VISŲ
$ąu<J PRDt f-7 ARKI Vlf-^YMTPV
uanvBims scuoencas
Siame ALMĖKYJE: GREIFSVALDO UNIVERSITETO JUBILIEJUS
*** rREClOJO SEMESTRO AIDAI
DISKUSIJĄ BAIGIAM
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. rugsėjo 11 d.
Nr. 26 (1165)
I pagalbą žemdirbiams Rugsėjo 2-oji. Kutuzovo aikštė pilna šurmulio, klege sio, skambaus nerūpestingo juoko. Aikštės pakraščiuose išsirikiavę pūstašoniai auto busai praveria duris, ir lau kiantieji kelia i juos kietai prikimštas kuprines bei krep šius. Tiesa, buvo ir kalba, ir nurodymai. Bet dabar svar biausia — išsikovoti gerą vietą autobuse. „Važiuojam į kolūkį", — taip galime pavadinti šitą šventišką dieną. Autobusai seka vienas ki tą, ir aikštė ištuštėja. Visi kelyje. Kelyje į darbą. Kol ūkis laukia šitų ranku. Jam reikia jų. Juk žinome, kaip sunku išauginti tą bulvę, ro pę ar obuolį. Bet nė kiek ne lengviau viską laiku ir nu imti. O tai juk vos ne svar biausia. Todėl mūsų rankos daug gali ir turi nuveikti. Kaip ir kasmet auditorijos kuri laiką bus tuščios. Bet tas laikas prasmingas. Apie Universiteto rudens talkų or ganizavimą, pagalbą žemdir biams pasakoja atsakingas už talkas, Universiteto mokymo skyriaus darbuotojas Br. ŠA KALYS. — Kaip ir kasmet mūsų studentai važiuoja padėti žemdirbiams. Tai labai reika linga pagalba. Universitetas veik nuo pokario metų pa deda mūsų kaimui. Susiklos tė savotiškos tradicijos, iš ryškėjo privalumai, bėdos, nors kai kurie kolūkiai vis dar nerimtai žiūri į talkinin kus, neįvertina jų jėgų. O padaryti padaro iš tiesų daug. Šiandieną mes čia ne turime konkrečių skaičių apie nuveiktus darbus, bet kai kurie ūkiai be studentu paramos tikrai neįstengtų visko nuveikti laiku. Šįmet rudens semestras iš dviejų etapų. Tai logiška. Pirmasis etapas — rugsėjis, antrasis — spalis. Šįmet pir mieji į kolūkį išvažiavo visi
pirmakursiai — paragauti žemdirbio duonos. Taigi da bar jie visi kolūkiuose, jų laukuose. Pamainos dirba po 28 dienas. Tad antroji pa maina numatoma mėne sio gale. Važiuos visu kursų studentai, išskyrus diploman tus. Jokių išimčių nėra. Spa lio mėnesį talka, kaip mato te, bus net gausesnė. Studentus priima dvi mi nisterijos — Žemės ūkio bei Vaisių ir daržovių. Ministeri joms yra pavaldūs beveik vi si tie patys ūkiai, tad nėra jokio skirtumo, į kokį kolūki studentas paklius. Universitetas šefuojamų pastovių rajonų lyg ir netu ri, gal tik Vilniaus rajonui ir dar Zarasų rajonui keleri metai talkininkam ame, šiaip gi važiuojame pagal ministe rijų užsakymus. Bet naujame ministro įsakyme pabrėžta, kad rajonas ir aukštoji mo kykla sudarytų ilgalaikes su tartis, ir tai leistu glaudžiau bendradarbiauti. Štai užper nai studentai dirbo 12-os rajonų, pernai — 13-os, šie met žadame dirbti 11-os ra jonų ūkiuose. Tai Biržų, Kė dainių, Pasvalio, Panevėžio, Raseinių, Šalčininkų, Širvin tų, Trakų, Utenos, Vilniaus ir Zarasų rajonai. ŽŪ minis terijos prašymu išsiuntėme 1380 studentų, Vaisių ir dar žovių — 1620. Dėl buities sąlygų šiemet vėl buvo tartasi su priiman čiais pagalbininkus ūkiais. Visi žada, bet nelabai kurie tęsi, kai kada netgi užsimi nus apie kokį nors trūkumą ar bėdą nutyli. Pernai sąlygos talkininkams buvo gana įvairios. Studen tai gyveno specialiai įrengto se patalpose, mokyklų bend rabučiuose, kultūros namuo se, buvusių mokyklų pasta tuose, pas ūkio gyventojus. Buvo nemažai ūkių, kurie talkininkams skyrė nepakan kamą dėmesį. Nebuvo kai
