V<SŲ $AUIJ PROlf-lARAI
l (f-V) YK/TFS'
cčmjvbidis
Siame ) NOfERTJEi SVEIKAS, NAUJASIS DRAUGEI
*** ŽODIS
PIRMAKURSIUI
TRECIASIS
SEMESTRAS
STUDENTŲ
PRAKTIKOS'
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METU
1981 m. rugsėjo 4 d.
Nr. 25(1164)
Kaina 2 kap.
kvietimas nepamesti, ne išsižadėti žmogų taurinan čios svajonės... Su naujais mokslo me tais sveikina LKP CK sek retorius L. Šepetys. Sve čias duoda pirmakursiams nuoširdžių patarimų, pri mena apie reikalausiančią sąžiningo darbo talką žemdirbiams. Lietuvių kalbos ir lite ratūros pirmo kurso stu dentas Aurelijus Katkevi čius atstovavo visus įsto jusiuosius. Aurelijus pa sakė, jog pirmakursiai į Universitetą atėjo rimtai dirbti ir prižadėjo, kad „fuksai" bus verti Univer siteto studento vardo. Su dutūkstantinės kom jaunimo organizacijos veikla pirmakursius supa žindino Universiteto kom jaunimo komiteto sekre torius Algirdas Kumža. O į salę jau žygiuoja trečiojo semestro pirmū nai. Tribūnoje — SSB ,,Lietuva-81", ,,2ilinai-81“, ,,Tauras-81" ir kitų būrių atstovai, atnešę raportus apie darbo vasarą. Na, o paskui tablo lem svečiams raportuoja tre pelės visus sukvietė pasi klausyti studentų dainų,
pasigėrėti liaudies šokiais ir žaidimais — koncei ta vo dainų ir šokių ansamb lis, vyrų choras, liaudies kaimo kapela „Jaunimė lis“, folklorinis ansamblis mišrus choras. Linksmai griežė muzikantai, skam biai dainavo dainorėliai. trankiai trypė šokėjai. O daugiausia atlikėjų — ir scenoje, ir salėje — pri traukė studentiško ,,Gaudeamus" melodija. Iškilmingame Naujųjų mokslo metų minėjime dalyvavo LTSR AM Mi nistro pavaduotojas drg. K. Žukauskas, LKP CK mokyklų ir mokslo įstai gų skyriaus vedejo pava duotojas drg. S. Imbra sas, Vilniaus miesto Le nino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas J Vaitkevičius, Universiteto prorektorius prof. A. Bi kelis, Universiteto partijos komiteto sekretorius doc. V. Gobis, darbuotojų prof sąjungos vietos komiteto pirmininkas I. Žeberskis, studentų profsąjungos pir mininkas V. Medeišiuj, fakultetų dekanai bei Uni versiteto svečiai.
politinį, ūkinį ir kulturinj aukštojoje mokykloje įgytų nuo pirmųjų studijų dienų gyvenimą. žinių ilgam nepakaks. Bai stropiai kibsite į vadovėlius, Esame įsitikinę, kad Jūsų gus aukštąją mokyklą, tas ži mokysitės kūrybiškai naudoti akademinė šeima, kuriai va- nias teks nuolat papildyti, žinias gyvenime, išsiugdysite dovauja stambiausia aukštųjų atnaujinti. Todėl Universite tvirtus komunistinius įsitiki mokyklų tarpe partinė orga tas labiau nei kitos aukšto nimus, įgausite vadovavimo, bendravimo su nizacija, rektoratas, ir ateity sios mokyklos pašauktas vi daiykiško je dirbs našiai ir kūrybingai, sapusiškai ugdyti asmenybę, žmonėmis pradmenis. negailės jėgų, ugdydama puoselėti kūrybišką mąstyse Linkime jums kantrybės, tvirtų komunistinių įsitikini ną, gerą orientavimąsi ir atkaklumo kopiant stačiais mų, gerai teoriškai ir prak mokslo laiptais, visada ener tiškai parengtus specialistus, nuovoką atitinkamose specla gingai siekti užsibrėžto tiks lybės problemose bei jų ir tuo aktyviai prisidės, kad lo. būtų sėkmingai įgyvendinti sprendimuose. Šiomis dienomis respubli TSKP XXVI ir LKP XVIII Universitete yra darni mo kos studentija, kaip ir anks suvažiavimų iškelti uždavi kymo ir komunistinės pasau tesniais metais, vėl vyks pas niai aukštajai mokyklai. lėžiūros formavimo sistema, žemdirbius. Norėčiau pri Mes, komunistai, savo kuri leidžia tapti aukštos minti jums, kad talkos — di partinėje veikloje vadovauja kvalifikacijos specialistais, mės teoriškai pagrįstu ir atitinkančiais brandžios so džiulės pareigos ir atsakomy bės liaudžiai įrodymas; sąži praktiškai pasitvirtinusiu marksizmo - leninizmo teigi cialistinės visuomenės dide ningas darbas jų metu — niu, kad visuomenės progresą lius reikalavimus. Tvirtai ti studentų idėjinio sąmoningu apsprendžia profesionaliai kime, kad Universitetas kaip mo ir brandos išraiška. Ypač paruošti, universitetinį išsi iki šiol, taip ir ateityje ir šia tą būtina suprasti šiemet, kai lavinimą turintys darbuotojai prasme pateisins vyriausybės daugelyje centrinių mūsų ša lūkesčius. mūsų mokykloje — didelė specialistai. lies rajonų susiklostė nepa šventė: juk 15000 jaunų Leiskite tarti keletą žo lankios meteorologinės sąly Jūs, dabartiniai studentai žmonių priimta į I kursą. jums, pirmakursiai. gos, ir didžiuliai pasėlių plo Smagu būti šioje šventėje netrukus ir būsite tie daug džių pas Jus, Vilniaus valstybinio ką lemiantys kadrai, tikime, Jums šių mokslo metų pra tai dėl sausros išdegė. Mes Vinco Kapsuko universiteto tikri inteligentai. Tačiau jau džia tikriausiai labai jaudi darbuotojus ir studentus, da šiandien kiekvienam žinoti nanti. Įveikėte pirmą didesnę lyvauti iškilmėse Universite na, kad mokslo ir technikos savo gyvenime kliūtį — Įsto to, kurio vėliavą puošia gar revoliucija ne tik labai spar jote į Universitetą ir pirmą bingi valstybiniai apdovano kartą sėdate į aukštosios mo jimai, kurio į penktąjį šimt čiai kaupia naujas mokslo ir metį įžengęs kolektyvas įne technikos žinias, bet kartu ir kyklos suolą. Mes manome, ša ženklų indėlį į respublikos sendina sukauptas. Vadinasi, kad Jūs pateisinsite garbingą
tikime, kad Jūs padirbėsite iš širdies ir tuo suteiksite didelę pagalbą žemdirbiams derliaus nuėmimo darbuose, kartu patys geriau susipažin site vienas su kitu, stiprin site draugystę. Gerbiami pedagogai! Mieli studentai! Pradėdami naujuosius moks lo metus, jūs turite geras iš eities pozicijas daugeliu at žvilgių, ir tai — sėkmingo jūsų užmojų bei siekių reali zavimo laidas. Tačiau tarybi niai žmonės nesitenkina pa siektais rezultatais, kad ir la bai įspūdingi jie būtų. Mūsų meto dinamizmas reikalauja toliau aktyviau ir kryptin giau organizuoti mokymo bei auklėjimo darbą, mokslinės minties raidą, siekti geresnių mokymo ir auklėjimo rezul tatų. Leiskite palinkėti junp geriausios kloties jūsų stu dentiškame gyvenime, kūry biškumo, neblėstančio entu ziazmo jūsų veikloje!
