VISŲ
$ąu<J PRDt f-7 ARKI Vlf-^YMTPV
uanvBims scuoencas
Siame ALMĖKYJE: GREIFSVALDO UNIVERSITETO JUBILIEJUS
*** rREClOJO SEMESTRO AIDAI
DISKUSIJĄ BAIGIAM
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. rugsėjo 11 d.
Nr. 26 (1165)
I pagalbą žemdirbiams Rugsėjo 2-oji. Kutuzovo aikštė pilna šurmulio, klege sio, skambaus nerūpestingo juoko. Aikštės pakraščiuose išsirikiavę pūstašoniai auto busai praveria duris, ir lau kiantieji kelia i juos kietai prikimštas kuprines bei krep šius. Tiesa, buvo ir kalba, ir nurodymai. Bet dabar svar biausia — išsikovoti gerą vietą autobuse. „Važiuojam į kolūkį", — taip galime pavadinti šitą šventišką dieną. Autobusai seka vienas ki tą, ir aikštė ištuštėja. Visi kelyje. Kelyje į darbą. Kol ūkis laukia šitų ranku. Jam reikia jų. Juk žinome, kaip sunku išauginti tą bulvę, ro pę ar obuolį. Bet nė kiek ne lengviau viską laiku ir nu imti. O tai juk vos ne svar biausia. Todėl mūsų rankos daug gali ir turi nuveikti. Kaip ir kasmet auditorijos kuri laiką bus tuščios. Bet tas laikas prasmingas. Apie Universiteto rudens talkų or ganizavimą, pagalbą žemdir biams pasakoja atsakingas už talkas, Universiteto mokymo skyriaus darbuotojas Br. ŠA KALYS. — Kaip ir kasmet mūsų studentai važiuoja padėti žemdirbiams. Tai labai reika linga pagalba. Universitetas veik nuo pokario metų pa deda mūsų kaimui. Susiklos tė savotiškos tradicijos, iš ryškėjo privalumai, bėdos, nors kai kurie kolūkiai vis dar nerimtai žiūri į talkinin kus, neįvertina jų jėgų. O padaryti padaro iš tiesų daug. Šiandieną mes čia ne turime konkrečių skaičių apie nuveiktus darbus, bet kai kurie ūkiai be studentu paramos tikrai neįstengtų visko nuveikti laiku. Šįmet rudens semestras iš dviejų etapų. Tai logiška. Pirmasis etapas — rugsėjis, antrasis — spalis. Šįmet pir mieji į kolūkį išvažiavo visi
pirmakursiai — paragauti žemdirbio duonos. Taigi da bar jie visi kolūkiuose, jų laukuose. Pamainos dirba po 28 dienas. Tad antroji pa maina numatoma mėne sio gale. Važiuos visu kursų studentai, išskyrus diploman tus. Jokių išimčių nėra. Spa lio mėnesį talka, kaip mato te, bus net gausesnė. Studentus priima dvi mi nisterijos — Žemės ūkio bei Vaisių ir daržovių. Ministeri joms yra pavaldūs beveik vi si tie patys ūkiai, tad nėra jokio skirtumo, į kokį kolūki studentas paklius. Universitetas šefuojamų pastovių rajonų lyg ir netu ri, gal tik Vilniaus rajonui ir dar Zarasų rajonui keleri metai talkininkam ame, šiaip gi važiuojame pagal ministe rijų užsakymus. Bet naujame ministro įsakyme pabrėžta, kad rajonas ir aukštoji mo kykla sudarytų ilgalaikes su tartis, ir tai leistu glaudžiau bendradarbiauti. Štai užper nai studentai dirbo 12-os rajonų, pernai — 13-os, šie met žadame dirbti 11-os ra jonų ūkiuose. Tai Biržų, Kė dainių, Pasvalio, Panevėžio, Raseinių, Šalčininkų, Širvin tų, Trakų, Utenos, Vilniaus ir Zarasų rajonai. ŽŪ minis terijos prašymu išsiuntėme 1380 studentų, Vaisių ir dar žovių — 1620. Dėl buities sąlygų šiemet vėl buvo tartasi su priiman čiais pagalbininkus ūkiais. Visi žada, bet nelabai kurie tęsi, kai kada netgi užsimi nus apie kokį nors trūkumą ar bėdą nutyli. Pernai sąlygos talkininkams buvo gana įvairios. Studen tai gyveno specialiai įrengto se patalpose, mokyklų bend rabučiuose, kultūros namuo se, buvusių mokyklų pasta tuose, pas ūkio gyventojus. Buvo nemažai ūkių, kurie talkininkams skyrė nepakan kamą dėmesį. Nebuvo kai
kur keičiama patalynė, trūko antklodžių, paklodžių, pasi taikė, kad studentai gyveno visiškai neapšildomose patal pose, beveik visur negavo pirštinių darbui. Dirbo daugiausia laukuose, soduose. Pernykščiai metai buvo lietingi, tad dau gelis ūkių organizavo darbus pastogėje. Visiškai ne prie žemės ūkio darbų dirbo tik keletas grupių. Pernai pasitaikė grupių, kurios pravalgė tiek, kiek uždirbo, arba vienur valgio ašaros — mokestis už maistą kaip restorane, kitur atvikščiai. Tai priklauso tik nuo ūkio. Šiemet visi studentai išvy ko kolūkiu transportu Į Pasvalį išleidom žemės ūkio darbams 200 filologų, Naradavos kolūkį — 250 Gamtos, Fizikos, Chemijos fa kultetų studentų, į Panevėžio rajoną išvažiavo Prekybos ir Pramonės fakultetų studentai, j Utenos rajoną — apie 400 studentų iš Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to bei dalis matematikų, kita dalis matematikų — Šalči ninkuose, medikai padeda Trakų rajono žemdirbiams, teisininkai — Širvintų rajo ne. Prie kiekvienos išvažiuo jančios grupės skiriamas va dovas. Dažniausiai kurato rius. Kartais Ei būna ir vy resnio kurso studentas. Štai ir dabar su pirmakursiais iš vyko 40 dėstytojų, o pernai jų dirbo virš 110. Neišvykusių į kolūkį stu dentų skaičius labai mažas. Tai tik sportininkai ir ligo niai. Iš fakulteto vidutiniškai 5—10 žmonių. Dabar kartu su mūsų pirmakursiais dirba visų kitų aukštųių mokyklų pirmakursiai, o taip pat spe cialiųjų vidurinių ir profesinių-technikos mokyklų auklė tiniai. Kalbėtos! Artūras JANUŠAUSKAS
Ji bei jos kolegos buvo „karūnuoti" studentų ke purėlėmis, jiems įteikti studentų bilietai. Laukė šio rugsėjo visi. Tądien — Rugsėjo 1-oji laukia aptarnavimo ir prekybos fakultete gausiai susirin ma ir Prekybos fakultete, skyriaus vedėjas N. Ra ko ir vakarinio bei ne — atsako fakulteto pro- guotis, LTSR Prekybos mi akivaizdinio skyriaus stu dekanė J. Vaištarienė j nistro pavaduotojas R. dentai, — papasakojo proklausimą, kuo prasidėjo Kazbaras, Elektros techni dekanė J. Vaištarienė. nauji mokslo metai. nės produkcijos tiekimo Rugsėjo 2-ąją, įau pra Galvoju, jog Pradžių realizavimo valdybos vir sidėjus rimtom studijom, pradžia „neturi teisės" bū šininko pavaduotoja D. Pramonės fakultete, pir ti eiline švente, norisi, Kalinienė — tai buvę fa makursiai išvyko j Pa.ne kad mokyklinio skambu kulteto absolventai. Stu vėžio rajoną padėti kol čio šauksmą pakeistų kaž dentus pasveikino fakul ūkiečiams daržininkystės kas reikšmingo ir įsimin teto dekanas B. Čereška bei sodininkystės darauo tino, {kvepiančio neblan- Ir profesorius M. Grego- se. Ten rūpės ne tik stro kiai darbo kasdienybei... rauskas — pirmasis mūsų piai nuimti derlių — vyks Atrodo, Pramonės fakulte respublikos Prekybos ko komjaunuoliški rinkimai. to pirmakursiams nebuvo misaras, todėl buvo įdo Galbūt bus nesunku įver pašykštėta dėmesio. mu išgirsti jo prisimini tinti šalia esantį draugą — Į šventę rinkosi dės mus. Pirmakursė V. Grin- — kaip jis moka dirbti tytojai, studentai, atvyko caltė pasidalijo stojamų organizuoti. šefai: LKP CK Buitinio jų egzaminų įspūdžiais. Ieva MURĖNAITĖ
Mokslo ir darbo pradžia
Kaina 2 kap.
