VISŲ S ALIlJ PROl H AR A/
UfYYkirfš'
r,?\r’vbii >is iscupentas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1981 m. rugsėjo 18 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KOMJAUNIMO GRUPIŲ ATASKAITOS IR
Nr. 27 (1166)
RINKIMAI
AR VISKAS PADARYTA? Praėjusį antradienį Istorijos fakulteto 3 grupės antro kurso istorikai pravedė ataskaitinį - rinkimi nį susirinkimą. Kalbėjusieji prisipažino, kad malonu būti kolektyvo dalele, kuri bent kiek prisijungia prie visos grupės gyveninio. Komjaunuoliai pasakojo apie praėjusių mokslo metų darbus, vaikinai dalijosi įspūdžiais iš SSB. Antrakursių trečioji grupė pernai stropiausiai lankė paskaitas. Mokslo metų pradžioje neapsirikome seniūne išrinkdami Laimą Poškutę. Grupėje nemažai gerai besimokančių komjaunuolių, kurie savo žinias gilina, lankydami įvairius būrelius. Tai grupės proforgas Vygantas Vareikis, kuris lankė TSKP istorijos būrelį, nuolat ruošdavo politinių informacijų užsiėmimus. Susirinkime buvo kalbėta apie akade-
minio sektoriaus darbą Mokymasis — pirmutinė ir pagrindinė musų studijų sąlyga, todėl grupėje didžiausias dėmesys buvo atkreiptas į mokymosi rezultatus ir jų gerinimą, Praėjusiais mokslo metais buvo pravesta kultūrinių priemonių, padedančių plėsti mūsų akiratį. Kultmasinio sektoriaus narė Rita Raudeliūnaitė organizavo išvyką į Operos ir baleto teatrą. Kelis kartus aplankėme akademinį dramos ir Jaunimo teatrus Balandžio 10—15 dienomis vykusį turistinį žygį padėjo ruošti A. Puidokaitė, R. Puračiauskaitė. Jis buvo skirtas Pergalės die nai pažymėti. Turistinio žygio metu aplankėm istorįjos paminklus. Grupėje dar mažai dėmesio skiriama darbiniam auklėjimui, trūksta organizuotumo. Šiais klausimais kaibėjo grupės sekretorius
V. Valickis. Daug trūkumų grupės komjaunimo veikloje pastebėjo V. Vaivada. Vasarą jis buvo būrio „Žilinai-81" komisaru. TSKP XXVI suvažiavimo dokumentų svarstymą pravedė darbinio sektoriaus narė S. Žukauskaitė, Grupei reikia būti aktyvesnei, lankant fakulteto renginius. Retai 3 grupės komjaunuoliai lankydavosi ir universiteto renginiuose. Šiemet, pasakė sekretorius V. Valickis, reikia pasiekti, kad ideologinio ir kultūrinio darbo turinys būtų aktualesnis, o formos labiau atitiktų mūsų poreikius. Nebūkime pasyvūs. Mo kėkime ginčytis ir geriau suprasime, ko trūksta mūsų grupei.
Tik prasidėjus naujiems mokslo metams, trečiakuršiai istorikai atnaujino savo komjaunuolišką veik
lą. Apie tai pasakoja šio kurso 3 grupės nariai. Jau pirmąją rugsėjo savaitę buvo pravestas ataskaiti nis - rinkiminis susirinki mas. Jo metu komjau nuoliai dalijosi įspūdžiais apie praėjusiųjų mokslo metų darbus. Pirmiausia buvo aptarti žiemos ir pa vasario sesijų rezultatai. Pasirodo, kad balandžio mėnesį vykusios kontroli nės sesijos rezultatų svars tymas, davė teigiamų re zultatų. Pavasario sesiją komjaunuoliai išlaikė ge rais ir labai gerais pažy miais.
Per mokslo metus buvo dažnai rengiami komjauni mo susirinkimai, siekiant išaiškinti paskaitų nelankymo priežastis. Grupės komjaunuoliai pripažino kad prastai dirbo interna cionalinis sektorius. Gra žias tradicijas jau turi grupės kultmasinis sekto rius. Taigi, žinodami darbo trūkumus, 3 grupės kom jaunuoliai šiemet galės geriau organizuoti save veiklą. Aldona ŠILALYTĖ
SIAME
NUMERYJE! UTK: GRAŽI NIŲ VASARA
KELIO
*** KAIP SEKASI NINKAMS
TALKI
•** GAMTININKAI MOKS LO METAMS PASIRUO SĘ
Kaina 2 kap.
Draugiškas kolektyvas Visada keistai pasijuntu iš senųjų Universiteto rū mų patekusi į naujuosius Šį sykį atvažiavau į Pre kybos fakulteto MPM II kurso studentų ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Su sitikimo su merginomis la bai laukiau, nes sykį te ko girdėti, kad prekybinin kai „sausi žmones". Ir pa ti buvau ne ką geriau nu siteikusi: neatvyko kole ga, lietus krapnoja. Auditorijoje, kur turėjo vykti komjaunimo susirin kimas, nebuvo nieko, iš skyrus dvi atstoves iš Komjaunimo biuro ir... II kurso PM grupės kurato rių. Vėl siurprizas! Tvar karaštyje paskelbta susi rinkimo pradžia — 16 va landą, o merginų nėra. — Ateis, tikrai ateis, — nuramina grupės kurato rius ir ima pasakoti apie darbą su šia grupe, apie didelį merginų entuziazmą Peržiūrime gausius audi nių, avalynės, kailių kata-
logus ,o kuratorius Z. Kėvelaitis jau ir fotografuoti pasiruošė. Iš pradžjų visa tai atrodė lyg laiko tęsi mas, lyg atpirkimas už tai, kad nėra merginų. Bet, vos tik sugužėjo jos į au ditoriją (iš karto visos!) supratau, jog patekau j draugišką, jau susigyve nusį kolektyvą. Susirinkimą be įžangų, išsyk piadeda grupės sek retorė L. Varanavičiūtė. Skelbiama dienotvarkė Ataskaita. Nutarimai. Ta čiau ne tam, kad išdėstyčiau visą susirinkimo eigą — tai kartojasi kiekvieno je komjaunimo grupėje. Norėjom pro tą oficialumą pažvelgti į pačius žmones, į jų siekius, planus. Juk visi žinome^ kokius atsa kingus uždavinius priėmė TSKP XXVI suvažiavimas Kaip prie jų vykdymo prisidėsime mes, studentai? .. .Ir pavyko! Pirmasis
(Nukelta į 2 psl.)
GREIFSVALDO UNIVER SITETAS PASITINKA
Tarptautinis seminaras Universitete Šią savaitę mūsų Alma Mater įvyko tarptautinis socialistinių šalių moksli ninkų seminaras „Nauji mokymo metodai ir tech ninės priemonės". Ši kon ferencija — antroji. Pir masis susitikimas įvyko praėjusiais melais Berlyne Į Vilnių suvažiavo sve
Kalba svečias iš Lenkijos Vido Naujiko nuotrauka.