darytą! Kaip tos lempeles dėstytojai... Tačiau dausužimba sėdinčių salėje giausia šiltų ir patariantarybinė studentija — studentų akys... čių žodžių išgirsta dienos Kovingas jaunųjų Tribūnoje — Universi herojai — pirmakursiai komunizmo kūrėjų būrys! teto Rektorius profesorius Daug jie sužinojo — apie J. Kubilius. Su naujais daugiau kaip 400 metų mokslo metais sveikinami siekiančią Universitetu pirmakursiai istoriją, apie dabartines Linksmai žaidė Sporto studentai, rūmų tablo geltonos lem pelės ir traukte traukė jaunus veidus iš senųjų Universiteto rūmų, studen tų miestelio, nuo Tauro kalno j baltuojanti prie Neries didingą laivą. Sku bėjo čia visi — ir pėsti, ir važiuoti, ir su studen tiškomis kepuraitėmis, ir be jų, kiti ir droviai skruostus dangstėsi, ban dydami paslėpti tas ne lemtąsias keturias raides — FUKS. Tačiau visi li pantieji laivo trapu atsi nešė šypsenas ir skaidrią, kaip ant galvų krintantys lietaus lašai, nuotaiką. O kai Gedimino aikštes bokšto laikrodis išmušė 18 valandą, Sporto rūmų tablo lempelės susimirkčiojo su šauniais dūdorėliais, ir šie kad trenks maršą! Ir štai visiškoje tyloje nuaidi prorekto riaus B. Sudaviėiaus žo Vido NAUJIKO nuotraukoje šventės prezidiumui ir džiai — naujų mokslo me tų minėjimą skelbiu ati čiojo semestro dalyviai.
Tegyvuoja šaunioji
studentų mokymosi sąlygas, apie kviečiančius įsi lieti į saviveiklininkų būrį meno kolektyvus, apie trečiąjį semestrą ir dar daug ką... Tačiau, tikriausiai, visiems labiaušiai įsiminė Rektoriaus
NAUJIEJI PRASIDĖJO
Draugo L. Šepečio kalba
Gerbiamas Rektoriau, ger biami profesoriai, dėstytojai, draugai studentai! Leiskite Lietuvos Komunis tų partijos Centro Komiteto ir Tarybų Lietuvos vyriausy bės vardu nuoširdžiai pasvei kinti Jus su naujųjų mokslo metų pradžia ir palinkėti kuo geriausios kloties jūsų akademiniame gyvenime ir veikloje. Šiandien visoje šalyje ir
Birutė SUTRIKAITĖ
Universiteto rektoriaus, profesoriaus Jono Kubiliaus kalba, pasakyta per iškilmingą Naujųjų Mokslo Metų atidarymą.
viršūnę, nuo kurios be pa stangų galima dardėti že myn. Ir dardama. Po praėju sios pavasario sesijos iš 1853 pirmakursių tarpo išbraukta 80 žmonių, dar 200 tebėra skolininkais, kurių likimas taip pat nelabai aiškus. Pa žangumas — 88,8%. Vadi nasi, vėliau susigriebiama, ateinama į protą. Deja, ne vienas tai padaro per vėlai. Apskritai, nors jau daug metų dirbu Universitete, iki šiol negaliu priprasti prie tokio alogiško reiškinio. Štai laiko bernaitis egzaminus, lyg hamletiškąjį klausimą spren džia: būti ar nebūti. Momen tas tikrai reikšmingas. Net sujaudina toks veržimasis 1 mokslą. O po pusmečio ar metų, kai tikrai nebėra ne įveikiamų kliūčių, kai ir at-
Gerbiamieji svečiai, kole cialybės žinių, bet ir tyrinė gos profesoriai ir dėstytojai, tojo įgūdžių, sugebančio pla čiai mąstyti, eksperimentuoti, mieli studentai! Šiandien Universitete, kaip savarankiškai spręsti gyveni keliamas problemas. ir daugybėje kitų mokyklų, mo šventė — prasideda nauji Aukštojoje mokykloje mes mokslo metai. Kasmet juos orientuojame busimąjį spe sutinkame ir kiekvieną kartą cialistą, kad jam teks grei tarsi iš naujo pradedame. tai susidurti su iš principo naujais Mokyklos gyvenime ta riba naujais procesais, labai aiškiai jaučiama. Atei metodais, kad diplomas ne na nauji studentai. Universi mokymosi galutinis tikslas, o teto senbuviai palypėjo vie tik svarbi gairė io tolesnia na pakopa aukščiau. Su šituo me kelyje. Studentą mes ruo kartų keitimusi tarsi atsinau šiame psichologiškai, kad jam jiname ir mes, dėstytojai, teks mokytis visą gyvenimą Jūs ruošiatės tapti inteli pdamiesi išėjusiais gestudentais, viltingai gentais. Šiuo vardu papiastai me i naujokus, tiki vadinami visi baigę aukštąjį mės dar gabesnių ir imlesnių mokslą. Tačiau tai nėra si nonimai. Inteligentui būdin sulaukę. Nuoširdžiai sveikinu mūsų gos gilios savo specialybės akademinę visuomenę su nau žinios, sugebėjimas jas kūry jaisiais 1981—82 mokslo me bingai taikyti, platus akira tais, linkiu gražių mokymo tis. Inteligento sąvoka neatsie ir mokymosi laimėjimų, sva rių mokslo darbų, nepaliauja jama nuo asmenybės mora mo dvasinio augimo Norė lės, pasaulėjautos, kultūros. čiau pasveikinti visus, susi Žmogaus kultūra — tai ne rinkusius į mūsų senosios tik žinių suma, ne išorinis Almae Matris naūjųjų moks elgesys, o greičiau tam tikras lo metų inauguracijos iškil gyvenimo, santykiavimo su mes, o ypač pirmakursius, kitais žmonėmis būdas. Tarybinio visuomenės na nuo šiandien oficialiai įrašy tus į Universiteto metrikulus. rio kultūra — žymiai dau tegu] Labai ačiū svečiams LKP giau, negu profesija, CK sekretoriui drg. Lionginui ir pati „inteligentiškiausia". Šepečiui, LKP CK mokyklų ir Galima būti mokslininku, me mokslo įstaigų skyriaus ve nininku, bet menkai kultūrin dėjo pavaduotojui drg. Ste gu žmogumi, nes kultūra ne ponui Imbrasui, LTSR AMM atskiriama nuo jausmų, elge ministro pavaduotojui drg. sio, valios, troškimų. Kultū Kaziui Žukauskui, Vilniaus ringas žmogus sieks ne tik pasaulį, bet ir padarymiesto Lenino rajono vykdo- pažinti