų studijų pra džios (1781 m. įsteigta Gam tos istorijos katedra) ir Bo tanikos sodo įkūrimo Vil niaus universitete. Jubiliejinis virpulys jaučia mas ir Universiteto botanikos sode. Nelengva pasiruošti, pasipuošti, įgauti solidumo prieš jubiliejų, kai visas nau jasis botanikos sodas Kairėnuose — ištisa statybos aikš telė. Vilniaus MSV (darbų vykdytojas J. Budreika) čia spėriai rengia drėkinimo sis temą: kloja vamzdžius, mon tuoja hidrantus. Tiesiamas pagrindinis žiedinis kelias — Vilniaus 9-osios kelių staty bos valdybos rūpestis. Vis dar tvarkoma, tobulinama tvenkinių sistema. Inžinierius V. Kliučius pažino tą sistemą dar dirbdamas Vilniaus KMHSK ir vykdydamas re konstrukcijos ir statybos dar bus. O kur dar genetikų eks perimentiniai miežių laukai, pomologų serbentynas, dendrologų dekoratyvinių medžių ir krūmų medelynas, senasis Kairėnų parkas, ekspozicinių laukų plotai, kuriuose nedrą siai stiebiasi medelių guotai.
Vėlyvą rudenį bus šven čiamas Medicinos fakulteto Solidi Rimvydas TARVYDAS 200 metų jubiliejus. ženklina šio GF dekanas laiko atkarpa
at Vilnius again and renow my contacts wlth many scientists of this country. Thls time it has been a special pleasure to visit many beautiful places together with my wife. We are greatful to all the people that have so kindly organlzed our trips and helped with many thlngs. Thanks.
„Herzlichen Dank den Organisatoren der Vilnluser Sommerschulel Auch dle zweite ISLA wird uns in guter Erinnerung blelben. Fūr dle Delegatlon der bet Jenaer UniversitSt „Fridrichsėk Schiller".
Ruduo — ne tik žemdir roji Vilniaus mokykla, biams pjūties metas. Studen neabejotina viena — tai po vasaros sugrįžta 1 au mingai besidarbuojančių Dleter Schubert ditorijas pailsėję, įdegę, ūg įvairių šalių mokslininkų pa Sabine Rentsch telėję, kupini įspūdžių, trokš tyrimas, gyvas bendravimas Klaus Vogler tą susumuoti kelionių ir dar su jais suteikė gražių paska Siegfried Belke bų rezultatus, pateikti juos tų gilintis į lazerių paslaptis Volkmar Bruckner bendraminčių teismui. jauniems Vilniaus mokslinin Erhard Dopel Norėtume ir mes pasidalinti kams ir pradedantiesiems. mintimis-apie vieną svarbiau Jadvyga JASEVlClŪTE sių šios vasaros įvykių Vil Universiteto niaus lazerių fizikos specia vyr. mokslinė bendradarbė listams ' ir prijaučiantiems — apie Antrąją Vilniaus lazerių „In evaluating the 2nd taikymo mokyklą. Į ši tradi cinį lazerininkų forumą su School on Laser Application sirinko šiemet apie 200 tary I'd likę to express the opibinių mokslininkų ir apie 30 nion that it seems it has svečių iš užsienio. Buvo per done a great deal in brinskaityta 41 paskaita ir pa ging together scientists with daryti 6 pranešimai semina methods and scientists with ruose apie įvairius lazerių problems. taikymo aspektus: atomų branduolių spektroskopijai, Personaliy, I enjoyed being kietųjų kūnų fizikai, biologi part of the School, meeting scientists from the Soviet nių objektų tyrimams. Astuonias dienas paskaitų Union and other countries, salėje ir fojė, liepomis žydin and visiting hlstoric Vilnius. čiose gatvėse ir ekskursijų į Many thanks for inviting Trakus bei Rumšiškes metu ine". vyko rimti pokalbiai ir karš George PAPAGEORGEOU G. Burbos nuotraukose tos diskusijos apie naujau Nuclear Research Center matome Antrosios Vil sias lazerių fizikos proble Dept. of Biology niaus lazerių taikymo mo mas, perspektyviausius jos Athens, Greece kyklos atidarymo prezi taikymo metodus. Sunku da diumą — Maskvos profe bar numatyti ir įvertinti, ko S. Achmanovą ir „It has been a great sorius kią reikšmę tolimesnei laze rių fizikos raidai turės Ant pleasure to visit the School V, Letochovą, akademiką
o šiaip kol kas šienaujamos lankos... Kairėnuose darbo oi-oi kieki Ir džiugu, kad jubiliejinių metų vasarą sode darbas virte virė. Buvome sulaukę darbščių talkininkų, kuriems sumaniai vadovavo vyr. inžinierė B. Veiverytė. Birželio mėnesį Botanikos sodo daigynuose, medely nuose darbavosi moksleivių būriai iš miesto 18-os ir 31os vid. mokyklų. Nuveikė jie ne tiek daug, bet ir ne tiek maaži. Svarbu, kad mūsų so dą pamatė, augalus išmoko pažinti, darbo skonį pajuto. Gražios šienapjūtės die nos visiems braukė prakaitą. Plušo išsijuosę ir darbininkai P. Kantakevičius, V. Cirkonka, B. Jankūnec, V. Mikalkevičienė, M. Michnovič, J. Bagdonavičiūtė, ir traktorinin kas S. Pesliakas, ir sodo inžinierinis-techninis persona las, nepasidrovėjęs paimti į rankas šakių. Kaimyninės Liepynės girininkijos (girinin kas V. Almanis) eiguliai irgi šienavo Kairėnų pašlaites. Liepos mėn. labai šauniai dirbo 22 merginos (17 che mikių, 2 filologės, 3 matema tikės) ir du vaikinai chemi