čiai iš daugelio socialisti nių šalių, įvairių Tarybų Sąjungos miestų, respub likos aukštųjų mokyklų atstovai. Seminaro dalyvius pa sveikino Lietuvos TSR Aukštojo ir specialaus vi durinio mokslo ministras H. Zabulis. Ministras, pa
Liaudies
brėžė bendradarbiavimo tarp sąjunginių ir kitų so cialistinių šalių aukštųjų mokyklų abipusę naudą, supažindino svečius su Vilniaus universiteto isto rija ,jo pasiekimais moks lo ir kitose srityse. Paskui kalbėjo profeso rius N. Kliučinskis, LLR
Respublikos profesorius
N.
delegacijos vadovas, Aukštosios mokyklos pro blemų mokslinio tyrimo instituto direktorius, žur nalo „Sovremenaja vysšaja škola" vyriausias re daktorius. Socialistinių šalių aukš tojo ir specialaus viduri nio mokslo ministrų susi tikimo metu buvo priim tas nutarimas reguliariai rengti seminarus tema „Nauji mokymo metodai ir techninės priemonės". Seminarų organizavimas pavedamas socialistinių šalių žurnalui „Sovreme naja vysšaja škola“. Tokių tarptautinių pasi tarimų nauda — neabejo tina. Įvairių šalių moksli ninkai gali pasidalyti pa tirtimi, sužinoti, kas yra daroma svetur, tobulinant mokymo procesą aukšto joje mokykloje.
Nors moksliniai posė džiai užėmė daug laiko svečiai susipažino su mū sų sostine, jos kultūros ir architektūros įžymybėmis, klausėsi Universiteto nusi pelniusio liaudies dainų ir šokių ansamblio koncer Kliučinskis. to. Saulius POVILAITIS
JU
BILIEJŲ
1456-1981 Mūsų Alma Mater vieši Greifsvaldo universiteto partijos komiteto sekreto riaus pavaduotojas, univer siteto jubiliejinio komiteto narys dr. BERDTAS FRIŠAS. Apie ruošimąsi Greif svaldo universiteto jubilie jui „Tarybinio studento" redakcijos prašymu sve čias papasakojo: — Pirmiausia noriu pri minti, kad Vilniaus ir Greifsvaldo universitetai draugauja nuo 1967 metų. Tada buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tą vasarą mūsų Universi teto trisdešimties studentų būrys dirbo Vilniuje stu dentų stovykloje. Beje, tai ir buvo mano pirmoji viešnagė Lietuvoje. Greifsvaldo universiteto jubiliejaus iškilmės jvyks spalio mėnesį. Pagrindinis šventės or ganizatorius — jubiliejinis komitetas, kurio nariai — ne tik universiteto partijos
komiteto, visuomeninių or ganizacijų atstovai, bet ir srities bei miesto vadovai. Parengiamojo darbo rezul tatus jubiliejinis komitetas, pirmininkaujamas rekto riaus, apžvelgia kiekvieną savaitę.
Šventinė savaitė numa tyta spalio 12—18 dieno mis. Tuomet vyks įvai rios paskaitos ir mokslo konferencijos. Be studentų mokslo darbų konferenci jos, organizuosime moks lininkų konferenciją teo rijos ir praktikos derinimo klausimais. Šiame mokslo forume pranešimus skaitys ne tik žymūs Vokietijos Demokratinės Respublikos mokslininkai, bet ir sve čiai. Beje, šiemet sukanka 30 metų, kai mūsų šalies aukštosiose mokyklose dėstomas marksizmas-leninizmas. Šiai sukakčiai taip pat skirsime konfe renciją, kurioje bus ap žvelgiama marksizmo-leni nizmo dėstymo istorija bei metodika. Turime dar vieną jubi liejų. 1961 metais buvo išleista paskutinė mūsų universiteto darbininkų fa kulteto laida. Tad šventinę
(Nukelta į 2 psl.)
jau nuo pavasario. Įvai riuose kursuose, semina ruose savo kvalifikaciją kėlė dėstytojai. Konkre čiai apie ateinančių moks Nedrąsi pirmakursė pa- tinės ekonomijos, filosofiBiblioteka prenumeruoja lo metų problemas, mo prašė parodyti, kur yra vi- jos, mokslinio komunizmo daugybę periodinių leidikymo uždavinius buvo suomenės mokslų kabinę seminarams. Skaitytojai nių, be kurių tikrai neiškalbama fakulteto dėstyto, (Atkelta iš lpsl. tas. Paaiškinau, kad reikia aptarnaujami labai greitai sivers joks visuomeniniu jų susirinkimuose. Tuo eiti rektorato koridoriumi iš anksto užsisakyti knygų mokslų specialybės stutarpu studentų užimtumas grupės bruožas, kuris ypač ir pasukti į kairę. nereikia. Katalogas su kny dentas. Tai: „Voprosy isliks toks pats, kaip praė- krito į akis — tai savikri Ir pačiai pasidarė įdo- gų aprašais suskirstytas toriji KPSS'1, „Voprosy fitika. Taip, merginos moka įusiais metais. Prodekanė pažvelgti ne tik į draugą mu, kokias knygas gali- pagal mokslo šakas. TSKP losofiji", „Voprosy ekono įsitikinusi, kad studentų kritiškai, bet sugeba įver ma gauti, kokiems užsiė- ir LKP istorijos literatūrą miki“, „Partijnaja žizn", mokymosi krūvis pats pasiruošti galima surasti teminiame „Rabočij klas i sovremietinti ir savo mokymąsi. O mams galima optimaliausias. tai labai daug — nes mo šioje skaitykloje. Lentelė kataloge abėcėlės tvarka nij mir", taip pat didžiulė Kas dėl materialinės fa komės dažniausiai iš klai ant durų „Visuomeninių Nežinančiam knygos pava- lentyna skirta mokslo darkulteto bazės — ji buvo dų. Yra spragų žiniose — mokslų kabinetas" teigė dinimo bei autoriaus pa bams. aktyviai atkuriama. Pato Skaitykloje nuolat veijas būtinai reikia šalint. kad čia gausu nurodymų gelbės kartoteka, sudaryta bulinti atskiri kabinetai, Tai pirmasis punktas nu kaip naudotis biblioteka pagal istorinius laikotar- kia orientacinės parodėlės. laboratorijos, gauta nema tarimo projekte. Visuomenės mokslų kabi- pius. Bibliotekoje sukaup- Dabar veikia paroda „Prižai naujos aparatūros, ku Daug ir linksmų dalykų: neto vedėja Jadvyga KRE- ta nemažai vaizdinių prie- valoma seminarinė literarios jau seniai laukė stu Universiteto studijuojantiems agitbrigadų NEVICIENĖ mielai sutiko monių: kinofilmų, skąid- tūra