mojo komiteto pirmininkui ti jį gražesnį, geresnį, InteJurgiui Vaitkevičiui, LLKJS ligentas — tai pilietis, kuris CK studentų skyriaus vedė jaučia atsakomybę sau, visuojui drg. Juozui Bernatoniui, menei. Norėčiau pabrėžti darbo 'Tlniaus miesto Lenino raįokomiteto svarbą jauno žmogaus gvveo komjaunimo sekretoriui drg. Vytautui nime. Tinginiavimas - - tai Alksneriui, Greifsvaldo uni ne tik nuostolis visuomenei, versiteto profesoriui Jochimui -mūsų ekonomikai. Tai didelė Mai, savo dalyvavimu pager žala pačiam jaunam žmogui, Mes, žmonės, taip jau sudabusiems mūsų iškilmes. ryti, kad tobulumo laipsnis, Si diena yra pirmiausia kurį teikiame savo darbams, šiais metais peržengusių Uni daro įtakos visam mūsų gyversiteto slenkstį studentų venimui ir veikia toliau visą šventė. Todėl aš ir norėčiau mūsų gyvenimą. Visas žmo 'ulbėti jiems. gus palaipsniui darosi toks, Jūs, mieli pirmakursiai, ti kaip jis atlieka savo darbą. kiuosi ilgai atminsit šią rug Įpratimas prie rūpestingo ir sėjo pirmąją, tą gerą jaudini tikslaus darbo stiprina mūsų mąsi, tą dvasios pakilimą — dvasią ir gerina charakterį. juk būtent dabar pradeda Ir atvirkščiai, jei.savo darbą pildytis, galbūt, ilgų metų netvarkingai ir netobulai at svajonė Šią valandą ne vie liekame, tai nuo to smunkano jūsų mintys skrieja į at me ir mes patys. eitį, jūs tikite rytojumi, nu Daug jaunų žmonių svajoja siteikę džiaugsmingai ji su atlikti ateityie didelių darbų. tikti su visomis dovanomis, Tačiau tik tas juos padaro, sitiktinumu nebepateisinsi — ką tik jis pasiūlys. Svajonė kas iš jaunystės įpranta sis ima ir išsiskiria su išsvaiotątaurina žmogų. Todėl pats temingai dirbti. Svajonės, ne ja Alma Mater. Savo noru. pirmiausias mano linkėjimas paremtos darbu, kad ir gra Taip ir jaučiu jūsų galvose jums, jaunieji kolegos, — žiausios būtų, visada lieka tik šmėkštelėjusią mintį: ne savo nepameskit, neišsižadėkit sa muilo burbulais. noru, išmeta. Žinoma, sau vo svajonės, kai nurims Mokytis ir dirbti Universi pateisinti argumentų visada šventės garsai, kai liks kas tete reikia. Patarčiau nuo galima surasti. Ypač jaunam dienybė ir darbas, darbas. pirmosios dienos tai įsisąmo- žmogui būdingas egocentrizAtkakliai siekit, kam pasiry ninti. Daugiametė patirtis mas, savo vertės suabsoliuti žote, ką sumanėte. kas kartą patvirtina nelinks- nimas. Šalinimas iš Universiteto ’ Universitetą priėmėme ir mą tiesą: pirmaisiais metais šiomis dienomis priimsi- pažangumas, lyginant jį su yra abipus nemalonus daly -• 3029 studentus, iš jų atestatu ar net stojamaisiais kas, nei mes, nei studentas Atrodo, viskas 1874 į dieninį skyrių. Ne egzaminais, pastebimai krin to nenori, reikia lengva buvo jiems ši vasara. ta. Pažiūrėkite, kaip pasikei aišku ir paprasta: skaičius bendromis jėgomis ieškoti iš Linkėčiau, kad jie ir toliau tė penketukininkų neatleistų vadžių, įsivaizduo nuo stojamųjų egzaminų iki eities. Ir ieškoma, tačiau pereitais dažniausiai atskirai. Studendami, kad pirmieji mėnesiai pavasario sesijos yra užtarnautas poilsis po mokslo metais. Į Prekybos tas randa daugybę patogių sunkių egzaminų. Toli gražu. fakultetą stojamuosius egza išeičių, kurios „niekam neĮ Universitetą ateinama dirb minus vien penketais išlaikė kenkia". Esą, pagaliau turėtų ti. Žinoma, yra ir poilsis, ir 52 jaunuoliai, tuo tarpu pa suprasti ir palikti studiiuoti šventės, bet apie tai paskui. vasario egzaminų sesiją išlai vien todėl, kad tai esu aš! Valstybė ir Universitetas kė vien penketais tik 3. Šio argumento niekuo nestengiasi sudaryti kuo geres Gamtos fakultete atitinkami įmanoma paneigti. O vis dėlnes sąlygas, kad studentas skaičiai yra 41 ir 8, Medici to jo maža, norint būti stugalėtų gausinti savo žinias, nos — 107 ir 44. Atestatus dentu. ■lyti intelektą, bręsti kaip su apvaliu penketu turėjo Esama ir kitų priežasčių, asmenybė, kad ateityje taptų dar daugiau (stojusiųjų. Net Įpratome lengva ranka rašyti vertingas savo srities specia 120 pirmakursių sesiją išlai penketus, Atestatas dažnai listas. Gaila, kad ne visi stu kė vienais trejetais. Tuo tar yra tik pagalbininkas stoįandentai tai įsisąmonina, moky pu trejetas per stojamuosius čiajam, o ne moksleivio pa mąsi laiko savotišku mokes egzaminus praktiškai reiškė siruošimo garantija. Net ir čiu už diplomą. O juk diplo grįžimą namo tuščiomis. medalio auksas neretai pasi mas yra tam tikro intelektua Kur gi dingo tie lauktieji rodo esąs negrynas. Štai ir linio lygio ir profesinio pa penketukininkai, pirmūnai? šiemet iš 174 padavusių pa siruošimo liudytojas. Blogai, Matyt, viena iš didžiausių reiškimus medalininkų 45 ne jei jis rodo tiktai aukštojoje priežasčių ta, kad po sėkmin pateisino savo vardo. Tuo mokykloje praleistų metų ir gų stojamųjų egzaminų ką nenoriu pasakyti, kad visų išlaikytų egzaminų skaičių. tik, studentišku žargonu kal mokinių pažymiai yra išpūs Ateities darbas reikalaus ir bant, iškepti „fuksai" jaučia ti. Toli gražų, tačiau tokių busimojo specialisto — kūrė si svarbiausią kliūtį nugalė faktų daug. Antra vertus, ir jo, turinčio ne tik savo spe- ję, tarsi užkopę į aukščiausią mes patys gal per mažai rei-