kai. Rugpjūtį darbavosi savi studentai — gamtininkai. Bu simieji antrakursiai (20 geo grafų ir 22 biologai) pajutę tą priešjubiliejinę nuotaiką plušo iš peties ir nuo šir dies. Seniai sodas bematė tokius talkininkus — gamti ninkus. Merginos ravėjo, vy rai darbavosi prie minėto kelio statybos — suklojo apie 500 betoninių kelkraš čio bortelių. Visi daug prisi dėjo prie aplinkos tvarkymo si: nugriautos sutrūnijusios tvoros, išvalyta kiemo terito rija. Gamybinę - priešdiplominę praktiką Universiteto Botani kos sode atliko Aluntos ta rybinio ūkio - technikumo moksleivės V. Suskaitė ir G. Narkevičiūtė. Virginija jau baigė, o Genutė dar pluša. Spėjo Kairėnus pažinti ir naujai priimti į mūsų Alma Mater studentai. Po dvi die nas čia dirbo 30 filologų, 10 busimųjų teisininkų, 39 biolo gai. Visiems vasaros talkinin kams Botanikos sodo kolekty vas taria ačiū, linki sėkmingų mokslo metų. Gražios vasa ros gražūs darbai — lieka puiki dovana... Stepas DEVEIKIS VVU Botanikos sodo skyriaus vedėjas
vieno seniausių Tarybų Są jungoje medicinos mokslo židinių dabartį. Tiesa, dar 1641 metais buvo gauta pri vilegija steigti Medicinos fa kultetą, tačiau ši idėja buvo realizuota daug vėliau — 1781 m. lapkričio 24 d. Nuo tada ir skaitome šlovingą jo metraštį. Jau XIX a. pirmoje pusėje jis garsėjo savo pro fesoriais ir studentais, turtin gais muziejiniais rinkiniais. Gydytojai buvo rengiami ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kaimyninių Rusijos, Baltarusi jos, Lenkijos ir Ukrainos sri čių. Tai buvo viena rimčiau sių medicinos mokslo ir prak tikos įstaigų Rytų Europoje tuo metu. Su tuometiniu fa kultetu glaudžiai susijęs kito mokslo židinio — Vilniaus Medicinos draugijos, seniau sios mokslo draugijos dabar tinėje Tarybų Sąjungos teri torijoje, atsiradimas — jai jau virš 175 metų. Vėliau, carinės reakcijos metais fa kultetas dalinosi Universiteto likimą. Tiesa, po jo uždary mo veikė mediko-chirurginė karo akademija, bet ir ji te išsilaikė iki 1842 metų. Pilnaverčiam gyvenimui Universitetinė medicina Lie tuvoje atgimė jau tik tarybi niais metais. Savo jubiliejų fakultetas pasitinka labiau iš augęs ir sustiprėjęs. Fakulte to branduolį sudaro 288 moksliniai bendradarbiai ir dėstytojai, besidarbuojantys 17 katedrų, 3 probleminėse, 2 žinybinėse sutartinėje la boratorijoje. Viso tarybiniais metais liaudies ūkiui paruoš ta per 4000 įvairių specialy bių gydytojų. Kasmet fakul tete mokosi apie 900 studen tų. Fakultetas metodiškai va dovauja daliai respublikos
gydytojų infernų. Medicinos fakultete subrendo ir šaugo į savarankišką vienetą Gydy tojų tobulinimosi fakultetas, kuriame per metus kelia kva lifikaciją daugiau kaip 1200 respublikos gydytojų. Fakul teto mokslininkai dirba su telkę dėmesį 11-oje moksli nių problemų. Vien 1980 metais baigtos 58 mokslinės temos. Toli už respublikos ribų garsūs profesorių S. Pavilonio, A. Marcinkevičiaus, P. Norkūno, V. Kviklio, L. Laucevičiaus, Ch. Kibarskio vardai. Jų ir jų mokinių moksliniai darbai atneša svei katos apsaugos praktikai ne mažą naudą. Taigi, yra kuo pasidžiaugti susirinkus šventėje. Jau prieš dvejetą metų buvo sudarytas fakulteto Jubiliejui atžymėti organizacinis štabas, kuriam energingai vadovauja prof. J. Markulis. Pagrindinis šven tės renginys — tarprespubliki nė mokslinė konferencija, skirta Medicinos fakulteto 200 metų sukakčiai atžymėti. Prie jos gražiai turėtų prisišlieti tuo metu Vilniuje vykstantis TSRS — VDR medicinos is torikų simpoziumas. Pažangiosios minties muzie juje jubiliejaus metus veiks paroda, atspindinti fakulteto atsiekimus: kilnojamos ekspo zicijos bus išsiųstos į gydy mo įstaigas. Fakulteto kated ros taip pat yra suplanavu sios ir numačiusios renginius, skirtus įkūrimo datai. Mano me, kad savo jaunatvišką energiją ir išradingumą turės kur pademonstruoti mūsų studentai. Juk jie ir bus šių garbingų tradicijų tęsėjai. A. ANDRIUŠIS Medicinos fakulteto internatūros vedėjas
Botanikos sodo vasara
«C orpoMUoū paAocTbio a npiiH«A npurAanieHire yųacTBOBaTb na 2. ISLA. EoABinoe AČIŪ opraHH3aTopaM H3 BnAbHioca — nycTb ycneniHO pa3BMBaeTca rpaAMųHH BhabBK>CCKHX UIKOA ISLA!