dentai. pasirodyme merginos iško supažindinti su bibliotekos rių, plakatų. TSKP istoriją". Tad fakultetas, šven vojo prizą už geriausią turtais. Ji apgailestavo įdomu, kad plakatus su Didžioji Tarybinė, Mačiantis garbingą 200 metų scenarijų, susidraugavo su kad palyginti mažai stu- lentelėmis bei diagramo- žoji Lietuviškoji, Filosofi sukaktį, šių mokslo metų VISI II kurso studentais, dentų naudojasi bibliote- mis ruošia pačios darbuo- jos enciklopedijos, mokslistudijoms pasiruošęs. Tik šauniai padirbėta SSB. Ta - ka. Matyt, nežino, kad to- tojos. Darbas atliktas taip, nio komunizmo, ateistiniai .. .kol kas neišspręstos gi, pasididžiuoti yra kuo, kia yra Universitete. Tai kad akį džiugina. Vedėja tarptautinių žodžių žody kai kurios ūkio proble tik čia pasireiškia ir vėl rodo skaitytojų registraci- J. Krenevičienė pasakojo nai — visuomet kabineto mos — kažin ar bus jauku naujas bruožas — kuklu jos kartoteka — iš viso kad nemažai literatūros skaitykloje. mokyti ir mokytis fakulte mas. Net į fakulteto sien tik 683 skaitytojai čia tenka pavartyti, kol paVisuomenės mokslų kato rūmuose, kuriuose dar laikraštį merginos beveik skaito, o gerokai daugiau ruoši palyginamąją diag- binetas — puikus studennepertvarkytas centrinis nerašo, o be reikalo! studentų galėtų gauti rei- ramą, sudarai lentelę. Jau tų pagalbininkas. Tad apšildymas, o ir prakiuręs Tą vakarą, rodos, buvc kiamą literatūrą, ruošda- gatavi plakatai iš TSKP silankykite jame. stogas nevisur užlopytas. aptarta viskas. Elvyra ŽEIŽ1ENE Išrinktas miesi TSKP istorijos, poli- suvažiavimo medžiagos. Žinoma, labiausiai tiki naujas grupės aktyvas: V mės sėkmingų mūsų auk Tikušytė, A. Vinskaitė, D. lėtinių studijų. Olbergaitė, L. VaranaviRuošiasi savo Alma Mačiūtė, A. Lekavičiūtė, V GREIFSVALDO UNIVER dėstytojai. Lauksime savo Arvydas LEKAVIČIUS Juškevičiūtė. Tai — akty SITETAS PASITINKA JU kolegų iš svetur. Daug ter jubiliejui ir studentai. bičiulių turime socialisti Jie ne tik dalyvaus studen viausios grupes komjau BILIEJŲ nių, kai kurių kapitalisti tų mokslo darbų konfe nuolės. Nutarimo projekte (Atkelta iš 1 psl.) nių šalių universitetuose, rencijoje, bet ir klausys — grupės socialistiniai įsi savaitę į universitetą susi Tikimės, kad šventėje da žymių lektorių paskaitų. pareigojimai. draugai iš Šventinės savaitės metu Žiūrėdama į išsiskirstan- rinks ir šio fakulteto dės lyvaus mūsų Vilniaus, Torunės (Lenki norime surengti liaudies čias merginas, pagalvojau tytojai, absolventai. Turėsime ir daugiau jos LR), Brno (Cekoslova festivalį — muzikos, dai kad dar ne sykį išgirsime daug šiltų žodžių apie šią svečių. Į mūsų šventę at kijos SR), Segedo (Vengri nų ir šokių koncertus. Na, grupę ir būtinai susitiksi vyks VDR partijos ir vy jos LR), Sarajevo (Jugos o festivalio tikslas — gera riausybės vadovai, kitų ša lavijos FSR), Bezansono visų Greifsvaldo svečių ir me. aukštųjų mokyklų (Prancūzija) universitetų. šeimininkų nuotaika. Eugenija VITKIENE lies
Draugiškas kolektyvas
200
Būti pirmiems Jau keletą metų mūsų Universitete pagal pažan gumą bei visuomeninę veiklą pirmauja Gamtos fakultetas. Ir tai ne atsi tiktinumas: šio fakulteto slenkstį peržengia tie ku riems brangi ir artima gamta, jos paslaptys. Stu dentams labai padeda fa kulteto mokymo dalis, komjaunimo biuras. Šiais mokslo metais Gamtos fakultetas taip pat nenori užleisti iškovotų pozicijų ir nežada užmigti ant laurų. Fakulteto prodekanė docentė I. ŠARKINIENE papasakojo, jog 1981—82 mokslo metams dėstytojai pradėjo ruoštis
ATEIK-IR SURASI
RUDENS TALKOS
PASVALIEČIŲ TALKININKAI Nemažai mūsų Universiteto studentų talkininkauja Pasva lio rajono žemdirbiams. Naradavos sodininkystės tarybibinlame ūkyje triūsia virš trijų šimtų Gamtos, Fizikos, Ir Chemijos fakultetų studentų, daųjėniečiams talkina pirma kursiai rusistai. *** — Mes jau seniai nebeapsieiname be sudentų paramos, — kalba Naradavos sodinin kystės ir daržininkystės tary binio ūkio direktoriaus pava duotojas Jonas Rukšėnas, — o sodai vis plečiasi. Šiemet naradaviečiams tal kina virš trijų šimtų Fizikos, Chemijos ir Gamtos fakultetų studentų. Darbas nesunkus, bet nuobodokas: skink rausvašonius obuolius, atsargiai dėk į dėžes. Visiškai suprantama, kad ne visiems lengva, ne visiems įdomu. Studentai turi ir rekordininkų, padarančių dvigubai daugiau, negu reika lauja norma. (Normas įvykdo visi). Ūkio vadovai nutarė vertin ti kiekvieno studento darbą atskirai. Dabar kiekvienas tu ri korteles su savo numerėliu,
kurias įdeda į priskintą obuo lių dėžę. Paskui šios rūšiuo jamos — taip nustatomi ge riausieji. — Geriausių pas mus ne mažai, — kalba J. Rukšėnas, — o už gerą kokybę nutarė me premijuoti. Kiekvieną dieną yra sura šomi tabeliai, studentai gali sužinoti, kiek kuris padarė pet praeitą dieną. — Visi vienodai gerai dir ba, — tvirtino naradaviečiai, dirbantys kartu su studentais. Biologų grupės vadovas Do natas Mažiulis surado ir vieną kitą pirmūną: Paulių Klimavi čių, Rimą Mečelytę, Vincą Slavinską. . . O tinginių? — Mes jų neskatiname, — kalba vadovė Svetlana Aleksejenko, — netraukia darbas sode, dirba virtuvėje... O kaip patiems studentams? .. .Vaikinai chemikai taisė dėžes obuoliams. — Nesunku, per dieną ga lim kelias normas įvykdyti, — juokauja. — Štai mūsų šios dienos darbas, — parodo tris tvar kingas krūvas dėžių, — o dar tik valanda tepraėjo. ..