autoriai yra Universiteto che tiesiai iš vidurinės mokyklos mikai Ne vienoje srityje suolo ir neretai turinčiam yra tarę naują mokslo žodį labai miglotą supratimą apie medikai. Svarbią teorinę ir darbą, darbo žmogų. Partija taikomąją reikšmę turi gam ir vyriausybė skiria dideli tininkų, ekonomistų tyrinėji dėmesį šiam studentų judėji mai. Norėdami būti objekty mui, aukštai jį įvertina. Už vūs, turėtume paminėti kiek aktyvų dalyvavimą statybinių vieną fakultetą ir katedrą, būrių veikloje 8 mūsų stu nes visur yra rimtų specia dentai ir jauni specialistai listų, vyksta intensyvūs apdovanoti TSRS ordinais ir moksliniai ieškojimai. Patys medaliais. Dalyvaudami statybiniuose studijuosite — patys pamaty būriuose, studentai susipažįs site, o gal ir prisidėsite. ta su naujais žmonėmis, nau TSKP XXVI ir LKP XVIII jomis vietomis. Universiteto suvažiavimuose buvo pažy- studentai dirba ne tik mūsų mėtas didelis aukštųjų mo- respublikoje, bet ir Jakutijo kyklų indėlis, vykdant X je, Moldavijoje, Smolensko penkmečio užduotis. XI penk srityje, Gagarino mieste. Pri mečiui numatyti dar didesni simename, kaip nuoširdžiai uždaviniai. Aukštoii mokykla jaununas prisidėjo prie 400 turi ruošti puikiai profesiš- metų jubiliejui besiruošian kai pasirengusius, idėjiškai čio mūsų universiteto re tvirtus specialistus, galinčius monto. Šią vasarą didelis ne tik save pateisinti, bet ir būrys mūsų studentų nuvyko ženkliai prisidėti prie visos į Estiją padirbėti Tartu uni visuomenės dvasinio augimo versitete, kuris kitais metais ir kūrybinio aktyvinimo. rengiasi paminėti savo 350Tobulėjimui ribų nėra, o ies metų jubiliejų. Keičiama pasitenkinimas esamais pasie si studentų būriais ir su Vo kimais yra smukimo pradžia. kietijos Demokratinės Res Čekoslovakijos, Ir mes daug ką norime ir publikos, galime gerinti, gausinti. Turi Vengrijos aukštosiomis mo me ir nemaža nepriteklių ir kyklomis. Apie tokio bend neišspręstų problemų. Tačiau ravimo naudą turbūt nereikia studentui viena būtina atsi kalbėti. Ką gero šią vasarą minti, kad Universitete praei nuveikė, kur pabuvojo, pa siančių metų turiningumas ir pasakos patys trečiojo se įdomumas, ir tai, kokį kraitį mestro dalyviai. Aš dar no išsinešite, didžiąja dalimi pri riu priminti, kad savotiškas klausys nuo jūsų pačių. Nors vasaros darbų tęsinys bus ir ir retai, bet tenka girdėti rudens talkos kolūkyje. Mū sakant: „Universitetas man sų pareiga — kuo daugiau nieko nedavė" Matyt, nieko prisidėti prie derliaus nuėmi nenorėjai. Neįmanoma su mo. Eina 403-ieji metai nuo kramtyti ir įkišti į burną tam tikrą dvasinių turtų kiekį Vilniaus universiteto įkūri žmogui, kuris tingi net pra mo. Įsiklausykime į šiuos sižioti, jau nekalbant, kad skaičius Jau tiek amžių uni pats tų vertybių siektų. Ga versitetas priglobia jaunus lima numirti ir prie gyvojo žmones, ieškančius žinojimo vandens šaltinio. Imkite, sie šviesos. Kiekviena epocha, kite, ir mes jums padėsime. kiekviena karta turėjo savo Tada ir pamatysite, ar gali siekius, keitėsi mokymo tiks lai ir formos. Tačiau visada Universitetas, ką duoti.. . buvo ir yra kažkas bendro, Jau minėjau, kad šiuolai kas sudaro universitetą: ver kinis inteligentas turi būti ne žimasis į priekį, tobulėjimo tik geras specialistas, bet ir poreikis, Universitetas visada plačios erudicijos išlavintų išlaikė gyvą ieškojimų dva jausmų žmogus, asmenybė. sią. Technizacija ir specializacija Sunku pervertinti istorinę daro savo, todėl reikia ypač stengtis išsiveržti iš jos Vilniaus universiteto reikš gniaužtų, neapsiriboti vien mę. Karaliaučiaus ir Vilniaus savo specialybės interesais. universitetuose gimė lietuvių Pamėginkite ir pamatysite, nacionalinė rašytinė kultūra. kad ne tik galima suderinti Universiteto spaustuvė išleido mokslą ir meninę saviveiklą, vienas iš pirmųjų lietuviškų aukštosios matematikos vado knygų — Daukšos Katekizmą vėlį ir Prusto romaną, atro ir Postilę. Čia išėjo pirmasis dys, kad kitaip ir neįmanoma lietuvių kalbos žodynas. Uni versiteto profesorių Sirvydo, gyventi. Jaknavičiaus, Liauksmino nu Ne tik praeityje turėjome veiktas darbas neišsemiamas žymių žmonių. Vyresnioji vien jų išleistomis knygomis ir vidurinė karta dar yra Jų žodis, pats jų gyvenimas bendravusi, o visi puikiai at buvo ir tebėra didžiai reikš simena žymius mokslininkus, mingas. O kuo įvertinti XIX taurias asmenybes Zigmą Že a. pradžios „mokytų žemai maitį, Adolfą Jucį, Vincą čių" sąjūdį, kada lietuviško Mykolaitį-Putiną, Jurgi Lebe sios rašto kultūros gijos ėjo dį, Joną Kazlauską ir daugelį beveik tik viena linija: toli kitų. moji Žemaitija — universite Pereikite per fakultetus, tas' ir atvirkščiai. pasidairykite. Kviečia mūsų Ne tik mums brangūs dau garsieji meno saviveiklos ko gelio universiteto mokslo vy lektyvai: nusipelnęs dainų ir rų vardai: Sarbievijaus, Smišokių liaudies ansamblis, miš gleckio, Počobuto, Žilibero, rus ir vyrų chorai, pučiamųjų Forsterio, Eichvaldo. orkestras, folklorinis ansamb Savo prigimtimi internacio lis, kaimo kapela. Vaidybos entuziastų