». nAHTOdJAHHEK HCCP, npara, KapAOBbiir ynnBepcHTeT
r «Kax BeTepan BmabhiocCKCta UlKOAbl C ŪOAbUlHM yAOBAeTBOpenneM oTMevaro, mto ee TpaAHųHH yKpen.iaiotcs, pacreT MewAynapoAHblH aBTOpHTeT UlKOAbl. B 3tom orpoMHaa 3acAyra xo3«eB n b nepByio ouepeAb COTpyAHHKOB BnAbHlOCCKOrO ynnBepcHTeTa, KOTopbix a xo*ry cepAesHO no6AaroAapirrb».
C. AXMAHOB Mockobckhh yHHBepcHTeT HM. M. B. AOMOHOCOBa
J. Viščiaką, mūsų Rekto rių, mokyklos Orgkomiteto pirmininką profesorių J. Kubilių, docentą A. Piskarską, profesorių J. Vaitkų ir vieną techninio mokyklos komiteto darbo
momentą — G. Dikčius, J. Jasevičiūte ir M. Igna tavičius Politinio švietimo namų fojė. Mokykla pasibaigė, o jos įspūdžiais ir mintimis gyvenam ne tik mes, šei
mininkai, bet ir mūsų sve čiai. Todėl nenutrūksta sriautas padėkos laiškų iš įvairių šalių, o kai ku riuos lazerininkų mokyk los dalyvių atsiliepimus čia ir pacitavome.
KRAŠTOTYRININKŲ DVYLIKTOJI l£W •i
R
Universileto kraštotyrinin kų klubo dvyliktoji komplek sinė ekspedicija rugpjūčio 1—17 dienomis dirbo Vilka viškio rajono Pilviškių ir Gižų apylinkėse. Ekspedicijos da lyviai gyveno mūsų kultūrai daug davusiuose Paežeriuo se. Ekspedicijoje dirbo 131 kraštotyrininkas. Universitetą atstovavo 71 kraštotyrininkas (IF — 22. FilF — 21, MaF — 9, GF — 7, FF — 4, ChF — 2, PEF — 1, PF — 1), VISI ir VDI — po 8, Konservatori ją — 2. Ekspedicijoje taip pat dalyvavo 22 klubo vete ranai, šiuo metu dirbantys įvairiose respublikos mokslo ir kultūros įstaigose, 6 kraš totyrininkai iš respublikos rajonų, 5 mokinukai. Turėjo me ir svečių: šešios aspiran tės ir studentės iš Leningra do, du Maskvos M. Lomono sovo universiteto auklėtiniai ir lietuvių literatūros vertėja į gruzinų kalbą Nana Devidzė mokėsi šnekamosios lie tuvių kalbos. Pagal kraštotyri nio darbo stažą klubo ekspe dicijoje dalyviai pasiskirstė taip: pirmąsyk ekspedicijoje dirbo 38% visų dalyvių, ant rąsyk — 28%, trečiąsyk — 11%, ketvirtą — penktą kartą — 11%, šeštą — septintą kartą — 6%, aštuntą kartą ir daugiau — 6%. Eskpedicijoje dirbo kraštotyrininkai kilę beveik iš visų respublikos miestų ir rajonų (savo atsto vų neturėjo tik septyni rajo nai. Daugiausia buvo vilnie
čių — 38. Kauniškių, šiauliš kių, panevėžiečių, uteniškių — po 6, biržiečių ir rokiškiečių — po 5, atlyfiškių ir rad viliškiečių — po 3. Kraštoty rininkai dirbo susiskirstę j septynias darbo grupes: gam tininkų, istorikų, sociologų, etnografų, kalbininkų, tauto sakininkų ir dailininkų. Eks pedicijos dalyviai surinko 165 eksponatus, kurie papildė LTSR Liaudies buities ir LTSR Istorijos ir etnografijos mu ziejų fondus, per 50 senų knygų, nuotraukų, kurias per duotas Universiteto Moksli nei bibliotekai. Surinkta gau si lituanistinė ir kitokia me džiaga papildys mūsų Alma Mater, LTSR Mokslo akade mijos institutų fondus. Ekspedicijos dalyviai su rengė keturias vakarones-susifikimus su kolūkiečiais, vie tos inteligentija, kuriuose mes propagavome kraštotyrą, aiš kinome ekspedicijos tikslus, o kolūkių vadovai pasakojo mūsų jaunimui apie ūkių lai mėjimus, planus, problemas, įspūdinga ekskursija buvo j S. Nėries, V. Kapsuko, A. Angariečio gimtines ir kitas žymias Vilkaviškio rajono vietas bei K. Donelaičio mu ziejų Cisfyje Prudy. Paskutinę ekspedicijos dieną įvyko ekspedicijos rezultatų aptari mas, kuriame grupių vadovai apibūdino surinktą medžiagą, iškėlė pastebėtus lokalinius ypatumus. Ekspedicijai didelę paramą suteikė LKP Vilkaviškio rajo no komitetas, Vilkaviškio ra jono kraštotyros vadovai B. Ponomoriova, S. Karalienė, Paežerių aštuonmetės mokyk los direktorius J. Grinius. Ekspedicijos dalyvius — uni versiteto studentus finansavo universitetas. V. MAČIEKUS ekspedicijos vadovas