Biologai prijaukino pelę...
— Pasvaliečiai kruopštūs — nė viena dėžele neapsiriks. .. . . .Kelios mergaitės talki ninkauja virėjoms. Darbo už tenka, nes pamaitinti 300 žmonių — nelengva. — Mūsiškiai niekada nesi skundžia. O apetitas visų pui kus. .. .. .Pilnos dėžės, pertraukėlė. Biologai nutarė prijaukinti pe lę. Surado sodo vidury mažą pilkę, paglostė, pavalgydino obuoliais — ir pelė jau nebe sistengia pabėgti, ramiai už migo Pauliaus kišenaitėje. — Mes tyrinėjame jos san darą, — rimtu tonu kalba vyrai, tik dabar sužinoję, kad pe lės skaudžiai kanda. — Dirbti neįdomu, bet pa darom normas. .. — Bet kiek obuolių prisival gom. .. — Mus visai sunumeravo, pradėsime vienas kitą nume riais šaukti... — Kitaip nesusikalbėsi to kioje „plantacijoje". . . (Sodų krašto tikrai nematyti). — Padirbam, kartais paskubam, kad greičiau baigtume, ir likęs laikas — mūsų.
Merginos dirba virtuvėje
Darbo pirmūnė Rima Mečelytė. — Sportuojam, žaidžiam ša chmatais, skaitom, diskoteką organizuojam... Studentų laisvalaikio neuž miršta ir ūkio valdyba: aprū pino televizoriais, radijo apa ratais. . . Trys autobusai kitą dieną turėjo vežti studentus į Latvijos sostinę. Talkininkus lydės ir Rygoje lauks ekskur sijų vadovai. — Niekaip neišsprendžiame,
kaip demonstruoti kino filmus. Naradavos kultūros namų sa lė toli, o autobusą turim tik vieną. . . Malonu studentams grįžti po darbo. Gyvena specialiai jiems statytuose nameliuose, kitiems ūkio vadovai rado vietos bendrabutyje, tretiems — gyvenamuosiuose namuose. — Laukėm pustrečio šimto studentų, o sulaukėm visų tri jų, — kalba pavaduotoja (ji rūpinasi studentais), — pirmą naktį teko gerokai pasispausti, dabar viską sutvarkėm. Tik bėda viena — prausiasi studentai, jų pačių žodžiais, vos ne upelyje. Tėra šaltas vanduo. Niekas nė pirties ne parūpino. Naradavos gyvenvietėje ky la naujas pastatas. Kitais me tais čia gyvens pusantro šim to studentų. Dėl jų ir stato šį „viešbutį" — laukia talkinin ku. Naradaviečiai — neblogi šeimininkai. Nesiskundžia sa vo talkininkais, o studentai — jais.
Daujėnų kolūkyje triūsia pirmakursiai rusistai. Padeda kolūkiečiams doroti linus: ri ša į pėdas, stato gubas. Nor mos didelės. — Pirmomis dienomis nie kaip negalėdavome jų įvykdyti.Atrodo, ir dirbome daug... O dabar jau įpratome. Jų grupėje — dvidešimt aštuoni. Dvidešimt trys mergai tės ir penki vaikinai. Dirba pasiskirstę į tris brigadas, lenktyniauja tarpusavyje. Ir gal tik pora merginų dar ne supranta, kad privilegijuotų čia nėra, kad dėstytojas vargu ar prisiims mokytojo pareigas. — Labai puikūs mūsų ber niukai. Ne tik geri darbinin kai, bet ir laisvalaikiu pasirū pina. Štai ir dabar vaikinai sugal vojo organizuoti kulinarijos konkursą — vakaronę. Pirmąją darbo dieną studen tai surengė bendrą vakarą prie laužo. Skaitė eilėraščius, dainavo. — Kažkaip geriau, kai kiekvienas gali išsisakyti. Gal geriau suprasim vieni kitus.. Studentų vadovė dėstytoja Valentina Stankevičiūtė dirba su studentais tik trečia diena, pakeitė rusistų kuratorę. — Aš pati dirbsiu tik pir mus metus, pati dar tebesijaučiu studente, todėl vadovauti nelengva... Šiandien su linais dirbti pramokau, bet su jais lengviau... Įsikūrę studentai Daujėnų aštuonmetės mokyklos bendra butyje, kambariai tvarkingi, kūrenami — yra kur džiovinti sudrėkusias pirštines ir koji nes. — Mus ir į pirtį veža, ir dušas yra — gyvenk ir norėk. Studentų vadovė, prisiminu si buvusias studentiškas tal kas, tvirtina, kad geriau ir norėti negalima. Studentai papasakojo, kad pasvaliečiai tinginiauti niekam neleidžia. Bet kai sudaromos geros sąlygos, kai jauti, kad tavo darbu šeimininkai paten kinti, norisi ir dirbti geriau. Janina PRANKAITE
■■■■■i'UTKi
Graži kelionitį vasara. ■■■■■■
KARPATAI, KARPATAI...
„Kelionių vasara baigėsi. Kas sėdo i auditorijų suolus, kas kibo i darbą. Tačiau ke lionių įspūdžiai ilgam gyvi. Ir kai rugsėjį vėl visi turistai susiėjo Į krūvą, vėlei renka si Į savo klubą, bu simuosius žygius nustelbia dar švieži prisiminimai iš Uralo, Karelijos, Fanų, Kau kazo", — rašė mums turistė, V. Muzikevlčiūtė. Ir ji tei si. Juk žygiai, kelionės — tai tas gaivus dvasios eleksy ras, tai savęs išbandymas, grūdinimas, tai plačiosios Tė vynės pažinimas Keliauta Įvairiai ir plačiai. Dauguma žygių — tikras džiaugsmas ne tik pačiam keliauninkui, bet ir Univer siteto, miesto turistų klu bams, mūsų senajai Alma Mater. Keliauta ne tik pasi gėrėti, keliauta, kad parsivežtume žinių apie tą kraštą. Puikų žygį atliko turistai dviratininkai. Grupės vado vas seniai svajojo apie tokį sudėtingą, bet savarankišką UTK kelionę. Klubo vandenlnininkų sekcijos vadovas Š. Vasiliauskas pažino Altajaus upių žavesį. Dvi UTK gru pės plaukė baidarėmis Kare lijos upėmis. Kiti dalyvavę miesto turistų klubo Rytų Kaukaze organizuotoje turiadoje, pamilo kalnus. Dar ki ti Barguzino ir Uralo kal nuose botanikos, geologi jos, astronomijos žinias pa tikrino. Universiteto vande nininkai gal ir naują pusla pį pradės klubo istorijoje — burių turizmą. Yra toks en tuziastas chemikas V. Seškauskas ir kiti. O šiaip sudėtingesnėms kelionėms klube dar reikia augti, gerokai augti. Ne viską sutalpinsi, ne viską išguldys) popieriuje. Ir šis laikarščlo puslapis tegu būna sykiu ir trumpa ataskai ta už sportinę turistinę vasa rą, ir kvietimu Į mūsų būrį, Į mūšų gretas (Turistų klu bas — Saulėtekio ai. 31; ket virtadieniais nuo 18 vai.) ke liauti, kad atrastume, tobu lėtume, augtume patriotais.