laukia studentų nalinis, mokslas yra neatski teatras. Keliolika (vairių klu riama ir labai reikšminga tau bų, būrelių vienija visuome tos kultūros dalis. Todėl mes ninių profesijų fakultetas. negalime būti abejingi savo Jame tikrai surasite mėgiamą šaknims. Suraskime savo san užsiėmimą, įsigysite antrąją tykį su istorija, su didžiaipraeities mąstytojais, — visuomeninę profesią. Kur siai menininkais dar kūrybiniai būreliai, mokslininkais, sportų klubas. Nesiimu agi ir pasijusime žymiai tvirtesni, tuoti, kur geriau nukreipti drąsesni. Įvertinę pirmtakų savo žvilgsnį Noriu tik vieną palikimą, geriau galėsime pasakyti: laisvalaikis irgi turi būti savęs tobulinimo forma, įvertinti ir save. Aiškiau su ir ne pati nereikšmingoji. prasime, kas yra vertinga ir Reikia taip orientuotis, kad amžina, o kas vienadienis su kuo mažiau liktų betikslio sidomėjimas. Kas yra tikrai laiko leidimo, dykinėjimo. Stenkitės paimti iš universi nauja, o kas jau prieš šimt teto viską, ką jis gali duoti. mečius atrasta. Tada nebebus Viena iš aktyvaus laisvalai universitetas vien penkeri kio formų yra studentų va auditorijose prasėdėti metai. saros statybiniai būriai, jau Nuoširdžiai linkiu 403-ųjų turintys netrumpą istoriją, Vilniaus universiteto metų tradicijas. Jų reikšmę studen tijos gyvenime nusako pats studentams būti vertais garsių pavadinimas — trečiasis se savo pirmtakų ir įžymių nū mestras. Juose studentai išei dienos mokslininkų darbų tę na gerą pilietiškumo mokyk sėjais. Tegul studijos univer lą, tiesiogiai dalyvauja gamy boje, bendrauja su darbo sitete būna aukšta pakopa žmogumi. Tai ypač aktualu Jūsų ateities svajonėms ir mūsų jaunimui, ateinančiam žygiams.
kalaujame iš stojančiųjų, tuo padėdami susikurti iliuziją, kad jie jau viską žino, nebepalikdami vietos augti. Niekuo nepagrįstos neįstoju siųjų šnekos kad esą per stojamuosius egzaminus „pjau nama". Tai tik pigus būdas save pateisinti. Tarybų šalyje aukštoii mo kykla yra apglobta Partijos ir Vyriausybės dėmesio ir rū pesčio Daug padaryta ir to liau daroma, kad studentai turėtų kuo geresnes darbo, poilsio, buities sąlygas. Kas met jos gerėja ir mūsų Uni versitete. Statomi naujieji Universiteto iūmai Saulėte kio alėjoje, plečiami bendra bučiai. Gausėja aparatūros ir modernių įrengimų eksperi mentiniuose fakultetuose. Net ir humanitarai vis dažniau
Tegul studijos Universitete būna aukšta pakopa Jūsų
ateities svajonėms ir žygiams naudojasi technikos paslau gomis. Gausėja vadovėlių. Studentų paslaugoms neišse miamos bibliotekos saugyklos. Mokymo reikalams pritaiky tos specializuotos fakultetų skaityklos. Studentai lavinasi ne tik mokomosiose laborato rijose, bet ir dalyvauja moks linių laboratorijų darbe, ūki skaitinėse sutartyse. Veikia mokomasis skaičiavimo cent ras, įrengtos turtingos audio vizualinės laboratorijos, ku riose mokomasi užsienio kal bų per pratybas ir savaran kiškai. Kad ir kiek būtų techninių naujovių, kad ir tobuliausius išleistume vadovėlius, jie nie kada nepakeis gyvo dėstytoio žodžio. Tuo labiau dėstytojo, turinčio ne tik gilias savo dalyko žinias, bet ir didelę erudiciją, autoritetą, gyveni miškąją patirtį Mokytis tik rai yra iš ko. Šiuo metu pas mus dirba 95 profesoriai bei mokslo daktarai (be antraei lininkų), 734 kandidatai bei docentai. Turime įspūdingų laimėjimų daugelyje mokslo sričių. Tvirtą autoritetą yra išsikovoję matematikai. Ne mažiau garsūs mūsų fizikai: teorinės ir puslaidininkių fi zikos, spektroskopijos, laze rių specialistai. Didelį darbą dirba lituanistai, tyrinėją ir puoselėją gimtąją kalbą. Jų reikšmingiausi tyrinėjimai svarbūs ne tik baltistikai, bet ir indoeuropiečių, bendrajai kalbotyrai. Daugelio išradimų
merginos išlygino, palaistė. Paklausiau vienos iš ių, ar nesunku? — Nė kiek, — išgirdau, — tik betono mažai atveža. Nejučiom nusišypsojau, atvirai pasakius, netgi nuste bau, išgirdęs tokį atsakymą. Vadinasi, darbas čia — tikras kolektyvo narys. Tuo mo mentu prie mūsų priėjo būrio vadas, ketvirtakursis R. Jan kauskas. Jis, beje, čia dar buojasi jau ne pirmą vasarą. Štai ką jis papasakojo: — Mūsų SSB „Arbor-81" susideda iš 20 žmonių. Čia dirba ir vaikinai, ir mergi nos. Studentai suskirstyti į dvi brigadas, kurios dalyvau ja socialistiniame lenktynia vime. Pirmai brigadai vado vauja G. Budrius, o kitai —
jaunimu fondui. Kalbėdamiesi nuėjome i stovyklą. Prie įėjimo vėjyje plaikstėsi žydra vėliava su užrašu „VU SSB „Arbor-81". Čia įsikūręs būrio štabas, čia ilsisi po darbo akademinis jaunimas. Dėmesį patraukia švara, kambariuose gražūs rankdarbiai, pamerktos gė lės. Koridoriuje ant sienų ka bo stendai, kuriuose atsispin di visas būrio gyvenimas. Čia galima rasti duomenų apie socialistinį lenktyniavi mą, numatytus įsipareigoji mus, apie artėjantį Medicinos fakulteto 200 metų jubiliejų ir t. t. Operatyviai išleidžia mas stendas „Žaibas". Štai keletas žinučių: „Pravesta akcija „Te visad šviečia saulė". Suruoštos 3 talkos Gelvonų vaikų darže ly". „VII.16—17 d. Talkininka vo Gelvonų kolūkio pensinin-