Suvalkiečių sodybose Ne vienam iš jaunųjų eks-taip ir Suvalkijoje, įvairiai pedicljos dalyvių tai buvo žmonių gyventa, triūsta: stam pirmoji pažintis su šia savita biuosiuose ūkiuose rugiapjū Lietuvos etnografine sritim. tės pabaigtuvės su vaišėmis, Apie jos žmones kitų sričių mažažemių sodybėlėse apsieita atstovų pasakojimus tebuvo be jų, tik stipresniu valgiu girdėję. O buvo tokia žmo pasitenkinta, pirmuosiuose giška silpnybė: apie kaimyni vestuvės triukšmingos, su nių tautų ar kitų sričių atsto kviesliu, pilnomis kraičių vus ką nors perdėtai pasaky skryniomis, samdinių — ti arba prikurti. Dviejų sa paprasčlų paprasčiausios, ge vaičių viešnagė Gižų ir Pil rai jei šeimininkė padovano viškių apylinkių kaimuose davo ką nors iš patalynės ar šluos mitus sugriovė: suval geresnius pietus paduodavo. kiečiai visus ekspedicijos da Buvo ir tokių vestuvių veikė lyvius priėmė svetingai, mie jų, apie kuriuos kitose etno lai pasakojo, rodė, neužmirš grafinėse srityse negirdėta — davo ir sodų gėrybėmis pa tai triukšmadariai kriuki vaišinti. Išsyk krito j akis ninkai, kartais ir nemalonu vienas dalykas: ir gerokai mų vestuvininkams prikrėtę. vyresnio amžiaus žmonės atsa Palyginti ilgai Suvalkijoje kinėdavo aiškiai, supratingai, naudotos rankinės girnos, matyt, tai žymaus raštingumo mat sraunių upių ir upelių su antspaudas. gausiais vandens malūnais Virš 20 ekspedicijos daly kaip Žemaitijoje nebūta, va vių apžiūrinėjo sodybų ir saros metu vėjas ne visada pastatų kampus, kalbino vy pajėgdavo įsukti malūno spar resnio ir vidutinio amžiaus nūs. tad reikėdavo patiems moteris, vyrus, teiravosi apie sukti girnas. Mėgo suvalkie sėją, derliaus nuėmimą, kūli čiai ir pasipuošti: prie stubų mą ir imaiirną, krikštynas — įstiklintas gonkas pristatyti, vardynas, vestuves ir laidotu durų lenteles raštais išdėlio ves, stubų vidaus įrengimus, ti, vėialontes ryškiais raštais išorės puošybą ir daugelį kitų išnj austi-lėti. dalykų. Žodžiu, stengėsi at Etnografinės medžiagos kurti suvalkiečių gyvenimo rinkėjai domėjosi ir naujo raidą maždaug šimto metų siomis kolūkinių gyvenviečių bėgyje. sodybomis, jų darželiais. Jau pačias sodybas rasti Pastarieji ypač puošnūs: vie reikėjo įprasti: matai įvai nur Įvairių gėlių margaspal rių lapuočių medžių didžiulę viais kilimais mirga, kitur žaliuojančią kupetą (o šiemet žalia veja akis ramina. Nau ji ypač sodraus atspalvio) ir jas gyvenimas neša nau|us galvoji, ar čia tik gojelis, ar papročius: išlydint Į armiją ir sodyba. Gerai, jei kyšo vietoje ankstesnio paprasto kokio trobesio stogo kampas išgėrimo dabar rengiamos ar keliukas veda. Kaip ir prasmingos išleistuvės (gra kitose etnografinėse srityse, žiai išleistas šiltai prisimins
Kalba svečiai Kiekvienais metais kraštotyrininkų ekspedi cija parsiveždavo savo epitetą. Šioji buvo labai svetinga: kartu su Uni versiteto kraštotyrinin kais mūsų tėviškės istori ja, kultūros ir kaimo gy ventojų buities problemo mis domėjosi šešios vieš nios kalbininkės iš Lenin grado universiteto, folklo ristas Vladimiras Brovar ir kalbininkė Tatjana To porova iš Maskvos M. Lo monosovo universiteto bei Gruzijos TSR rašytojų sąjungos vertimų sekcijos narė Nana Devidze. Tad žodis ekspedicijos sve čiams.