DĖMESIO! KVIEČIAME i pirmąjį Universiteto dviračių tu rizmo sąskrydį Sąskrydis vyks rugsėjo 19—20 d. Nemenčinės miškuose, prie Taperių ežero.
Važiuoti Nemenčinės plentu iki Karačiūnų gy venvietės, sukti į dešinę asfaltuotu keriu, toliau pa gal markiruotą trasą. Prog ramoje bus fotonuotraukos konkursas, kliūčių ruožo, orientacinio sporto bei fi gūrinio važiavimo varžy bos. Dalyviai registruojami rugsėjo 19 d. iki 18 vai. Komandos sudėtis 4 žmo nės. Konkurso, varžybų ir sąskrydžio nugalėtojų lau kia įdomūs prizai.
Sunkiai kvėpuodami, jausdami kelionės nuovar gį ir nutrintus kulnus, ta«au su šypsena veiduose ir džiaugsmu širdyse ko pėme mes į paskutinę sa vo viršukalnę — Gedimi no kalną. O prasidėjo vis kas taip.. . Rugpjūčio 12 dienos va kare atvykome į Jasinės kaimą ir jau čia papuolė me į kalnų apsuptį. Kai kam pasidarė baugu, ta čiau trauktis nebuvo kur. Todėl kitą dieną, perėję „beždžionių tiltu" Juodo sios Tisos upę, pradėjome
kilti į kalnus Dragobrato kryptimi. Sunkūs buvo pirmieji žingsniai, tačiau, draugiškai padėdami vie nas kitam, vakare sėk mingai pasiekėme Dragobratą. Kelyje pasitaiko tik viena kliūtis — tai di delis avietynas. „Negi praeisi tokias gamtos gė rybes", — galvojo kiek vienas. .. Kitą dieną mūsų laukė aukščiausia žygio viršu kalnė Bliznicos kalnas (1883 m.) Kopiant į kalną, kelią pastojo trys Žanda rai (taip vadinamos vir
šukalnės). Mes sėkmingai įveikėme juos, nors ir la bai norėjosi paieškoti ant stačių šlaitų augančio edelveiso. Kiekviena žygio diena buvo nepakartojama. Mū sų kelias vingiavo tai pie vomis, tai giraitėm, aplin kui ganės avys, po kojom čiurleno upeliai, o gera nuotaika neapleisdavo mū sų nė vienai minutei. Ir kur čia nesijuoksi, kai sa vo istorijas pasakoja Vi das, kai jiedu su broliu Gintaru suruošia „dūdų" koncertus. Na, o kai kvar tetas įsigijo dūdeles, tai visos ganyklų avys ir karvės, palikusios savo
Altajaus vandenimis baltaisiais Keturios paros traukinyje, pusantros — autobusuose, — ir jums prieš akis atsivers Clujos stepė Centriniame Altajuje. Pulki vieta — ta stepė, lygu lygu, aplink smė lis ir kupranugariai sniegu padengtų viršukalnių fone. Bet ne tai svarbiausia. Čia gi prasideda mūsų „penkiu kė" (v sunkumo kategorija) — Clujos upė. Pabandę sudainuoti kažką
panašaus į vandenininkų himną, nuleidžiame savo ka tamaranus Į vandenį. Net rukus „penkiukė" pavirsta „šešiuke", po to Jai suteitelkiamas ir „septyniukės" vardas. Mat, maždaug Nemu upelė vingiuoja no pločio žaigsmingai kaip Virvytė, vandenininkas Kiekvienas puikiai supras ką reiškia dvi valandas „iš dūšios" irkluoti stovinčiame vandenyje ir
galų gale atsidurti ten, iš kur išplaukei. Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad šis ke lionės ruožas buvo pats sun kiausias visoje 400 km traso je. Pagaliau Vandeniu (taip mums išvertė, ką reiškia „čiuja"), prasidėjo „norma lus" plaukimas: rėvos, bei pirmieji slenksčiai, pakėlę mūsų nuotaiką. Vakare užli pome į artimiausią viršūnę — nužvelgėme savo visos dienos kelią (apie 3 km) ir nusprendėme, kad nemažai nuveikėme Ir vakarienei - pelnėme saldžios ryžių ko šės su razinomis.
šeimininkus, sekė paskui dūdorėlius. Pati sunkiausia žygio diena paliko visiems ge riausią įspūdį. Lijo lietus, o mes leidomės upelio kaskadu. Tą dieną susiti kom medkirčius. Atsisvei kindami jie tarė „Iki pa simatymo", nes daugelis išėjusių tuo keliu, apsukę ratą, grįždavo atgal. Kal nus gaubė rūkas, kompa so rodyklė rodė vakarus, o mes, kad nepasimestume, ėjom vienas šalia ki to. Ne vienas slydo per šlapią žolę, ne vienas pa
kibo ant nuvirtusių me džių, bet mes negrįžom į seną vietą, o nusileidom kitoje kalno pusėje. Ma tyt, pabūgome meškų, apie kurias papasakojo medkirčiai. .. .Grįžome visi, atlikę pirmos sudėtingumo kate gorijos žygį Užkarpatėje. Dar nežinojome, kad va kare mūsų laukia cepeli nai ir kaimiška pirtis, bet buvo aišku, kad šis žygis nepaskutinis.
kimo elementas — „ba»čkos", tai Katunė pasitiko mus sto vinčiomis iki 3 metrų bango mis. Puikūs slenksčiai „Sabaš", „Ilgumenskij“ „Teldekpen I, II". Sle du — tai sū kurių etalonas. Su jais lygi namos 'visos kitos vandeni ninkų sutinkamos tokio po būdžio kliūtys. Ir pagrįstai: mes irgi iš vieno sūkurio išsikapstyti pajėgėme vos per 20 minučių. Didžiulius 12 kamerų plaustus Teldekpeniai (siurbia irkluotojams iki kelių.