ninė ir tokia brangi duonelė. Palengva, bet plaukė laukais laivas — kombainas, drąsiai skindamas į saulę palinkusias varpas. Grūdas prie grūdo — didžiulis aruodas — mūsų Tėvynės aruodas, užgrūdintas sūriu prakaitu ir kaitria sau le. Tam abejingų nėra. Besižvalgant po laukus, privažiavau ir Gelvonus. Nie ko nelaukęs, patraukiau į statybos aikštelę, kur maniau būsiant studentus. Taip, ne apsirikau, pažįstami veidai. Kai kuriuose iu buvo matyti nustebimas, šypsena. Mačiau, kaip sutartinai ir vikriai dar buojasi studentai. Vaikinai išnešiojo ir išpilstė betoną,
V. Burneikis. Apskritai, visi dirba su ugnele ir atsiliekan čių nėra. Šią vasarą esame įsipareigoię atlikti statybos betonavimo darbų už 33,4 tūkstančio rublių ir savo pa žadą vykdome. Darbų jau at likta daugiau kaip už 24 tūkstančius rublių. Nors pa gal rodiklius ir žengiame sparčiai, tačiau mūsų tai ne patenkina. Padarytume daug daugiau, jeigu nereiktų lauk ti, ieškoti, kol atveš betono. Mes paskelbėme tris studen tiškas darbo dienas ir jų me tu uždirbtos lėšos bus skirtos Gagarino miesto statybai, Afganistano liaudžiai, solida rumo su kovojančių šalių
Apie teisę svajojau nuo 8 klasės. Ir dar pasirin kau šią specialybę todėl, kad labai norėjau moky tis Vilniaus universitete. Pirmoji pažintis su Uni versitetu buvo tada, kai atvažiavau į atvirų durų dieną. Pamačiusi tiek daug jaunimo, tiek daug linksmų ir rimtų veidų, tvirtai nusprendžiau — būsiu studentė (kad ir kiek kartų nepasisektų įstoti). Labai patiko Uni versiteto naujieji rūmai, šviesūs, spindintys. Rugsėjo pirmoji, pir moji man studentės die na Universitete. Tai šven tė mano visam gyveni mui. Daina PETKUNAITĖ Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos absolventė, kui J. Kupriui. Supiaustė, su skaldė ir sudėjo į rietuves TF pirmo kurso studentė ♦ * * malkas". „VII.23—25 d. Pravesta Fiziką dažnai apibūdi akcija „Tėvynės keliai". Nu na kaip mokslą, kurio ne šienauta 30 kilometrų pake įmanoma suprasti, o ir su lės". naudos. Džiaugėsi talkininkais kol pratus nedaug ūkiečiai, patenkinti ir patys studentai. Tądien parašė: „Džiugūs rezultatai kaip ranka nuėmė visos dienos nuovargį ir namo grįžome linksmi, kupini ryžto ir ener gijos — tai kuklus indėlis Tėvynės labui". Arvydas ŠATRUS Autoriaus nuotraukose bū rio darbo ir poilsio valandė lės.
Linksmasis Rugsėjo 1-osios fotoreportažas iš Universiteto kiemų.
gėn, geri pažįstami. įsišnekė jo apie darbą, poilsį. Tų kal bų kalbelių! .. . Didžiajame kieme išsirikia vo du šimtai trisdešimt Isto rijos fakulteto pirmakursių. Svetimi dar liems šie didingi mūrai, dar labai labai smal su: kaip viskas klosis toliau, kokie sunkumai laukia?.. Tik džiaugsmas, kad išlaikyti
stojamieji egzaminai ir ran kose štai jau — studijų kny gelės bei pažymėjimai — tikrai nuoširdus ir teikiantis daugybę vilčių bei pasitikėji mo savimi. Partijos istorijos instituto prie LKP CK direk toriaus profesoriaus R Šar maičio, fakulteto dekano do cento V. Lesčiaus, pirminės komjaunimo organizacijos
VIENA DARBO DIENA Šiemet VU gražaus Medici nos fakulteto jubiliejaus gar bei savo darbo dovanas ruo šė studentų medikų būriai: „Dainava", „Kvarcas", „Fagocitas", „Sanitaras" bei „Arbor-81". Sis būrys buvo įsi kūręs Širvintų rajono Gelvo nų vidurinės mokyklos bend rabuty. Busimieji medikai darbavosi LTSR RTSO Širvin tų TSO objekte Gelvonuose, kur betonavo Gelvonų kol ūkio mechaninių dirbtuvių mašinų stovėjimo aikšteles ir garažų. Kelyje i Gelvonus mąsčiau, kaip ten gyvena ir dirba stu dentai. Mažas „pazikas" sma giai lėkė žvyrkeliu, kelda mas dulkių debesis. Tolumoj, ant kalvelių vilnijo auksiniai javai. Subrendo mūsų kasdie
Koks gi yra šiųmetinis pirmakursis, kuo jis ypa tingas ir kuo skiriasi nuo ankstesniųjų pirmakursių? Deja, iškart reikėtų pasa kyti, kad fuksas-81 ne ką geresnis ar pranašesnis už fuksą-80, 79 ir t. t. — toks pat dar neapsiplunksnavęs, nedrąsus, taip pat nuolankiai žvelgiantis į „tėtes krikštytojus". Tie sa, jiems šiemet galbūt mažiau šypsojosi fortūna — nors stojančiųjų skai čius buvo maždaug vieno das su pernykščiu, tačiau kaip informavo Mokymo skyriaus vedėja I. Rage lienė, pernai rugsėjo 1-
ąją pirmo kurso studentų susirinko 1906, šiemet — 1874. Populiariausios specia lybės kaip ir anksčiau — prekyba (praeinamasis ba las 22), medicina (24 ba lai), pramonės planavimas (22 balai). Nors galbūt čia ne visiškai tinka žo dis populiarumas, kadan gi nereikia pamiršti ir pri ėmimo planų skirtumo tarp atskirų specialybių. Ir mokysis šiais metais Universitete ne tik lietu
viai ir rusai, bet ir lat viai, estai. Beje, kai ku rių specialybių studentai iš mūsų aukštosios mo kyklos išvyko mokytis į Minsko, Maskvos, Lenin grado universitetus. O štai šių metų naujie na — Fizikos fakultete at siradusi nauja specialybė — radiofizika ir elektro nika, be abejonės sulau kė stojančiųjų dėmesio. Tad sėkmės, Tau, šių metų pirmakursi! Jūratė RIMEIKAITĖ
ŽODIS PIRMAKURSIUI
KONKURSUI „TREČIASIS
SEMESTRAS“
Ir suklego, nuskambėjo se nosios Alma Mater kieme liuose jaunatviški balsai. Kupini vasaros įspūdžių, vėl susiėjo mokslo draugai drau
Sveikas, naujasis drauge!