SPORTAS
DARBUI PASIRENGĘ Prieš 35-erius metus, 1946ų|ų rudenį, mūsų šalies sos tinėje Maskvoje Raudonosios aikštės grindiniu pražlegėjo plieno tankų kolona — Kontenirovo divizijos kovinės mašinos, šiuo iškilmingu mar šu buvo pradėta garbinga Tankistų dienos tradicija kas met primenanti tarybinių tan kistų žygdarbius Didžiajame Tėvynės kare. .. .Tarybinės tankų ka riuomenės istorija — tarsi didvyriška kovinė visos tary binės liaudies, Lenino parti jos istorija. Pamename Di džiosios Spalio revoliucijos dienas: šarvuočių daliniai pa dėjo nugalėti įnirtingą cari nės valdžios pasipriešinimą. 1919 metais V. Lenino ini ciatyva buvo sukoncentruoti ir pagaminti pirmie|l tarybi niai tankai. Iš knygų bei ki no filmų mes žinome šarvuo tuosius traukinius, šarvuo čius. Jie triuškino priešus Pi lietinio karo frontuose, mū šiuose prie Chalchin-Golo, Chasano ežero... Neregėta jėga tankai tapo Dldžiolo Tė vynės karo metais. Tai — kiekvienam tarybi niam žmogui žinoma garbin ga Tarybinės Armijos istori ja. Žino, gerbia ją ir mūsų Universiteto studentai. Grupė Vilniaus universiteto absolventų, praėję parengimą mūsų Karinėje katedroje, šiuo metu semiasi karybos žinių mokomojoje karinio da linio stovykloje. Busimieji at sargos karininkai aktyviai kelia savo kovinį ir politinį meistriškumą. Daug laiko mo
kymo programoje skirta įval dyti kovos mašinas. Teko skaityti pačių kursantų įspū džius kuopos sienlaikraštyje apie šarvuotųjų transporterių vairavimą. Daugumai nedrąsu buvo pirmąkart paimti į ran kas daugiatonės galingos mašinos vairą. .. Praėjo ap mokymo mėnesiai, ir dabar kursantai įau įveikia gana sudėtingus kliūčių ruožus, dideliu greičiu skraidina ma nevringas mašinas nelygiu tankodromo paviršiumi. O juk pradžioje pasitaikydavo išversti pakelės pušaičių... Buvę studentai rengiasi tapti motorizuotų pėstininkų va dais, tad čia nepakanka vien sugebėjimo vairuoti ne blo giau už profesionalų vairuo toją. įsisavinama visa šarvuo toj mašinos įranga bei gink luotė. Čia jau nemažai pa žengta priekin — pažangu mo žurnale daug gerų ir la bai gerų pažymių. Galime didžiuotis karo mokslo pir mūnais, kurie ypač sėkmin gai vykdo techninio parengi mo pažangumo asmeninius socialistinius įsipareigojimus. Tai — V. Dieninis, G. Cesiulis, K. Gasiūnas, F. Anusaus kas, J. Novopolskis ir kt. Kalbėjausi su šiais Univer siteto auklėtiniais. Jie sako, kad žodis „sekasi" netinka karo mokslui — būtina sis temingai ir atkakliai siekti ži nių per visą šio dalyko dės tymo programą VU karinėje katedioje. Rimtu egzaminu baigiamas kovos lauko maši nų įsisavinimo kursas dar įpusėjus studijas Universite to suole. Tai — tarsi „signa linis semestras": uoliai išmo kus technikos žinias Karinėj katedroj, lengviau yra ir čia, mokomojoj stovykloj! Pra
bėgs dar kelios savaitės, ir vėl laukia rimta ataskaita prieš Valstybinių egzaminų komisiją. Nepasiteisinsi, pri stigęs laiko ar noro pakar toti katedroje studijuotą me džiagą, čia įsisavintus dau giausia praktinio pobūdžio įgūdžius. Garbingas tarybinio kari ninko vardas suteikiamas tiems, kurie gerai įsisavina visą platų karinio parengimo kursą, taip pat ir karo meno istoriją. Mūsų Universiteto kursan tai žino šlovingą Tarybinės Armijos kovų kelią. Neuž mirštami Didžiojo Tėvynės karo tankų mūšiai pasienyje — prie Bresto, Gardino, Šiau lių. Žūtbūtinėn kovon stojo tankistai ties Kursku, Mask va, Stalingradu. Tėvynė de ramai įvertino jų žygdarbį: daugiau kaip tūkstančiui tan kistų buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. O šiuolaikiniai tankai ir visa šarvuotoji kovinė tech nika — tat ir artilerijos ug nis, ir šarvai, ir greitis, ma nevrai. .. .Gaudžia kovos mašinos. Jas valdo Vilniaus universi teto auklėtiniai — tavo, „Ta rybinio studento" skaitytojau, vyresnieji draugai. Šią Tan kisto dieną jie pasitinka įdo mia sukarinta estafete. Lau kia įtemptos vairavimo, šau dymo, kovinės technikos ap tarnavimo normatyvų atliki mo varžybos. Mūsų aukštosios mokyklos absolventai pasirengę ne tik našiam darbui liaudies ūkyje, bet ir šalies gynybai!
Pr. ELZBUTAS VVU karinės katedros vyr. dėstytojas, papulkininkis
Greifsvaldo universitetui - 525 Šių metų spalio 17 d. Greifsvaldo Ernsto Morico Amdto universitetas pažy mės 525-ąsias Įkūrimo meti nes. Su šia viena iš seniausių Vokietijos Demokratinės Res publikos aukštųjų mokyklų Vilniaus universitetas palaiko artimus ryšius. 1967 metais tie ryšiai įforminti draugys tės ir bendradarbiavimo su-' tartimi, kurią nuo Greifsval do universiteto pasirašė rek torius Verneris Šeleris, da bartinis VDR Mokslų Akade mijos prezidentas. Už nuopel nus medicinos mokslui it dideli įnašą į broliškų universitetų bendradarbiavimą V. Šeleriui 1979 m. suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas Greifsvaldo universiteto ju biliejus yra gera paskata arti miau susipažinti su turtinga šio mokslo židinio istorija, svariais nūdieniais laimėji mais. Universitetas pradėjo savo veiklą, turėdamas keturis fa kultetus: teologijos, teisės, medicinos ir menų. Per savo ilgaamžę istoriją jis paytrė daug įvairių sukrėtimų. Di delės teigiamos permainos susijusios su reformacijos ju dėjimu, XV amžiaus pradžia laikoma universiteto klestėji mo laikotarpiu. Vėliau dažni karai labai niokojo miestą, o kartu ir universitetą. Be veik du šimtus metų Greifsvaldas buvgo švedų karaliaus valdžioje, XVIII amžiaus vi duryje daugiau kaip pusė universiteto studentų buvo švedai. 1791 m. į Greifsvaldo uni versitetą įstojo baudžiaunin ko sūnus Ernstas Moricas Arndtas, vėliau tapęs įžymiu istoriku, profesoriumi. Kaip kovotojas prieš baudžiavą ir Napoleono užkariavimus, E. M. Arndtas buvo viena iš ryškiausių savo laiko asme nybių. XIX amžiaus antroje pusė je Greifsvaldo universitete
ypač suklestėjo gamtos -ir medicinos mokslai. Buvo sta tomos naujos klinikos ir ins titutai, dirbo nemažai pasau linio pripažinimo sulaukusių profesorių. Padaugėio studen tų. Fašistinės diktatūros me tai buvo didžiausio universi teto smukimo laikotarpis. Su degintos pažangaus ir huma nistinio turinio knygos, mo kymas pajungtas nacistinei ideologijai skleisti. Moksli niai tyrinėjimai vyko tik ka rinį pritaikymą turinčiose srityse. Tarybinei armijai priartė jus prie Greifsvaldo, 1945 m. balandžio 29 dieną miesto burmistras Rudolfas Pelerhagenas su dviem universiteto profesoriais, vengdami be prasmiško kraujo praliejimo ir sugriovimų, atidavė Greifsvaldą be mūšio antrajam Baltarusijos frontui. Po karo Greifsvaldo uni versitetas pradėjo naują sa vo istorijos laikotarpį. Moks las ir mokymas buvo per tvarkomi socialistiniais pa grindais. Kad ir likdamas ma žiausias Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje, Greifs valdo universitetas yra pa siekęs žymių laimėjimų įvai riose mokslo srityse. Tai ro do ir platūs tarptautiniai ry šiai. Be mūsų universiteto, bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su Torunės (Len kija), Brno (Čekoslovakija), Segedo (Vengrija), Sarajevo (Jugoslavija), Bezansono (Prancūzija), Joensu (Suomi ja) universitetais. Vilniaus ir Greifsvaldo universitetų mokslininkai ir efektyvina mokymą. Dės tytojai skaito paskaitas pas kolegas. Nuo 1974 metų Vil niaus universitete pastoviai dirba vienas dėstytojas ger manistas. Kasmet po keletą studentų germanistų praeina dešimties mėnesių priešdiplominę praktiką Greifsvalde. Į trijų savaičių gamybinę-pa-