.. .Štai ir paskutinis slen kstis — „Cemalsklj". Ke lionė baigta. Tiesa, ne visai. Mūsų laukia ilga kelionė traukiniu. Bet tai smulkme nos. Jokie nepritekliai ne sugebės užgožti Altajaus sau lės ir tamsiai mėlyno dan gaus, uolėtų kalnų ir žalių pievų, kedrų giraičių ir auk sinės šaknies plantacijų, ir vandens. Audringo ir šalto, bet palikusio tiek šiltų įspū džių. Šarūnas vasiliauskas FF III k. studentas
Praėjo ir kitos penkios plaukimo dienos; kainai, audringas vanduo, edelveisai, serbentų uogienė su šalta lankių arbata. Įplaukę į Katunę, su ilgesiu žiūrėjome į baltą Clujos vandenį, kuris pateikė mums tiek malonių akimirkų, — Joje įveikėme 80 slenksčių ir rėvų. Naujas vanduo __ nauja specifika. Jei Ciujoje pagrindinis plau
TOJI URALO TAIGA Mūsų grupė, vadovau jama klubo pirmininko S. Deveikio, atliko trečios sudėtingumo kategorijos pėsčiųjų žygį Šiaurės Ura le. Žygį pradėjome miškų apsuptoje Vsevolodsko — Blagodatskoje gyvenvie tėje. Jau pirmomis die nomis įkopėme į Denežkino Akmenį (1942 m) — kalną, kurio apylinkėse puikiai tarpsta kalnų tai gos flora. Galėjome pa tikrinti savo botanikos ži nias. Šias apylinkes numa tyta paskelbti rezervatu. Pasiekėme ir Pagrindinį takoskyros Uralo kalna gūbrį — ribą tarp Europos ir Azijos. Šiaip keliavome Azijos pusėje. Daug nelengvų kilomet rų teko nueiti beribiais taigos plotais, žengiant per išvartas, pasitaikan čius akmenynus, pelkėtas ir unksnėtas vietas, ke liantis per upes. Netrūko ir gamtos gėrybių: grybų, aviečių, mėlynių. Visiems
didelį įspūdį paliko gra žiomis pievomis apaugę OI vos Akmens šlaitai.. Žygį, nuėję per 200 ki lometrų, baigėme kalnų apsuptoje Kytlymo gyven vietėje, vienoje iš nuosta biausių Siaurės Uralo vie tų, kur (kopėme į Kosvos Akmens viršukalnę (1519 m). Bet tuo nesibaigė musų pažintis su Siaurės Uralu. Apsilankėme kalnakasių mieste — Severouralske, stambiame pramonės cent re Serove, Krasnoturjinske pabuvojome J. Fiodo rovo geologijos muziejuje, kur sukaupta buvusios Bogustavskio kalnų apy gardos, turtingos aliuminio ir vario rūdynais, tauriųjų metalų sąnašynais, geo loginių tyrinėjimų me džiaga. Pažinome Siaurės Ura lo gamtą, parvežėme j Universiteto Botanikos sodą sėklų, augalų daigų. Vytautas OSKINIS GF V kurso biologas
Romantika — didi jėga. Jos pastūmėti ryžomės pa keliauti po Kaukazą: pa sigrožėti snieguotomis vir šukalnėmis, įkopti į jas. Žygį pradėjome nuo Kazbeko į rytus. Keliavome Džutaisekales upės slėniu. Tai viena iš nuostabiausių upių Rytų Kaukaze. Palei ją mes pakilome į Sandzelezgele perėją (3085 m; 1A sudėtingumo kategorija). Kopti nebuvo lengva, ta čiau niekas nedejavo... O koks džiaugsmas užlie
Šią vasarą liepos ir rug pjūčio mėnesiais grupė Universiteto turistų atliko penktos sudėtingumo ka tegorijos turistinį žygį dviračiais Altajuje. Tai pirmas UTK istorijoje to kio sudėtingumo dvirati ninkų žygis, kuriame da lyvavo vien tik Universi teto studentai. Dauguma — dabartiniai Fizikos fa kulteto diplomantai. Maršrutas, kurio ilgis virš tūkstančio kilometrų keliomis kilpomis susi rangė palyginus nedidelia me krašte — Kalnų Alta juje. Maršruto pradžia — Ust—Kamenogorskas. To liau kirtome Koksos kal nagūbrį, Abajaus, Ulmono, Kansko stepes, Cergos kalnagūbrį ir Cujos
Nijolė MATULEVlCltJTĖ PEF V kurso studentė žygio vadovė
Autoriaus nuotraukos
KAUKAZO ROMANTIKA ja širdį, kai pasijunti nu galėtoju, kai prieš tave at siveria gilūs slėniai! Įspūdingiausi kalnai ry tą. Viršūnės palengva nu sidažo auksine spalva. Saulės spinduliai, lūžę le do kristaluose, sužiba įvai riausiomis vaivorykštės spalvomis. Tolumoje gir dėti melodingas varpelio skambesys. Tai piemenys išgynė avių kaimenę.. .
Kupini ryžto ir drąsos siauru takeliu kylame aukštyn į Archoti perėją, Pakeliui pabendravome su piemenimis: išgirsti pa mokančių atsitikimų, pa siklausai gruzinų liaudies dainų ir suvalgai šašlyką.