įtemptai dvi savaites plu šėjo istorikai, apklausinėję kiekvieną senesnį šio krašto gyventoją, „ištardę" 1935 metų valstiečių streiko daly vius, 1940 metų ir pokario metų tarybinius aktyvistus, Didžiojo Tėvynės karo daly vius, kolūkių organizatorius, pirmuosius kolūkių organiza torius, pirmuosius kolūkių organizatorius, pirmuosius kolūkių pirmininkus, brigadi ninkus, fermų vedėjus, šiaip aktyvesnius kolūkiečius. Kul tūros įstaigų darbuotojus. Jų lobis — 250 atsiminimų. Se niausi atsiminimai siekia leni ninės „Iskros" kelią per Pil viškius, anticarinius bruzdėji mus 1905 metais. Tarybų valdžios kūrimąsi Pilviškiuo se ir Gižuose 1919 metais. Įdomių atsiminimų užrašyta
A. Atkočiūtė užfiksavo pir mojo Vilkaviškio rajone „Še šupės" kolūkio kolūkiečių prisiminimus, surinko vertin gos medžiagos Černiachovs kio ir Paežerių kolūkių istori joms. Ekspedicijoje dirbusi ekonomistų grupelė domėjo si apylinkių kolūkių ekono miniais pasiekimais, kolūkie čių gerove. Tyrinėtos apylinkės mūsų
kultūrai yra davusios daug įžymių žmonių. Ekspedicija jiems skyrė nemaža dėmesio. Fizikas G. Tamakauskas su rinko vertingų atsiminimų apie akademiką K. Baršaus ką, bibliotekininkė A. Mozū raitė rinko atsiminimus apie poetus K. Kubilinską ir A. Skinkį, skulptorių P. Rimšą. Spausdinto žodžio, knygos keliu į šį kraštą, pradedant knygnešių laikais ir baigiant nūdiena, domėjosi Universi teto absolventė Vincenta Smolenskaitė. Surinkti atsiminimai papil dys archyvinę medžiagą, pa dės raiškiau perskaityti šio krašto praeities puslapius Aloyzas PETRAŠIONAS, LTSR Revoliucijos muziejaus mokslinis bendradarbis, istorikų grupės vadovas
Aš padainuosiu dainų dainelę, Aš — dainų audėjėlė, Aš atdarysiu dainų skrynelę, Paleisiu į liusfelį*. . . Poetiškais žodžiais prisipa žįsta lygumų krašto daininin kė, jog „audžia" savo dainas žmonėms, atidaro savo dainų kraičio skrynią, kad visi iš girstų širdingose melodijose vargo žmogaus dalią, kad pajustų, kaip švelniai, gražiai daina kalba apie mergelę, kurią raselė užgavo, miglužė migloįo. Užrašėme daug dainų, ku rios atspindi XX a. socialinius įvykius. Iki šių dienų prisi* Liusfelis — žmonės, pa saulis.
mena močiūlės sunkius bur žuazijos laikus, kurių metu kilo noras į eiles sudėti sa vo vargus, prisiminti, kaip ponams dirbo, dvarus statė, pats paniekinimus matė. Nors ir sirgdamas, negalėda mas, ėjo ponui dirbt sfenėdams. Dvidešimt trijų tautosaki ninkų grupės lobis nemažas: 106 pasakos, 258 sakmės, 308 smulkiosios tautosakos kūriniai ir net 2316 dainų (iš viso 2988 tautosakos kūri niai). Ypač vertinga dainuojamo ji apeiignė tautosaka. Labai išradingai Pilviškių ir Girių apylinkėse buvo švenčiamos vestuvės, todėl iki šių dienų žmonės prisimena daug ves
tuvinės tautosakos: užrašėme kvieslio ir piršlio oracijų, jau nosios raudų, jumoristinių vestuvininkų apdainavimų. Pasakų užrašėme ne taip daug, tačiau gražių. Tyrinė tose apylinkėse ypač mėgsta mos buvo stebuklinės pasa kos, kurias sekdavo su išra dingomis pradžios ir pabai gos formulėmis, lyriškais dai nuojamaisiais intarpais. Džiaugėmės suvalkiečių meile dainai, pasakai, šokiui. Ne kiekviename kaime išgirs ti tokius žodžius, kuriuos mums pasakė senutė Karpavičienė: „Myliu dainas ir gė les, kurios mano didžiausius vargus kaip lietus žemę at gaivina". Gražina MEILUTYTĖ
savo gimtąjį lizdą Ir ne vie nas atgal į jį parkeliaus). Do vanomis, gražiais žodžiais, vaišėmis darbo veteranai iš leidžiami į pensiją. Domėtasi ir miestelių bei kaimų kapi nėmis: jo stropiai prižūrlmos. vis galima pastebėti vyresnio gėles sodinančius, laistančius, o savaitgaliais ir toliau gy venantys lengvomis mašino mis atvyksta savo artimųjų kapų papuošti. Dveji karai naikino suval kiečių sodybas, frontų ugnys gyventojus išblykšdavo iš gimtųjų namų, atrodė, ar ką įdomaus iš senųjų laikų čia berasime. Tačiau rūpestingos ir stropios rankos nemaža ver tingų senienų sukaupė į V. Kudirkos gimtinės klėtį, Šuns kų muziejų, Vištyčio vėjo malūną. Kaip istorikui kasyk la yra archyvas, taip etnogra fui — padargų, rakandų, rankdarbių rinkiniai didžiuo siuose Ir mažuosiuose muzie juose. Ekspedicijos dalyviai dabar tik ekskursijų proga ap žiūrėjo šiuos dalykus, stebė josi ne vienu dirbiniu, o ateityje dar ne vienas liau dies kultūros istorijos tyrinė tojas šluos daiktus aprašinės, fotografuos, pieš. Ir bus
dėkingas darbščioms ran koms, ištraukusioms, atrodo, lyg ir nebereikalingą daiktą ir atgabenusioms į muziejų bei muziejėlį. Dviejų savaičių triūso re zultatas — apie 50 aprašų. Jie papildys mokslinius rankraštvnu, bus vertingu šaltiniu kultūros raidą. Numatoma lei dinėliui apie šias apylinkes galima pateikti keliolika straipsnelių. Išvados vietoje, galima teigti, kad surinktoji medžia ga leidžia pasekti lietuvių kultūrinėmis vertybėmis la biausi i keistasi etniniuose ir kaimyninių tautų kultūri nius kontaktus. Paprastai paribiuose. Dėl to šiaurės Lie tuvoje Ieškoma bendrumų su latviais, rytų — su baltaru siais. Tuo tarpu Suvalkijos valstiečių medžiaginėje kul tūroje pastebime analogiją su vidurio ir vakarų Europos tautomis (klumpės, medpadžiai, spragilai, kurių abi da lys aplenktos mediniais ar odiniais lankeliais). Vėjo ma lūnų tipai „bokmalūniai" ir „olenderiai" ras sau giminai čių kaimyniniuose kraštuose. Vacys Milius •Tst. kand.