žintinę praktiką vyksta ne tik bendradarbiauja daugelyje sričių. Keičiamasi naujausia moksline informacija, vyksta ma į konferencijas. Ypač tvirti medikų kontaktai. Bendromis jėgomis nagrinė jamos devynios mokslinės temos, apimančios įvairias medicinos sritis, taip pat me dicininės technikos tobulini mą, naujų vaistų kūrimą. Vaisingi dviejų tautų atskirų gyventojų grupių medicininiai tyrimai ir lyginimai, Bendras problemas sprendžia matematikai, fizikai, istorikai, gamtininkai. Duomenys skelbiami bendruose pranešimuose, publikacijose, knygose. Bendradarbiavimas turtina filologai, bet ir chemikai, matematikai, medikai. Savo ruožtu Vilniaus universitetas priima vokiečius studentus, Universitetai keičiasi aspirantais taip pat ir studentais visam studijų laikui. Universitetų ryšiai nesiriboja vien mokslu ir mokvmu. Keičiamasi turistų grupėmis, sportinėmis delegacijomis Koncertus rengia meno saviveiklos kolektyvai. Va sarą dirba tarptautiniai stu-
Gal ir ne visi žino, kad mūsų Universitete yra to kia Informacijos proble mų mokslinio tyrimo la boratorija. Nežiūrint to, ir dėstytojų, ir studentų darbui ji turi didelę įta ką. Apie tai, kaip ir ką dir ba žmonės šioje laborato rijoje, su kokiomis pro blemomis susiduria, pa prašiau papasakoti moks linės informacijos kated ros vedėją profesorių L Vladimirovą. — Mūsų laboratorija yra žinybinė, todėl ir ap tarnaujame pirmiausia ži nybines organizacijas: LTSR aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo mi nisteriją, jos aparatą, ypač vadovaujančius dar buotojus bei aukštųjų mo kyklų darbuotojus. Jiems teikiame informaciją aukš tojo mokslo klausimais. Lietuvos TSR Aukštojo specialiojo vidurinio ir mokslo ministerijos Kole gijos 1974 m. spalio 1 d. nutarimu „Dėl mokslo ir mokymų p'rocesų informa cinio aprūpinimo tobuli nimo" pradėjome leisti suvestinę informacinę ro dyklę „Aukštasis moks las", kuriai medžiagą pa teikia respublikos aukštų jų mokyklų bibliotekos, kiekviena pagal nustatytą tematiką. Pavyzdžiui, Uni versiteto biblioteka kom plektuoja ir teikia profili nę literatūrą aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mo kyklų ekonomikos, visuo menės mokslų efektyvaus dėstymo, aukštųjų mokyk lų dėstytojų metodinio
darbo, kadrų (tame tarpe mokslinių) ruošimo klau simais ir t. t. Rodyklės tikslas — informuoti aukš tųjų mokyklų mokslinius darbuotojus, dėstytojus aspirantus ir studentus bei ministerijos darbuotojus apie naujausią mokslinę ir techninę literatūrą bendraisiais aukštojo mokslo klausimais. Ro dykle gali naudotis aukš tųjų mokyklų bibliotekų
mokslo arba gamybos proceso aprūpinimo in formacija tobulinimu. Vie na iš svarbiausių — sutar tis su Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrime institutu (LIMTI), kuriam padėjome sukurti dabar nuolat leidžiamą sistemi nį katalogą „Užsienio knygos Lietuvos TSR bib liotekose". Katalogui leis-
PROBLEMŲ RATE ir informacinių tarnybų darbuotojai, o taip pat ka tedrų referentai, ruošdami literatūros apžvalgas, pa rodas ir kt. Kitas didžiulis darbas — kurti studentų mokymo ir aprūpinimo informacija sistemą respublikos aukš tosiose mokyklose. Į šį darbą įtraukiame ne tik bibliotekas, bet ir atskiras katedras. Apmaudu pripa žinti, kad blogiausia pa dėtis šiuo metu yra mūsų Universitete. Čia darbą labai apsunkina didelis mokymo profilis: jis per nelyg platus, kad iš vie no centro galima būtų ap rūpinti informacija visų specialybių dėstytojus ii studentus. Tobuliausia sis tema kol kas sukurta VISI. Sudarėme daugelį sutar čių su įvairiomis žinybi nėmis organizacijomis, kurio suinteresuotos savo
ti naudojama ESM, agreguota su teksto surinkime automatu, skaičiavimo technikos periferiniai įrengimai ir poligrafinė technika. Dabar kuriamas panašus užsienio periodi kos katalogas, kurį leis LIMTI, padedant Respub likinei bibliotekai. Ir čia aktyviai talkininkauja mū sų laboratorija. Taip pat sudarėme su LIMTI sutartį kurti Uni versitete racionalią infor macinio aprūpinimo siste mą. Tam parinkome vie ną fakultetą (konkrečiai — fizikos) ir tirsime jo mokymo personalo ir stu dentų informacijos porei kius, sudarysime fakulte to mastu informacinio ap tarnavimo modelį, kuria me bus naudojama ir ESM. Sukūrus šią sistemą, turi išnykti ilgas ir vargi nantis literatūros ieškoji mas, studentams bus leng
KAUNO VAKARINIAME FAKULTETE
„Seniau gyveno milžinai“
dentų statybiniai būriai. Ir šiemet Greifsvalde dirbo Vilniaus universiteto pasiuntiniai. Universitetų bendradarbiavimas duoda didelę mokslinę ir pažintinę naudą, yra svarbi internacionalinių ryšių stiprinimo grandis. Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis kasmet pasipildo naujais punktais, apimdama vis platesnes šių aukštųjų mokyklų veiklos sferas. 1979 m. gruodžio mėnesį ji buvo pratęsta ateinančiam penkmečiui. Gražias bendradarbiavi mo tradicijas turėtų praturtinti ir garbingoji Greifsvaldo universiteto sukaktis,
Liudvikas GADEIKIS
viau ir paprasčiau rašyti diplominius bei kursinius darbus ir t. t. Be to, ir mū sų laboratorija sukaups didesnį patyrimą, kuriant panašias sistemas, leng viau bus įgyvendinti už davinį, kurį, mano nuo mone, verta laikyti ypa tingu — tai Universiteto bibliotekos katalogo dubleto sukūrimas. Gerai ne pagalvojus, gali iškilti klausimas: „O kam to rei kia?". Atsakymas paaiš kės, kai pabūsime drauge su studentu, besimokan čiu naujuosiuose Universi teto rūmuose, vieną nor malią darbo dieną. Pa skaitos, seminarčii — tai suprantama, visiems įpras ta. O ką gi veikia šitas studentas po paskaitų, jei nori pasiruošti tolimes niems užsiėmimams, pa vartyti naujesnę literatu rą? Eina į skaityklą? Daž niausiai — ne... Jis pri verstas aukoti keletą va landų brangaus laiko, kad nuvažiuotų į centrinius rūmus ir pasiraustų kata loguose, užsakytų norimą knygą per abonementą pasėdėtų mokslinėje ar bet kurioje kitoje skai tykloje. Mat Saulėtekio alėjoje esančios skaityk los negali patenkinti net mažiau veiklaus studen to: nėra čia patogių kata logų, didelės dalies būti niausios literatūros. Todė’ ir reikia naujuose rūmuo se savo katalogo, kad stu dentai galėtų susirasti rei kalingą literatūrą ir ją už sakyti.