traktu, per Kurajaus kal nagūbrį (slinkome į Culyšmano slėnį, pasiekėme Teleckojės ežerą. Marš-
beveik visą Kalnų Altajų, susipažinome su jo turtin ga gyvūnija ir augalija. Keista būdavo, kai čia po kojomis nukrisdavo nuo medžių viršūnių vėjo „nuskinti" kedrų konkorėžiai. Poilsio dieną prisi rinkome vakarienei lauki nių svogūnų, žirnių, ser bentų, grybų. Nors žuvies upėse daug, tačiau menki buvom žvejai — taip ir neteko paragauti. Bet žmo nės vaišingi — ragavom barsuko mėsos, arklienos. Liūdnai žvelgėme į Culyšmaną, kai plaukėme lai vu per Teleckojės ežerą — gaila buvo skirtis su šiuo turtingu ir įdomiu kraštu. V. KAIRELIS grupės vadovas
DVIRAČIAIS PO ALTAJŲ rute buvo nemaža sudėtin gų perėjų, daug sunkiai pravažiuojamų kerių, bet vis tik žygio dalyviams paliko didelį įspūdį šis žmogaus nepaliestas, lau kinis kraštas. Išvingiavę
Alė MILICNAITĖ
MaF II kurso studentė
r
dirbti, susidraugavome su darbininkais, kartu va žiavome į Palangą, ST. STROCKUTE: — Draugavome su ne Praėjo dar viena stu goninė. Mūsų būrio prob VISI dentiška vasara, dar vienas lemos yra panašios į kitų toliese dirbusiais studentų darbo semestras. statybos būrių. Prastokai būrio „Putinas" studentais, Studentai vasarą stengiasi aprūpindavo darbu, rei matėme Stelmužės ąžuolą, įvairiausiais būdais padir kėdavo sėdėti ištisas va dalyvavome ką tik rastų palaikų bėti ir pailsėti. Vieni jų landas nieko neveikiant. tarybinių karių laidotuvėse. ST. STROCKUTE: išvyksta į mokomąsias — Mes dirbome Padūspraktikas, kiti pasirenka A. JUKNA: Nuo šių mokslo Ravėjome SSB. ___ čio kolūkyje, — Man teko dirbti su metų mūsų Univer tvarkėme pirmakursiais. Pirmą kar Šių metų trečiąjį se šakniavaisius, siteto fizinio lavini Darbo tą buvau komisaru. Netu. mestrą pirmakursiai fizi- šieną, šiaudus, mo disciplina bus kai ir filologai darbavosi mums niekad netrūkdavo, rėjau įgūdžių... Daug dėstoma iki penkto SSB. Fizikai buvo iš- net normas viršydavome. tariausi su būrio vadu, V kurso. Fizinio lavi o Tik darbo įrankių ne visa kurso studentu R. Ašmovykę į Širvintas, nimo katedros ve filologai į Zarasus. Vieni da parūpindavo. Stengė naičiu, dėją V. BIMBĄ pa pavadino savo būrį — mės dirbti iš visų jėgų — ST. STROCKUTE: prašėme atsakyti į „Širvinta" kiti — „Žemy kolūkis net Garbės raštu — Nelengva buvo va kelis klausimus. apdovanojo. na". dovauti. Tarėmės visi kar Taigi, kokias problemas A. JUKNA: tu: būrio komisarė trečia Ar visų Universiteto — Gyvenome mokyklos kursė rusistė N. Baviršo, sprendė studentai? O gal jų apskritai neturėjo? — bendrabutyje. O .. .gyve-» pamainų brigadininkai ir fakultetų studentai priva stengėsi .išsinarplioti šiuo nome tai tikrai gerai ir su aš. Važiavau net į zonos lės lankyti fizinio lavini mo užsiėmimus iki penkto se klausimuose „Žemynos" vadovais sutardavome, tik štabą pasitarti. kurso? būrio vadė, rusų kalbos ir kai prašydavome transpor A. JUKNA: Taip, fizinis lavinimas literatūros specialybės IV to išvykoms, tekdavo tru — Man labai patiko šių pratęsiamas visiems fa kurso studentė Stasė Stroc- putį apsipykti. metų vasara. Būtinai kitą kultetams, be išimties. Li ST. STROCKUTE: kutė ir „Širvintos" būrio — Nors pastatas, kuria III semestrą važiuosiu i gi šių metų fizinio lavini fikomisaras, III kurso mo disciplina buvo I ir me gyvenome, buvo senas, SSB. zikas Artūras Jukna. ST. STROCKUTE: II kursuose, o kai kuriuo trūko inventoriaus, net A. JUKNA: — SSB — studentų dar se fakultetuose III ir IV — Dirbome Širvintų nelbuvo kur rūbus paka KMK. Turėjome statyti binti, bet ūkio vadovai vi bo, poilsio ir draugystės kursuose, buvo praveda120 vietų ligoninę, gamy sada greitai kliūtis paša- mokykla. Joje reiktų kiek, vienam studentui pasimo binį susivienijimą, KMK lindavo. kyti. A. JUKNA: valgyklą. Svarbiausias Regina JURGILAITĖ gerai —- Stengėmės mūsų darbo baras buvo Ii-
Trampas
Letuvos trečio ir ketvir to kurso studentai... Taip, minėtas nutarimas išsiuntinėtas į visas TSRS aukštąsias mokyklas. O jų — virš 800.
Koks, Jūsų nuomone šios naujovės tikslas? Fizinis lavinimas — ak tyvi poilsio forma, turinti svarbią reikšmę studentų mas fakultatyvinis fizinis darbingumui ir, žinoma lavinimas. Beje, šiuo metu pažangumui. fizinio lavinimo užsiėmi Įdomu, kokią vietą fizi mai 3—4 kursuose taip nio lavinimo išvystymo at pat neįeina į 36 studento žvilgiu užima mūsų Uni darbo valandas. Tačiau šie versitetas tarp kitų res užsiėmimai įtraukti į publikų aukštųjų mokyk tvarkaraštį kaip aktyvi lų? poilsio priemonė. Tad Malonu pasigirti, kad kiekvienam studentui tai žengiame pirmaujančiųjų privalu. gretose. Mūsų studentai Kieno iniciatyva įves — V. Beselienė, J. Pinskus tas pakeitimas? — olimpiniai ir pasaulio 1981 m. birželio ti d. čempionai. išėjo nutarimas apie fizi Tačiau yra ir problemų nio lavinimo disciplinos įvedimą aukštųjų mokyk — neturime geros mate lų III, IV kursuose. Sį Halinės bazės. Reikėtų persirengimo nutarimą pasirašė TSRS prausyklų, aukštojo ir specialiojo vi kambarių. O ir spoHo sa durinio mokslo ministras lės reikėtų didesnės. V. Jeliutinas. Kalbėjosi Taigi, fizinio lavinimo Jūratė KLIMAITYTt užsiėmimus lankys ne tik