Sūduvos krašte
apie ekonominę valstiečių padėtį ir sveikatos apsaugą buržuazijos valdymo metais, apie Tarybų valdžios atkūri mą 1940 metais. Kraštotyri ninkės J. Bainoravičiūtė ir
Į PRAEITI PAŽVELGUS
Jau ne. pirmi metai Uni versiteto kraštotyros klubo organizuojamos kompleksinės ekspedicijos yra gera mo kykla daugeliui respublikos kraštotyrininkų. Salia Uni versiteto studentų čia dar buojasi po keletą Valstybinio dailės instituto, Lietuvos valstybinės konservatorijos, Vilniaus inžinerinio statybos instituto studentų. Šiemet pa simokyti ekspedicijų organi zavimo buvo atvykusi grupe lė rajonų kraštotyros entu ziastų. Pilviškių ir Gižų apylinkė se praleistomis 15 dienų liko patenkinti visi. Studentai su kaupė nemažą kraštotyros kraitį. Vien piešinių padary ta apie 1100 Istorikų grupe lė užrašė apie pustrečio šimto atsiminimų. Nesitikėjo didelės sėkmės kalbininkai ir tautosakininkai, tačiau Vilka viškio kraštas juos maloniai nudžiugino. Įdomių pastebėji mų apie naujųjų kaimo so dybų ir apskritai gyvenviečių išplanavimą, jaunimo proble mas kaime rado sociologai.
Nors sako, skaičius 13 nėra laimingas, tikiu, kad 13-toji ekspedicija bus įdomiausia ir todėl ne lauksiu kvietimo, o dar kartą atvažiuosiu pas jus, Šitas mano troškimas, ma nau, daug ką pasako: tai, kad man su Jumis visai gera, kad Jus visus pami lau, kad čia suradau tik rų draugų. Tad aš su Jumis neatsi sveikinu, o sakau — iki pasimatymo 13-toje eks pedicijoje. Jūsų Nana DEVIDZE
*** Mes pirmą kartą daly vavome Universiteto kom pleksinėje kraštotyros ekspedicijoje. Nuostabu, kad ekspedicijos dalyvius vienija didžiuliai mokslo interesai. Tai buvo puiki pažintis su Lietuvos istori ja, kalba, kultūros lobiais ir liaudies kūryba. Tatjana TOPOROVĄ, Vladimiras BROVAR
Muziejininkai šiose apylinkė se surinko per šimtą tikrai vertingų eksponatų. O vie tos gyventojus pradžiugino dėmesys jų senelių ir tėvų palikimui, tam, kuo gyvena ma šiandien, ir, be abejo, smagios vakaronės, kuriose daugelis, kaip sakėsi, prisimi nė savo jaunystę. Smagu, kad ekspediciją nuo pat pirmųjų žingsnių mielai priėmė ir rūpestingai globojo Paežerių kolūkio valdybos pirmininkas G. Bra zauskas, aštuonmetės mokyk los direktorius J. Grinius, jos darbais ir gyvenimu do mėjosi partijos rajono komi teto, rajono kraštotyros sky riaus atsakingi darbuotojai, komjaunuoliai, daug padėjo kitų žinybų vadovai. Tai tu rėjo daug įtakos ekspedicijos Antra vertus, Uni sėkmei. versiteto klubas tokio dėme sio ir malonaus priėmimo pelno savo autoritetu, savo darbais.