Liepos pradžioje Kauno ra jono šiaurėje Dubysos ir Ne vėžio tarpupyje, vyko antro ji Universiteto Kauno vaka rinio fakulteto kalbininkų ekspedicija. Iš visų ekspedi cijų ši buvo pati geriausia, sunkiausia ir gal todėl pati mieliausia. Joje dalyvavo 40 žmonių. Ekspediciją organi zavo LTSR Paminklų apsau gos ir kraštotyros draugijos Kauno miesto ir rajono sky riaus kalbos sekcijos. Mūsų ekspedici|os tikslas buvo surinkti vietovardžius, žmonių pravardes, gyvulių kus žodžius, kurie iki šiol vardus, visus tuos lietuvlššlame krašte nebuvo užraši nėjami ir kurie, ypač vieto vardžiai, pamažu išeina iš vartosenos, pasmerkiami už marščiai. Dalyviai dirbo su siskirstę į 4 grupes (joms vadovavo irgi studentai, turį didelę tokių ekspedicijų pa tirtį). Kiekvienai grupei teko rinkti dviejų apylinkių var dyną. Iš pradžių mus baugi no du dalykai: didžiulė teri torija ir nelietuviškai kalban tys kaimai, kurių daugiausia tikėtasi užeiti Babtų ir Pane vėžio apylinkėse. Tačiau po poros dienų pasidarė aišku, jog intensyviai ir nuosekliai dirbdami, spėsime apeiti vi sus kaimus. Na, o bendravi mas su žmonėmis nesudarė jokių problemų — mus tie siog apstulbino žmonių nuo širdumas, noras padėti užra šyti visus vietovardžius. Ir ką gi — pasirodo, kad ir Pakaunėj yra retų kalbotyrai dar nežinomų vietovardžių, pavyzdžiui: upeliai OVINGĖ (VOVINGE), TIŠKUPIS, VERDEKLE, VIGEINIS; pievos NEMUNYNAS, VEDESA VESTAUJA ir kt. Džiaugėmės radę gražių, (domios darybos vietovardžių, pavyzdžiui: RAGIJA (Nevėžio vingis), Šarkakojis (upelis), PERKONRAVIS, LEKSTAKALNIS, GIRYS (kalnas), PEKLARAISTIS, STARKLE (pieva) visų čia neišvardinsi. Iš viso eks pedicijoje surinkta 3786 lek sikos vienetai. Iš jų vieto vardžių — 2409, pravardžių — 563, gyvulių vardų — 814. Visą šį turtą atidavėme Lietuvių kalbos ir literatūros institutui. Žmonės noriai pasakodavo ir legendas, su vietovardžiais susijusius įvykius. „Seniau
V. VAUUSAlCiO šnekina pateikėją.
gyveno milžinai. Jie buvo tokie dideli, kad sveiklndamlesi galėdavo paduoti viens kitam ranką per Nevėžį. Kartą milžinas išvydo ariantį žmogų. Pamanęs, kad tai va balas, milžinas paėmė žmogų ir įsidėjo į nykštį. Gerai, kad pro šalį ėjo kitas milžinas. Jis liepė žmogų paleisti" (Raudondvaris). „Po baudžiavos užėjusi kažkokia liga, dėl kurios iš mirę visi kaimai. Tačiau vie name kaime tuo laiku nemi ręs nė vienas žmogus, nekritęs gyvulys. Nuo to laiko kaimą praminę BESMERClAIS" (Čekiškė). Buvo renkamas ne tik var dynas. Panevėžiuko ir Čekiš kės apylinkių žmonės turbūt prisimena studentus, kurie, suėję krūvon, daugiau dai nuodavo, negu šnekėdavo. O jei ir šnekėjo, tai paprastai latviškai. Mat, čia darbavosi ir VU KVF folklorinio an samblio dalyviai, pasikvietę svečius iš Rygos universiteto. Tad suprantama, kodėl ši grupė domėjosi dar ir liau dies dainomis, rateliais, šo kiais. Gerų dainininkų radom visur. Panevėžiuke gražių, vertingų liaudies dainų (■ magnetofono juostą mums įdainavo seserys K. Dvarecklenė, A. Alaburdienė, A. ir J. Bačėnai, ypač žavėjo E. Jančiauskienės dainos. Na, o Čekiškėje nepralenkiamos buvo dainininkės J. Poškuvienė ir E. Zarankienė. Čia ra dom ir muzikantą J. Krasaus ką, iš kurio yra ko pasimo kyti. Kaip reikėtų vertinti eks pediciją? Ji, be abejonės, pa vyko. Prie šios sėkmės daug prisidėjo ir vietiniai mokyto jai, kraštotyrininkai, ypač mokytojos V. Paškevlčienė, V. Živaltylė, V. Stankevičie nė, kraštotyrininkas A. Makarevičlus ir kiti. Dabar Kauno rajone var dynas nesurinktas tik Domei kavos, Karmėlavos ir Van džiogalos apylinkėse, t. y. daugiausiai lenkiškai šnekan čioje rajono dalyje. Pasirodo, rinkti vietovardžius tose apy linkėse verta: visi jie turi lietuviškas šaknis. Tad kitą met, ko gero, vyksime į šį kampą. Nijolė PUSVASKYTE ekspedicijos dalyvė
nuotraukoje
STUDENTŲ PRAKTIKOS
Istorijos fakulteto žur nalistikos specialybės pir mo kurso studentai šią va sarą atliko praktiką LKP CK spaustuvėje. — Kaip dirbo studen tai?!— paklausiau iškilio sios spaudos ir brošiūravimo cecho pamainos meistrą S. Koganą. Dora PETRAUSKAITĖ — Vasara — sunkus spaustuvei metas. Dauge Bus daugiau
ekspedicijos
dalyvės
lis darbuotojų atostogau ja. Todėl būtent šiais mė nesiais reikia pagalbos Studentai diibo gerai Nuoširdžiai jiems dėkoja me. Trisdešimt trys žmonės tokioje įmonėje — nedi delis kolektyvas, bet ma lonu girdėti padėkos žo džius, žinoti, jog buvai naudingas, jausli, kad ir tu prisidėjai prie vasarą pasirodžiusių laikraščių žurnalų leidimo.
Marius BARKAUSKAS IF II kurso studentas
Tavo rankos taip pat reikalingos Kiek aprėpia akys — didžiulis agurkų laukas: vieni žaliuose lapuose vartos jau pernokę, geltonąis šonais, kiti dar — žalsvutėliai. Darbų laukuose šiandien begalės — sunku pasakyti, kurie svarbesni. Vilkaviškio rajono Keturvalakių kol ūkio žemdirbiams ramybės nedavė taip pat rūpestis kuo greičiau surinkti nuo laukų šj derlių. — Gerai dar, kad talkininkų turėjom visą vasarę:' tris savaites moksleiviai padėjo, štai — Viiniaus universiteto pirmakuršiai matematikai triūšia, paskutinės dienos. .. — kalbėjo daržininkystės agronomas Vladas Totoraitis, žvelgdamas į žaliame plote su kibirais pasklidusias merginas. — Laisvų rankų trūksta, c toks šešių dešimčių būre lis kad stoja — iškart
matyti! Būna, ir po 2S0— 250 kg agurkų kiekvienas perdien i kėbulą su pila. Patenkinti studentais kolūkiečiai: ir kopūstus apravėjo, ir prie žirnelių jaunimas talkino, supresuotus šiaudus vežė (dau giausia vyrukai), po pusantros normos padarydavo, apie 45—60 tonų šiau dų į priekabas kasdien pakiaudavo ir iškrauda vo. Studentų žemdirbystės būrio „Integralas' vadas Albertas Sermokas gyrė saviškius: Faustą Klimavičių, Vitą Tamulionj, Dalią Gudišauskaitę ir Dalią Karklytę, vilkaviškietę Renoldą Girdauskaitę... Nuoširdžiai triūsė matematikai, per du mėnesius nurungę darbų daugiau kaip už aštuonis su puse tūkstančio rublių ir visu tūkstančiu rublių viršiję planą. Iš uždirbtų pinigų
kiekvienas bulelio narys po 4 rublius skyrė solidarūmo bei pagalbos Afganistanui fondui ir Gagarino miestui. Kalbiausias iš visų buvo pats Albertas. Keturvalakiuose jis jau antri metai galima sakyti, „savas", pernai lankėsi pirmąkart būdamas „fuksas". Sąži ningą, dalykišką, energingą vaikiną pastebėjo, ir šiemet Universiteto komjaunimo komitetas patikėjo vado pareigas. Vėl keliai Vilkaviškio link atvė dė... Klauso jo studentai pasitiki specialistai, — Stengiamės, o kaip nesistengsi, jei kolūkis tikrai kaip savus priėmė? — sakė Albertas. Mergaitės jam pritarė: nors pasiilgsta namų, studijų, bet smagu čia dirbti, žmonėm geri... Kiek vakarų, diskotekų kartu su vietiniu jaunimu suruošė, paskaitų kiek.