kur keičiama patalynė, trūko antklodžių, paklodžių, pasi taikė, kad studentai gyveno visiškai neapšildomose patal pose, beveik visur negavo pirštinių darbui. Dirbo daugiausia laukuose, soduose. Pernykščiai metai buvo lietingi, tad dau gelis ūkių organizavo darbus pastogėje. Visiškai ne prie žemės ūkio darbų dirbo tik keletas grupių. Pernai pasitaikė grupių, kurios pravalgė tiek, kiek uždirbo, arba vienur valgio ašaros — mokestis už maistą kaip restorane, kitur atvikščiai. Tai priklauso tik nuo ūkio. Šiemet visi studentai išvy ko kolūkiu transportu Į Pasvalį išleidom žemės ūkio darbams 200 filologų, Naradavos kolūkį — 250 Gamtos, Fizikos, Chemijos fa kultetų studentų, į Panevėžio rajoną išvažiavo Prekybos ir Pramonės fakultetų studentai, j Utenos rajoną — apie 400 studentų iš Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to bei dalis matematikų, kita dalis matematikų — Šalči ninkuose, medikai padeda Trakų rajono žemdirbiams, teisininkai — Širvintų rajo ne. Prie kiekvienos išvažiuo jančios grupės skiriamas va dovas. Dažniausiai kurato rius. Kartais Ei būna ir vy resnio kurso studentas. Štai ir dabar su pirmakursiais iš vyko 40 dėstytojų, o pernai jų dirbo virš 110. Neišvykusių į kolūkį stu dentų skaičius labai mažas. Tai tik sportininkai ir ligo niai. Iš fakulteto vidutiniškai 5—10 žmonių. Dabar kartu su mūsų pirmakursiais dirba visų kitų aukštųių mokyklų pirmakursiai, o taip pat spe cialiųjų vidurinių ir profesinių-technikos mokyklų auklė tiniai. Kalbėtos! Artūras JANUŠAUSKAS
Ji bei jos kolegos buvo „karūnuoti" studentų ke purėlėmis, jiems įteikti studentų bilietai. Laukė šio rugsėjo visi. Tądien — Rugsėjo 1-oji laukia aptarnavimo ir prekybos fakultete gausiai susirin ma ir Prekybos fakultete, skyriaus vedėjas N. Ra ko ir vakarinio bei ne — atsako fakulteto pro- guotis, LTSR Prekybos mi akivaizdinio skyriaus stu dekanė J. Vaištarienė j nistro pavaduotojas R. dentai, — papasakojo proklausimą, kuo prasidėjo Kazbaras, Elektros techni dekanė J. Vaištarienė. nauji mokslo metai. nės produkcijos tiekimo Rugsėjo 2-ąją, įau pra Galvoju, jog Pradžių realizavimo valdybos vir sidėjus rimtom studijom, pradžia „neturi teisės" bū šininko pavaduotoja D. Pramonės fakultete, pir ti eiline švente, norisi, Kalinienė — tai buvę fa makursiai išvyko j Pa.ne kad mokyklinio skambu kulteto absolventai. Stu vėžio rajoną padėti kol čio šauksmą pakeistų kaž dentus pasveikino fakul ūkiečiams daržininkystės kas reikšmingo ir įsimin teto dekanas B. Čereška bei sodininkystės darauo tino, {kvepiančio neblan- Ir profesorius M. Grego- se. Ten rūpės ne tik stro kiai darbo kasdienybei... rauskas — pirmasis mūsų piai nuimti derlių — vyks Atrodo, Pramonės fakulte respublikos Prekybos ko komjaunuoliški rinkimai. to pirmakursiams nebuvo misaras, todėl buvo įdo Galbūt bus nesunku įver pašykštėta dėmesio. mu išgirsti jo prisimini tinti šalia esantį draugą — Į šventę rinkosi dės mus. Pirmakursė V. Grin- — kaip jis moka dirbti tytojai, studentai, atvyko caltė pasidalijo stojamų organizuoti. šefai: LKP CK Buitinio jų egzaminų įspūdžiais. Ieva MURĖNAITĖ
Mokslo ir darbo pradžia
Kaina 2 kap.