Gražina KADŽYTE LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos vyresnioji konsultantė
KALBOS TURTAI
vietovardžiai Kaip ir visa da nepralenkiamas čia buvo ekspedicijų veteranas K. Eigminas, pats vienas užrašęs du trečdalius vietų vardų. Kruopščiai dirbo ir ketvirtakursės lituanistės E. Alejūnaitė, D. Vizbaraitė. Vieto vardžių rinkėjams nebuvo lengva. Aplinkui lygumos, jokių kalnelių, miškų, ežerė lių. Be to, čia daugiausia būta stambių ūkių. O ten, kur jų būta, vietų vardų vi sai mažai. Be to, šiose apy linkėse žmonės sparčiai ke liasi į gyvenvietes, nusineš dami užmarštin vietų vardus, kurių čia ir taip ne itin gau su. Kai kuriuose kaimuose jau neberadome nė vieno gyventojo. Likę tik pavadini mai Stasaitynė, Bliumynė, Petraitynė — vadinasi, gy venta Stašaičio, Bliumo. Pet raičio. Beje, tokio tipo vie tovardžiai vyrauja šiose apy linkėse. Be vietovardžių, dar rinko me pravardes, zoonimus. Taigi, kaip ir kiekvienoje ekspedicijoje dirbome įpras tinį tarmių tyrėjų darbą. Įsi tikinome, kad ir suvalkiečių tarmėje dar galima aptikti naujų faktų, nors patys vieti niai gyventojai ir sako, kad jų „kalba gryna, be jokių priedėlių". Baigdama norėčiau pateik ti keletą užrašytų vaizdingų
Kalbininkų grupė šiemeti nėje ekspedicijoje nebuvo itin gausi — 14 žmonių (va dovas — Universiteto dėsty tojas B. Stundžia), tačiau nu veikta ne tiek jau mažai. Surinkta 2 tūkstančiai žo džių Lietuvių kalbos žodynui, 1045 vietovardžiai, 1663 zoonimai, 818 pravardžių, įrašy ta pusantro kilometro magne tofoninių šnektos jrašų, užpil dytos 4 dialektologinės an ketos (per 500 klausimų). Iš pirmo žvilgsnio gali pa sirodyti, kad kalbininkams šiose apylinkėse nėra kas veikti: tarmė yra tapusi bendrinės kalbos pagrindu, viskas apie ją žinoma. Ta čiau ekspedicija įrodė, kad taip nėra. Kalbininkams pa vyko pastebėti kai kurių naujų fonetikos, morfologijos dalykų, nustatyti kai kurių fonetinių reiškinių tikslesnį paplitimą (pvz., tvirtagalių dvibalsių priegaidės tarimas per abu sandus būdingas ne tik vadinamiesiems zanavy kams, bet ir tyrinėtoms apy linkėms, kurios priklauso vadinamųjų kapsų plotui. Si ypatybė nusitęsusi gerokai toliau į pietus, negu buvo manyta). posakių. Iki bazdų dibdavom, Džiugu, kad buvo pra kad susidarytume šiokj tokj tęsta pernykštės ekspedi gyvenimą. Aš taip norėjau cijos tradicija ir gra mokytis, bet neišėjo, o da žius, gyvus posakius, žo bar paima bet kokį goželį džius rinko ir nekalbininkai. (žioplį) ir mokina. Nenukris Norėtųsi paminėti tautosaki nė kapeika nuo jo, skūpuninkus A. Neidzenavičiūtę, mas neišpasakytas. Kojom J. Svambarytę, V. Braziūną. spardosi, špygom badosi, tai Domėjomės ir vardažo tau šokis naujoviškas! džiais. Vertingiausi iš jų yra Milda AUGULYTE
MUSŲ VISŲ DARBAS Pernai Lolita Butanavičifitė eiline visą vasarėlę „maknojo" po Makniūnus (Alytaus raj.). Netoli, rodos, bet sako, taip pasikavoję šitie Makniūnal, kad ne tik zonos štabas sunkiai rasdavo „Ąžuolo" statybos būrį; bet kur ten — tėveliai, kuriems viskas laiškuose rašyta aprašyta, būdavo, kur nors šalia Makniūnų pasiklysdavo... Siemet vasarėlė vėlei EKKF studentų būry „Al-
goritmas". Būrys turi va dą — Kęstutį Tamulevičlų. „Algoritmas" turi komisarą — Lolitą Butanavičiūtę. Ir dar „Algoritme" yra daug gerų, darbščių ir draugiškų būrio narių (o tai, manau svarbiausia). Tiesa, šiemetiniams oberfuksams, „Algoritmo" nariams maknoti niekur nereikia. Sostinė jau pažįstama ir net savai pilna pagundų. Bet gerai, kad yra toks viso ko va
PETRAS
SKUTULAS
Žurnalistas. Jau penkto kurso. Kaip visada rimtas, susikaupęs ir net, regis, ne ką besišypsantis. Tik ras žemaitis. Nuo Skuodo Bet tik kai paima plunks ną, žiūrėk, perskaitęs tiek krizeni, kad pradėsi pra šyti kokio raminančio sa kinio. Parašys. Tačiau turbūt Petras skiria daugiau dėmesio, laiko ir savęs atiduoda fotografijai. Vėl rimtai susikaupusiai, žodžiu, že maitiškai. Įprasta, jog apie fotomėginius žmonės visuomet atsiliepia santū riai. Iš Petro žodžio be veik niekada neištrauksi, nuotraukos Tačiau jo mėgstamos ne tik draugų, kolegų, bet ir skaitytojų Tad šįkart Jūs matote tris Petro fotodarbus.
Unė VIDUKLYTĖ
duotojas — darbas kas dieninis. Tad Šeškinė prie studentų jau priprato. Dirba iš peties, ir ne šiaip ką — o gerbūvio darbus. Įvykdytos užduotys ir vir šyti planai. Ar tai ne dar bo sąžinė? O gal kiekvie no mūsų pareiga... Autobusas rieda Saulėtekin. Kas vejasi dar rytą pabėgusį sapną, kas rami nasi monotonišku ratų dundesiu. Štai ir namuos — kas kur. O paskui?.. Vėl darbas po darbo, anot komisarės. Tik visi skuba — tai saviveiklos rūpesčiai, tai dar kas...
Koks čia darbas drūtam oberfuksui — vienas nie kas. Oi, ne niekas... Tai mielo vakaro, susitikimo pretekstas. O kiek šitokių vakarų praleista su saviš kiais! Įvairių specialybių, margos geografijos, bet vis dėlto vieno fakulteto žmonės .Klausk, kuris ry toj į darbą donkichotiš kai lėktų, rasi atsakymą. O kas vėl važiuotų į SSB — atsakys. Išties — dar bas žmogaus nepagadina Užgrūdina tik.