TUDENTIŠKA vasara... Pastebimai ištuštėja Vilnius. Jis tampa niū resnis, lyg ir pavargęs nuo karštų saulės spindulių ir čai žesnio negu paprastai gatvių triukšmo. Prospektu nepaliaujamai zuja automobiliai, o žmonės, atrodo, visai neskuba, mė gaujasi kaitria birželio saulu te. Tik aš kaip patrakus du miu j bendrabutį. Rytoj iš vykstam į Gagariną, o kada susiruošti, atsisveikinti su na miškais. — | Gagariną! — Tu ką!! — Ką veiksi toj dykynėj! Sako, tai miestas su viena gatve. — | Gagariną! — Rysi konservus ir būsi laiminga. — Kaip tu patekai į tą bū rį! Kad žinotum, kokios ten šaunios būna šventės. Galva svaigsta nuo visų tų šūksnių, rankų spustelėjimų, bučinių. Likit sveiki! .. .Monotoniškai tuksi trau kinio ratai. Aplinkui tamsu. Naktis. Tik mūsų vagone di džiausias šurmulys. Praėjimai užgriozdinti ryšuliais, dėžė mis, didžiausi žmonių kamš čiai, čiauškesys. Atrodo, išsi ruošėm į patį pasaulio kraš tą. Įdomu taip vaižuoti ir nežinoti kur. Tikrai kaip į pasaulio kraštą. Tyliai dunksi traukinio ratai... Vartau dienoraštį. Paskutinį kartą rašyta beveik prieš tris mėnesius. Jei nebūtų pasimai šęs po ranka, ko gero ir šiuo momentu jo neturėčiau.
ti arba tinkuoti. Juk šitiek instruktažų išklausėme. .. Klystų tas, kuris manytų, kad pasibaigus darbui objek te, baigiasi ir darbo diena. Spėjom suvokti, kad bent jau kol kas laisvalaikio nema tyt. Iki vėlyvo vakaro taukši plaktukai, brūžena šepečiai, trinksi kibirai. Atrodo, ne tiek jau daug daug tų kambarių, koridoriukų, apsisuksi ir bus tvarka. Bet kur tau! Vakar šveitėmės iki dviejų. Turė jom „nariadus“ — ryte ža dėjo tikrint švarą. Išblizgino me viską. O gavom... dve jetą! Kodėl daiktai kamba riuose, balai po lovomis! Netgi rankšluosčių išsigudrino rasti po čiužiniais. Rytoj tai jau viską suslėpsim. Gal su minkštės komisijos narių šir dys, kai kambariai liks tušti tuštutėliai. Vaikinai jau kala
tis ant stalažų. šių įtaisų sta tytojai dar neįgudę, tad šan sų nusisukti sprandą kiek tik nori. Darbas atrodo sudėtin gas ir kartu naudingas.
S
BIRŽELIO 29 D. štai ir Gagarine. Pirmieji įspūdžiai nėra džiugūs. Stoty niekas nepasitiko. Čiupę daiktus nukrypavom už sto ties pastato, sumetėm viską į krūvą ir nutarėm palaukti tolimesnių nurodymų. O karštis nepakeliamas! Vos spėjom atsikvėpti ir vėl ko manda keliauti. Apsipylę pra kaitais šiaip ne taip nusikapstėm iki bendrabučio. O jis dar nebaigtas. Ten styp sojom kelias valandas, kol atvažiavo mašina ir nuvežė daiktus į kitą vietą. O ta ki ta vieta — tai pedagoginės mokyklos bendrabutis, kuria me gyvenimas virte verda — žmonės ruošiasi egzaminams. Prasidėjo masinis kraustyma sis. Nemigę, nuleipę nuo karščio puolėm valyti savo būsimą gyvenamąjį plotą. LIEPOS 2 D. Jau beveik įsikūrėme nau joje vietoje. O normalaus darbo lig šiol neturime. Siunčia kur papuo la. Dažniausiai tenka valyti praėjimus. Įgrįsta trintis po tuos tamsius objekto korido rius. Greičiau duotų betonuo
KONKURSUI „TREČIASIS SEMESTRAS“ lentynas viename tuščiame ir dideliame kambary. Čia bus saugykla, o kitą jos galą ati duosime dailininkams. Jiems darbo taip pat per akis.
LIEPOS S D. Mūsų „būstas" natpažįstamai pasikeitė. Pagražėjo. Be veik visos koridoriaus sienos nukabinėtos stendais. Vieni skirti darbo, socialistinio lenktyniavimo rodikliams, kiti pasakoja apie tai, kuo užsi imame laisvalaikiu. Kiekvie ną dieną būrelis stoviniuoja prie budėjimo grafikų, patal pintų sanitariniame stende. Budėti tenka vos ne kas antrą dieną. Tai kambary, tai tambūre, tai koridoriuje ar valgykloje. Ir visada atsiran da kas įvertina tavo pastan gas. Nuo mūsų daktarėlio Brimo nepaspruksi. Jau jis tai niekad nepamirš patikrinti arba tam paskirti kitą asmenį iš sanitarinio aktyvo. Čia iš moksiu ieškoti dulkių net ten, kur, rodos, ir pirštui nepriei ti. Būrio veiklą štabas kas sa vaitę vertina pagal keturis kriterijus: darbas objekte, saugumo taisyklių laikymasis, švara ir komisarinė veikla. Pirmąją savaitę, susumavus visus šiuos kriterijus, gavome tikrą ketvertą. Darbas dabar jau daug įdomesnis. Tinkuojame siūles. Dirbame aukštai, tenka ropš
mes ūkio vystymą Vilka viškio" rajone. .. "Vaka rais, kai jau, įodos, -tikrai nieko nieko nesinori — nebent nuklysti kur prie tvenkinio, palydėti klevų kupoluose gęstančią sau lę ar rainiai prigulti — suklegėdavo sporto aikš telėje sportininkų ir sir galių balsai. Pavažinėjo po žymiausias rajono vie tas, aplankė revoliucio nierių V. Kapsuko, Z. Angariečio, P. Eidukevičiaus gimtines, S. Nėries ir V Kudirkos tėviškę, Vilka viškio kraštotyros muzie jų. Nors pakeliauti daug neteko; beveik visi šešta dieniai ir sekmadieniai prabėgo laukuose. Dir bo. .. — Ne, ne, negaila, — tvirtino studentai, — žem dirbių užaugintą duoną juk patys valgom. Smagu kai matai, jog darbymety tavo Tankos taip pat la bai reikalingos.