kalas iš vietos nejuda ja, ne visada deramai iš Gaila, kad abejingai į |į naudojame jų galimybes žiūri daugelis Universite Vis dėlto verta paminėti to bibliotekos darbuoto aktyviai dirbančius R. Ba Pabaiga. Pradžia Nr. 26 jų. Jie kažkodėl nesuin kutį ir A. Baublį. Reiklų teresuoti, kad visa didžiu diplominį darbą apie au Tada knygas galė lė studentų armija gautų tomatizuotus sisteminius tume atgabenti iš Univer be didesnių sunkumų tai. katalogus parašė K. Au siteto bibliotekos net tą ko jai reikia. O reikia vis gustinaitis. Turime nema pačią dieną, daugybė žmo daugiau ir daugiau... Ir žą būrį ir mums noriai nių nebegaištų veltui tiek nejučia prisimenu istori padedančių dėstytojų. Du laiko ir tikriausiai mažiau nius barono Korfo, kadai ba bibliografai, informati dejuotume, kad mūsų stu se turėjusio didžiulę bib kos žinovai, specialistai dentai labai nedaug skai lioteką (dabar Leningrado programavimo srityje. to. .. Naujasis katalogas Saltykovo - Sčedrino var Apskritai viskas, ka turėtų būti ne tradicinis do biblioteka), žodžiu- mes darome — perspekty koHelėmis, bet sudarytas apie tai, kad „nuolat didė vinis reikalas, nes be in ESM. Surasti reikalingai jantis skaitytojų srautas formacijos negali vykt knygai tereikėtų vieno.- trukdė bibliotekos darbuo nei našus mokso tiriama minutės! tojams vykdyti savo tie sis, nei mokomasis darbas Žinoma, šis darbas ilgas siogines pareigas". Dabar Čia literatūra ir informa ir sudėtingas, juo labiau gi mūsų bibliotekininkų cija — pagrindų pagrin kad mūsų automatizavimo tiesioginė pareiga — kaip das. priemonės dar labai neto galima greičiau ir geriau — Dėkoju už pasakoji bulos. Bet eksperimentuo aptarnauti studentus. Ma mą. Linkiu sėkmes ir en ti privalome, nes be pra tyt, ne visi apie tai pa tuziazmo Jūsų darbe! džios nebus ir galo. O galvoja. .. pradėti anksčiau ar vė Kalbėjosi Svarų indėlį į mūsų liau vis tiek reikės — pri darbą įneša studentai. DeDora PETRAUSKAITĖ vers augantis informaci jos poreikis ir tolydžio au gantis jos srautas. Naujo jo katalogo kūrimo proektas jau yra. Tereikia jį ; gyvendinti. Sklandžiai dirbant, tam pakaktų tre jų metų. Bet kol kas rei
Problemų rate
KALBININKŲ DARBAI .. .Apie 7300 vietovardžių, 7000 pavardžių, 2200 pravar džių, 4000 vardų, 5000 zoonlmų ir kitokios kalbinės me džiagos vienetų šiemet iš Prienų rajono išsivežė kalbi nės ekspedicijos nariai. Visas šis turtas pateks į Lietuvių kalbos Ir literatūros institu to kartotekas ir pasitarnaus kalbos tolesnėms lietuvių faktų studijoms. ŠI ekspedicija — jau šešpenketoji. Per praėjusius rlus metus studentai, dėstytojai, mokytojai jau dirbo Širvintų, Molėtų, Utenos bei Kėdainių rajonuose. Nuo pat pradžių ekspedicijoms vado vauja Lietuvių kalbos ir li teratūros instituto skyriaus vadovas A. Vanagas. O šiemet ekspedicijos da lyviai pasiskirstę grupėmis vaikščiojo po Prienų rajono apylinkes, Po 2—3 žmones ėjo per kaimus, užrašinėdami jdo(vairius vietovardžius, mesnius posakius. Tokių ekspedicijų neorganė viena Europos nizuoja ir šalis. Tarybų Sąjungoje užsienyje vietovardžius kau-
pia bei renka daugiausia mokslininkai arba kalblninkai. Tik Lietuvoje šį darbą studentai. aktyviai atlieka Vietovardžių rinkimas — vienas iš nuostabiausių fak tų. Taip tvirtina kalbininkai. Taip mano ir ekspedicijos dalyviai. — Liaudies kalba — tai poezija, — sako vienas iš ekspedicijos vadovų, Res publikinės kalbos komisijos pirmininkas Aldonas Pupkis. Beveik visi ekspedicijos dalyviai — tikri entuziastai. Be studentų, atliekančių pri valomąją mokomąją paktlką, ateina žmonės, kuriems šis darbas tapo neatskiriama jų gyvenimo dalimi. Janiną Švambrytę, Šiaulių 15-tos vi durinės mokyklos mokytoja, galima drąsiai pavadinti ve terane. Ji "aktyviai dalyvauja ir kalbinėse, ir kraštotyros ekspedicijose. Ši ekspedici ja jai jau dešimtoji. — Janina — mūsų grupės siela, — sako docentas A. Pupkis. __ Ji spėja visur — ir darbe sumaniai vadovauja merginoms, ir laisvalaikį pui-
ktai organizuoja. Energinga, moka bendrauti su žmonė mis. Tai kalbotyrinlnkui ir kraštotyrininkui labai relkallngas bruožas. vien Ekspedicijos — ne privaloma praktika, ar mėgJos Štamas užsiėmimas, naudingos ir jau subrenduslems kalbininkams. Ekspe dicijose išaugo Joana Bribušauskaitė Šiaulių pedagoginio instiuto dėstytoja. Ji — ga bi, perspektyvi kalbininkė (šiuo metu renka medžiagą kandidatinei disertacijai).
Ekspedicijų dalyviai ne tik renka ir kaupia vietovar džius. Jie renka medžiagą akademiniam „Lietuvių kal bos žodynui", Europos kalbų atlasui, populiariausius nau jagimių vardus. Surinktai Prienų rajone medžiagai apibendrinti planuojama skirti vieną „Mūsų kalbos" numerį. Jame, beje, numa toma paskelbti ir naujų faktų apie Prienų rajone išaugus) kalbininką Joną Kazlauską.
Vlrgilijus
MlClULIS
STUDENTU FOTODARBAI
Gerbiamieji profesoriai, dėstytojai ir studentai! Kviečiame į LTSR Aukš tųjų mokyklų studentų spartakiados uždarymą, kuris įvyks š. m. rugsėjo 27 dieną Vilniuje, centri niame „Žalgirio" stadio ne (P. Eidukevičiaus 3/11). Programa. Respublikos studentų lengvosios atletikos var žybos — 12 vai. Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų studentų sparta kiados iškilmingas užda rymas — 17 vai.
Iškeliavusi vasara paliko mums gražių prisiminimų, Kai kurios linksmos ir netikėtos akimirkos liko užfiksuotos fotonuotraukose. Šiandien spausdiname GF III kurso studentės Vitos MAŽUOLYTĖS fotodarbus „Jei jau griebti, tai..." ir „Kažkas bus?" O koks ką tik atkeliavęs ruduo? Mielus laikraščio skaitytojus prašome pasidalinti savo įspūdžiais. Tad rašykite, skambinkite, užeikite!
Prenumeratą tvarko proforgai. Asmenys, at sakingi už „Tarybinio stu dento" platinimą, surink tus pinigus atneša J Uni versiteto studentų profsą jungos kasą. Kartu reikia nurodyti fakultetą, eg zempliorių skaičių ir ko kiems mėnesiams užsaky ta.
Futbolo rungtynės: LTSR studentų rinktinė — Dingusį studento pažymėjl Vilniaus „Žalgiris" (meist mą Nr. 790778, išduotą Filolo rai) — 17.30 vai. gijos fakulteto studentei Ritai STEPONAVIČIŪTEI,
laikyti
Organizacinis komitetas negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. aTapnOnsnc cryAenran («Cobctcdbi cryA«aT>). Opran napnunta penopara, «xrreTa AAKCM, npofJmoMa opAeuos TpyAoaoro Kpacnoro snaneni ApyMfiH HapoAos BnAUDoccnero ynneperreTa nx. Buuaca Kancyiaca Abi. CCP. Ha aktobckom mae.
Tiražas 4500
Užs. Nr. 240C LV 14901
Už redaktorių A. KUMŽA