Jolanta VARAPNICKAITE
lio karjerų generolai"!
te (centriniai rūmai, II aukš tas, 41 kambarys). Rugsėjo 1—3 d. d. įrašy mas į VLKJS įskaitą vyks ir fakultetų komjaunimo biu ruose: PIRMAKURSIŲ DĖMESIUI! 1. matematikos fak., chemi VLKJS nariai įstoję į Uni jos fak. — matematikos fa versitetą, privalo įsirašyti į kultete 402 k. komjaunimo įskaitą nuo š. m. 2. Fizikos fak., teisės fak., rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo istorijos fak. (bibliotekinin 3 d. VU komjaunimo komite kystės spec. — fizikos fakul
tete 207 k. 3. Prekybos fak., EKFF, Pramonės ekonomikos, — EKFF visuomeninių organiza cijų k. (jungiamasis korpu sas). 4. Medicinos fak.. Gamtos fak. — Medicinos fakultete visuomeninių organizacijų kambarys (III aukštas). 5. Filologijos fak., Istorijos fak. — VU komjaunimo ko mitetas (centriniai rūmai.).
PASTABOS: Komjaunuoliai, neturintys VLKJS įskaitos kortelių, įsira šo į laikiną įskaitą VU komjaunimo komitete (su sa vimi turėti komjaunimo bi lietą). DARBO LAIKAS: 9—18 vai. Pietų pertrauka: 13—14 vai. NEDIRBAME: šeštadienį ir sekmadienį. VU Komjaunimo komitetas
TREČIASIS SEMESTRAS Daugiau kaip septyni tūks tančiai kilometrų Jakutiją ski ria nuo Lietuvos. Svetinga Ja kutija jau devinta vasara su tinka studentų statybinius bū rius iš Lietuvos. Lietuvos stu dentai jau dirbo Mirne, Vi lime, Lenske, Neriungryje. Šiemet mūsų respublikos stu dentai vėl atvažiavo į Neriungrio anglies komplekso sąjunginę statybą. Beveik 600 vaikinų ir mrginų dirba įvairiuose statybos trestuose. Studentų statybinio Dūrio „Universifefas-81 " narius sve tingai sutiko miesto statybos trestas. Vilniaus universiteto studentai apkala lentelėmis namus, dirba miesto telefonizacijoje, stato mokyklą. Studentai pasidalijo į bri gadas, kurios neseniai pasi rašė sutartis su miesto staty bos tresto brigadomis. Ge riausių rezultatų pasiekė Arūno Kisieliaus ir Vytauto Maseko brigados. A. Kisie liaus brigada dirba Neriungrio miesto telefonizacijos darbuose, o V. Maseko bri gados nariai stato vidurinę mokyklą. Studentų statybinių būrių stovyklos atidarymo dieną miesto statybos tresto vyres nysis inžinierius Sergejus Severenčiukas pasiūlė, po mo kyklos atidarymo pritvirtinti memorialinę lentą su užrašu, kad mokyklą kartu su dar bininkais statė ir Vilniaus
valstybinio V. Kapsuko uni versiteto studentai. Greta „Universiteto-81" apsigyveno Jakutijos universi teto statybinis būrys „Gaudeamus". Nuo pirmųjų dienų tarp šių būrių užsimezgė graži draugystė. Nieko da bar nestebina, kad jakutai vaikai sveikinasi su „Gaudeamus" būrio studentais jakutiškai, o šie jiems atsako lie tuviškai. Neriungrio miesto gyvento jams būrys „Universifefas81 " dažnai koncertuoja, skaito paskaitas, dalyvauja sportinėse varžybose. Netru kus Neriungryje įvyks Lietu vos TSR diena, kurioje daly vaus ir studentų statybinio būrio „Universitetas-81" na riai. Algirdas LINKUS
UNIVERSITETO STUDENTAI ČEKOSLOVAKIJOJE
Šią vasarą Universiteto stu dentų būrys „Vilnius-81 " dirbo Prahoje. Klojome van dentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, tvarkėme naujųjų Čekoslovakijos sostinės mik rorajonų aplinką. Laisvalaikiu gėrėjomės nuo stabiu Prahos senamiesčiu, aplankėme Bratislavą, Pilze ną, Karlovy Varus, Brno, Ži liną. Vydas MEDEIŠIUS
Studente, kurs domiesi ti su Tavimi „Tarybinio stu krašto istorija, mėgsti sodie dento" redakcijoje (CR 55 tišką dainą, šokį ir gerus kambarys) rugsėjo 2 dieną Jeigu negalėtumei draugus, ateik rugsėjo 3 die 19 vai. ną 19 vai. į FilF 92 auditori apsilankyti, nekantriai laukia ją. Čia tavęs lauks Universi me Tavo laiško! teto kraštotyros klubo nariai. iii Mūsų laikraščio korespon Nuoširdžiai užjaučiame dente ir skaitytojau! Kuo bu kolegę dėstytoją Ireną TUMAVIČIOTĘ vo turtinga vasara, kokie dėl tėvo mirties. rugsėjo darbai atskubėjo — Vokiečių kalbos katedra apie tai ir norime pasišnekė
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6nMHC cryAe«Tac» («CoBercKHŪ cryAeffr»). Opran uapTKOMa pesropaTa, komutcts AAKCM, nporjMOMa opAenoB TpyAOBoro KpacHoro įHaueinr APJPK0M HapoAoa BitAsirioccKoro yHHBeparrera km. Bnnąaca Kancyicaca Akt. CCP. Ha aktobckom saMKe.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 2199 LV 09962
Už redaktorių A. KUMŽA