Janina BULKEVlClUTĖ
ant jų susirangius žiūrėti te levizorių. Per diskotekas vi sus „baldus", žinoma, išnešame. Poilsio kambariu kartu naudojasi ir latviai, mūsų kaimynai. Jie ir įrengti jį pa LiEPOS 17 D. dėjo. Kartais latviai ruošia Dirbti tenka net šeštadie diskotekas, kartais mes. Tarp niais—sekmadieniais. šešta kitko, mūsų aukšte šokėjų dieniais iki pietų plušam ob susirenka turbūt daugiausia. jekte, o sekmadieniais laiki nam kolūkiečiams. LIEPOS 28 D. Pradėjom beveik regulia Galva tiesiog ūžia nuo riai koncertuoti su agitmenine triukšmo, bėgiojimo, o gal ir brigada. Per savaitę vienas todėl, kad beveik nemiegokoncertas privalomas. Kon jom... certuoti gera, ypač kai jau Darbų galybė. Reikėjo ti, kad žiūrovas patenkintas. ruoštis. Lietuvos dieną suti Jau lankėmės dviejuose kol kom atmerktom akim. Visi ūkiuose, ryt važiuosime vėl. sukilo anksčiau nei paprastai, Man neatrodo, kad mūsų pro sugužėjo į poilsio kambarį, grama trumpa, bet žmonės bet parepetuoti taip ir nepa vis skundžiasi, kad jiems ma vyko. Viskas praėjo kuo ža, turbūt labai patinkame. sklandžiausiai. Turbūt net ne Ypač visi ploja šokėjams. sitikėjom, kad mūsų geras, bet paskubomis suręstas pri sistatymas susilauks tiek šiltų ASTA ANDRIKONYTĖ plojimų. Visiems labai patiko draugiški šaržai, drambliu kas, įspūdingai atrodė cho ras. Lietuvos dienos sėkmę lė mė ir dailininkų triūsas. Su kuo tik teko kalbėti, visi gy rė dailų fotoparodų apipavi dalinimą, ryškiai dažytas trikampes prizmes, skelbian čias Lietuvos dienos progra mą. Pačios linksmybės prasidė jo vakare. Mūsiškiai suorga Čia renginių visokiausių. nizavo dvi diskotekas. Kokią Neseniai baigėsi krepšinio, nori, tą rinkis. Poilsio kamba tinklinio ir futbolo varžybos, ry buvo vedama pažintinė. dabar prasidės lengvosios Sukritę ant maišų, gardžiuoatletikos. Mūsiškiai pasirodė damiesi kepta lietuviška duo neblogai, nors prizinių vietų na, svečiai žiūrėjo skaidres ir neužėmė. Du būrio nariai su Kuršių Nerijos vaizdais, priklauso tinklinio rinktinei. sustabdytomis Universiteto jubiliejaus akimirkomis, klau LIEPOS 22 D. sė muzikos, pasakojimų apie Jei nevargintų darbas, čio Lietuvą. O apačioje susirin nykštis gyvenimas būtų įdo ko norintys šokti. Jiems nete mus. Beveik kasdien studentų ko nusivilti ir net pasisekė miestely kokia nors šventė išgirsti V. Babravičiaus atlie — miesto ar respublikos die kamų dainų. Šauniai praėjo na. Tik ne visad užtenka jėgų šventė. Svarbiausia, kad visi joje sudalyvauti. Savo dieną liko patenkinti. švenčiantis būrys prisistato rytinės liniuotės metu. Po to RUGPJŪČIO 4 D. pasipila sveikinimai. Vakare Artėja statybininko diena. tas pats būrys organizuoja Su grupe iš Tūlos kultūros kokį nors nacionalinį renginį, namuose ta proga ruošiamės diskoteką ir vaišes: Kiekvie koncertuoti. nas būrys turi įsirengęs barą, Mūsų būrys dabar budi kur geriama gaiva, vaišina virtuvėje. Pragariškas darbas. masi saldumynais, šokama. Viena pamaina ten turi išsė Mes taip pat turime tokį. dėti visą parą. O mūsiškių Bet tai greičiau poilsio kam pirmoji pasisiūlė budėti tris barys. Sienas dailininkai per dienas. Neregėtas pasiauko dažė cemento spalva, paka jimas. Išeina pusė šešių, grįž bino kelis skoningus paveiks ta naktį. Nelabai malonus da lus, kambario centre įrengė lykas tas budėjimas. Visi nedidelį keturkampį barą, pa linksminasi — šiandien Smo sieniais prikrovė šiaudais lensko diena, o mes skutam prikimštų maišų, langų stiklus bulves. Rytoj vėl tas pats. uždengė drobės užuolaidėlė mis. Prie šio interjero reiktų RUGPJŪČIO 25 D. dar pridėti baltus stačiakam Tyliai dunksi traukinio ra pius gretasienius, atstojan tai. Pagaliau namo. Pasiutu čius staliukus. Viskas labai siai visų pasiilgau, nors kar patogu. Maišus sukrauni kaip tu kažko gaila. Buvau įsitikltik nori. Vakarais labai gera Nukelfa į 4 psl.
Padirbėta šauniai jau trečią vasarą dvi niu jaunimu. ;,Tauro" vai dešimt penki Pramonės kinai ir merginos šefavo ekonomikos fakulteto pir 4 karo veteranus, padėjo makursiai dirba Alytaus jiems, o su karo vetera rajone, Butrimonių tarp nais J. Arbačiausku ir'V ūkinio paukščių fabrike Kaškonu buvo surengtas (BTPF), kuris bus didžiau susitikimas. Alytaus politechnikumo sias Pabaltyjy, statyboje. Šiemet SSB „Tauro“ va salėje buvo surengta „ma du buvo paskirtas ketvir- žoji olimpiada". Dalyvavo takursis Kęstas Daukšys 4 būriai: ChF „Titanas', „Justicija", MaF o komisare trečiakursė TF „Pueblo" ir PEF „Tauras". Audronė Šidlauskaitė. Nors būryje 17 vaiki Ir ką gi, „Tauras" turi ne nų, darbai nebuvo lengvi. tik gerus darbininkus, bei Tiesa, orai netiukdė dirb ir sportininkus: merginos ti: daugiausia teko dirbt) tinklinio, krepšinio ir šau po stogu. Betonuoti grin dymo varžybose laimėjo dis — tai ne valsą pagal pirmąsias vietas. O kad ekonomistai su J. Štrauso muziką šokti... O dar buvo vykdomi ap rinko medžiagą apie SSB tvėrimo darbai, tiesiami judėjimą ir įrengė ekspo šaligatviai, baigiama gy ziciją r— tai didelis „Tau venamojo namo statyba ro" būrio komisarės Aud Iš viso darbų reikėjo at ronės Šidlauskaitės nuo likti už 45 tūkstančius pelnas. Baigiami darbai, pasve rublių. Tačiau studentai — entuziastai. Numatė riami rezultatai. Geriau atlikti darbų už 70 tūks šiai dirbo Jono Ciginsko tančių rublių... Norėda vadovaujama 6 žmonių mi visiškai įvykdyti pri brigada. Ji betonavo. Jo siimtus savo padidintus nas, vaikinas po armijos, socialistinius įsipareigoji iš parengiamo skyriaus mus, studentai pasiskirstė turi neblogą patirtį, todėl į 4 brigadas. Iš pradžių gerai organizavo darbą betoną atveždavo po pie Ši brigada geriausiai lai tų, darbai ėjo ne taip kėsi saugumo technikos sklandžiai. Tačiau tai tik aktyviausiai dalyvavo vi trumpam. Padėdavo ne suomeninėje veikloje. tik darbštumas, bet ir Geru žodžiu galima pa linksmas sąmojis. .. Dar minėti ir kitus brigadinin bo nuotaiką dar labiau kus. Tai Romas Bajoripakeldavo svečiai. nas, Gintautas Laukaitis Darbas ir poilsis — du Algis Stanevičius. ŠSB „Tauras" atliko dar neatskiriami dalykai. SSP „Tauras" studentai - įdo bų už 77 tūkstančius rub miai ir turiningai leido lių. Šauniai padirbėta! laisvalaikį. Turėjo 2 polit- Tai rodo ir įvertinimas — informatorius, ^>uvo su šiam VVU studentų staty rengtos 29 politinformaci biniam būriui suteiktas jos. -Kas antrą dieną... garbingas TSKP XXVI su Studentai gyveno Punios važiavimo vardas. vidurinėje mokykloje Rengė diskotekas su vieti Artūras BARANAUSKAS
FOTOPANORAMA
Gagarino dienoraštis
Šiandien laikraščio skaitytojus supažindiname su A. Šato (MF studento) fotodarbais, pateiktais mūsų konkursui „Trečiasis semestras", „Kai nėra betono", „Darniu žingsniu".
DISKUSIJĄ BAIGIAM
VISKAS TAVO RANKOSE Vėl rugsėjis... Kai kam tai — pirmosios plrmoslos sesijos dienos. Koklos Jos bus? Žinoma, tai prlklauso nuo daug ko — — dėstytojų, vyresniųjų draugų, susirūpinusių, kaip sudominti Tave studijomis, visuomenine veikla.