SPORTAS
DARBUI PASIRENGĘ Prieš 35-erius metus, 1946ų|ų rudenį, mūsų šalies sos tinėje Maskvoje Raudonosios aikštės grindiniu pražlegėjo plieno tankų kolona — Kontenirovo divizijos kovinės mašinos, šiuo iškilmingu mar šu buvo pradėta garbinga Tankistų dienos tradicija kas met primenanti tarybinių tan kistų žygdarbius Didžiajame Tėvynės kare. .. .Tarybinės tankų ka riuomenės istorija — tarsi didvyriška kovinė visos tary binės liaudies, Lenino parti jos istorija. Pamename Di džiosios Spalio revoliucijos dienas: šarvuočių daliniai pa dėjo nugalėti įnirtingą cari nės valdžios pasipriešinimą. 1919 metais V. Lenino ini ciatyva buvo sukoncentruoti ir pagaminti pirmie|l tarybi niai tankai. Iš knygų bei ki no filmų mes žinome šarvuo tuosius traukinius, šarvuo čius. Jie triuškino priešus Pi lietinio karo frontuose, mū šiuose prie Chalchin-Golo, Chasano ežero... Neregėta jėga tankai tapo Dldžiolo Tė vynės karo metais. Tai — kiekvienam tarybi niam žmogui žinoma garbin ga Tarybinės Armijos istori ja. Žino, gerbia ją ir mūsų Universiteto studentai. Grupė Vilniaus universiteto absolventų, praėję parengimą mūsų Karinėje katedroje, šiuo metu semiasi karybos žinių mokomojoje karinio da linio stovykloje. Busimieji at sargos karininkai aktyviai kelia savo kovinį ir politinį meistriškumą. Daug laiko mo
kymo programoje skirta įval dyti kovos mašinas. Teko skaityti pačių kursantų įspū džius kuopos sienlaikraštyje apie šarvuotųjų transporterių vairavimą. Daugumai nedrąsu buvo pirmąkart paimti į ran kas daugiatonės galingos mašinos vairą. .. Praėjo ap mokymo mėnesiai, ir dabar kursantai įau įveikia gana sudėtingus kliūčių ruožus, dideliu greičiu skraidina ma nevringas mašinas nelygiu tankodromo paviršiumi. O juk pradžioje pasitaikydavo išversti pakelės pušaičių... Buvę studentai rengiasi tapti motorizuotų pėstininkų va dais, tad čia nepakanka vien sugebėjimo vairuoti ne blo giau už profesionalų vairuo toją. įsisavinama visa šarvuo toj mašinos įranga bei gink luotė. Čia jau nemažai pa žengta priekin — pažangu mo žurnale daug gerų ir la bai gerų pažymių. Galime didžiuotis karo mokslo pir mūnais, kurie ypač sėkmin gai vykdo techninio parengi mo pažangumo asmeninius socialistinius įsipareigojimus. Tai — V. Dieninis, G. Cesiulis, K. Gasiūnas, F. Anusaus kas, J. Novopolskis ir kt. Kalbėjausi su šiais Univer siteto auklėtiniais. Jie sako, kad žodis „sekasi" netinka karo mokslui — būtina sis temingai ir atkakliai siekti ži nių per visą šio dalyko dės tymo programą VU karinėje katedioje. Rimtu egzaminu baigiamas kovos lauko maši nų įsisavinimo kursas dar įpusėjus studijas Universite to suole. Tai — tarsi „signa linis semestras": uoliai išmo kus technikos žinias Karinėj katedroj, lengviau yra ir čia, mokomojoj stovykloj! Pra
bėgs dar kelios savaitės, ir vėl laukia rimta ataskaita prieš Valstybinių egzaminų komisiją. Nepasiteisinsi, pri stigęs laiko ar noro pakar toti katedroje studijuotą me džiagą, čia įsisavintus dau giausia praktinio pobūdžio įgūdžius. Garbingas tarybinio kari ninko vardas suteikiamas tiems, kurie gerai įsisavina visą platų karinio parengimo kursą, taip pat ir karo meno istoriją. Mūsų Universiteto kursan tai žino šlovingą Tarybinės Armijos kovų kelią. Neuž mirštami Didžiojo Tėvynės karo tankų mūšiai pasienyje — prie Bresto, Gardino, Šiau lių. Žūtbūtinėn kovon stojo tankistai ties Kursku, Mask va, Stalingradu. Tėvynė de ramai įvertino jų žygdarbį: daugiau kaip tūkstančiui tan kistų buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. O šiuolaikiniai tankai ir visa šarvuotoji kovinė tech nika — tat ir artilerijos ug nis, ir šarvai, ir greitis, ma nevrai. .. .Gaudžia kovos mašinos. Jas valdo Vilniaus universi teto auklėtiniai — tavo, „Ta rybinio studento" skaitytojau, vyresnieji draugai. Šią Tan kisto dieną jie pasitinka įdo mia sukarinta estafete. Lau kia įtemptos vairavimo, šau dymo, kovinės technikos ap tarnavimo normatyvų atliki mo varžybos. Mūsų aukštosios mokyklos absolventai pasirengę ne tik našiam darbui liaudies ūkyje, bet ir šalies gynybai!
Pr. ELZBUTAS VVU karinės katedros vyr. dėstytojas, papulkininkis