sekretoriaus L. Janulevičiaus linkėjimai bei sveikinimai sakyte sako, jog jie jau tikri fakulteto nariai.. . Neša vėjas padangėn muzi ką. Sustojusiems smalsu: kas gi ten prie fontanų krykščia, iš kur ši lavina linksmuolių kiemelin plūstelėjo? ., A-a.. . Tai lituanistai susiiinko prie savojo berželio „fuksus" krikštyti.. . Raitos susiėmę pilvus sve čiai, dėstytojai, studentai iš liežuvingojo Kukučio kalbų. Sis žodžio kišenėje tikrai ne ieško (nebūtų, mat, bepradedantysis, dar neišsisėmęs poe tas!). Kur buvę, kur nebuvę — ir baltkartis Pegasas su Aštriąja Kritika pasirodė, Įskaitos nenuoramos savo darbą pradėjo. Tik Kukutis žodį — Įskaitos na! — ir atgeno „nezgrabniųjų", anot jo, pirmakursių būrelį. Vie niems batus nuavė, kitiems kelnes paraitė ar sijonus pa kėlė. Oi šaltas buvo baseino vandenėlis basakojams. Užtai didžiulė garbė teko lituanistų
Man fizika — tai pirmiau sia daugybė gamtos pa slapčių, kurias jau atrado žmonių galvos. O kiek dar neatrastų... Todėl esu laimingas, jog įstojau į senojo Universiteto fizi kos fakultetą. Vytautas ŠARKA Palangos I vidurinės mokyklos absolventas. FF I kurso studentas
sutinka dar vieną studen tų kartą. Įdomu kaip? Ži noma, tai priklausys nuo mūsų pačių, kokie mes būsim čia. .. Nauji drau gai, dėstytojai, naujos disciplinos — viskas nau ja... Ramunė KAPKRYTĖ Vilniaus 22 vidurinės mokyklos absolventė, FilF I kurso studentė ♦ * *
Labai įdomi ir keista nuotaika — įėjus pirmą kartą į Universitetą. Gal būt todėl, kad už lango pliaupia lietus ir tau leng viau susikaupti, pajusti šio momento svarbą savo gyvenime. Galbūt prisi minti, kad šiais, senojo Universiteto koridoriais vaikščiojo daug įžymių žmonių, svajodami tėvy nės labui daug gero nu veikti. Universiteto rūmai man buvo ir yra gražiau šia Vilniaus vieta. Tai jaunystės, troškimų, moks lo, svajonių rūmai. Tos daug mačiusios Universi teto sienos šiais metais
Pats didžiausias įspūdis, kurį patyriau per visas tas dienas, laikant stoja muosius egzaminus, buvo pirmą kartą parašytas žo dis „studentas" medicinos kortelėje. Pamilau ir patį Universitetą, o ypač se nuosius rūmus, ir Vilnių su nuostabiu jo senamies čiu. Ir šituo rugsėju pra sideda visai naujas mano gyvenimo etapas, taip il gai ilgai lauktas. Aš lai minga. Aš labai labai lai minga. Judita BLAŽYTĖ Jurbarko I vidurinės mokyklos absolventė, IF I kurso studentė
Jaunas Gagarino miestas šiemet dešimtą vasarą sutiko studentų būrius iš Maskvos ir Vitebsko, Latvijos ir Kaza chuos. Iš Nemuno krašto čia darbavosi Universiteto SSB „Lietuva-8r‘ (būrio vadas A. Pikturna, komisaras E. Bogušas). Anot A. Pikturnos, būrys buvo vieningas ir draugiškas, darbštus ir linksmas. Tad kttuose laikraščio numeriuose, mūsų skaitytojai, galėsite plačiau susipažinti su būrio darbo ir poilsio vasara Ga garino mieste. E. Bogušo nuotraukoje ma tome „Lietuvos-81" būrio na rius viešint Maskvoje.
dekanui docentui J. Balkevi čiui: norėdami pelnyti jo malonę, čiupo ant rankų ir kaip mat per vandenį nune šė! Bet kad „suraitytas" de kanas atsitiest negalėjo, lie pė Kukutis, nieko nelaukus, stačią prodekaną pristatyti. .. Kai linksmybės išseko, Įskaitos palydėjo būsimus studentus į auditorijas. Ir, manau, daugelis ilgam prisi mins prodekano S. Jovaišos
žodžius: „Nė vienos mokyk los jūs dar nevadinot Alma Mater. Nuo šiol Universitetas jums — antrieji namai. Čia rasit bendrabučio pastogę, geru mokslu pelnysite stipen dijas, o svarbiausia — turtėsite dvasiškai!" Viską, ką regėjo, užrašė Janina BULKEVICIOTE ir Roma BILINSRAITE V. NAUJIKO nuotraukos.
FOTOPANORAMA „TRECIASIS SEMESTRAS“
Šiandien spausdiname A. Šatkaus (MF II kursas), fotodarbus „Nuoširdus po kalbis", „Pokštininkas" ir S. Gruodžio (EKFF II kur sas) „Padėkite!"
DĖMESIO: VYKSTA KONKURSAS!
rių judėjimo 25-mečiui, tema „Trečiasis semest ras". \ Kviečiame dalyvauti vi sus, dirbusius trečiojo se mestro statybose bei kol ūkių talkose. Rašiniai gaji būti įvai rių žanrų ir apimties. Fo tonuotraukų formatas — 13X18. Geriausi darbai bus spausdinami „Tarybinia me studente" ir premijuo jami; organizuosime ge riausių nuotraukų fotopa-
Primename, kad tebe vyksta Universiteto kom jaunimo komiteto ir „Ta rybinio studento" redak cijos skelbtas rašinio ir fotonuotraukos konkursas, skirtas, VU studentų bfl-
Vikentas - Matas Kudaba Šių metų liepos mėn. 6 dieną staiga mirė Vilniaus V. Kapsuko universiteto Fi zikos fakulteto Radiofizikos katedros vyresnysis moksli nis bendradarbis VikentasMatas Kudaba. V. Kudaba qimė 1938 me tų ruąsėjo 21 dieną Vilniuje tarnautojų šeimoje. 1945 m. pradėjo lankyti Vilniaus tuo metinę 25-ąją pradinę mo kyklą, vėliau mokėsi 7-toje septynmetėje mokykloje, o nuo 1949 metų — Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mo kykloje, kurią baigė 1955 metais. Tais pat metais jis įstojo į Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fa kulteto pirmą kursą. Čia studijavo nepilnus dvejus metus, nes dėl ligos moky mąsi teko nutraukti. 1958 metais V. Kudaba pri imamas į Universiteto Fizi kos-matematikos fakulteto fizikos specialybės antrą kursą. Dar studijuodamas jis įsijungė į mokslinį darbą — dirbo Radiofizikos katedroje laborantu, aktyviai dalyvavo Studentų Mokslinės Draugijos veikloje. 1963 metais V. Ku daba baigė Fizikos-matemati kos fakultetą ir jam buvo suteikta radiofizikos speciali zacijos fiziko kvalifikacija. Kaip gabus ir perspektyvus fizikas jis buvo paliktas dirbti Universitete ir paskir
tas Molekulinės akustikos probleminės laboratorijos jaunesniuoju moksliniu bend radarbiu. 1963 — 65 metais mokėsi Vilniaus V. Kapsuko universiteto Fizikos fakulteto stacionarinėje aspirantūroje ir tuo pat metu dirbo peda goginį darbą kaip dėstytojasvalandininkas. Vėliau V. Ku daba dirbo Radiofizikos ka tedroje vyr. laborantu, asis tentu, vyr. dėstytoju. Jis skaitė radiofizikos specializa cijos studentams specialius kursus, vadovavo laboratori niams, kursiniams bei diplo miniams darbams, labai ak tyviai dirbo mokslinį darbą elektrinių triukšmų srityje. Dirbo labai dauq, stropiai ir sąžiningai. 1977 m. dėl pa blogėjusios sveikatos V. Ku daba pedagoginio darbo at sisakė, bet toliau dirbo mokslinį darbą. Velionis yra paskelbęs per 30 mokslinių darbų, skaitė pranešimus są junginėse ir respublikinėse konferencijose, ant jo darbo stalo liko nebaigta kandida tinė disertacija. Netekome talentingo ir kū rybingo mokslinio darbuoto jo, nuoširdaus ir suprantan čio kolegos, jautraus drau go. Šviesus jo atminimas nie kada neužges mūsų širdyse.