Tau pasisekė, kad pirmąslas studijų dienas praleisi ne auditorl]ose, o talkininkaudamas žemdlrbiams. Čia, kur beveik viską yra užvaldęs darbas, Tu, atidžiai stebėdamas savo draugus, pamatysi, kas jie tokie, o tada su vienais susibičiuliausi,
su kitais... gal Ir ne. Bet Jau čia, kolūkyje, Tu pajusi, tarp kurių Tavo vleta. O paskui, radęs bendramlnčių, galėsi daug nuveikti, kad būtų Universitete Įdomu ir Tau, ir draugams.
Šarūnė BIRUTYTE
Tradicinė Universiteto nu sipelniusio dainų ir šokių an samblio stovykla iškėlė savo vėliavą Suvalkijos sostinėje Kapsuke. Pagrindinis jos už davinys — Įjungti jaunuosius ansambliečius į pagrindinę koncertinę grupę, .pasiruošti naujo sezono atidarymui — rugsėjo pirmosios iškilmėms. šią vasarą stovykla buvo organizuota po vieneriu me tų pertraukos, ir nenuosta bu, kad pagrindini stovyk lautojų buri sudarė jaunimas. Viskas čia buvo nauja: ir ansamblio valdyba, vadovau jama Vyganto Kazlausko, ir tradicijos, nauja net stovyk
naujai susikūręs Ansamblio Informacinis Centras (AIC), vadovaujamas Algirdo Šukio, Į stendą pakliūdavo linksmos naujienos, karikatūros ir... tik prieš kelias valandas pa darytos fotonuotraukos. O stovyklos uždaryme visi susi domėję žiūrėjo filmą apie ką tik praėjusias linksmas poil sio ir darbo dienas. Tradiciniai ansamblio ren giniai sužvilgo naujomis spal vomis. Nuo seno garsėjusias „žiaurias“ fuksų krikštynas sušvelnino šalti orai ir vado vų užuojauta. I šią didelę šventę susirinko ir ansamblio veteranai. Stovykloje visi ansamblie čiai, neišskiriant ir šokėjų, be klasikinio ansamblio kon certinio repertuaro, mokėsi lietuvių liaudies dainų, žaidi mų. Visa tai apvainikavo et nografinė vakaronė, kurioje ansambliečiai parodė, ką iš moko. Šj kartą ją su didžiu le išmone organizavo an sambliečiai — suvalkiečiai, sumaniai atskleidę savo kraš to charakterį. O prieš tradi Algirdo ŠUKIO nuotraukose matome ansambliečių sto cinį ansamblio „žvaigždžių" vakarą, įvyko susitikimas su vyklos šiokiadienius. kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu, kurio originalūs kū riniai netrukus bus įtraukti į ansamblio repertuarą. Fuksų prisistatymas, iilmųskaidrių vakaras, klausomo sios diskotekos praėjo sėk mingai. Neįprastas buvo „retro" vakaras, kuriame žiūrovai, atsidūrę senovinėje aplinkoje, klausėsi vadovų prisiminimų iš įdomiausių ansamblio gyvenimo momen tų. Ansambliečiai grįžo iš sto vyklos į senąjį Universitetą kupini neužmirštamų įspū džių. Artūras JANUŠAUSKAS
Į retorišką diskusijos klau po sesijos „išsiryškino" pir kai mes, dar mažai pažinda simą „Ar sunku pirmakur maujančius, o tada tie, ku mi vienas kitą, jau galėda siui?" j ją atsiliepusieji ir riems nepasisekė arba susi vome pasakyti vienas apie atsakė darniu choru: neleng gėdo, arba... ėmė teisint sa kitą tiek... blogo arba juo va. .. ve. Ir žadėti. Sveikas pasiti kingo. .. Apie kolektyvą Nelengva prisitaikyti prie kėjimas savimi — tik į gera. diskutuota nemažai, bet blan naujos „mokymosi dvasios", Buvo mestas šešėlis mies kiai, kaip blankios ir pastan perprasti visas naujo režimo tiečių pusėn, esą, jie išdido gos jam suformuoti... Žino naujoves, stryktelti ant savo ki prieš kolegas iš rajonų. ma, bendras paskaitų tvarka žirgelio svaiginančioje kvie Taigi, į Universitetą stipriau raštis nesulydys į „draugišką timų dalyvauti visokiausiuo pasiruošę ateina gal ir mies masę". Čia reikia veikti se būreliuose karuselėje, ir tiečiai, bet pasijutęs „pats kiekvienam, kalti, kol gele t. t. Tačiau konkretesnių pa sau ponu", ne vienas užmeta žis karšta. Aišku, neprieisi svarstymų apie mokymosi mokslą, o kad |au kaimiečiai prie kiekvieno ir nepasakysi: problemas privengta — gal stropesni, labiau susikaupę ir aš kupinas gerų norų, būk būt mokytis visai lengva? pralenkia — patys pama mano draugas. Bet stengtis Kaip mokytis, iš ko mokytis tėm. .. reikia, Jei nori, kad „savi" — informacijos tikrai gana, „Kiekvienas save laiko as taptų savais... bet kaip iš pirmakursių išsi menybe, sunku susikalbėti", Klek turiu patirties — rutulioja „chroniški" skoli — Rima M. Aš už tai! Jei bendras darbas, kaip rašo kai ninkai, kodėl nesiseka viena patys save laikytume „nie kurie diskusijos dalyviai, — ar kita disciplina — apie kuo". .. Bet įrodyk, kad esi Išties suartina. Laukuose ma tai tik puse lūpų. Gal savi „ne toks, kaip kiti", tą savo tai, kaip kas dirba, kas si meilė neleido atvirai prisipa išskirtinę „ypatybę" ne muliuoja, o kas ir pagelbsti žinti, kodėl nepavyko pirmo žongliruodamas žodžiais. o kitam. O tie bendri vakarai po darbo, kai neišslsklrsto, ji sesija, kodėl „pavyko ne veikdamas! labai"? .. Diskusijoje girdėta balsų, lieka kartu nuobodžiauti ar Štai E. Janulytė rašė, jog jog „drąsiems priklauso pa ba linksmintis — veidrodžių Teisės fakulteto vyresnieji saulis", jie tampa komjauni salė, pavadinčiau. Kai atsi kolegos šefuoja jauniausius. mo lyderiais, Imasi vadovau veria sielos muzikai, poezi Fakulteto komjaunimo biuro ti. Kiti gal „ryškėja" pama jai. .. draugui... Tik tylėti nariai dalyvauja visuose žu. Mokykloj nebuvę „nepa nereikia. Verčiau |au ginčy aukštojoje tis, pyktis ir vėl taikytis, bet „fuksų" susirinkimuose, ypač keičiamaisiais", dėmesingai tuose kur svars turėtų įrodyti, kad ir jie gali — neužsisklęsk. tomi pažangumo, paskaitų būti aktyvistai. Čia tavęs nie Rugsėjis, ir vėl nauji „fak lankymo reikalai. Deja, ne kas nepažįsta? Pasistenk, kad sai“ atėjo... Be reikalo sa Cituoju ko, kad į juos žiūrim su pa visuose fakultetuose „abiem būtų atvirkščiai... „gerai, šalpa. Greičiau — su mažučiu pečiais" remia „fuksą". Supa vieną ketvįrtakursę: žindinti su aukštosios mokyk Jei sugebėsime Jį — Rražų grauduliu, kad jau ne mes — los tvarka negana, taisykles kaip žmogų išsaugoti per vi tie Iš kiaušinio išsiritę paukš patys pasiskaltys, kas kita — sus studijų metus”. Be abejo čiukai, kurie dairysis, kur praktiškai padėti. Tiesiai Į nės, stiprlavalis pats išsaugo kilti. „Jie turi prieš save pirmakursių būrį ir paklausti: savo gerąsias savybes bet gražiausias gyvenimo dienas" kas nesiseka. Šefai sako, di kokiomis sąlygomis. Silpnes — cituoju vėl. Todėl ir no palinkėti pirmakur džiausia bėda — pirmakursių niam reikia ir paramos, Ir rėtųsi Cla jau ne tiek siams, kad tos gražiosios die abejingumas. O gal kalpsyk jautrumo. — kolektyvas nos nemačiom neištirptų. Kad — nesusigaudymas, pasimeti vyresnieji mas? Juk ne sunku būtų savo lems, kaip klestės ir evoliu gyvo žmogaus nesurytų tasai Atkelta ii 3 psl. pavyzdžiu pakurstyt pirma cionuos jame kiekvienas in dinozauras NIEKO NEVEIKI dividas. Pati kolektyve esu MAS. kursių iniciatyvą... nusi, kad įvažiuosiu be jo Dauguma pirmakursių, pra jau antri metai, ir su nuo Ivona ŽIEMYTE kių sentimentų, bet stoty su prisimenu pradžią, džioj mokslų buvę „lygūs", skauda
Gagarino dienoraštis