AI pirmasis kiek padrumzlavęs ruienės saulės spin dulys nuslydo mūro Universiteto skliautai dar saugojo išdidžią, seną, kaip ir pats pasaulis, rim tį. Bet tai tik akimirksnis — įtempta laukimo ir ne rimasties nuotaika. Uni versitetas gyvas. Net ta da, kai po senuosius kie melius plevena lengvas vasaros vėjūkštis, rudens atnašavimu sklinda vieni šo žiogo čirpesys...
ir tokie „mokykiiški“. Na ir tegu, nors jau dabar kiekvienas jų visa širdimi nenori, kad kas juos „fak siena, sais" pavadintų. Jie gi — studentai. Neišklausę pir mos paskaitos, nė iš tolo nežinantys, kas per daik tas — sesija, bet vis dėlto jau studentai. Ir tegu dar nepatikliai ir kiek kreivokai žvelgia „aukštesni" kursai, ir kiek daugiau konservatoriški bus dėstytojai, bet pirma kursiai pasistengs, kad
K
Radiofizikos katedros kolektyvas
--------------------------------------- ------- ----- ----------------------- 7
RUGSĖJIS UNIVERSITETE
ETNOGRAFŲ VASARA
Liepos pradžioje profe sorės Pranės Dundulienės vadovaujama etnograiinė ekspedicija išvyko J Ra seinių rajoną. Joje daly vavo Universiteto istori-
kai ir Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto penkto kurso dailininkai. Dvi savaites buvo tyrinė jama Nemakščių ir Bety galos bei gretimų apylin kių gyvenviečių žmonių buitis, kultūra, pakitimai socialistinės santvarkos metais. Ekspedicijos na riai aprašinėjo senovinius papročius, rinko liaudies dainas ir pasakojimus, piešė bei fotografavo įvai rius pastatus, buities daik tus, liaudies menininkų dirbinius, rinko ekspona tus muziejams. Buvo ap lankyti Girdžių vidurinės mokyklos, Upynoje V. Lovčlko įkurtas kraštoty ros bei kitų vietovių pa-
našaus pobūdžio muzie jai. Ekspedicijos dalyviai surengė išvykas į Šiluvą, Eržvilką, Lyduvėnus, ap lankė rajono centrą Ra seinius ir kitas šio krašto vietoves bei istorijos pa minklus. Studentai susiti ko su liaudies meninin kais ir meistrais. Prie ekspedicijos darbo ir išvykų organizavimo nemaža prisidėjo Nemakš čių vidurinės mokyklos mokytojas, buvęs profeso rės P. Dundulienės auklė tinis, A. Girčys ir Betyga los vidurinės mokyklos direktorius A. Rukšėnas. Ekspedicijoje surinkta daug eksponatų Raseinių etnografiniam muziejui, Lietuvos TSR dailės mu ziejui, Vilniaus etnografi niam muziejui ir steigia mam Universiteto istori jos fakulteto istorijos et nografijos muziejui. Apie 50 senų knygų ir 140 rankraščių bus atiduota Mokslinei bibliotekai, nu piešta 500 piešinių bei braižinių, padaryta apie 2000 puslapių etnografijos aprašų bei arti 2000 nuo traukų.
Bet tuoj pirmieji tvirti ir jaunatviški žingsniai susprogdins langų veidro džiuose ir keturkampėse durų erdvėse susikaupusią tylą. Ji suduš ir ištikš lė tai sklendžiančiais tarsi besvoriais vandens la šais. .. .. .Pasigirs dar vienų žingsnių aidas. Skambus ir ryžtingas, suvirpinęs dar vieno .tolimesnio kie melio užkampio ramybę. Pagaliau Gedimino bokš tas išmuš devintą valandą ir nustebęs Universitetas, apsidairęs savo per 400 metų daug ko mačiusio mis akimis, pastebės daug veidų. Daug jaunų besi šypsančių ir gal keletą rimtesnių į šiandieną žiū rinčių su profesoriška pa tirtimi. Ir tai jau būtų viskas, nes nepamatysime nė vieno abejingo, slampinėjančio be tikslo, pa likto vienišo, neapsupto smagaus draugų pulko. O pirmakursiai! Pasime tę, kiek neramūs, smalsūs
Autoriaus nuotraukose matome etnografus poil siaujančius; Užžalpių kai me studentai aplankė liau dies menininkę A. Bertašiūtę.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791754, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei Gražinai KRASAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Kvmuuuju.- amesas: Z320UU — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko.
«Tapn6nHHc cTyAesnrac* («CoBeTcxnš cryMBTs). Opraa naprcoMa penopara. manu AAKCM, npajaaa opAasoa AnvKflu HapoAOB BHAkHioccKoro yHHBeporTera km. Baosųaca Kancyaaca Amt. CCP. Ha amtdbckdr hmm.
juos įteisintų ne tik nau jutėlaičio pažymėjimo ei lutės. .. Kad juos mintyse įteisintų kiekvienas Uni versiteto senbuvis, pažin tų gatvėje, žinotų sugebė jimus, vadintų vardu. Ir reikia, matyt, kažko siek ti, būti kažkuo, kad būtum priimtas į tuos namus su daug veidų ir iškilusiu observatorijos bokšteliu. I. JUODALKSNYTE
Fizikos fakulteto lazerininkų kolektyvas nuo širdžiai užjaučia vyresnį jį mokslinį bendradarbį Vilių MINCEVIČIŲ dėl tė vo mirties.
Vidmantas KLIUKAS
TpyĄoaoro
Kpacaoro
|
Fizikos fakulteto lazerininkų kolektyvas nuo širdžiai užjaučia vyresnį|į mokslinį bendradarbį Algirdą JUOZAPAVIČIŲ dėl tėvo mirties.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 2281 LV 14849
Už redaktorių A. KUMŽA