ti, nebuvo garsiai kalbėta apie pergalę, sakė būsią į patenkinti tapę prizininI kais, bet širdyje tikriauI šiai visi galvojo „Tik auk Grupė istorijos specialybės pirmakursių, vadovaujamų UNIVERSITETO STU sas". Nes tai pats geriau profesorės R. Kulikauskienės sias užmokestis už vargi DENTAS JONAS PINSir docento P. Kulikausko, va KUS — PASAULIO ČEM nančias treniruotes, už iš saros praktiką atliko Kerna tikimą tarnavimą sportui. vėje — kasinėjo piliakalnį, PIONAS. Dabar jie — pasaulio vadinamą Mindaugo sostu. čempionai. Džiugu, kad Jau nebe pirmi melai archeo Dvidešimt devynių ša J. Pinskus, J. Narmontas logai dirba senovės Lietuvos lių irkluotojai Miukdukc S. Narušaltis, V. Nižego sostinėje. Per šešias vasaras Feldmonellngo irklavimo rodovas — pirmieji Lietu LTSR MA Istorijos instituto kanale varžėsi dėl pasau vos irkluotojai vyrai, pa ir Universiteto bendrų ekspe lio čempionato apdovano saulio čempionate iškovo dicijų dalyviams pavyko ap jimų. Sėkmingai pasirodė ję aukso medalius. Sidab tikti įdomių radinių, praturti mūsų šalies irkluotojai, ro medaliai Įteikti ang nančių žinias apie senovės gyvenimą. Iškovoję tris aukso, vie lams, o bronzos — JAV lietuvių Darbai prasidėjo pačią pir ną sidabro ir vieną bron sportininkams. mąją ekspedicijos dieną. Tik zos medalius. Trumpai supažindina spėję apsigyventi Kernavės Šauniai startavo mūsų mė su vienu „auksinės" miestelio kultūros namuose, busimieji istorikai patraukė į šalies aštuonvietės jgula, įgulos irkluotoju. piliakalnį, apsiginklavę kas tapusi planetos čempione. JONAS PINSKUS, VVU tuvais ir grežtukais. Viršūnė Čempionų laurus pelnė EKFF IV kurso studentas, nužymėtas 10 metrų ilgio ir mūsų Universiteto 22 metų. Irkluoja ketvir je ir tokio pat pločio sklypas — studentas Jonas Pinskus tus metus. Praėjusiais me būsimų jų kasinėjimų vieta. bei kaunietis Jonas Nar- tais su kauniečiu Jonu Gabalėlis po gabalėlio buvo montas. Narmontu irklavo dvivie nuimta velėna. Pakasus tik Aštuonvietės jgula šioms tėje su vairininku ir iško porą centimetrų, prasidėjo atsakingoms varžyboms vojo sidabro medalius. Po kultūrinis sluoksnis. įsitiki nau, kad archeologo duona ruošėsi rimtai, vadovauja šio laimėjimo pakviestas — sunkus, kruopštus, tačiau mi jauno trenerio R. Ru- į TSRS rinktinę. Maskvos labai patrauklus ir vaizduo džionio, daug kartų jų olimpiados dalyvis. Trene tę lavinantis darbas. Nuo ka valdomi irklai skrodė žyd ris Rimas Rudžionis. sinėjimo klek užmatai akį ruosius Trakų vandenis. traukė puikus peizažas: per Parengė R. Z. gilų slėnį vinguriuojanti NeDaug prakaito teko išlie
Ruošėsi naujam sezonui los vėliava. Dvylika dienų, kurias ansambliečiai praleido Kapsuke, lydėjo gera nuo taika, studentiška išmonė. — Į stovyklą Suvalkų sos tinėje iš pradžių žiūrėjome skeptiškai, tačiau rezultatai mus privertė pakeisti nuomo nę, — per stovyklos užda rymą pasakė ansamblio vado vas, respublikos nusipelnęs artistas Vidas Aleksandravi čius. Didelio pritarimo susilaukė
spaudė širdi. Visas peronas — vien studentai. Daugiau neiauksim rately, keldami aukštyn rankas: „Hands up, baby, hands up.. .'*, nesiropšim burbėdami šeštą valandą iš lovų, kas dien nevalgysime makaronų, pamiršime, ką reiškia „nariad", „atboj", kurių išversti taip ir neišmokome. Bet taip
LOBIAI IŠ KERNAVĖS ris, tolimi miškai Ir sodybos, greta — didingi piliakalniai. Bet ne vien tik grožėtis gam ta atvyko studentai: centi metrais gilėjo kasamas plo tas, šitaip istorikai archeolo gai skverbėsi j istorijos gel mes. Puodų šukės, kaulai, degėsiai — tai rastos XIII a. stovėjusios gynybinės pilies liekanos. Iškasta arbaleto strėlė, kurią kryžiuočių lan kininkai paleido į senovės lietuvių pilį. Ant molinės as los Išbarstyti grūdai — dar vienas mūsų prosenių gyve nimo pėdsakas, paliktas prieš daugelį amžių. Net paskutinę kasinėjimų dieną visi troško iškasti ypa tingą lobį. O ekspedicijos va dovė tik „kurstė aistras" — va, Minsko universiteto stu dentai rado auksinių papuo šalų lobį, tai kuo gi lūs pras tesni. Aišku, visa tai buvo tik juokai. Ekspedicijos lai kas baigėsi, ir jokių ypatin gų brangenybių nerasta. Ta čiau daugelis ekspedicijos dalyvių išsivežė kitokius lo bius, rastus Kernavėje: kait rios saulės šilumą, vasaros piliakalnių grožį ir draugys tės džiaugsmą.
DĖMESIO! Prasidėjo naujieji moks lo
metai.
STUDENTE,
ar
neužmiršai pratęsti savo asmens liudijimo? Primename, kad Iki rugsėjo 15 dienos tai pa daryti būtina. Skolininkų, norinčių tęsti studijas, DĖMESIUI! Visus akademinius įsiskoli nimus privalu likviduoti iki šių metų rugsėjo 25 dienos.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 770608, išduotą MF studentui Arūnui Tylai, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 781972, išduotą Pramonės ekonomikos fakul teto studentui Jaunučiui ŽE MAITAIČIUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 781068, išduotą Is torijos fakulteto studentei Stasei BIV1LYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780870, išduotą Fi lologijos fakulteto studentei Birutei BRASAITEI, laikyti Renata PAJĖDAITE negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. i „Tarybinis sMentas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir Iškiliuoju būda spaudė LKP CK leidyklos spmstuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. sTaputanc cry*™* (sCeeeiacnl eryASMTs). Ojmn MgnaMn (tfltperi. Mtantn AAKCM, ■po<»mMa <W«<» TpyAoaoro Kpaenoro luiiiiru ARyMūM w.r«V4» Bumams *—<«ca Kancynaca Amt. CCP. Ha mtoksm amaie.
gal dar geriau. Viskas, kas turi pasilikti, vis tiek išliks, daug ką įvertinsim iš naujo. Bet juk įgavom ištvermės, kantrybės ir tvirtumo. Ir dar ne kartą susirinkę rate dai nuosim „Hands up..šok sim ir prisiminsim Gagariną, pirmojo kosmonauto miestą. Asta ANDRIKONYTE
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800159, išduotą Ma tematikos fakulteto studentei Aldai VYŠNIAUSKAITEI, laikyti negaliol ančių. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780053, išduotą Ma tematikos fakulteto studentei Inai SMETONAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801198, išduotą Is torijos fakulteto studentei Rimai ZALIECKAITEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791111, išduotą IsJovital DEGIMA1TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800043, išduotą Ma tematikos fakulteto studentei Jolantai JANUŠAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791116, išduotą Is torijos fakulteto studentei Laimai BUKELSKYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791146, išduotą Is torijos fakulteto studentei Ilonai VASIULYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 781537, išduotą Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentui Valdui MORKEVICIUI, lai kyti negaliojančiu.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 2336 LV 14877
Už redaktorių A. KUMŽA